Įmoniu tipai ir rūšys konspektai

1.3. ĮMONIŲ TIPAI IR RŪŠYS
Verslo subjektais gali būti:

■ Patentininkai – fiziniai asmenys, įsigiję patentą, jo galiojimo

laikotarpiu;

■ Maža įmonė – individuali įmonė, kurioje dirba iki 10 darbuotojų,

dažniausia ;

■ Smulki įmonė – metinė pajamos neviršija 24 mln. Lt, balansinė turto

vertė ne didesnė kaip 17 mln. Lt. Metinis darbuotojų skaičius ne

didesnis nei 49;

■ Vidutinė įmonė metinis darbuotojų skaičius ne didesnes nei 249,

metinės pajamos neviršija 138 mln. Lt, kapitalas ne didesnis kaip 93

mln.lt ;

■ Didelė įmonė – kuri viršija visus išvardintus kriterijus.
Pagal turtinę atsakomybę visos įmonės skirstomos į:

• Ribotos turtinės atsakomybės įmonės nariai atsako už jos

įsipareigojimus tiktai perduotu šiai įmmonei turtu (pajumi), todėl

bankroto atveju jie neteks savo įnašo. Ši įmonė neatsako už savo narių

įsipareigojimus. Tokioms įmonėms priklauso AB, ŽŪB, Kooperatinės

bendrovės, VĮ bei kt. organizacijos;

• Neribotos turtinės atsakomybės įmonės asmeninis turtas nėra griežtai

apribotas nuo įmonės turto. Jei prievolėms įvykdyti neužtenka

neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo

prievoles atsako juridinio asmens dalyviai, todėl asmeniniu turtu

atlygina nuostolius. Šiai grupei priklauso IĮ ir ūkinės bendrijos
Pagrindiniai įmonių grupavimo kriterijai:

1. Darbo pobūdis – gamybinės ir paslaugų;

2. Juridinis požiūris – Ribotos ir neribotos turtinės atsakomybės įmonės;

3. Naudojamos žaliavos ir medžiagos -gamybos ir appdirbamosios pramonės;

4. Gaminamos produkcijos paskirtis – A grupės (gamybos priemonių) ir B

grupės (vartojimo reikmenų);

5. Technologijų panašumas – atskirų pramonės šakų;

6. Dydis – smulkios, vidutinės ir stambios;

7. Specializacijos lygis – technologinės, daiktinės ir detalinės;

8. Savarankiškumas – savarankiškos ir įeinančios į koncernus,

konsorciumus bei kt. junginius;
Įmonių rūšys:

■ Individuali (personalinė) įmonė;

■ Tikroji ūkinė bendrija;

■ Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija;

■ Akcinė be

endrovė;

■ Uždaroji akcinė bendrovė;

■ Investicinė bendrovė;

■ Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas);

■ Žemės ūkio bendrovė;

■ Valstybinė įmonė;

■ Valstybinė savivaldybės įmonė.
Individuali įmonė (IĮ) – tai lanksti, nesudėtinga verslo kūrimo forma.
Šios įmonės steigėjas paprastai yra vienas fizinis asmuo.
IĮ privalumai:

■ Lengvai steigiamos;

■ Veiklos nevaržo griežti teisiniai reikalavimai;

■ Nereikia didelio kapitalo;

■ Paprastas likvidavimo procesas;

■ Savininkas yra verslo šeimininkas;

■ Įstatymai minimaliai reglamentuoja savininko veiklą;

■ Taikoma paprastoji buhalterinė apskaita.
IĮ trūkumai:

■ Ribotos galimybės kapitalui didinti ir veiklai plėtoti;

■ IĮ savininkas atlieka visas pagrindinės valdymo funkcijas, tačiau dėl

nepakankamos kvalifikacijos visose srityse negauna visos galimos

naudos;

■ Rizikuoja savo ir įmonės turtu;

■ Nėra veiklos tęstinumo.
Ūkinė bendrija (ŪB) – tai kelių žmonių ar juridinių asmenų grupė, įsteigta
bendrosios jungtinės veiklos sutartimi, sujungus kelių asmenų turtą į
bendrą nuosavybę. Bendrijoje turi būti 2- 20 narių. Jos gali būti tikrosios
ir komanditinės.
Tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė,
įsteigta sujungus kelių asmenų turtą į bendrą nuosavybę verslui
organizuoti. Ji remiasi visišku jos naarių tarpusavio pasitikėjimu. Visi
šios bendrijos nariai turi teisę atstovauti bendriją sudarant sandėrius.
Komanditinė ūkinė bendrija (KŪB) yra 2 ar daugiau asmenų susivienijimas.
Tikrieji jos nariai dalyvauja bendrijos veikloje ir atsako atsako už KŪB
įsipareigojimus, o komanditoriai, įnešę savo turtą į ŪB, turi tikslą gauti
pelną. Tokios įmonės vardu sandėrius gali sudaryti tik jos tikrieji nariai.
ŪB privalumai:

■ Jas lengva organizuoti dėl nesudėtingų procedūrų;

■ ŪB daugiau narių, todėl galima aukštesnė verslo valdymo

specializacija;

■ Didesni finansiniai ištekliai, todėl palankesnės sąlygos plėsti

veiklą;

■ Galima lanksčiai priimti sprendimus, nes įstatymais ŪB veikla nėra

reglamentuota.
ŪB trūkumai:

■ Dėl nuomonių ir interesų sk
kirtumų valdymas gali būti nepakankamai

veiksmingas;

■ Finansinių išteklių gali nepakakti pelningai gamybai plėtoti ir gauti

pelno;

■ Kiekvienas bendrijos narys atsako už jos veiklos nesėkmes, todėl tarp

jų dažnai kyla konfliktai;

■ Pasitraukus iš verslo ar mirus kuriam nors partneriui, pagal

įstatymus ŪB likviduojama.
Akcinė bendrovė (AB) – tai įmonė, veikianti juridinio asmens teisėmis ir
dirbanti ribotos turtinės atsakomybės principu. Akcinės bendrovės yra:
atvirosios akcinės bendrovės (AB), uždarosios akcinės bendrovės (UAB),
investicinės akcinės bendrovės (IAB).
Atvirosios akcinės bendrovės (AB) akcininkų skaičius neribojamas, akcijos
platinamos viešai, parduodamos vertybinių popierių biržoje. AB kapitalas
negali būti mažesnis kai 150.000 Lt., todėl bendrovė turi didesnes
galimybes panaudoti išorinius finansinius šaltinius.
Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) įstatinis kapitalas turi būti ne
mažesnis kaip 10.000 Lt., joje ne daugiau kaip 250 akcininkų, akcijų
negalima platinti viešai. UAB įstatinis kapitalas turi būti sudaromas iš
įnašų, gautų už išleidžiamas akcijas, kurias įsigyja tik bendrovės
steigėjai.
Investicinės akcinės bendrovės (IAB) steigiamos privatizuojamam
valstybiniam turtui įsigyti, jam valdyti ir operacijoms su įsigytu
privatizuojamu turtu vykdyti. Šių bendrovių įstatinis kapitalas neturi
viršyti 4 mln. Lt. IAB dažniausiai kuriamos tada kai reikia sukaupti
didelį kapitalą
AB privalumai:

■ Gali sukaupti didelį piniginį kapitalą;

■ Gali lengviau pasinaudoti banko kreditais, nes bankai jas laiko

patikimomis;

■ Savininkai rizikuoja tik ta suma, kurią sumokėjo pirkdami akcijas;

■ Gali plėtoti verslą;

■ Ji yra juridinis asmuo ir egzistuoja nepriklausomai nuo jos

savininkų;

■ Valdymo funkcijas atlieka profesionalūs samdomi vadybininkai.
AB trūkumai:

■ Gali susidaryti tam tikros piknaudžiavimo galimybės;

■ Didelėse AB susidaro atotrūkis tarp nuosavybės ir valdymo funkcijų;

■ Savininkas ne
egali naudotis bendrovės pelnu, kol jis nepaskirstytas;

■ Didelės AB skatina monopoliją, todėl silpnėja verslo ekonominis

mechanizmas.
Žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) – tai fizinių asmenų pagal Žemės ūkio įmonių
turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba,
sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė žemės
ūkio gamybinei ir komercinei veiklai. Narių skaičius ne mažiau kaip 2
nariai.
ŽŪB privalumai (palyginti su ūkininko ūkiu):

■ Didesnis kapitalas ir palankesnė sąlygos gamybai didinti;

■ Turi daugiau turto, todėl bankai labiau pasitiki duodami kreditus;

■ Vadovauja administracija, sudaryta iš specialistų;

■ Veikla paremta demokratiniais principais;

■ Dividendai išmokami pinigais, tačiau susirinkimui nutarus, gali būti

atlyginta materialiosiomis vertybėmis arba paslaugomis.
ŽŪB trūkumai:

■ Sudėtingos procedūros norint pasitraukti iš bendrovės;

■ Neveiksmingas valdymas – vienas narys turi tik vieną balsą visuotinio

susirinkimo metu;

■ Bendrovės valdybos nariai privalo vieningai atlyginti nuostolius,

padarytus dėl jų neteisingai priimtų nutarimų, pažeidžiančių bendrovės

įstatus.

■ ŽŪB netaikomos tokios pat rėmimo priemonės kaip ūkininkams
Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) – tai grupės fizinių ar juridinių
asmenų savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, skirtas narių ekonominiams,
ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti.
Kooperuotos veiklos privalumai:

■ Kooperatyvo narys išlieka privatus, savarankiškai organizuoja savo

veiklą;

■ Galima gauti daugiau pajamų iš savo produkcijos;

■ Užtikrinama galimybė gaminamos produkcijos rinkos paieškai;

■ Kooperatyvo nariai gali pasipriešinti monopolistinėms struktūroms ir

apsisaugoti nuo didelių kainų svyravimų;

■ Ūkininkai gali dalyvauti kelių skirtiningų kooperatyvų veikloje;

■ Mažiau rūpesčių dėl produktų realizavimo ir atsiskaitymo tvarkos;

■ Galima organizuoti produkcijos perdirbimą ir prekybą;

■ Galima mažinti gamybos išlaidas;

■ Kiekvienas narys gauna atitinkamą dalį pelno;

■ Kooperatyvai gali jungtis į sąjungas (asociacijas);

■ Lengviau ra
asti partnerių ekonominiams ryšiams užsienyje

Valstybinė įmonė (VĮ) – tai valstybės nuosavybės teisė Lietuvos valstybei
ar vietos savivaldybei priklausanti ribotos turtinės atsakomybės įmonė,
turinti juridinio asmens teises.
VĮ skirstomos į:

■ Valstybines;

■ Valstybines akcines;

■ Savivaldybių valstybines;

■ Savivaldybių valstybines akcines;

■ Specialiosios paskirties valstybines;

■ Specialiosios paskirties savivaldybių valstybines.
VĮ privalumai:

■ Ribota turtinė atsakomybė;

■ Mokesčių lengvatos ir papildomas rėmimas iš valstybės biudžeto;

■ Nuosavybės teisė priklauso Lietuvos valstybei arba vietos

savivaldybei
VĮ trūkumai:

■ Daug apribojimų ir draudimų;

■ Sudėtinga priimti spendimus;
Koncernas – tai pelno siekiančių juridinių asmenų susivienijimas,
įgyvendinantis vieningą gamybinę, techninę ir ekonominę plitiką
centralizuojant finansinius išteklius, kurių reikia vieningai investicijų
politikai vykdyti. Koncernai sudaromi vienai AB supirkus kitų bendrovių
kontrolinius paketus, o šioms – dar kitų.
Karteliai – tai vienos gamybos šakos įmonių sąjungos, kurių tikslas yra
veikti gaminių pardavimo ir medžiagų pirkimo rinką.

Pagal veiklos tikslą arba santykių su rinka veikimo sritį yra
tokie karteliai:

■ Medžiagos pirkimo karteliai;

■ Pardavimo karteliai;

■ Rizikos išlyginimo karteliai
Sindikatas – įmonių sąjunga, veikianti juridinio asmens teisėmis. Ji savo
vardu atlieka jam pavestas bendras visiems sindikato nariams funkcijas,
kurios priklauso nuo susitarimo. Sindikato pelnas skirstomas nariams pagal
kvotas.
Trestas – tai horizontali sąjunga, apimanti visą kraštą arba didelę jo
dalį. Tresto nariai netenka savarankiškumo. Trestai kontroliuoja įmonių
išorinius ryšius, gamybą ir organizavimo klausimus. Tai aukščiausias
pramonės įmonių susivienijimas
Korporacija – juridiškai savarankiškų įmonių asociacija, kuri yra
savarankiškas juridinis organas.
Asociacija – tai juridinių ir fizinių asmenų savanoriškas
susivienijimas,vykdantis jos narių ūkinius, ekonominius, socialinius,
kultūros, švietimo, mokslo uždavinius bei funkcijas. Tai pelno nesiekianti
organizacija.
Pramoninė grupė – tai susijusių įmonių ir organizacijų grupė. Pramoninė
grupė apima ne tik konkretaus pramonės sektoriaus įmones, bet ir jų
tiekėjus, distributorius, paslaugų teikėjus bei kitokiais būdais susijusias
įmones ir institucijas
Kontroliuojanti (motininė) – tai bendrovė, kuri turi kontrolinį paketą
dukterinėje ar kitoje įmonėje. Kontrolinis paketas (daugiau kaip 50%
nominalios vertės akcijų) šiai bendrovei suteikia pajamas, skirti visus ar
daugumą narių valdyboje ar kontroliuojamų įmonių direktorių taryboje.
Dukterinė įmonė (bendrovė) – įmonė, kurią kontroliuoja kontroliuojanti
bendrovė. Tai gali būti arba visiška, arba dalinė nuosavybė. Dukterinės
bendrovės yra savarankiški juridiniai asmenys, už kurių įsipareigojimus
motininė bendrovė neatsako, todėl dukterinės bendrovės dažnai sudaromos
rizikingoms operacijoms.
Kolektyvinė įmonė – įmonė, sukurta ir vykdanti ūkinę veiklą kolektyvinės
nuosavybės pagrindu. Skirtingai nuo kooperatyvo, kolektyvinė įmonė nenumato
narystės, taigi ir ypatingų teisių valdyti įmonę. Turtas, kuris yra
kolektyvinės įmonės nuosavybė, dalijamas į visų jos darbuotojų indėlius.

———————–
[pic]

Leave a Comment