Gyvybės draudimas ir jo perspektyvos Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 3

1. GYVYBĖS DRAUDIMO SAMPRATA 4

2. GYVYBĖS DRAUDIMO GRUPĖS 6

2.1 Grynasis gyvybės rizikos draudimas 6

2.2 Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas 7

2.3 Mišrus gyvybės draudimas 9

3. GYVYBĖS DRAUDIMO SUTARTIS 11

3.1 Gyvybės draudimo įmoka 11

3.2 Gyvybės draudimo sutarties sąlygų pakeitimas 14

3.2.1 Draudėjo finansinio pajėgumo pasikeitimas 15

3.2.2 Trečiųjų asmenų teisės į gyvybės draudimo sutartį 16

3.3 Draudiminis įvykis 17

3.4 Draudimo išmoka 18

4. GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMONIŲ INVESTICINĖ VEIKLA 20

5. GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMOKŲ APMOKESTINIMAS 21

6. VALSTYBINIS BEI PRIVATUS GYVYBĖS DRAUDIMAS 22

7. LIETUVOS GYVYBĖS DRAUDIMO RINKA 23

IŠVADOS 25

Literatūros sąrašas 27

ĮVADAS

Išsivysčiusiose šalyse didžioji dalis gyventojų apdraudžia ne tik
automobilius ar būstą, bet ir save, ir savo artimuosius. SSuprantama, kad
vienas ar abu šeimos maitintojai rūpinasi, jog įvykus nelaimei nesikeistų
šeimos socialinis statusas: nereiktų keisti gyvenamosios vietos, darbo,
atsisakyti mokslo. Tai ypač aktualu, kai yra paimti kreditai turtui įsigyti
ar mokėti už mokslą. Dažnai prieš išduodami paskolas bankai reikalauja
apsidrausti gyvybę. Nors Lietuvoje šis reikalavimas daug kam asocijuojasi
tik su dar vienu mokesčiu, gyvybės draudimas skirtas ne tik paties
skolininko apsaugojimui. Jis suteikia puikią galimybę pasirūpinti savo
senatve, vaikų mokslais ar paprasčiausiai taupyti ir dažnai labai
palankiomis sąlygomis.

Lietuvoje gyvybės draudimas dar nėra itin populiarus, nors pastaruoju
metu vis daaugiau žmonių draudžiasi gyvybės draudimu.

Gyvybės draudimas – tai ne tik pinigų kaupimas, už kurį gaunamos
palūkanos, tačiau jis dar garantuoja paramą ištikus nelaimei.
Draudžiantiems gyvybės draudimu galima susitaupyti papildomų pajamų
pensijai. Tai aktualu beveik kiekvienam Lietuvos piliečiui, nes senatvės
pensija yra itin maža. Viena iš g

gyvybės draudimo funkcijų yra pinigų
sukaupimas studijoms. Tai svarbu tiems, kurie turi vaikų ir ketina juos
leisti į mokslus. Finansinė sutuoktinio apsauga – taip pat viena iš gyvybės
draudimo aprėpiamų sričių. Šis sprendimas parankus tada, kai šeimą išlaiko
vienas sutuoktinis. Jo netekus, šeimą ištiktų krizė, tačiau gyvybės
draudimas gali finansiškai palengvinti situaciją.

Taigi, šio darbo tikslas yra apžvelgti gyvybės draudimo rūšis, jo
funkcijas, išsiaiškinti teikiamą naudą bei panagrinėti gyvybės draudimo
sutartį.

1. GYVYBĖS DRAUDIMO SAMPRATA

Turto (pvz., pastatų bei transporto priemonių), civilinės atsakomybės,
sveikatos ar teismo išlaidų draudimas padeda užtikrinti draudėjo padėties
stabilumą. Draudimo įmonė draudiminio įvykio atveju, kompensuoja draudėjo
nuostolius bei kitas su draudiminiu įvykiu susijusias draudėjo išlaidas. Ne
gyvybės draudimo šakai priklausančių rizikų draudimas, neskaitant keleto
išimčių, yra draudimas nuo draudėjo turtui ar jų sveikatai gresiančių
pavojų. Priešingai ne gyvybės draudimui, gyvybės draudime į pirmąją vietą
iškyla kapitalo kaupimo iddėja. Draudėjas kaupia kapitalą kokio nors iš
anksto numatyto ateities poreikio tenkinimui. Dažniausiai praktikoje
sutinkamos kapitalo kaupimo priežastys yra esamo pragyvenimo lygio
užtikrinimas išėjus į pensiją (pensijų draudimas) ar įvykus nelaimingam
atsitikimui (nedarbingumo draudimas).

Neretai draudėjai suabejoja gyvybės draudimo reikalingumu. Iš tikrųjų
sukaupti kapitalą galima ir kitais būdais, tarkime, kas mėnesį įnešant
lėšas į banke atidarytą taupomojo ar terminuoto indėlio sąskaitą,
investuojant į įvairių bendrovių akcijas ar vyriausybės vertybinius
popierius. Kapitalo kaupimas, besiremiantis periodiškomis gyvybės draudimo
įmokomis, yra pranašesnis kitų kapitalo kaupimo būdų atžvilgiu dėl keleto
priežasčių.

Visų pirma tai dėl gyvybės draudimui taikomų mokesčių l

lengvatų.
Daugelio šalių įstatymai, ne išimtis ir Lietuvos Respublikos draudimo
įstatymas, numato, kad fizinių bei juridinių asmenų sumokėtos gyvybės
draudimo įmokos atitinkamu dydžiu mažina apmokestinamąsias pajamas arba
atitinkamai apmokestinamąjį pelną.

Už gyvybės draudimo metu sukauptą kapitalą draudėjams paprastai yra
priskaičiuojamos kur kas didesnės palūkanos, negu už bankų sąskaitose
laikomas pinigines lėšas. Be to, įstatymai neretai numato ir draudėjų teisę
į tam tikrą, draudimo įmonės investicinės veiklos metu gauto pelno dalį.

Beje Vokietijoje bei Šveicarijoje įstatymais numatyta minimali metinė
palūkanų norma už gyvybės draudimo metu sukauptą draudėjų kapitalą
dvidešimtojo šimtmečio pabaigoje sudarė atitinkamai 3.5 ( bei 4.0 (, tuo
tarpu už taupomuosius indėlius mokama maksimali metinė palūkanų norma
tesiekė 3.5 (. Lietuvos draudimo įmonės palūkanų normos dydį numato
draudimo rūšies taisyklėse.

Gyvybės draudimo veiklos metu sukauptas draudėjų kapitalas turi būti
investuotas vadovaujantis rentabilumo, likvidumo bei saugumo principais.
Saugaus bei patikimo nuosavo kapitalo bei techninių atidėjimų investavimo
nuostatos yra smulkiai išdėstytos Europos Sąjungos išleistuose teisės
aktuose. Tuo būdu kaupiamąjį gyvybės draudimą galima laikyti vienu iš
saugiausių kapitalo kaupimo būdų.

Draudimo įmonių vykdomą gyvybės draudimo veiklą Europos Sąjungos
šalyse reglamentuoja trys Europos Sąjungos direktyvos. Pirmoji jų, Nr.
79/267/EWG, pradėjusi pagrindus tiesioginio gyvybės draudimo veiklos
suvienodinimui atskirose Europos šalyse, buvo priimta 1979 m. kovo 5 dieną.
1990m. lapkričio 8 dieną Europos Sąjunga priėmė antrąją, Nr. 90/619/EWG,
bei 1992 m. lapkričio 10 dieną – trečiąją, Nr. 92/96/EWG, direktyvą,
reglamentuojančias draudimo įmonių vykdomą gyvybės draudimo veiklą.

Europos Sąjungos priimtos draudimo veiklos vykdymo Europos Sąjungos
šalyse direktyvos reikalauja gyvybės b
bei ne gyvybės draudimo šakų
atskyrimo. Tai reiškia, kad ne gyvybės draudimą vykdanti draudimo įmonė
negali vykdyti gyvybės draudimo. Draudimo įmonė, vykdanti gyvybės draudimą,
negali vykdyti ne gyvybės draudimo, išskyrus nelaimingų atsitikimų bei
ligos draudimą.

2. GYVYBĖS DRAUDIMO GRUPĖS

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas išskiria dvi – gyvybės ir ne
gyvybės – draudimo šakas. Gyvybės draudimo šakai yra priskirtos šios
draudimo grupės:

• sutuoktuvinis ir gimimų draudimas,

• gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui,

• gyvybės draudimas (kiek nenumatyta ankstesniuose punktuose).

Europos Sąjungos direktyvoje Nr. 79/267/EWG gyvybės draudimo šakai yra
priskirtos šios draudimo rūšys:

• draudimas mirties atveju (grynasis gyvybės rizikos draudimas),

• tam tikro amžiaus sulaukimo draudimas (grynasis kapitalo

kaupiamasis draudimas),

• mišrus gyvybės draudimas,

• pensijų bei kitas gyvybės draudimas.

Gyvybės draudimas, priklausomai nuo to, ar jo metu yra atliekama
rizikos veikla, kapitalo kaupimo ir atpalaidavimo veikla ar šios abi
veiklos kartu, yra skirstomas atitinkamai į:

▪ grynąjį gyvybės rizikos draudimą,

▪ grynąjį kapitalo kaupiamąjį draudimą,

▪ mišrųjį gyvybės draudimą.

Toks gyvybės draudimo skirstymas apima visas galimas draudimo rūšis
bei grupes. Toliau išsamiau panagrinėsiu grynąjį gyvybės rizikos draudimą,
grynąjį kapitalo kaupiamąjį draudimą ir mišrųjį gyvybės draudimą.

1 Grynasis gyvybės rizikos draudimas

Gyvybės rizikos draudimo sutartimi draudėjas įsipareigoja mokėti tam
tikro dydžio draudimo įmoką, o draudikas pasižada draudiminio įvykio, t.y.
draudėjo mirties atveju, išmokėti naudos gavėjams tam tikro dydžio draudimo
išmoką. Pasirašydama gyvybės rizikos draudimo sutartį draudimo įmonė perima
draudėjo mirties riziką; kapitalo kaupimo veikla minėtuoju atveju nėra
atliekama. Grynosios gyvybės rizikos draudimo sutartys sudaro tik nedidelę
visų gy

yvybės draudimo sutarčių dalį. Skirtingai negu įvairiose ne gyvybės
draudimo grupėse, kur yra įvertinami bei kompensuojami draudiminio įvykio
metu draudėjo patirti nuostoliai, nuostolio dėl artimo žmogaus mirties
neįmanoma įvertint – žmogaus gyvybė yra neperkamas ir neparduodamas turtas.
Tuomet gyvybės rizikos draudimo kompensaciją teisingiau būtų laikyti ne
nuostolių kompensacija, o draudimo sutartyje numatytos draudimo sumos
išmokėjimu.

Draudėjų bei draudimo įmonių sudarytose gyvybės rizikos draudimo
sutartyse gali būti numatyta draudėjų teisė tam tikro laikotarpio metu
pakeisti turimą gyvybės rizikos draudimo sutartį į mišriąją gyvybės
draudimo sutartį su tokia pačia draudimo suma bei didesne draudimo įmoka.

Gyvybės rizikos draudimas skiriasi nuo įvairų ne gyvybės draudimo
grupių dar ir tuo, kad draudžiant gyvybę yra taikomi draudėjų amžiaus
apribojimai.

Tarkime, kad statistinių duomenų pagrindu buvo apskaičiuotos tokios
vyro, sulaukusio tam tikro metų skaičiaus, mirties vienerių metų
laikotarpiu tikimybės (promilėmis):

Amžius 15 metų: 1.00

Amžius 25 metų: 2.30

Amžius 35 metų: 3.80

Amžius 45 metų: 6.82

Amžius 55 metų: 15.14

Amžius 75 metų: 55.12

Didėjant asmens amžiui, didėja ir draudiminio įvykio tikimybė, o kartu
ir mokėtinos draudimo įmokos apimtys. Draudimo įmokos, pasiekus tam tikrą
amžių, pasidaro tokios didelės, kad draudėjų, norinčių drausti savo gyvybę,
praktiškai nebelieka. Minėtoji amžiaus riba, nors skirtingose šalyse ir yra
nevienoda, dažniausiai neviršija 85 metų.

2 Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas

Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas yra sutinkamas kur kas
dažniau už grynąjį gyvybės rizikos draudimą. Tam tikro amžiaus sulaukimo ar
pensijų draudimas yra tokio kapitalo kaupiamojo draudimo pavyzdžiai. (Tam
tikro amžiaus sulaukimo draudimas gali būti vykdomas ne tik kaip kapitalo
kaupiamasis gyvybės draudimas, bet ir kaip mišrus gyvybės draudimas).

Draudėjas moka draudimo sutartyje numatyto dydžio draudimo įmoką
bei, suėjus sutartyje numatytam terminui, gauna numatyto dydžio išmoką.
Pastaroji susideda iš draudėjo sumokėtų draudimo įmokų bei sukauptam
kapitalui priskaičiuotų palūkanų. Palūkanų norma, ypač ilgai trunkančiose
kapitalo kaupiamosiose sutartyse, turi didelę reikšmę.

Tarkime, kad draudimo įmonė ai draudėjas pasirašė dvidešimt metų
trunkančią gyvybės draudimo sutartį. Jei metinė draudimo įmoka bus lygi 500
litų, tai per dvidešimt metų sukauptas kapitalas kartu su palūkanomis,
esant įvairioms palūkanų normoms, atrodys taip:

2.2.1 lentelė
|Metinė draudimo įmoka|Palūkanų norma |Kapitalas + |
| | |Palūkanos |
|500 litų |0.0 ( |10 000.00 litų |
|500 litų |1.0 ( |11 009.50 litų |
|500 litų |2.0 ( |12 148.70 litų |
|500 litų |3.0 ( |13 435.20 litų |
|500 litų |4.0 ( |14 889.00 litų |

Kadangi grynosios kapitalo kaupiamosios sutartys dažniausiai yra
ilgalaikės draudimo sutartys, trunkančios dešimt ir daugiau metų, tai
neretai pasitaiko, kad draudėjas miršta nesulaukęs draudimo sutartyje
nurodyto draudimo išmokos termino. Tokiais atvejais sukauptas kapitalas
kartu su palūkanomis yra išmokamas draudimo sutartyje nurodytiems naudos
gavėjams, o kai tokių nėra – teisėtiems draudėjo turto paveldėtojams.

Draudėjas, numatydamas tam tikrą, su didelėmis išlaidomis susijusį
ateities įvykį ar įvykius, gali sudaryti su draudimo įmone kapitalo
kaupiamojo draudimo sutartį. Tokiu būdu draudėjas sukaups pakankamo dydžio
kapitalą, kuriuo galės finansuoti būsimas išlaidas. Tokiais su didelėmis
išlaidomis susijusiais ateities įvykiais gali būti tiek vaikų vestuvės,
studijos universitete, tiek ir paties draudėjo kelionė aplink pasaulį.

Pensijų draudimas yra bene didžiausią reikšmę turinti gyvybės draudimo
rūšis. Pensijų draudimo metu sukauptas kapitalas kartu su palūkanomis
palaipsniui (o kartais ir visa suma iš karto0 yra išmokamas draudėjui, kai
pastarasis sulaukia draudimo sutartimi nustatyto amžiaus. Pensijų draudimo
sutartys neretai yra vadinamos gyvybės rentos sutartimi. Rentos sutartis,
kurioje yra numatyta draudimo išmokų mokėjimo pradžia, pabaiga bei draudimo
išmokų dydis, yra klasikinė grynoji kapitalo kaupiamoji sutartis.

Pensijų draudimas dažniausiai yra atliekamas kaip mišrus gyvybės
draudimas, apimantis tiek kapitalo kaupimą, tiek ir rizikos perdavimą.
Tokiose pensijų draudimo sutartyse yra numatoma rentos mokėjimo pradžia bei
rentos dydis, o pati renta yra mokama iki draudėjo mirties.

Draudimo įmokų skaičius, dydis bei mokėjimo terminai, lygiai kaip ir
draudimo išmokų skaičius bei dydis, yra numatomi draudimo sutartyje.
Sutartyje gali būti numatyta vienkartinė draudimo įmoka arba
daugiakartinės, tarkime, kas mėnesį, ketvirtį ar metus mokėtinos draudimo
įmokos.

Tarkime, kad p. A išlošė loterijoje pagrindinį prizą ir sudarė su
draudimo įmone pensijų draudimo sutartį. Draudėjas įsipareigojo įmokėti
vienkartinę 50 000 litų draudimo įmoką, o draudimo įmonė pasižadėjo nuo
ateinančio mėnesio iki gyvos galvos kas mėnesį mokėti 600 litų dydžio
pensiją. Ką tik universiteto diplomą gavęs vadybininkas p. B, sudarė su
draudimo įmone pensijų draudimo sutartį, kuria įsipareigojo kas mėnesį
mokėti 50 litų dydžio draudimo įmoką. Draudimo įmonė įsipareigojo,
pradedant 60-aisiais p. B gyvenimo metais iki gyvos galvos kas mėnesį
mokėti 300 litų dydžio pensiją.

Draudėjai paprastai gali pasirinkti norimas draudimo išmokų sąlygas,
pagal kurias yra apskaičiuojamas draudimo įmokų dydis bei mokėjimo dažnis.
Tai lemia didžiulę pensijų draudimo sutarčių įvairovę. Draudimo sutartyje,
tarkime, gali būti numatyta, kad draudėjo mirties atveju, pensija ar jos
dalis (pvz., 60() tam tikrą laikotarpį (pvz., 1 ar 2 metus) bus mokama
draudėjo žmonai/vyrui ar vaikams.

2.3 Mišrus gyvybės draudimas

Mišrus gyvybės draudimas, apimantis tiek kapitalo kaupimą, tiek ir
rizikos perdavimą, yra dažniausiai praktikoje sutinkama gyvybės draudimo
rūšis. Tarp kitko, daugiau nei trys ketvirtadaliai visų Vokietijoje
sudaromų gyvybės draudimo sutarčių, yra mišraus gyvybės draudimo sutartys.

Aukščiau buvo minėta apie pensijų draudimą bei tam tikro amžiaus
sulaukimo draudimą, kurie, priklausomai nuo draudimo sutarties sąlygų, gali
būti priskiriami ir mišriam gyvybės draudimui. Praktikoje egzistuoja begalė
kitų mišrių gyvybės draudimo sutarčių. Bene labiausiai paplitusi yra taip
vadinama “klasikinė” mišraus gyvybės draudimo sutartis. Šia sutartimi
draudėjas įsipareigoja mokėti tam tikro dydžio (kuris laikui bėgant gali
keistis) draudimo įmoką, o draudimo įmonė pasižada draudimo sutartyje
numatytu laiku (dažniausiai suėjus pensijiniam amžiui) išmokėti numatyto
dydžio draudimo sumą. Draudimo suma, suėjus sutartyje numatytam terminui,
yra išmokama draudėjui, sutartyje nurodytiems naudos gavėjams, o jei
pastarųjų nėra – teisėtiems draudėjo turto paveldėtojams, jei draudėjas
miršta nesulaukęs išmokos termino.

Mišraus gyvybės draudimo įmoka yra mokama periodiškai, dažniausiai
vieną, keturis arba dvylika kartų per metus. Draudimo išmoka gali būti tiek
vienkartinė (pvz., vestuvių draudimas), tiek ir duagiakartinė (pvz.,
pensijų draudimas), kuri dažniausiai yra mokama kas mėnesį iki draudėjo
mirties. Mišrus gyvybės draudimas, skirtingai negu grynas kapitalo
kaupiamasis draudimas ar grynas gyvybės rizikos draudimas, užtikrina tiek
paties draudėjo, tiek ir draudėjo šeimos narių aprūpinimą piniginėmis
lėšomis mirus draudėjui.

Praktikoje yra sutinkama didžiulė mišraus gyvybės draudimo sutarčių
įvairovė. Draudimo sutartis gali numatyti ne vieną, bet du draudėjus.
Draudimo suma yra išmokama abiems draudėjams, kai sueina draudimo sutartyje
numatytas draudimo išmokos terminas. Jei vienas iš draudėjų miršta,
nesulaukęs draudimo sutarties galiojimo pabaigos, tai draudimo suma yra
išmokama išgyvenusiam draudėjui.

Gyvybės draudimo sutartyje gali būti numatytas ir nelaimingų
atsitikimų ar nedarbingumo rizikos draudimas (kartais vadinamas papildomu
nelaimingų atsitikimų bei papildomu nedarbingumo draudimu).

Tarkime, kad p. A sudarė su draudimo įmonę mišraus gyvybės draudimo
sutartį su papildomu nelaimingų atsitikimų draudimu. Šia draudimo sutartimi
draudimo įmonė įsipareigojo išmokėti draudėjui 100 tūkst. litų sumą, kai
jam sueis 65 metai. Dviguba draudimo suma bus išmokėta draudėjui tais
atvejais, jei sutarties galiojimo metu, įvyks nelaimingas atsitikimas ir p.
A patirs sunkius kūno sužalojimus. Draudėjui mirus prieš jo 65-ąjį
gimtadienį, visa 100 tūkst. litų dydžio suma bus išmokėta teisėtiems p. A
turto paveldėtojams.

3. GYVYBĖS DRAUDIMO SUTARTIS

Gyvybės draudimo sutartys yra sudaromos raštu. Asmuo, pareiškęs norą
sudaryti gyvybės draudimo sutartį, pateikia draudikui savo pageidavimus dėl
draudimo sumos dydžio, draudimo išmokų skaičiaus bei jų mokėjimo pradžios,
naudos gavėjų, paveldėtojų bei kitų sutarties sąlygų. Norėdamas teisingai
įvertinti perimamą gyvybės draudimo riziką, draudikas turi įvertinti
įvairius rizikos požymius, susijusius su draudėjo asmeniu, kai: amžių,
lytį, profesiją, gyvenamąją vietą, gyvenimo sąlygas bei sveikatos būklę.
Draudimo įmonė nustato tam tikrą draudimo sumos dydį (pvz., 50 tūkst.
litų), kurį viršijus draudėjas privalo pasitikrinti savo sveikatą gydymo
įstaigoje. Kaštus, susijusius su sveikatos tikrinimu, dažniausiai atlygina
pati draudimo įmonė. Jei gyvybės draudimo suma yra mažesnė už nustatytąjį
draudimo sumos dydį (pvz., 30 tūkst. litų), draudėjams nėra būtina
pristatyti gydymo įstaigos išduotą sveikatos pažymą. Draudikai įvertina
perimamą gyvybės draudimo riziką pagal draudėjų atsakymus į jiems pateiktus
klausimus. Jei draudiminio įvykio atveju paaiškės, kad draudėjas melavo ar
nepasakė visos tiesos, draudimo įmonė turės teisę atsisakyti išmokėti
draudimo išmoką. Pasirašydamas gyvybės draudimo sutartį, draudėjas
dažniausiai turi įpareigoti savo gydytoją teikti draudimo įmonei visą ją
dominančią informaciją apie dabartinę draudėjo sveikatos būklę.

Pagal draudėjo pasirinktas draudimo sutarties sąlygas bei perimamai
rizikai būdingus požymius draudimo įmonė apskaičiuoja mokėtinos draudimo
įmokos dydį.

3.1 Gyvybės draudimo įmoka

Mišraus gyvybės draudimo sutarties bruto draudimo įmoka yra
paskaičiuojama sudėjus grynąją rizikos premiją bei kapitalo kaupimui ir
draudimo įmonės kaštams atlyginti skirtas draudimo įmokos dalis. Grynosios
rizikos premijos bei kapitalo kaupimui skirtos įmokos dalies suma yra
vadinama neto draudimo įmoka.

Grynoji rizikos premija yra paskaičiuojama pagal įvairius subjektyvius
(pvz., sąžiningumas) bei objektyvius (pvz., lytis) rizikos požymius. Vieni
svarbiausių gyvybės draudimo rizikos požymių yra asmens amžius, lytis,
sveikatos būklė, profesinė veikla bei laisvalaikio pomėgiai. Pasirašydamos
ilgalaikes, tarkime 10 metų trukmės, gyvybės draudimo sutartis, draudimo
įmonės stengiasi ypač tiksliai įvertinti perimamų rizikų dydį. Daugelyje
šalių galiojančios teisės normos draudžia draudimo įmonėms padidinti
gyvybės draudimo įmoką dėl apdraustos rizikos padidėjimo draudimo sutarties
galiojimo metu. Draudimo įmoka išliks nepakitusi, jei draudimo įmonė
sužinos, kad po draudimo sutarties sudarymo draudėjas apsikrėtė kokia nors
nepagydoma ar mirtina liga (pvz., ŽIV). Gyvybės draudimo įmokų skaičiavimui
yra naudojami statistiniai duomenys, dažniausiai apibendrinami mirtingumo
lentelėse.

Mišraus gyvybės draudimo sutartyje numatyta draudimo suma yra išmokama
draudėjui, kai pastarasis sulaukia tam tikro amžiaus, arba jo turto
paveldėtojams, jei draudėjas miršta nesulaukęs draudimo sutarties termino
pabaigos. Atskirų sudėtinių draudimo įmokos dalių santykinis svoris laikui
bėgant gali kisti, net jei ir bruto draudimo įmoka išlieka nepakitusi per
visą draudimo sutarties galiojimo laiką.

Draudimo įmokos sudėtinių dalių santykinio svorio kitimas priklauso
nuo atskirų rizikos požymių kitimo laikui bėgant. Paprastai nesunkiai
įvertinami kintantys rizikos požymiai yra rizikinio gyvybės draudimo suma
bei asmens amžius.

Rizikinio draudimo suma mažėja, pradedant draudimo sutarties
pasirašymo diena, per visą draudimo sutarties galiojimo laiką. Draudimo
sutarties pasirašymo dieną rizikinio draudimo suma yra didžiausia ir
prilygsta draudimo sumai, o atėjus paskutinei draudimo sutarties galiojimo
dienai – artima nuliui. Rizikinio draudimo sumos mažėjimas, pavaizduotas
3.1 paveikslėlyje, yra glaudžiai susijęs su perimtos gyvybės rizikos
mažėjimu.

RDS

DS

DSK

X T

RDS – rizikinio draudimo suma;

T – laikas;

X – draudimo sutarties terminas

DS – draudimo suma

DSK – draudėjo sukauptas kapitalas

3.1 pav. Rizikinio draudimo sumos mažėjimas(darant prielaidą,

kad palūkanos už draudėjų kapitalą nėra mokamos)

rizikinio draudimo sumos mažėjimą lemia draudėjo sukaupto kapitalo apimčių
didėjimas. Tai reiškia, kad draudimo sutarties galiojimo pradžioje išmokėta
draudimo išmoka tik nedidele dalimi būtų atlyginama iš draudėjo sukaupto
kapitalo, tuo tarpu, suėjus draudimo sutarties galiojimo terminui, draudimo
suma neviršija draudėjo sukaupto kapitalo bei jam priskaičiuotų palūkanų.

Gyvybės rizika, mažėjanti dėl rizikinio draudimo sumos mažėjimo,
didėja nuo draudimo sutarties pasirašymo dienos viso jos galiojimo
laikotarpį dėl draudėjo amžiaus didėjimo. Asmens amžius yra vienas
svarbiausių gyvybės rizikos požymių. 50 metų sulaukusio asmens mirtingumo
tikimybė yra mažesnė negu to paties asmens mirtingumo tikimybė po penkerių
metų.

Asmens lytis yra (santykinai) nekintantis rizikos požymis. Asmens
sveikatos būklės bei vykdomos veiklos (taip pat ir profesijos) pasikeitimą
per ateinančius 10 ar daugiau metų galima numatyti tik išimtinais atvejais.
Tuo būdu skaičiuojant gyvybės rizikos draudimo įmoką didelis dėmesys
paprastai yra skiriamas ir su asmens amžiaus – vieno iš nedaugelio iš
anksto įvertinamų kintančių rizikos požymių – didėjimu susijusiam rizikos
didėjimui.

Atskirų bruto draudimo įmokos sudėtinių dalių santykinio svorio
pasikeitimo kryptis bei dydis tuo būdu priklausys nuo rizikinės draudimo
sumos bei draudėjo amžiaus visuminio poveikio gyvybės rizikos dydžiui bei
tuo pačiu ir grynos rizikos premijos apimtims.

Taupymui skirtos draudimo įmokos dydis priklauso nuo draudimo
sutartyje numatytos draudimo sumos, draudimo sutarties galiojimo laiko bei
palūkanų, priskaičiuojamų sukauptam draudėjų kapitalui, dydžio. Kai kuriose
šalyse įstatymai numato minimalią palūkanų normą, kurią kiekvienų metų
pabaigoje draudėjų kapitalui turi priskaičiuoti draudimo įmonės. Taupymui
skirtos draudimo įmokos dydis yra paskaičiuojamas taip, kad suėjus draudimo
sutarties terminui, kartu su palūkanomis atitiktų (nebūtų mažesnis už)
draudimo sutartyje numatytą draudimo sumą.

Trečia sudedamoji mišraus gyvybės draudimo įmokos dalis yra draudimo
įmonės kaštų atlyginimui skirtas įmokos priedas. Šis priedas atskiriems
draudėjams dažniausiai yra nevienodas ir priklauso nuo draudimo sumos.
Draudimo įmonės kaštai yra paskirstomi atskiriems draudėjams, įskaičiuojami
į draudimo įmoką, mokamą visu draudimo sutarties galiojimo metu.

Tarkime, kad p. V sudarė 10 metų trunkančią mišraus gyvybės draudimo
sutartį 200 tūkst. litų draudimo sumai. Draudimo įmonė yra nusprendusi imti
2 ( dydžio kaštų kompensavimui skirtą draudimo įmokos priedą, skaičiuojant
nuo draudėjo pasirinktos draudimo sumos. Per 10 metų draudėjas kartu su
neto draudimo įmoka turės sumokėti draudimo įmonei 4000 litų, kuriais bus
atlyginami draudimo įmonės veiklos – draudimo sutarties sudarymo, valdymo
bei draudimo sumos išmokėjimo – kaštai. Minėtiems kaštams kompensuoti bus
skirta kas mėnesį draudėjo mokamos draudimo įmokos dalis, o būtent 33 litai
34 ct.

Kadangi dalis draudimo įmonių veiklos kaštų nepriklauso nuo draudimo
sumos, o yra tiesiogiai susiję su draudėjų skaičiumi (pvz., draudimo
sutarčių išsiuntinėjimas), tai būtų neteisinga vertinti draudimo įmokos
dalies, skirtos įmonės kaštams kompensuoti, dydį vien pagal draudėjo
pasirinktą draudimo sumą. Draudėjams, kurių draudimo sumos yra pakankamai
didelės, gali būti taikomos kaštų kompensavimui skirtos draudimo įmokos
dalies nuolaidos. Labai nedideles raudimo sumas pasirinkę draudėjai
paprastai moka santykinai didelius draudimo įmonės kaštams kompensuoti
skirtus draudimo įmokos priedus.

Teisingų draudimo įmokų nustatymas yra būtina sėkmingos ilgalaikės
draudimo įmonės veiklos sąlyga. Jei draudimo įmokos bus neteisingai
paskaičiuotos, tai draudimo įmonė, prasidėjus neigiamų rizikų atrankos
procesui, gali patirti didelius nuostolius. Nemažas dėmesys tuo būdu yra
skiriamas paieškai metodų, pagal kuriuos būtų galima teisingai paskaičiuoti
atskiras draudimo įmokos dalis, o kartu ir visą bruto draudimo įmoką. Šiuo
metu praktikoje vis dažniau yra naudojamas draudimo įmonės kaštų analizės
metodas. Visi draudimo įmonės kaštai yra išskaidomi į dvi dalis, o būtent
priklausančius nuo draudimo sumos bei priklausančius nuo draudėjų
skaičiaus. Pagal gautus rezultatus yra nustatoma tiksli atskiram draudėjui
tenkančios draudimo įmonės kaštų dalis bei draudimo įmokos šiems kaštams
atlyginti dydis.

Draudimo įmokos dydis sąlygojamas ne tik draudimo sumos ir anksčiau
aptartų rizikos požymių, bet ir daugelio kitų draudimo sutarties sąlygų.
Kitos draudimo sutarties sąlygos yra draudimo įmokų mokėjimo dažnis (pvz.,
vieną kartą per mėnesį ar vieną kartą per metus), papildomų draudimo išmokų
nelaimingo atsitikimo ar nedarbingumo atveju numatymas ir kita. Dažniausiai
būna nustatomas fiksuotas bruto draudimo įmokos dydis visos draudimo
sutarties galiojimo metu. Pastovi draudimo įmoka gali būti nustatoma net ir
tais atvejais, jei yra numatomas gyvybės rizikos didėjimas laikui bėgant.
Tokiu atveju draudimo sutarties galiojimo pradžioje draudėjo mokama
draudimo įmoka yra kiek didesnė, o draudimo sutarties galiojimo pabaigoje
kiek mažesnė už draudimo įmonės perimtą gyvybės riziką.

3.2 Gyvybės draudimo sutarties sąlygų pakeitimas

Gyvybės draudimo sutartys yra ilgalaikės, dažniausiai dešimt ir
daugiau metų trunkančios sutartys. Neretai pasitaiko, kad keičiantis
aplinkos sąlygoms atsiranda poreikis pakeisti ir kai kurias draudimo
sutarties sąlygas. Draudimo sutarties sąlygų pakeitimu dažniausiai būna
suinteresuoti draudėjai. Draudėjo pavardės, jam vedus (ištekėjus),
pasikeitimas, kitų naudos gavėjų draudiminio įvykio atveju nurodymas yra
gana dažnai praktikoje sutinkami gyvybės draudimo sutarčių pakeitimai.
Draudimo sutarties pakeitimai, nesusiję su draudimo įmonės perimtos gyvybės
rizikos didėjimu paprastai yra atliekami gavus raštišką draudėjo
pareiškimą. Tiems draudimo sutarties sąlygų pakeitimams, kurie didina
draudiko perimtą riziką (pvz., papildomos draudimo sumos nelaimingo
atsitikimo atveju numatymas), yra reikalingas ne tik draudėjo pareiškimas,
bet ir draudimo įmonės sutikimas. Draudėjo finansinio pajėgumo pasikeitimas
yra ypatingai dažnai praktikoje sutinkama draudimo sutarties sąlygų keitimo
priežastis.

3.2.1 Draudėjo finansinio pajėgumo pasikeitimas

Kadangi gyvybės draudimo sutartys yra ilgalaikės, tai neretai
pasitaiko, kad sutarties galiojimo metu pasikeičia draudėjo finansinis
pajėgumas. Finansinio pajėgumo pasikeitimas ne visuomet reiškia draudėjo
finansinio pajėgumo sumažėjimą. Laikui bėgant draudėjo pajamos gali ir
žymiai padidėti, tarkime, gavus geriau apmokamą darbą ar paveldėjus turtą.
Gyvybės draudimo sutarties sąlygos, padidėjus draudėjo finansiniam
pajėgumui, dažniausiai nėra keičiamos. Jei draudėjas nusprendžia, kad
draudimo sutartyje numatyta draudimo suma yra per maža, jis gali toje
pačioje ar kitoje draudimo įmonėje sudaryti dar vieną gyvybės draudimo
sutartį.

Netekus gerai apmokamo darbo ar dėl kokios nors kitos priežasties
sumažėjus draudėjo perkamajai galiai, asmuo gali nebesugebėti draudimo
sutartyje numatytu laiku mokėti draudimo sutartyje numatytą draudimo įmoką.
Draudimo įmonės, norėdamos išlaikyti esamus klientus, dažnai pačios pasiūlo
įvairius galimus draudimo sutarties sąlygų pakeitimus. Keičiant gyvybės
draudimo sutarties sąlygas yra atsižvelgiama į kiekvieno draudėjo
finansinių problemų dydį bei trukmę.

Tarkime, kad p. A pasirašė 15 metų trunkančią gyvybės draudimo
sutartį. Draudimo įmokos pagal šią sutartį turėjo būti mokamos vieną kartą
per metus. Pasikeitus draudėjo finansiniam pajėgumui, draudėjas suprato
ilgainiui nebepajėgsiąs mokėti tokios didelės draudimo įmokos iš karto. P.
A. Kreipėsi į draudimo įmonę ir pastaroji pasiūlė pakeisti draudimo įmokų
mokėjimo tvarką, o būtent vieną kartą per metus mokamą draudimo įmoką
išskaidyti į dvylika įmokų, mokamų kiekvieną mėnesį.

Laikiniems draudėjo finansiniams sunkumams įveikti draudimo įmonės
gali pasiūlyti šiuos draudimo sutarties sąlygų pakeitimus:

Grynosios rizikos premijos mokėjimą. Tai reiškia, kad tam tikro
laikotarpio metu draudėjas moka tik grynąją rizikos premiją bei draudimo
įmokos dalį, skirtą draudiko kaštams kompensuoti. Draudimo įmokos dalis,
skirta kapitalo kaupimui, kuri dažniausiai sudaro daugiau nei penkiasdešimt
procentų visos bruto draudimo įmokos, minėtojo laikotarpio metu nėra
mokama. Susidorojęs su finansiniais sunkumais draudėjas vėl grįžta prie
draudimo sutartyje numatytos bruto draudimo įmokos mokėjimo. Jei draudėjas
nebepajėgia kompensuoti nesumokėtų draudimo įmokų, atitinkamai yra
sumažinama draudimo sutartyje numatyta draudimo suma.

Atidėjimą. Tai reiškia, kad draudimo įmonė sutinka tam tikram laikui
(pvz., keturiems ar aštuoneriems mėnesiams) atidėti draudimo įmokos(ų)
mokėjimą. Šiam laikotarpiui praėjus, draudėjas turi sumokėti įsiskolintą
draudimo įmoką. Jei draudėjas nėra finansiškai pajėgus tai padaryti,
atitinkamai yra sumažinama draudimo sutartyje numatyta draudimo suma.

Draudėjui tenkančio pelno dalies panaudojimą. Jei draudėjo finansiniai
sunkumai yra laikini, draudimo įmoka gali būti užskaityta atitinkamu dydžiu
sumažinus draudėjui tenkančią įmonės pelno dalį (tam tikro laikotarpio metu
susikaupusią grąžintinų draudimo įmokų sumą).

Išankstinį dalies draudimo sumos išmokėjimą. Draudimo įmonė iš
sukaupto draudėjo kapitalo, nepraėjus draudimo sutarties terminui, išmoka
tam tikrą (pvz., 10 ar 15 ( dydžio) draudimo sumos dalį. Jei draudėjas iki
draudimo sutarties galiojimo pabaigos yra nepajėgus grąžinti išmokėtą sumą,
atitinkamai, pasibaigus draudimo sutarčiai, yra sumažinama draudimo
sutartyje numatyta draudimo išmoka.

Draudėjams susidūrus su ilgalaikiais finansiniais sunkumais, ką tik
aprašyto draudimo sutarties sąlygų pakeitimo dažniausiai nepakanka.
Ilgalaikiam draudėjų finansinio pajėgumo sumažėjimui įveikti draudimo įmonė
gali pasiūlyti šiuos draudimo sutarties sąlygų pakeitimus:

Draudimo sutarties galiojimo laikotarpio pratęsimas. Pratęsus draudimo
sutarties galiojimo laikotarpį, draudimo įmokos dalis, skirta kapitalo
kaupimui, o kartu ir visa bruto draudimo įmoka sumažės. Draudimo įmokos
sumažėjimas priklausys nuo santykinio draudimo sutarties galiojimo
laikotarpio padidėjimo. Jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpis yra
pratęsiamas mažesniam laikotarpiui, nei tas, kuriam buvo sudaryta draudimo
sutartis, draudimo įmokos sumažėjimas nėra ypatingai didelis.

Draudimo sumos sumažinimas. Sumažinus draudimo sumą, dėl rizikinės
draudimo sumos sumažės grynoji gyvybės rizikos premija. Sumažėjusi draudimo
suma sąlygos kartu ir kapitalo kaupimui skirtos draudimo įmokos dalies
mažėjimą. Draudimo įmokos sumažėjimas priklausys nuo to, kokiu dydžiu bus
sumažinta draudimo sutarties sudarymo metu numatyta draudimo suma.

Papildomo nelaimingų atsitikimų bei nedarbingumo draudimo
panaikinimas. Gyvybės draudimo sutarties pasirašymo metu paskaičiuota
draudimo įmoka sumažės, jei draudėjas atsisakys nuo papildomo nelaimingų
atsitikimų bei nedarbingumo draudimo.

Jei draudėjo finansinė būklė yra tokia sunki, kad jokie draudimo
sutarties sąlygų pakeitimai negali jam padėti, sutartis nutrūksta.
Draudėjui yra išmokamas iki to laiko sukauptas kapitalas kartu su kapitalui
priskaičiuotomis palūkanomis. Minėtoji suma yra išmokama arba iš karto po
draudimo sutarties nutraukimo, arba suėjus draudimo sutarties terminui.

3.2.2 Trečiųjų asmenų teisės į gyvybės draudimo sutartį

Vykdydami mišrios gyvybės draudimo sutarties pasirašymo metu
prisiimtus įsipareigojimus, draudėjui per metus sukaupia draudimo įmonėje
nemažas kapitalo sumas. Teisė į gyvybės draudimo metu sukauptą kapitalą,
draudėjui pageidaujant, gali būti suteikta tretiesiems asmenims. Tretieji
asmenys įgis teisę į gyvybės draudimo sutartį, t.y. į gyvybės draudimo metu
sukauptą kapitalą, ir po įsigaliojus atitinkamam teismo sprendimui.

Tarkime, kad p. A pasiskolino iš p. B tam tikrą sumą pinigų, kurios,
atėjus paskolos grąžinimo laikui, nebesugebėjo atiduoti. P. B kreipėsi į
teismą, kuris pripažino kreditoriaus teisę į skolininko gyvybės draudimo
sutartį.

Naudos gavėjas, t.y. asmuo, turintis teisę į draudimo išmoką, yra
nurodomas draudimo sutartyje jos pasirašymo metu. Naudos gavėju gali būti
tiek pats draudėjas, tiek ir kitas fizinis ar juridinis asmuo. Jei draudimo
sutartis numato atšaukiamą naudos gavėjo teisę, tai draudėjas iki draudimo
sutarties galiojimo laikotarpio pabaigos gali keisti naudos gavėjus savo
nuožiūra. Draudėjas neturi teisės paskirti kito naudos gavėjo, jei draudimo
sutartyje yra numatyta neatšaukiama naudos gavėjo teisė į gyvybės draudimo
išmoką. Minėtuoju atveju naudos gavėjas galės būti pakeistas, tik draudimo
sutartyje naudos gavėjo pageidavimu.

Draudėjas (naudos gavėjas), imdamas iš banko paskolą. Gali gyvybės
draudimo sutartį įkeisti. Gyvybės draudimo metu sukauptas kapitalas tampa
kredito grąžinimo garantu. Jei skolininkas bus nebepajėgus įvykdyti teisėtų
kreditoriaus reikalavimų, kreditorius atgaus paskolintus pinigus
pasinaudojęs teise į įkeistą gyvybės draudimo sutartį.

Kredito grąžinimas gali būti užtikrinamas tiek įkeičiant draudimo
sutartį, tiek ir atsisakant teisių į šią sutartį kreditoriaus naudai.
Pagrindinis skirtumas tarp draudimo sutarties įkeitimo bei teisių
perleidimo yra teisė į į draudimo sutarties sąlygų keitimą. Perleidęs teisę
į draudimo sutartį, draudėjas praranda teisę ir į draudimo sutarties sąlygų
keitimą. Tuo būdu teisių į gyvybės draudimo sutartį perleidimas yra
patikimesnis kredito grąžinimo garantas nei draudimo sutarties įkeitimas.

3.3 Draudiminis įvykis

Draudiminiais įvykiais laikytinus įvykius numato draudėjo bei draudiko
pasirašyta gyvybės draudimo sutartis. Draudiminis įvykis yra tiesiogiai
susijęs su draudžiama rizika ar draudžiamu įvykiu. Pavyzdžiui, gyvybės
rizikos draudime, draudiminiu įvykiu bus laikoma asmens mirtis, tam tikro
amžiaus sulaukimo draudime – sutartyje nurodyto metų skaičiaus suėjimas, o
vestuvių draudime – draudimo sutartimi apdrausto asmens vestuvės.
Draudiminių įvykių įvairovę didina ir įvairios papildomos draudimo
sutarties sąlygos: draudiminiu įvykiu bus laikomas tiek nelaimingas
atsitikimas, tiek ir draudėjo nedarbingumas, jei kartu su gyvybės rizika
draudimo įmonė papildomai perims ir šias draudėjo rizikas.

Draudimo įmonė, gavusi pranešimą apie įvykį, atlieka kruopštų tyrimą,
kurio metu yra nustatoma, ar praneštas įvykis yra laikytinas draudiminiu ar
ne. Beje, draudėjo savižudybė gyvybės rizikos draudime dažniausiai nėra
laikoma draudiminiu įvykiu.kai kurios draudimo įmonės pripažįsta savižudybę
draudiminiu įvykių, jei ji buvo įvykdyta ne anksčiau kaip, tarkime, dviems
ar trims metams praėjus po draudimo sutarties sudarymo.

Grynojo gyvybės draudime draudėjo mirtis karų, sukilimų bei kitų
masinių neramumų metu taipogi dažniausiai nėra laikoma draudiminiu įvykiu.
Mišraus gyvybės draudimo atveju, naudos gavėjams paprastai yra išmokama ne
visa draudimo suma, o tik iki to laiko draudėjo sukauptas kapitalas su šiam
kapitalui priskaičiuotomis palūkanomis.

3.4 Draudimo išmoka

Gyvybės draudimo išmokos dydis kapitalo kaupiamajame draudime (pvz.,
pensijų draudime) bei rizikos draudime (pvz., gyvybės rizikos draudime),
įvykus draudiminiam įvykiui, bus apskaičiuojamas nevienodai. Tiek pirmuoju,
tiek ir antruoju atveju draudimo išmoka nebus mažesnė negu draudimo
sutartyje nurodyta draudimo suma. Kapitalo kaupiamojo draudimo išmokos,
skirtingai negu rizikos draudimo išmokos, dažniausiai yra didesnės už
draudimo sutartyje numatytą draudimo sumą. Mišraus gyvybės draudimo išmokos
taipogi neretai būna didesnės už sutartyje numatytą draudimo sumą. Draudimo
išmoka viršija draudimo sumą tais atvejais, kai šalies įstatymai numato
draudėjų dalyvavimą draudimo įmonės pelno skirstyme, kitaip dar vadinamame
dalies draudimo įmokų grąžinimu.

Gyvybės draudimo įmonės kiekvienų metų pabaigoje sukauptam draudėjų
kapitalui priskaičiuoja tam tikro, neretai įstatymais numatyto, minimalaus
dydžio palūkanas. Investicinės veiklos metu gaunamos draudimo įmonės
pajamos paprastai yra kur kas didesnės, negu minimali, įstatymais numatyta
palūkanų norma. Draudėjų kapitalui nepriskirtos draudimo įmonės
investicinės veiklos metu gautos pajamos yra pagrindinis gyvybės draudimo
įmonės pelno šaltinis, neretai sudarantis 60( – 80( viso draudimo įmonės
pelno. Likusi draudimo įmonės pelno dalis yra gaunama dėl į bruto draudimo
įmoką įskaičiuojamo priedo skirto svyravimams išlyginti.

Draudėjams paskirstomo gyvybės draudimo įmonių pelno dalies dydis
priklauso nuo šalyje galiojančių teisės normų bei gyvybės draudimo veiklos
organizavimo nuostatų atskiroje draudimo įmonėje. Didžioji gyvybės draudimo
įmonių pelno dalis dažniausiai yra paskirstoma draudėjams. Draudėjams
grąžintina pelno dalis draudimo įmonės buhalteriniame balanse yra
apskaitoma “Draudimo įmokų grąžinimo techninio atidėjimo” sąskaitoje.
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas pateikia tokį apibrėžimą: “Draudimo
įmokų grąžinimo techninis atidėjimas apima iš įmonės arba atskirų veiklos
rūšių pelno sudarytas sumas, kurios bus išmokėtos draudėjams,
apdraustiesiems arba naudos gavėjams kitais ataskaitiniais laikotarpiais”.
Tam tikra, dažniausiai mažesnė pelno dalis yra paskirstoma draudimo įmonės
savininkams, t.y. jos akcininkams.

Gyvybės draudimo įmonių pelnas yra paskirstomas draudėjams
vadovaujantis ekvivalentiškumo principu, t.y. kiekvienas draudėjas gauna
tokią draudimo įmonės pelno dalį, koks buvo jo įnašas uždirbant šį pelną.
Draudimo įmonės pelno dalis, gauta iš investicinės veiklos, yra paskirstoma
draudėjams proporcingai jų sukauptam kapitalui.

Nuostolių svyravimo išlyginimo priedas, finansinių metų pabaigoje
priskirtas draudimo įmonės pelnui, yra paskirstomas pagal santykį, kuris
atitinka draudėjų mokėtą grynosios rizikos draudimo premiją. Pagal tą patį
principą yra paskirstomas ir draudimo įmokos dalies, skirtos kaštams
atlyginti, perteklius.

Gyvybės draudimo įmonių pelno paskirstymo metodai. Draudimo įmonių
pelno išmokėjimas draudėjams grynais pinigais, anksčiau buvęs populiarus,
šiuo metu yra vis rečiau draudimo veiklos praktikoje sutinkamas gyvybės
draudimo įmonių pelno paskirstymo metodas. Pagrindinis šio metodo trūkumas
yra dideli su pelno išmokėjimu susiję kaštai.

Gana dažnai, o ypač gyvybės rizikos draudime, kita draudėjo mokėtina
draudimo įmoka yra sumažinama draudėjui tenkančio draudimo įmonės pelno
dydžiu.

Kapitalo kaupiamajame draudime, draudėjams tenkantis draudimo įmonių
pelnas gali būti kaupiamas atskiroje sąskaitoje, o vėliau, suėjus draudimo
sutarties terminui, su priskaičiuotomis palūkanomis bei draudimo suma
išmokamas draudėjams.

Draudėjui tenkantis draudimo įmonės pelnas gali būti priskaičiuojamas
prie jau sukaupto draudėjo kapitalo. Draudimo išmoka, suėjus draudimo
sutarties terminui, tokiu atveju yra kur kas didesnė už draudimo sutartyje
numatytą draudimo sumą.

Draudėjui tenkantis draudimo įmonės pelnas gali būti užskaitytas, kaip
paskutinė (s) draudimo įmoka (os). Tokiu būdu yra sutrumpinamas draudiminių
įmokų mokėjimo, t.y. draudimo sutarties , terminas.

4. GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMONIŲ INVESTICINĖ VEIKLA

Gyvybės draudimo įmonių investicinė veikla yra pagrindinis šių įmonių
pelno šaltinis. Kapitalo kaupiamojo draudimo metu akumuliuotos didžiulės
kapitalo sumos turi būti investuotos pagal saugumo, rentabilumo, likvidumo
principus, atsižvelgiant į investicijų diversifikaciją bei diferenciaciją.

Draudimo veiklos įstatymai, kuriais siekiama užtikrinti draudimo
įmonėje sukaupto draudėjų kapitalo saugumą, išsamiai reglamentuoja gyvybės
draudimo įmonių vykdomą kapitalo investicinę veiklą. Dažniausiai yra
numatomos ne tik leistinos investicijų rūšys (investavimo objektai), bet ir
maksimalios leistinos investicijų į vienos rūšies objektus apimtys.

Gyvybės draudimas , kai investavimo rizika tenka draudėjui yra LR
draudimo įstatymu numatyta draudimo grupė. Tokio gyvybės draudimo metu
draudikas neatsako nei už draudėjų sukaupto kapitalo saugumą, nei už jo
rentabilumą ar likvidumą. Įstatymais numatyta minimali palūkanų norma
draudėjų kapitalui taipogi nėra priskaičiuojama. Draudėjas neturi teisės ir
į draudimo įmonės pelną, atsiradusį dėl sėkmingos draudimo įmonės
investicinės veiklos vykdymo. Draudimo įmonė, draudžianti asmens gyvybę,
kai investavimo rizika tenka pačiam draudėjui, yra techninių investavimo
operacijų atlikėja. Draudėjų kapitalui, atskaičius tam tikrą draudimo
įmonės investavimo veiklos vykdymo kaštams kompensuoti skirtą pajamų dalį,
yra priskaičiuojamas visas kapitalo investavimo metu gautas pelnas. Gyvybės
draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, metu sukauptas kapitalas
yra apskaitomas buhalterinio balanso “Gyvybės draudimo, kai investavimo
rizika tenka draudėjui, techninio atidėjimo” sąskaitoje.

Draudimo įmonės investicijos privalo būti rentabilios. Investicinės
veiklos metu uždirbtos palūkanos turi būti ne mažesnės negu įstatymais
numatytoji minimali palūkanų norma, kuri turi būti priskaičiuojama draudėjų
kapitalui kiekvienų metų pabaigoje. Jei draudimo įmonės investicinės
veiklos rentabilumas bus mažesnis už nustatytą minimalią palūkanų normą,
ilgainiui gali iškilti draudimo įmonės mokumo klausimas.

Draudimo įmonės investicijos turi būti pakankamai likvidžios, kad
draudimo įmonė galėtų užtikrinti savalaikį visų draudėjų atžvilgiu
prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.

Investicijų diversifikacija bei diferenciacija yra portfelio teorijos,
pagal kurią yra vykdoma investicinė veikla, pagrindas. Kapitalo
investicinei veiklai, besivadovaujančiai šiais dviem principais, yra
garantuojamas kur kas didesnis saugumas bei rentabilumas, negu būtų galimas
investavus kapitalą į vienos rūšies objektus, kaip kad vien tik į
nekilnojamąjį turtą ar vyriausybės vertybinius popierius.

5. GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMOKŲ APMOKESTINIMAS

Gyvybės draudimo metu sukauptam draudėjų kapo9talui, skirtingai negu
kitais būdais (pvz., taupomieji indėliai) sukauptam kapitalui, gana dažnai
yra taikomos įvairios mokesčių lengvatos. Pavyzdžiui, Lietuvoje, pagal iki
2003 sausio 1 d. galiojančius įstatymus, fizinio asmens sumokėtos gyvybės
draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atveju
draudimo įmokos atitinkamu dydžiu mažindavo fizinio asmens
apmokestinamąsias pajamas, kurios susiję su darbo santykiais. Minėtosios
draudimo įmokos buvo neapmokestinamos, tačiau tik tuo atveju, jei metinių
draudimo įmokų suma neviršijo keturių mėnesių minimalių mėnesinių algų
dydžio, o draudimo sutarties terminas ne trumpesnis nei 10 metų.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Gyventojų pajamų mokesčio
įstatymas, kuris numato kai kurias naujoves. Apsidraudus 10 metų arba
ilgesniam laikotarpiui, yra taikoma mokesčių lengvata – sumokėtos draudimo
įmokos mažina tam tikra dalį fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų.
Praktiškai tai atrodo taip: ištisus metus žmogus sumoka mėnesines gyvybės
draudimo įmokas, o pasibaigus metams jis turi teise deklaruodamas savo
pajamas susigražinti iš valstybės 33 ( sumokėto nuo metinių gyvybės
draudimo įmokų gyventojų pajamų mokesčio, tačiau grąžintina suma negali
viršyti 25 ( gyventojų metinių apmokestinamųjų pajamų. Skirtingai nuo
anksčiau galiojančių įstatymų, naujas gyventojų pajamų mokesčio įstatymas
numato gyvybės draudimo išmokų apmokestinimą 15 ( tarifu. Draudimo išmoka –
papildomos gyventojo pajamos, ir valstybė gali susigrąžinti dalį sau.
Tačiau, apsidraudusiesiems gyvybės draudimu iki 2002 metų pabaigos,
nepriklausomai nuo to, kada bus išmokėta draudimo išmoka, ji nebus
apmokestinama pajamų mokesčiu.

Draudimo išmokos neretai yra apmokestinamos, jei naudos gavėjas yra ne
pats draudėjas, o kitas fizinis ar juridinis asmuo. Tokiais atvejais naudos
gavėjų gautos sumos yra apmokestinamos dovanojimo ar paveldėjimo
mokesčiais.

Kai kuriose šalyse gyvybės draudimo metu sukauptas draudėjų kapitalas
yra priskaičiuojamas prie draudėjų turto ir kiekvienais metais yra
apmokestinamas turto mokesčiu.

Atitinkamai apmokestinamo pelno lengvata yra taikoma įmonėms,
draudžiančioms, savo darbuotojus, dirbančius įmonėje pagal darbo sutartis.
Pagal naujojo Pelno mokesčio įstatymo nuostatas įmokos darbuotojų naudai,
tarp kurių yra ir gyvybės draudimo įmokos, yra priskiriamos leidžiamiems
atskaitymams. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad nuo 2002 m. sausio 1 d.
už darbuotoją mokamos draudimo įmokos gali būti priskirtos leidžiamiems
atskaitymams, tačiau įmokos turi būti daromos darbuotojų naudai, t. y. kaip
naudos gavėjas draudimo sutartyje turi būti nurodytas įmonės darbuotojas.

6. VALSTYBINIS BEI PRIVATUS GYVYBĖS DRAUDIMAS

Valstybiniu gyvybės draudimu neretai yra laikoma valstybinio
socialinio draudimo sistema, kurios metu draudėjai yra draudžiami senatvės,
invalidumo bei maitintojo netekimo pensijomis bei kitoms, socialinio
draudimo įstatyme numatytoms, išmokoms gauti.

Pagrindiniai valstybinio socialinio draudimo bei privataus gyvybės
draudimo skirtumai yra apibendrinti 6.1 lentelėje.

Pagrindiniai valstybinio socialinio bei privataus gyvybės draudimo
skirtumai

6.1. lentelė

|Valstybinis socialinis draudimas |Privatus gyvybės draudimas |
|Draudimo sutartis: |
|Draudžiamų rizikų rūšis reglamentuoja|Draudimo sutartis sudaroma pagal |
|įstatymai. |individualius poreikius. |
|Pensijos mokamos suėjus įstatyme |Pensijos mokėjimo pradžią pasirenka |
|numatytam pensijiniam amžiui. |draudėjas. |
|Maitintojo netekimo išmokos vaikams |Naudos gavėju gali būti bet koks |
|bei sutuoktiniams. |fizinis ar juridinis asmuo. |
|Draudimo išmoka: |
|Priklauso nuo draudimo įmokos dydžio |Draudimo suma priklauso nuo draudėjo |
|bei draudimo laikotarpio, kuriuos |pageidavimo. |
|reglamentuoja įstatymas. | |
|Teisę į draudimo išmoką draudėjas |Draudėjo teisė į draudimo išmoką |
|įgyja tik po tam tikro laiko, kai |reglamentuojama draudimo sutartyje. |
|buvo sudaryta sutartis. | |
|Draudimo išmokos dydis gali būti |Draudimo išmokos dydis negali būti |
|mažinamas atsižvelgiant į demografinę|sumažintas. |
|šalies situaciją. | |
|Draudimo įmoka: |
|Įmokos dydis priklauso nuo draudėjo |Fiksuotas draudimo įmokos dydis yra |
|pajamų. Draudimo įmoka yra kintamas |nustatomas draudimo sutarties |
|dydis. |pasirašymo metu. |
|Pelnas: |
|Pelnas draudėjams nėra paskirstomas. |Draudėjai turi teisę į dalį draudimo |
|VSD įstaiga ne pelno siekianti |įmonės pelno. |
|organizacija. | |
|Kita: |
|Teisė į draudimo išmoką negali būti |Teisė į draudimo išmoką gali būti |
|įkeista, nei užstatyta. |įkeista arba užstatyta. |

7. LIETUVOS GYVYBĖS DRAUDIMO RINKA

Pagal per 2003 metais pasirašytas tiesioginio draudimo įmokas gyvybės
draudimo rinkos dalis sudarė 26.3 (, ne gyvybės draudimo rinkos dalis –
73.7 (. 2002 metais pasiskirstymas buvo atitinkamai 18.8 ( ir 81.2 (.

Per 2003 metus sudaryta 3.6 mln. draudimo sutarčių – tai 5.4 ( daugiau
nei 2002 metais. Draudimo priežiūros komisijos vertinimu, tai parodo vis
didesnį draudėjų pasitikėjimą draudimo įmonių finansinių pajėgumu.
Išankstiniais duomenimis, 2003 metų pabaigoje visos draudimo įmonės tenkino
nustatytus mokumo reikalavimus.

Pernai pasirašyta 214.3 mln. litų gyvybės draudimo įmokų (54 ( daugiau
nei 2002-aisias metais) bei apmokėta 29.3 mln. litų žalų (jų suma sumažėjo
31.6 ().

Be abejo, pagrindinė gyvybės draudimo įmokų šuolio priežastis 2002
metų ir 2003 metų sandūroje pasikeitusios mokestinės lengvatos, skatinusios
gyventojus draustis. Rinkos šuolis buvo tikrai įspūdingas. Anot Lietuvos
gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento A. Bakšinskio, metų
pabaigoje augimą šiek tiek sulėtino daugelio gyvybės draudimo bendrovių
pastangos vienokia ar kitokia forma dalyvauti pensijų reformoje.tačiau
pagrindinis dalyvių pritraukimo etapas jau pasibaigė ir šiemet didesnis
dėmesys bus vėl skiriamas gyvybės draudimo produktams.

Gyvybės draudimo skvarbos Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse analizė
rodo, kad įmokos ilgalaikiu periodu išaugs apie 20 kartų, palyginti su 2003
metais. 2002 metais Vakarų Europoje gyvybės draudimo ir bendrojo vidaus
produkto (BVP) santykis sudarė 6 (, Lietuvoje 2002 metais šis rodiklis
siekė vos 0.27 (. Išankstiniais 2003 metų duomenimis, pernai Lietuvoje
įmokų ir BVP santykis išaugo iki 0.4 ( BVP. Tai reiškia, kad gyvybės
draudimo rinkai plėstis Lietuvoje dar yra didžiulis rezervas.

Vidutiniškai vieno gyventojo išlaidos gyvybės draudimui

7.1. pav.

[pic]

A. Bakšinskas atkreipė dėmesį, kad, stojant į ES, draudikai pradeda
naują veiklos etapą – įmonės, garantinį fondą padidinusios iki 3 mln. eurų
(10.3 mln. litų), visiškai atitiks ES keliamus patikimumo ir saugumo
reikalavimus. Gerokai padidintas draudikų finansinis pagrindas dar labiau
turėtųpakelti gyventojų pasitikėjimą gyvybės draudimo įmonėmis.

Per 2003 metus sudaryta 3 mln. 596 tūkst. draudimo sutarčių, iš jų
gyvybės draudimo – 27.5 tūkstančio. Palyginti su 2002 metais, sudarytų
gyvybės draudimo sutarčių skaičius sumažėjo 67.2 (, ne gyvybės draudimo
padidėjo 7.2 (.

Pernai gyvybės draudimo rinkoje tarp 11 bendrovių pagal pasirašytas
įmokas pirmaujančias pozicijas išsaugojo “Lietuvos draudimo” gyvybės
draudimo bendrovė, kurią praėjusių metų paskutinę dieną įsigijo
“Hansabankas”,- jai gruodžio pabaigoje priklausė 39.8 ( šios rinkos (85.4
mln. Lt pasirašytų įmokų). Lyderių grupėje yra “ERGO Lietuva gyvybės
draudimas” – 19.2 ( rinkos (41 mln. Lt įmokų), “VB Gyvybės draudimas” –
16.8 ( (35.9 mln.Lt). Tarp didesnių žaidėjų – “Commercial Union Lietuva
gyvybės draudimas” – 7.2 ( (15.5 mln. Lt), “Sampo gyvybės draudimas” – 5.9
( (12.6 mln. Lt).

Visi įstatymai reglamentuojantys draudimą, jau suderinti su ES teise
ir nebeturėtų keistis. Tačiau, anot Lietuvos gyvybės draudimo įmonių
asociacijos vadovo, įstatymai, reglamentuojantys mokestinę gyvybės draudimo
aplinką, dar kiek pakis, nes iki šiol iki galo neišspręstas trečiosios
pensijų sistemos (pensijos kaupimas savo, darbdavio ir kitų asmenų lėšomis)
pakopos išplėtojimo klausimas.

Įvertinus laukiamą įstatymų aiškumą ir stabilumą, pasak A. Bakšinsko,
nuo šiol gyvybės draudimo rinkos tendencijas daugiau lems natūrali
paklausa, kurią formuos žmonių pragyvenimo lygio augimo tempas,
pasitikėjimas draudikais, visuomenės supratimas, kad reikia rūpintis
senatve, vaikų ateitimi ir visos savo šeimos socialine gerove, bei
konkurenciniai dalyvių veiksmai.

Pernai šalies draudimo rinka išaugo dešimtadaliu.

IŠVADOS

Šiandien jau dauguma iš mūsų draudžia namus, namų turtą, automobilius,
o gyvybės draudimui neteikiame pakankamai reikšmės. Šiandien draudimo
rinkoje egzistuoja sveikatos draudimas, draudimas nuo nelaimingų
atsitikimų, bei kaupiamieji gyvybės draudimai. Kuo jie skiriasi? Sveikatos
ir nelaimingų atsitikimų draudimo sutartys dažniausia sudaromos vienerių
metų laikotarpiui ir draudimo išmoka mokama apdraustojo ligos, nelaimingo
atsitikimo ar mirties tik nuo nelaimingo atsitikimo atveju. Kaupiamieji
gyvybės draudimai – tai ilgalaikės gyvybės draudimo sutartys, ilgesnės nei
10 metų, kuriomis apdraudžiama gyvybė, bet tuo pačiu suteikiama galimybė
taupyti. Pasirenkant kaupiamojo gyvybės draudimo produktus, galima draustis
ne tik gyvybę, bet ir apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų, nuolatinio
darbingumo praradimo, kritinių ligų, tokių, kaip miokardo infarktas,
insultas, vėžys, inkstų nepakankamumas, širdies kraujagyslių šuntavimo
operacijos bei kitos grėsmingos ligos, kurios pagal statistiką yra vienos
iš pagrindinių mirties priežasčių. Kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties
turėtojams draudimo išmokos mokamos ne tik apdraustojo mirties, nelaimingo
atsitikimo, kritinės ligos atveju, bet ir atsiimant sukauptą sumą draudimo
sutarties pabaigoje.

Tai galime pavadinti sukaupta suma papildomai pensijai gauti. Pensijų
draudimas pasižymi tuo, kad žmogus kaupia pensiją, kurią sulaukęs tam tikro
amžiaus pradeda gauti. Pensijų draudime yra išskiriamos du tipai:
terminuota ir neterminuota. Terminuota pensija mokama tam tikrą fiksuotą
laikotarpį. Neterminuota mokama iki gyvos galvos. Pasaulyje taupymas
pensijai vykdomas per pensinius fondus, Lietuvoje kol kas ir gyvybės
draudimą, ir kaupimą pensijai atlieka gyvybės draudimo bendrovės. Šiuo metu
Lietuvoje veikia vienuolika gyvybės draudimo bendrovių.

Pasirinkus investuoti į kaupiamąjį gyvybės draudimą pirmiausia reikia
apsispręsti, kokį draudimą pasirinkti: investicinį ar klasikinį kaupiamąjį.
Esminis skirtumas yra tas, kad klasikiniame draudime pinigų investavimu
rūpinasi draudimo kompanija, investiciniame draudime – priešingai, pinigų
investavimu rūpinasi pats draudėjas t.y. jis pasirenka investavimo kryptį
iš draudimo kompanijos pasiūlytų, sutarties eigoje turi galimybę domėtis
savo draudimo sutartimi, akcijų vertės kitimu, keisti investavimo krytis.
Aišku, klasikinis draudimas yra patrauklesnis žmonėms, kurie nelinkę ar
neturi laiko domėtis pasikeitimais akcijų rinkose, kurie nori tiksliai
žinoti, kokia bus jo sukaupta suma sutarties pabaigoje. Nuo norimos
sukaupti sumos dydžio priklausys ir periodinė draudimo įmoka. Klasikinio
gyvybės draudimo atveju draudimo bendrovės klientui moka fiksuotas
palūkanas.

Investiciniame draudime taip pat galima rinktis rizikos laipsnį: ar
investuoti į pakankamai saugius Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), ar
rinktis didesnę riziką, investuojant į Europos ar JAV įmonių akcijas, ir
tikėtis gauti didesnį pelną. Ką pasirinkti sprendžia pats draudėjas,
draudimo bendrovės ar draudimo tarpininko patarimu, jei tokio reikia.
Universalaus sprendimo nėra, kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai.
Investicinio gyvybės draudimo sutarties turėtojams atitenka visas iš akcijų
uždirbtas pelnas, draudimo bendrovė nieko nepasilieka sau. Investicinio
gyvybės draudimo produktai yra lankstesni, paprasta keisti draudimo sąlygas
sutarties eigoje, pvz. padidinti ar sumažinti draudimo sumas ar įmokas,
keisti apdraustąjį, įtraukti papildomas rizikas.

Draudimo bendrovės paskaičiuota draudimo įmoka yra sudaryta iš
elementų, skirtų kaupimui, rizikos ir sutarties mokesčiams.Tradiciniame
gyvybės draudime šie mokesčiai yra įskaičiuoti į draudimo įmoką.
Pagrindiniai mokesčiai gali būti suskirstyti į dvi esmines grupes:

1) sutarties administravimo mokesčiai,

2) rizikos mokesčiai.

Sutarties administravimo mokesčiai skirti padengti sutarties sudarymo
išlaidas. Paprastai sutarties administravimo mokestis skaičiuojamas
procentine išraiška.

Rizikos mokesčiai yra skirti rizikoms padengti. Jie priklauso nuo
draudimo sumų dydžio bei kliento pasirinktų draudimo rizikų. Įvairiose
draudimo bendrovėse šie mokesčiai išskirstomi nevienodai. Vienose jie
labiau koncentruoti pirmuosiuose sutarties galiojimo metuose, kitose
tolygiai išdėstomi ilgesnėje metų atkarpoje.

Pasirinkus gyvybės draudimo investavimo būdą, tenka apsispręsti, kokį
gyvybės draudimo produktą rinktis: gyvybės draudimas, mišrus gyvybės
draudimas, pensijų draudimas, kritinių ligų draudimas ir t.t. Nepamirštami
ir vaikai, tėvai ar kiti artimieji juos gali drausti gyvybės draudimu,
vaikų draudimu, mišriu gyvybės draudimu, studijų draudimu ir t.t. Trumpai
apie kiekvieną paminėtą draudimą: gyvybės draudimas apima tik gyvybės
riziką t.y. išmoka bus moka tik mirties, nepriklausomai, kas tą ją sukėlė,
atveju arba pasibaigus draudimo laikotarpiui; mišrus gyvybės draudimas
papildomai apima traumų riziką, išmoka mokama ir įvykius kokiai nors
traumai, konkretesnes sąlygas apsprendžia draudimo kompanijų taisyklės.
Kritinių ligų draudimas pasižymi tuo, kad susirgus liga, įtraukta į
draudimo taisyklėse įvardintų apdraudžiamų ligų sąrašą, išmokama
vienkartinė draudimo sutartyje nurodyta išmoka.

Kiekviena draudimo bendrovė nustato individualius draudimo tarifus.
Tarifai yra realiai pagrįsti tikimybių ir statistikos teorijomis. Tam, kad
draud

Leave a Comment