Turinys
Įvadas…………………………………………………………………..21. Kas yra finansų valdymas? ………………………………..3 1.1 Finansų valdymo esmė ir funkcijos …………………………… 1.2 Finansų valdymo tikslas………………………………………… 1.3 Finansų sistemos apžvalga ir finansų rinkos ………………….
2. Finansimės ataskaitos ir jų turinys …………………….. 2.1 Sąskaitų balansų lentelė……………………………………….. 2.2 Pelno ir pinigų srautų ataskaita…………………………………3. Trumpalaikio turto ir skolų finansinis valdymas ….. 3.1 Pinigų finansinis valdymas……………………………………… 3.2 Finansinis prognozavimas………………………………………. 3.3 Trupalaikio turto valdymas……………………………………… 3.4 Trumpalaikio turto finansavimas………………………………..4. Ilgalaikio turto ir nuosavybės finansinis valdymas .. 4.1 Ilgalaikio turto finansinis valdymas……………………………. 4.2 Investicinių projektų įvertinimo būdai…………………………. 4.3 Nuosavybės kaštai………………………………………………… 4.4 Dividendų politika…………………………………………………Išvados…………………………………………………………………...Literatūros sąrašas………………………………………………….
Įvadas
Rinkos sąlygomis įmonių finansų valdyms nulemia veklos sekmę. Ilgainiuimūsų įmonių finansų tvarkytojai, nepasikliau-dami savo patyrimu irintuicija, darydami finansinius sprendi-mus analizuos turto, nuosavybės (1akcijos) uždirbamą pelną, nuosavybės struktūrą, pelno “kokybę” ir kitusveiklą apibūdi-nančius rodiklius. Be abejo, analizei, sprendimams teksnaudo-tis rinkos šalyse pripažintomis metodikomis. Tačiau gyvenimas nestovivietoje ir per paskutiniuosius du dešimtmečius finansų teorijos labaisumodernėjo. Darant finansinį sprendimą jau nebe taip svarbi yraretrospektyvi analizė. Svarbiau yra rizika ir būsimi pinigų srautai. Įmonių finansai yra finansų sistemos sudėtinė dalys. Jie pinigineforma apibūdina ekonominius santykius, atsirandan-čius pagrindinių irapyvartinių lėšų apytakos, produkcijos, darbų ir paslaugų gamybos beirealizacijos, jų piniginių išteklių sudarymo ir panaudojimo procese. Taigiįmonių finansai apibūdina jų gamybinės-komercinės veiklos finansinę pusę. Teigiama, jog visoje finansų sistemoje įmonių finansų vaidmuo yrasvarbiausias. Butent įmonių-gamybos, transporto, statybos, komercijos,prekybos ir panašių rūšių – ūkinės-komercinės veiklos procese yrasukuriamas bendrasis vidinis produktas. O jį skirstant yra formuojamicentralizuoti piniginių lėšų fondai. Tai yra nemaža dalis įmonių pelno arpajamų ar išlaidų yra sumokama į nacionalinį biudžetą ir valstybiniosocialinio draudimo biudžetą.
1.Kas yra finansų valdymas?
1.1 Finansų valdymo esmė ir funkcijos
Norint suvokti, kas yra finansų valdymas pirmiausiai, reikė-tų
suprasti šios sąvokos ir “finansų” skirtingumą. Finansai – tai finansųrinkos. Tačiau konkrečios įmonės finansų tvarkytojas negali būti atsiestasnuo finansų rinkų. Jis veikia naudodamasis vidine(įmonės) ir išorine(rinkų)informacija. Be to, juk finansų rinkose pasireiškia finansų valdymorezultatai. Tačiau finansų rinkos veikla pagal savus dėsningumusnepriklausomai nuo įmonės finansų tvarkytojų. Pagrindinė įmonių finansų tarnybos funkcija – turto investi-cijos irpinigų reikalingų, sumokėti už šias investicijas, paješka. Finansų vadūnasatsako už tai, kad ši veikla būtų vykdoma geriausiu būdu. Vykdantys finansųvaldymo funkcijas finansi-ninkai naudojasi informacija, kuria parengiaapskaitininkai. Jeigu apskaitininko uždavinys yra kuo rūpestingiau irteisingiau parengti finansinę informaciją, tai finansininkas pasinaudojainformacija finansiniam sprendimui padaryti. Taigi finansų vadūnosvarbiausias veklos bruožas – finansiniai sprendimai. Finansinis sprendimas– tai sąmoningas pasirinkimas vienos alternatyvos iš daugelio galimų. Visusfinansinius sprendimus galima apibendrinti taip: Investavimo sprendimai: Kokį turtą įmonė turi turėti? Finansavimo sprendimai: Kokiu būdu turi būti finansuoja-mas įmonės turtas? Finansinis sprendimas – viena svarbiausių finansų valdymo funkcijų.Po to seka veiksmas. Pagaliau reikia įvertinti sprendi-mo efektyvumą – taijau kontrolinė valdymo funkcija. Finansiniai sprendimai būna dviejų tipų: strteginiai ir opera-tyviniai (gamybiniai). Strateginius sprendimus įtakoja situacija,susidariusi tarp įmonės ir jos ekonominės aplinkos. Jeigu įmonės ekonominėsaplinkos situacija keičiasi, finansų tvarky-tojas padaro strateginįsprendimą. Operatyviniai (gamybiniai) sprendimai iš esmės būnatrumpalaikiai. Jie dažniausiai susiję su vidinių išteklių racionaliupaskirstymu. Taigi finansų funkcija siaurąja prasme – aprūpinti versla pinigais.Plačiąja prasme – didinti įmonės vertę.1.2 Finansų valdymo tikslas
Finansiškai suinteresuotųjų įmone asmenų yra kelios grupės: taisavininkai (akcininkai), samdomi darbuotojai, kreditoriai. Šiuolaikinėsfinansų teorijos skelbia, kad svarbiausias finansų valdymo tikslas –tenkinti įmonės savininkų interesus. Taigi koks yra įmonės savininkų
tikslas? Akcinėse bendrovėse – tai visų paprastųjų akcijų savininkų turtodalinimas. Jeigu didėja akcininkų turtas, kiekvienas akcininkas turi naudą– kyla jo turimų akcijų kaina.Akcininkų turtas = Turimų akcijų sk. ( Vienos akcijos kaina.
Akcininkų turimų akcijų skaičių galima padidinti skiriant akciniusdividendus arba suskaidant akcijas į smulkesnius vienetus, tačiau vienosakcijos rinkos kainos didėjimas visada yra susijęs tik su akcininkų turtodidėjimu įmonėje. Todel finansų valdymo tikslas įmonėje – maksimizuotiakcininkų turtą. Tačiau ne taip paprasta suderinti akcininkų ir samdomų darbuotojųinteresus. Didesnėse akcinėse bendrovėse savininkai nesikiša į kasdieniniusfinansininkų darbus. O finansininkai, darydami sprendimus, gali pasirinktitokia alternatyvą, kuri yra susijusi su maža rizika, bet ir su gerokaimažesniu pelnu. Todėl jeigu finansų tvarkytojų ir įmonės savininkųinteresai labai skirsis, nebus pasiektas svarbiausias tikslas –maksimizuoti akcininkų tutrą. Sprendžiant tokias konfliktiškas problemas, negalima užmiršti, kadįmonės valdytojai yra atsakingi ne vien prieš savininkus, bet ir priešpirkėjus, tiekėjus, visuomenę. Atsako-mybės veiksmai priklauso nuoaplinkybių, negali būti visada vienodi.
Kadangi finansų valdymo tikslas yra maksimizuoti savininkų turtą, taisvarbiausi veiksniai darant finansinį sprendimą, yra rizika ir planuojamaspelningumas. Rizika ir planuojamas pelningumas – tai kintamieji,nulemiantys ir akcijų kainą. Investorius, prieš pirkdamas arba parduodamasakcijas, nustato investicijų rizikos laipsni bei pelningumą ir tadapaaiškėja akcijų kaina. Planuojamą pelningumą apibūdina pinigų srautai,kuriuos investorius tikisi gauti iš investicijų, o riziką – šių pinigųsrautų tikimybė. Santykis tarp planuojamo pelningumo ir rizikos yra labai svarbus visųfinansų rodiklis. Juk išmintingas investorius visuomet vengia rizikos,todėl, darydami finansinius sprendi-mus, žmonės tikisi, kad didėjantpelningumui didėja ir rizika. Kuo didesnio pelningumo tikisi investorius,tuo didesnė ir rizika. Finansų tvarkytojams gana sudėtinga išspręsti šias
problemas. Jie susiduria su informacijos apie būsimus dalykus problemomis.Juk visi finansiniai sprendimai turi būti daromi remianties ateitiespožiūriu, o ne retrokspektyva.1.3 Finansų sistemos apžvalga ir finansų rinkos
Finansų sistemos tikslas – sudaryti sąlygas susitikti dviemsdalyviams: pinigų savininkams ir tiems, kurie stokoja pinigų ir nori jųnusipirkti. Paprastai verslo įmonės atstovauja pinigų stokojančiai pusei, ogyventojai, norintys savo santaupas investuoti, – antrajai pusei. Dažnaišias pinigų turėtojų ir jų pirkėjų grupes rinkoje suveda draugėnfinansiniai tarpininkai: bankai, investicijų kompanijos ir kitokiosįstaigos. Taigi finansų rinkos, kurios susideda iš įvairių tarpininkų, galižymiai greičiau “perpumpuoti” pinigus iš juos sutaupiusių, tiems, kam jųtrūksta. Pinigų skolininkai – pirkėjai turi tikslą padidinti savo pelnąįsigydami papildomai turto. Turto įsigijimo finansavimui rekalingi pinigai.Skolininkai nori, kad jų laikinai laisvi pinigai taip pat sugrįžtų suatlyginimu. Finansų rinkos ir sudaro galimybes pinigams transformuotigreičiausiai ir efektyviai. Pinigai iš skolintojų gali patekti passkolininkus tiesioginiu ir netiesioginiu būdu. Tiesioginio būdo pavyzdys –akcinių bendrovių akcijos arba obligacijos yra parduodamos tiesiaiinvestoriams. Tačiau jų santykiose gali atsirasti ir tarpininkas,atnešdamas naudą abiem pusėm. Finansų rinkos – tai vieta, kur prekiaujama finansiniu turtu. Finansųrinkų tikslas – efektyviai paskirstyti santaupas pinigų naudotojams. Rinkossudaro galimybę įsigyti ir investuoti pinigus, skatina nuosavybėsfinansavimą. Rinkoje pasireiškia rinkos kainos. Finansų rinkos apima: – pinigų rinkas, – nuosavybės rinkas. Pinugų rinka – tai trumpalaikių (iki vienerių metų) vyriausybi-nių irkorporacijų skolų vertybinių popierių rinka, o taip pat finansiniųinvesticijų rinkos. Pinigams, kaip investicijoms, turi būti būdingasgreitas jų grąžinimas, didelis jų saugumo laipsnis, likvidumas beipelningumas. Pasaulio pinigų rinkose prekiau-jama: valstybės iždovertybiniais popieriais, depozitais, komerciniais popieriais. Nuosavybės rinkos – tai ilgalaikių finansinių investicijų rinkos. Josdar yra vadinamos ir kapitalo rinkomis. Šiose rinkose yra skolinami pinigai
ilgam laikui, už investuotus pinigus perkamas ilgalaikis turtas – fabrikai,įrenginiai. Pasauli-nėse nuosavybės rinkose yra prekiaujama: obligacijomis,privilegijuotomis ir paprastosiomis akcijomis, konvertuojamai-siaisverybiniais popieriais. Visos finansų rinkos taip pat yra dar skirstomos į pirmines irantrines. Pirminės – tai naujai išliaistų į apyvartą vertybinių popieriųrinkos. Todėl pirminių rinkų dalyviais dažniausiai būna akcinės bendrovės,norinčios išleisti į apyvartą vertybinių popierių, taip pat ir investoriai,pasiruošę pirkti naujus vertybinius popierius. Antrinė rinka – tai vertybinių popierių prekyba tik tarp inves-torių. Vieną sykį pardavusi pardavusi savo išleistus vertybinius popieriusakcinė bendrovė paprastai nedalyvauja tolesnėje jų apyvartoje, išskyrusatvejus, kai sąmoningai superka juos turėdama specifinius tikslus. Šiaip,antrinė rinka yra reikalinga, jeigu investorius nori greitai ir be dideliųkaštų parduoti arba nusipirkti finansinį turtą.2. Finansinės ataskaitos ir jų turinys.
2.1 Sąskaitų balansų lentekė
Sąskaitų balansai – tai įmonės finansinis vaizdas tam tikru jos veklosmomentu (paprastai paskutinę finansinių metų dieną). Sąskaitų balansųlentelė yra parengiama pagal klasinkinę apskaitos lygbę: Turtas = Skolos(skolintojų nuosavybė) + Savininkų nuosavybė. Kairėje lygybės pusėje yra išvardijamas visas turtas – kaip buvopanaudoti savininkų pinigai. Dešinė pusė parodo, iš ko buvo gauti pinigai,kas yra jų savininkai. Turtą sudaro įmonei priklausančios prekės, gamybinės atsargos,nekilnojamas turtas ir įmonės teisė gauti turto (pirkėjų, klientųįsiskolinimas). Skolintojų nuosavybė – tai skolos, kurias ši įmonė privalėssumokėti ateityje. Tai jos finansinis įsiparei-gojimas, garantuojamasturtu. Iš pateiktos formulės matyti, kad skolintojams suteikta pirminėteisė į akcinės bendrovės turtą. Turto savininkams pagal įstatymus galiatitekti tik korporacijos turtas, likęs grąžinus skolas. Jeigu kreditoriųinteresų nesaugos valstybe, tada skolinti pinigus bus didelė rizika, o taiekonomikos vystymosi stabdys. Turtas įsigijamas tam, kad, jį naudojant, ateityje būtų uždirbtas
pelnas. Turtas gali būti įvairių formų – materialus (pastatai, žemė,įrenginiai, prekės) ir nematerialus (juridinė teisė), ilgalaikis irtrumpalaikis. Balanse turtas taip ir grupuoja-mas. Tik tos vertybės galibūti vadinamos įmonės turtu, kurios turi vertę. Trumpalaikis turtas. Juo paprastai yra laikomi pinigai, jųekvivalentai ir toks turtas, kuris artimiausiu metu gali būti paverstaspinigais. Pinigai – tai lengviausiai suvokiamas turtas. Tačiau įmonėjepinigais yra laikomi ne tik pinigai kasoje, bet ir banko čekiai, piniginėsperlaidos ir kitokie analogiški atsiskai-tomieji dokumentai. Tai irgipinigai, nes bankas juos pripažįsta ir jais remdamasis daro įrašusindėlininkų sąskaitose. Pirkėjų įsiskolinimas. Komercinių įmonių turto sudėtyje yra pirkėjųįsiskolinimas už prekes arba neprekinis (nekomer-cinis) įsiskolinimas. Taipinigai, kurių dar negavo įmonė iš savo klientų už jiems pateiktas prekesar suteiktas paslaugas. Tai reiškia, kad yra paskesnis apmokėjimas užprekes ir paslaugas. Pirkėjams paprastai nustatomas 30, 60 arba 90 dienųapmokėjimo terminas. Pirkėjų įsiskolinimą gali sudaryti ir tokios skolos,už kurias yra mokamos palūkanos. Pinigai privalo uždirbti pajamas kasdien,nes laikomasi principo – šiandien gauti pinigus yra naudingiau negu rytoj,o šiandien padaryti išlaidas yra naudingiau negu rytoj. Gamybinės atsargos prekes ir paslaugas gaminančiose įmonėse paprastaisudaro nemažą turto dali. Tai žaliavos ir medžiagos, pusgaminiai ir gatavigaminiai, tinkami parduoti. Gamybinių atsargų apskaičiavimas ir įkainojimasyra labai svarbus ir atsakingas darbas. Juk visos įsigytos materialinėsvertybės arba sunaudojamos per ataskaitinį laikotarpį pajamoms uždirbti irvirsta išlaidomis, arba įrašomos į balansą kaip dar ne-sunaudotas turtas. Gamybinių atsargų sudėtis priklauso nuo įmonės veiklospobūdžio. Prekybinėse įmonėse didžiausią gamybinių atsargų dali sudaroprekės. Prekes gaminančiose įmonėse gamybinių atsargų sudėtyje dažniausiaiapskaitomi gatavi arba pusiau pagaminti gaminiai, medžiagų atsargos. Ilgalaikis turtas. Ilgalaiki turtą galima sugrupuoti į gamybi-nespriemones, finansines investicijas ir nematerialųjį turtą. Gamybinespriemones sudaro nekilnojamas turtas: žemė, pastatai, mašinos irįrenginiai, transporto priemonės, baldai ir vidaus įranga, gamtos ištekliaiir nematerialusis turtas (paentai), naudojamas įmonės veiklai. Nuo gamybinių priemonių panaudojimo efektyvumo labiau-sisiaipriklauso ir įmonės finansiniai rezultatai. Sąskaitų balansų lentelėjegamybinės priemonės yra ikainojamos įsigijimo kaš-tais: prie pirkimo kainospridėdamos montavimo ir kitokios įsigijimo išlaidos. Kartu balanse įrašomair iki balanso rengimo dienos susikaupusi nusidėvėjimo suma. Ta ilgalaikioturto dalis, kuri virs išlaidomis, vadinama nusidėvėjimu(įrenginių,pastatų), išsekimu, išeikvojimu (gamtos turtų) arba amortizacija(paten-tų).2.2 Pelno ir pinigų srautų ataskaita
Tai tokia finansinė ataskaita, kuri parodo atitinkamo laikotar-pioįmonės pajamas ir išlaidas už parduotas prekes, paslaugas. Ji parengiamatokiu principu: Pajamos – Išlaidos = Pelnas. Visi pelno ataskaitos rodikliai yra sugrupuoti į kelias grupes:gamybinės-komercinės veiklos ir kitos veiklos. Toks grupa-vimas parodokiekvienos veiklos finansinį rezultatą – pelną arba deficitą. Sudėjus visosįmonės veiklos pajamas ir iš jų atėmus visas išlaidas, gaunamas rezultatas– grynasis pelnas (deficitas). Grynasis pelnas yra akcijų savininkųnuosavybė, todėl jų sprendimu jis gali būti paskirstytas taip: – dividendams, – pridėtas prie ankšciau uždirbto pelno ir reinvestuotas į verslą. Pagal apskaitos standartus pelno ataskaita turėtų pasibaigti grynojo(deficito) rodikliu. Tačiau dažnai akcininkams skirtoje pelno ataskaitojepapildomai yra apskaičiuojamas dar vienas rodiklis – 1 akcijos uždirbtaspelnas. Pinigų srautų ataskaita parodo visus įmonės pinigų gavimus irišmokėjimus per tam tikrą laikotarpį. Pinigų gavimai ir išmokėjimai yrasuskirstyti į 3 veiklos sritis: gamybinę-komer-cinę, innvesticinę,finansinę. Gamybinė veikla gali būti susijusi su prekių (paslaugų) gamyba,
medžiagų pirkimu, prekių parda-vimu. Finansinė veikla – tai nuosavybėsįsigijimas, skolų grąži-nimas, akcinės bendrovės akcijų išleidimas arbaišpirkimas, vertybinių popierių iškeitimas į paprastąsias akcijas,dividendų išmokėjimas. Investicinė veikla – tai ilgalaikio turto pirkimasarba pardavimas. Visi išoriniai finansinių ataskaitų naudotojai turi žinoti, aruždirbtas pelnas yra susijęs ir su pinigų srauto pasikeitimais. Pelningaidirbanti įmonė gali tik pdidinti savo prekių atsargas arba pirkėjųįsiskolinimą, o pinigų suma gali likti nepakitusi. Iš kitos pusės, pinigųsumos padidėjimas nebūtinai yra susijęs su pelnu. Taip gali būti įmonėje,kuri pajutusi, kad sumažėjo gamybos pelningumas, gali daugiau išgauti skolųiš skolininkų ir nepirkti gamybinių atsargų, taupydama pinigus. Pinigų srautų ataskaitoje apskaičiuojamas ir grynasis pinigų srautas.Tai visų pinigų gavimų ir išmokėjimų algebrinė suma. Gamybinės-komercinės veiklos pinigų srautai turi labai glaudų ryši supelno ataskaitos rodikliais. Investicinės veiklos pinigų srautai – taiilgalaikio turo rodiklių pasikeitimai, o finansinės veiklos pinigų srautuslemia ilgalaikių skolų ir savininkų nuosavybės rodiklių pasikeitimai. Taigišios atas-kaitos informacija gali pasitarnauti darant sprendimus, jeigubuvo abejonių tyrinėjant sąskaitų balansų lentelę ir pelno ataskaitą.Analizuojant pinigų srautų ataskaitą, galima sužinoti: a) iš kur ir kokiu būdu buvo gauti pinigai ataskaitiniais metais, b) kur buvo išleisti įmonės pinigai ataskaitiniais metais, c) kaip pasikeitė (padidėjo ar sumažėjo) pinigų suma per ataskaitinįlaikotarpį.3. Trumpalaikio turto ir skolų finansinis valdymas
3.1 Pinigų finansinis valdymas
Į šią funkciją įeina: – pinigų gavimų paspartinimas kontroluojant jų išleidmus, – pinigų poreikių nustatymas, – pinigų srautų prognozavimas, – laikinai laisvų pinigų naudingas investavimas. Pinigų finansinio valdymo tikslas – minimizuoti jų sumą, kuri yraneinvestuota, tačiau išlaikant trumpalaikio turto reikalingą likvidumą(virtimą pinigais). Be abejo, pinigų valdymo galuti-nis tikslas yra
akcininkų turto vertės didinimas. Jeigu laisvų, neinvestuotų pinigų sumayra per didelė, tai investicijų pelningumas gali sumažėti, o kai per maža –padidėja įmonės rizika. Taigi ir šiuo atveju, darant sprendimą, reikialaviruoti tarp pelningumo ir rizikos. Pradinis pinigų finansinio valdymo etapas – pinigų sąmatos parengimas.Pinigų planas iki vienerių metų laikotarpiui yra vadinamas pinigų biudžetuarba sąmata, o planas ilgesniam laikotarpiui – pinigų prognoze. Taigipinigų biudžetas – tai būsimu pinigų gavimai, išleidimai ir pinigųplanuojamas balansas tam tikro laikotarpio pabaigoje. Turint tokia informa-cija, lengva nustatyti įmonės pinigų poreikius, sudaryti šių poreikiųfinansavimo planą ir valdyti pinigus. Realus ir rekomenduotinas įmonės butų1-2 savaičių pinigų biudžetas, nes geriausiai ir tiksliausiai galimaparengti mėnesinius biudžetus. Kuo tikslesnis yra pardavimų prognozės, tuo tiksliau galima sudarytipinigų biudžetą. Planines pardavimų apimtis gali apskaičiuoti įmonėsmarketingo specialistai arba pasamdyti rinkos specialistai. Pirmiausiai yraprognozuojami atskirų gaminių pardavimai. Po to prognozuojami visi įmonėsprodukcijos ir paslaugų pardavimai. Jeigu šiuos rodiklius planuoja įmonėsdarbuotojai, gali būti ir problemų. Juk tokios prognozės – tai tik įmonėsvidinės prognozės, neatsižvelgiant į bendrus ekonomikos procesus, rinkospasikeitimus, sistemingą riziką. Todėl gali būti daugiau naudos, kaiprognozuojama “išoriškai”, taikant matematinius-statistinius modelius irnustatant šakos vystymosi kryptis. Išsiaiškinus, kokios yra šakosperspektyvos, analizuojama, kokia bus atskirų produktų rinka. Todėl galibūti, kad ekspertų parengta prognozė skirsis nuo vidinio pardavimų plano.Menedžeriai turi gerai apsvartyti ir parengti patikslintą prognozę. Būsimų pinigų gavimų, išleidimų ir pinigų balansų sąmatos gali būtisudaromos taikant įvairius metodus. Pavizdžiui, galima atskirai planuotigamybinės veiklos pinigų srautus, finansavimo veiklos pinigų srautus arbasudaryti vieną viso įmonės veiklos pinigų srautą. Pinigų gavimai priklausonuo to, ar planuojama parduoti už grynuosius pinigus, ar skolon. Jeiguplanuojama parduoti skolon, reikia žinoti, koks atsiskaitymo laikotarpisyra nustatytas pirkėjams – 30, 60 ar 90 dienų. Pagal praėjusių laikotarpiųduomenis reikia apskaičiuoti, koks procentas pirkėjų apmoko už prekes per 1mėnesį, koks procentas per 2 mėnesius nuo pardavimo dienos ir koks yrabeviltiškų skolų procentas. Be to, planuotojas pasirenka, kokio ateitieslaikotarpio pinigų srautus realiai galima apskaičiuoti. Turint pardavimų prognozę, įmonė turi nuspręsti, ar gamy-bos grafikąpriderinti prie pardavimų, ar turėti vienodo tempo gamybą. Pirmuoju atvejuatsargų kaštai yra mažesni, tačiau bendra gamybos kaštų suma būna didesnėnegu stabilioj gamyboi. Stabilios gamybos gamybos kaštai yra mažesni, betatsargų kaštai yra didesni. Reikia pasirinkti ir padaryti sprendi-mą. Kai nusprendžiama, kokiu grafiku bus gaminama produk-cija, reikiaparengti tokius planus: – medžiagų, – darbo, – papildomo ilgalaikio turto.3.2 Finansinis prognozavimas
Prognozavimo procesas taip pat prasideda pardavimo prognozės parengimumaždaug 5 ar daugiau metų. Po to nusta-toma, kiek reikės turto, kad būtųužtikrinta prognozuojama pardavimų apimtis, apskaičiuojama, kaip busfinansojamas tas turto įsigijimas. Nuo šio momento galima pradėtiprojetuoti pelno ataskaitos ir sąskaitų balansų lentelės tipo rodiklius,apskaičiuoti vienos akcijos pelnus ir dividendus bei svarbiau-siussantykinius rodiklius. Planinė pelno ataskaita – tai visų įmonės pajamų ir išlaidų planas,apskaičiuojant ir būsimų laikotarpių grynąjį pelną. Esminė pradžia –parengti pardavimų prognozes ir gamybos kaštų planus. Kaštų planas turibūti labai detalus, jeigu gamybos parametrai nedaug keičiasi, tai kaštaigali būti apskaičiuoti remiantis praėjusių laikotarpių santykiniaisrodikliais. Pavyz-džiui, sužinojus, kokią lyginamąją dalį pardavimųapimtyje sudarė parduotų prekių kaštai, šį santykį galima panaudoti irprognizuojant analogiškus rodiklius. Po to apskaičiuojamas laikotarpio
įšlaidų planas. Apskaičiavus administracines, preky-bines išlaidas, apskaičiuojama palūkanų išlaidų suma bei pelno mokestis.Apskaičiavus būsimąjį grynąjį pelną, nustatoma ir kokią jo dalį planuojamaskirti dividendams ir kokia suma padidės nepaskirstytas pelnas. Planinė sąskaitų balansų lentelėje turi būti suplanuojamas būsimastrumpalaikis, ilgalaikis turtas, savininkų nuosavybė ir skolos. Labiausiaikintamas ir sunkiausiai prognozuojamas yra trumpalaikis turtas. Planinėspirkėjų isiskolinimo sumos nusta-tomos, prie esamo jų balanso pridedantplanuojamą pardavimų skolon apimtį ir atimant planuojamų pinigų gavimosumą. Šie duomenys perimami iš pinigų biudžeto. Igalaikis turtas apskai-čiuojamas prie jo faktiško balanso pridedant planuojamas investicijas. Įsiskolinimai tiekėjams yra planuojami, pridedant prie sausiomėnesio įsiskolinimo sumos dar ir pirkimus per metus ir atimant pinigųsumokėjimus už pirkimus. Įsiskolinimas už darbą (algos) apskaičiuojamasremiantis gamybos planais. Panašiai apskaičiuojamos ir kitos trumpalaikėsskolos.3.3 Trumpalaikio turto valdymas
Trumpalaikio turto valdymas apima firmos trupalaikį turą irfinansavimą, kurio reikia šiam turtui įsigyti. Trumpalaikio turto – pinigų,vertybinių popierių, pirkėjų įsiskolinimo, taip pat įsiskolinimo tiekėjamsir kito trumpalaikio finansavimo – valdy-mas yra tiesioginė finansų vadūnoatsakomybė. Kadangi inves-tuojama į trumpalaikį turtą, tikintis akcininkųturto vertės padidėjimo, svarbiausios trumpalaikio turto valdymo problemosyra šios: – optimalaus investicijų į trumpalaikį turtą lygio nustatymas, – tinkamo trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimo, reikalingo turtoinvesticijoms, parinkimas. Šiems sprendimams svarbios įtakos turi pelningumas ir rizika.Mažinant investicijų į trumpalaikį turtą lygį ir išlaikant nemažėjančiąpardavimų apimtį, galima padidinti įmonės viso turto pelningumą.Dažniausiai trumpalaikio finansavimo kaštai būna mažesni už ilgalaikiofinansavimo kaštus, o kuo didesnė yra trumpalaikio finansavimo dalis visoseįmonės skolose, tuo aukštesnis įmonės pelningumas. Darant šias prielaidasoptima-lus sprendimas turėtų būti toks: siekti mažos dalies trumpalaikio
turto ir didelės dalies trumpalaikio finansavimo. Norint sužinoti optimalią trumpalaikio turto apimtį, reikia padarytikompromisą tarp pelningumo ir rizikos. Imkime pavyzdį, kad įmonė galiparduoti 2000 vienetų prekių.Y A
B
C X X – produkcija, vienetai Y – turto apimtis litais Įmonė turi 3 galimybes trumpalaikio turto atžvilgiu. “A” turto lygis –pats konservatyviausias. Šis variantas užtikrina geriausią firmos mokumą,jei kiti dalykai yra vienodi. “C” atvejis yra agresyviausias. Pelningumaapskaičiosim taip:
Pelningumas = Grynasis pelnas / Iš viso turtas.
Šiuo atveju “C” yra pats pelningiausias turto lygis.
| |Aukštas lygis |Vidutinis lygis|Žemas lygis ||Mokumas |A |B |C ||Pelningumas |C |B |A ||Rizika |C |B |A |
Apibendrinant analizės rezultatus, matyti, kad pati rizikin-giausiatrumpalaikio turto apimtis yra C atvėju. Galima iš sio pavyzdžio padaryti 2elementarias išvadas:1. Pelningumas kinta atvirkščiai proporcingai įmonės mokumui.2. Pelningumas kinta tiesiai proporcingai rizikai.
3.4 Trumpalaikio turto finansavimas
Dalis trumpalaikio turto yra reikalinga nuolat tenkinti įmonėsminimalius poreikius. Kita dalis – laikinai padidėjęs trumpalai-kis turtasdažnai yra susijęs su firmos gamybos (ar veklos) sezoniškumu. O nuolatreikalingas trumpalaikis turtas reika-lauja ilgalaikio finansavimo. Nuoilgalaikio šis trumpalaikis turtas skiriasi tik tuo, kad jo forma nuolatkinta. Trumpalaikis turtas yra finansuojamas einamųjų įsiskolinimų forma. Taisavaiminis finansavimas, nepriklausantis nuo finan-sų vadūno sprendimo, onuo esamos atsiskaitymų tvarkos. Šis finansavimas svyruoja priklausomai nuogamybos apimties. Turto “apsaugos” metodas – tai finansavimo būdas, kai kiekvienamtrumpalaikio turto elementui yra numatomas konkretus finansinisinstrumentas, kurio trukmė atitinka finansuojamo turto trukmę. Taikant šįmetodas, sezoniniai turto svyravimai yra finansuojami trumpalaikėmispaskolomis, o nuolatiniai elementai – ilgalaikėmis paskolomis arbasavininkų nuosavybe. Ilgalaikis finansavimas nereikalingas laikinam trumpalai-kiam turtui,nes, naudojant ilgalaikes paskolas, tektų mokėti palūkanas ir tuo metu, kaipaskolos yra nereikalingos. Trumpalaikis papildomas finansavimasreikalingas tada, kai padidėja pardavimai. Padidėjus pardavimams, padidėja
ir pirkėjų įsiskolinimas, o renkant pinigus iš pirkėjų, yra grąži-namos irtrumpalaikės paskolos. Jeigu paimamas papildomas finansavimas, tikintis jį grąžin-ti pirkėjųskolų grąžintais pinigais, tai įmonė rizikuoja, nes jos skolų grąžinimaipriklauso nuo pirkėjų skolų grąžinimo.4. Ilgalaikio turto ir nuosavybės finansinis valdymas
4.1 Ilgalaikio turto finansinis valdymas
Ilgalaikio turto investicijos – svarbus finansų vadūno darbo baras.Kartais tokie sprendimai gali labai padidinti įmonės savininkų turto vertę,bet jei didelis projektas pasirodo besąs nesėkmingas, įmonė gali irbankrutuoti. Finansų vadybos funkcija apima: – sprendimą dėl investicijų projekto reikalingumo, – būsimų pinigų srautų nustatymą, – sprendimų metodiką, – rizikos nustatymą. Prieš imantis šios veiklos, reikia žinoti, ar reikia ilgalaikiųinvesticijų. Todėl įmonės finansininkas turėtų nuolat analizuoti ilgalaikiųinvesticijų galimybes. Juk dabartiniai jo sprendimai duos finansiniusrezultatus ateityje ir gali turėti įtakos investi-cijų pelningumui. Sprendimą investuoti padaro įmonė, o pasiūlimus įvairių projektų formaji nuolat gauna iš įvairių šaltinių. Pirmiausiai reikia nuspręsti, kadreikia daryti investicijas į ilgalaikį turtą. Antras sprendimas – arrinktis ilgalaikio turto pakeitimo, ar jo fizinės būklės atstatymo, argamybinių pajegumų išpllėtimo projektą. Darant prielaidą, kad daugeliu atvejų yra projektų pasirinki-mogalimybė, finansininko uždavinys – įvertinti būsimus pinigų srautus irparinkti tokį projektą, kuris užtikrins didžiausią naudą akcininkamsateityje. Norint padaryti sprendimą investuoti į ilgalaikį turtą, reikia žinoti,kokią metodiką reikia taikyti projektams įvertinti. Tos metodikospasirinkimas priklauso nuo sprendimo pobūdžio. Pirmas atvejis – reikiapadaryti sprendimą: tinkamas ar netinkamas yra projektas. Iš daugybėsprojektų turės būti išrinktas tinkamas projektas, atmetant netinkamus.Antras atvejis – kai pateikiami keli alternatyvūs projektai, o reikiapasirinkti geriausia iš jų. Trečias atvejis – yra keli tinkami alternatyvūsprojektai, bet nėra pakankamo visiems jiems finansavimo ir reikia
nuspręsti, kokius projektus arba etapus verta pasirinkti investicijoms, okuriuos galima atidėti ateičiai.4.2 Investicinių projektų vertinimo būdai
Įvertinant projektus investicijoms (finansinėms arba į nekilno-jamąturtą), naudojami tokie metodai: – projekto atsipirkimo laiko, – gynosios dabartinės projekto vertės (net present value – NVP) – projekto vidutinio pelningumo. Projekto atsipirkimo laikas apskaičiuojamas metais, kurių reikia, kadbūsimais pinigų srautais būtų padengtos pradinės investicijos. Atsipirkimolaiko apskaičiavimo formulė:
Metai prieš visišką kaštų padengimą + Nepadengtų kaštų suma padengimometų pradžioje / Visiško padengimo metų pinigų srauto suma.
Grinosios dabartinės vertės metodas – tai patobulintas šiuolaikiškasilgalaikio nekilnojamo turto projektų įvertinimo būdas, kuris yra susijęssu pinigų srautų diskontavimu. Skaičiavimai atliekami tokiu nuoseklumu:1. Surandama kiekvieno pinigų srauto dabartinė vertė, įskaitant pinigų įplaukas ir išleidimus ir atėmus projekto kaštus.2. Susumuojami diskontuoti pinigų srautai. Ši suma ir yra projekto NPV.3. Jeigu NPV yra teigiama, projektas yra tinkamas, o jeigu NPV yra neigiama, atmetamas. Jeigu reikia pasirinkti tik vieną iš kelių projektų, parenkamas tas, kuris turi didesnę teigiamą NPV. Šiose skaičiavimuose projektų pinigų srautai yra diskontuo-jamiremiantis nuosavybės kaštų procentu. Nuosavybės kaštai – tai finansavimošaltinio, reikalingo projektui įgivendinti, kaštai. Projektas gali būtifinansuojamas iš banko paskolų, iš nepaskir-styto pelno arba mišrų šaltinių. Projekto vidutinio pelningumo metodas atrodo gana paprastasir patrauklus, jis dažnai yra naudojamas praktikoje. Jo esmė tokia:apskaičiuojamas projekto pelningumo (po mokesčių sumokėjimo ir atėmusnusidėvėjimo išlaidas) vidurkis. Tačiau šis pelningumas – tai tik“apskaitinis” pelningumas, nes jis nustatomas remiantis pelno apskaičiavimometodika, taikoma apskaitoje. Vidinio investicijų pelningumo metodas – tai pats svarbiausiasinvesticijų įvertinimo būdas, paremtas pinigų laiko vertės principu.Naudojant šį metodą, apskaičiuojamas toks pelningu-mo procentas, kuris
apibūdina investicijų pelningumą, bet yra nesusijęs su rinkos norma. Todėljis ir vadinamas vidiniu projekto pelningumu. Vidinis projekto pelningumas– tai toks diskonto procentas, kuris to projekto būsimų pinigų gavimųdabartinę vertę sulygina su projekto įsigijimo kaštais arba su būsimųpinigų išmokėjimų dabartine verte.