KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS
Finansų rinkų kursinis darbas
PASAULINĖS FINANSŲ RINKOS DALYVIAI
Atliko: VENF-0 grupės studentė Inga Vitkauskaitė
Priėmė: dėst. J. Nedzveckas
Kaunas, 2003
TURINYS
ĮVADAS 41. TARPTAUTINĖS FINANSŲ INSTITUCIJOS 52. GLOBALINĖS INSTITUCIJOS 7 2.1. TARPTAUTINIS VALIUTOS FONDAS 7 2.2. TARPTAUTINIS REKONSTRUKCIJOS IR PLĖTROS BANKAS 9 2.3. TARPTAUTINIŲ ATSISKAITYMŲ BANKAS 11 2.4. KITOS ORGANIZACIJOS 123. REGIONINĖS INSTITUCIJOS 14 3.1. EUROPOS REKONSTRUKCIJOS IR PLĖTROS BANKAS 14 3.2. EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS 15 3.3. EUROPOS MONETARINIS INSTITUTAS 16IŠVADOS 17LITERATŪRA 18
ĮVADAS
Finansų sektorius yra nepaprastai reikšminga pasaulinio ūkio dalis.Gerai žinoma, jog per pastaruosius penkiasdešimt metų įvyko stambiųpasaulinio ūkio pokyčių. Kalbant apie tarptautinius finansus, jaučiamasypatingas šių žodžių teisingumas. Tokie pokyčiai yra didžiuliai, todėldrąsiai galima tvirtinti apie kokybiškai naujo etapo atsiradimątarptautinių valiutinių ir finansinių santykių sferoje. Svarbus šių pokyčiųelementas yra reiškinys, vadinamas “globalizacija” arba valiutos ir finansųrinkų “globalinė integracija”, besiremianti nacionaline valiutos ir finansųrinkų integracija su eurorinka ir nacionalinėmis valiutos rinkomis į vienąglobalinę tarptautinę rinką. Šių procesų sąveiką reguliuoja ir skatinatarptautinės finansų institucijos, kurių vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyjesunku pervertinti. Tarptautinės finansų institucijos – sudėtinė tarptautinių finansųsistemos struktūrinė dalis, turinti nemažą įtaką pasaulinės ekonomikosvystymosi raidai. Tarptautinių finansinių institucijų įtaka pasaulineiekonomikai nėra vienoda. Neabejotinai Tarptautinis Valiutos Fondas irPasaulio bankas užima lyderių pozicijas koordinuojant dvišalius ardaugiašalius valstybių veiksmus, priimant sprendimus, turinčius įtakospasaulinei finansų sistemai. Išskyrus nedidelį ekonomistų ir finansųspecialistų būrį, TVF daug kam yra nežinoma, paslaptinga organizacija.Daugelis stebėtojų paveikti įspūdžio, kad TVF teikia subsidijas neturtingųšalių ekonomikai vystyti, dažniausiai painioja jį su Pasaulio banku irkitomis ekonominės pagalbos institucijomis. Kitas klaidingas požiūris – TVFlaikomas tarptautiniu centriniu banku, kontroliuojančiu pinigų emitavimąpasaulyje. Tretiems atrodo kaip galinga prievartinė politinė institucija,
verčianti vykdyti fiskalinį teisingumą ir įstatanti šalis į griežtasekonomikos ribas.1. TARPTAUTINĖS FINANSŲ INSTITUCIJOS
Tarptautinės finansų institucijos – tai valstybių arba bankųsusivienijimai (sąjungos), susikūrę tarptautinių daugiašalių sutarčiųpagrindu socialiniam – ekonominiam valstybių vystymuisi paremti, teikiantjoms kreditus ir garantijas, patarimus ir pagalbą profesinio lavinimosisrityje, garantuojant kapitalinių įdėjimų vykdymą. Pasauliniuose finansiniuose sluoksniuose tarptautinėmis finansųinstitucijomis visuotinai pripažintos šios organizacijos: 1. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – International MonetaryFund (IMF). 2. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB) – (darvadinamas Pasaulio banku (PB) (World bank (WB) International Bank forReconstruction and Development (IBRD). Pasaulio banko grupė (World Bank Group): ➢ Tarptautinė finansų korporacija (TFK) – International Finance Corporation (IFC). ➢ Tarptautinė vystymo asociacija (TVA) – International Development Association (IDA). ➢ Daugiašalių investicijų garantijų agentūra (DJGA) – Multilateral Investment Guarantee Agency (MIGA). ➢ Tarptautinis investicinių ginčų sprendimų centras (TIGSC) – International Center for Settlement of Investments Disputes (ICSID). 3. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) – EuropeanBank for Reconstruction and Development (EBRD). 4. Azijos plėtros bankas (APB) – Asian Development Bank (ADB). 5. Afrikos plėtros bankas (Af PB) – African Development Bank (AfDB). 6. Tarptautinis plėtros bankas (TAPB) – Inter – AmericanDevelopment Bank (IADB). 7. Islamo plėtros bankas (IDB) – Islamic Development Bank (IDB). 8. Tarptautinis investicijų bankas (TIB) – InternationalInvestment Bank (IIB). 9. Europos investicijų bankas (EJB) – European Investment Bank(EIB). 10. Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo bankas (TEBB) –International Bank for Economic Cooperation (IBEC). 11. Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) – Nordic Investment bank(NIB). 12. Europos monetarinis institutas (EMI) – European MonetaryInstitute (EMI). 13. Arabų valiutos fondas (AVF) – Arab Monetary Fund (AMF). 14. Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (TŽŪPF) –International Fund for Agricultural Development (IFAD). 15. Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) – Bank forInternational Settlements (BIS). Tarptautinės finansų institucijas galima suskirstyti įglobalines ir regionines. Globalinės yra dvi didžiausios tarptautinėsfinansų institucijos – Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio banko grupė
( Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė finansųkorporacija, Tarptautinė vystymo asociacija, Daugiašalių investicijųagentūra). Į globalinių investicijų grupę dar pretenduoja Tarptautiniųatsiskaitymų bankas. Kitos institucijos yra regioninio pobūdžio. Tarptautinės finansų institucijos pagal veiklos pobūdį galimasuskirstyti į tarptautines bankų institucijas (tarp jų tarptautiniaiinvesticiniai bankai, plėtros bankai ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas)ir į tarptautines finansines nebankines institucijas. Antrajai grupeipriklauso Tarptautinis valiutos fondas ir Europos monetarinis institutas,kurie koordinuoja valstybių narių pinigų politiką. Tarptautinės finansų institucijos atlieka šias funkcijas: ➢ kreditavimas ir investavimas globaliniu ir regioniniu mastu, ➢ ekonomikos stabilizavimas, ➢ šalių narių integracija, ➢ keitimasis informacija ir patyrimu, ➢ informacijos apie tam tikrų valstybių ir regionų ūkinę raidą skleidimas, ➢ techninė parama bei kadrų mokymas.2. GLOBALINĖS INSTITUCIJOS
2.1. TARPTAUTINIS VALIUTOS FONDAS
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – International Monetary Found.Ši tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, specializuota Jungtinių Tautųįstaiga, įkurta 1945 metais Jungtinių Tautų Breton – Vudo konferencijosnutarimu. Operatyvinė fondo veikla prasidėjo 1947 metų kovo 1- ąją.Aukščiausiasis organas – Valdytojų taryba, nuolatinis TVF organas –Vykdomųjų direktorių taryba. 1992 metais į šią organizaciją priimta ir Lietuva. 1997 metais TVFturėjo 180 narių. Oficialus TVF uždavinys – skatinti tarptautinį bendradarbiavimąvaliutų sferoje ir prekybą. Fondas kontroliuoja tarptautinių valiutinių –prekybos sutarčių vykdymą, teikia valstybėms trumpalaikius kreditusmokėjimų balansui išlyginti, skatina ir remia daugiašalės atsiskaitymųsistemos kūrimą. TVF lėšos formuojamos jos narių išmokėtų kavotų sąskaita. SDR(Special Draving Rights) – speciali skolinimosi teisė – tapo pagrindiniuTVF atsiskaitymo vienetu, nors realaus padengimo neturi. SDR sudėtiskeičiasi reguliariai kas penkeri metai ir apskaičiuojama remiantispenkiomis stipriausiomis valiutomis. Pvz. 1997 metais tai JAV doleris(39%), Vokietijos markė (21%), Japonijos jena (18%), Prancūzijos frankas(11%), Britanijos svaras sterlingų (11%). Įstatinis TVF kapitalas 1997metais sudarė 145 milijardus SDR. Kiekvienos valstybės kvota TVF kapitale apskaičiuojamaatsižvelgiant į valstybės bendrąjį nacionalinį produktą vienam žmogui,užsienio prekybos apimtį ir daugelį kitų ekonominių rodiklių, tuo
apsprendžiant kiekvieno dalyvio balsų skaičių priimant spendimus. Kiekvienavalstybė turi 250 balsų ir papildomai po vieną balsą 100 tūkstančių SDR josdalies TVF kapitale. Taigi, lemiamas balsas priklauso šalims, kurios yraįdėjusios daugiausia lėšų. 1997 metais didžiausia dalis priklausė JAV(17,78%), Japonijai ir Vokietijai (po 5,54%), Prancūzijai ir DidžiajaiBritanijai (po 4,98%). Svarbiausią vaidmenį TVF vaidina “dešimties grupė”arba “Paryžiaus klubas” įkurtas 1961 metais. Jai priklauso JAV, DidžiojiBritanija, Prancūzija, Japonija, Vokietija, Italija, Beneliuksas, Švedija,Kanada, Šveicarija ir Rusija. Svarbiausios TVF finansinės operacijos – padėti savo nariamspadengti mokėjimų balanso deficitą. Šalis, kuriai reikia užsienio valiutoseinamosioms operacijoms apmokėti, turi pateikti fondui patvirtinimą, kadvaliuta yra reikalinga ryšium su mokėjimų balanso būkle, tarptautiniulikvidumo rezervu arba šių rezervų lygio pokyčių tendencija. Atitinkama valstybė gauna reikalingą valiutą arba keičia SDR į savonacionalinę valiutą. Atlikęs šią operaciją, TVF padidina kredituojamosšalies valiutos atsargas, o kitų narių valiutos atsargos arba SDR sumažėjalygiai tiek, kiek gauna jos skolininkas. Didžiausią užsienio valiutos sumą, kurią gali įsigyti TVF valstybėnarė, sudaro 125% jos kvotos. Pirmoji suma – 25% kvotos – vadinamarezervine dalimi. Valiutos gavimas šiuose rėmuose yra traktuojamas ne kaipkredito operacija tikrąja žodžio prasme, o kaip užsienio valiutos, kuriąįmokėjo šalis į fondą, paėmimas. Užsienio valiutos lėšos (100% kvotosdydžio), viršijančios rezervinę dalį, atitinkamai skirstomos į keturiaskredito dalis. Pirmoji kredito dalis gali būti realizuota tiek tiesioginiovaliutos pirkimo forma, tiek ir sudarant su TVF sutartį apie rezervinįkreditą. Pirmuoju atveju šalis gauna visą reikalaujamą sumą tuojau po to,kai fondas su tuo sutinka. Antruoju atveju šalis gali naudoti tas lėšas betkuriuo momentu sutartyje numatytų terminų ribose. Lėšų skyrimas šalims dalyvėms “viršutinių kredito dalių” sąskaitavisais atvejais vyksta rezervinių kreditų pavidalu. Sutarta suma skirstomaį tam tikras dalis,kurias galima paimti tiktai per nustatytus laiko tarpussutarties galiojimo metu. Iš pradžių tokios sutartys buvo sudaromos metams.O nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio – trejiems metams. TVF, duodamas kreditą, įpareigoja šalį laikytis tam tikrų politinių– ekonominių sąlygų. Ir juo didesnis kreditas, tuo šios sąlygos yragriežtesnės. Gavęs prašymą suteikti pagalbą užsienio valiuta, TVF ištiriašalies prašytojos ekonominę būklę ir įpareigoja valstybę skolininkęrealizuoti “prisitaikymo” programą, pertvarkyti ūkio mechanizmą. Tai, fondonuomone, turėtų užtikrinti mokėjimų balanso sureguliavimą ir garantuotiskolos grąžinimą laiku. Tose programose yra numatytos priemonės, susijusiossu biudžeto ir mokesčių, kredito ir pinigų politika, kainų mechanizmu,užsienio prekyba, tarptautiniais kreditiniais ir valiutiniais santykiais.Jeigu TVF nustato, kad šalis nesugebėjo realizuoti “prisitaikymo”programos, valiutinių išteklių tiekimas nutraukiamas. Pasibaigus numatytam laikui, valstybė fondo narė turi išpirkti savonacionalinę valiutą, grąžinti lėšas SDR arba jo nurodytomis valiutomis.Paprastai skola turi būti grąžinta per 3 – 5 metus nuo valiutos pirkimodienos. Be tiesioginės finansinės paramos, fondas padeda sudarytissutartis, kuriose numatoma pagalba valstybėms dalyvėms, bendradarbiaujantjoms su pramoninių šalių vyriausybėmis, centriniais bankais, Tarptautiniuatsiskaitymų banku Bazelyje, Pasaulio banku, taip pat su privačiaiskomerciniais bankais. Rekomenduojamos valstybėms skolininkėms priemonės, skirtos mokėjimųbalansui sutvarkyti, kuriomis TVF paprastai sąlygoja savo kreditų išdavimąyra šios: ➢ vyriausybės išlaidų mažinimas, tarp jų švietimo reikalams, sveikatos apsaugai, pensijoms ir kitoms socialinės reikmėms; ➢ mokesčių didinimas asmeninėms pajamoms; ➢ valstybių subsidijų mažinimas arba panaikinimas maisto ir vartojamosioms prekėms, kas sąlygoja šių prekių kainų kilimą; ➢ nacionalinės valiutos devalvacija. Atsižvelgiant į konkrečią padėtį, šias priemones galima taikyti įvairiai jas derinant. TVF leidžia valstybėms skolininkėms pačioms spręsti, kokiu būdu reikia paskirstyti skolų naštą tarp socialinių sluoksnių. Be veiklos finansinio pobūdžio, TVF organizuoja tarptautiniųekonominių ir finansinių problemų tyrimus, skelbia jų rezultatus, suteikiavalstybėms narėms techninę pagalbą fiskalinės ir monetarinės politikossrityje. Be to, fondas rengia specialistus finansų ministerijoms ircentriniams bankams. Šios institucijos yra Vašingtone ir Vienoje.2.2. TARPTAUTINIS REKONSTRUKCIJOS IR PLĖTROS BANKAS
Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB) –International Bank for Reconstruction and Development (IRBD) – darvadinamas Pasaulio banku. Tai tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija,specializuota Jungtinių Tautų įstaiga, įkurta 1944 metais Jungtinių TautųBreton – Vudo konferencijos sprendimu (tuo pačiu metu kaip ir TVF). Bankostatutas įsigaliojo 1946 metų gruodžio 27 dieną, o savo veiklą pradėjo 1946metų birželio 25 dieną. Pasaulio banko nariais gali būti tiktai tosvalstybės, kurios priklauso TVF. 1997 metais jo sąrašuose buvo 180valstybių. Banko būstinė – Vašingtone. Aukščiausias Pasaulio banko organas – Valdytojų taryba (kitaip darvadinama Gubernatorių taryba) – susideda iš valdytojų ir jų pavaduotojų,paskirtų po vieną iš kiekvienos valstybės narės. Taryba renkasi vieną kartąper metus kartu su TVF Valdytojų taryba ir nustato Pasaulio banko bendrąjąpolitiką. Operatyvinę veiklą realizuoja Direktorių taryba, vadovaujamabanko prezidento. Direktorius dvejiems metams renka Valdytojų taryba arbaskiria valstybės, turinčios didžiausią dalį banke (pvz. JAV). Banko oficialūs tikslai – finansinė ir techninė pagalba jo nariams,ekonomikos plėtra, privačių kapitalinių įdėjimų skatinimas, mokėjimųbalanso lygsvaros palaikymas. Teikdamas paskolas investicijoms, Pasaulio bankas vadovaujasi šešiųpakopų darbo metodika, kuri oficialiai žinoma kaip projektų ciklas. Šimetodika suteikia Bankui galimybę įsitikinti, kad visi finansuojamiprojektai atitiktų tuos pačius griežtus reikalavimus. Viso projekto ciklometu Banko darbuotojai dirba kartu su šalies, kuriai suteikiama paskola,specialistais. Bankas išlaiko nepriklausomą poskyrį remiamų projektųefektyvumui įvertinti. Pasaulio banko projekto ciklas turi šešias pakopas:
➢ identifikavimas, ➢ parengimas; ➢ atestavimas; ➢ derybos ir pristatymas Valdybai; ➢ įgyvendinimas ir priežiūra; ➢ galutinis įvertinimas. Nors Banko ir TVF atliekamos funkcijos papildo vieną kitą, tačiaujų vaidmenys yra skirtingi. Jeigu Pasaulio bankas – skolinantiorganizacija, finansuojanti ilgalaikį ekonominį vystymąsi besivystančiosešalyse, tai TVF funkcionuoja kaip pasaulio valiutų kontrolierius,padedantis išsaugoti tarp visų šalių tvarkingą atsiskaitymų sistemą. Jisskolina pinigus tiems savo nariams, kurie susiduria su rimtomis mokėjimųbalanso problemomis. Pasaulio bankas leidžia savo obligacijas su įvairiais išpirkimoterminais. Jas daugiausia perka išsivysčiusių šalių privatus sektorius, okadangi bankas turi aukštą reitingą, kapitalo investavimas į jo vertybiniuspopierius yra labai patikimas ir saugus. Pasaulio banko skolinimosi sąlygos priklauso nuo besiskolinančiosšalies nacionalinių pajamų lygio. Skolos grąžinimo terminas – 15 – 20 metų.Palūkanų normos visiems skolininkams yra vienodos. Paskolas gali gautiūkio subjektai arba bankai su vyriausybės garantija. Jos yra išduodamoskonvertuojama valiuta (single currency loan) arba valiutų krepšeliu(currency pool loan). Suteikiant paskolas, reikalaujama vykdyti tam tikras ekonominessąlygas, o kiekvienos paskolos dalies įnašas suteikiamas tik po to, kaišios sąlygos patikrinamos vietoje. Pagrindinė paskolos gavimo garantija yrašalies sugebėjimas ją grąžinti. Pasaulio bankas kiekvienai šaliai parengia specialų dokumentą,kuriame nurodytos ekonomikos šakos, reikalaujančios ekonominio bankopalaikymo.Tai vadinamoji pagalbos strategija (country assistence strategy –CAS). Visos Pasaulio banko suteikiamos paskolos turi būti suderintos sušiuo dokumentu, į kurį įtraukta ir atitinkamos šalies ekonominės padėtiesanalizė. Pasaulio banko paskolos gali būti paskirstytos taip: 1. Paskolos ūkio restruktūrizacijai – jos yra skiriamos šalių narių vyriausybėms biudžeto ir mokėjimų balansui sustiprinti. Paskolos yra suteikiamos dalimis, o kiekvienos dalies gavimas priklauso nuo to, kaip vykdomos banko nustatytos sąlygos ekonominės politikos srityje. 2. Tikslinės paskolos: ➢ Tiesioginės – skirtos konkrečioms priemonėms įgyvendinti ūkinės ir socialinės infrastruktūros srityse arba gamybos sferoje. Paskolų gavėju gali būti valstybinės administracijos institucija (pvz. Finansų ministerija) arba valstybinė įmonė, realizuojanti tam tikras užduotis. ➢ Kredito linijos – kai paskolų ėmėjas yra bankas arba valstybinės administracijos institucija, kurie tiesiogiai arba per savo tarpininkus (pvz. bankus) skolina gautas lėšas mažesniems investicijų projektams realizuoti. 1996 metų viduryje Pasaulio banko kreditų portfelis sudarė 164,8milijardo JAV dolerių kvotą. 1997 metais Pasaulio banko kapitalas padidėjoiki 176 milijardų JAV dolerių ir yra padalytas į beveik 1,5 milijono dalių.Pagrindiniai banko dalininkai yra JAV (17,7%), Japonija ( 6,26%), Vokietija( 4,84%), Prancūzija ir Didžioji Britanija (po 4,63%).2.3. TARPTAUTINIŲ ATSISKAITYMŲ BANKAS
Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) – Bank for InternationalSettlements (BIS) įkurtas 1930 metais Hagos konferencijoje. Jo paskirtis –svarbiausių finansinių problemų sprendimas. Tai tarpvalstybinis bankas,atliekantis komercines operacijas ir dalyvaujantis organizuojanttarptautinį bendradarbiavimą valiutų sferoje. TAB nariais yra 32 Europosšalių, taip pat JAV, Kanados, Japonijos, Australijos ir Pietų AfrikosRespublikos centriniai bankai. Būdamas iš esmės Europos organizacija, TABpalaiko glaudžius ryšius su JAV federaline rezervų sistema, o per ją suamerikiečių pinigų rinka. Banko įstatai numato šias operacijas: ➢ aukso pirkimas, pardavimas ir saugojimas; ➢ depozitiniai sandoriai su centriniais bankais; ➢ vyriausybinių indėlių priėmimas pagal ypatingas sutartis; ➢ operacijos su valiuta ir vertybiniais popieriais (išskyrus akcijas); ➢ sutarčių su emisiniais bankais sudarymas; ➢ konsultacijų pajininkams valiutiniais bei finansiniais klausimais teikimas. Bankas turi tris departamentus: 1. Monetarinis ir ekonominis departamentas – analizuoja tarptautinę pinigų rinką, rengia metinį pranešimą, vykdo kitus darbus. 2. Bankų departamentas – įvairiose rinkose vykdo įvairias bankines operacijas. 3. Sekretoriatas ir Teisinis departamentas – koordinuoja administracinę veiklą. Pagrindinės banko veiklos kryptys: ➢ bendradarbiavimo tarp centrinių bankų ir tarptautinių organizacijų koordinavimas; ➢ pavedimų vykdymas; ➢ finansinė pagalba centriniams bankams; ➢ tiriamieji darbai ir statistinių duomenų rengimas; ➢ pagalbos Vidurio ir Rytų Europos šalims koordinavimas. Koordinacinė TAB veikla, susijusi su centriniais bankais irtarptautinėmis finansų institucijomis, yra realizuojama per nuolatinius
komitetus ir tarnybas. Įstatinis TAB kapitalas sudaro 1,5 milijardo aukso frankų (1 auksofrankas = 1,94149 JAV dolerio) ir padalytas į 600 tūkstančių akcijų(kiekvienos nominali vertė 2500 frankų), iš kurių 473 125 buvo emituotos, okiekviena akcija apmokėta 25%. Didžiausi banko dalininkai yra penki Europoscentriniai bankai, turintys po 47 677 akcijas. Tai Belgijos, Vokietijos,D.Britanijos, Prancūzijos ir Italijos bankai, taip pat JAV Federalinėrezervų sistema, disponuojanti 39 540 akcijų. Aukščiausias banko organas – kasmetinis bendrasis akcininkųsusirinkimas. Jis nustato pagrindines bendradarbiavimo kryptis, paskirstopajamas, keičia įstatus, sprendžia narystės klausimus ir pan. Sprendžiamojobalso teisę turi tiktai centrinių bankų atstovai. Jų balsai skirstomiproporcingai kiekvieno nario akcijų skaičiui. Apie 16% akcijų turi privatūsindėlininkai. Jie turi ir patariamojo balso teisę. Banko veiklai vadovaujatrejiem metam renkama vienuolikos žmonių administracinė taryba. Jaivadovauja prezidentas ir viceprezidentas. Banko prezidentas pirmininkauja akcininkų susirinkimui ir, jeigudelegatų nuomonės pasiskirsto po lygiai, turi sprendžiamojo balso teisę. Einamiesiems banko reikalams vadovauja nuolatinė direktorių taryba.Banko būstinė – Bazelyje, Šveicarijoje. Lietuva nuo 1931 metų buvo šiobanko narė, turėjo savo akcijų bei aukso atsargų. 1992 metais narystėatkurta.2.4. KITOS ORGANIZACIJOS
Tarptautinė vystymo asociacija (TVA) – International DevelopmentAssociation (IDA) įsteigta 1960 metais paramai lengvatinėmis sąlygomisteikti pačioms neturtingiausioms šalims (nacionalinės pajamos vienam žmoguineturi viršyti 1465 JAV dolerių). Kreditavimo terminai 35 – 40 metų.Finansavimas – beprocentis. Dauguma TVA lėšų skiriama žemės ūkiui,švietimui, socialinėms programoms ir infrastruktūrai plėtoti. Daugiašalių investicijų garantijų agentūra (DIGA) – MultilateralInvestment Guarantee Agency (MIGA) įkurta 1988 metais užsienio kapitaloinvesticijoms besivystančiose šalyse skatinti, apdraudžiant jas nuopolitinės rizikos. DIGA kapitalą sudaro daugiau kaip 1 milijardas JAVdolerių. Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras (TIGSC) –International Center for Settlement of Investments Disputes (ICSID) įkurta1966 metais. Funkcionuoja gaudama Pasaulio banko subsidijas. Centro tikslai– teikti teisinę pagalbą šalims narėms, kilus ginčytinoms situacijoms
tarptautiniuose kreditiniuose santykiuose. Leidžia savo periodiniusleidinius, nagrinėjančius teisinius investicijų aspektus įvairiose pasauliovalstybėse. Kiekviena Pasaulio banko organizacija įkurta skirtingais tikslais,kiekviena turi savo įstatus ir narius. Pasaulio banko prezidentas, tiepatys direktoriai vadovauja Pasaulio bankui, Tarptautinei finansųkorporacijai ir Tarptautinei vystymo asociacijai. Tiktai Daugiašaliųinvesticijų garantijų agentūra turi savo Direktorių valdybą, o joje daugumąsudaro direktoriai iš Pasaulio banko Direktorių valdybos.3. REGIONINĖS INSTITUCIJOS
Prie svarbiausių regioninių bankų priskiriami keturi bankai,glaudžiai bendradarbiaujantys su Pasaulio banku, taip pat EuroposInvesticijų bankas (EIB). Regioninių bankų tikslas – sukurti alternatyvąPasaulio banko grupei. Šie bankai atlieka panašias funkcijas, tačiauatsižvelgdami į atitinkamo regiono specifiką. Seniausieji bankai šioje grupėje yra Tarpamerikinis plėtros bankas(TPB) su būstine Vašingtone, pradėjęs savo veiklą 1960 metais, Azijosplėtros bankas (APB), Afrikos plėtros bankas (AfPB) ir Europosrekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).
3.1. EUROPOS REKONSTRUKCIJOS IR PLĖTROS BANKAS
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) – European Bankfor Reconstruction and Development (EBRD). Banko įkūrimo idėją iškėlėtuometinis Pramcūzijos prezidentas F. Miteranas. Sutartis dėl ERPB steigimopasirašyta 1990 metų gegužės 29 dieną. Sutartį pasirašė 39 valstybės,Europos investicijų bankas ir Europos Ekonominė Bendrija. Savo veikląpradėjo 1991 metų balandį. Aukščiausias banko organas – Valdytojų taryba, kuri renkaDirektorių tarybą – vykdomosios valdžios organą. Banko įstatinis kapitalassudaro 10 milijardų ECU. Didžiausias banko dalininkas JAV,po to sekaPrancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, D.Britanija. Pagrindinis banko tikslas – padėti Rytų ir Vidurio Europosvalstybėms transformuoti savo ekonomiką. Ypatingai bankas remia efektyviasekonomines iniciatyvas privačiame sektoriuje, finansuoja struktūrinesreformas, susijusias su demonopolizavimu, decentralizavimu irprivatizavimu. Bankas daugiausia finansuoja šias sferas: ➢ privatų sektorių; ➢ valstybinių įmonių privatizavimą; ➢ tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą; ➢ finansų institucijų kūrimą ir stiprinimą;
➢ pramonės restruktūrizavimą; ➢ šiuolaikinės infrastruktūros kūrimą; ➢ mažų ir vidutinių įmonių skatinimą; ➢ ekologiją. Bankas gali finansuoti, gali suteikti paskolas be atitinkamų šaliųvyriausybių garantijų. Jis teikia paskolas konvertuojamomis valiutomis 10 –15 metų. Bankas nesuinteresuotas teikti mažesnių paskolų, kaip 5 milijonaiECU. Mažesni finansiniai projektai yra realizuojami per finansiniustarpininkus kreditinių linijų rėmuose. Kai kuriais atvejais bankas gali teikti finansinius patarimus,techninę pagalbą, mokyti specialistus, jeigu tai padės pasiekti numatytustikslus.3.2. EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS
Europos investicijų bankas (EIB) – European Investment Bank (EIB)įkurtas 1958 metais Romos sutarties pagrindu kaip nepriklausoma finansųinstitucija, veikianti Europos Sąjungos rėmuose ir jai priklausanti. EIB tikslas – palaikyti ES šalių stabilią plėtrą, suteikiant jomspaskolas ir investicinių priemonių realizavimo garantijas. Apie 90% visųbanko paskolų naudojama ES viduje, likusioji dalis – už ES ribų. EIB finansuoja tokias ūkinės veiklos sritis , kaip infrastruktūros(vandentiekiai, energetika – gamyba ir energijos paskirstymas, alternatyvūsšaltiniai ir jų racionalus naudojimas), pramonė, žemės ūkis, paslaugos. EIB aukščiausias valdymo organas – valdytojų taryba, susidedanti iškiekvienos valstybės narės atstovo – ministro. Ji nustato bendras kreditopolitikos kryptis, tvirtina banko balansą ir ataskaitas. Direktorių taryba susideda iš direktorių, kuriuos skiria valstybėsnarės ir direktoriaus, skiriamo Europos Komisijos. Direktorių tarybaužtikrina EIB darbą, vadovaudamasi Romos sutarties nuostatais, bankoįstatais ir Valdytojų tarybos direktyvomis. Pagrindinis banko vykdomosios valdžios organas – Valdyboskomitetas. Jis susideda iš pirmininko ir šešių pavaduotojų, kurie rengianutarimus valdymo klausimais ir prižiūri, kaip jie vykdomi. EIB pramonės sferoms suteikia paskolas 7 – 12 metų, oinfrastruktūrai plėtoti – iki 20 metų. Procentinė norma nustatoma dviembūdais: ➢ Nuolatinė – pagal valiutų krepšelį; ➢ Kintama – pagal vieną valiutą. Banko procentinė norma nustatoma keturis kartus per metus iratspindi prieš tai buvusius jo veiklos kaštus. Suteikdamas paskolas, EIBreikalauja Vyriausybės garantijų.
3.3. EUROPOS MONETARINIS INSTITUTAS
Europos monetarinis institutas (EMI)- European Monetary Institute(EMI) įkurtas 1993 metų lapkričio 1 dieną Europos Sąjungos sutartimi. Savoveiklą pradėjo 1994 metų sausio 1 dieną. Instituto nariai yra centriniaivalstybių ES narių bankai. Būstinė – Frankfurte prie Maino. EMI steigimo tikslas – paruošti ES narius trečiajam integracijosetapui įgyvendinti (perėjimą prie bendros valiutos ir vieningos valiutųpolitikos, realizuojamos per Europos centrinių bankų sistemą). Svarbiausiinstituto uždaviniai: ➢ bendradarbiavimo tarp nacionalinių bankų stiprinimas; ➢ šalių narių pinigų politikos koordinavimas; ➢ Europos valiutų sistemos funkcionavimo kontrolė; ➢ teisinis ir organizacinis pasirengimas įgyvendinant Europos centrinių bankų sistemą. EMI valdymo organas yra Taryba, į kurios sudėtį įeina valstybiųnarių centrinių bankų vadovai. Taryba renkasi posėdžiauti ne mažiau kaipdešimt kartų per metus. EMI vadovybė realizuoja Tarybos sprendimus ir susideda išGeneralinio direktoriaus ir Sekretoriato, taip pat keturių departamentų, EMI veikla remiasi komitetais, pakomitečiais ir darbo grupėmis, įkurių sudėtį įeina ES valstybių centrinių bankų ir kitų institucijų,užsiimančių bankų sistemos priežiūra atskirose šalyse, atstovai. 1997 metais administracinėms išlaidoms, susijusioms su institutoveikla, padengti buvo skirta 615 milijonai ECU. ES narės dalis, skirtaišlaidų padengimui, priklauso nuo BVP ir šalies gyventojų skaičiaus.
IŠVADOS
Dauguma tarptautinių finansinių institucijų įsikūrė po Antrojopasaulinio karo, išskyrus Tarptautinį atsiskaitymų banką (TAB). Šiostarpvalstybinės institucijos teikia kreditus valstybėms, kuria pasauliovaliutinės sistemos funkcionavimo principus, įgyvendina tarpvalstybinįtarptautinių valiutinių – kreditinių ir finansinių santykių reguliavimą.Tarptautinių finansinių institucijų atsiradimas grindžiamas šiaisprincipais: ➢ internacionalizavimo padidinimas vartojimo rinkose; ➢ tarptautinių valiutinių – kreditinių ir finansinių santykių vystymasis ir reguliavimas; ➢ būtinybė rasti tarptautinių problemų sprendimo būdus, įskaitant pasaulinę valiutinę, kreditų, vertybinių popierių, aukso sistemą. Tarptautines valiutines – kreditines ir finansines organizacijaspriimta vadinti tarptautinėmis finansų institucijomis. Šias organizacijasvienija bendras tikslas – bendradarbiavimo plėtra ir vieningumo, stabilumo
užtikrinimas tarptautinėse rinkose. Tam tikros šalies dalyvavimas tarptautinėse finansinėseorganizacijose priklauso nuo jos įdėjimų į kapitalą. Tarptautinių finansinių institucijų įtaka pasaulinei ekonomikainėra vienoda. Neabejotinai Tarptautinis Valiutos Fondas ir Pasaulio bankasužima lyderių pozicijas koordinuojant dvišalius ar daugiašalius valstybiųveiksmus, priimant sprendimus, turinčius įtakos pasaulinei finansųsistemai.LITERATŪRA
1. Grižas R.A.. Tarptautiniai valiutiniai ir finansiniai santykiai. – Vilnius, 1997.2. Международные валютно – кредитные и финансовые отношения. – Москва “Финансы исталитиа», 1994.3. Пебро М. Международные экономические валютные финансовые отношения . – Москва :Издателъская группа «Прогресс» « Универс» Armand Colin, 1990.4. Sigeris M. TVF ir jo ekonominės – finansinės analizės//Aljansas. – 1992. Nr. 7. – p. 4.5. Tarptautinės finansinės organizacijos. – Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1993. – 60 p.