Įmonių tipai, rūšys, ekonominių sprendimų priėmimas ir pan.

Įmonių tipai ir rūšys
Verslo subjektais gali būti:
 Patentininkai – fiziniai asmenys, įsigiję patentą, jo galiojimo laikotarpiu;
 Maža įmonė – individuali įmonė, kurioje dirba iki 10 darbuotojų, dažniausia ;
 Smulki įmonė – metinė pajamos neviršija 24 mln. Lt, balansinė turto vertė ne didesnė kaip 17 mln. Lt. Metinis darbuotojų skaičius ne didesnis nei 49;
 Vidutinė įmonė metinis darbuotojų skaičius ne didesnes nei 249, metinės pajamos neviršija 138 mln. Lt, kapitalas ne didesnis kaip 93 mln.lt ;
 Didelė įmonė – kuri viršija visus išvardintus kriterijus.
Pagal turtinę atsakomybę visos įmonės skirstomos į:
 Ribotos turtinės atsakomybės įmonės nariai atsako už joos įsipareigojimus tiktai perduotu šiai įmonei turtu (pajumi), todėl bankroto atveju jie neteks savo įnašo. Ši įmonė neatsako už savo narių įsipareigojimus. Tokioms įmonėms priklauso AB, ŽŪB, Kooperatinės bendrovės, VĮ bei kt. organizacijos;
 Neribotos turtinės atsakomybės įmonės asmeninis turtas nėra griežtai apribotas nuo įmonės turto. Jei prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyviai, todėl asmeniniu turtu atlygina nuostolius. Šiai grupei priklauso IĮ ir ūkinės bendrijos.
Pagrindiniai įmonių grupavimo kriterijai:
1. Darbo pobūdis – gamybinės ir paslaugų;
2. Juridinis poožiūris – Ribotos ir neribotos turtinės atsakomybės įmonės;
3. Naudojamos žaliavos ir medžiagos -gamybos ir apdirbamosios pramonės;
4. Gaminamos produkcijos paskirtis – A grupės (gamybos priemonių) ir B grupės (vartojimo reikmenų);
5. Technologijų panašumas – atskirų pramonės šakų;
6. Dydis – smulkios, vidutinės ir stambios;
7. Specializacijos lygis – technologinės, daiktinės ir detalinės;
8. Savarankiškumas – savarankiškos ir įe

einančios į koncernus, konsorciumus bei kt. junginius;
Įmonių rūšys:
 Individuali (personalinė) įmonė;
 Tikroji ūkinė bendrija;
 Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija;
 Akcinė bendrovė;
 Uždaroji akcinė bendrovė;
 Investicinė bendrovė;
 Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas);
 Žemės ūkio bendrovė;
 Valstybinė įmonė;
 Valstybinė savivaldybės įmonė.
Individuali įmonė (IĮ) – tai lanksti, nesudėtinga verslo kūrimo forma. Šios įmonės steigėjas paprastai yra vienas fizinis asmuo.
IĮ privalumai:
 Lengvai steigiamos;
 Veiklos nevaržo griežti teisiniai reikalavimai;
 Nereikia didelio kapitalo;
 Paprastas likvidavimo procesas;
 Savininkas yra verslo šeimininkas;
 Įstatymai minimaliai reglamentuoja savininko veiklą;
 Taikoma paprastoji buhalterinė apskaita.
IĮ trūkumai:
 Ribotos galimybės kapitalui didinti ir veiklai plėtoti;
 IĮ savininkas atlieka visas pagrindinės valdymo funkcijas, tačiau dėl nepakankamos kvalifikacijos visose srityse negauna visos galimos naudos;
 Rizikuoja savo ir įmonės turtu;
 Nėra veiklos tęstinumo.
Ūkinė bendrija (ŪB) – tai kelių žmonių ar juridinių asmenų grupė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi, sujungus kelių asmenų turtą į bendrą nuosavybę. Bendrijoje turi būti 2- 20 narių. Jos gali būti tikrosios ir komanditinės.
Tikrosios ūkkinės bendrijos (TŪB) yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta sujungus kelių asmenų turtą į bendrą nuosavybę verslui organizuoti. Ji remiasi visišku jos narių tarpusavio pasitikėjimu. Visi šios bendrijos nariai turi teisę atstovauti bendriją sudarant sandėrius.
Komanditinė ūkinė bendrija (KŪB) yra 2 ar daugiau asmenų susivienijimas. Tikrieji jos nariai dalyvauja bendrijos veikloje ir atsako atsako už KŪB įsipareigojimus, o komanditoriai, įnešę savo turtą į ŪB, turi tikslą gauti pelną. Tokios įmonės vardu sandėrius gali sudaryti tik jos tikrieji nariai.
ŪB privalumai:
 Jas lengva organizuoti dėl nesudėtingų procedūrų;
 ŪB da
augiau narių, todėl galima aukštesnė verslo valdymo specializacija;
 Didesni finansiniai ištekliai, todėl palankesnės sąlygos plėsti veiklą;
 Galima lanksčiai priimti sprendimus, nes įstatymais ŪB veikla nėra reglamentuota.
ŪB trūkumai:
 Dėl nuomonių ir interesų skirtumų valdymas gali būti nepakankamai veiksmingas;
 Finansinių išteklių gali nepakakti pelningai gamybai plėtoti ir gauti pelno;
 Kiekvienas bendrijos narys atsako už jos veiklos nesėkmes, todėl tarp jų dažnai kyla konfliktai;
 Pasitraukus iš verslo ar mirus kuriam nors partneriui, pagal įstatymus ŪB likviduojama.
Akcinė bendrovė (AB) – tai įmonė, veikianti juridinio asmens teisėmis ir dirbanti ribotos turtinės atsakomybės principu. Akcinės bendrovės yra: atvirosios akcinės bendrovės (AB), uždarosios akcinės bendrovės (UAB), investicinės akcinės bendrovės (IAB).

Atvirosios akcinės bendrovės (AB) akcininkų skaičius neribojamas, akcijos platinamos viešai, parduodamos vertybinių popierių biržoje. AB kapitalas negali būti mažesnis kai 150.000 Lt., todėl bendrovė turi didesnes galimybes panaudoti išorinius finansinius šaltinius.
Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 Lt., joje ne daugiau kaip 250 akcininkų, akcijų negalima platinti viešai. UAB įstatinis kapitalas turi būti sudaromas iš įnašų, gautų už išleidžiamas akcijas, kurias įsigyja tik bendrovės steigėjai.

Investicinės akcinės bendrovės (IAB) steigiamos privatizuojamam valstybiniam turtui įsigyti, jam valdyti ir operacijoms su įsigytu privatizuojamu turtu vykdyti. Šių bendrovių įstatinis kapitalas neturi viršyti 4 mln. Lt. IAB dažniausiai kuriamos tada kai reikia sukaupti didelį kapitalą.
AB privalumai:
 Gali sukaupti didelį pi

iniginį kapitalą;
 Gali lengviau pasinaudoti banko kreditais, nes bankai jas laiko patikimomis;
 Savininkai rizikuoja tik ta suma, kurią sumokėjo pirkdami akcijas;
 Gali plėtoti verslą;
 Ji yra juridinis asmuo ir egzistuoja nepriklausomai nuo jos savininkų;
 Valdymo funkcijas atlieka profesionalūs samdomi vadybininkai.
AB trūkumai:
 Gali susidaryti tam tikros piknaudžiavimo galimybės;
 Didelėse AB susidaro atotrūkis tarp nuosavybės ir valdymo funkcijų;
 Savininkas negali naudotis bendrovės pelnu, kol jis nepaskirstytas;
 Didelės AB skatina monopoliją, todėl silpnėja verslo ekonominis mechanizmas.
Žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) – tai fizinių asmenų pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai. Narių skaičius ne mažiau kaip 2 nariai.
ŽŪB privalumai (palyginti su ūkininko ūkiu):
 Didesnis kapitalas ir palankesnė sąlygos gamybai didinti;
 Turi daugiau turto, todėl bankai labiau pasitiki duodami kreditus;
 Vadovauja administracija, sudaryta iš specialistų;
 Veikla paremta demokratiniais principais;
 Dividendai išmokami pinigais, tačiau susirinkimui nutarus, gali būti atlyginta materialiosiomis vertybėmis arba paslaugomis.
ŽŪB trūkumai:
 Sudėtingos procedūros norint pasitraukti iš bendrovės;
 Neveiksmingas valdymas – vienas narys turi tik vieną balsą visuotinio susirinkimo metu;
 Bendrovės valdybos nariai privalo vieningai atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų neteisingai priimtų nutarimų, pažeidžiančių bendrovės įstatus.
 ŽŪB netaikomos tokios pat rėmimo priemonės kaip ūkininkams.

Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) – tai grupės fizinių ar juridinių asmenų savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti.
Kooperuotos ve

eiklos privalumai:
 Kooperatyvo narys išlieka privatus, savarankiškai organizuoja savo veiklą;
 Galima gauti daugiau pajamų iš savo produkcijos;
 Užtikrinama galimybė gaminamos produkcijos rinkos paieškai;
 Kooperatyvo nariai gali pasipriešinti monopolistinėms struktūroms ir apsisaugoti nuo didelių kainų svyravimų;
 Ūkininkai gali dalyvauti kelių skirtiningų kooperatyvų veikloje;
 Mažiau rūpesčių dėl produktų realizavimo ir atsiskaitymo tvarkos;
 Galima organizuoti produkcijos perdirbimą ir prekybą;
 Galima mažinti gamybos išlaidas;
 Kiekvienas narys gauna atitinkamą dalį pelno;
 Kooperatyvai gali jungtis į sąjungas (asociacijas);
 Lengviau rasti partnerių ekonominiams ryšiams užsienyje.

Valstybinė įmonė (VĮ) – tai valstybės nuosavybės teisė Lietuvos valstybei ar vietos savivaldybei priklausanti ribotos turtinės atsakomybės įmonė, turinti juridinio asmens teises.
VĮ skirstomos į:
 Valstybines;
 Valstybines akcines;
 Savivaldybių valstybines;
 Savivaldybių valstybines akcines;
 Specialiosios paskirties valstybines;
 Specialiosios paskirties savivaldybių valstybines.

VĮ privalumai:
 Ribota turtinė atsakomybė;
 Mokesčių lengvatos ir papildomas rėmimas iš valstybės biudžeto;
 Nuosavybės teisė priklauso Lietuvos valstybei arba vietos savivaldybei.
VĮ trūkumai:
 Daug apribojimų ir draudimų;
 Sudėtinga priimti spendimus
 Koncernas – tai pelno siekiančių juridinių asmenų susivienijimas, įgyvendinantis vieningą gamybinę, techninę ir ekonominę plitiką centralizuojant finansinius išteklius, kurių reikia vieningai investicijų politikai vykdyti. Koncernai sudaromi vienai AB supirkus kitų bendrovių kontrolinius paketus, o šioms – dar kitų.
Karteliai – tai vienos gamybos šakos įmonių sąjungos, kurių tikslas yra veikti gaminių pardavimo ir medžiagų pirkimo rinką.

Pagal veiklos tikslą arba santykių su rinka veikimo sritį yra tokie karteliai:
 Medžiagos pirkimo karteliai;
 Pardavimo karteliai;
 Rizikos išlyginimo karteliai.
Sindikatas – įmonių sąjunga, veikianti juridinio asmens teisėmis. Ji savo vardu atlieka jam pavestas bendras visiems sindikato nariams funkcijas, kurios priklauso nuo susitarimo. Sindikato pelnas skirstomas nariams pagal kvotas.
Trestas – tai horizontali sąjunga, apimanti visą kraštą arba didelę jo dalį. Tresto nariai netenka savarankiškumo. Trestai kontroliuoja įmonių išorinius ryšius, gamybą ir organizavimo klausimus. Tai aukščiausias pramonės įmonių susivienijimas.
Korporacija – juridiškai savarankiškų įmonių asociacija, kuri yra savarankiškas juridinis organas.
Asociacija – tai juridinių ir fizinių asmenų savanoriškas susivienijimas,vykdantis jos narių ūkinius, ekonominius, socialinius, kultūros, švietimo, mokslo uždavinius bei funkcijas. Tai pelno nesiekianti organizacija
Pramoninė grupė – tai susijusių įmonių ir organizacijų grupė. Pramoninė grupė apima ne tik konkretaus pramonės sektoriaus įmones, bet ir jų tiekėjus, distributorius, paslaugų teikėjus bei kitokiais būdais susijusias įmones ir institucijas.
Kontroliuojanti (motininė) – tai bendrovė, kuri turi kontrolinį paketą dukterinėje ar kitoje įmonėje. Kontrolinis paketas (daugiau kaip 50% nominalios vertės akcijų) šiai bendrovei suteikia pajamas, skirti visus ar daugumą narių valdyboje ar kontroliuojamų įmonių direktorių taryboje.
Dukterinė įmonė (bendrovė) – įmonė, kurią kontroliuoja kontroliuojanti bendrovė. Tai gali būti arba visiška, arba dalinė nuosavybė. Dukterinės bendrovės yra savarankiški juridiniai asmenys, už kurių įsipareigojimus motininė bendrovė neatsako, todėl dukterinės bendrovės dažnai sudaromos rizikingoms operacijoms.
Kolektyvinė įmonė – įmonė, sukurta ir vykdanti ūkinę veiklą kolektyvinės nuosavybės pagrindu. Skirtingai nuo kooperatyvo, kolektyvinė įmonė nenumato narystės, taigi ir ypatingų teisių valdyti įmonę. Turtas, kuris yra kolektyvinės įmonės nuosavybė, dalijamas į visų jos darbuotojų indėlius.

Ekonomikos požiūris į sprendimų priėmimą gali būti išreikštas dviem klausimais:
“Kokią turėsiu naudą?”
“Ką už tai turėsiu atiduoti?”
Ekonomistas pasirinkimą formuluoja ieškodamas atsakymo ir į tokį klausimą:
“Ar verta man atlikti x veiksmą?”
Atsakymas surandamas, palyginant naudą ir kaštus, susijusius su x veiksmu.
Pažymėjus kaštus C(x), naudą – B(x), gausime priklausomybę:
Jeigu B(x)>C(x)
tai x veiksmą
tikslinga vykdyti
Jeigu B(x)

Leave a Comment