Veiklos pastoviųjų išlaidų svertas
Veiklos pastoviųjų išlaidų svertas pasireiškia naudojant veikios lygiui nustatyti pastoviąsias, o ne kintamasias iglaidas. Kitaip tariant, pastoviųjų išlaidų lygis yra firmos verslo rizikos indikatorius: kuo aukšesnis pastoviųjų iglaidų lygis, tuo didesnė firmos verslo rizika. Jei pastoviųjų iglaidų dalis didelė, net ir nedidelis pardavimų apimties sumažėjimas gali būti didelio veiklos pelno sumažėjimo priežastis. Todėl kuo didesnės firmos pastoviosios išlaidos (kitiems veiksniams nepakitus), tuo didesnė firmos veiklos rizika. Taigi kuo didesnį procentą sudaro pastoviosiso išlaidos (skaičiuojant nuo bendrųjų sąnaudų), tuo aukštesnis yra pastoviųjų išlaidų sverto lygis (angl. Degree of operating leverage, DOL).Didelis DOL sukelia veiklos rizika, nes santykiškai nedidelis pardavimų apimtis pasikeitimas daro didelę įtaką firmos pelnui prieš palūkanų mokėjimą bei apmokestinimą, kuris apskritai vadinamas firmos veiklos bendruoju pelnu. DOL daro didelę įtaką nenuostolingumo lūžio taškui, LT. Nenuostolingumo / lūžio taškas – tai pardavimų apimtis, kuriai esant firmos bendrosios išlaidos (kintamosios išlaidos plius pastovios) yra lygios bendrosioms pajamoms.Didelis DOL reiškia, kad kuo mažiau firma turės pastoviųjų išlaidų, tuo greičiau ji pasieks lūžio tašką. Firmos veiklos pelningumas, viršijus LT, didėja palyginti sparčiau. Lygiai taip pat ir firmos veiklos nuostolingumas iki LT yra palyginti didesnis. Veiklos pastoviųjų išlaidų sverto lygis (DOL) apibrėžiamas kaip procentinis firmos pelno prieš palūkanų mokėjimą ir apmokestinimą pasikeitimas, pardavimų apimčiai pasikeitus vienu metu.
DOL= Dol taip pat galima apskaičiuoti ir pagal žemiau pateiktas formules:
DOLQ= DOLS= Čia: Q – gaminių kiekis, P – vidutinė vieno gaminio pardavimo kaina, VC – vienam gaminiui tenkančios kintamosios išlaidos, FC – pastoviosios išlaidos, S – pardavimų apimtis pinigine išraiška,
TVC – bendra kintamųjų išlaidų suma.DOL apskaičiuotas skaičius (tarkim 2.33) reiškia, kad, firmos pardavimų apimčiai sumažėjus (padidėjus) X procentų, pelnas prieš palūkanų mokėjimą ir apmokestinimą sumažėja (padidėja) gautas skaičius padaugintas iš X procentų (2.33*X). Pavyzdžiui, jei pardavimų apimtis sumažėja 20% (iki 560 000 dolerių), tai pelnas prieš palūkanų mokėjimą ir apmokestinimą sumažėja 46.67 (20*2.33), tai yra iki 80 000 dolerių. Apskritai, jei firmos veiklos rezultatai nedaug nutolę nuo nenuostolingumo / lūžio taško, tai jos DOL yra labai aukštas. Tačiau pardavimų apimčiai kylant virš lūžio taško, DOL pradeda mažėti.Finansinio skolingumo svertas
Finansinio skolingumo svertas – tai paskolų tai paskolų naudojimas firmos kapitalo struktūroje. Skolinta kapitalą firmos dažnai pasitelkia, norėdamos padidinti akcinio kapitalo (savininkų nuosavybės) pelningumą. Įsiskolinimo koeficientui DR padidėjus, savininkų nuosavybės pelningumas (ROE) taip pat padidėja. Įsiskolinimo koeficientas ir savininkų nuosavybės pelningumas apibrėžiamas taip:
DR= ,ROE= ,Finansinė rizika iškyla dėl to, kad naudojame skolinta kapitalą ir yra papildoma akcininkų sukelta rizika, nes naudojama paskola. Finansinės rizikos poveikis pasireiškia firmos pelningumo nepastovumu. Paskolų sukeliamą finansinės rizikos mąstą įvertina finansinio skolingumo sverto lygis (DFL).
Finansinio skolingumo sverto lygis ir finansinė rizika
Finansinio skolingumo sverto lygis įvertina akcininkams priklausančio pelno nepastovumą dėl veiklos pajamų pasikeitimo. Šis nepastovumas yra rizikos matas. Finasinio skolingumo sverto lygis (DFL) – tai vienai akcijai tenkančio pelningumo procentinis pasikeitimas priklausomai nuo pelno prieš palūkanų mokėjima ir apmokestinimą pasikeitimo.
DFL= ,
Taip pat DFL galima apskaičiuoti pagal kita formulę, kuri yra išvesta iš pastarosios,
DFL= .
Jei DFL yra 2, tai reiškia, kad, sumažėjus pelnui prieš palūkanų mokėjimą ir apmokestinimą, tos firmos akcijų pelningumas sumažėjo du kartus. Kuo didesnis DFL, tuo didesnis akcijų pelningumo pasikeitimo efektas. Didėjantis DFL yra finansinės rizikos didėjimo požymis. Jei firma jau yra nusistačiusi optimalią kapitalo struktūrą, kapitalo vidutiniai svertiniai kainai pradėjus kilti, firmos kapitalo vertė pradeda mažėti.
Kaip finasinio pelningumo svertas padidina savininkų nuosavybės pelningumą ir riziką
Lentelėje pateiktas skaitmeninis pavyzdys, parodantis, kaip finansinio skolingumo svertas veikia bendrovės veiklos veiksmingumą. Analizuojama firma, turinti 1 mln. dolerių kapitalo esant trims įsiskolinimo koeficiento (DR) lygiams (0, 50 ir 80%). Esant 50% įsiskolinimo koeficiento lygiui, paskolų palūkanų norma būtų 7%, o esant 80% įsiskolinimo koeficiento lygiui – 10%. Toliau daroma prielaida, kad tiek pardavimų apimtis, tiek gamybos sąnaudos nuo įsiskolinimo koeficiento lygio nepriklauso, nes bendroji kapitalo vertė nepasikeitė ir visais 3 atvėjais išliks 1 mln. dolerių. Kintamųjų išlaidų santykis yra 50%, o mokesčio norma 40%.Didėjant įsiskolinimo koeficientui, didėja ir savininkų nuosavybės pelningumas. Lėšų skolinimosi nauda investuotojams daugiausia susidaro dėl apmokestinamo pelno sumažėjimo, nes palūkanų išmokos neapmokestinamos. Tačiau šis pranašumas mažėja mokant akcininkams dividendus.
Rodiklia 1 atvėjisDR = 0 2 atvėjisDR = 50% 3 atvėjisDR = 80%Pardavimų apimtis 700 000 700 000 700 000Minus pastoviosios išlaidos 100 000 100 000 100 000Minus kintamosios išlaidos 350 000 350 000 350 000Pelnas prieš palūkanų mokėjimą ir apmokestinimą 250 000 250 000 250 000Minus palūkanų išmokos 0 35 000 65 000Pelnas prieš apmokestinimą 250 000 215 000 185 000Minus pelno mokestis (40%) 100 000 86 000 74 000Grynasis pelnas 150 000 129 000 111 000Savininkų nuosavybės pelningumas 15,00% 25,80% 55,50%Finansinio skolingumo sverto lygis 1,00 1,16 1,35
Žvelgiant į šiuos rodiklius iškyla klausymas ar negalima būtų imti daugiau paskolų?Atsakymas paprastas: paėmus daugiau paskolų, padidėja ir rizika. Šis rizikingumo padidėjimas (jį įvertina DFL) iš tikrųjų yra su bankrotu susijusių išlaidų dabartinė vertė. Didėjant DR didėja ir bankroto tikimybė. O kaip žinia, visos normalios firmos vengia bankroto tikimybės.
Literatūros sąrašas: Cyril Pat Obi “Verslo finansų pagrindai”