TURINYS
1. Įvadas 3 psl.2. Įmonių klasifikavimo tikslai ir požymiai 4 psl.3. Įmonės gyvenimo ciklas 6 psl.4. Įmonės veiklos ciklas 7 psl.5. Įmonės finansinės galimybės 8 psl. 6. Pelnas ir jo formavimas įmonėje 9 psl.7. Finansinės situacijos įvertinimas 10 psl. 8. Įmonės veiklos įvertinimas pagal pelną ir rentabilumą 13 psl.9. Išvados 15 psl.10. Literatūros sąrašas 16 psl.
Įvadas
Bet kokia žmogaus veikla gyvenime yra sąlygojama jo nepasitenkinimo esama ar būsima padėtimi. Jo norą veikti skatina noras pakeisti, patobulinti ir kurti aplinką, užtikrinti sau ir savo šeimynykščiams gerą pragyvenimą. Kad žmogus galėtų tinkamai save realizuoti ir užsitikrinti sau normalų gyvenimą, o ne tik egzistavimą, jis drauge su kitų individų pagalba steigia įvairias organizacijas. Žmonių bendrijos, sąmoningai derinančios savo pastangas siekiant bendro tikslo yra vadinamos organizacijomis.
PAGRINDINĖS VERSLO ORGANIZAVIMO FORMOSLietuvoje pagal galiojančius teisės aktus verslu galima užsiminėti tokiais būdais:• įsteigus įmonę• fiziniam asmeniui įsigijus patentą• kai kuriems Vyriausybės nutarimu nustatytiems asmenims suteikta teisė užsiimti tam tikra veikla nesteigiant įmonės (pvz., notarams, advokatams, ūkininkams)• įsigyjant (perkant) įmonės pagal frančizės sutartį.Pagrindinė verslo organizavimo forma – įvairių rūšių įmonių steigimas.Ekonominėje literatūroje skiriamos trys pagrindinės ūkinės veiklos (verslo) organizavimo formos:1. Privačios (individualios, personalinės) firmos;2. Partnerių firmos (ūkinės bendrijos);3. Akcinės bendrovės (korporacijos).
Įmonių klasifikavimo tikslai ir požymiai
Norint įvertinti šalies ūkio veiklą, planuoti bei palyginti atskirų šalių įmones, panašias įmones reikia suskirstyti į grupes. Panašios įmonės gali būti grupuojamos pagal vieną ar kelis požymius. Vieno tipo įmonėse kur kas lengviau sprendžiamos kai kurios ekonominės bei organizacinės problemos: galimi tipiniai technikos, technologijos, gamybos, valdymo, darbo organizavimo, apskaitos ir kt. sprendimai. Įmonių klasifikavimas ypač reikšmingas statistikoje bei atliekant ekonominę analizę.
Ūkinės veiklos požiūriu svarbus įmonių klasifikavimas pagal šiuos požymius:1. Pagal dydį: mažos įmonės; vidutinės įmonės; didelės įmonės.Šis skirstymas reikšmingas tuo, kad, siekiant skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą ir apriboti ūkio monopolizavimą, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms gali būti suteikiama įvairių lengvatų.
2. Pagal veiklos pobūdį: Paslaugas teikiančios įmonės. Tai remonto, komunalines, juridines, buhalterines, sveikatos apsaugos, mokymo ir kt. paslaugas teikiančios įmonės. Prekybos įmonės. Tai įvairios parduotuvės, didmeninės prekybos bazės ir kt. Šios įmonės įsigyja jau pagamintus gaminius ir juos perparduoda pirkėjams. Perdirbimo įmonės. Šios įmonės perka žaliavas, medžiagas, įrankius bei įrengimus, samdo žmones, organizuoja gamybos procesą ir pagamina produkciją, kurią parduoda prekybos įmonėms arba tiesiog vartotojams. Mišrios įmonės. Pvz., ta pati įmonė gamina produkciją ir teikia paslaugas.
3. Pagal teisines formas: individualios įmonės; ūkinės bendrijos: tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos; akcinės bendrovės: uždarosios akcinės bendrovės ir (atvirosios) akcinės bendrovės; valstybės ir savivaldybių įmonės.
Šios įmonės skiriasi nuosavybės forma, kapitalo pritraukimo būdais, teisinės atsakomybės lygiu ir kt. paveiksle parodytas išsamesnis šių įmonių apibūdinimas.
Uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, valstybės (savivaldybės) įmonės RIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIAI ASMENYS Šių įmonių savininkai už įmonių įsipareigojimus atsako ne visu savo asmeniniu turtu, bet tik į įmonę investuota jo dalimiIndividualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIAI ASMENYS Šių įmonių savininkai už įmonių įsipareigojimus atsako ne tik investuotu į įmones, bet ir visu asmeniniu turtu, jeigu įmonėms neužtenka į jas investuotų lėšų skoloms bei kitiems įsipareigojimams padengti
1.1 pav. Iš samesnis įmonių apibūdinimasĮmonės gyvenimo ciklas
Kiekvienai įmonei būdingas tam tikras vystymosi ciklas. Teorijoje ir praktikoje išskiriami 4 įmonės ciklų tipai: dalykinis, prekių, veiklos srities ir įmonės gyvavimo ciklo. Ciklo trukmę lemia tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Įmonės ir žmogaus vystymosi panašumai labiausiai akcentuojami įmonės gyvavimo cilko diagramoje. Čia, kaip ir žmogaus gyvenimo cikle, išskiriamos kūrimo, augimo, brandos ir senėjimo fazės. Tokia nuosekli evoliucija galėtų būti būdinga įmonei, kuri dirbo stabiliose sąlygose. Iš tikrųjų, įmonė sukuriama tam tikrai veiklai, tam tikrai produkcijai gaminti; keičiasi poreikiai, technologijos, ir seno tipo įmonei nelieka vietos pasikeitusioje rinkoje. Modernių, sparčiai besivystančių šakų, pvz., elektronikos, nesikeičiančios įmonės amžius labai trumpas. Tačiau šiandieninės įmonės realus gyvenimo ciklas žymiai sudėtingesnis.
1.3 pav. Įmonės gyvenimo ciklas
Įmonių veiklos ciklas
Veiklos srities ir prekių (gaminio) gyvavimo cikluose akcentuojamas būtinumas nuolat diegti naujus gaminius, o prireikus ir iš esmės keisti veiklos sritį. Tai krizinė situacija; išėjimas iš jos sunkina konservatyvumas, per didelis prisirišimas prie atgyvenusios veiklos.
1.4 pav. Veiklos ciklas
Sėkmingą įmonės veiklą galima užtikrinti tik efektyvų visų veiklos stadijų darbu, ir dalinė krizė gali sukelti įmonės veiklos krizę. Kiekvienoje įmonės vystymosi stadijoje, veiklos srityje pasitaiko nemaža standartinių ir specifinių tik šiai įmonei problemų, kurių nesprendus įmonėje gali susiklostyti krizinė situacija.
Įmonių finansinės galimybės Įmonės finansinė padėtis vaidina labai svarų vaidmenį paskirstymo kanalą ir dažnai riboja galimybę pasirinkti norimą kanalą. Finansiškai stipri įmonė gali skirti lėšų jos valdomam pardavimų procesui sukurti. Įmonė tuo suinteresuota, nes tiesioginis paskirstymo kanalas užtikrina geresnę paskirstymo kontrolę, sumažina pirkimo ir pardavimo kaštus. Kuo didesnis gamintojo finansinis pejėgumas, tuo mažiau jis priklausomas nuo tarpininkų. Finansiškai silpna įmonė priversta daugelį funkcijų perleisti kitiems paskirstymo kanalo nariams, jai sunkiau pritraukti gerus šios srities specialistus, o tai mažina paskirstymo kanalo efektyvumą.
1.2 pav. Finansinių išteklių įtaka
Pelnas ir jo formavimas įmonėje
Pelnas- tai finansinė nauda, pajamų ir joms užsidirbti padarytų sąnaudų skirtumas, pajamų perviršis.Pelno optimatizavimu yra suinteresuotos visos gamybinės, komercinės, finansinės įmonės, kurios Lietuvoje turi bendrą pavadinimą- “pelno siekiančios įmonės”. Tačiau į pelno optimatizavimą nereikėtų žiūrėti labai kategoriškai. Būtina atsižvelgti į šias aplinkybes:1. Maksimalus pelno siekimas gali nuvesti į nepagrįstai rizikingus valdymo sprendimus.2. Sprendimų pasirinkimas tik pagal būsimą finansinę naudą dažnai nesuderinamas su kvalifikuotų darbuotojų praradimu, vienadieniu taupymu ateities sąskaita (pvz.,pažangių, bet brangių technologijų taikymo delsimu ir pan.).Pelno ekonominė ir finansinė samprata gali skirtis. Finansinėje apskaitoje yra pateikiami griežti jo sudėties apibrėžimai, o finansų valdyme pelnu dažnai yra vadinamas ne tik tradicinis uždirbtų pinigų perviršis, bet ir netradiciniai, palyginti neseniai priimti galutinius finansinius rezultatus apibūdinantys rodikliai.Šiuolaikinės įmonės pelną paprastai sudaro du komponentai. Pirmasis iš jų gaunamas iš pagrindinės įmonės veiklos, antrasis gaunamas todėl, kad:1. Įmonė turi tam tikrą turtą (įrengimus, pastatus, sklypus, valstybinius popierius ir pan.) 2. Įmonės turtas dažnai brangsta, nors pasitaiko ir atvirkščiai (dažniausiai brangsta sklypai, nuoma, nematerialus turtas).Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pelno (nuostolio) ataskaita sudaroma pagal daugiapakopę sistemą, atskirai nurodant kiekvienos veiklos pajamas ir skirtingas sąnaudas. Skiriamos dvi veiklos sritys: įprastinė ir neįprastinė. Įprastinė veikla apima tą veiklą, kuria paprastai užsiima įmonė:– gamyba, paslaugų suteikimas, pardavimas (perpardavimas);– kita veikla, kurios pajamos gaunamos kaip nuoma, pajamos iš ilgalaikio turto, komisiniai, pajamos iš kitų šaltinių. Lietuvoje sąnaudoms priskiriami mokesčiai už gamtos išteklius, nekilnojamąjį turtą, žemės nuoma, muitai, turto draudimas.– finansinės ir investicinės veiklos pajamos- tai palūkanos, baudos, delspinigiai iš pirkėjų, diskontai, nuolaidos, kapitalo subsidijos ir pan.
Neįprastinės veiklos esmę nusako ir šios veiklos pavadinimas, o jos rezultatai nepriklauso nuo įmonės valdytojų valios. Net ir gautas pelnas arba patirti nuostoliai dėl šios veiklos turi savo pavadinimus: pagautė ir netekimai.Įmonės pelno ataskaitoje pateikiami pelno rodikliai dar nerodo, kokia kaina šios grynosios pajamos gautos, t.y. kiek reikia parduoti gaminių arba suteikti paslaugų ir kiek įdėti lėšų, kad būtų galima užsidirbti pelną. Todėl plačiai taikomi santykiniai pelningumo rodikliai. Svarbiausi yra trys pelningumo rodikliai arba trys rodiklių variacijos, jei skaitiklyje imami skirtingi pelno rodikliai: bendrasis pelnas, veiklos pelnas, pelnas iki apmokestinimo, grynasis pelnas ir pan., o vardiklis atitinkamai keičiamas arba paliekamas tas pats).Šie rodikliai yra tokie:1. Pardavimų pelningumo rodiklis arba marža (PM).2. Turto pelningumo rodiklis arba grąža (ROA).3. Akcinio kapitalo arba grąžos rodiklis (ROE). Verslininkui, įkūrusiam įmonę kartu su užsienio kapitalu, reikėtų žinoti angliškas rodiklių sampratas PM ROA ir ROE, nes jos yra labai plačiai taikomos verslo informacijoje.Finansinės situacijos įvertinimas
1. Finansinės pusiausviros užtikrinimas.
Vienas didžiausių sunkumų, su kuriuo tenka susidurti ir besisteigiančiai, ir jau dirbančiai įmonei, yra pakankamo finansavimo užtikrinimas. Tai finansavimo galimybių ieškojimo taisyklės. Nuosavo kapitalo paprastai neužtenka, reikia pritraukti kapitalą, kreditus, nes tik tada garantuojama sėkminga įmonės veikla. Tai tiesiogiai siejasi su finansavimo patikimumo ir rizikos laipsnio prieštaravimu: • kuo įmonės veikla pelningesnė, rentabilesnė, tuo lengviau ji pritraukia finansinius išteklius: akcininkus, lengvai gauna reikalingus kreditus. Labai didelę įtaką turi įmonės monopolistės (pvz., dujų, energetikos, naftos, perdirbimo ir kt.);• kuo didesnės skolinto kapitalo pritraukimo galimybės, tuo labiau tai gali atsiliepti įmonės veiklos rizikingumui. Įmonės nuosavo kapitalo rentabilumas didėja, o tai plėstis, pritraukiant „neribotus“ finansinius išteklius. Nesuderintas su paklausa plėtimasis gali iššaukti krizinę situaciją
Kita vertus pinigus, visada siekiama apsidrausti ir tikimasi, kad įmonės turimas kapitalas, jį likvidavus, sugebės padengti paskolintas sumas. Čia susiduriama su antra – finansavimą ribojančia taisykle.2. Finansavimo taisyklės ir balanso struktūra.
Veiksmus ribojančios taisyklės siekia sumažinti investavimo riziką. Yra susiformuluota „auksinė finansavimo taisyklė“:
Ilgalaikis turtas / Nuosavas kapitalas = 1.
Ilgalaikis turtas sunkiai likviduojamas, todėl reikalaujama, kad jis būtų įsigytas už nuosavą kapitalą, o ne pasinaudojant skolintu kapitalu – banko kreditais. Praktiškai – kuo didesnis šakos pelningumas ir patikimumas, tuo labiau šios taisyklės nesilaikoma. Mašinų gamyboje, elektrotechnikoje šios proporcijos artimos reikalavimams, chemijos pramonėje skolinti įdėjimai į ilgalaikį kapitalą žymiai viršija nuosavą kapitalą. Antras reikalavimas: kad skolinto kapitalo suma neviršytų nuosavo kapitalo dydžio:
Nuosavas kapitalas / Skolintas kapitalas = 1.
Tai kapitalo saugumo reikalavimas, Skirtingose pramonės šakose jis skiriasi. Pvz., gamybinėje pramonėje reikalaujama, kad tas santykis būtų 2:1, tai yra nuosavas kapitalas du kartus viršytų kapitalo dydį.
Labai svarbūs balanso struktūros rodikliai, užtikrinantys lėsų panaudojimą pagal paskirtį:
ar ilgalaikio kreditavimo lėšos panaudojamos turtui įsigyti? ar trumpalaikio kredito lėšos neinvestuojamos į ilgalaikio turto formatavimą? ar dėl to nepažeidžiami įmonės likvidavimas. Likvidavimas parodo įmonės gebejimą atsiskaityti. Labai dažnai yra skiriami kėli likvidavimo lygiai.
1 laipsnio = Piniginės lėšos / Trumpalaikiai įsiskolinimai likvidavimas
2 laipsnio = (Piniginės lėšos + / Trumpalaikiai įsiskolinimai likvidavimas trumpalaikiai reikalavimai)3 laipsnio = Apyvartinis turtas / Trumpalaikiai įsiskolinimailikvidavimas
Skaitiklyje parodomos lėšos, kuriomis galime operatyviai pasinaudoti: grynieji pinigai, verbiniai popieriai, trumpalaikiai klientų įsiskolinimai. Vardiklyje parodomi įmonės trumpalaikiai įsiskolinimai.
Finansinė sritis yra reziumuojanti, joje atsispindi visos veiklos efektyvumas, todėl natūralu, kad jai skiriama daugiausia dėmesio. Esama daug ( be jau minėtų likvidavimo rodyklių) finansinės veiklos diagnozavimo rodiklių.
→ Yra keli rentabilumo apskaičiavimo variantai.
Nuosavo kapitalo = Pelnas / Nuosavas kapitalas
rentabilumasKapitalo = (Pelnas + mokesčiai / Bendras kapitalasrentabilumas už skolintą kapitalą)
Kol bendrojo kapitalo rentabilumas didesnis ei procentai už skolintą kapitalą, tikslinga skolintis ir investuoti, nes nuosavo kapitalo rentabilumas auga. Apimties rentabilumas atsispindi gaminamos produkcijos pelningumą:
Apimties = Pelnas / Apimtisrentabilumas
→ Kapitalo struktūrą parodo atskirų jo dedamųjų dalys. Pvz., nuosavo kapitalo dalis:
Nuosavo kapitalo = Nuosavas kapitalas / Bendras kapitalasdalis
Vertinant kapitalo struktūrą, reikia vadovautis jau ankščiau suformuotomis taisyklėmis, t.y. suprasti skolinto kapitalo dalies didinimo patrauklumą, apsprendžiančias sąlygas ir pavojus.
3. Investicijų padengimas.
Investicijų padengimas rodo amortizacinių atskaitymų panaudojimo lygį investicijoms finansuoti:
Investicijų padengimo = Investicijos / Amortizacinių atskaitymų dydis lygis
Jei investicijų padengimo lygis mažesnis nei vienetas, vadinasi, įmonė skiria nepakankamą dėmesį techniniam atnaujinimui. Jei jis didesnis, nei vienetas, vadinasi, įmonė intensyviai atnaujina techniką, panaudodama kreditus, dalį pelno, didina aprūpinimo kapitalu lygį ir sudaro galimybes mažinti brangios darbo jėgos poreikį. Naudinga palyginti kelių metų rodiklius. Tikslinga tai pat apskaičiuoti investicijų padengimo struktūrą ir pažiūrėti, kokios investicijos vyrauja.
4. Pelno lūžio taškas.
Pelno – lūžio taškas parodo, kokia apyvartai esant pradedamas gauti pelnas, kokiomis apimtims esant įmonė negali dirbti pelningai.
Kintamųjų kaštųMažiausia apyvartos = Pastovieji kaštai / ( 1- procentas / 100 ) Suma apyvartoje
5. Mokėjimų trukmė.
Mokėjimų trukmė parodo, kiek dienų praeina nuo sąskaitos išrašymo iki mokėjimo gavimo. Kadangi atskirų mokestinių reikalavimų sumos yra nevienodos ir skiriasi apmokėjimų trukmės, tikslinga vidutinę mokėjimo trukmę apskaičiuoti 1000 litų sumai skaičiavimams naudojami operatyviniai buhalteriniai duomenys. Į šį skyrių gali būti įtraukiami ir kituose skyriuose parodyti rodikliai: apyvartumo, savikainos ir kt. Labai svarbu ne tik apskaičiuoti konkrečius rodiklius, bet ir išsiaiškinti finansinės sistemos planavimo ir apskaitos valdymo lygį. Čia reikia atsakyti į šiuos klausimus:
• ar įmonė turi aiškią, konkrečią, ekonomišką atskaitomybės ir apskaitos sistemą?
• ar apskaita ir planavimas sujungti į vieningą kontrolingo sistemą?• ar esama kaštų planavimo ir apskaitos sistema užtikrinta adekvačią informaciją?• ar galima nenutrūkstamai kontroliuoti ir analizuoti veiklos kaštus?• ar sudaromos gamybos, pardavimo vystymo ir tyrimo, valdymo bei kt. kaštų sąmatos? ar jos kontroliuojamos it kokiu periodiškumu?• ar įmonė turi sistemingai veikiančią kaštų mažinimo programą?• ar įmonėje optimaliai naudojamos automatizuotos apskaitos galimybės?• ar įmonėje planuojamos ir kontroliuojamos investicijos?• ar planuojamas įmonės finansavimas ir likvidumas?• ar efektyvi įmonės materialinių vertybių saugojimo, apskaitos sistema, ar įmonė nepatiria nuostolių dėl jų praradimo?• ar išnaudojamos visos mokesčių taupymo galimybės?• ar įmonė pakankamai dėmesio skiria savo saugumui – draudimui?• ar yra sukurta vidinė įmonės kontrolės – revizijos sistema?Įmonės veiklos įvertinimas pagal pelną ir rentabilumą
Įmonės finansinę būklę charakterizuoja pelnas ir veiklos rentabilumas
Pelnas=Pajamos-KaštaiRentabilumas=Pelnas/Turtas
Pajamų apsaugos rodikliai (skirti tam, kad įvertinti įmonės sugebėjimą užtikrinti ilgalaikes pajamas):
• Bendrojo pelningumo koeficientas
Bendrojo pelningumo koeficientas =Bendrasis pelnas/Pardavimai, paslaugos
Parodo skirtumą tarp pajamų ir savikainos (kokia dalis bendrojo pelno tenka 1 daliai pajamų)Rodiklio kitimo ribos: 10-30%• Grynojo pelningumo koeficientas
Grynojo pelningumo koeficientas =Grynas pelnas/Pardavimai, paslaugos
Grynas pelnas – galutinis įmonės veiklos rezultatas, išreikštas įmonėje liekančiu pelnu.Parodo, kokia dalis grynojo pelno tenka 1 daliai pajamų (kiek pelno liko įmonėje po visų kaštų)Išsivysčiusios rinkos sąlygomis: 10-25%
• Veiklos pelningumo koeficientas
Veiklos pelningumo koeficientas =(Pelnas prieš apmokestinimą+Palūkanų sąnaudos+ nusidėvėjimo paslaugos)/Pardavimai, paslaugos
Rodiklis parodo, kaip įmonė dirba nepriklausomai nuo finansinio sverto, mokesčių, nusidėvėjimo.Rodiklis gali būti lyginamas tik tų pačių veiklos šakų viduje<5% nepatenkinamas rodiklis
• Turto grąžos koeficientas
Turto grąžos koeficientas =Grynasis pelnas/Vidutinė materialaus turto vertė
Parodo, kaip įmonės vadovai sugeba panaudoti turtą ir gauti pelną nepriklausomai nuo to, ar nuosavybė yra kreditorių ar akcininkų.
• Nuosavybės (kapitalo) grąžos koeficientas
Nuosavybės (kapitalo) grąžos koeficientas =Grynasis pelnas/Kapitalas (neatimamas)
Nuosavybės grąža (pelnas), tenkantis kapitalui įvertina bendrą pelno gavimo efektyvumą, naudojant akcinį kapitalą
• Savininkų ir skolintųjų nuosavybės pelningumo koeficientas
Savininkų ir skolintųjų nuosavybės pelningumo koeficientas =(Pelnas prieš apmokestinimą+Palūkanų sąnaudos)/(Savininkų nuosavybė+ trumpalaikių įsipareigojimų vidutinė vertė)Parodo, kaip efektyviai naudojamas nuosavas ir skolintas kapitalas• Palūkanų padengimo koeficientas
Palūkanų padengimo koeficientas =(Grynas pelnas+Nusidėvėjimas+Grynojo apyvartinio kapitalo (trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas) pasikeitimas)/Palūkanų sąnaudos
Parodo įmonės pajėgumą sumokėti palūkanas už paskolasPageidautina, kad k=1,>1.
• Pinigų generavimo koeficientas
Pinigų generavimo koeficientas =(Grynasis pelnas+Nusidėvėjimas+Apyvartinio kapitalo pasikeitimas)/Vidutinė turto vertė
Parodo, kaip efektyviai panaudojamas turtas pinigams generuoti
• Skolų sąnaudos koeficientas
Skolų sąnaudos koeficientas =Finansinė ir investicinės veiklos sąnaudos/Pardavimai, paslaugos
Jei yra ryškūs rodiklio pasikeitimai, lyginant su praeitu laikotarpiu, įmonė netvarkingai grąžina skolas
Išvados
Esama smulkaus ir vidutinio verslo teisinė ir ekonominė aplinka sudėtinga: nemaža dalis įmonių nustoja veikusios ar bankrutuoja, didelė gyventojų bedarbystė, verslininkams stinga elementarios informacijos ir žinių, nėra sukurta efektyvi paramos verslui sistema, nesubalansuota verslo plėtra regionuose. Šias problemas numatoma spręsti įgyvendinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo programą. Programos priemonių visuma leis sukurti finansinės paramos instrumentus, leidžiančius įmonėms geriau pasinaudoti finansiniais ištekliais ir sukurti naujas darbo vietas, plėtoti paramos verslui infrastruktūrą, sukuriančią palankią aplinką įmonėms kurtis ir augti. Per finansuojamas regionines ir tikslines programas numatoma pritraukti investicijas į regionus ir sudaryti palankias sąlygas jų subalansuotai plėtrai, skatinti naujų įmonių, užsiimančių netradiciniais verslais, kūrimąsi. Programoje numatyta įgyvendinti projektus, kurių metu verslininkams bus teikiamos informacinės, konsultacinės bei mokymo paslaugos ir tuo skatinamas naujų įmonių kūrimasis ir veikiančių plėtra. Be to, pagal galimybes numatoma dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir sudaryti sąlygas įmonių bendradarbiavimui, jų konkurencingumo didinimui.
Literatūros sąrašas• Algimantas Sakalas, Asta Savanevičienė “ Įmonės krizių vadyba”• Viningienės D. suteikta metodinė medžiaga.• Internetas