II Veiklos mokesčiai ir jų audito principai

II Veiklos mokesčiai ir jų audito principai

2.1. Veiklos mokesčiai

Veiklos mokesčiams priskiriami tie mokesčiai, kurie sudaro įmonės veiklos sąnaudas. Pagal 11-ąjį verslo apskaitos standartą (VAS) „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“: veiklos sąnaudos – patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą. Taigi veiklos sąnaudos parodo per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas, susijusias su tipine įmonės veikla. Veiklos sąnaudos gali būti skirstomos į:
 Pardavimo sąnaudas:
o Pardavimo sąnaudos – ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų dalis, susijusi su prekių paardavimu per ataskaitinį laikotarpį. Pardavimo sąnaudoms priskiriamos prekybos patalpų nuomos ir eksploatavimo išlaidos, pagamintų prekių sandėliavimo išlaidos, komisiniai mokesčiai pardavėjams, prekybos darbuotojų darbo užmokestis ir socialinis draudimas, paslaugų bei prekių reklamos išlaidos ir kitos su ataskaitinio laikotarpio pardavimais susijusios sąnaudos.
o Pardavimo sąnaudos turi būti pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada jos buvo patirtos.
 Bendrosios ir administracinės sąnaudos:
o Bendrosios ir administracinės sąnaudos – ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų dalis, susijusi su įmonės tipine veikla, sudarančia sąlygas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti. Paaprastai bendrųjų ir administracinių sąnaudų dydis nėra susijęs su pardavimų apimtimi.
o Bendrosios ir administracinės sąnaudos turi būti pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai jos buvo patirtos.
o Bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms priskiriamos, pavyzdžiui, tokios per ataskaitinį laikotarpį pa

atirtos išlaidos: administracinių ir bendro naudojimo patalpų išlaikymas, nuoma ar nusidėvėjimas, įmonės reprezentavimo, paramos, labdaros, socialinės išlaidos, įvairūs, išskyrus pelno, mokesčiai (kelių, nekilnojamojo turto, akcizų, jeigu jie nepriskirti prekių savikainai, neįtrauktas į atskaitą ir nesusigrąžinamas pridėtinės vertės mokestis ir pan.), susiję su tipine veikla, įmonės ir jos padalinių valdymo ir aptarnavimo personalo darbo užmokestis ir socialinis draudimas, baudos už netinkamą sutarčių vykdymą ar netinkamą produkcijos kokybę, abejotinų skolų sąnaudos ir kitos su tipine įmonės veikla susijusios išlaidos, patirtos per ataskaitinį laikotarpį.
o Prie bendrųjų ir administracinių sąnaudų dar priskirtinos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje formuojamų atidėjimų sąnaudos (19-asis verslo apskaitos standartas „Atidėjimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“), nebent jos pagal savo pobūdį ir prasmę turėtų būti priskiriamos pardavimo savikainai. Šios sąnaudos atspindi būūsimųjų laikotarpių įsipareigojimus, susijusius su ataskaitinio laikotarpio pardavimo sandoriais bei įmonės veikla. Šie įsipareigojimai gali atsirasti, kai parduodant prekes numatoma galimybė jas grąžinti ar nukainoti arba kurį laiką atlikti jų garantinę priežiūrą ir kitais atvejais.

Taigi veiklos mokesčiai būtų visi pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymą administruojami mokesčiai, kurie yra priskiriami veiklos sąnaudoms, išskyrus pelno mokestį ir atskaitomą PVM (kai įmonė yra PVM mokėtoja, t.y. kai ji susigrąžina PVM).

Įmonės mokami veiklos mokesčiai priklauso nuo įmonės veiklos specifikos. Pavyzdžiui, AB bankas “XXX“ ap

pskaitos politikos 14 punkte ,,Mokesčių apskaita“ nurodyta:

14.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais ir norminiais aktais, bankas apskaičiuoja ir moka šiuos mokesčius:
14.1.1. pelno mokestį;
14.1.2. gyventojų pajamų mokestį;
14.1.3. žemės nuomos, žemės mokesčius;
14.1.4. nekilnojamo turto mokestį;
14.1.5. atskaitymus nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą;
14.1.6. pridėtinės vertės mokestį;
14.1.7. privalomojo sveikatos draudimo įmokas;
14.1.8. mokestį už aplinkos teršimą;
14.1.9. ir/ar kitus privalomus mokesčius.
14.2. Žemės nuomos, žemės ir nekilnojamo turto mokesčiai, mokestis už aplinkos teršimą, atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo mokestis, mokestis prie pajamų šaltinio sąnaudose atvaizduojami kaupimo principu.

AB bankas “XXX” informaciją apie veiklos mokesčius pateikia ir aiškinamojo rašto dalyje ,,Pajamų ir sąnaudų pripažinimas”:

Grynosios palūkanų pajamos ir pajamos už kitas paslaugas apmokestinamos 1% kelių mokesčiu. Nekilnojamojo turto mokestis sudaro 1% nuo ilgalaikio ir už skolas perimto nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Bankas moka gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, žemės nuomos, žemės mokesčius, pridėtinės vertės mokestį, mokestį už aplinkos teršimą.
Bankas nesinaudoja mokesčių lengvatomis.

2.1.1. Nekilnojamojo turto mokestis

Juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių nekilnojamojo turto, kuriam nustatyta teisinė registracija, apmokestinimą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, 1994 m. liepos 20 d. Nr.I-565.

Mokesčio objektas – Lietuvos Respublikos teritorijoje juridiniams asmenims ir juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriam nustatyta te

eisinė registracija, išskyrus žemę.

Mokestį moka juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės. Nuo mokesčio atleidžiama:
1) užsienio valstybių diplomatinės ir konsulinės atstovybės, jei jų atstovaujamose valstybėse Lietuvos Respublikos diplomatinė ar konsulinė atstovybės yra atleistos nuo tokių pat ar analogiškų mokesčių;
2) sveikatos apsaugos, mokslo ir studijų, švietimo, kultūros, sporto, socialinės globos ir rūpybos bei vaikų ikimokyklinės įstaigos, įmonės ir organizacijos;
3) gyvenamųjų namų eksploatavimo, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijos, aptarnaujančios tik savo narius;
4) žemės ūkio įmonės;
5) aklųjų, kurčiųjų ir kitų invalidų draugijos ir jų įmonės;
6) labdaros fondai bei labdaros organizacijos;
7) valstybinės įmonės.

Metinis mokesčio tarifas:

1) nekilnojamajam turtui, kuris naudojamas mokėtojo įstatuose numatytai veiklai, – 1 procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės;

2) nekilnojamajam turtui, kuris nėra naudojamas mokėtojo įstatuose numatytai veiklai daugiau kaip vienerius metus, – 5 procentai nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

Savivaldybių tarybos, į kurių biudžetus įskaitomas mokestis, turi teisę mokesčio tarifą sumažinti, bet ne daugiau kaip 50 procentų.

Mokesčio lengvatos.
Įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokesčiu neapmokestinama:
1) nekilnojamasis turtas ar jo dalis, naudojama gamtos apsaugai bei priešgaisrinei apsaugai;
2) nekilnojamasis turtas, neatlygintinai perduotas naudotis labdaros organizacijoms ir fondams, kultūros, sporto, švietimo, sveikatos, socialinės globos ir rūpybos įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms;
3) religinių bendruomenių patalpos, pastatai ir statiniai, naudojami tik kulto veiklai bei socialinei globai ir rūpybai, kulto reikmenų gamybai;
4) kapinių ir laidojimo paslaugoms naudojami pastatai, statiniai ar jų dalys;
5) namų savininkų bendrijų turtas nenaudojamas pelnui (pajamoms) gauti.

Nekilnojamojo tu

urto mokestinė vertė.

Nekilnojamąjį turtą, kuriam privaloma valstybinė teisinė registracija, įvertina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtos arba įgaliotos valstybės institucijos.

Nekilnojamasis turtas įvertinamas mokestine verte pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą metodiką. Įvertinimas galioja penkerius metus, jeigu vartojimo kainų indeksas neviršija 1,25 per kalendorinius metus.

Mokesčio apskaičiavimas.

Mokėtojai mokestį už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą kiekvienais metais apskaičiuoja pagal nekilnojamojo turto tų metų sausio 1 dienos mokestinę vertę ir apskaičiavimą iki kovo mėnesio 1 dienos pateikia miesto (rajono) valstybinei mokesčių inspekcijai.

Ar teisingai apskaičiuotas mokestis, kontroliuoja miestų (rajonų) valstybinės mokesčių inspekcijos.

Mokestis už naujai įsigytą ar pastatytą apmokestinamąjį nekilnojamąjį turtą skaičiuojamas po 1/12 metinės sumos už kiekvieną mėnesį, pradedant kitu mėnesiu po šio turto teisinio įregistravimo. Mokesčio apskaičiavimas valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamas praėjus vienam mėnesiui po turto teisinio įregistravimo. Už naujai įsigytą turtą mokestis paskirstomas proporcingai likusiems mokėjimo terminams.

Nuosavybės teisei į nekilnojamąjį turtą perėjus kitam asmeniui arba netekus to turto, mokestis neskaičiuojamas nuo kito mėnesio po turto teisinės registracijos pakeitimo.

Mokėtojai, laiku nesumokėję mokesčio, jį sumoka ne daugiau kaip už dvejus praėjusius metus. Patikslinti mokestinę vertę bei mokesčio apskaičiavimą ir grąžinti arba išieškoti mokestį leidžiama taip pat ne daugiau kaip už dvejus praėjusius metus.

Mokesčio mokėjimo tvarka.

Mokestis mokamas po 1/4 metinės sumos pasibaigus ketvirčiui, per 25 dienas.

Nekilnojamojo turto mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra turtas, biudžetą.

Nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (Žin., 2005, Nr. 76-2741, toliau — Įstatymas), kuris reglamentuoja juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, apmokestinimą ir pakeis dabar galiojantį Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto įstatymą.

Nekilnojamojo turto mokestį mokės Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys (tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybių).

Mokesčio objektas bus:
• fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius bei inžinerinius statinius, jeigu jie nėra ekonominei ar individualiai veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas arba nėra neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduoti naudotis juridiniams asmenims;
• juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje.

Be to, juridiniai asmenys mokestį privalės mokėti ne tik už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, bet ir už jiems neterminuotai arba ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudoti nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį fiziniams asmenims.

Įstatyme nustatyta, kad mokesčio laikotarpis bus kalendoriniai metai, o mokesčio tarifas -1 proc. turto mokestinės vertės.

Nekilnojamojo turto mokestine verte bus laikoma nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta taikant nekilnojamojo turto masinio vertinimo būdą, bei tam tikrais atvejais vertė, nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu. Be to, numatoma galimybė atlikti individualų nekilnojamojo turto vertinimą. Nekilnojamojo turto vertinimą turės atlikti turto vertintojas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įstatyme numatytos ir mokesčio lengvatos. Mokesčiu bus neapmokestinamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas kulto apeigų reikmenų gamybai, socialinei globai bei rūpybai, žemės ūkio veikloje, švietimo darbe bei teikiant laidojimo paslaugas.

Taip pat bus neapmokestinamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris bus neterminuotai arba ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perduotas naudotis tam tikriems juridiniams asmenims (mokslo ir studijų institucijoms, išvardytoms Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, švietimo įstaigoms, išvardytoms Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, ir kt.).

Įstatyme numatyta, kad mokesčiu bus neapmokestinamas ir užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, valstybės ir savivaldybės įmonių, biudžetinių įstaigų, religinių bendruomenių, žemės ūkio veikos ūkio subjektų profesinių sąjungų, asociacijų bei kitų juridinių asmenų nekilnojamasis turtas. Savivaldybių tarybos turės teisę savo biudžeto sąskaitą sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Mokestį už juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei juridiniams asmenims neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį fiziniams asmenims, privalės apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti juridiniai asmenys. Mokestį už fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį kitą nekilnojamąjį turtą apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalės fiziniai asmenys.

Mokestis bus apskaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registro išrašuose, kuriuos parengs turto vertintojas, nurodytą mokestinę vertę.

Mokesčio mokėtojai atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio deklaraciją privalės pateikti vietos mokesčių administratoriui iki kitų kalendorinių metų vasario 1 dienos. Deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustatys Centrinis mokesčių administratorius.

Taip pat įstatyme nustatyta, kad juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą privalės mokėti avansinį mokestį, kuris sudarys ¼ kalendorinių metų mokesčio sumos. Avansiniai mokesčiai turės būti sumokami iki einamųjų kalendorinių metų kovo 31, birželio 30 dienos ir rugsėjo 30 dienos. Avansiniai mokesčiai deklaruojami nebus.

Mokesčio deklaracijoje apskaičiuota mokesčio suma, o kai buvo sumokėtas avansinis mokestis — apskaičiuotos mokesčio sumos ir sumokėto avansinio mokesčio skirtumas turės būti sumokėtas į biudžetą ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų vasario 1 dienos.

2.1.2. Žemės mokestis

Žemės mokesčio mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatymas, 1992 m. birželio 25 d. Nr. I – 2675

Mokesčio objektas.

Žemės mokesčio objektas yra privati žemė.

Mokesčio mokėtojai.

Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės savininkai.
Mokesčio tarifai.

Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 procento žemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).

Mokesčio lengvatos.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:
1. bendro naudojimo keliai;
2. žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms (pariteto pagrindu);
3. miško žemė.

Mokesčio lengvatas už apsauginių miškų, gamtosauginės paskirties bei gamtos paminklų žemę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Mokesčio lengvatas už istorijos ir kultūros paminklų žemę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai – asmenys, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I bei II grupės invalidai), asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, ir nepilnamečiai vaikai, kai minėtų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir jiems priklausančio žemės sklypo dydis neviršija savivaldybių tarybų nustatytų neapmokestinamųjų dydžių.

Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Mokesčio apskaičiavimas ir mokėjimo tvarka..

Žemės mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nauji žemės savininkai mokestį moka:

1) jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį – už visus metus;

2) jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį – nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokestis nebemokamas, kai:
1) žemę perleidžiama pirmąjį pusmetį – tais pačiais metais;
2) žemę perleidžiama antrąjį pusmetį – nuo kitų metų.

Žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo terminą nustato vietos savivaldos vykdomosios institucijos.

Laiku neapmokestinti mokėtojai apmokestinami, mokestis išieškomas, grąžinamas bei patikslinamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Mokesčio laiku nesumokėjus, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymas ,,Dėl žemės mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“, 2003 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-266 apibrėžia žemės mokesčio apskaičiavimą.

Žemės savininkams – fiziniams ir juridiniams asmenims – nuosavybės teise priklausančios žemės mokestį apskaičiuoja apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų teritoriniai skyriai (toliau – AVMI).

Žemės mokestis apskaičiuojamas taip:
1. apskaičiuojamas apmokestinamas žemės sklypo plotas (t. y. iš bendro sklypo ploto atėmus miško plotą ir kitus plotus, kurie pagal Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ 1.1 punktą yra neapmokestinami). Duomenis apie apmokestinamus žemės sklypo plotus pateikia valstybės įmonė Registrų centras.
2. apskaičiuojama apmokestinamo sklypo ploto vertė:
3. iš mokesčio mokėtojo apmokestinamo sklypo ploto vertės, duomenis apie kurią pateikia valstybės įmonė Registrų centras, atimama savivaldybės nustatyto neapmokestinamo sklypo ploto (pritaikant neapmokestinamo dydžio lengvatą) vertė, laikant, kad 1 aro kaina žemės sklype yra vienoda;
4. gauta žemės sklypo vertė dauginama iš Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ 1.2 punkte nustatytų koeficientų (žemės ūkio paskirties žemės, daugiabučių namų ir gyvenamųjų namų statybos bendrijų, vartotojų kooperatyvų ir kooperatinių bendrovių žemės vertei taikomas 0,35 koeficientas; sodininkų bendrijų ir jų narių sodo sklypų žemės, privačių namų valdų ir žemės sklypų prie daugiabučių namų žemės, taip pat žemės sklypų, naudojamų ūkinei-komercinei ir kitai veiklai, žemės vertei taikomas 0,5 koeficientas);
5. apskaičiuojama mokėtino žemės mokesčio suma:
6. žemės sklypo vertė, apskaičiuota šių taisyklių 3-4 punktuose nustatyta tvarka, dauginama iš žemės mokesčio tarifo (1,5 proc. žemės vertės);
7. gauta suma dauginama iš mokesčio mažinimo koeficiento, nustatyto savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, tarybos.
8. Apmokestinamojo laikotarpio pradžia laikoma kalendorinių metų sausio 1 diena.

Apskaičiuojant žemės mokestį užpildoma Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 1999 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 265 „Dėl žemės mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 20-523) patvirtinta deklaracijos (mokesčio apskaičiavimo) forma FR0034.

2.1.3. Įmokos į garantinį fondą

Įmokas į Garantinį fondą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymas, 2000m. rugsėjo 12d. Nr. VIII – 1926

Mokesčio mokėtojai.

Įmokas į Garantinį fondą moka visos įmonės, viešosios įstaigos, bankai ir kredito unijos, kurios įregistruotos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Mokesčio bazė.

Priskaičiuotas darbuotojams darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Tarifas.

0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Mokesčio apskaičiavimas.

Įmokos apskaičiuojamos ir mokamos kartą per mėnesį nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis.

Garantinio fondo paskirtis. Lėšos iš Garantinio fondo skiriamos Garantinio fondo įstatyme nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, kai įmonė jiems yra įsiskolinusi.

2.1.4. Žyminis mokestis

Nuo 1994 m. liepos 8 d. iki 2001 m. sausio 1 d. Žyminio mokesčio mokėjimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Žyminio mokesčio įstatymas. Dabar žyminio mokesčio mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2002 m. vasario 28 d. nr. IX-743 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000 m. liepos 18 d. nr.VIII-1864.
Mokesčio mokėtojai.

Fiziniai ir juridiniai asmenys.
Mokesčio dydžiai.
1. Kiekvienas ieškinys (pradinis ar priešieškinis), pareiškimas dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimas jau pradėtoje byloje, pareiškimas ypatingosios teisenos bylose apmokamas tokio dydžio žyminiu mokesčiu:
1. turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų; nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų – trys tūkstančiai litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų; nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos – septyni tūkstančiai litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų;
2. kituose ginčuose – vieno šimto litų;
3. bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų;
4. dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dvidešimt litų;
5. ypatingosios teisenos bylose – vieno šimto litų, išskyrus Civilinio proceso kodekse numatytus atvejus.
2. Už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas.
3. Už prašymą sprendimą peržiūrėti už akių mokamas penkiasdešimties litų dydžio žyminis mokestis.
4. Už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius skundus 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
5. Už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis.

Žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuojamą procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.

Atleidimas nuo mokesčio.
1. Bylose, kurias nagrinėja teismai nuo žyminio mokesčio atleidžiami:
1. ieškovai (darbuotojai) – bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių;
2. ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo;
3. ieškovai – bylose dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo;
4. ieškovai – bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo;
5. prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą;
6. šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą;
7. šalys – bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis;
8. įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus;
9. ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose;
10. valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo;
11. Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas;
12. sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis) ir vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis);
13. pareiškėjai – už pareiškimus, paduodamus Civilinio proceso kodekso V dalies XXXIX skyriuje nustatyta tvarka;
14. asmenys – kitais Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais.
2. Aukščiau nurodyti asmenys už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
3. Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį.

Mokesčio grąžinimas.
1. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami šiais atvejais:
1. kai sumokėta daugiau, negu numato įstatymai;
2. kai ieškinys atsiimamas;
3. kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą bei skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo;
4. kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme, ar kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima šia tvarka pasinaudoti;
5. ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka, taip pat kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo bei kai šalis neprimokėjo mokesčio;
6. sustabdžius bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto ar restruktūrizavimo bylą;
7. panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą.
1. Jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio arba šalys sudaro taikos sutartį, gražinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminis mokestis grąžinamas ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
2. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.
3. Pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos. Žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka.

2.1.5. Konsulinis mokestis

Konsulinio mokesčio mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konsulinio mokesčio įstatymas, 1994 m. birželio 23 d. Nr.I-509.

Mokesčio mokėtojai.

Konsulinį mokestį moka užsienio ir Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, užsienio valstybių piliečiai ir Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės už Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje jiems teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ar išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus.

Mokesčio objektas.

Konsulinis mokestis imamas už:
1) pasų išdavimą;
2) civilinės būklės aktų įforminimą ir dokumentų išdavimą;
3) vizų išdavimą arba dokumentų vizai gauti priėmimą ir nagrinėjimą, jeigu viza nebuvo išduota (toliau – vizų išdavimą);
4) pilietybės dokumentų įforminimą ir išdavimą;
5) dokumentų pareikalavimą iš Lietuvos Respublikos įstaigų, dokumentų legalizavimą;
6) atliekamus notarinius veiksmus ir konsulines paslaugas globos, rūpybos, teisės į palikimą bei kitais turtiniais klausimais;
7) asmens be pilietybės kelionės dokumento galiojimo laiko pratęsimą
8) kitas konsulines paslaugas, nustatytas tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.

Mokesčio lengvatos.

Konsulinis mokestis neimamas už:
1) Lietuvos Respublikos diplomatinių pasų išdavimą ir įforminimą;
2) vizų išdavimą užsieniečiams, turintiems diplomatinius ir tarnybinius pasus ar jiems prilygintus kelionės dokumentus;
3) vizų išdavimą užsieniečiams, vykstantiems į Lietuvos Respubliką dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, ministerijų ir kitų valstybės institucijų organizuotuose oficialiuose susitikimuose, teikti labdarą bei organizuotą pagalbą Lietuvai arba su Raudonojo Kryžiaus misija, taip pat tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, atstovams;
4) vizų išdavimą Europos Sąjungos piliečio arba valstybės, dalyvaujančios Europos ekonominės erdvės susitarime, piliečio šeimos nariams;
5) vizų išdavimą vaikams iki 16 metų;
6) vizų išdavimą užsieniečiams, vykstantiems vieną kartą per metus lankyti šeimos narių kapų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai pateikiamas oficialiai patvirtintas dokumentas;
7) vizų išdavimą užsieniečiams, vykstantiems lankyti sunkiai sergančio šeimos nario ar artimo giminaičio, kai pateikiamas oficialiai patvirtintas dokumentas;
8) vizų išdavimą sunkiai sergantiems užsieniečiams arba užsieniečiams, kuriems reikalinga skubi medicinos pagalba, kai pateikiami dokumentai, išduoti atitinkamos organizacijos ir patvirtinantys būtinumą nurodytiems asmenims skubiai vykti į Lietuvos Respublikos teritoriją;
9) vizų išdavimą užsieniečiams, lydintiems šio straipsnio 8 punkte nurodytus asmenis, kai pateikiamas dokumentas, patvirtinantis tokio lydėjimo būtinumą;
10) vizų išdavimą užsieniečiams, vykstantiems į šeimos nario arba artimo giminaičio laidotuves, kai pateikiamas tai patvirtinantis dokumentas;
11) vizų išdavimą asmenims, kurių teisės atkurtos pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymą (Žin., 1990, Nr. 14-386; 1998, Nr. 28-729), pateikusiems atitinkamą pažymėjimą;
12) vizų išdavimą lietuvių kilmės asmenims, pateikusiems Pasaulio lietuvių bendruomenės kraštų bendruomenių arba Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienio valstybėse pareigūnų išduotus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos patvirtintos formos pažymėjimus, taip pat asmenims, pateikusiems teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą patvirtinantį dokumentą, ir šių asmenų šeimos nariams;
13) už ilgalaikės vizos (D) išdavimą užsieniečiams, atvykstantiems dirbti pedagoginį darbą Lietuvos Respublikos aukštosiose, aukštesniosiose, profesinėse ir bendrojo lavinimo mokyklose;
14) dokumentų, susijusių su alimentų išieškojimu, pareikalavimą ir legalizavimą;
15) įvairių dokumentų ikiteisminiam nusikalstamų veikų tyrimui ar baudžiamųjų bylų nagrinėjimui teisme teismo išduodamų dokumentų pareikalavimą (jeigu jų pareikalauja valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl teisinės pagalbos, valstybės institucijos ar piliečiai ir tose sutartyse tokia lengvata numatyta) ir jų legalizavimą;
16) konsulines paslaugas jūrų laivų, lėktuvų bei kitų Lietuvos Respublikos transporto priemonių ekipažo narių bei keleivių turtui, likusiam jiems mirus, apsaugoti;
17) konsulines paslaugas aptarnaujant Lietuvos Respublikos žvejų ir prekybos laivus, taip pat lėktuvus, išskyrus protestų arba jiems analogiškų dokumentų surašymą;
18) supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento, numatyto Europos Tarybos reglamente (EB) Nr. 693/2003, išdavimą;
19) asmens grįžimo pažymėjimo išdavimą asmenims, kurie dėl svarbių priežasčių (nelaimingas atsitikimas, liga, nukentėjimas nuo nusikalstamos veikos) negali sumokėti konsulinio mokesčio, pateikusiems oficialiai nukentėjimo faktą patvirtinantį dokumentą;
20) asmens grįžimo pažymėjimo ar Lietuvos Respublikos paso išdavimą ar keitimą, su tuo susijusių dokumentų pareikalavimą iš Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių kompetentingų institucijų ir įstaigų ar kitas konsulines paslaugas, kurių reikia užsienio valstybėje likusiam be tėvų globos vaikui, kuriam buvo išduotas Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas arba kurio tėvai (ar turimas vienintelis iš tėvų) yra Lietuvos Respublikos piliečiai, parvežti į Lietuvos Respubliką.

Mokesčio mokėjimas.

Konsulinis mokestis turi būti sumokėtas prieš teikiant konsulines paslaugas ar atliekant notarinius veiksmus.

Mokesčio tarifai.

Konsulinio mokesčio tarifus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Leave a Comment