Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komerciniai-ūkiniai veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių-daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas. Tai techniniu, organizaciniu ir ūkiniu požiūriu vieninga sistema, gaminanti produkciją ir teikianti paslaugas. Produkcijos gamybos ekonominiai rezultatai (pelnas, rentabilumas) pasiekiami optimaliai organizuojant darbo objektų ( žaliavų, medžiagų), darbo priemonių (pastatų, statinių) ir darbo subjektų (darbininkų, tarnautojų) sąveika.Įmonė kaip teisės subjektas (įmonininkas), gali turėtu asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo. Įmonininkas yra fizinis arba juridinis asmuo, taip pat į bendrovę susijungę keli fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu, organizuoja įmonės ūkinę ir finansinę veiklą. Nuosavybės teisę į įmonę įmonininkas įgyja steigimo, pirkimo, pardavimo arba kitokių civilinių sandorių pagrindu.Įmonės grupuojamos pagal įvairius požymius, o bendriausi ir dažniausiai sutinkami tokie :1.Įmonės juridinė forma. Pagal tai išskiriamos tokios įmonių rūšys : a)individualios ( personalinės)b)tikrosios ūkinės bendrijosc)komandinės ( pasitikėjimo) ūkinės bendrijosd)akcinės ir uždarosios akcinės bendrovėse)valstybinės (vietos savivaldybės) įmonės2.Įmonės dydis, priklausantis nuo darbuotojų skaičiaus. Tai gana sąlygiškas grupavimo kriterijus, nes, pavyzdžiui 200 darbuotojų turinti prekių platinimo įmonė priskirta labai didelių įmonių grupei. Automobilių pramonėje tokia įmonė būtų laikoma labai maža. Taip pat skitingose valstybėse įmonių dydis, pagal darbuotojų skaičių, gali būti įvairus. Pavyzdžiui Norvegijoje maža laikoma 20 darbuotojų turinti įmonė, daugumoje Europos šalių – 50, o JAV – 250 darbuotojų. Norvegijoje vidutinių įmonių grupei priskiriamos įmonės, turinčios 100, Belgijoje, Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje – 200, JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje – 500 žmonių.Iš mažų ir vidutinių įmonių grupės išskiriamos labai smulkios įmonės, priklausiančios vienam asmeniui (šeimai), neturinčios samdomų darbininkų; smulkios, kuriose dirba 5-6 žmonės; mažos, turinčios iki 50 darbuotojų. Vieno ūkio šakų daugiau kaip 50 žmonių turinčios įmonės priskiriamos mažoms, o kitų – vidutinėms.
Labai smulkių įmonių grupei priklauso amatų įmonės. Jose verslą organizuoja amato meistras, kurio sugebėjimai dažniausiai nulemia šių įmonių komercinę veiklą. Amatų įmonės kuriamos meninių dirbinių gamyboje, individualaus siuvimo, kitose glaudžiai su vartotojais susijusiose srityse. Visose pramoninėse valstybėse amatų įmonių būna labai daug.Mažos įmonės arba savarankiškai veikia rinkoje, arba yra didelių įmonių rangovės ir tiekėjos. Jas su didele įmone sieja įvairių rūšių kontraktai.3.Veiklos sritis, rodanti, kokį vartojimo poreikį tenkina įmonės produkcija. Tai gali būti gamybinio arba gyventojų vartotojų produktai, įvairios gamybinės ir negamybinės paslaugos.4.Įmonės valdymo subjektas, rodantis įmonės vadovo atsakomybės ribas ir vadovavimo stilių. Tai gali būti nedaloma vieno valdžia, partnerių ar kapitalų savininkų valdoma įmonė. Plačiau panagrinėsiu įmonių rūšis pagal įmonės juridinę formą.Individualios įmonės – tai įmonės priklausiančios arba fiziniam asmeniui, arba keliems asmenims. Individualinę įmonę gali įkurti ir negamybinės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises ( pvz. munipacilitetai) . Įmonės savininkas turi neribotą turtinę atsakomybę, reiškiančia, kad jo ir įmonės turtas yra neatskiriami ir už įmonės prievoles jis atsako ne tik įdėtuoju į verslą kapitalu, bet ir visu savo turtu. Individuali įmonė neturi juridinio asmens teisių. Tačiau steigėjo prašymu negamybinių organizacijų individualioms įmonėms gali būti suteiktas juridinio asmens statusas. Šios įmonės skiriamasis bruožas yra tai, kad pagal daugelio šalių įstatymus firmos pavadinimu turi būti įvardytas firmos savininkas. Tai labiausiai paplitusi įmonių forma Vakarų valstybėse, kadangi tokios įmonės lengvai steigiamos ir likviduojamos. Jų veiklos nevaržo griežta teisinio reguliavimo sistema. Tokioms įmonėms sukurti paprastai nereikia didelių kapitalinių įdėjimų, o jų savininkai atsako už įmonės įsipareigojimus visu savo turtu. Įmonė gali užsiimti bet kokia gamybine ar komercine veikla, išskyrus tai, kas draudžiama Įmonių įstatymu, pvz., eksploatuoti naudingąsias iškasenas, gaminti ir realizuoti vaistus, narkotikus ir kt.Individualios įmonės gali būti dviejų formų:– kai įmonės veikla pagrįsta paties savininko ir jo šeimos narių darbu,– kai įmonės veikla pagrįsta paties savininko ir samdomų žmonių darbu.Šios įmonės turi privalumų ir trūkumų:– paprasta registravimo schema – supaprastinta apskaita ir finansinė atsakomybė.Viskas, ko reikia – tai kas ketvirtį patiekti mokesčių inspekcijai savo veiklos pajamų deklaracijas, o jei yra pasamdyti žmonės, tai reikia dar pateikti socialinio draudimo skyriui – finansines apyskaitas.– vienintelis biznio savininkas, atsako už savo sprendimus, ir visas uždirbtas pelnas bus tik jo,– sudaromos sąlygos reikštis savininko iniciatyvai.Trūkumai:– neribota atsakomybėVienintelis įmonės savininkas asmeniškai atsako už visus įmonės įsipareigojimus ir įsiskolinimus. Tai reiškia kad savininko turtas ir biznis yra juridiškai sutapatinami. T.y. , jog veiklos eigoje atsirandančios skolos, kurios nepadengiamos iš biznio, turi būti apmokamos iš savininko asmeninių santaupų arba turto ( mašina, butas) sąskaita.– vadovavimo sunkumaiBizniui augant ir plečiantis, tampa vis sunkiau tvarkyti reikalus. Veikloje gali prireikti didesnių biznio valdymo sugebėjimų negu savininkas turi arba galima neformaliai pasinaudoti, pavyzdžiui, savo šeimos narių patirtimi.– sunku sukaupti didelę pinigų sumą– firmos gyvavimo laiką riboja jos savininko gyvavimo trukmėTikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei-ūkinei veiklai su bendru firmos vardu. Tikrosios ūkinės bendrijos nariai turi neribotą turtinę atsakomybę : už ūkinės bendrijos prievoles jie solidariai atsako visu savo turtu. Bendriją komercinei-ūkinei veiklai gali kurti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip 20 fizinių ar juridinių asmenų. Jos turi firmos vardą, kuriame būtinai turi būti įvardytas bent vienas iš savininkų.Ūkinė bendrija remiasi visišku jos narių tarpusavio pasitikėjimu. Visi tikrosios ūkinės bendrijos nariai turi teisę atstovauti bendrijai sudarant sandėrius ( jei įstatuose yra nenumatyta kitaip). Tikroji ūkinė bendrija neprivalo skelbti savo ūkinės ir finansinės veiklos rezultatų. Tais atvejais, kai bendrija negali įvykdyti savo įsipareigojimų, bendrijos nariai materialiai atsako pagal jų tarpusavio susitarimą, o jeigu kuris nors iš bendrijos narių negali išsimokėti, tai jo nuostolius atlygina visi kiti bendrijos nariai.
Tikroji ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.Tikrosios ūkinės bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą be reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvis Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiama tikroji ūkinė bendrija.Ūkinė bendrija turi teisę nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė.Privalumai:– nesudėtinga registracijaTokia pat tvarka kaip ir registruojant individualia įmones, išskyrus tai, jog reikia pateigti jungtinės veiklos sutartį, pasirašytą kiekvieno steigiamos bendrijos nario ir patvirtintą notariškai. Taigi reikės sumokėti tris kartus daugiau, nei kad steigdami personalinę įmonę.– supaprastinta apskaita ir finansinė atsakomybėKaip ir personalinės įmonės, kas ketvirtį reikės pateikti pelno deklaracijas mokesčių inspekcijai; vykdo supaprastintą buhalterinę apskaitą.– galimybė surinkti daugiau kapitaloDu ir daugiau partneriai paprastai gali surinkti daugiau kapitalo negu vienas. Biznyje partneriai dažnai sueina kartu dėl to, jog jų sugebėjimai papildo vienas kitą. Vienas, pavyzdžiui, gali būti puikus komersantas, o kitas yra daugiau techniškai mąstais.Tam tikrus verslus sunku įsteigti ir vystyti vienam žmogui. Todėl partnerio įtraukimas leidžia išvengti kai kurių problemų, iškylančių parenkant ir samdant darbuotojus.Trūkumai:– bendra atsakomybėVisi bendrijos nariai kartu atsako savo turtu už visas skolas, iškylančias bendrijos veikloje. Net jei firma patiria skolas ar jai keliamos pretenzijos atsiranda dėl partnerio veiklos be kito partnerio žinios, vis tiek abu turi atsakyti savo turtu.– nelankstumasJeigu narys pasitraukia iš veiklos arba miršta, ūkinė bendrija paprastai nustoja egzistavusi ir turi būti pertvarkoma ( reikia sudaryti naują jungtinės veiklos sutartį), jei norima tęsti veiklą. Už mirusio partnerio skolas atsako likusieji savininkai. Todėl neribotų skolų pavojus čia žymiai didesnis negu vieno savininko įmonėje.
Kai bendrijos veiklos apimtis išauga, naudingiau ją paversti, kaip ir individualią įmonę, akcine bendrove.Komandinę ( pasitikėjimo) ūkinę bendriją sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriems įmonėms turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Komandinė ūkinė bendrija nėra juridinis asmuo, jos turtas neatskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto. Pagal komandinės ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai komandinės ūkinės bendrijos veiklai. Komandinė ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.Komandinės ūkinės bendrijos nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Joje turi būti nors vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. Komandinė ūkinė bendrija privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas bent vienas tikrasis bendrijos narys.Kiekvienas tikrasis narys turi teisę atstovauti bendrijai, jeigu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kita tvarka. Komanditoriai neturi teisės atstovauti bendrijai. Jeigu komanditorius, nesilaikydamas šio reikalavimo, sudaro bendrijos vardu sandorį, tai jis atsako solidariai su tikraisiais nariais pagal prievoles, kurios atsirado iš tokio sandorio, visu savo turtu. Tikrieji nariai, įgaliotieji atstovauti bendrijai, gali atstovavimo veiksmus perleisti ( perįgalioti) kitam nariui, jeigu tai numatyta bendrosios jungtinės veiklos sutartyje. Bendrijos vardu jos nario sudarytas sandoris sukuria jai teises ir pareigas tik tuo atveju, jeigu tokių sandorių sudarymas buvo numatytas bendrosios jungtinės veiklos sutartyje arba jeigu tokį sandorį prisiima visi tikrieji nariai vienbalsiai priimtu nutarimu. Bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytais atvejais atstovauti bendrijai gali samdomas asmuo, kuris nėra bendrijos nariu. Jo įgaliojimai apibrėžiami notarine tvarka patvirtintame dokumente.Tikrasis bendrijos narys gali tvarkyti ir disponuoti savo turtu, neperduotu bendrijai, iki tol, kol kiti nariai ar kreditoriai , siekdami užtikrinti būsimus turtinius reikalavimus, tai užginčys įstatymų nustatyta tvarka.Kiekvienas bendrijos narys turi teisę susipažinti su bendrijos buhalteriniu balansu, pajamų ir išlaidų sąskaita ir sutikrinti jų teisingumą s pirminiais dokumentais. Laikydami balanso duomenis neatitinkančias tikrosios būklės, jie turi teisę reikalauti sudaryti revizijos komisiją buhalterinės apskaitos dokumentams patikrinti.Kiekvienas tikrasis narys turi teisę spręsti kartu su kitais bendrijos nariais turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bei kitus bendrijos veiklos klausimus. Priimant nutarimus, kiekvienas tikrasis narys turi vieną balsą nepriklausomai nuo jo dalies bendrosios nuosavybės teisėje dydžio. Jeigu šiame įstatyme ar bendrosios veiklos sutartyje nenustatyta kitokia taisyklė, tai nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Bendrijos narys neturi teisės balsuoti, jeigu priimamas nutarimas dėl jo pašalinimo arba išstojimo iš bendrijos.Tikrasis narys turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl bendrijos likvidavimo, jeigu kiti tikrieji nariai ignoruoja jiems bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytas pareigas arba nesugeba jų vykdytu. Tokiais pat pagrindais komanditorius gali pateikti ieškinį ir prašyti teismą jį atleisti nuo dalyvavimo bendrijoje. Tokie ieškiniai gali būti pareiškiami ir pa tenkinami tik pasibaigus ūkiniams metams. Patenkinus ieškinį, bendrijos nariui padarytus nuostolius atlygina tie nariai, kurie ignoravo savo pareigas arba nesugebėjo jų vykdyti.Tikrieji nariai neturi teisės sudaryti sandorių su bendrija, kurios nariai jie yra. Komanditoriai tokius sandorius gali sudaryti, tačiau iš tokių sandorių kylantys reikalavimai patenkinami tik po to, kai bus patenkinti visų kitų bendrijos kreditorių reikalavimai. Be visų tikrųjų narių sutikimo bendrijos tikrasis narys neturi teisės turėti individualiąją tokios pat veiklos rūšies įmonę arba būti kitos tokios pat rūšies komercine-ūkine veikla užsiimančios bendrijos tikrasis narys. Visumoje komandinė ūkinė bendrija turi tokius pačius privalumus ir trūkumus kaip ir tikroji ūkinė bendrija. Tokio bendriją vertėtų steigti, jeigu yra tam tikrų visuomenių organizacinių arba akcinių bendrovių, kurios pasiruošę įnešti savo dalį konkrečiu turtu, pavyzdžiui, suteikia patalpas arba kontoros įrangą.Būdami ribotos atsakomybės nariais ( komanditoriais), jie yra biznio partneriai, bet atsako tik už savo įnešto turto dalį. Komandinės ūkinės bendrijos registravimo tvarka yra tokia pati kaip ir tikrosios bendrijos. Bendrijos prievolės visų pirma turi būti įvykdytos iš bendrijos turto. Jeigu bendrijos turto nepakanka, tai išreikalauti galima iš tikriesiems nariams priklausančio turto. Iš komanditorių turto gali būti išreikalaujama tik jų nepadarytų pagal sutartį įnašų ribose ir tik proporcingai nepadarytų įnašų dydžiui.Visų tikrųjų bendrijos narių vienbalsiai priimtu nutarimu komanditoriaus įnašą galima atidėti. Ūkinė bendrija neturi teisės išleisti vertybinių popierių.Ūkinė bendrija turi teisę pirkti ar kitokias būdais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti; taip pat turi teisę bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytais atvejais sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti ( tik nuosavo kapitalo lėšas) ir skolintis piniginių lėšų už palūkanas, nustatomas sutartimi. Pagrindiniai ūkinės bendrijos bruožai :– steigimo paprastumas. Bendrija ( Vakarų šalyje) gali būti įsteigta be jokių juridinių formalumų. Dviems dalyviams susitarus įsteigti ūkinę bendriją, pastaroji pradeda savo veiklą. Lietuvoje ūkinių bendrijų veiklą reglamentuoja atitinkamas ūkinių bendrijų įstatymas.– Galimybė sujungti atskirų bendrijos narių kapitalus– Galimybė bendradarbiauti įvairių sričių ir skirtingo profesinio pasirengimo specialistams– (Ne Lietuvoje) didelis lankstumas priimant sprendimus, kadangi įstatymiškai ūkinių bendrijų veikla nėra reglamentuojama. Pažymėsime, kad Lietuvoje ūkinių bendrijų veiklą reglamentuoja atitinkamas įstatymas.– bendras narių disponavimas bendrijas nuosavybe ir pelnu. Pavyzdžiui, jei vienas iš bendrijų narių parduoda bendrijai namą, tai šis vienodai priklauso visiems bendrijos nariams (komandinėse bendrijose – tikriesiems nariams).– apmokestinimo pranašumai. Bendrijos pajamos yra prilyginamos jos narių pajamomis ir pamokestinamos kaip fizinių asmenų pajamos.Trūkumai : – ribotas veiklos laikas. Pasitraukus vienam bendrijos nariui iš jos veiklos, bendrija nutraukia savo egzistenciją. Be to, bendrija gali nutraukti savo egzistavimą ir įvykdžius jos nariams projektą, kurio vykdymui bendrija buvo įkurta. Veiklai pratęsti kiekvienu minėtu atveju turi būti kuriama nauja bendrija. Lietuvos bendrijų įstatyme yra kiek kitokia tvarka leidžianti minėtais atvejais tęsti bendrijos veiklą. – neribota turtinė atsakomybė. Kiekvienas bendrijos narys atsako už jos įsipareigojimus visu savo turtu.– nedideli veiklos mastai ir nedidelis kapitalas nulemia santykinai mažesnį bendrijos veiklos efektyvumą ir galimybes smarkiai didinti kapitalą.Pagal paplitimą antrąją vietą tarp įmonių rūšių užima Lietuvoje uždarosios akcinės bendrovės.Akcinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė, turinti juridinio asmens teises. Jos kapitalas padalytas į akcijas. Fiziniai ir juridiniai asmenys, įsigiję bendrovės akcijų, tampa jos akcininkais. Lietuvoje akcininkais gali būti ir valdžios organai. Bendrovė gali neišduoti akcininkams akcijų arba vietoj jų išduoti sertifikatus, kuriuose nurodomas jų savininkui turimų akcijų skaičius ir kiti akcijoms būdingi rekvizitai. Jei sertifikatai neišduodami, tai bendrovės dokumentuose nurodomos kiekvienam akcininkui priklausančios įstatinio kapitalo dalys. Bendrovės akcininkai yra jos kolektyviniai savininkai. Akcininkai neatsako savo turtu už bendrovės prievoles prieš kreditorius, t.y. jie atsako tik investuotu kapitalu: suma, kurią sumokėjo už akcijas. Įmonės kapitalas, padalytas į akcijas bendrovei priklauso kaip juridiniam asmeniui.Akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja atitinkami įstatymai, kuriuose nusakomos bendrovių steigimo, valdymo organų sudarymo, jų veiklos ir bendrovės likvidavimo sąlygos bei tvarka.Skiriamos atviros ir uždaros bendrovės. Įvairiose šalyse atviros ir uždaros akcinės bendrovės apibrėžiamos ne vienodai. Paprastai atviros akcinės bendrovės akcininkų skaičius neribojamas ir jos akcijos gali būti platinamos viešai, parduodamos biržoje. Uždaros bendrovės akcininkų skaičius ribojamas ir ribojamas viešas jos akcijų platinimas bei pardavimas biržoje.Lietuvoje Įstatymas numato, kad uždaros akcinės bendrovės “įstatinio kapitalo dydis neribojamas” Ši aplinkybė sudaro sąlygas steigti akcinę bendrovę, iš pradžių disponuojančią nedideliu kapitalu. Akcinė bendrovė dažniausiai kuriama tada, kai reikia mobilizuoti didelį kapitalą. Akcinės bendrovės akcijos perkamos, mokant už jas pinigais arba kitu turtu, fiziniu ne fiziniu, darbu ar paslaugomis, kurios buvo suteiktos ar atliktos bendrovės labui nepriklausomai kokiu metu. Taip pat galimos įvairios apmokėjimo rūšių kombinacijos. Tačiau akcijų apmokėjimo forma negali būti įvairūs įsipareigojimai ateičiai.
Akcinės bendrovės pelas panaudojamas tolesniam bendrovės plėtojimui, valdytojų premijavimui, dividendų mokėjimui ir kitiems bendrovės tikslams. Bendrovės akcininkai gauna pajamas už akcijas dividendų pavidalu. Akcinė bendrovė, būdama juridiniu asmeniu, savo vardu gali įsigyti turtines ir neturtines teises, sudaryti sutartis, vykdyti eksporto-importo operacijas, įsigyti kilnojamą ir nekilnojamą turtą, būti ieškovu ir atsakovu teisme. Akcinės bendrovės turtą sudaro akcinis kapitalas, kreditinės lėšos ir kiti aktyvai.Tik akcinis kapitalas yra padengtas akcijomis. Kitoms išvardytoms lėšoms, kurios taip pat sudaro bendrovės turtą, akcijos neišleidžiamos. Vadinasi, ne visas bendrovės turtas yra “išreikštas: akcijomis.Minimalus uždarosios akcinės bendrovės steigėjų skaičius pagal dabar galiojančius įstatymus 2 asmenys. Kiekvienas steigėjas privalo būti bendrovės akcininkas. Bendrovėje negali būti daugiau kaip 50 akcininkų, neįskaitant tų, kurie nuolat dirba bendrovėje. Uždaroji akcinė bendrovė gali būti steigiama uždaru būdu, kai visas akcijas įsigyja steigėjai, arba išplatinant akcijas steigėjams ir kitiems asmenims. Šiai bendrovei draudžiama organizuoti viešą akcijų pasirašymą. Uždarosios akcinės bendrovės steigimo teisinis pagrindas – steigimo sutartis, kurią notarine forma sudaro fiziniai arba juridiniai asmenys.Akcinis kapitalas – tai pagrindinis akcinės bendrovės kapitalas. Jis formuojamas iš lėšų, gautų už parduotas akcijas. Skiriama : 1.Įstatinis kapitalas – tai kapitalas, kurio dydis įrašytas bendrovės įstatuose. Bendrovės veiklos pradžioje išleidžiamos akcijos, kurių vertė lygi įstatinio kapitalo sumai.2. pasirašytas kapitalas – tai kapitalas, kuris mobilizuojamas pasirašant akcijas.Taip nusakomas akcinės bendrovės kapitalas, kuris gali būti suformuotas.3.apmokėtas kapitalas – tai kapitalas, kuris įnešamas akcijų pasirašymo momentu. Kadangi pasirašant akcijas gali būti įnešamas tik dalis pasirašytos sumos, faktiškai apmokėtas kapitalas – tai pradinis akcinis kapitalas.Pagrindinės įstatinio kapitalo funkcijos yra šios :– suteikti lėšas bendrovei ūkinei veiklai– garantuoti akcinės bendrovės įsipareigojimų apmokėjimą– apsaugoti bendrovės kreditorių interesus. Suformavus akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, kiekvienam akcininkui priklauso tam tikra jo dalis. Didinant bendrovės įstatinį kapitalą, kiekvienas akcininkas turi teisę išlaikyti įstatiniame kapitale savo dalį, susiformavusią bendrovės veiklos pradžioje. Akcinės bendrovės įstatai yra juridinis dokumentas, kurio bendrovė vadovaujasi savo kasdieninėje veikloje. Jie realizuoja nuostatas, kurias formuoja akcinės bendrovės steigėjai, o įsteigus bendrovę – akcininkai.Įstatai nusako ypatybes, kuriomis viena bendrovė skiriasi nuo kitos. Įvairių šalių įstatymai kelia skirtingus reikalavimus įstatų turiniui. Tačiau dažniausiai akcinės bendrovės įstatuose turi būti nusakomi : pagrindinė jos vykdoma veikla; bendrovės valdymo organai, jų kompetencija ir rinkimo (skyrimo) tvarka; akcinio kapitalo dydis bei jo struktūra; akcijų klasės it jų suteikiamos teisės; bendrovės darbuotojų atlyginimo tvarka; bendrovės likvidavimo tvarka. Akcininkų susirinkimas yra aukščiausia bendrovės valdymo organas. Įstatuose nusakomi jo sprendžiami, susirinkimo kvorumas ir sprendimų priėmimo tvarka. Įstatuose taip pat apibrėžiama, kas nustato akcininkų susirinkimo vietą ir nurodomas metinio susirinkimo konkretus laikas – mėnuo, diena, valanda.Be to, nurodoma pranešimo apie susirinkimus tvarka. Pranešimų turinys ir asmenys, atsakingi už pranešimų įteikimą ar paskelbimą laiku. Labai detaliai įstatuose turi būti nusakytos akcijų, kurias išleidžia bendrovė, rūšys, klasės, akcijų nominalai, kiekvienos klasės akcijų skaičius bei tų akcijų savininkams suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės, akcijų cirkuliacijos sfera bei jų pasirašymo tvarka bei trukmė. Įstatuose taip pat nusakomos akcininkų teisės. Jie gali, pavyzdžiui, gauti akcijas didinant bendrovės įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų; pirkti ir parduoti akcijas; gauti priklausantį įsigytų akcijų dividendą; gauti informaciją apie bendrovės veiklą, kuri nėra komercinė paslaptis; likviduojant bendrovę, turi teisę į dalijamą kapitalą. Bendrovė gali steigti filialus, kuriems taikomos visos bendrovės steigimo ir registravimo taisyklės. Akcinės bendrovės valdymo organų struktūra nėra vienoda visose šalyse. Skiriamos 2 pagrindinės bendrovių valdymo struktūros. Pirma, būdinga JAV, Kanados ir dar kai kurių šalių akcinėms bendrovėms, turi šiuos valdymo organus :1. akcininkų susirinkimas2. direktorių taryba3. administracijaakcininkų susirinkimas – aukščiausias bendrovės valdymo organas.Jis renka bendrovės direktorių tarybą. Tarybos nariai vykdo strateginio vadovavimo bendrovei funkciją. Jos nariams atlyginimas nemokamas, tačiau jie gali gauti premijas iš pelno už metinės bendrovės darbo rezultatus. Direktorių taryba yra kolegialus organas. Visi jos nariai turi lygias teises, priimant sprendimus.Direktorių taryba iš savo tarpo arba iš šalies skiria bendrovės administraciją – vykdomąjį bendrovės valdymo organą. Administraciją paprastai sudaro bendrovės prezidentas, vienas ar keli viceprezidentai, bendrovės sekretorius ir iždininkas (vyriausias finansų valdytojas). Bendrovės prezidentas be specialių įgaliojimų veikia bendrovės vardu, atstovauja jai teisme, pasirašo sutartis, susitarimus. Bendrovės prezidentas savo nuožiūra formuoja jos personalą, pasirašydamas su kiekvienu darbuotoju darbo sutartį. Antra bendrovių valdymo struktūra, daugiausiai paplitusi Europoje, turi šiuos valdymo organus: 1.akcininkų susirinkimas 2.stebėtojų taryba 3.valdyba Kaip ir pirmoje struktūroje, akcininkų susirinkimas – aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis renka stebėtojų tarybą ir bendrovės operatyvaus valdymo organą – valdybą. Pagrindinė stebėtojų tarybos funkcija – valdybos, vykdomojo bendrovės valdymo organo, veiklos kontrolė. Be to, stebėtojų taryba tarp akcininkų susirinkimų vykdo susirinkimo įgaliojimus ir gali, pavyzdžiui, atleisti valdybos narį bei išrinkti į jo vietą naują narį. Stebėtojų taryba yra kolegialus organas. Visi jos nariai turi lygias teises, priimant sprendimus. Vienintelę išimtį sudaro tarybos pirmininkas, kuris, balsams pasiskirsčius po lygiai, turi lemiamą balsą. Stebėtojų tarybos nariai negali būti bendrovės valdybos nariai, išskyrus tuos atvejus, kai stebėtojų tarybos narys laikinai dirba valdyboje, tam laikotarpiui atleidžiant jį iš stebėtojų tarybos nario pareigų. Valdyba yra operatyvaus bendrovės valdymo organas. Jos nariais gali būti akcininkai ir su bendrove nesusiję asmenys. Valdybos nariai priima sprendimus kolegialiai, bet tarpusavyje pasiskirstę pareigomis (valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, kitos pareigos). Valdyba savo nuožiūra formuoja bendrovės personalą, sudarydama su kiekvienu darbuotoju darbo sutartį. Akcinės bendrovės pranašumai prieš kitas ūkinių organizacijų formas :1. galimybė koncentruoti didelį kapitalą. Nedidelių kapitalų savininkams įnešant savo pajų į akcinės bendrovės turtą, gali būti sukauptas didžiulis kapitalas.2. ribota akcininkų atsakomybė. Nesėkmingos veiklos atveju akcininkai rizikuoja netekti tik savo indėlio, įnešto į bendrovę, apmokant akcijas. Jų asmeninis turtas yra apgintas, jeigu akcininkai nedavė bankui arba finansų įstaigai kokių nors asmeninių garantijų.3. galimybė perduoti teises. Savininko teisė nėra fiksuota akcininkui visiems laikams.Kiekvienas akcininkas gali perduoti arba parduoti savo akcijas, kartu perduodamas visas jų suteikiamas teises.4. neribotas egzistavimo laikas. Akcinės bendrovės stabilumas garantuojamas tuo, kad pasitraukus vienam arba keletui akcinės bendrovės narių iš jos veiklos, ši ir toliau egzistuoja : pavyzdžiui, akcininkui mirus, jam priklausantis akcinis kapitalas gali būti paveldimas.5. valdymo centralizavimas. Vyriausiasis akcinės bendrovės valdytojas yra jos prezidentas. Konkrečioms funkcijoms vykdyti jis gali skirti įvairius vykdytojus, bet galutinius sprendimus visais svarbiausiais akcinės bendrovės valdymo klausimais priima jos prezidentas. Tai padidina valdymo sprendimų priėmimo operatyvumą.6. profesionalus valdymas. Akcininkai tiesiogiai nedalyvauja akcinės bendrovės valdyme, o samdo valdymo funkcijoms atlikti profesionalius menedžerius. Tai nulemia akcinės bendrovės veiklos efektyvumą.Trūkumai:1. didesni mokesčiai. Akcinės bendrovės, būdamos juridiniais asmenimis, apmokestinamos paprastai didesniais mokesčiais negu individualios įmonės ar ūkinės bendrijos, turinčios fizinio asmens statusą.2. įstatyminiai apribojimai. Akcinių bendrovių veiklą griežčiau reglamentuoja įstatymai bei įvairūs juridiniai aktai, negu, tarkim, ūkinių bendrijų veiklą.3. didesnės steigimo išlaidos ir sudėtingesnė registracija4. akcijų pardavimo apribojimas. Akcininkai negali parduoti savo akcijų viešai, jeigu bendrovė yra uždaro tipo.Valstybinė įmonė valstybinės nuosavybes teise priklauso valstybei arba vietos savivaldybei, turi juridinio asmens teises, yra ribotos turtinės atsakomybės.Valstybė (vietos savivaldybė) neatsako pagal įmonės prievoles, įmonė neatsako pagal valstybės (vietos savivaldybės) prievoles.
Valstybinių įmonių ir valstybinių akcinių įmonių, kuriose pradėta vykdyti bankroto teisminė ar neteisminė procedūra, rūšis nekeičiama iki bankroto procedūrų pabaigos. Valstybinių įmonių ir valstybinių akcinių įmonių, kurios yra likviduojamos, rūšis nekeičiama. Įmonėje sukauptas akcinis kapitalas ir valstybės (vietos savivaldybės) kapitalas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso akcininkams ir valstybei (vietos savivaldybei). Įmonės turimą kapitalą sudaro:1) valstybinis kapitalas; 2) akcinis kapitalas; 3) skolintas kapitalas. Valstybinės įmonės valdymo organų sistema sudaro: direktorių valdyba, stebėtojų taryba, darbuotojų ir akcininkų susirinkimai Įmonė, vadovaudamasi įstatymais gali:1) nustatyti viso turimo valstybinio ir akcinio kapitalo naudojimo kryptis ir būdus;2) sudaryti sutartis dėl paskolų suteikimo arba gavimo ir palūkanų už jas dydžio;3) leisti vertybinius popierius, išskyrus obligacijas;4) išpirkti (sugrąžinti) dalį ar visą valstybinį kapitalą, perduotą įmonei, tam tikslui panaudodama darbuotojų, akcininkų ir komercinės-ūkinės veiklos likutines (įvykdžius prievoles) lėšas;5) pirkti ar kitaip įgyti, turėti nuosavybės teise,parduoti, mainyti vertybinius popierius ar kitokiais būdais jais disponuoti;6) užmegzti ekonominius bei prekybinius ryšius su vidaus ir užsienio partneriais, plėtoti komercinę veiklą; 7) atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kokia sutarta forma;8) nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, darbo apmokėjimo sistemas, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymuskainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė (vietos savivaldybė). Įmonės komercinę-ūkinę veiklą valstybė gali reguliuoti tik ekonominėmis priemonėmis: subsidijomis, palūkanų normomis už įmonės turimo valstybinio kapitalo naudojimą, valstybės finansuojamais užsakymais (kontraktais) ir kitomis ekonominėmis priemonėmis..Panagrinėsiu dar vieną įmonės tipą, kuris nėra reglamentuotas įstatymais.T.y. mafijos įmonės.Mafijozai verslininkai savo įmonėse pritaikė daug naujovių. Svarbiausia iš jų – mafinio metodo įdiegimas organizuojant įmonės darbą ir tvarkant jos išorinius reikalus.Gaminant prekes ir teikiant paslaugas taikomas mafinis metodas leido ir leidžia tam tikrai įmonių kategorijai – kaip ir kiekvienam naujoves taikančiai įmonei – džiaugtis monopolistiniu pelnu, nepasiekiamu kitoms įmonėms. Mafijos įmonė – tai išbaigta įmonė, kurios ekonominę persvarą lyginant su kitomis garantuoja ( kai kitos sąlygos vienodos) trys specifiniai skirtumai, lemiantys jos tris specifinius pranašumus konkuruojant su “normalia” įmone.Pirmasis pranašumas – konkurentų spaudimas. Mafijos įmonė sugeba užsitikrinti prekes ir žaliavas palankiausiomis kainomis , taip pat gauti užsakymus , išimtines teises ir užimti pardavimo rinką, nejausdama konkurencijos, kurios turi pasyti kitos įmonės. Siekiant apsaugoti rinką, mafijos valdžios veiksmai labai įvairūs, nuo paprastų grasinimų iki sprogdinimų ir konkurentų žudymo. Tais atvejais kai mafijos valdžia teritorijoje stabili ir įsišaknijusi, smurtinių veiksmų ne visada prireikia, nes mafijos valdžios veiksminga prievarta yra visuotinai pripažinta.Antrasis mafijos įmonės konkurentiškumo privalumas yra atlyginimo ribojimas ir didesnė jos darbuotojų kaita. Atlyginimas dažniausiai ribojamas vengiant mokėti draudimo įnašus ir nemokant už viršvalandžius. Kokia darbo kontrolė išdrįs tikrinti, kaip laikomasi įstatymų mafijozai priklausančioje įmonėje? Tai ypač kenkia dirbantiems statybose ir žemės ūkyje. Čia darbas sezoninis ar kintamo pobūdžio, didelis nelaimingų atsitikimų procentas, todėl dirbantys asmenys ypač suinteresuoti savo darbo statuso įteisinimu.Mafijos valdžios kišimasis į įmonės gamybinius santykius didina darbo našumą : sukūrus veiksmingesnę darbininkų priespaudos sistemą, gaunamas didesnis antpelnis. Siekiant užtikrinti mafijos įmonei būdingą atlyginimo ribojimą, darbo jėgos mobilumą, jos darbo našumą, ne visada būtinos tiesioginės represijos. Daugelyje įmonių didžiąją darbuotojų dalį sudaro į kriminalinės policijos akiratį pakliuvę nusikaltėliai ar buvę kaliniai, kaip to pačios koskos narius, su mafijozu verslininkų sieja bendri interesai arba tie, kurie su juo susiję, nes šis yra jų vienintelis darbdavys. Be to, nereikia pamiršti, kad vienos iš mafijos valdomų sričių – autotransporto – darbuotojai yra savininko verslininko klientai, todėl jų santykiai su viršininku pagrįsti “ištikimybe” ir “pagarba”. Toks kliento ir patrono ryšys pavaldiems darbininkams sudaro galimybes kilti karjeros laiptais.Taigi mafijos įmonė, dažnai būdama sutelkta ir nekonfliktinė grupė, turinti ypač platų nuolankios darbo jėgos rinkoje ir visuomenėje. Toji ypatinga mafijos įmonės padėtis darbo rinkoje žinoma ir vertinama kitų įmonių. Mafijos buvimo gamybinėje organizacijoje privalumus žino ir jais naudojasi ne tik vietos įmonės, bet ir mafijos srityse dirbančios tarptautinės bendrovės.Paskutinis iš trijų mafijos įmonės konkurentiškumo privalumų yra jos didesnės galimybės naudotis finansiniais ištekliais, palyginus su paprasta maža ar vidutine įmone. Verslininkas mafijozas netaupo norėdamas sukaupti reikalingus turtus ir nekaupia turtų, kad galėtų pradėti gamybinę veikla. Nelegaliais būdais gautas nemenkas kapitalas vėliau perpumpuojamas į legalių verslininkų veiklą. Didžioji šio kapitalo dalis uždirbama operacijomis, vykdomomis už rinkos, kurioje veikia verslininkas mafijozas, ribų: heroino gamyba ir prekyba, ginklų ir brangakmenių kontrabanda, asmenų grobimas, pogrindinis kapitalo išvežimas.Tačiau mafijos įmonės ekonominį pranašumą lemia ne vien nelegalus finansavimas. Iškilus reikalui, mafijozas verslininkas turi privilegijuotą priėjimą prie legalaus finansavimo per bankus. Jis gali disponuoti grynaisiais pinigais nepaprastai lengvai, kitiems verslininkams tai nepasiekiama. Tokį privilegijuotą priėjimą garantuoja ne tik klientų santykiai ir verslo ryšiai su mažais vietos bankais, bet ir savotiškos “draugystės” bei neaiškūs ryšiai su pagrindinių šalies bankų administraciją.Turinys
1.Įvadas 3 psl.2. Įmonės ir jų klasifikavimo požymiai. 4 psl.3.Įmonių klasifikacija pagal nuosavybės tipą :a) individuali įmonė 5 psl.b) tikrosios ūkinės bendrijos 5 psl.c) komandinės ( pasitikėjimo) ūkinės bendrijos 6 psl.d) akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės 8 psl.e) valstybinės (vietos savivaldybės) ir valstybinės akcinės įmonės 11 psl.4. Mafijos įmonės ir jų veikla 12 psl.5.Išvados 13 psl.