Ignalinos atominės elektrinės uždarymas

ARGUMENTUOTAS TEKSTAS
Ignalinos Atominės Elektrinės uždarymas

Viena pagrindinių Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą sąlygų buvo Ignalinos Atominės Elektrinės uždarymas. Spaudžiama Europos Sąjungos, Lietuva įsipareigojo Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį bloką galutinai sustabdyti iki 2005 metų, o antrąjį bloką – iki 2009 metų gruodžio 31 dienos. Tačiau šiuo metu vis dar yra diskutuojama ar uždaryti IAE, kad paskui nebūtų vėlu ar eksplotuoti esamus du reaktorius iki šie veiks. Dalis visuomenės palaiko IAE eksplotacijos nutraukimą, kita – griežtai pasisako prieš IAE uždarymą. Šio argumentuoto teksto tikslas – peržiūrėti bei palyginti abiejų pozicijų ar rgumentus šiuo klausimu.
T: Sprendimas tęsti Ignalinos AE eksplotaciją gali sukelti neigiamų pasėkmių.
A1: IAE nesaugu eksplotuoti. Eksplotavimo metu gali grėsti avarija, kokia įvyko Černobilyje. Technikos ekspertų teigimu, avarijos pagrindinė priežastis buvo tuometinių RBMK tipo reaktorių (tokių kaip IAE reaktorių) projekto trūkumai, nes tam tikrose eksploatacijos režimuose aktyviosios zonos reaktyvumo koeficientas buvo teigiamas. Tai jokiom aplinkybėm neleistinas trūkumas, kuris nulėmė pražūtingas pasekmes. Nors IAE reaktoriai pritaikyti prie tarptautinės saugos reikalavimų, ekspertai laikosi nuomonės, kad eksplotavimo rizika išlieka.
A2: Kitas veiksnys, dėl ko reikia už ždaryti IAE, yra ekonominis. Jį lemia šios priežastys: didžiulis generuojančių galingumų perteklius, labai lėtas elektros energijos poreikių augimas, labai mažos perspektyvos dideliam ir pelningam elektros eksportui į Rytų Europą. O elektros energijos eksportas į vakarus yra ekonomiškai nenaudingas, nes reikia pastatyti elektros en

nergijos perdavimo liniją, taip pat vakaruose bent iki 2010 metų bus generuojamų galingumų perteklius ( net jei ir apsimokėtų eksportuoti elektros energiją į vakarų Europą , ji galėtų boikotuoti elektros energiją , pagamintą RBMK reaktoriuose) . Po keleto metų įsivyraus naujos elektros gamybos technologijos, su kuriomis Ignalinos AE nebegalės konkuruoti.
A3: Neuždarius IAE iki ES nurodyto termino, mes prarastume finansinę bei techninę paramą iš ES. Pati Lietuva pasibaigus IAE eksplotavimo terminui, neturėtų pakankamai lėšų jai uždaryti, o vėliau ir techninėms priemonėms, kurios leistų saugiai išmontuoti reaktorius, saugiai tvarkyti ir saugoti radioktyviasias atliekas, nes žinoma, kad atominės elektrinės uždarymas kainuoja dešimtis milijardų litų. Elektrinės uždarymui lėšas kaupti reikėjo nuo eksplotacijos pradžios, o Lietuvoje jos pradėtos kaupti visai neseniai ir dabar IAE uždarymo fonde yra sukaupta tik 130 mln. Li itų (šaltinis: V.Mikalajūnas, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir Lietuvos energetikos ateitis, pasiektas 2004 11 15, adresu: http://www.mip.lt).
A4: IAE eksplotavimo termino pratęsimas dar keleta metų, nei yra numatyta elektrinės sustabdymo data, sugadintų Lietuvos įvaizdį tarp ES šalių. Juk Lietuva atkakliai siekė įstoti į šią sąjungą ir buvo priimta su sąlyga, kad uždarys savo pagrindinį elektros šaltinį – IAE anksčiau, nei projektinis jo tarnavimo laikas. Todėl nepaisyti ES sąlygų ir netęsėti įsipareigojimo tenkinti griežtus ES aplinkosauginius reikalavimus, būtų neprotinga, kai ES Lietuvai teikia didelę finansinę paramą.
K1: Jėgainė yr ra pagrindinis elektros energijos tiekėjas, be kurio, šalies ūkis negalėtų normaliai funkcionuoti. Šiuo metu daugiau kaip 80 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos yra pagaminta atominėje elektrinėje, nes jos savikaina yra daugiau kaip perpus mažesnė, nei gaminant šiluminėse elektrinėse. Taigi, uždarius IAE, siekiant patenkinti elektros poreikį, tektų pastatyti keleta naujų šiluminių ar kt. elektrinių.
K2: Atominių elektrinių eksplotavimo nutraukimas trunka gana ilgą laiką: jis prasideda nuo to laiko, kai nustojama gaminti elektros energiją ir apima saugų reaktorių išmontavimą, radioktyvių atliekų laikymą ir jų laidojimą. Išmontavimo bei radioktyvių atliekų tvarkymo darbai vyktų apie 20 metų ir tam kasmet reikėtų daug lėšų. ES lėšų, skirtų IAE uždarymo darbams, LR Ministro Pirmininko A.M.Brazausko teigimu nepakaks.
K3: Ekologai teigia, kad atominės elektrinės yra pačios ekologiškiausios. Į aplinką išmetamos iš kuro elementų radioaktyvių medžiagų kiekis neviršija nustatytos normos ir todėl nedaro žalos aplinkai. Taigi uždarius abu Ignalinos AE blokus Lietuva susidurs su ekologinėmis problemomis (gerokai padidės sieros dvideginio, azoto oksidų ir kietųjų dalelių išmetimas į orą), kadangi elektros gamybai bus naudojamos organinį kurą deginančios elektrinės.
K4: Uždarius I-ą , o paskui ir Ignalinos AE II-ą blokus susidursime su darbuotojų atleidimo iš darbo problema. Ignalinos AE personalas labai didelis. Dauguma darbuotojų aukštos kvalifikacijos savo srities specialistai. Nors šiems žmonėms bus išmokėtos kompensacijos iš atitinkamo ES IAAE skirto uždarymo fondo, netekę darbo Ignalinos regiono gyventojai, nebeprisidės prie Lietuvos BVP kūrimo.
AP: Nors kontrargumentuose nurodoma, kad IAE uždarymo pasėkmės bus neigiamos, jos vis delto yra išsprendžiamos ir tai nėra kelias į nežinomybę. Nors ir IAE šiuo metu yra pagrindinis elektros energijos tiekėjas, uždarius jėgainę, yra kitų būdų gaminti elektros energiją, pvz. panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius kaip vėjas, statyti vėjo jėgaines. Nors tokių jėgainių pastatymas yra gana brangus, gaminama elektros energija nieko nekainuoja ir pastatymo išlaidos vėliau atsiperka, be to šios jėgainės visiškai neteršia aplinkos.

Europos Komisija teigia, kad Pasaulyje ne vienos branduolinės elektrinės eksplotavimas jau buvo nutrauktas, didelių reraktorių Vokietijoje, Kanadoje, JAV bei Japonijoje išmontavimas parodė visuomenei, kad ir didelių atominių elektrinių eksplotavimo nutraukimas gali būti saugus ir efektyvus. Bet kurioje eksplotavimo nutraukimo programoje vienas svarbiausių tikslų yra užtikrinti dirbančiųjų, aplinkinių gyventojų ir aplinkos saugumą, todėl bus daroma viskas, kad racionaliai naudojant lėšas, poveikis aplinkai ir gyventojams būtų minimalus už įprastines IAE darbo normas. Patirtis, sukaupta per paskutiniuosius 10 – 15 metų yra didelė. Lietuva šioje srityje neturi patirties, todėl didelės tarptautinės bendrijos pastangos bei finansinė pagalba uždarant Ignalinos AE yra būtina.
Uždarius IAE darbuotojų atleidimo iš darbo problema gali būti taip pat išspręsta. Lietuvos Respublikos Ūkio Ministerija tvirtina, kad vidutinis Ignalinos AEE personalo amžius yra gana solidus. Kol bus galutinai uždaryta Ignalinos branduolinė jėgainė, dauguma darbuotojų jau bus išėję į pensiją. Kiti darbuotojai bus perkvalifikuojami darbui su kuro saugyklomis arba savo noru pakeis darbo vietą kitoje pramonės šakoje.
Argumentai už IAE uždaryma yra svaresni. Uždaryti Ignalinos branduolinę elektrinę būtų pigiau, nei tęsti jos eksplotaciją ir nuolat atnaujinti reaktorius, kad užtikrinti nuolatinę vietovės saugą ir kontrolę. ES pripažįsta, kad naujai įstojusioms šalims reikia finansinės pagalbos. Labai svarbu suprasti, kad reikia pasinaudoti ES siūloma pagalba uždarant IAE kol yra galimybė.
I: Pasvėrę visus argumentus už ir prieš, galime teigti, kad naudingiau būtų uždaryti Ignalinos AE ir nebepratęsti jos eksplotavimo termino.

NAUDOTA LITERATŪRA:
1. Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija, Ignalinos AE eksplotacijos nutraukimas. Vilnius 2001 m.
2. Mikalajūnas V., Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir Lietuvos energetikos ateitis, pasiektas 2004 11 15, adresu: http://www.mip.lt.
3. Pažėraitė A., Lietuvos energetikos perspktyvos Europos sąjungoje. Kaunas: KTU 1999m.
4. Vilemas J., Ignalinos atominės elektrinės likimas ir įtaka Baltijos šalių energetikai, Mokslas ir gyvenimas Nr. 11, psl 2-3. Vilnius 2004 m.