Dainų šventės Lietuvoje

VIETOJE ĮŽANGOS
Ko gero, klausimas “Ar moki dainuoti?” gerokai nustebintų daugumą garbesnio amžiaus lietuvių. Gintarai, cepelinai, linas ir dainų šventės – beveik nacionalinis pasididžiavimas, tai, ką pirmiausiai suskumbame išvardinti apie mūsų šalį besiteiraujančiam kitataučiui. Dainų šventės į stadionus ir parkus sutraukia tūkstančius žiūrovų, ne ką mažiau, negu kokios vakarietiškos žvaigždės koncertai. Paradoksalu, tačiau tai, kas naujovių ištroškusiai jaunajai kartai atrodo pasenę ir nebeaktualu, šių švenčių metu tampa beveik masine kultūra.
“Lietuvos Dainų šventė yra nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros reiškinys, savo dvasia prilygstantis senosioms Grraikijos olimpinėms žaidynėms.”, skelbia pirmasis Lietuvos Dainų Šventės principas. Iš tiesų, pagal renginio mąstą, pobūdį, ambicijas – Dainų Šventė yra visiškai unikalus fenomenas. Sugebėjusi klestėti ir žadinti lietuviškumą net sunkiosiomis “tarybinėmis” dienomis, ji nepraranda aktualumo ir populiarumo ir šiandien. Iki artimiausios Pasaulio Lietuvių Dainų Šventės likus daugiau nei mėnesiui – susidomėjimas ja yra milžiniškas. Daugybė reklamos, užsakyti viešbučiai, profesionalus tinklapis internete siūlo užsisakyti bilietus nesitraukiant nuo kompiuterio ekrano ir t.t.
Taigi, šio mažo darbelio, nepretenduojančio nei į mokslinę studiją, nei į rimtą analizę ar straipsnį, tiikslas – peržvelgti Dainų Švenčių tradicijas kitose šalyse, jų istoriją Lietuvoje, principus ir organizacinę struktūrą bei “anonsuoti” artėjančią Pasaulio Lietuvių Dainų Šventę “MES”, įvyksiančią birželio 30 – liepos 6 dienomis Vilniuje.

KAS YRA ŠVENTĖ?

Žodį “šventė” esame linkę priimti kaip aksiomą, savaimę suprantamą dalyką – nors apibūdinti jį

į būtų gana sunku. Sudėtinga apibrėžti todėl, kad į šią sąvoką talpiname labai daug – nuo intymių, asmeninių, šeimos švenčių – iki tautinių, tarptautinių ar globalių švenčių, nuo religinių iki politinių, nuo spontaniškų iki gerai organizuotų ir t.t. Istorinė švenčių kilmė, ko gero, susijusi su gamtos jėgų garbinimu, gamtos ciklais ir natūraliais žmogaus gyvenimo ciklais. Žymiausios, ryškiausios šventės istoriniame kontekste – jau minėtosios Graikijos šventės. Čia galime minėti ne tik žymiąsias olimpiadas, bet ir dionisijas, dievų ir deivių šventes, metų laikų kaitos šventes. Pirmasis mokslinį požiūrį šventės atžvilgiu pareiškė Platonas. Jo nuomone, žmogus turi ritmo ir harmonijos jausmą, todėl malonumas, teikiamas žaidimo, būtinas fiziniam ir dvasiniam žmogaus tobulėjimui. Šventė turėtų būti reglamentuota ir pajungta valstybės interesams, kadangi ji sujungia jų jausmus bei požiūrius. Platonas siiūlo įstatymų leidėjams, kad kiekvienas žmogus, visa valstybė turi nenutraukiamai dainuoti dainas, kurių “repertuarą” nuolat atnaujintų įstatymų leidėjai, kad dainuojantieji jaustų malonumą ir nepasotinamą aistrą dainuoti. Už taisyklių nesilaikymą turi būti baudžiama.

Platono samprotavimai – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kokią svarbą visais laikais turėjo šventės. Romėnų saturnalijos, žymusis sentencija tapęs šūkis “Panem et circenses!”, viduramžių riterių turnyrai, cechų šventės, karnavalai..

Šiandien dauguma švenčių nebejungia ir nebemotyvuoja žmonių taip, kaip praeityje. Tačiau vis dėlto – jų reikšmė vis dar didžiulė. Socialine, psichologine, galiausiai ne
et ir fiziologine prasme jos žmogui būtinybė. XXI-o amžiaus žmogus gyvena pašėlusiu greičiu, šiuolaikinių technologijų atplėštas nuo bendravimo su kitais žmonėmis, gyvena pasaulyje su žiauriais konkurencijos ir “stipriausių išlikimo” dėsniais. Šventės – tarsi oazės, sustojimai beprotiškame informacijos greitkelyje. Ir nors švenčių išorė ir net vidiniai tikslai (pvz, suvienyti žmones) yra smarkiai pakitę, jų reikalingumas ir jėga išlieka.

DAINŲ ŠVENČIŲ ISTORIJA

Masinis muzikavimas prasidėjo XIX a. pirmojoje pusėje –chorai jungėsi į draugijas, sąjungas. Pirmoji šventė, į kurią buvo sukviesta net 80 chorų (2100 dainininkų) įvyko 1843m. Birželio 25 Ciūriche. Didžiausia tokio pobūdžio šventė vyko 1953 m. Bazelyje – 166 chorai, 12 000 dainininkų. Pirmoji Vokietijos dainų šventė įvyko 1845m. Vokiečių dainų šventės pasižymėjo monumentalumu, didingumu, vykdavo ant didžiulių bažnyčių laiptų, aikštėse, vėliau – stadionuose. Koncertuodavo ne tik chorai, bet ir pučiamųjų, simfoniniai orkestrai, operų atlikėjai. Graži dainų švenčių tradicija Vokietijoje nutrūko, į valdžią atėjus Hitleriui. Dainų šventės populiarios buvo ir Estijoje, Latvijoje, Suomijoje. Lietuvoje pirmieji, deja, sužlugę sumanymai rengti dainų šventę kilo 1906 ir 19014 m. Pirmoji dainų šventė įvyko 1924 m. Dėl jos buvo diskutuojama keletą metų, o ir parengti tokio mąsto šventę patirties neturintiems lietuviams buvo sudėtinga. Trūko patyrimo, lėšų. Šventėje dalyvavo 77 chorai, buvo parduota beveik 20 000 bilietų. Antroji dainų šventė įvyko po dvejų metų. Štai jau beveik aštuoniasdešimt metų – nors ir su pertraukom, nors ir ne vi

isada vienodo mąsto ir lygio – Dainų Šventės tapusios tautine tradicija, kaip minėta įžangoje – tautiniu pasididžiavimu. Nuo 2000 m. spalio 30 d. Lietuvos dainų švenčių tradicijos tęstinumą sergsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. Jame numatyta – 2003 birželio 30- liepos 6 d. Vilniuje surengti Pasaulio lietuvių dainų šventę, 2004 birželio 30- liepos 4 d. Vilniuje surengti Lietuvos moksleivių dainų šventę. Taipogi numatoma tiek Pasaulio lietuvių dainų šventes, tiek Lietuvos moksleivių dainų šventes rengti kas ketveri metai. Parengiamieji ir organizaciniai darbai pavedami – atitinkamai – Kultūros ministerijai ir Švietimo ir Mokslo ministerijai. Numatomas švenčių dalinis finansavimas iš valstybės bei savivaldybių biudžetų.

DAINŲ ŠVENTĖS PRINCIPAI

Nė vienas didelis, tęstinis renginys negalėtų vientisai egzistuoti be pagrindo – principų. Todėl, mano nuomone, svarbu šiame darbelyje pateikti oficialius Lietuvos Dainų Šventės principus:
1. Lietuvos Dainų šventė yra nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros reiškinys, savo dvasia prilygstantis senosioms Graikijos olimpinėms žaidynėms.
2. Dainų šventė išaukština žmogaus kūrybinę saviraišką, meno kūrėjų galias, tautinės kultūros gyvybingumą, Tėvynės meilę ir solidarumą.
3. Mėgėjų meno kolektyvų kūrybinis aktyvumas, vietinės, regioninės dainų šventės yra Lietuvos Dainų šventės tradicijų tęstinumo pagrindas.
4. Dalyvavimas Dainų šventėje grindžiamas savanoriškumu, gebėjimu tobulai paruošti ir atlikti numatytą repertuarą.
5. Lietuvos suaugusiųjų ir moksleivių Dainų šventės rengiamos kas ketveri metai.

DAINŲ ŠVENTĖS EIGA

Dainų Šventės renginiai Vilniuje vyksta 5 dienas. Pagrindiniai renginiai:
 Pirmoji vyksta Folkloro diena, į kurią suvažiuoja vidutiniškai apie 4 tūkstančius folkloro atlikėjų. Paprastai ji vyksta Sereikiškių pa

arke. Folkloro dienos esmė – pademonstruoti keturių Lietuvos regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos ir Dzūkijos) iki šių dienų išlikusių liaudies dainavimo ir šokio tradicijų savitumą. Kiekvienam regionui skiriama tam tikra atskira erdvė, kurioje jie stengiasi išskleisti ir parodyti atitinkamai savo kraštų, miestelių, kaimų folklorinės tradicijos specifiškumą. Folkloro atlikėjams koncertuojant, tuo pačiu metu vyksta liaudies dailės, amatų mugė ir demonstravimas, žiūrovai gali pasivaišinti tradiciniais valgiais ir gėrimais. Ši diena yra labai populiari ir mėgstama dėl natūralaus, betarpiško atlikėjų ir žiūrovų bendravimo, laisvos atmosferos ir sudarytų galimybių įsitraukti į šventimo vyksmą žiūrovams. Vakare, baigiantis koncertams, Folkloro diena išsilieja į masinį liaudies dainų dainavimą.
 Tą pačią Folkloro dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma liaudies meno paroda, kuri dar kurį laiką veikia ir pasibaigus šventiniams renginiams. Į liaudies meno parodą atrenkami geriausių šiuolaikinių tautodailininkų kūriniai iš visos Lietuvos, eksponuojami istoriškai ir meniškai reikšmingi darbai iš muziejų fondų. Kas kartą rengiamos vis kito žanro parodos – pavyzdžiui, tapybos, skulptūros, taikomojo meno ir pan.
Liaudies meno parodose vidutiniškai dalyvauja apie 500 liaudies menininkų, eksponuojama apie 1500 kūrinių.
 Trečiasis renginys – liaudies dainų ir šokių ansamblių vakaras. Tradicinė vieta –Kalnų parko estrada.
Dainų ir šokių ansamblis – trijų žanrų lydinys: harmonizuotas lietuvių liaudies dainas arba specialiai kompozitorių sukurtas dainas atliekantis choras, lietuvių modifikuotų tautinių instrumentų orkestras, kuris atlieka ne tik akompanimento funkciją, bet ir pats savarankiškai muzikuoja, ir tautinio sceninio šokio grupė. Šių ansamblių atliekamo repertuaro pagrindas – stilizuotas, harmonizuotas, modifikuotas folkloras, jį imituojanti autorinė kūryba, originalūs kūriniai.
Ansamblių vakare dalyvauja vidutiniškai 3 tūkstančiai atlikėjų. Vieną ansamblį gali sudaryti nuo 10 iki 70 narių.
Ansamblių vakaras žiūrovų labai mėgstamas dėl savitos, teatralizuotos jo raiškos. Kadangi Ansamblių vakaras sutraukia daug žiūrovų, o vietų skaičius Kalnų parko estradoje yra ribotas, kartais šio vakaro programa rodoma du kartus.
 Ketvirtas renginys – Šokių dienos koncertas, kuris vyksta stadione “Žalgiris”. Tai masinis vieningos kompozicijos įvairaus amžiaus šokėjų pasirodymas.. Masines kompozicijas kuria choreografai, stilizuoto liaudies šokio profesionalai.
Šokių dienoje dalyvauja įvairaus amžiaus šalies tautinių šokių ansambliai – nuo mažų vaikų iki senyvo amžiaus žmonių, iš viso apie 9 tūkst. šokėjų.
Kaip ir kitos dienos, Šokių diena mėgstama dėl savo spalvingumo, gražių tautinių rūbų ir stadiono aikštėje šokėjų “piešiamų” aikštės kompozicijų įvairumo.
 Baigiamasis dainų ir šokių šventimo renginių akcentas – Dainų diena, kuri tradiciškai vyksta Vingio parke, specialiai Dainų dienai pastatytoje estradoje. Dainų dienoje vidutiniškai dainuoja apie 400 chorų, iš viso apie 15000 atlikėjų, t.y. – vaikų, jaunimo, moterų, vyrų ir mišrūs chorai. Dainų dienoje tradiciškai atliekamos harmonizuotos liaudies dainos, klasikų ir šiuolaikinių kompozitorių sukurti kūriniai chorams. Didžioji dalis chorinių dainų atliekama a capella, kitoms pritaria pučiamųjų ar simfoninis orkestras. Atskiras dainas diriguoja skirtingi dirigentai. Chorinių dainų programa trunka apie 4 valandas. Jai pasibaigus prasideda spontaniškas visų į Vingio parką susirinkusių žmonių dainavimas, trunkantis dar kelias valandas. Atliekamos populiarios autorinės, liaudies dainos, romansai, mėgstamiausios pramoginės muzikos melodijos.
Šiuos tradicinius Dainų Šventės renginius paprastai lydi ir daugiau mažesnių ar didesnių susibūrimų – kanklių muzikos vakaras, eitynės Dainų dieną į Vingio parką ir pan.

DAINŲ ŠVENČIŲ ORGANIZAVIMAS

Rengiantis šventei, organizacinis komitetas suformuoja repertuarą. Atskirų dienų scenarijams yra skelbiami konkursai. Suformavus repertuarą, jis išleidžiamas vienos knygos pavidalu bei išplatinamas įvairiems kolektyvams. Rengimosi metu kolektyvų vadovams yra organizuojami seminarai, apmokymai, kursai. Likus keletui mėnesių iki šventės yra rengiamos perklausos, kurių metu atrenkami geriausieji kolektyvai, kurie pakviečiami dalyvauti šventėje.
Dalyviai atvyksta į Vilnių keliom dienom anksčiau – iki šventės vyksta repeticijos, pasiruošimas. Priimti 30 000 svečių Vilniui – didelis iššūkis, reikalaujantis daug pastangų, lėšų, žmonių.
Kartu su žiūrovais Dainų šventėje dalyvauja net apie 340.0000 žmonių (10,6 %)!
Dainų Šventės rengimą koordinuoja Lietuvos nacionalinis komitetas, skirtas saugoti ir plėtoti Nacionalinę dainų ir šokių šventimo tradiciją. Atsakingos organizacijos: Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas, Nacionalinės dainų ir šokių šventimo tradicijos bylos rengimo komisija.
Finansavimo šaltiniai – valstybės ir savivaldybių lėšos 50-60 proc., 10-15 proc. – rėmėjų lėšos, 25-30 proc. – tarptautinių bei ES fondų, programų (įskaitant UNESCO) parama.
Organizuojant Nacionalines dainų ir šokių šventes ruošoje dalyvauja per 1500 kultūros specialistų.

PASAULIO LIETUVIŲ DAINŲ ŠVENTĖ “MES”: 2003m. 06 30 – 07 06

Už mėnesio Vilnius vėl sukrus, Vilnius vėl uždainuos ir pralinksmės – šiemet sostinė atgis ne tik išgražėjusiu Gedimino prospektu, nauju tiltu ir dangoraižiais, bet ir didesne, gražesne, naujesne ir įdomesne Dainų Švente. Tai pirmoji Dainų šventė XXI amžiuje, pirmoji šventė per visą švenčių istoriją, kai menines programas jungia bendra tema. Tą temą nusako vienas žodis mes (ją padiktavo poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraštis). Mes – visi – skirtingo amžiaus, skirtingos lyties, skirtingos profesijos, skirtingos socialinės padėties, išsimokslinimo ir t.t. Bet mes gyvename čia. Šventės organizatoriai siekia atliepti visų – mūsų – širdies šauksmą, siekius, norus ir svajones.
Dainų šventės programose dalyvaus 32 000 šokėjų, muzikantų, tautodailininkų, kitų žanrų atlikėjų. Apie 1000 tautinio meno mylėtojų atvyks iš kitų pasaulio valstybių. Greta įprastų folkloro, ansamblių ir dainų dienų, eitynių į Vingio parką, kanklių vakaro, bus ir naujovių – Lietuvos tautinio kostiumo kolekcijos pristatymas, kartų vakaras (su atgimusiu miuziklu “Velnio nuotaka”), Vidmanto Bartulio kūrinio “Mūsų Lietuva” premjera Katedros aikštėje, pučiamųjų orkestrų paradas, veiks dainos klubas.

VIETOJE PABAIGOS

Daugeliu požiūriu Dainų Šventė – visiškai unikalus Lietuvos kultūros reiškinys. Pirmiausiai – etninės kultūros požiūriu. Čia liaudies dainos, liaudies šokiai, liaudies menas – kuriuos daugelis skeptikų jau palaidoję po vakarietiškų pasilinksminimų velėna – tarsi atgyja, pasidaro įdomūs, ir – svarbiausia – labai labai savi. Kitas aspektas, kuriuo ši šventė taipogi unikali – kultūros vadybos aspektas. Vėl gi, ši šventė tarsi paneigia skeptikų nuomones, kad lietuviai nepajėgūs, neprofesionalūs, perdėm įpratę dirbti “valdiškai” (ypač kultūros sektoriuje), kad surengtų kažką išties didelio, išties nepaprasto, ir – pasakysiu drąsiai – tobulo. Ir nors šiandieninės generacijos pasilinksminimuose vargu ar išgirsim liaudies dainą, tegu Dainų Švenčių tęstinumas, profesionalumas ir populiarumas būna mums viltim, kad ir Europoje išliksime lietuviais 

LITERATŪRA:

1. JAKELAITIS, Vytautas. Dainų Šventės. Vilnius: “Mintis”, 1985.
2. Kultūra,Teisės aktai. Vilnius: “Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras”, 2002.
3. Lietuvos liaudies kultūros centro projektas “Dainų švenčių tradicija ir simbolizmas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje”
4. Oficialus Lietuvos Dainų Šventės tinklapis internete – http://dainusvente.lfcc.lt

Leave a Comment