Įdarbinimas užsieny

Sociologijos projektas

Įdarbinimas užsieny

Dėstytoja: V. Jonikova

Probleminės situacijos aprašymas:Sunki ekonominė situacija Lietuvoje ir tariamos “aukso kasyklos” svetimoje šalyje skatina jaunimą ieškoti pragyvenimo šaltinio užsienyje. Didėjanti bedarbystės statistika, perpildyta darbo birža, augantis skurdas į neviltį stumia ne vieną neseniai baigusį universitetą, naują specialistą, studentą ar darbo vietos netekusį darbininką. Taigi dauguma pradeda tikėti, jog draugų ar kaimynų, aplinkinių skelbiamas svetimtaučių svetingumas, lengvas darbas, palankios sąlygos ir didelės pajamos užsienyje yra tinkamiausia išeitis, galinti išgelbėti Lietuvą nuo bedarbystės.Studentai yra išskirtinis visuomenės sluoksnis, kuriam daugelyje sričių suteikiama įvairių lengvatų, atsiveria perspektyvos, naujos galimybės kurti savo ateitį. Tačiau stereotipinė nuomonė apie linksmą ir lengvą “studentišką” gyvenimą keičiasi, kadangi aukštasis mokslas jaunimui darosi vis sunkiau pasiekiamas. Šiandieną studentų situacija komplikuojasi: dauguma jaunų žmonių ne vien mokosi tam, kad galėtų dirbti, bet dirba tam, kad galėtų mokytis. Darbas užsieny – tai ne tik socialinė problema ar išeitis studentams užsidirbti pinigų, bet tai vis dažniau sutinkama verslo organizavimo forma.

Tyrimo tikslas:Šio projekto pagrindinis tikslas ir yra ištirti įsidarbinimą užsieny tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu ir išsiaiškinti pasekmes visuomenei.

Tyrimo objektas: Piniginė nauda abiem šio verslo pusėm: tiek firmai, tiek žmonėm, norintiem padirbėti užsieny.

Uždaviniai1) Pirmoji projekto dalisi) Ištirti rinką, jos vystymosi tendencijas.ii) Sužinoti dabar Lietuvoje veikiančių firmų skaičių.iii) Ištirti firmų veiklą :(1) pastoviuosius kaštus;(2) kintamuosius kaštus;(3) apskaičiuoti pelną.2) Antroji projekto dalisi) Išsiaiškinti, koks yra žmonių požiūris į darbą užsienyje.ii) Nustatyti išvykimo priežastis.iii) Sužinoti žmonių skaičių, kurie:(1) jau dirbo užsieny;(2) planuoja išvykti uždarbiauti.

iv) Išsiaiškinti, kokią nauda gauna žmonės, pasinaudoję šia paslauga.

Pirmoji projekto dalis

Firmų tyrimas

Ilgą laiką Lietuvoje įdarbinimo užsieny rinka nebuvo stebima. Viskas pasikeitė, kai prieš šešerius metus pradėjo steigtis privačios agentūros, kapitalą pradėjo investuoti užsienio įmonės, buvo panaikintas valstybinių įmonių monopolis. Tuo pačiu pradėta kurti patikima ir darni įdarbinimo užsieny sistema, kaip kvalifikacijos kėlimo ar mokslo tęsimo užsieny rinkos dalis. Lietuvos darbo užsieny ieškojimo rinka per paskutiniuosius dvejus metus išaugo apie 45 %, ir ši augimo tendencija išlieka nepakitusi. Kas lėmė tokį posūkį rinkoje? Ar tai nėra atsitiktinumas? Ar tai reiškia, kad Lietuvos įdarbinimo užsieny rinka įžengė į pakilimo periodą? Pirmiausiai rinkos augimą nulėmė keletas aplinkybių. Vienas iš tokių veiksnių – stabili politinė padėtis: per rinkimus valdžia perduodama gana ramiai. Antra svarbi aplinkybė – negerėjantys šalies makroekonominiai rodikliai (BVP nežymus augimas, didėjantis importas, investicijų trūkumas į svarbiausias ūkio šakas). Pagaliau trečiasis ne mažiau svarbus veiksnys buvo socialinių garantijų, saugumo, patikimo pristatymo garantas. 1995 m. pabaigoje įvykusi krizė dėl nelegalaus moterų išvežimo sulaukė vyriausybės dėmesio. Todėl imta ypač akylai stebėti šios rinkos įmonių legalumą, teisėtumą. Tai sąlygojo ne tik visuomenės gerovės, bet ir socialinės struktūros ir gyvenimo sąlygų pokyčius.Rinkos struktūra ir jos požymiaiLietuvos dominuojančioje įdarbinimo užsieny šakoje keturios didžiausios agentūros kontroliuoja daugiau nei 60 % rinkos. Galime teigti, kad ši rinkos struktūra – oligopolinė, kitaip sakant, ši rinka yra kompaktiška, ankšta, nepralaidi oligopolija. Esant tokiai oligopolijai, įmonės rinkos dalis išlieka stabili, naujoms įmonėms patekti į šią rinką yra sunku dėl didelių įėjimo kaštų, be to senosios firmos yra labiau patyrusios, turi patikimus ir senai susiklosčiusius ryšius su bankais bei užsienio firmomis. Taip atsitinka todėl, kad nors naujų firmų vidutiniai kintamieji kaštai yra vienodi kaip ir didesnių firmų, bet jų paslaugų paklausos yra mažesnės (regioninės), nes vartotojai gerai žino senųjų firmų privalumus, aptarnavimo galimybes.

Rinkos problemosGalėtume paminėti keletą problemų grupių. Pirmoji problema – įmonės, siūlančios įdarbinimo užsieny paslaugas, norėdamos įsitvirtinti rinkoje, dirbtinai mažina įmokų tarifus. Tokia nepagrįstų įmokų politika pirmiausiai žalinga tiek pačiai besiformuojančiai rinkai (stabilumui, finansinių įsipareigojimų įvykdymui) tiek pačioms įmonėms. Antroji problema – vieningų taisyklių nebuvimas rinkoje apsunkina pagrįstos ir vieningos statistikos vedimą, kuri yra būtina skaičiuojant įmonių pelną, kaštus. Žinoma, ir vartotojams labai sunku, praktiškai neįmanoma palyginti įmonių siūlomas paslaugas. Vartotojų apsisprendimą rinktis vieną ar kitą įdarbinimo agentūrą lemia ne paslaugos kokybė, o kaina. Trečioji problema – neegzistuojanti darbuotojų, o ypač tarpininkų kvalifikacijos patvirtinimo sistema. Rekomenduoti paslaugas gali tik turintys atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją specialistai.

Kadangi rinkoje yra labai daug įmonių, visų ištirti tiesiog neįmanoma. Todėl, kad būtų paprasčiau, tirsime didžiausios firmos finansinę veiklą ir darysim prielaidą, kad panašios finansinės būklės yra likusios: turi tuos pačius kaštus, patiria tas pačias konkurencines problemas, gauna panašų pelną. Didžiausia ir populiariausia šiuo metu Lietuvoje veikianti firma – lyderė yra “East West Consulting”. Būtent su šia organizacija ir atlikome mini tyrimą, kurio tikslas buvo sužinoti daugiau informacijos apie jos finansinę veiklą., sužinoti jos privalumus. Atlikto tyrimo rezultatai šiek tiek nuvylė, bet tikrai nenustebino – firmos atstovė Joana mielai informacija dalijosi savireklamos tikslais, ji trumpai pasigyrė, kad, naudodamiesi jų paslaugomis, į užsienį išvyksta vis daugiau jaunuolių, kad „East West Consulting” ir toliau nereikalauja jokio užstato. Ji plačiau pabandė įvardyti tik savo kompanijos privalumus: „Pas mus dirba studentai, patys ne kartą buvę užsienyje ir asmeniškai dalyvavę įvairiose programose, todėl gali atsakyti į visus rūpimus klausimus ne pasiskaitę internete, o iš savo patirties. Kaina yra labai patraukli, ir akcijų, kad studentas susitaupytų ir dar mažiau mokėtų už programą.”

Kadangi firma nepanoro suteikti tikslios buhalterinės informacijos, tai išvadas apie firmos veiklą, pelningumą apibendrinsime, darydami prielaidą, kad statistiniai duomenys atskleis tikrą šios firmos verslo finansinę situaciją. Bandysime įvertinti firmos veiklą pagal 5 rodiklius, juos integruojant. Tai, mūsų manymu, turėtų geriausiai atspindėti firmos finansinę veiklą.Rodikliai:1. Firmų, veikiančių Lietuvoje skaičius, jų tarpusavio santykiai.2. Išvykusių bei planuojančių išvykti žmonių skaičius.3. Programoms reikalingos vartotojų investicijos. 4. Firmų pelno procentinė dalis nuo vartotojo investicijų.5. Firmos kaštai.

1 rodiklis – įmonių skaičius rinkojeŠiuo metu Lietuvoje veikia apytiksliai 33 lietuviškos įmonės, turinčios socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotas licencijas užsiimti įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veikla:

Įmonės pavadinimas ir kodas Įmonės adresas ir telefonas Veikla, kuriai išduota licencija Licencijos Nr. Licencijos galiojimo laikasUAB “Antex Pluss”2537393 Tuskulėnų g. 26-19, Vilnius(8-5) 275 29 03 Įdarbinimo JAV tarpininkavimas;Įdarbinimo Kipre, Čekijos Respublikoje (CZ įmonėje), Jungtiniuose Arabų Emyratuose tarpininkavimas. 02-07/U02-45/U 2003-03-142003-11-06UAB “Kalba”2195095 Ukmergės g. 10A, Vilnius(8-5) 275 00 00 Įdarbinimo tarpininkavimas JAV pagal programas “Dirbk ir keliauk JAV”, “Darbinė praktika JAV” 02-01/U 2003-01-16UAB “Studentų kelionių pasaulis” 3547461 Kęstučio g. 57-1, Kaunas(8-37) 22 05 52 Įdarbinimo tarpininkavimas JAV pagal kultūrinių mainų programą INTRAX Work/Travel 02-02/U 2003-02-21UAB “Planetos kontaktai”,2548086 Ž.Liauksmino g. 8-3, Vilnius(8-5) 262 96 23faksas (8-5) 262 85 30 Įdarbinimo Airijoje tarpininkavimas 02-08/U 2003-03-14O. Vovk personalinė įmonė,2546318 Sukilėlių g. 45 KaunasVisorių g. 6-38, Vilnius (8-37) 33 76 71mob. 8-685-01002 Įdarbinimo tarpininkavimas Jungtinėje Karalystėje pagal Mokymo ir darbinės patirties programą (TWES) 02-06/U 2003-03-12UAB “Kelrodis”,2191559 T. Ševčenkos g. 15/14-2, Vilnius(8-5) 213 13 24 Įdarbinimo Airijoje tarpininkavimasĮdarbinimo Jungtinėje Karalystėje tarpininkavimas pagal mokymo ir darbinės patirties programą “Training&work experience scheme” (TWES) 02-09/U 02-58/U 2003-03-14 2003-12-16

M. Semionovienės personalinė įmonė “Labor Solus”, 2553024 Gedimino 1, Vilnius (8-5) 261 95 19,(8-5) 212 40 06 Įdarbinimo Airijoje tarpininkavimas 02-19/U 2003-05-24Viešoji įstaiga “Užsienio kalbų mokymo centras”,2382152 Šnipiškių g.3, Vilnius(8-5) 275 88 32 Studentų įdarbinimo JAV pagal trumpalaikes Kultūrinių mainų centro (CCI) programas (Internship, Summer Work, Multinational Group, Homestay) tarpininkavimas 02-24/U 2003-06-07Arūno Borutos IĮ,4582999 Stoties g. 5, Šiauliai (8-41) 39 37 68 Įdarbinimo Jungtinėje Karalystėje tarpininkavimas 02-30/U 2003-07-30UAB “Excelsitas”,4191561 Taikos pr. 24, Klaipėda(8-46) 38 16 72 Įdarbinimo Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose tarpininkavimas 02-29/U 2003-07-30 UAB “Sėkmės Poliusas” 2594398 Švitrigailos g. 7-16, Vilnius(8-5) 231 00 38 Įdarbinimo Jungtinėje Karalystėje tarpininkavimas (slaugos srityje) 02-32/U 2003-07-30UAB “Įdarbinimo tarpininkavimo centras” 3383712 Savanorių pr. 241-32,Kaunas, (8-37) 33 88 22,(8-37) 33 88 11 Studentų įdarbinimo tarpininkavimas JAV pagal kultūrinių mainų programą “Work and travel in the USA” 02-33/U 2003-07-30S. Batiutovos firma,4191872 Vaidaugų 3-9, Klaipėda(8-46) 22 76 43 Įdarbinimo Kanadoje pagal Live-in-Caregiver programą tarpininkavimas 02-26/U 2003-06-18UAB “Darbo partnerių grupė”, 4200477 Taikos pr. 78, Klaipėda(8-46) 30-11-68 Įdarbinimo Airijoje tarpininkavimas 02-27/U 2003-07-12Lietuvos-JAV UAB “Kaimo inovacinis centras”,1051131 Aerodromo g. 7, Tauragė(8-446) 6 10 75 Įdarbinimo Airijoje tarpininkavimas 02-35/U 2003-08-02UAB “EireLita”,2524621 Vilniaus g. 22, Vilnius(8-5) 266 16 61 Įdarbinimo Airijoje tarpininkavimas 02-39/U 2003-09-23UAB “Jūreivystės konsultacijos”,4179993 Nemuno g. 40, Klaipėda (8-46) 34 11 35,(8-46) 34 45 26 Įdarbinimo Airijos žuvies perdirbimo įmonėse tarpininkavimas 02-47/U 2003-11-06UAB “TELTA”3495759 Sukilėlių 45, Kaunas (8-37) 33 76 71,mob. 8-285 01002 Įdarbinimo Jungtinėje Karalystėje tarpininkavimas pagal bendradarbiavimo sutartį su O. Vovk personaline įmone 02-53/U 2003-11-14J.Jevlampijevos individuali įmonė “Impresarijaus centras”4201086 Baltijos 109 – 44, Klaipėda(8-46) 41 14 41 Įdarbinimo Airijoje tarpininkavimasĮdarbinimo tarpininkavimas Šveicarijoje, firmoje “Show Service Zurich” 01-65/U 02-03/U 2002-12-28 2003-02-27UAB “Profesiniai kontaktai”3581974 K.Donelaičio g. 62-432 / Putvinskio 53, Kaunas(8-37) 42 51 91 Įdarbinimo Airijoje tarpininkavimas 03-04/U 2004-01-27
UAB “Gretimybė”4155788 Birutės 2, Klaipėda (8-46) 38 08 08 Įdarbinimo tarpininkavimas Šveicarijos bendrovėje “Globa PetroProject Services AG ” 02-05/U 2003-03-14N. Uogintienės personalinė įmonė 5264987 Medvalakio g. 5 -5,Palanga Įdarbinimo Airijoje tarpininkavimas 02-12/U 2003-04-25UAB “Tarptautiniai kontaktai”6029887 Savanorių 407, Kaunas(8-37) 31-35-73 1. Įdarbinimo Airijoje tarpininkavimas pagal bendradarbiavimo sutartį su UAB “Planetos kontaktai”2.Studentų įdarbinimo Jungtinėje Karalystėje pagal Stažuotės viešbučiuose programą (Hotel Training Programme) tarpininkavimas 02-15/U 2003-05-24Rasos Plienienės individuali įmonė4583206 Vilniaus g.38-13, Šiauliai (8-41) 43 92 24 Įdarbinimo Jungtinėje Karalystėje pagal Mokymo ir darbinės patirties programą (Training&Work Experience Scheme -TWES) tarpininkavimas 02-17/U 2003-05-24Viešoji įmonė “Jaunimo verslo konsultacijos”2524488 Žalgirio g. 90-223, Vilnius(8-5) 262 61 62 Įdarbinimo Airijoje ir Švedijoje tarpininkavimas 02-18/U 2003-05-24S. Malevičiaus firma2319649 Žirmūnų g. 65-15, Vilnius(8-5) 242 95 25 Įdarbinimo Rusijos Federacijoje tarpininkavimas 02-23/U 2003-06-07J. Sadauskienės “Modilinos” modelių agentūra V. Landsbergio-Žemkalnio g., 1-28, Kaunas Įdarbinimo tarpininkavimo veikla pagal bendradarbiavimo sutartį su JAV agentūra “Ford Models, Inc” 02-36/U 2003-08-12I. Komockajos įmonė,5598257 Veteranų g. 20-39, Visaginas Šokėjų įdarbinimo Japonijoje tarpininkavimas 02-46/U 2003-11-06UAB “Pasaulio kraštas”, 3592781 Partizanų g. 120-2, Kaunas,(8-37) 31 50 92 Studentų įdarbinimo Jungtinėje Karalystėje pagal Sezoninių žemės ūkio darbuotojų programą tarpininkavimas 02-51/U 2003-11-14R. Milčiuvienės agentūra “Gyvenimo tikslas”, 3572643 Rotušės a. 26, Kaunas (8-37) 40 84 42Faksas: (8-37) 40 84 43e-mail: gtikslas@delfi.lt Įdarbinimo Airijoje tarpininkavimas pagal bendradarbiavimo sutartį su M. Semionovienės įmone “Labor Solus 02-52/U 2003-11-14M.Ragaišio firma ,,Sub Sole”4785224 Respublikos g. 38, Panevėžys Įdarbinimo Airijoje tarpininkavimas 02-54/U 2003-12-16VĮ “Jaunimo ir studentų kultūrinių mainų centras”2462744 Odminių g. 11- 5, Vilnius Įdarbinimas JAV pagal medikų darbo programą (medcare24) ir Norvegijoje pagal žemės ūkio programą (working guest within farming in Norway) 03-05/U 2004-01-27
VĮ “International Centre of Training”, 2550848 Vivulskio g. 7, Vilnius, tel. (8 5) 265 25 24 Tarpininkauti dėl įdarbinimo Jungtinėse Amerikos Valstijose pagal kvalifikacijos kėlimo ir darbo programą medicinos seserims, sezoninio darbo programą ir darbo programą aukštos kvalifikacijos specialistams ir mokytojams. 03-06/U 2004-02-12

2 rodiklis – vartotojų skaičiusTikslaus skaičiaus mums sužinoti nepavyko, nes kiekviena literatūra, internetas pateikia vis kitokius skaičius. Vienoje neseniai vykusioje apklausoje buvo klausiama žmonių apie uždarbius ne Lietuvoje: 37 % respondentų yra dirbę užsienyje ir 63 % respondentų nėra dirbę užsienyje. Mūsų tiriamos firmos statistiniai duomenys rodo, kad vienos įmonės įdarbinimo kvota – 200 asmenų per metus. Vadinasi, jei viena firma vidutiniškai išsiunčia 200 žmonių į užsienį, tai visos rinkos mastu kasmet į užsienį išsiunčiama vidutiniškai 6600 žmonių.

3 rodiklis – programoms reikalingos investicijosKiekviena firma turi savo vartotojo investicijų sąrašą. Ištyrėme 6 firmų programų reikalingas investicijas ir padarėme išvadą, kad jos yra visos labai panašios (skiriasi vos keliom dešimtim litų). Tai dar kartą patvirtina, kad mūsų rinka yra oligopolinė, nes firmų kintamieji kaštai panašūs. Pateikiame apibendrintą reikalingų investicijų sąrašą:1. Programos mokestis 900 litų (PROJEKTAS). Įeina įmoka med. draudimui (darbo laikotarpiui), kuris mokamas dalimis:1.1. Registruojantis atrankai – registracijos mok. (20 Lt);1.2. Per 10 dienų po sėkmingos atrankos – kandidato mok. (280 Lt); 1.3. Prieš išsiunčiant pretendento paraišką – pretendento mok. (likusi programos mokesčio dalis); 2. Bilietų mokestis (mūsų duomenimis asmuo 2002-2003 m. vidutiniškai išleisdavo 1350 Lt. aviabilietui arba 800 Lt. autobusui). Taip pat mokamas dalimis: didžioji dalis – prieš atsiimant darbo kortelę, likusi dalis – prieš atsiimant bilietą (savaitė – dvi prieš išvykimą). 3. Mokestį už vizą, jei reikia (buvo 180 Lt.);4. Užstatas. 2003-ųjų metų buvo 450 Lt užstatas bus grąžinamas grįžusiems į Lietuvą su sąlyga, kad žmogus atidirbo visą paskirtą laikotarpį paskirtoje vietoje ir laiku grįžo į Lietuvą.

Taigi galime apskaičiuoti, kad firma iš vieno asmens gauna 900 Lt. (programos mokestis) + 450 Lt. (užstatas) ═ 1350 Lt. Tai tik pradinė gaunama suma. Kiekviena firma vidutiniškai ima 28 proc. nuo asmens uždarbio vieneriems metams. Kiekvienas asmuo (nežiūrint kurį darbą dirba) bendrai turi dirbti 37,5 val. per savaitę, o minimalus mokestis 20 litų per valandą. Vidutiniškai žmogus užsieny per metus uždirba 36000Lt. (brutto). Vadinasi firma vidutiniškai iš vieno asmens kasmet gauna 10080 Lt. Išvada: firma gauna 1350 Lt. pradinį įnaša + 10080 Lt. kasmet ═ 11430 Lt. Kasmet firma siūsdama 200 žmonių į užsienį, vidutiniškai gauna 200*11430 Lt. ═2286000 Lt. pajamų.5 rodiklis – kaštai ir pelnasKadangi oligopolinės rinkos firmų išlaidos beveik vienodos, todėl pateiksime tik 3 firmų išlaidas bei apskaičiuosime jų pelnus palyginimui.

Rodikliai UAB “Kalba” UAB “Pasaulio kraštas” UAB “Gretimybė” Siunčiamų žmonių sk. 200 200 200Pastoviosios išlaidos 100 000 150 000 200 000Kintamosios išlaidos 350 000 350 000 350 000Bendrosios išlaidos 450 000 500 000 550 000Bendrosios pajamos 2286000 2286000 2286000Pelnas prieš apmokestinimą 1836000 1786000 1736000Pelno mokestis (40 %) 734400 714400 694400Grynasis pelnas 1101600 1071600 1041600

Pirmos projekto dalies išvados Remiantis statistiniais duomenimis apie firmų finansinę veiklą bei savo pačių atliktais paskaičiavimais, viena vidutinė firma, užsiimanti įdarbinimu užsieny kasmet gauna 1071600 Lt. ekonominio pelno, nes senosios įmonės yra apsaugotos dėl gana didelių pastovių kaštų (įėjimo barjerų), kurie, mūsų nuomone, leis ir toliau ologopolijoms gauti ekonominį pelną.

Antroji projekto dalis

Vartotojų tyrimasUždaviniai:a) Išsiaiškinti, koks yra žmonių požiūris į darbą užsienyje.b) Išsiaiškinti, ar žmonės važiuoja dirbti į užsienį.c) Nustatyti išvykimo priežastis.d) Sužinoti, kas suteikia žmonėm informacijos apie galimybę dirbti užsienyje.e) Išsiaiškinti, kokius darbo užsienyje trūkumus bei privalumus mato žmonės.

Tyrimo metodas

Tyrimui atlikti mes rėmėmės statistine informacija iš interneto, spaudos, AV/TRS tyrimo rezultatais. Paprasčiausias ir patikimiausias būdas sužinoti, ką galvoja žmonės apie darbą užsieny, yra jų pačių paklausti t.y. surengti apklausą. Antroji mūsų projekto dalis ir bus paremta naujausių apklausų išvadom.

Apklausa (AV/TRS tyrimo rezultatai)

2003 kovo mėn. AV/TRS surengė apklausą, kurioje buvo atsitiktinai atrinkti respondentai. Iš generalinės visumos buvo apklausiamas kas šeštas. Apklausoje dalyvavo 30 respondentų (63 % (19) merginų ir 37 % (11) vaikinų). Apklausos metu buvo klausiama, koks žmonių požiūris į darbą užsienyje. Iš 30-ies respondentų 73 % (22 apklaustieji) atsakė, kad jų požiūris yra teigiamas, 20 % (6 apklaustieji) atsakė, kad jų požiūris – neigiamas ir 7 % (2 apklaustieji) šiuo klausimu neturėjo nuomonės. AV/TRS tyrimas (2000-2003) pateikia įvairaus amžiaus žmonių nuomonę apie išvykimą į užsieny:

Procentai Iki 30 30-39 40-49 50-59 60+ Iš visoNorėtų išvykti visam laikui dirbti 7,1 5,9 2,3 3,0 0,7 3,5Norėtų išvykti laikinai dirbti 47,3 42,8 27,5 17,6 2,8 25,5Norėtų migruoti 28,4 35,6 51,5 67,7 90,0 57,5Nežino, ką apie tai galvoja 15,4 14,9 15,8 10,9 4,8 11,7Nenori atsakyti į šį klausimą 1,8 0,9 2,9 1,8 1,7 1,8Iš viso 100 100 100 100 100 100

Taip pat buvo užduotas klausimas, kokie yra pagrindiniai privalumai dirbant užsienyje. 56% respondentų teigė, kad pagrindinis privalumas – užsidirbti pakankamai daug pinigų. 37% atsakė, kad pagrindinis privalumas yra galimybė gerai išmokti tos šalies kalbą ir tik 7% atsakė, kad pagrindinis privalumas – šansas susipažinti su ta šalimi, jos papročiais bei kultūra.

Pagrindiniai privalumai dirbant užsienyje yra…

Norėtume paminėti, kad buvo teirautasi žmonių, ar jie yra ką nors girdėję apie galimybę išvykti padirbėti į užsienį. Į šį klausimą visi respondentai atsakė “taip”. Sužinota, kad 37 % respondentų yra dirbę užsienyje ir 63 % respondentų nėra dirbę užsienyje.Užsienyje dirbusiems žmonėms buvo užduodami papildomi klausimai. Vienas iš jų buvo toks: kokiose šalyse teko padirbėti. Iš užsienyje dirbusių žmonių 24 % dirbo JAV, 10 % dirbo Europoje (Anglijoje, Graikijoje, Vokietijoje), 3% respondentų į šį klausimą neatsakė. Taip pat buvo klausiama dėl kokių priežasčių jie pasirinko tą šalį. Iš 37 % respondentų 7 % atsakė, kad jiems tą šalį patarė pasirinkti draugai, dirbę užsienyje, 10 % atsakė, kad jiems tą šalį patarė įdarbinimo firma, 7 % atsakė, kad jie norėjo aplankyti tą šalį ir 3 % atsakė, kad mokėjo pasirinktos šalies kalbą. Iš visų užsienyje dirbusių respondentų, 13 % studentų atsakė, kad dirbti išvažiavo, nes jiems reikėjo pinigų, 10 % atsakė, kad išvažiavo todėl, jog neturėjo darbo Lietuvoje, bei 14 % atsakė, kad norėjo tapti finansiškai nepriklausomais nuo tėvų.

Dėl kokių priežasčių dirbote užsienyje

Mus taip domino koks bus skaičius norinčiųjų ateityje. Iš apklausos rezultatų sužinojome, kad į užsienį norėtų išvykti dirbti 57 % apklaustųjų (iš jų 63 % jau buvo dirbę užsieny ir 37 % dar nėra dirbę), 26 % šiuo klausimu neturėjo nuomonės, 17 % atsakė, kad į užsienį išvykti dirbti nenorėtų. Pagrindinė jaunimo darbo užsienyje sfera yra žemės ūkis ir aptarnavimo sritis. Akivaizdu, jog būdamas migrantas svetimoje šalyje niekuomet netapsi pilnaverčiu darbininku, tokiu, koks yra tos šalies pilietis. Apibendrinant duomenis galima teigti, kad iš visų, buvusių užsienyje, 82 % atsakė, kad jiems teko dirbti “juodą” darbą – sunkus darbo krūvis, nepalankios, nesaugios sąlygos, nelegali veikla, 18 % apklaustųjų kaip darbo trūkumą įvardijo tai, kad ten nėra jokių socialinių garantijų.

Pagrindiniai trūkumai dirbant užsienyje yra…

Ne visos gražios istorijos, kurias pasakoja sugrįžusieji, yra tokios gražios tikrovėje. Tiesiog šiandieną skelbti visuomenei apie savas nesėkmes, nuostolius yra nepopuliaru ir netgi gėdinga. Daugeliu atvejų nelegalus darbas užsienyje gali būti sulyginamas su dvidešimtojo amžiaus pradžios fabrikais, kai žmonės dirbo žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis tam, kad išgyventų. Užsieniečiai žino, jog mes atvažiuojame pinigų. Jie patys nedirba to purvino darbo, nes yra užtikrinti, kad iš kitų šalių atvyks “juodaodžiai vergai”, pigi darbo jėga, ir jį atliks. Juos ir mus sieja ne pagarba, o tiesiog pinigai. Todėl įdomu, už kokią pinigų sumą taip parsiduoda Lietuvos liaudis? Dirbančiojo gaunamą pelną skaičiuosime remdamiesi:o Uždarbių kainom.o Išlaidų dydžiu.Moterų/merginų uždarbiaiPrivati namų tvarkytoja 4-15 £/h Viešbučių kambarių tvarkytoja 3,75-6 £/h Pakuotoja 5-6 £/h Bare padavėjos 4-7£/h Indų plovėja/s 4,5-5 £/h

Šiaip visokie nekvalifikuoti darbai dažniausia būna 5-6£ Vyrų/vaikinų uždarbiai.Padėjėjas statybose 4,5-7 £/h, Baruose 4-7£/hStalius 7-25 £/h, Apsauga 4,5-12 £/h.Nešikai, padėjėjai viešbučiuose, vairuotojai 5-8 £/h Ir vėlgi kiti nekvalifikuoti darbai 3,75-8 £/h Išlaidos.Buto nuoma 30-80 £/savMaistas 5-15 £/sav ar daugiauTransportas. Metro savaitinis bilietas 1-3 zonai 23 £ (15 £ studentui)Telefonas, bent 5 £/sav.Paskaičiavimai. Tarkim po 4 sav. jūs susirandate pastovų darbą už 5 £/h. Taigi jūsų uždarbis 5*40-23%(mokesčiai)=154 £/sav. Išlaidos tos pačios. Tokiu būdu per mėnesį sutaupote 154-113*4=164 £ ir išviso, po dviejų mėnesių, sėdite 100 svarų minuse. Visai tikėtina, kad dar visą trečią mėnesį dirbsite tam pačiam darbe tik gal dar susirasite kokį papildomą darbelį, ir ardami 7 dienas arba ilgas valandas, gausite 200 £/sav į rankas. Tokiu būdu po trijų mėn. jūs turite (200-113*4)-100 (likęs minusas)=250 svarų.Štai skaičiavimo rezultatas: po 3 mėn sutaupote apie 250 £. Jei jūs atvykote tik trims mėnesiams jūsų balansas greičiausia bus minusinis, nes kelionei ir jos pasiruošimui tikrai išleisite mažiausiai 250 £.Taigi jei liekate toliau…Po trijų mėn. jei jums pasisekė, jau turite pasidarę NI (soc. draudimo numerį) ir, galbūt CIS (kortelė reikalinga vaikinams dirbantiems statybose) ir, darbą gaunate už 200 £ Po trijų mėn. jūs jau turite daugiau pažįstamų, nuoma galbūt sumažėja iki kokių 30-35 svarų, bet jus gyvenate 3 kambarių bute 6-7 žmonės. (Tik tokiu būdu išeis mokėti 30-35 £/sav) Bet tuo pačiu keičiasi metų laikas ir jums reikia naujų batų, naujos striukės ar apskritai drabužių. Turit daugiau draugų (tiksliau pažįstamų), daugiau pramogų. Jums pradeda atsibosti ekonominis maistas. Taigi kiti 3 mėn . 250 £-115 £*13 sav.=1750 £ + 250 £ nuo seno = 2000 £ per pusę metų. Atimkime lėktuvo bilietą ir mokslų pirkimą arba mokestį kokiai sienos pravažiavimo organizavimo firmai, taigi mažiausiai iš viso 500 £. Dar čia nebuvo paminėtas vienas svarbus veiksnys, t.y. depozitas už butą. Kas jums atseis irgi kokį 200 £ (jis dažniausiai grąžinamas, jei jums paliekant butą su juo viskas tvarkoje). Po pusės metų jums gali prireikti prasitęsti vizą, taigi pirkti naujus mokslus ar darytis biznio viza, kas vėlgi mažiausiai 300£. Ir ką turime 700£ gryno pelno plius visiškai pasiruošęs būti dar metus. Po pusės metų jus jau tikrai daug žinote, jūsų anglų kalba jau nebloga (jei stengėtes ją tobulinti) ir su didele, tikrai didele sėkme jus gaunat darbą už 350 £/sav. Teoriškai per tuos metus jūs sutaupote 350£-120£*54 sav.=~12000 £. Bet per metus yra daug nedarbo dienų, yra visokios šventės kada jus perkate dovanas ir t.t., be to daug uždirbant jums tikrai bus pagunda išvažiuoti atostogų -500£+savaite nedarbo. Galite susirgti, ar taisytis dantis. Eisite karts nuo karto pavalgyti bent jau į piceriją, nueisite į barą ar naktinį klubą. Matysite krūvas technikos stebuklų ir puikių drabužių ir t.t. Jūs juos pirksite ir teisingai darysite, nes esate ne kalėjime, o tik užsienyje. Bet dar galime numinusuoti drąsiai ~2000+. Jei dabar sumąstote važiuoti namo, perkate lėktuvo bilietą 150£+, perkate lauktuves bent 200£+.
Taigi, paėmus nei gerą, nei blogą variantą, per 1,5 metų gryno pelno jus turite 10000 £ arba apie 15000 $. + (-5000 $).Antros projekto dalies išvadosApibendrinant galima daryti išvadas, kad nepaisant visų darbo užsieny trūkumų, žmonės vėl ir vėl vyksta uždarbiauti į užsienį, net 64 % į JAV. Viso to pagrindinė priežastis yra ta, kad šiandien žmonės yra nepatenkinti darbu Lietuvoje ir vienareikšmiškai (100 %) teigia, kad čia sunku rasti darbą, mokamas mažas atlyginimas ir čia mažai perspektyvų. O kaip matėme iš ką tik atliktų apskaičiavimų, žmogus užsieny užsidirba tikrai nemažai.

Projekto apibendrinimas

Projekto pradžioje suformulavome klausimus: Ar pelningas įdarbinimas užsieny kaip verslas? Ar vertėtų skatinti jį ar riboti? Kokią įtaką šis paslaugų verslas turi visuomenei? Statistiniai duomenys neleidžia smerkti ar skatinti šio verslo, bet įgalina nustatyti tam tikras tendencijas. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų migracijos, ir ypač trumpalaikės išvykos į užsienio šalis, vyksta dėl ekonominių priežasčių. Tikslių duomenų apie darbo migraciją iš Lietuvos nėra, tačiau įvairūs netiesioginiai vertinimai rodo, kad šios migracijos mastas yra tikrai didelis. Šią migraciją skatina gana plati migrantų verbavimo infrastruktūra bei pozityvi visuomenės nuomonė net apie nelegalų darbą užsienyje. Todėl nenuostabu, kad migracijos potencialas gan didelis – beveik trečdalis Lietuvos gyventojų norėtų emigruoti ar išvykti į užsienį. Tačiau kaip rodo tyrimų duomenys, tik 3 % potencialių migrantų iš tiesų ketina artimiausioje ateityje įgyvendinti savo planus. Kiti gi įvardijo įvairias kliūtis: tiek objektyvias (pinigų stoka, sveikatos problemos ir pan.), tiek ir subjektyvias (asmeninį neveiklumą, baimę, dvejones, netikrumą ir pan.). Ypatingai ryškios migracinės jaunimo nuostatos. Ar jos realizuosis, priklauso nuo daugelio veiksnių — tarpininkų darbo efektyvumo, neformalių migracijos tinklų plėtotės ir t.t. Tačiau lemiamas vaidmuo tenka Lietuvos socialinei – ekonominei raidai. Kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, Lietuvoje vykstanti politinė, socialinė ir ekonominė transformacija turėjo esminį poveikį tarptautinės emigracijos procesui. Remiantis vien oficialia statistika/ surašymo duomenimis per 1990-2003 metus iš Lietuvos išvyko dirbti 278 106 žmonės. Tačiau šalia kiekybinių pasikeitimų darbo emigracijos procesuose galima stebėti ir kokybines modifikacijas. Kai kurios naujosios emigracijos formos turi/ gali ateityje turėti nenuspėjamas neigiamas pasekmes Lietuvai, jų tarpe taip vadinamą “protų nutekėjimą”, nelegalią darbo migraciją, studentų išvykimą uždarbiauti

Protų nutekėjimas. Sociologinių tyrimų duomenimis aukščiausio išsilavinimo žmonių tarpe didžiausias lyginamas svoris norinčių išvykti į užsienį, jie turi plačiausią migracijos kanalų/ būdų pasirinkimo galimybę, lanksčiausiai reaguos į Lietuvos prisijungimą prie ES, todėl ateityje gali dar išaugti.Darbo migracija. Sociologinių tyrimų duomenimis beveik 2/3 Lietuvos gyventojų norėtų išvykti į užsienį, iš jų net 75 % kaip pagrindinę priežastį nurodo “darbą”. Įvertinant labai ribotas legalaus darbo užsienyje galimybes, dauguma vyksta nelegaliam darbui – remiantis surašymo duomenimis nemažiau kaip 100 000 Lietuvos piliečių šiuo metu nelegaliai gyvena/ dirba užsienyje.Studentų emigracija. Mūsų valstybėje nėra sudaromos jaunimui palankios sąlygos įsidarbinti, nėra socialinių garantijų pragyvenimui Lietuvoje. Tačiau tai tėra uždaras ratas: išvykęs dirbti juodą darbą jaunimas per tuos metus praranda įgūdžius intelektualinėje veikloje, studentai atitrūksta nuo universitetinių žinių, jų kompetencija nekyla. Kuomet grįžus piniginiai resursai išsenka, vėl atsiduriama ties skurdo riba, nes nėra nuolatinio, stabilaus pajamų šaltinio. O nuolat vykstantis “proto nutekėjimas” daro nuostolius valstybės sistemoms, darbo rinkai. Lietuvoje mažėja specialistų, kvalifikuoti, perspektyvūs žmonės paaukoja savo garbę, orumą ir išvyksta į užsienį plauti stalų, rinkti braškes ar nelegaliai dirbti statybose. Vardan pinigų protas iškeičiamas į fizinę jėgą. Lietuvoje nuolat mažėja užimtumas, jauni žmonės, čia negalintys savęs realizuoti, pasiduoda depresijai ir paprasčiausiai degraduoja. Ekonomika stovi vietoje, intelektualinis tobulėjimas šiandieną ima atrodyti be perspektyvų ir yra nustumiamas prioritetus suteikiant juodam darbui užsienyje, parsidavimui, vergovei. Tad kur link mes žengiame?

Naudotos literatūros sąrašas

1. Liberienė B. Lithuania in Figures 2002. Vilnius: 2002. 52 p. ISBN 9986-589-75-4.2. Lietuvos statistikos metraštis 2002. Vilnius: 2002. 686 p. ISBN 9986-589-78-9.3. Lietuvos gyventojai: 1990-2000. Vilnius: 2001. 134 p. ISBN 9986-523-89-3.

4. Demografijos metraštis 2001: statistikos rinkinys. Vilnius: 2002. 176 p. ISSN 1392-9984.5. Finansų ir kapitalo rinkos biudžetas [interaktyvus]. [žiūrėta 2003 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internetą:< http://www. lrinka. lt / ekonomika/ html.>6. Rinka jau pradeda atsigauti? [interaktyvus]. [žiūrėta 2003 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internetą: < http://www. rtn. lt. html>7. Darbo rinka ir jaunimas. [interaktyvi duomenų bazė]. [žiūrėta 2003 m. kovo 24 d.]. Prieiga per internetą: .8. Rinkos tyrimai 2002 m., 2001 m., 2000 m. ir anksčiau. [interaktyvus]. [žiūrėta 2003 m. kovo 24 d.]. Prieiga per internetą: .9. AV/TRS apklausa. [interaktyvi duomenų bazė]. [žiūrėta 2003 m. kovo 24 d.]. Prieiga per internetą: .