TURINYS
ĮVADAS 3
1. GYVYBĖS DRAUDIMO SAMPRATA 4
2. GYVYBĖS DRAUDIMO GRUPĖS 6
2.1 Grynasis gyvybės rizikos draudimas 6 2.2 Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas 7 2.3 Mišrus gyvybės draudimas 9
3. GYVYBĖS DRAUDIMO SUTARTIS 11
3.1 Gyvybės draudimo įmoka 11 3.2 Gyvybės draudimo sutarties sąlygų pakeitimas 14 3.2.1 Draudėjo finansinio pajėgumo pasikeitimas 15 3.2.2 Trečiųjų asmenų teisės į gyvybės draudimo sutartį 16 3.3 Draudiminis įvykis 17 3.4 Draudimo išmoka 18
4. GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMONIŲ INVESTICINĖ VEIKLA 20
5. GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMOKŲ APMOKESTINIMAS 21
6. VALSTYBINIS BEI PRIVATUS GYVYBĖS DRAUDIMAS 22
7. LIETUVOS GYVYBĖS DRAUDIMO RINKA 23
IŠVADOS 25
Literatūros sąrašas 27
ĮVADAS
Išsivysčiusiose šalyse didžioji dalis gyventojų apdraudžia ne tikautomobilius ar būstą, bet ir save, ir savo artimuosius. Suprantama, kadvienas ar abu šeimos maitintojai rūpinasi, jog įvykus nelaimei nesikeistųšeimos socialinis statusas: nereiktų keisti gyvenamosios vietos, darbo,atsisakyti mokslo. Tai ypač aktualu, kai yra paimti kreditai turtui įsigytiar mokėti už mokslą. Dažnai prieš išduodami paskolas bankai reikalaujaapsidrausti gyvybę. Nors Lietuvoje šis reikalavimas daug kam asocijuojasitik su dar vienu mokesčiu, gyvybės draudimas skirtas ne tik patiesskolininko apsaugojimui. Jis suteikia puikią galimybę pasirūpinti savosenatve, vaikų mokslais ar paprasčiausiai taupyti ir dažnai labaipalankiomis sąlygomis. Lietuvoje gyvybės draudimas dar nėra itin populiarus, nors pastaruojumetu vis daugiau žmonių draudžiasi gyvybės draudimu. Gyvybės draudimas – tai ne tik pinigų kaupimas, už kurį gaunamospalūkanos, tačiau jis dar garantuoja paramą ištikus nelaimei.Draudžiantiems gyvybės draudimu galima susitaupyti papildomų pajamųpensijai. Tai aktualu beveik kiekvienam Lietuvos piliečiui, nes senatvėspensija yra itin maža. Viena iš gyvybės draudimo funkcijų yra pinigųsukaupimas studijoms. Tai svarbu tiems, kurie turi vaikų ir ketina juosleisti į mokslus. Finansinė sutuoktinio apsauga – taip pat viena iš gyvybėsdraudimo aprėpiamų sričių. Šis sprendimas parankus tada, kai šeimą išlaikovienas sutuoktinis. Jo netekus, šeimą ištiktų krizė, tačiau gyvybėsdraudimas gali finansiškai palengvinti situaciją. Taigi, šio darbo tikslas yra apžvelgti gyvybės draudimo rūšis, jofunkcijas, išsiaiškinti teikiamą naudą bei panagrinėti gyvybės draudimosutartį.
1. GYVYBĖS DRAUDIMO SAMPRATA
Turto (pvz., pastatų bei transporto priemonių), civilinės atsakomybės,sveikatos ar teismo išlaidų draudimas padeda užtikrinti draudėjo padėtiesstabilumą. Draudimo įmonė draudiminio įvykio atveju, kompensuoja draudėjonuostolius bei kitas su draudiminiu įvykiu susijusias draudėjo išlaidas. Negyvybės draudimo šakai priklausančių rizikų draudimas, neskaitant keletoišimčių, yra draudimas nuo draudėjo turtui ar jų sveikatai gresiančiųpavojų. Priešingai ne gyvybės draudimui, gyvybės draudime į pirmąją vietąiškyla kapitalo kaupimo idėja. Draudėjas kaupia kapitalą kokio nors išanksto numatyto ateities poreikio tenkinimui. Dažniausiai praktikojesutinkamos kapitalo kaupimo priežastys yra esamo pragyvenimo lygioužtikrinimas išėjus į pensiją (pensijų draudimas) ar įvykus nelaimingamatsitikimui (nedarbingumo draudimas). Neretai draudėjai suabejoja gyvybės draudimo reikalingumu. Iš tikrųjųsukaupti kapitalą galima ir kitais būdais, tarkime, kas mėnesį įnešantlėšas į banke atidarytą taupomojo ar terminuoto indėlio sąskaitą,investuojant į įvairių bendrovių akcijas ar vyriausybės vertybiniuspopierius. Kapitalo kaupimas, besiremiantis periodiškomis gyvybės draudimoįmokomis, yra pranašesnis kitų kapitalo kaupimo būdų atžvilgiu dėl keletopriežasčių. Visų pirma tai dėl gyvybės draudimui taikomų mokesčių lengvatų.Daugelio šalių įstatymai, ne išimtis ir Lietuvos Respublikos draudimoįstatymas, numato, kad fizinių bei juridinių asmenų sumokėtos gyvybėsdraudimo įmokos atitinkamu dydžiu mažina apmokestinamąsias pajamas arbaatitinkamai apmokestinamąjį pelną. Už gyvybės draudimo metu sukauptą kapitalą draudėjams paprastai yrapriskaičiuojamos kur kas didesnės palūkanos, negu už bankų sąskaitoselaikomas pinigines lėšas. Be to, įstatymai neretai numato ir draudėjų teisęį tam tikrą, draudimo įmonės investicinės veiklos metu gauto pelno dalį. Beje Vokietijoje bei Šveicarijoje įstatymais numatyta minimali metinėpalūkanų norma už gyvybės draudimo metu sukauptą draudėjų kapitalądvidešimtojo šimtmečio pabaigoje sudarė atitinkamai 3.5 ( bei 4.0 (, tuotarpu už taupomuosius indėlius mokama maksimali metinė palūkanų normatesiekė 3.5 (. Lietuvos draudimo įmonės palūkanų normos dydį numatodraudimo rūšies taisyklėse. Gyvybės draudimo veiklos metu sukauptas draudėjų kapitalas turi būtiinvestuotas vadovaujantis rentabilumo, likvidumo bei saugumo principais.Saugaus bei patikimo nuosavo kapitalo bei techninių atidėjimų investavimonuostatos yra smulkiai išdėstytos Europos Sąjungos išleistuose teisėsaktuose. Tuo būdu kaupiamąjį gyvybės draudimą galima laikyti vienu išsaugiausių kapitalo kaupimo būdų. Draudimo įmonių vykdomą gyvybės draudimo veiklą Europos Sąjungosšalyse reglamentuoja trys Europos Sąjungos direktyvos. Pirmoji jų, Nr.79/267/EWG, pradėjusi pagrindus tiesioginio gyvybės draudimo veiklossuvienodinimui atskirose Europos šalyse, buvo priimta 1979 m. kovo 5 dieną.1990m. lapkričio 8 dieną Europos Sąjunga priėmė antrąją, Nr. 90/619/EWG,bei 1992 m. lapkričio 10 dieną – trečiąją, Nr. 92/96/EWG, direktyvą,reglamentuojančias draudimo įmonių vykdomą gyvybės draudimo veiklą. Europos Sąjungos priimtos draudimo veiklos vykdymo Europos Sąjungosšalyse direktyvos reikalauja gyvybės bei ne gyvybės draudimo šakųatskyrimo. Tai reiškia, kad ne gyvybės draudimą vykdanti draudimo įmonėnegali vykdyti gyvybės draudimo. Draudimo įmonė, vykdanti gyvybės draudimą,negali vykdyti ne gyvybės draudimo, išskyrus nelaimingų atsitikimų beiligos draudimą.
2. GYVYBĖS DRAUDIMO GRUPĖS
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas išskiria dvi – gyvybės ir negyvybės – draudimo šakas. Gyvybės draudimo šakai yra priskirtos šiosdraudimo grupės: • sutuoktuvinis ir gimimų draudimas, • gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui, • gyvybės draudimas (kiek nenumatyta ankstesniuose punktuose).
Europos Sąjungos direktyvoje Nr. 79/267/EWG gyvybės draudimo šakai yrapriskirtos šios draudimo rūšys: • draudimas mirties atveju (grynasis gyvybės rizikos draudimas), • tam tikro amžiaus sulaukimo draudimas (grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas), • mišrus gyvybės draudimas, • pensijų bei kitas gyvybės draudimas. Gyvybės draudimas, priklausomai nuo to, ar jo metu yra atliekamarizikos veikla, kapitalo kaupimo ir atpalaidavimo veikla ar šios abiveiklos kartu, yra skirstomas atitinkamai į: ▪ grynąjį gyvybės rizikos draudimą, ▪ grynąjį kapitalo kaupiamąjį draudimą, ▪ mišrųjį gyvybės draudimą. Toks gyvybės draudimo skirstymas apima visas galimas draudimo rūšisbei grupes. Toliau išsamiau panagrinėsiu grynąjį gyvybės rizikos draudimą,grynąjį kapitalo kaupiamąjį draudimą ir mišrųjį gyvybės draudimą.1 Grynasis gyvybės rizikos draudimas
Gyvybės rizikos draudimo sutartimi draudėjas įsipareigoja mokėti tamtikro dydžio draudimo įmoką, o draudikas pasižada draudiminio įvykio, t.y.draudėjo mirties atveju, išmokėti naudos gavėjams tam tikro dydžio draudimoišmoką. Pasirašydama gyvybės rizikos draudimo sutartį draudimo įmonė perimadraudėjo mirties riziką; kapitalo kaupimo veikla minėtuoju atveju nėraatliekama. Grynosios gyvybės rizikos draudimo sutartys sudaro tik nedidelęvisų gyvybės draudimo sutarčių dalį. Skirtingai negu įvairiose ne gyvybėsdraudimo grupėse, kur yra įvertinami bei kompensuojami draudiminio įvykiometu draudėjo patirti nuostoliai, nuostolio dėl artimo žmogaus mirtiesneįmanoma įvertint – žmogaus gyvybė yra neperkamas ir neparduodamas turtas.Tuomet gyvybės rizikos draudimo kompensaciją teisingiau būtų laikyti nenuostolių kompensacija, o draudimo sutartyje numatytos draudimo sumosišmokėjimu. Draudėjų bei draudimo įmonių sudarytose gyvybės rizikos draudimosutartyse gali būti numatyta draudėjų teisė tam tikro laikotarpio metupakeisti turimą gyvybės rizikos draudimo sutartį į mišriąją gyvybėsdraudimo sutartį su tokia pačia draudimo suma bei didesne draudimo įmoka. Gyvybės rizikos draudimas skiriasi nuo įvairų ne gyvybės draudimogrupių dar ir tuo, kad draudžiant gyvybę yra taikomi draudėjų amžiausapribojimai. Tarkime, kad statistinių duomenų pagrindu buvo apskaičiuotos tokiosvyro, sulaukusio tam tikro metų skaičiaus, mirties vienerių metųlaikotarpiu tikimybės (promilėmis): Amžius 15 metų: 1.00 Amžius 25 metų: 2.30 Amžius 35 metų: 3.80 Amžius 45 metų: 6.82 Amžius 55 metų: 15.14 Amžius 75 metų: 55.12 Didėjant asmens amžiui, didėja ir draudiminio įvykio tikimybė, o kartuir mokėtinos draudimo įmokos apimtys. Draudimo įmokos, pasiekus tam tikrąamžių, pasidaro tokios didelės, kad draudėjų, norinčių drausti savo gyvybę,praktiškai nebelieka. Minėtoji amžiaus riba, nors skirtingose šalyse ir yranevienoda, dažniausiai neviršija 85 metų.
2 Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas
Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas yra sutinkamas kur kasdažniau už grynąjį gyvybės rizikos draudimą. Tam tikro amžiaus sulaukimo arpensijų draudimas yra tokio kapitalo kaupiamojo draudimo pavyzdžiai. (Tamtikro amžiaus sulaukimo draudimas gali būti vykdomas ne tik kaip kapitalokaupiamasis gyvybės draudimas, bet ir kaip mišrus gyvybės draudimas). Draudėjas moka draudimo sutartyje numatyto dydžio draudimo įmokąbei, suėjus sutartyje numatytam terminui, gauna numatyto dydžio išmoką.Pastaroji susideda iš draudėjo sumokėtų draudimo įmokų bei sukauptamkapitalui priskaičiuotų palūkanų. Palūkanų norma, ypač ilgai trunkančiosekapitalo kaupiamosiose sutartyse, turi didelę reikšmę. Tarkime, kad draudimo įmonė ai draudėjas pasirašė dvidešimt metųtrunkančią gyvybės draudimo sutartį. Jei metinė draudimo įmoka bus lygi 500litų, tai per dvidešimt metų sukauptas kapitalas kartu su palūkanomis,esant įvairioms palūkanų normoms, atrodys taip:
2.2.1 lentelė|Metinė draudimo įmoka|Palūkanų norma |Kapitalas + || | |Palūkanos ||500 litų |0.0 ( |10 000.00 litų ||500 litų |1.0 ( |11 009.50 litų ||500 litų |2.0 ( |12 148.70 litų ||500 litų |3.0 ( |13 435.20 litų ||500 litų |4.0 ( |14 889.00 litų |
Kadangi grynosios kapitalo kaupiamosios sutartys dažniausiai yrailgalaikės draudimo sutartys, trunkančios dešimt ir daugiau metų, taineretai pasitaiko, kad draudėjas miršta nesulaukęs draudimo sutartyjenurodyto draudimo išmokos termino. Tokiais atvejais sukauptas kapitalaskartu su palūkanomis yra išmokamas draudimo sutartyje nurodytiems naudosgavėjams, o kai tokių nėra – teisėtiems draudėjo turto paveldėtojams. Draudėjas, numatydamas tam tikrą, su didelėmis išlaidomis susijusįateities įvykį ar įvykius, gali sudaryti su draudimo įmone kapitalokaupiamojo draudimo sutartį. Tokiu būdu draudėjas sukaups pakankamo dydžiokapitalą, kuriuo galės finansuoti būsimas išlaidas. Tokiais su didelėmisišlaidomis susijusiais ateities įvykiais gali būti tiek vaikų vestuvės,studijos universitete, tiek ir paties draudėjo kelionė aplink pasaulį. Pensijų draudimas yra bene didžiausią reikšmę turinti gyvybės draudimorūšis. Pensijų draudimo metu sukauptas kapitalas kartu su palūkanomispalaipsniui (o kartais ir visa suma iš karto0 yra išmokamas draudėjui, kaipastarasis sulaukia draudimo sutartimi nustatyto amžiaus. Pensijų draudimosutartys neretai yra vadinamos gyvybės rentos sutartimi. Rentos sutartis,kurioje yra numatyta draudimo išmokų mokėjimo pradžia, pabaiga bei draudimoišmokų dydis, yra klasikinė grynoji kapitalo kaupiamoji sutartis. Pensijų draudimas dažniausiai yra atliekamas kaip mišrus gyvybėsdraudimas, apimantis tiek kapitalo kaupimą, tiek ir rizikos perdavimą.Tokiose pensijų draudimo sutartyse yra numatoma rentos mokėjimo pradžia beirentos dydis, o pati renta yra mokama iki draudėjo mirties. Draudimo įmokų skaičius, dydis bei mokėjimo terminai, lygiai kaip irdraudimo išmokų skaičius bei dydis, yra numatomi draudimo sutartyje.Sutartyje gali būti numatyta vienkartinė draudimo įmoka arbadaugiakartinės, tarkime, kas mėnesį, ketvirtį ar metus mokėtinos draudimoįmokos. Tarkime, kad p. A išlošė loterijoje pagrindinį prizą ir sudarė sudraudimo įmone pensijų draudimo sutartį. Draudėjas įsipareigojo įmokėtivienkartinę 50 000 litų draudimo įmoką, o draudimo įmonė pasižadėjo nuo
ateinančio mėnesio iki gyvos galvos kas mėnesį mokėti 600 litų dydžiopensiją. Ką tik universiteto diplomą gavęs vadybininkas p. B, sudarė sudraudimo įmone pensijų draudimo sutartį, kuria įsipareigojo kas mėnesįmokėti 50 litų dydžio draudimo įmoką. Draudimo įmonė įsipareigojo,pradedant 60-aisiais p. B gyvenimo metais iki gyvos galvos kas mėnesįmokėti 300 litų dydžio pensiją. Draudėjai paprastai gali pasirinkti norimas draudimo išmokų sąlygas,pagal kurias yra apskaičiuojamas draudimo įmokų dydis bei mokėjimo dažnis.Tai lemia didžiulę pensijų draudimo sutarčių įvairovę. Draudimo sutartyje,tarkime, gali būti numatyta, kad draudėjo mirties atveju, pensija ar josdalis (pvz., 60() tam tikrą laikotarpį (pvz., 1 ar 2 metus) bus mokamadraudėjo žmonai/vyrui ar vaikams.2.3 Mišrus gyvybės draudimas
Mišrus gyvybės draudimas, apimantis tiek kapitalo kaupimą, tiek irrizikos perdavimą, yra dažniausiai praktikoje sutinkama gyvybės draudimorūšis. Tarp kitko, daugiau nei trys ketvirtadaliai visų Vokietijojesudaromų gyvybės draudimo sutarčių, yra mišraus gyvybės draudimo sutartys. Aukščiau buvo minėta apie pensijų draudimą bei tam tikro amžiaussulaukimo draudimą, kurie, priklausomai nuo draudimo sutarties sąlygų, galibūti priskiriami ir mišriam gyvybės draudimui. Praktikoje egzistuoja begalėkitų mišrių gyvybės draudimo sutarčių. Bene labiausiai paplitusi yra taipvadinama “klasikinė” mišraus gyvybės draudimo sutartis. Šia sutartimidraudėjas įsipareigoja mokėti tam tikro dydžio (kuris laikui bėgant galikeistis) draudimo įmoką, o draudimo įmonė pasižada draudimo sutartyjenumatytu laiku (dažniausiai suėjus pensijiniam amžiui) išmokėti numatytodydžio draudimo sumą. Draudimo suma, suėjus sutartyje numatytam terminui,yra išmokama draudėjui, sutartyje nurodytiems naudos gavėjams, o jeipastarųjų nėra – teisėtiems draudėjo turto paveldėtojams, jei draudėjasmiršta nesulaukęs išmokos termino. Mišraus gyvybės draudimo įmoka yra mokama periodiškai, dažniausiaivieną, keturis arba dvylika kartų per metus. Draudimo išmoka gali būti tiekvienkartinė (pvz., vestuvių draudimas), tiek ir duagiakartinė (pvz.,pensijų draudimas), kuri dažniausiai yra mokama kas mėnesį iki draudėjomirties. Mišrus gyvybės draudimas, skirtingai negu grynas kapitalokaupiamasis draudimas ar grynas gyvybės rizikos draudimas, užtikrina tiekpaties draudėjo, tiek ir draudėjo šeimos narių aprūpinimą piniginėmislėšomis mirus draudėjui. Praktikoje yra sutinkama didžiulė mišraus gyvybės draudimo sutarčiųįvairovė. Draudimo sutartis gali numatyti ne vieną, bet du draudėjus.Draudimo suma yra išmokama abiems draudėjams, kai sueina draudimo sutartyjenumatytas draudimo išmokos terminas. Jei vienas iš draudėjų miršta,nesulaukęs draudimo sutarties galiojimo pabaigos, tai draudimo suma yraišmokama išgyvenusiam draudėjui. Gyvybės draudimo sutartyje gali būti numatytas ir nelaimingųatsitikimų ar nedarbingumo rizikos draudimas (kartais vadinamas papildomunelaimingų atsitikimų bei papildomu nedarbingumo draudimu). Tarkime, kad p. A sudarė su draudimo įmonę mišraus gyvybės draudimosutartį su papildomu nelaimingų atsitikimų draudimu. Šia draudimo sutartimidraudimo įmonė įsipareigojo išmokėti draudėjui 100 tūkst. litų sumą, kaijam sueis 65 metai. Dviguba draudimo suma bus išmokėta draudėjui taisatvejais, jei sutarties galiojimo metu, įvyks nelaimingas atsitikimas ir p.A patirs sunkius kūno sužalojimus. Draudėjui mirus prieš jo 65-ąjįgimtadienį, visa 100 tūkst. litų dydžio suma bus išmokėta teisėtiems p. Aturto paveldėtojams.
3. GYVYBĖS DRAUDIMO SUTARTIS
Gyvybės draudimo sutartys yra sudaromos raštu. Asmuo, pareiškęs norąsudaryti gyvybės draudimo sutartį, pateikia draudikui savo pageidavimus dėldraudimo sumos dydžio, draudimo išmokų skaičiaus bei jų mokėjimo pradžios,naudos gavėjų, paveldėtojų bei kitų sutarties sąlygų. Norėdamas teisingaiįvertinti perimamą gyvybės draudimo riziką, draudikas turi įvertintiįvairius rizikos požymius, susijusius su draudėjo asmeniu, kai: amžių,lytį, profesiją, gyvenamąją vietą, gyvenimo sąlygas bei sveikatos būklę.Draudimo įmonė nustato tam tikrą draudimo sumos dydį (pvz., 50 tūkst.litų), kurį viršijus draudėjas privalo pasitikrinti savo sveikatą gydymoįstaigoje. Kaštus, susijusius su sveikatos tikrinimu, dažniausiai atlyginapati draudimo įmonė. Jei gyvybės draudimo suma yra mažesnė už nustatytąjįdraudimo sumos dydį (pvz., 30 tūkst. litų), draudėjams nėra būtinapristatyti gydymo įstaigos išduotą sveikatos pažymą. Draudikai įvertinaperimamą gyvybės draudimo riziką pagal draudėjų atsakymus į jiems pateiktusklausimus. Jei draudiminio įvykio atveju paaiškės, kad draudėjas melavo arnepasakė visos tiesos, draudimo įmonė turės teisę atsisakyti išmokėtidraudimo išmoką. Pasirašydamas gyvybės draudimo sutartį, draudėjasdažniausiai turi įpareigoti savo gydytoją teikti draudimo įmonei visą jądominančią informaciją apie dabartinę draudėjo sveikatos būklę. Pagal draudėjo pasirinktas draudimo sutarties sąlygas bei perimamairizikai būdingus požymius draudimo įmonė apskaičiuoja mokėtinos draudimoįmokos dydį.
3.1 Gyvybės draudimo įmoka
Mišraus gyvybės draudimo sutarties bruto draudimo įmoka yrapaskaičiuojama sudėjus grynąją rizikos premiją bei kapitalo kaupimui irdraudimo įmonės kaštams atlyginti skirtas draudimo įmokos dalis. Grynosiosrizikos premijos bei kapitalo kaupimui skirtos įmokos dalies suma yravadinama neto draudimo įmoka. Grynoji rizikos premija yra paskaičiuojama pagal įvairius subjektyvius(pvz., sąžiningumas) bei objektyvius (pvz., lytis) rizikos požymius. Vienisvarbiausių gyvybės draudimo rizikos požymių yra asmens amžius, lytis,sveikatos būklė, profesinė veikla bei laisvalaikio pomėgiai. Pasirašydamosilgalaikes, tarkime 10 metų trukmės, gyvybės draudimo sutartis, draudimoįmonės stengiasi ypač tiksliai įvertinti perimamų rizikų dydį. Daugelyje
šalių galiojančios teisės normos draudžia draudimo įmonėms padidintigyvybės draudimo įmoką dėl apdraustos rizikos padidėjimo draudimo sutartiesgaliojimo metu. Draudimo įmoka išliks nepakitusi, jei draudimo įmonėsužinos, kad po draudimo sutarties sudarymo draudėjas apsikrėtė kokia norsnepagydoma ar mirtina liga (pvz., ŽIV). Gyvybės draudimo įmokų skaičiavimuiyra naudojami statistiniai duomenys, dažniausiai apibendrinami mirtingumolentelėse. Mišraus gyvybės draudimo sutartyje numatyta draudimo suma yra išmokamadraudėjui, kai pastarasis sulaukia tam tikro amžiaus, arba jo turtopaveldėtojams, jei draudėjas miršta nesulaukęs draudimo sutarties terminopabaigos. Atskirų sudėtinių draudimo įmokos dalių santykinis svoris laikuibėgant gali kisti, net jei ir bruto draudimo įmoka išlieka nepakitusi pervisą draudimo sutarties galiojimo laiką. Draudimo įmokos sudėtinių dalių santykinio svorio kitimas priklausonuo atskirų rizikos požymių kitimo laikui bėgant. Paprastai nesunkiaiįvertinami kintantys rizikos požymiai yra rizikinio gyvybės draudimo sumabei asmens amžius. Rizikinio draudimo suma mažėja, pradedant draudimo sutartiespasirašymo diena, per visą draudimo sutarties galiojimo laiką. Draudimosutarties pasirašymo dieną rizikinio draudimo suma yra didžiausia irprilygsta draudimo sumai, o atėjus paskutinei draudimo sutarties galiojimodienai – artima nuliui. Rizikinio draudimo sumos mažėjimas, pavaizduotas3.1 paveikslėlyje, yra glaudžiai susijęs su perimtos gyvybės rizikosmažėjimu.RDS
DS
DSK
X T
RDS – rizikinio draudimo suma; T – laikas; X – draudimo sutarties terminas DS – draudimo suma DSK – draudėjo sukauptas kapitalas
3.1 pav. Rizikinio draudimo sumos mažėjimas(darant prielaidą, kad palūkanos už draudėjų kapitalą nėra mokamos)
rizikinio draudimo sumos mažėjimą lemia draudėjo sukaupto kapitalo apimčiųdidėjimas. Tai reiškia, kad draudimo sutarties galiojimo pradžioje išmokėtadraudimo išmoka tik nedidele dalimi būtų atlyginama iš draudėjo sukauptokapitalo, tuo tarpu, suėjus draudimo sutarties galiojimo terminui, draudimosuma neviršija draudėjo sukaupto kapitalo bei jam priskaičiuotų palūkanų. Gyvybės rizika, mažėjanti dėl rizikinio draudimo sumos mažėjimo,didėja nuo draudimo sutarties pasirašymo dienos viso jos galiojimolaikotarpį dėl draudėjo amžiaus didėjimo. Asmens amžius yra vienassvarbiausių gyvybės rizikos požymių. 50 metų sulaukusio asmens mirtingumotikimybė yra mažesnė negu to paties asmens mirtingumo tikimybė po penkeriųmetų. Asmens lytis yra (santykinai) nekintantis rizikos požymis. Asmenssveikatos būklės bei vykdomos veiklos (taip pat ir profesijos) pasikeitimąper ateinančius 10 ar daugiau metų galima numatyti tik išimtinais atvejais.Tuo būdu skaičiuojant gyvybės rizikos draudimo įmoką didelis dėmesyspaprastai yra skiriamas ir su asmens amžiaus – vieno iš nedaugelio išanksto įvertinamų kintančių rizikos požymių – didėjimu susijusiam rizikosdidėjimui. Atskirų bruto draudimo įmokos sudėtinių dalių santykinio svoriopasikeitimo kryptis bei dydis tuo būdu priklausys nuo rizikinės draudimosumos bei draudėjo amžiaus visuminio poveikio gyvybės rizikos dydžiui beituo pačiu ir grynos rizikos premijos apimtims. Taupymui skirtos draudimo įmokos dydis priklauso nuo draudimosutartyje numatytos draudimo sumos, draudimo sutarties galiojimo laiko beipalūkanų, priskaičiuojamų sukauptam draudėjų kapitalui, dydžio. Kai kuriosešalyse įstatymai numato minimalią palūkanų normą, kurią kiekvienų metųpabaigoje draudėjų kapitalui turi priskaičiuoti draudimo įmonės. Taupymuiskirtos draudimo įmokos dydis yra paskaičiuojamas taip, kad suėjus draudimosutarties terminui, kartu su palūkanomis atitiktų (nebūtų mažesnis už)draudimo sutartyje numatytą draudimo sumą. Trečia sudedamoji mišraus gyvybės draudimo įmokos dalis yra draudimoįmonės kaštų atlyginimui skirtas įmokos priedas. Šis priedas atskiriemsdraudėjams dažniausiai yra nevienodas ir priklauso nuo draudimo sumos.Draudimo įmonės kaštai yra paskirstomi atskiriems draudėjams, įskaičiuojamiį draudimo įmoką, mokamą visu draudimo sutarties galiojimo metu. Tarkime, kad p. V sudarė 10 metų trunkančią mišraus gyvybės draudimosutartį 200 tūkst. litų draudimo sumai. Draudimo įmonė yra nusprendusi imti2 ( dydžio kaštų kompensavimui skirtą draudimo įmokos priedą, skaičiuojantnuo draudėjo pasirinktos draudimo sumos. Per 10 metų draudėjas kartu suneto draudimo įmoka turės sumokėti draudimo įmonei 4000 litų, kuriais busatlyginami draudimo įmonės veiklos – draudimo sutarties sudarymo, valdymobei draudimo sumos išmokėjimo – kaštai. Minėtiems kaštams kompensuoti busskirta kas mėnesį draudėjo mokamos draudimo įmokos dalis, o būtent 33 litai34 ct. Kadangi dalis draudimo įmonių veiklos kaštų nepriklauso nuo draudimosumos, o yra tiesiogiai susiję su draudėjų skaičiumi (pvz., draudimosutarčių išsiuntinėjimas), tai būtų neteisinga vertinti draudimo įmokosdalies, skirtos įmonės kaštams kompensuoti, dydį vien pagal draudėjopasirinktą draudimo sumą. Draudėjams, kurių draudimo sumos yra pakankamaididelės, gali būti taikomos kaštų kompensavimui skirtos draudimo įmokosdalies nuolaidos. Labai nedideles raudimo sumas pasirinkę draudėjaipaprastai moka santykinai didelius draudimo įmonės kaštams kompensuotiskirtus draudimo įmokos priedus. Teisingų draudimo įmokų nustatymas yra būtina sėkmingos ilgalaikėsdraudimo įmonės veiklos sąlyga. Jei draudimo įmokos bus neteisingaipaskaičiuotos, tai draudimo įmonė, prasidėjus neigiamų rizikų atrankosprocesui, gali patirti didelius nuostolius. Nemažas dėmesys tuo būdu yraskiriamas paieškai metodų, pagal kuriuos būtų galima teisingai paskaičiuotiatskiras draudimo įmokos dalis, o kartu ir visą bruto draudimo įmoką. Šiuometu praktikoje vis dažniau yra naudojamas draudimo įmonės kaštų analizėsmetodas. Visi draudimo įmonės kaštai yra išskaidomi į dvi dalis, o būtentpriklausančius nuo draudimo sumos bei priklausančius nuo draudėjųskaičiaus. Pagal gautus rezultatus yra nustatoma tiksli atskiram draudėjui
tenkančios draudimo įmonės kaštų dalis bei draudimo įmokos šiems kaštamsatlyginti dydis. Draudimo įmokos dydis sąlygojamas ne tik draudimo sumos ir anksčiauaptartų rizikos požymių, bet ir daugelio kitų draudimo sutarties sąlygų.Kitos draudimo sutarties sąlygos yra draudimo įmokų mokėjimo dažnis (pvz.,vieną kartą per mėnesį ar vieną kartą per metus), papildomų draudimo išmokųnelaimingo atsitikimo ar nedarbingumo atveju numatymas ir kita. Dažniausiaibūna nustatomas fiksuotas bruto draudimo įmokos dydis visos draudimosutarties galiojimo metu. Pastovi draudimo įmoka gali būti nustatoma net irtais atvejais, jei yra numatomas gyvybės rizikos didėjimas laikui bėgant.Tokiu atveju draudimo sutarties galiojimo pradžioje draudėjo mokamadraudimo įmoka yra kiek didesnė, o draudimo sutarties galiojimo pabaigojekiek mažesnė už draudimo įmonės perimtą gyvybės riziką.3.2 Gyvybės draudimo sutarties sąlygų pakeitimas
Gyvybės draudimo sutartys yra ilgalaikės, dažniausiai dešimt irdaugiau metų trunkančios sutartys. Neretai pasitaiko, kad keičiantisaplinkos sąlygoms atsiranda poreikis pakeisti ir kai kurias draudimosutarties sąlygas. Draudimo sutarties sąlygų pakeitimu dažniausiai būnasuinteresuoti draudėjai. Draudėjo pavardės, jam vedus (ištekėjus),pasikeitimas, kitų naudos gavėjų draudiminio įvykio atveju nurodymas yragana dažnai praktikoje sutinkami gyvybės draudimo sutarčių pakeitimai.Draudimo sutarties pakeitimai, nesusiję su draudimo įmonės perimtos gyvybėsrizikos didėjimu paprastai yra atliekami gavus raštišką draudėjopareiškimą. Tiems draudimo sutarties sąlygų pakeitimams, kurie didinadraudiko perimtą riziką (pvz., papildomos draudimo sumos nelaimingoatsitikimo atveju numatymas), yra reikalingas ne tik draudėjo pareiškimas,bet ir draudimo įmonės sutikimas. Draudėjo finansinio pajėgumo pasikeitimasyra ypatingai dažnai praktikoje sutinkama draudimo sutarties sąlygų keitimopriežastis.
3.2.1 Draudėjo finansinio pajėgumo pasikeitimas
Kadangi gyvybės draudimo sutartys yra ilgalaikės, tai neretaipasitaiko, kad sutarties galiojimo metu pasikeičia draudėjo finansinispajėgumas. Finansinio pajėgumo pasikeitimas ne visuomet reiškia draudėjofinansinio pajėgumo sumažėjimą. Laikui bėgant draudėjo pajamos gali iržymiai padidėti, tarkime, gavus geriau apmokamą darbą ar paveldėjus turtą.Gyvybės draudimo sutarties sąlygos, padidėjus draudėjo finansiniampajėgumui, dažniausiai nėra keičiamos. Jei draudėjas nusprendžia, kaddraudimo sutartyje numatyta draudimo suma yra per maža, jis gali tojepačioje ar kitoje draudimo įmonėje sudaryti dar vieną gyvybės draudimosutartį. Netekus gerai apmokamo darbo ar dėl kokios nors kitos priežastiessumažėjus draudėjo perkamajai galiai, asmuo gali nebesugebėti draudimosutartyje numatytu laiku mokėti draudimo sutartyje numatytą draudimo įmoką.Draudimo įmonės, norėdamos išlaikyti esamus klientus, dažnai pačios pasiūloįvairius galimus draudimo sutarties sąlygų pakeitimus. Keičiant gyvybėsdraudimo sutarties sąlygas yra atsižvelgiama į kiekvieno draudėjofinansinių problemų dydį bei trukmę. Tarkime, kad p. A pasirašė 15 metų trunkančią gyvybės draudimosutartį. Draudimo įmokos pagal šią sutartį turėjo būti mokamos vieną kartąper metus. Pasikeitus draudėjo finansiniam pajėgumui, draudėjas supratoilgainiui nebepajėgsiąs mokėti tokios didelės draudimo įmokos iš karto. P.A. Kreipėsi į draudimo įmonę ir pastaroji pasiūlė pakeisti draudimo įmokųmokėjimo tvarką, o būtent vieną kartą per metus mokamą draudimo įmokąišskaidyti į dvylika įmokų, mokamų kiekvieną mėnesį. Laikiniems draudėjo finansiniams sunkumams įveikti draudimo įmonėsgali pasiūlyti šiuos draudimo sutarties sąlygų pakeitimus: Grynosios rizikos premijos mokėjimą. Tai reiškia, kad tam tikrolaikotarpio metu draudėjas moka tik grynąją rizikos premiją bei draudimoįmokos dalį, skirtą draudiko kaštams kompensuoti. Draudimo įmokos dalis,skirta kapitalo kaupimui, kuri dažniausiai sudaro daugiau nei penkiasdešimtprocentų visos bruto draudimo įmokos, minėtojo laikotarpio metu nėramokama. Susidorojęs su finansiniais sunkumais draudėjas vėl grįžta priedraudimo sutartyje numatytos bruto draudimo įmokos mokėjimo. Jei draudėjasnebepajėgia kompensuoti nesumokėtų draudimo įmokų, atitinkamai yrasumažinama draudimo sutartyje numatyta draudimo suma. Atidėjimą. Tai reiškia, kad draudimo įmonė sutinka tam tikram laikui(pvz., keturiems ar aštuoneriems mėnesiams) atidėti draudimo įmokos(ų)mokėjimą. Šiam laikotarpiui praėjus, draudėjas turi sumokėti įsiskolintądraudimo įmoką. Jei draudėjas nėra finansiškai pajėgus tai padaryti,atitinkamai yra sumažinama draudimo sutartyje numatyta draudimo suma. Draudėjui tenkančio pelno dalies panaudojimą. Jei draudėjo finansiniaisunkumai yra laikini, draudimo įmoka gali būti užskaityta atitinkamu dydžiusumažinus draudėjui tenkančią įmonės pelno dalį (tam tikro laikotarpio metususikaupusią grąžintinų draudimo įmokų sumą). Išankstinį dalies draudimo sumos išmokėjimą. Draudimo įmonė išsukaupto draudėjo kapitalo, nepraėjus draudimo sutarties terminui, išmokatam tikrą (pvz., 10 ar 15 ( dydžio) draudimo sumos dalį. Jei draudėjas ikidraudimo sutarties galiojimo pabaigos yra nepajėgus grąžinti išmokėtą sumą,atitinkamai, pasibaigus draudimo sutarčiai, yra sumažinama draudimosutartyje numatyta draudimo išmoka. Draudėjams susidūrus su ilgalaikiais finansiniais sunkumais, ką tikaprašyto draudimo sutarties sąlygų pakeitimo dažniausiai nepakanka.Ilgalaikiam draudėjų finansinio pajėgumo sumažėjimui įveikti draudimo įmonėgali pasiūlyti šiuos draudimo sutarties sąlygų pakeitimus: Draudimo sutarties galiojimo laikotarpio pratęsimas. Pratęsus draudimosutarties galiojimo laikotarpį, draudimo įmokos dalis, skirta kapitalokaupimui, o kartu ir visa bruto draudimo įmoka sumažės. Draudimo įmokossumažėjimas priklausys nuo santykinio draudimo sutarties galiojimolaikotarpio padidėjimo. Jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpis yrapratęsiamas mažesniam laikotarpiui, nei tas, kuriam buvo sudaryta draudimo
sutartis, draudimo įmokos sumažėjimas nėra ypatingai didelis. Draudimo sumos sumažinimas. Sumažinus draudimo sumą, dėl rizikinėsdraudimo sumos sumažės grynoji gyvybės rizikos premija. Sumažėjusi draudimosuma sąlygos kartu ir kapitalo kaupimui skirtos draudimo įmokos daliesmažėjimą. Draudimo įmokos sumažėjimas priklausys nuo to, kokiu dydžiu bussumažinta draudimo sutarties sudarymo metu numatyta draudimo suma. Papildomo nelaimingų atsitikimų bei nedarbingumo draudimopanaikinimas. Gyvybės draudimo sutarties pasirašymo metu paskaičiuotadraudimo įmoka sumažės, jei draudėjas atsisakys nuo papildomo nelaimingųatsitikimų bei nedarbingumo draudimo. Jei draudėjo finansinė būklė yra tokia sunki, kad jokie draudimosutarties sąlygų pakeitimai negali jam padėti, sutartis nutrūksta.Draudėjui yra išmokamas iki to laiko sukauptas kapitalas kartu su kapitaluipriskaičiuotomis palūkanomis. Minėtoji suma yra išmokama arba iš karto podraudimo sutarties nutraukimo, arba suėjus draudimo sutarties terminui.3.2.2 Trečiųjų asmenų teisės į gyvybės draudimo sutartį
Vykdydami mišrios gyvybės draudimo sutarties pasirašymo metuprisiimtus įsipareigojimus, draudėjui per metus sukaupia draudimo įmonėjenemažas kapitalo sumas. Teisė į gyvybės draudimo metu sukauptą kapitalą,draudėjui pageidaujant, gali būti suteikta tretiesiems asmenims. Tretiejiasmenys įgis teisę į gyvybės draudimo sutartį, t.y. į gyvybės draudimo metusukauptą kapitalą, ir po įsigaliojus atitinkamam teismo sprendimui. Tarkime, kad p. A pasiskolino iš p. B tam tikrą sumą pinigų, kurios,atėjus paskolos grąžinimo laikui, nebesugebėjo atiduoti. P. B kreipėsi įteismą, kuris pripažino kreditoriaus teisę į skolininko gyvybės draudimosutartį. Naudos gavėjas, t.y. asmuo, turintis teisę į draudimo išmoką, yranurodomas draudimo sutartyje jos pasirašymo metu. Naudos gavėju gali būtitiek pats draudėjas, tiek ir kitas fizinis ar juridinis asmuo. Jei draudimosutartis numato atšaukiamą naudos gavėjo teisę, tai draudėjas iki draudimosutarties galiojimo laikotarpio pabaigos gali keisti naudos gavėjus savonuožiūra. Draudėjas neturi teisės paskirti kito naudos gavėjo, jei draudimosutartyje yra numatyta neatšaukiama naudos gavėjo teisė į gyvybės draudimoišmoką. Minėtuoju atveju naudos gavėjas galės būti pakeistas, tik draudimosutartyje naudos gavėjo pageidavimu. Draudėjas (naudos gavėjas), imdamas iš banko paskolą. Gali gyvybėsdraudimo sutartį įkeisti. Gyvybės draudimo metu sukauptas kapitalas tampakredito grąžinimo garantu. Jei skolininkas bus nebepajėgus įvykdyti teisėtųkreditoriaus reikalavimų, kreditorius atgaus paskolintus piniguspasinaudojęs teise į įkeistą gyvybės draudimo sutartį. Kredito grąžinimas gali būti užtikrinamas tiek įkeičiant draudimosutartį, tiek ir atsisakant teisių į šią sutartį kreditoriaus naudai.Pagrindinis skirtumas tarp draudimo sutarties įkeitimo bei teisiųperleidimo yra teisė į į draudimo sutarties sąlygų keitimą. Perleidęs teisęį draudimo sutartį, draudėjas praranda teisę ir į draudimo sutarties sąlygųkeitimą. Tuo būdu teisių į gyvybės draudimo sutartį perleidimas yrapatikimesnis kredito grąžinimo garantas nei draudimo sutarties įkeitimas.
3.3 Draudiminis įvykis
Draudiminiais įvykiais laikytinus įvykius numato draudėjo bei draudikopasirašyta gyvybės draudimo sutartis. Draudiminis įvykis yra tiesiogiaisusijęs su draudžiama rizika ar draudžiamu įvykiu. Pavyzdžiui, gyvybėsrizikos draudime, draudiminiu įvykiu bus laikoma asmens mirtis, tam tikroamžiaus sulaukimo draudime – sutartyje nurodyto metų skaičiaus suėjimas, ovestuvių draudime – draudimo sutartimi apdrausto asmens vestuvės.Draudiminių įvykių įvairovę didina ir įvairios papildomos draudimosutarties sąlygos: draudiminiu įvykiu bus laikomas tiek nelaimingasatsitikimas, tiek ir draudėjo nedarbingumas, jei kartu su gyvybės rizikadraudimo įmonė papildomai perims ir šias draudėjo rizikas. Draudimo įmonė, gavusi pranešimą apie įvykį, atlieka kruopštų tyrimą,kurio metu yra nustatoma, ar praneštas įvykis yra laikytinas draudiminiu arne. Beje, draudėjo savižudybė gyvybės rizikos draudime dažniausiai nėralaikoma draudiminiu įvykiu.kai kurios draudimo įmonės pripažįsta savižudybędraudiminiu įvykių, jei ji buvo įvykdyta ne anksčiau kaip, tarkime, dviemsar trims metams praėjus po draudimo sutarties sudarymo. Grynojo gyvybės draudime draudėjo mirtis karų, sukilimų bei kitųmasinių neramumų metu taipogi dažniausiai nėra laikoma draudiminiu įvykiu.Mišraus gyvybės draudimo atveju, naudos gavėjams paprastai yra išmokama nevisa draudimo suma, o tik iki to laiko draudėjo sukauptas kapitalas su šiamkapitalui priskaičiuotomis palūkanomis.
3.4 Draudimo išmoka
Gyvybės draudimo išmokos dydis kapitalo kaupiamajame draudime (pvz.,pensijų draudime) bei rizikos draudime (pvz., gyvybės rizikos draudime),įvykus draudiminiam įvykiui, bus apskaičiuojamas nevienodai. Tiek pirmuoju,tiek ir antruoju atveju draudimo išmoka nebus mažesnė negu draudimosutartyje nurodyta draudimo suma. Kapitalo kaupiamojo draudimo išmokos,skirtingai negu rizikos draudimo išmokos, dažniausiai yra didesnės uždraudimo sutartyje numatytą draudimo sumą. Mišraus gyvybės draudimo išmokostaipogi neretai būna didesnės už sutartyje numatytą draudimo sumą. Draudimoišmoka viršija draudimo sumą tais atvejais, kai šalies įstatymai numatodraudėjų dalyvavimą draudimo įmonės pelno skirstyme, kitaip dar vadinamamedalies draudimo įmokų grąžinimu. Gyvybės draudimo įmonės kiekvienų metų pabaigoje sukauptam draudėjųkapitalui priskaičiuoja tam tikro, neretai įstatymais numatyto, minimalausdydžio palūkanas. Investicinės veiklos metu gaunamos draudimo įmonėspajamos paprastai yra kur kas didesnės, negu minimali, įstatymais numatytapalūkanų norma. Draudėjų kapitalui nepriskirtos draudimo įmonėsinvesticinės veiklos metu gautos pajamos yra pagrindinis gyvybės draudimoįmonės pelno šaltinis, neretai sudarantis 60( – 80( viso draudimo įmonėspelno. Likusi draudimo įmonės pelno dalis yra gaunama dėl į bruto draudimoįmoką įskaičiuojamo priedo skirto svyravimams išlyginti. Draudėjams paskirstomo gyvybės draudimo įmonių pelno dalies dydis
priklauso nuo šalyje galiojančių teisės normų bei gyvybės draudimo veiklosorganizavimo nuostatų atskiroje draudimo įmonėje. Didžioji gyvybės draudimoįmonių pelno dalis dažniausiai yra paskirstoma draudėjams. Draudėjamsgrąžintina pelno dalis draudimo įmonės buhalteriniame balanse yraapskaitoma “Draudimo įmokų grąžinimo techninio atidėjimo” sąskaitoje.Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas pateikia tokį apibrėžimą: “Draudimoįmokų grąžinimo techninis atidėjimas apima iš įmonės arba atskirų veiklosrūšių pelno sudarytas sumas, kurios bus išmokėtos draudėjams,apdraustiesiems arba naudos gavėjams kitais ataskaitiniais laikotarpiais”.Tam tikra, dažniausiai mažesnė pelno dalis yra paskirstoma draudimo įmonėssavininkams, t.y. jos akcininkams. Gyvybės draudimo įmonių pelnas yra paskirstomas draudėjamsvadovaujantis ekvivalentiškumo principu, t.y. kiekvienas draudėjas gaunatokią draudimo įmonės pelno dalį, koks buvo jo įnašas uždirbant šį pelną.Draudimo įmonės pelno dalis, gauta iš investicinės veiklos, yra paskirstomadraudėjams proporcingai jų sukauptam kapitalui. Nuostolių svyravimo išlyginimo priedas, finansinių metų pabaigojepriskirtas draudimo įmonės pelnui, yra paskirstomas pagal santykį, kurisatitinka draudėjų mokėtą grynosios rizikos draudimo premiją. Pagal tą patįprincipą yra paskirstomas ir draudimo įmokos dalies, skirtos kaštamsatlyginti, perteklius. Gyvybės draudimo įmonių pelno paskirstymo metodai. Draudimo įmoniųpelno išmokėjimas draudėjams grynais pinigais, anksčiau buvęs populiarus,šiuo metu yra vis rečiau draudimo veiklos praktikoje sutinkamas gyvybėsdraudimo įmonių pelno paskirstymo metodas. Pagrindinis šio metodo trūkumasyra dideli su pelno išmokėjimu susiję kaštai. Gana dažnai, o ypač gyvybės rizikos draudime, kita draudėjo mokėtinadraudimo įmoka yra sumažinama draudėjui tenkančio draudimo įmonės pelnodydžiu. Kapitalo kaupiamajame draudime, draudėjams tenkantis draudimo įmoniųpelnas gali būti kaupiamas atskiroje sąskaitoje, o vėliau, suėjus draudimosutarties terminui, su priskaičiuotomis palūkanomis bei draudimo sumaišmokamas draudėjams. Draudėjui tenkantis draudimo įmonės pelnas gali būti priskaičiuojamasprie jau sukaupto draudėjo kapitalo. Draudimo išmoka, suėjus draudimosutarties terminui, tokiu atveju yra kur kas didesnė už draudimo sutartyjenumatytą draudimo sumą. Draudėjui tenkantis draudimo įmonės pelnas gali būti užskaitytas, kaippaskutinė (s) draudimo įmoka (os). Tokiu būdu yra sutrumpinamas draudiminiųįmokų mokėjimo, t.y. draudimo sutarties , terminas.4. GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMONIŲ INVESTICINĖ VEIKLA
Gyvybės draudimo įmonių investicinė veikla yra pagrindinis šių įmoniųpelno šaltinis. Kapitalo kaupiamojo draudimo metu akumuliuotos didžiulėskapitalo sumos turi būti investuotos pagal saugumo, rentabilumo, likvidumoprincipus, atsižvelgiant į investicijų diversifikaciją bei diferenciaciją. Draudimo veiklos įstatymai, kuriais siekiama užtikrinti draudimoįmonėje sukaupto draudėjų kapitalo saugumą, išsamiai reglamentuoja gyvybėsdraudimo įmonių vykdomą kapitalo investicinę veiklą. Dažniausiai yranumatomos ne tik leistinos investicijų rūšys (investavimo objektai), bet irmaksimalios leistinos investicijų į vienos rūšies objektus apimtys. Gyvybės draudimas , kai investavimo rizika tenka draudėjui yra LRdraudimo įstatymu numatyta draudimo grupė. Tokio gyvybės draudimo metudraudikas neatsako nei už draudėjų sukaupto kapitalo saugumą, nei už jorentabilumą ar likvidumą. Įstatymais numatyta minimali palūkanų normadraudėjų kapitalui taipogi nėra priskaičiuojama. Draudėjas neturi teisės irį draudimo įmonės pelną, atsiradusį dėl sėkmingos draudimo įmonėsinvesticinės veiklos vykdymo. Draudimo įmonė, draudžianti asmens gyvybę,kai investavimo rizika tenka pačiam draudėjui, yra techninių investavimooperacijų atlikėja. Draudėjų kapitalui, atskaičius tam tikrą draudimoįmonės investavimo veiklos vykdymo kaštams kompensuoti skirtą pajamų dalį,yra priskaičiuojamas visas kapitalo investavimo metu gautas pelnas. Gyvybėsdraudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, metu sukauptas kapitalasyra apskaitomas buhalterinio balanso “Gyvybės draudimo, kai investavimorizika tenka draudėjui, techninio atidėjimo” sąskaitoje. Draudimo įmonės investicijos privalo būti rentabilios. Investicinėsveiklos metu uždirbtos palūkanos turi būti ne mažesnės negu įstatymaisnumatytoji minimali palūkanų norma, kuri turi būti priskaičiuojama draudėjųkapitalui kiekvienų metų pabaigoje. Jei draudimo įmonės investicinėsveiklos rentabilumas bus mažesnis už nustatytą minimalią palūkanų normą,ilgainiui gali iškilti draudimo įmonės mokumo klausimas. Draudimo įmonės investicijos turi būti pakankamai likvidžios, kaddraudimo įmonė galėtų užtikrinti savalaikį visų draudėjų atžvilgiuprisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Investicijų diversifikacija bei diferenciacija yra portfelio teorijos,pagal kurią yra vykdoma investicinė veikla, pagrindas. Kapitaloinvesticinei veiklai, besivadovaujančiai šiais dviem principais, yragarantuojamas kur kas didesnis saugumas bei rentabilumas, negu būtų galimasinvestavus kapitalą į vienos rūšies objektus, kaip kad vien tik įnekilnojamąjį turtą ar vyriausybės vertybinius popierius.
5. GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMOKŲ APMOKESTINIMAS
Gyvybės draudimo metu sukauptam draudėjų kapo9talui, skirtingai negukitais būdais (pvz., taupomieji indėliai) sukauptam kapitalui, gana dažnaiyra taikomos įvairios mokesčių lengvatos. Pavyzdžiui, Lietuvoje, pagal iki2003 sausio 1 d. galiojančius įstatymus, fizinio asmens sumokėtos gyvybėsdraudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejudraudimo įmokos atitinkamu dydžiu mažindavo fizinio asmensapmokestinamąsias pajamas, kurios susiję su darbo santykiais. Minėtosiosdraudimo įmokos buvo neapmokestinamos, tačiau tik tuo atveju, jei metiniųdraudimo įmokų suma neviršijo keturių mėnesių minimalių mėnesinių algųdydžio, o draudimo sutarties terminas ne trumpesnis nei 10 metų. Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Gyventojų pajamų mokesčioįstatymas, kuris numato kai kurias naujoves. Apsidraudus 10 metų arbailgesniam laikotarpiui, yra taikoma mokesčių lengvata – sumokėtos draudimoįmokos mažina tam tikra dalį fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų.Praktiškai tai atrodo taip: ištisus metus žmogus sumoka mėnesines gyvybės
draudimo įmokas, o pasibaigus metams jis turi teise deklaruodamas savopajamas susigražinti iš valstybės 33 ( sumokėto nuo metinių gyvybėsdraudimo įmokų gyventojų pajamų mokesčio, tačiau grąžintina suma negaliviršyti 25 ( gyventojų metinių apmokestinamųjų pajamų. Skirtingai nuoanksčiau galiojančių įstatymų, naujas gyventojų pajamų mokesčio įstatymasnumato gyvybės draudimo išmokų apmokestinimą 15 ( tarifu. Draudimo išmoka –papildomos gyventojo pajamos, ir valstybė gali susigrąžinti dalį sau.Tačiau, apsidraudusiesiems gyvybės draudimu iki 2002 metų pabaigos,nepriklausomai nuo to, kada bus išmokėta draudimo išmoka, ji nebusapmokestinama pajamų mokesčiu. Draudimo išmokos neretai yra apmokestinamos, jei naudos gavėjas yra nepats draudėjas, o kitas fizinis ar juridinis asmuo. Tokiais atvejais naudosgavėjų gautos sumos yra apmokestinamos dovanojimo ar paveldėjimomokesčiais. Kai kuriose šalyse gyvybės draudimo metu sukauptas draudėjų kapitalasyra priskaičiuojamas prie draudėjų turto ir kiekvienais metais yraapmokestinamas turto mokesčiu. Atitinkamai apmokestinamo pelno lengvata yra taikoma įmonėms,draudžiančioms, savo darbuotojus, dirbančius įmonėje pagal darbo sutartis.Pagal naujojo Pelno mokesčio įstatymo nuostatas įmokos darbuotojų naudai,tarp kurių yra ir gyvybės draudimo įmokos, yra priskiriamos leidžiamiemsatskaitymams. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad nuo 2002 m. sausio 1 d.už darbuotoją mokamos draudimo įmokos gali būti priskirtos leidžiamiemsatskaitymams, tačiau įmokos turi būti daromos darbuotojų naudai, t. y. kaipnaudos gavėjas draudimo sutartyje turi būti nurodytas įmonės darbuotojas.6. VALSTYBINIS BEI PRIVATUS GYVYBĖS DRAUDIMAS
Valstybiniu gyvybės draudimu neretai yra laikoma valstybiniosocialinio draudimo sistema, kurios metu draudėjai yra draudžiami senatvės,invalidumo bei maitintojo netekimo pensijomis bei kitoms, socialiniodraudimo įstatyme numatytoms, išmokoms gauti. Pagrindiniai valstybinio socialinio draudimo bei privataus gyvybėsdraudimo skirtumai yra apibendrinti 6.1 lentelėje.
Pagrindiniai valstybinio socialinio bei privataus gyvybės draudimoskirtumai
6.1. lentelė
|Valstybinis socialinis draudimas |Privatus gyvybės draudimas ||Draudimo sutartis: ||Draudžiamų rizikų rūšis reglamentuoja|Draudimo sutartis sudaroma pagal ||įstatymai. |individualius poreikius. ||Pensijos mokamos suėjus įstatyme |Pensijos mokėjimo pradžią pasirenka ||numatytam pensijiniam amžiui. |draudėjas. ||Maitintojo netekimo išmokos vaikams |Naudos gavėju gali būti bet koks ||bei sutuoktiniams. |fizinis ar juridinis asmuo. ||Draudimo išmoka: ||Priklauso nuo draudimo įmokos dydžio |Draudimo suma priklauso nuo draudėjo ||bei draudimo laikotarpio, kuriuos |pageidavimo. ||reglamentuoja įstatymas. | ||Teisę į draudimo išmoką draudėjas |Draudėjo teisė į draudimo išmoką ||įgyja tik po tam tikro laiko, kai |reglamentuojama draudimo sutartyje. ||buvo sudaryta sutartis. | ||Draudimo išmokos dydis gali būti |Draudimo išmokos dydis negali būti ||mažinamas atsižvelgiant į demografinę|sumažintas. ||šalies situaciją. | ||Draudimo įmoka: ||Įmokos dydis priklauso nuo draudėjo |Fiksuotas draudimo įmokos dydis yra ||pajamų. Draudimo įmoka yra kintamas |nustatomas draudimo sutarties ||dydis. |pasirašymo metu. ||Pelnas: ||Pelnas draudėjams nėra paskirstomas. |Draudėjai turi teisę į dalį draudimo ||VSD įstaiga ne pelno siekianti |įmonės pelno. ||organizacija. | ||Kita: ||Teisė į draudimo išmoką negali būti |Teisė į draudimo išmoką gali būti ||įkeista, nei užstatyta. |įkeista arba užstatyta. |
7. LIETUVOS GYVYBĖS DRAUDIMO RINKA
Pagal per 2003 metais pasirašytas tiesioginio draudimo įmokas gyvybėsdraudimo rinkos dalis sudarė 26.3 (, ne gyvybės draudimo rinkos dalis –73.7 (. 2002 metais pasiskirstymas buvo atitinkamai 18.8 ( ir 81.2 (. Per 2003 metus sudaryta 3.6 mln. draudimo sutarčių – tai 5.4 ( daugiaunei 2002 metais. Draudimo priežiūros komisijos vertinimu, tai parodo visdidesnį draudėjų pasitikėjimą draudimo įmonių finansinių pajėgumu.Išankstiniais duomenimis, 2003 metų pabaigoje visos draudimo įmonės tenkinonustatytus mokumo reikalavimus. Pernai pasirašyta 214.3 mln. litų gyvybės draudimo įmokų (54 ( daugiaunei 2002-aisias metais) bei apmokėta 29.3 mln. litų žalų (jų suma sumažėjo31.6 (). Be abejo, pagrindinė gyvybės draudimo įmokų šuolio priežastis 2002metų ir 2003 metų sandūroje pasikeitusios mokestinės lengvatos, skatinusiosgyventojus draustis. Rinkos šuolis buvo tikrai įspūdingas. Anot Lietuvosgyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento A. Bakšinskio, metųpabaigoje augimą šiek tiek sulėtino daugelio gyvybės draudimo bendroviųpastangos vienokia ar kitokia forma dalyvauti pensijų reformoje.tačiaupagrindinis dalyvių pritraukimo etapas jau pasibaigė ir šiemet didesnisdėmesys bus vėl skiriamas gyvybės draudimo produktams. Gyvybės draudimo skvarbos Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse analizėrodo, kad įmokos ilgalaikiu periodu išaugs apie 20 kartų, palyginti su 2003metais. 2002 metais Vakarų Europoje gyvybės draudimo ir bendrojo vidausprodukto (BVP) santykis sudarė 6 (, Lietuvoje 2002 metais šis rodiklissiekė vos 0.27 (. Išankstiniais 2003 metų duomenimis, pernai Lietuvojeįmokų ir BVP santykis išaugo iki 0.4 ( BVP. Tai reiškia, kad gyvybėsdraudimo rinkai plėstis Lietuvoje dar yra didžiulis rezervas.
Vidutiniškai vieno gyventojo išlaidos gyvybės draudimui 7.1. pav. [pic] A. Bakšinskas atkreipė dėmesį, kad, stojant į ES, draudikai pradedanaują veiklos etapą – įmonės, garantinį fondą padidinusios iki 3 mln. eurų(10.3 mln. litų), visiškai atitiks ES keliamus patikimumo ir saugumoreikalavimus. Gerokai padidintas draudikų finansinis pagrindas dar labiauturėtųpakelti gyventojų pasitikėjimą gyvybės draudimo įmonėmis. Per 2003 metus sudaryta 3 mln. 596 tūkst. draudimo sutarčių, iš jųgyvybės draudimo – 27.5 tūkstančio. Palyginti su 2002 metais, sudarytųgyvybės draudimo sutarčių skaičius sumažėjo 67.2 (, ne gyvybės draudimopadidėjo 7.2 (. Pernai gyvybės draudimo rinkoje tarp 11 bendrovių pagal pasirašytasįmokas pirmaujančias pozicijas išsaugojo “Lietuvos draudimo” gyvybėsdraudimo bendrovė, kurią praėjusių metų paskutinę dieną įsigijo“Hansabankas”,- jai gruodžio pabaigoje priklausė 39.8 ( šios rinkos (85.4mln. Lt pasirašytų įmokų). Lyderių grupėje yra “ERGO Lietuva gyvybėsdraudimas” – 19.2 ( rinkos (41 mln. Lt įmokų), “VB Gyvybės draudimas” –16.8 ( (35.9 mln.Lt). Tarp didesnių žaidėjų – “Commercial Union Lietuvagyvybės draudimas” – 7.2 ( (15.5 mln. Lt), “Sampo gyvybės draudimas” – 5.9( (12.6 mln. Lt). Visi įstatymai reglamentuojantys draudimą, jau suderinti su ES teise
ir nebeturėtų keistis. Tačiau, anot Lietuvos gyvybės draudimo įmoniųasociacijos vadovo, įstatymai, reglamentuojantys mokestinę gyvybės draudimoaplinką, dar kiek pakis, nes iki šiol iki galo neišspręstas trečiosiospensijų sistemos (pensijos kaupimas savo, darbdavio ir kitų asmenų lėšomis)pakopos išplėtojimo klausimas. Įvertinus laukiamą įstatymų aiškumą ir stabilumą, pasak A. Bakšinsko,nuo šiol gyvybės draudimo rinkos tendencijas daugiau lems natūralipaklausa, kurią formuos žmonių pragyvenimo lygio augimo tempas,pasitikėjimas draudikais, visuomenės supratimas, kad reikia rūpintissenatve, vaikų ateitimi ir visos savo šeimos socialine gerove, beikonkurenciniai dalyvių veiksmai. Pernai šalies draudimo rinka išaugo dešimtadaliu.IŠVADOS
Šiandien jau dauguma iš mūsų draudžia namus, namų turtą, automobilius,o gyvybės draudimui neteikiame pakankamai reikšmės. Šiandien draudimorinkoje egzistuoja sveikatos draudimas, draudimas nuo nelaimingųatsitikimų, bei kaupiamieji gyvybės draudimai. Kuo jie skiriasi? Sveikatosir nelaimingų atsitikimų draudimo sutartys dažniausia sudaromos vieneriųmetų laikotarpiui ir draudimo išmoka mokama apdraustojo ligos, nelaimingoatsitikimo ar mirties tik nuo nelaimingo atsitikimo atveju. Kaupiamiejigyvybės draudimai – tai ilgalaikės gyvybės draudimo sutartys, ilgesnės nei10 metų, kuriomis apdraudžiama gyvybė, bet tuo pačiu suteikiama galimybėtaupyti. Pasirenkant kaupiamojo gyvybės draudimo produktus, galima draustisne tik gyvybę, bet ir apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų, nuolatiniodarbingumo praradimo, kritinių ligų, tokių, kaip miokardo infarktas,insultas, vėžys, inkstų nepakankamumas, širdies kraujagyslių šuntavimooperacijos bei kitos grėsmingos ligos, kurios pagal statistiką yra vienosiš pagrindinių mirties priežasčių. Kaupiamojo gyvybės draudimo sutartiesturėtojams draudimo išmokos mokamos ne tik apdraustojo mirties, nelaimingoatsitikimo, kritinės ligos atveju, bet ir atsiimant sukauptą sumą draudimosutarties pabaigoje. Tai galime pavadinti sukaupta suma papildomai pensijai gauti. Pensijųdraudimas pasižymi tuo, kad žmogus kaupia pensiją, kurią sulaukęs tam tikroamžiaus pradeda gauti. Pensijų draudime yra išskiriamos du tipai:terminuota ir neterminuota. Terminuota pensija mokama tam tikrą fiksuotąlaikotarpį. Neterminuota mokama iki gyvos galvos. Pasaulyje taupymaspensijai vykdomas per pensinius fondus, Lietuvoje kol kas ir gyvybėsdraudimą, ir kaupimą pensijai atlieka gyvybės draudimo bendrovės. Šiuo metuLietuvoje veikia vienuolika gyvybės draudimo bendrovių. Pasirinkus investuoti į kaupiamąjį gyvybės draudimą pirmiausia reikiaapsispręsti, kokį draudimą pasirinkti: investicinį ar klasikinį kaupiamąjį.Esminis skirtumas yra tas, kad klasikiniame draudime pinigų investavimurūpinasi draudimo kompanija, investiciniame draudime – priešingai, pinigųinvestavimu rūpinasi pats draudėjas t.y. jis pasirenka investavimo kryptįiš draudimo kompanijos pasiūlytų, sutarties eigoje turi galimybę domėtissavo draudimo sutartimi, akcijų vertės kitimu, keisti investavimo krytis.Aišku, klasikinis draudimas yra patrauklesnis žmonėms, kurie nelinkę arneturi laiko domėtis pasikeitimais akcijų rinkose, kurie nori tiksliaižinoti, kokia bus jo sukaupta suma sutarties pabaigoje. Nuo norimossukaupti sumos dydžio priklausys ir periodinė draudimo įmoka. Klasikiniogyvybės draudimo atveju draudimo bendrovės klientui moka fiksuotaspalūkanas. Investiciniame draudime taip pat galima rinktis rizikos laipsnį: arinvestuoti į pakankamai saugius Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), arrinktis didesnę riziką, investuojant į Europos ar JAV įmonių akcijas, irtikėtis gauti didesnį pelną. Ką pasirinkti sprendžia pats draudėjas,draudimo bendrovės ar draudimo tarpininko patarimu, jei tokio reikia.Universalaus sprendimo nėra, kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai.Investicinio gyvybės draudimo sutarties turėtojams atitenka visas iš akcijųuždirbtas pelnas, draudimo bendrovė nieko nepasilieka sau. Investiciniogyvybės draudimo produktai yra lankstesni, paprasta keisti draudimo sąlygassutarties eigoje, pvz. padidinti ar sumažinti draudimo sumas ar įmokas,keisti apdraustąjį, įtraukti papildomas rizikas. Draudimo bendrovės paskaičiuota draudimo įmoka yra sudaryta išelementų, skirtų kaupimui, rizikos ir sutarties mokesčiams.Tradiciniamegyvybės draudime šie mokesčiai yra įskaičiuoti į draudimo įmoką.Pagrindiniai mokesčiai gali būti suskirstyti į dvi esmines grupes: 1) sutarties administravimo mokesčiai, 2) rizikos mokesčiai. Sutarties administravimo mokesčiai skirti padengti sutarties sudarymoišlaidas. Paprastai sutarties administravimo mokestis skaičiuojamasprocentine išraiška. Rizikos mokesčiai yra skirti rizikoms padengti. Jie priklauso nuodraudimo sumų dydžio bei kliento pasirinktų draudimo rizikų. Įvairiosedraudimo bendrovėse šie mokesčiai išskirstomi nevienodai. Vienose jielabiau koncentruoti pirmuosiuose sutarties galiojimo metuose, kitosetolygiai išdėstomi ilgesnėje metų atkarpoje. Pasirinkus gyvybės draudimo investavimo būdą, tenka apsispręsti, kokįgyvybės draudimo produktą rinktis: gyvybės draudimas, mišrus gyvybėsdraudimas, pensijų draudimas, kritinių ligų draudimas ir t.t. Nepamirštamiir vaikai, tėvai ar kiti artimieji juos gali drausti gyvybės draudimu,vaikų draudimu, mišriu gyvybės draudimu, studijų draudimu ir t.t. Trumpaiapie kiekvieną paminėtą draudimą: gyvybės draudimas apima tik gyvybėsriziką t.y. išmoka bus moka tik mirties, nepriklausomai, kas tą ją sukėlė,atveju arba pasibaigus draudimo laikotarpiui; mišrus gyvybės draudimaspapildomai apima traumų riziką, išmoka mokama ir įvykius kokiai norstraumai, konkretesnes sąlygas apsprendžia draudimo kompanijų taisyklės.Kritinių ligų draudimas pasižymi tuo, kad susirgus liga, įtraukta įdraudimo taisyklėse įvardintų apdraudžiamų ligų sąrašą, išmokamavienkartinė draudimo sutartyje nurodyta išmoka. Kiekviena draudimo bendrovė nustato individualius draudimo tarifus.Tarifai yra realiai pagrįsti tikimybių ir statistikos teorijomis. Tam, kaddraud