ES paramos aspektai Lietuvai

TURINYS

1. Įvadas..............................2

2. Santrauka..............................3

3. Pagrindinė dalis..............................6

a) Aplinkosauga Europos Sąjungoje....................6

· Aplinkosaugos politika iki 2000 metų................7

· Derybų dėl stojimo į ES Aplinkos skyrius................9

· Projekto NATURA 2000 įgyvendinimas Lietuvoje............12

b) ES parama verslui.........................13

· Phare ESS 2002 projektas “PARAMA VERSLO PLĖTRAI”.......20

· Negrąžintinų subsidijų schemų finansuotinos veiklos...........21
o Verslo plėtra...........................21
q Viešosios paslaugos verslui..................22
q Tiesioginė parama įmonėms.................23
o Turizmo plėtra.........................26
q Turizmo infrastruktūra....................26
q Tiesioginė parama privatiems turizmo paslaugų teikėjams......27

c) Galimybės žmogui.......................29

· Migruojančios darbo jėgos socialinės garantijos.............30

· ES užimtumo ir socialinė politika..................31

· Tinkamumas darbui.........................31

· Lygios galimybės ir teisės......................32

· ES vykdoma darbuotojų ir savarankiškai dirbančiųjų politika.......32

· Europa investuoja į žmones: Europos socialinis fondas.........33

· Kaip piliečiai gali įgyti gebėjimų užsienyje?.............34

4. Išvados..............................37

5. Literatūros sąrašas............................39

ĮVADAS

Vienas iš sudėtinių gerovės elementų yra sveikata, o viena svarbiausių sveikatos prielaidų yra švvari aplinka. Per pastaruosius kelis dešimtmečius Europoje ir Lietuvoje didėja susirūpinimas aplinkos ir sveikatos būkle bei jų tarpusavio sąveika. Tai ne vien vandens, oro, maisto kokybė ir sauga, dirvožemio užterštumo mažinimas, atliekų tvarkymas, žmonių gyvenimo ir darbo vietos gerinimas, tačiau šiuo metu, nežiūrint į šiokį tokį progresą, vis daugiau vaikų serga astma, daugybė upių bei ežerų jau nebetinka maudytis, ore esančios dulkės paveikia tūkstančių žmonių sveikatą kasmet, taip sukeldamos daugybę ankstyvų mirčių.

Šio darbo dalyje “ES parama verslui” pristatomos bendrojo programavimo dokumento (BBPD) projekte numatytos dvi priemonės pramonei ir verslui remti:
1) tiesioginė valstybės parama pramonei ir verslui per valstybės pagalbos schemas;
2) netiesioginė valstybės parama pramonei ir verslui plėtojant paramos verslui struktūras.
Taip pat trumpai aprašomos šių paramų formos, tipai, remtinos veiklos sferos bei finansuotini pr

rojektai.
Kadangi kiekvienam verslininkui svarbiausia yra tai, kad jo projekto finansavimo išlaidos būtų pripažintos tinkamomis padengti iš ES struktūrinių fondų lėšų, todėl trumpai aptariamas taip vadinamų tinkamų ir netinkamų išlaidų pripažinimas.
Šioje darbo dalyje taip pat trumpai pristatomas projektų rengimo tinklas, pateikiamas galimas projektų padengimo procentas, pristatomi keli projektai, iš kurių plačiau pakomentuojamas svarbiausias Lietuvos verslui – Phare ESS 2002 projektas „PARAMA VERSLO PLĖTRAI“.
Kadangi Lietuvoje didžiausios aktualijos yra dėl negražinamų subsidijų, todėl darbe pristatoma parama negrąžintinų subsidijų forma šioms finansuotinoms veikloms: verslui ir turizmui. Pateikiami šios paramos tikslai, finansuotinos konkrečios veiklos, projektų atrankos kriterijai, aprašomi paramos ir negrąžinamų subsidijų dydžiai.

Žmogaus pasirinkimo laisvė ir neribotos saviraiškos galimybės – tai vienas iš privalumų, kuriuos gausime įstoję į Europos Sąjungą. Daugelį metų Lietuva buvo kiek kitokios sąjungos sudėtyje. Šiandien mees turime galimybę žengti į atvirą Europą Lietuvos žmonėms. Mūsų darbe apžvelgsime laisvo judėjimo ir laisvo pasirinkimo galimybes: pasirinkimo kur ir ką dirbti, pasirinkimo kur ir ką studijuoti. Aptarsime ir jaunimo bei dėstytojų galimybes studijuoti, stažuotis užsienyje, dalyvauti įvairiose pasikeitimo, tobulinimosi programose. Šių programų pagalba mūsų visuomenė taps labiau pasaulietinė, tolerantiška bei išsivysčiusi tarptautiniame lygyje.

SANTRAUKA

Atitinkamos Europos Sąjungos institucijos skiria labai didelį dėmesį aplinkos apsaugai bei įvairiems reguliavimams. Jos nustato įvairių teršalų emisijos apimtis, vandens, oro bei dirvožemio maksimalaus užterštumo ribas, kenksmingų me

edžiagų maisto produktų gamyboje normas. ES ne tik reguliuoja šias sritis, bet ir skiria milžiniškas lėšas, kad būtų sumažinta neigiama aplinkos įtaka žmogaus organizmui.

Europos Sąjungos fondai lėšų skiria ne tik sąjungos narių aplinkos kokybei gerinti, bet ir šalims kandidatėms.

Lietuva derybų Aplinkos skyrių baigė 2001 metų birželio 27 dieną. Tai vienas didžiausių savo apimtimis ir brangiausių skyrių. Jam įgyvendinti per artimiausią dešimtmetį kasmet reikės skirti iki 200 mln. litų, iš kurių apie pusę skirs ES fondas ISPA. Reikalavimų įgyvendinimo naštą palengvina išsiderėti trys pereinamieji laikotarpiai. Tiesa, Europos Komisijos užsakyto tyrimo duomenimis nauda Lietuvai iš aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimo bent kelis kartus viršys kaštus.

Šiame darbe analizuojami aplinkosauginiai reikalavimai ir bendrai skiriamos lėšos šioms problemoms spręsti. Taip pat apžvelgiama Europos Sąjungos parama aplinkosaugai Lietuvoje bei konkretūs iš šių lėšų finansuojami projektai.

Lietuvai tapus pilnateise ES nare, atsives galimybės ne tik paprastiems žmonėms (judėjimo, darbo laisvė ir kt.), bet ir verslininkams. ES struktūrinių fondų pagalbą gaus daugelis Lietuvos verslininkų, kuriems bus skirta per 8 mln. eurų.
ES struktūrinių fondų parama pirmaisiais narystės metais bus teikiama Lietuvos 2004 – 2006 metų Bendrojo programavimo dokumento (BPD) pagrindu.
Pagal minėtame dokumente išskirtus ūkio plėtros prioritetus bei numatytas priemones verslininkai galėtų pretenduoti į ES paramą iš dviejų struktūrinių fondų:
· į paramą kapitalo investicijoms, teikiamą iš Europos regioninės plėtros fondo (E

ERPF);
· į paramą mokymams, teikiamą iš Europos socialinio fondo (ESF).
Aktualiausios verslui yra šios BPD paramos kryptys:
· pramonė ir verslas;
· turizmas;
· energetika.
Verslo projektams finansuoti galima dviejų tipų valstybės parama: tiesioginė ir netiesioginė. Tiesioginė parama bus teikiama per valstybės pagalbos schemas, t.y. priemones, reguliuojamas konkurencijos ir valstybės pagalbos teisės, kuriomis valstybė apsaugo arba remia tam tikras įmones, užtikrindama, kad nebus iškreipta konkurencija. Netiesioginę paramą įmonės galės gauti subsidijuojamų paslaugų verslui, teikiamų per viešąsias verslo paramos institucijas: verslo informacinius konsultacinius centrus; mokslo ir technologijų parkus; verslo asociacijas ir pan.
Kalbant apie projektų finansavimą, reikėtų pažymėti, kad ne visos išlaidos pripažįstamos tinkamomis padengti iš ES struktūrinių fondų lėšų: išskiriamos vadinamosios tinkamos ir netinkamos išlaidos.
Daugybės aktualijų šiandien Lietuvoje sulaukiama dėl valstyvės paramos negrąžintinų subsidijų forma. Negrąžintinų subsidijų parama bus teikiama 2 srityse:
· verslo plėtrai;
· turizmo plėtrai.
Išskiriamos keturios negrąžintinų subsidijų schemos:

Negrąžintinų subsidijų schema nr. 1: VIEŠOSIOS PASLAUGOS VERSLUI
Šios schemos tikslas – suteikti paramą (negrąžintinas subsidijas) veikiančioms viešosioms verslo paramos institucijoms, siekiant identifikuoti, išbandyti ir pagerinti jų gebėjimus teikti kokybiškas subsidijuojamas paslaugas privačiam verslui (ypač mikro ir smulkioms įmonėms pagal ES smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės apibrėžimą). Tai reiškia netiesioginę paramą privačiam verslui, kadangi minėtos verslo paramos institucijos įmonėms teiks ne pinigus, o subsidijuojamas mokymo ir konsultavimo paslaugas.

Negrąžintinų subsidijų schema nr. 2: TIESIOGINĖ PARAMA ĮMONĖMS

Antrosios schemos pa

agrindinis tikslas – suteikti tiesioginę paramą (negrąžintinas subsidijas) privačioms įmonėms įgyvendinti projektus 2 prioritetinėse srityse:
· inovacijų;
· elektroninio verslo.

Inovacinių projektų srautas buvo formuojamas 2001 metų Phare projekto “Inovaciniai gebėjimai” eigoje. Šio Phare projekto metu Lietuvoje taip pat buvo sukurtas regioninis inovacijų paramos institucijų tinklas.

Negrąžintinų subsidijų schema nr. 3: TURIZMO INFRASTRUKTŪRA
Trečiosios negrąžintinų subsidijų schemos tikslas – investuoti į viešosios turizmo infrastruktūros plėtrą, siekiant, kad per sukuriamas pajamas ir darbo vietas regionuose nauda atitektų platesnei visuomenei.

Negrąžintinų subsidijų schema nr. 4: TIESIOGINĖ PARAMA PRIVATIEMS TURIZMO PASLAUGŲ TEIKĖJAMS
Šios schemos tikslas – suteikti paramą privatiems turizmo paslaugų teikėjams, įskaitant individualius asmenis, turizmo paslaugų plėtros projektams įgyvendinti.
Negrąžinamų subsidijų dydis priklausys nuo verslininko veiklos.

Laisvė be apribojimų įsidarbinti bet kurioje iš ES valstybių narių yra viena pamatinių ES piliečių teisių, kurią numato dar 1957 metais pasirašyta sutartis dėl Europos Ekonominės Bendrijos (EEB) įsteigimo. Taigi, šia teise be jokių išlygų pasinaudos ir ES nare tapusios Lietuvos piliečiai, tačiau ne pirmaisiais narystės metais, o po pereinamojo laikotarpio. Pereinamasis laikotarpis yra skirtas šalims narėms apsisaugoti nuo pigios darbo jėgos plūdimo į labiau išsivysčiusias šalis. Šio laikotarpio eigoje bus stengiamasi kuo daugiau sumažinti ryškius ekonominius išsivystymo skirtumus, kurie ir lemia darbo jėgos migraciją.
Laisvas darbo jėgos judėjimas – viena iš laisvių, sudarančių bendrosios rinkos pagrindą. Laisvas darbo jėgos judėjimas ES piliečiams suteikia galimybę ieškoti geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų. Jis turi būti paremtas socialinėmis priemonėmis remti migrantus ir jų šeimas. Laisvas judėjimas neapsiriboja vien darbo jėga. Visi piliečiai turi teisę judėti ir laisvai apsistoti šalių narių teritorijoje. Ši teisė praktiškai įgyvendina Europos pilietybę. Europos šūkis – sukurti Europoje mobilią erdvę, kurioje judėjimas yra ne tik juridinė teisė, bet ir kasdieninė Europos žmonių realybė.
Bendrajai darbo rinkai sukurti labai svarbu, kad potencialūs migrantai gautų informacijos apie Bendrijoje esančias laisvas darbo vietas ir reikiamą joms užimti kvalifikaciją. Bendrijoje tokią informaciją teikia Europos užimtumo tarnyba (European Employment Services). Tinkamumas darbui susijęs su darbo ieškančių asmenų gebėjimais. Mokymas, tęstinis mokymas, perkvalifikavimas ir tinkamas profesinis orientavimas yra tos priemonės, kurias taikydamos vyriausybės gali užtikrinti, kad darbo ieškantys asmenys turėtų darbo rinkai reikalingų gebėjimų ir specialiųjų žinių.
ES valstybės narės daug dėmesio skiria vyrų ir moterų lygioms karjeros galimybėms užtikrinti bei neįgaliesiems integruoti į darbo rinką.
Europos socialinis fondas (ESF) yra investuoti į žmones skirta ES finansinė priemonė. Šio fondo tikslas – padėti užkirsti kelią nedarbui ir kovoti su juo, padėti Europos darbo jėgai ir jos įmonėms labiau pasirengti naujiems išbandymams ir neleisti, kad žmonės atitrūktų nuo darbo rinkos.
Europos Sąjunga jau ilgą laiką rūpinasi žmonių gebėjimų tobulinimu. Vykdomos SOCRATES ir LEONARDO DA VINCI švietimo programos sėkmingai skatina tarptautinį keitimąsi žiniomis universitetų ir vidurinių bei profesinių mokyklų lygmeniu, nes kalbų mokėjimas ir tarptautinė patirtis ateityje bus gyvybiškai būtini. Mokslo srityje yra svarbu studentams suteikti supratimą kaip integruotis į kitas šalis ir pasiekti maksimalią naudą iš daugiatautės aplinkos. Kiekvienam, neatsižvelgiant į socialinį ir kultūrinį statusą, turi būti suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimo, specialybės kelią.

PAGRINDINĖ DALIS

a) Aplinkosauga Europos Sąjungoje

Europos Sąjungoje aplinkosaugos sritį kuruoja Europos Komisijos (EK) Aplinkos apsaugos direktoratas.

Visų aplinkosauginių programų naudą bandoma įvertinti ir žmonių skaičiumi ir pinigine išraiška. Jei visos Europos Sąjungos šalys kandidatės pilnai vykdytų ES direktyvas, nauda būtų akivaizdi. Pavyzdžiui, laikantis Europos Sąjungos reikalavimų dėl oro kokybės, šalyse kandidatėse kasmet būtų galima išvengti nuo 15 000 iki 34 000 mirčių ir nuo 43 000 iki 180 000 chroniško bronchito atvejų. Įvertinus pinigine išraiška, tai būtų nuo 12 iki 69 mlrd. Eurų. Iki 2020-ųjų susidarytų suma, lygi nuo 134 iki 681 mlrd. Eurų.
Europos Sąjungos (ES) komisija yra sudariusi ilgalaikį aplinkosaugos vystymosi planą ateinantiems dešimčiai metų. Plane siekiama įgyvendinti labiausiai tinkamus sprendimus, pareikalausiančius daug darbo ir aktyvumo, sprendžiant gamtosaugos problemas su kuriomis šiuo metu susiduriame. Šiuo metu daugiausia pastangų reikia jau esamos aplinkosaugos įstatyminės bazės įgyvendinimui praktikoje, iškeliant aplinkosaugą kaip vieną iš prioritetų visose Europos Komisijos (EK) veiklos srityse.
Pagrindiniai aplinkosaugos plano tikslai yra:
· Geresnis esamų aplinkosauginių įstatymų įgyvendinimas;
· Geresnis aplinkosaugos politikos integravimas į kitas sritis;
· Dirbti su rinka, atsižvelgiant į verslo ir vartotojų interesus.
Didesnių laimėjimų galima pasiekti ir tada, kai verslininkai ne tik baudžiami už nusižengimus, bet ir apdovanojami už gerą aplinkosauginę veiklą.
Vartotojus siekiama kuo daugiau informuoti apie ekologiškai švarius produktus, kad jie galėtų juos pasirinkti. Tuo tarpu parama ir subsidijos kenksmingoms gamtai sritims turi būti nutraukta, o pramonė turi siekti įgyvendinti naujas, švarias technologijas.
Vienas svarbiausių ES tikslų yra klimato pokyčių sumažinimas ir pirmiausiai „šiltnamio“ efekto panaikinimas. Tam „šiltnamio“ efektą sukeliančių dujų emisiją, lyginant su 1990-ųjų lygiu, reikia sumažinti 70 procentų. Pirmas šio tikslo įgyvendinimo žingsnis – iki 2010 metų išmetamų „šiltnamio” dujų kiekis turės būti sumažintas 8 proc.
Dėl nuolat didėjančio žmonių skaičiaus, kartu ir visos žmonijos poreikių, automatiškai susidaro daugiau atliekų. Nesprendžiant šios problemos, atliekų kiekiai tiek ES šalyse narėse, tiek kandidatėse didės, užimdami vis naujus plotus. ES išskiria kelis atliekų tvarkymo prioritetus, mažinančius atliekų kiekį. Pirmiausia – atliekų mažinimas gamybos ir paslaugų sferoje, efektyviau panaudojant išteklius. Antra – susidarančių atliekų perdirbimas, antrinis panaudojimas, po to deginimas ir paskiausiai išvežimas į sąvartynus.

Europos Sąjungos ir Lietuvos santykiai aplinkosaugos srityje
Aplinkosaugos politika iki 2000 metų.
1992 – 2000 metais į aplinkos apsaugą Lietuvoje investuota apie 280 milijonų eurų (1 lentelė). Daugiausia lėšų skirta nuotėkų valymo įrenginiams ir kanalizacijos tinklams statyti.
1 Lentelė Finansiniai ištekliai aplinkos investicijoms (milijonai eurų)Finansavimo šaltinis 1992-1998 metais
Valstybės biudžetas 112
Aplinkos fondai 21
Užsienio paskolos:
Danijos lengvatinės paskolos 31
Pasaulio bankas 19
ERPB 15
NEFCO (Šiaurės šalių aplinkosaugos finansavimo korporacija) 3
Užsienio dotacijos:
Danija 21
Švedija (SIDA – Švedijos kooperacijos vystymo asociacija) 14
PHARE 13
Suomija 6
Norvegija 2

1998-2000 metais
Įvairūs šaltiniai 23
Iš viso: 280

Lietuvos Respublikos Seimas 1996 metų rugsėjo 25 dieną patvirtino Valstybinę aplinkos apsaugos strategiją ir veiksmų programą. Juose išvardinti aplinkos apsaugos prioritetai, strategijos įgyvendinimo priemonės ir t.t. Programoje nurodoma Sveikatos apsaugos ir Aplinkos apsaugos ministerijoms parengti Nacionalinį aplinkos sveikatinimo veiksmų planą (NASVP). 1998 metų liepos 2 dieną Seimas patvirtino Lietuvos sveikatos programą, kurios pagrindiniai tikslai yra:
· gyventojų mirtingumo mažinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas;
· sveikatos santykių teisumas;
· gyvenimo kokybės pagerinimas.

NASVP projektas parengtas 2000-aisiais metais. Jo veiksmai numatyti šešerių metų laikotarpiui ir kas dvejus metus turi būti peržiūrimi. Kai kuriuose skyriuose įtraukti veiksmai ir iki 2010 m. Svarbiausias vaidmuo, įgyvendinant ir koordinuojant šį planą, tenka Sveikatos apsaugos ministerijai ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms.
NASVP susideda iš dviejų pagrindinių dalių: “Aplinkos sveikatinimo valdymas” ir “Atskiros aplinkos sveikatinimo kryptys”. Pirmojoje aptarti įvairūs monitoringai, ūkinės veiklos ir jos padarinių vertinimas sveikatingumo požiūriu, moksliniai tyrimai, visuomenės informavimas ir t.t. Antrojoje dalyje kalbama konkrečiai apie vandenį, orą, maistą, atliekas, būstą, darbo aplinką – viską, kas didele dalimi nulemia mūsų sveikatos būklę bei priemones tai būsenai priartinti prie daugiau ar mažiau norminių rodiklių. Tuos rodiklius, pasiekti nėra paprasta, todėl NASVP greta pažangos matomi ir kai kurie poslinkiai neigiamų procesų kryptimi.
Projekte didelis dėmesys skiriamas cheminių medžiagų gamybos ir naudojimo poveikio įvertinimui. Oficialiai teigiama, kad per paskutiniuosius metus nebuvo užregistruota ūminių apsinuodijimų preparatų gamybos procesuose. Profesinės ligos, sukeltos cheminių priemonių gamyboje, sudaro apie 2,4 proc. nuo bendro kitų profesinių ligų skaičiaus. Tačiau daug labiau kenčia negamybinė sfera – vartotojai, ypač žemdirbiai ir miškininkai. Tačiau ir buityje naudojami įvairūs valikliai, dezinfekcinės medžiagos, tirpikliai, dažai, buitiniai pesticidai yra pavojingi žmonių sveikatai. Lietuvoje nuo cheminės alergijos kenčia apie 14 proc. gyventojų, o tai dažniausiai pasireiškia alerginiu dermatitu arba bronchine astma. O pavojingiausia chemijos poveikio dalis yra ta, kad cheminės medžiagos ir jų mišiniai gali kauptis organizme ir sukelti ūmines arba tolimas (net ir ateinančioms kartoms) pasekmes. Jos gali integruotai veikti žmogaus organizmą per aplinkos grandinę: oras-vanduo-maistas. Ypač svarbu nuo cheminių medžiagų poveikio apsaugoti labiausiai pažeidžiamą žmonių dalį – vaikus.

Derybų dėl stojimo į ES Aplinkos skyrius.

Lietuva Aplinkos derybų skyrių su Europos Sąjunga užbaigė 2001 metų birželio 27 dieną. Šis skyrius yra labai platus. Jis apima šias sritis:
· bendruosius aplinkos apsaugos valdymo reikalavimus;
· atliekų tvarkymo;
· pramoninės taršos kontrolės ir rizikos valdymo;
· cheminių junginių, genetiškai modifikuotų organizmų, radiacinės saugos bei atominio saugumo.
Apsaugos reikalavimų įgyvendinimas traktuojamas kaip vienas brangiausių. Per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje į ją reikės investuoti apie 2 milijardus litų. Tačiau Lietuvoje ir kitose kandidatėse vyksta neišvengiami ekonominiai pokyčiai, ūkio modernizacija, o tai sudaro palankias sąlygas aplinkos apsaugos pokyčiams. Natūralus naujų technologijų poreikis sudarys sąlygas išvengti dalies papildomų išlaidų aplinkosaugai. Be to, 2001 m. pasirodžiusioje Europos Komisijos inicijuotoje studijoje pirmą kartą buvo pabandyta įvertinti ES aplinkos apsaugos normų įgyvendinimo šalyse kandidatėse naudą. Lietuvos atveju nauda iki 2020 m. vertinama nuo 2,8 mlrd. iki 12,8 mlrd. eurų ir viršija prognozuojamus kaštus.
Svarbu ir tai, kad pagal aplinkos apsaugos finansavimo strategiją iš biudžeto per artimiausią dešimtmetį pinigų reikės skirti tiek, kiek skiriama ir dabar.
Derybose dėl Aplinkos skyriaus Lietuva derėjosi dėl aštuonių pereinamųjų laikotarpių, račiau pavyko išsiderėti tris:
1) Trejų metų pereinamasis laikotarpis (nuo 2004 m. iki 2006 m. pabaigos) pakuočių ir pakavimo atliekų panaudojimui ir perdirbimui. Iki 2006 m. pabaigos reikia pasiekti, kad būtų perdirbama ar kitaip panaudojama ne mažiau kaip pusė Lietuvoje susidarančių pakavimo atliekų. Reikia pagerinti šių atliekų surinkimą ir apskaitą bei skatinti perdirbimą ar kitokį naudojimą, ypač metalų ir plastmasės. Šio tikslo įgyvendinimas ne tik padės švarinti aplinką, bet ir skatins stiklo, popieriaus, plastmasės bei metalo perdirbimo pramonės plėtrą, bus kuriamos darbo vietos. Šiuo metu ES rengia direktyvos pataisas, kuriose, kaip tikimasi, nebebus privaloma perdirbti mažiausiai 5 proc. atliekų išgaunant energiją, ir šalis turės didesnę pasirinkimo laisvę.
2) Ketverių metų pereinamasis laikotarpis (nuo 2005 m. pabaigos iki 2009 m. pabaigos) miestų nuotėkų išvalymui pagal ES reikalavimus. Direktyvos reikalavimų trukmė diferencijuojama atsižvelgiant į miestų gyventojų skaičių. Kadangi šios srities ES normų įgyvendinimas yra vienas brangiausių, tai pereinamasis laikotarpis įgalins sumažinti metines investicijas bei išvengti smarkaus komunalinių tarifų augimo. Lietuva pateikė Nacionalinį miestų nuotėkų valymo direktyvos įgyvendinimo planą, kuriame numatytas detalus nuotėkų valymo įrenginių statybos ir rekonstrukcijos 84-iuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose grafikas iki 2009 metų pabaigos.
3) Ketverių metų pereinamasis laikotarpis (nuo 2004 m. iki 2007 m. pabaigos) lakių organinių junginių, susidarančių skirstant ir laikant benziną, ribojimo reikalavimų įgyvendinimui. Šios direktyvos reikalavimų įgyvendinimo trukmė taip pat diferencijuojama atsižvelgiant į terminalų, mobilių konteinerių ir degalinių metinę apyvartą. Šių teršalų išsiskyrimas ribojamas visoje benzino vežimo ir laikymo grandinėje: terminalai, mobilios vežimo priemonės, degalinės. Pereinamasis laikotarpis ypač naudingas smulkesnėms įmonėms, nes jos turės daugiau laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų, o tokie degalinių tinklai kaip „Statoil“ jau dabar atitinka ES direktyvų reikalavimus.
Išsiderėtas ir aštuonerių metų pereinamasis laikotarpis dėl sieros dioksido ir azoto oksidų išmetimų ribojimo Vilniaus, Kauno ir Mažeikių elektrinėse. Šis laikotarpis prasidės vėliau – nuo 2008-ųjų, kadangi nuo 2008 metų ES griežčiau ribos taršą, kurią sukelia didelių deginimo įrenginių, tokių kaip elektrinės ir katilinės, veikla. Pagal šiuos reikalavimus, nuo 2008 metų didžiausioms Lietuvos elektrinėms būtų taikomi septynis kartus griežtesni nei šiuo metu sieros dioksido apribojimai kūrenant mazutu.
Lietuvos teisinė bazė jau keletą metų derinama prie Europos Sąjungos bazės. Dar iki 2001 m. pabaigos buvo prisiderinta prie esminių ES normų ir įtvirtinti pagrindiniai jų įgyvendinimo principai. Įstatyminė bazė derinama ir toliau.
Europos Komisija ragina Lietuvą daugiau dėmesio bei investicijų skirti oro kokybės užtikrinimui. ES priimtoje Bendrojoje oro kokybės direktyvoje nustatyti tokie pagrindiniai principai:
· išvengti ir mažinti pavojingas oro užterštumo pasekmes žmogaus sveikatai bei visai aplinkai ir užkirsti joms kelią;
· oro kokybę ES valstybėse narėse vertinti pagal bendrus kriterijus ir metodus;
· visuomenei prienama informacija apie oro kokybę;
· išsaugoti aplinkos oro kokybę ten, kur ji gera, kitais atvejais – imtis priemonių jai gerinti.

Numatoma, kad iki 2009 m. kasmet aplinkosauginių standartų įgyvendinimui reikės skirti iki 200 mln. Lt. Didžiausios investicijos planuojamos atliekų tvarkymo sistemų ir vandenvalos įrenginių statybos srityse. Apie pusę reikiamų lėšų – apie 100 mln. Lt kasmet – ketina skirti Europos Sąjungos fondai (ISPA), kitą dalį sudarys valstybės biudžeto, tarptautinių finansinių institucijų lėšos. Per šešerius metus Lietuvai reikės įsteigti 10-12 regioninių atliekų tvarkymo sistemų, sutvarkyti netinkamus naudoti atliekų sąvartynus, užtikrinant, kad jau nuo 2009 m. liepos 16 d. į juos nebebus vežamos atliekos.
Lietuva įsipareigojo, jog iki 2010 m. miestų ir miestelių nutekamųjų vandenų išvalymo lygis atitiks ES standartus. Per dešimtmetį į nuotėkų valymo įrenginių statybą ar rekonstrukciją reikės investuoti 2 mlrd. litų. Planuojama, kad mažiausiai pusę šių išlaidų padengs ES fondas ISPA. Pagal nuostatas fondas gali finansuoti iki 50 procentų projekto vertės, o šalis projekto finansavimui turi skirti ne mažiau kaip 25 % projekto vertės.
Pirmi iš ISPA lėšų finansuoti projektai buvo 2001 metais pradėti Vilniaus vandens tiekimo ir surinkimo sistemos atnaujinimo ir išplėtimo darbai bei Druskininkų nutekamųjų vandenų valymo įrenginių sistemos atnaujinimo darbai.
Vienas sudėtingiausių ir didžiausių iššūkių įmonėms bus integruotos taršos prevencijos ir kontrolės reikalavimai. Pagal juos iki 2004 m. įmonėms turi būti išduoti “integruoti” leidimai, kuriuose nustatyti bendrieji ir konkrečiai įmonei (tiksliau, atskiriems jos įrenginiams) nustatyti taršos ribojimo, atliekų tvarkymo, energijos taupymo ir panašūs reikalavimai (atsižvelgiant į “geriausias turimas technologijas”), kurie turės būti įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2007 m. spalio 30 dienos. Naujiems įrenginiams griežtesni reikalavimai jau taikomi nuo 2001 metų.
Svarbu įgyvendinti tuos reikalavimus, kuriems išsiderėtas pereinamasis laikotarpis. Kaip minėta, iki narystės pradžios tikimasi sulaukti apie pusės projektų vertės paramos, o įstojus tikimasi gauti net 80% finansavimo iš ES pagrindinio finansavimo šaltinio – Sanglaudos fondo.
Aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimas bus naudingas ne tik aplinkai ir žmonėms, bet ir verslo struktūroms, kadangi diegdamos taupesnes technologijas, optimizuodamos gamybos procesą ir gamindamos saugesnius bei švaresnius produktus Lietuvos įmonės bus labiau pasirengusios konkuruoti ES vidaus rinkoje, kur galioja griežti kokybės standartai ir vis labiau stiprėja vartotojų sąmoningumas.

Projekto NATURA 2000 įgyvendinimas Lietuvoje.
Vienas iš ES organizuojamų ir įgyvendinamų projektų Lietuvoje – NATURA 2000. Jo tikslas – sustiprinti buveinių ir laukinės gyvūnijos apsaugą Lietuvoje, sukuriant europinės svarbos saugomų teritorijų tinklą. Visas projekto organizatorių darbas susideda iš kelių dalių. Pirmiausiai apie projektą bei jo įgyvendinimą informuojami žmonės. Kartu formuojama ir visuomenės nuomonė apie integracijos į ES procesą aplinkosaugos srityje. Kita darbo dalis – ištirti konkrečias gyvūnų ir augalų rūšis ir nustatyti tas, kurias būtina saugoti. Projekto NATURA 2000 organizatoriai Vyriausybei siūlo teisės aktus, suderintus su ES teise, kurie padėtų saugoti nykstančias rūšis.
ES lėšomis buvo įvertinta pagrindinių ES direktyvų, įeinančių į projekto NATURA 2000 sudėtį, įgyvendinimo Lietuvoje nauda ir kaštai. Kai kurių iš jų įvertinimai yra tokie:
1) Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad direktyvos dėl laukinių paukščių išsaugojimo bei natūralių buveinių ir gyvūnijos bei augalijos išsaugojimo įgyvendinimo poveikį turėtų pajusti visuomenė bei gamtinė aplinka, o poveikis verslui vargu ar bus žymus, tačiau saugomų teritorijų steigimas tiesiogiai susijęs su tam tikrų ūkinės veiklos formų tose teritorijose apribojimais. Tyrimo organizatoriai siūlo tose teritorijose, kur apribojama ūkinė veikla, imtis kitų veiklos formų – pavyzdžiui, ekologinio ūkininkavimo (ekologiškai švarių produktų dalis Europos maisto produktų rinkoje nuolat didėja), kaimo turizmo, miškininkystės nederlingose žemėse ar tvenkininės žuvininkystės (kuri nėra labai rentabili, tačiau turi būti valstybės remiama, kadangi tvenkinių sistemos šiandien yra išskirtinės paukščių susibūrimo vietos).
2) Kitos ES direktyvos – dėl vandenų apsaugos nuo nitratų taršos, susidarančios plėtojant žemės ūkio veiklą, yra skirta mažinti vandens taršą, kurią sukelia žemės ūkyje naudojami nitratai, įgyvendinimo poveikį vertino Lietuvos vandens ūkio instituto ekspertai.
Tyrimas parodė, kad ilgainiui direktyvos įgyvendinimas turės teigiamų pasekmių – sumažės azoto junginių, bendrojo fosforo ir fosfatų išsiplovimas į drenažą. Be to, įrengus tinkamas mėšlides (mėšlo aikšteles ir srutų talpyklas) nei gruntinis, nei drenažo vandenys nebus teršiami. Prognozuojama, kad direktyvos reikalavimų įgyvendinimas Kuršių marių ir Baltijos jūros teršimą azotu dėl žemės ūkio veiklos sumažintų apie 10 procentų.
Nauda akivaizdi, tačiau ir šiai direktyvai įgyvendinti teks skirti nemažas lėšas. Vanduo, remiantis direktyvos reikalavimais, turi būti apsaugotas įrengiant tinkamas mėšlo aikšteles ar srutų talpyklas. Tyrimo autorių nuomone, iki 2008 m. į mėšlidžių statybą vien pienininkystės ūkiuose Lietuvai reikės investuoti 684,9 mln. litų. Esant dabartinėms žemės ūkio produktų kainoms, tvartams modernizuoti ir mėšlidėms įrengti ūkininkai iš savo veiklos lėšų sukaupti negali. Visa tai parodo, jog tokių sąnaudų nereikia vertinti kaip neišvengiamos blogybės. Šie skaičiai – paskata pagalvoti apie alternatyvias ūkininkavimo ir apskritai ekonominės veiklos formas.
3) Dr. Bernardas Paukštys įvertino direktyvos dėl žmogaus vartojamo vandens kokybės įgyvendinimo pasekmes. Direktyvos, nustatančios griežtus vartojamo vandens kokybės parametrus, pasekmių įvertinimą rezultatų prasme galima pavadinti klasikiniu: aiškiai apibrėžtos ir trumpalaikės sąnaudos, ir ilgalaikė plataus masto nauda visuomenei. Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad beveik milijonas gyventojų Lietuvoje turėtų pajusti tiesioginę geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimo naudą (t.y., gerti švaresnį vandenį). Daugiau kaip 90 tūkstančių gyventojų šiaurės vakarų Lietuvos rajonuose (Kretingos, Kelmės, Skuodo, Telšių, Klaipėdos ir kt.) gėrimui naudoja vandenį, kuriame fluoridų koncentracija viršija direktyvos reikalavimus. Minėtoje teritorijoje iš maždaug 2 200 tirtų gręžinių, 223-uose nustatyta per didelė fluoridų koncentracija. Ataskaitoje konstatuojama, kad fluorui pašalinti iš geriamo vandens kaimo vietovėse reikės nuo 2,8 mln. litų iki 5,4 mln. litų, o miestuose – apie 7 mln. litų investicijų. Tyrimo autoriaus nuomone, direktyvos įgyvendinimas skirtingai palies įvairių socialinių sluoksnių atstovus – vargingesnės gyventojų grupės pajus sąlyginai didesnę kaštų naštą nei labiau pasiturintys žmonės.
4) Dar vienos direktyvos reikalavimų įgyvendinimas turėtų atnešti nemažai naudos ne tik aplinkos kokybei, bet ir patiems verslo subjektams. Tai yra direktyva dėl benziną gabenančių mobiliųjų talpyklų parko atnaujinimo pagal šios direktyvos reikalavimus. Šios direktyvos įgyvendinimas susijęs su oro taršos mažinimu iš benzino išsiskiriančiais lakiaisiais organiniais junginiais, transportuojant ar perpilant benziną, nes atviru būdu, kaip dabar yra Lietuvoje, perpilant 1 kubinį metrą į atmosferos orą išgaruoja 1,2-1,5 litro benzino.
Benzino talpyklų, degalinių įrengimui Lietuvoje griežti reikalavimai įvesti dar 1995 metų. Nustatyta, kad beveik 49 proc. Lietuvoje benzino pervežimui naudojamų autocisternų jau atitinka direktyvos reikalavimus. Jomis pervežama apie 80 proc. benzino, tačiau 20 proc. (maždaug 132 tūkst. tonų) benzino gabenama autocisternomis, neatitinkančiomis direktyvos reikalavimų. Dalis šių cisternų gali būti modernizuojamos, tačiau dažnai tai gali būti neracionalu – modernizavimo kaštai, palyginti su įsigijimo kaštais, būtų 5-8 kartus didesni. Tyrimą atlikę specialistai prognozuoja, kad jei autocisternų parkas visiškai atitiktų direktyvos reikalavimus, lakiųjų organinių junginių ištakos sumažėtų net apie 28 kartus (nuo 2028 tonų iki maždaug 72 tonų per metus, pinigine išraiška – maždaug 5 mln. litų). Tai aiškiai parodo, kad ne tik visuomenė turėtų būti suinteresuota direktyvos įgyvendinimu – cisternų modernizavimas susijęs su kaštų mažėjimu ir patiems benzino transportuotojams.
Nė viename benzino perpylimo terminale nėra benzino rekupiravimo (benzino garų surinkimo) įrenginių, o iš 69 Lietuvoje esančių specializuotų benzino talpyklų, tik 12 atitinka ES reikalavimus. Tai sudaro mažiau negu 10 proc. suminio visų talpyklų tūrio.
Lietuvoje veikia daugiau kaip 600 degalinių. Kadangi dauguma degalinių rekonstruotos arba naujai pastatytos per paskutinius 5-6 metus, todėl jų įranga daugeliu atvejų atitinka ES direktyvas ir Lietuvos reikalavimus, nors tam, kad jos pradėtų normaliai veikti, dar reikia investuoti bent 29 mln. litų. Beje, užsienio ekspertai teigia, kad Lietuvoje degalinių yra per daug. Mūsų šalyje turėtų būti iki 500 gerai įrengtų degalinių. Kadangi Lietuvoje dar statomos ir projektuojamos naujos degalinės, tai po keleto metų jų turėtų sumažėti bent 150 vienetų. Jos nunyks ne tik dėl aplinkosauginių reikalavimų, bet ir dėl konkurencijos.
Iš viso per 2003-2004 metus veikiančių terminalų ir degalinių sutvarkymui reikėtų investuoti 83,6 mln. litų.
Norint, kad reikalavimas dėl benzino garų surinkimo būtų sėkmingai įgyvendintas būtina priimti įstatymą, kad iš garų gautas benzinas nebūtų vėl apmokestinamas.

b) ES parama verslui

ES struktūrinė parama – ramstis Lietuvos verslui, Lietuvai tapus ES nare. ES struktūrinių fondų parama pirmaisiais narystės metais bus teikiama Lietuvos 2004 – 2006 metų Bendrojo programavimo dokumento (BPD) pagrindu.
Bendrojo programavimo dokumentas – tai dokumentas, nustatantis atitinkamą ūkio plėtros strategiją, pateikiantis prioritetų ir uždavinių aprašymą bei finansinį planą. Šiuo metu baigiamas rengti minėto dokumento projektas, su kuriuo galima susipažinti Finansų Ministerijos interneto svetainėje www.esparama.lt.
Pagal minėtame dokumente išskirtus ūkio plėtros prioritetus bei numatytas priemones verslininkai galėtų pretenduoti į ES paramą iš dviejų struktūrinių fondų:
· į paramą kapitalo investicijoms, teikiamą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF);
· į paramą mokymams, teikiamą iš Europos socialinio fondo (ESF).
BPD – tai šalies investicinis planas, kuriame numatytos prioritetinės kryptys, priemonės ir remtinos veiklos.
Aktualiausios verslui yra šios BPD paramos kryptys:
· pramonė ir verslas;
· turizmas;
· energetika.
BPD veiklos finansuojamos su ES struktūrinių fondų parama, t.y. ES finansuoja Lietuvos biudžetą, iš kurio vėliau teikiama parama verslui ar kitoms sritims:

Struktūrinių fondų parama = Nacionalinio biudžeto lėšos + ES biudžeto lėšos (per 4 fondus)

Jei BPD nėra numatyta, kad bus remiama viena ar kita veikla, tai ta veikla ir nebus finansuojama. Tačiau bendrąja prasme verslas turės naudos ir iš kitų ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamų projektų. Pvz., socialinės ir ekonominės infrastruktūros (transportas, energetika, aplinkosauga, IT) plėtra sudarys palankesnę verslo plėtros aplinką. Čia galima būtų paminėti numatomą logistikos centrų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, jungčių su geležinkeliais ir transeuropiniais koridoriais steigimą. Statybos bendrovės galės dalyvauti konkursuose, siūlydamos savo darbus, informacijos technologijų įmonės galės tiekti IT įrangą ir teikti paslaugas. Iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo lėšų bus remiami kaimo turizmo projektai.
Visos BPD nurodytos ūkio plėtros sritys yra labai svarbios, o finansiniai ištekliai riboti. Tačiau tikėtina, kad parama verslui, nuo šiam tikslui dabar skiriamos paramos, išaugs 2-3 kartus. Konkretus verslui skiriamos paramos dydis priklausys nuo pateiktų projektų.
Siekiant skatinti verslumą, sustiprinti veikiančių įmonių gyvybingumą ir konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose, kelti pramonės produktyvumo lygį, skatinti pokyčius prekių ir paslaugų bei eksporto struktūroje artėjant prie ES struktūros, BPD projekte numatytos dvi priemonės pramonei ir verslui remti:
1. tiesioginė valstybės parama pramonei ir verslui per valstybės pagalbos schemas;
2. netiesioginė valstybės parama pramonei ir verslui plėtojant paramos verslui struktūras.
Tiesioginė parama – tai toks paramos tipas, kai įmonės galės gauti pinigus:
· negrąžinamų arba grąžinamų subsidijų forma;
· palūkanų dengimo forma;
· mikrokreditų forma;
· garantijų forma;
· rizikos kapitalo forma.
Tiesioginė parama bus teikiama per valstybės pagalbos schemas, t.y. priemones, reguliuojamas konkurencijos ir valstybės pagalbos teisės, kuriomis valstybė apsaugo arba remia tam tikras įmones, užtikrindama, kad nebus iškreipta konkurencija. Valstybės pagalbos schemos – tai tam tikros iš anksto valstybės nustatytos taisyklės ir tvarka, leidžianti teikti valstybės pagalbą privatiems ūkio subjektams. Valstybės pagalbos schemose bus detaliai išvardyta, kas ir kokioms veiklos sritims gali prašyti pagalbos, kokios išlaidos ir kokiu procentu (dydžiu) gali būti padengiamos, bus nurodyti projektų atrankos kriterijai.
Valstybės pagalbos schemos yra dviejų tipų:
1) parama, teikiama pagal vadinamąją De minimis taisyklę. Šiuo atveju parama vienai įmonei per trejus metus negali viršyti 100 tūkst. eurų. Tokios pagalbos schemos nereikia suderinti su Europos Komisija, todėl pagal ją finansuotinų projektų įgyvendinimo pradžios galima tikėtis kiek anksčiau nei pagal toliau minimo tipo schemą;
2) parama, kurios dydis vienai įmonei per trejus metus gali viršyti 100 tūkst. eurų. Tokia pagalbos schema turi būti suderinta su Europos Komisija.
Teikiant tiesioginę paramą numatoma remti:
· investicijas į gamybos kapitalą:
o pastatų statybą ir rekonstrukciją,;
o įrangą;
o technologijas.
· konsultacinių paslaugų pirkimą:
o rinkos tyrimų;
o verslo galimybių studijų;
o techninės dokumentacijos rengimo;
o informacinių sistemų kūrimo ir pan.
Numatoma finansuoti tokius projektus:
· smulkaus ir vidutinio verslo įmonių steigimo ir plėtros;
· modernizavimo ir konkurencingumo didinimo;
· internacionalizacijos;
· aplinkosaugos priemonių įmonėms;
· privataus sektoriaus turizmo projektus.
Į tiesioginę paramą galės pretenduoti privačios, valstybės ir savivaldybių įmonės, taip pat įmonių konsorciumai.
Netiesioginė parama – tai toks paramos tipas, kai įmonės galės gauti paramą subsidijuojamų paslaugų verslui, teikiamų per viešąsias verslo paramos institucijas:
· verslo informacinius/konsultacinius centrus;
· mokslo ir technologijų parkus;
· verslo asociacijas ir pan.
Netiesioginės paramos formos:
· nemokamos ar iš dalies mokamos konsultacijos, mokymai;
· informacinių ir duomenų bazių, laisvai prieinamų įmonėms, kūrimas ir palaikymas;
· informavimo kampanijos;
· atitikties infrastruktūros sukūrimas ir plėtra ir kt.
Valstybės pagalbos schemos šiuo metu rengiamos. Už jų tinkamą parengimą atsakinga Ūkio ministerija.
Struktūrinių fondų lėšomis bus finansuojami pramonės ir verslo projektai, remiantys veiklos sritis, numatytas Bendrojo programavimo dokumento priemonėse.
Netiesioginė parama skirta:
· pagerinti verslo aplinką;
· išplėtoti struktūrą paslaugų verslui;
· teikti subsidijuojamas paslaugas verslui;
· stiprinti asocijuotas verslo struktūras.
Galima būtų paminėti tokias numatomas remti veiklos sritis, kaip:
· verslo inkubatorių,
· verslo paramos centrų steigimas ir plėtra,
· finansinės inžinerijos paslaugų plėtra,
· inovacijų paramos sistemų steigimas ir plėtra,
· verslo investicinių aikštelių plėtra,
· aplinkosauginės veiklos versle skatinimas ir plėtra,
· parama verslo asociacijoms, organizacijoms ir verslo bendradarbiavimo struktūroms, skatinančioms verslo plėtrą ir pan.
Į paramą pagal šią priemonę galės pretenduoti viešieji ir privatūs paslaugų teikėjai.
Siekiant padidinti ūkio subjektų konkurencingumą plėtojant žmonių išteklius, t.y. kelti darbuotojų kvalifikacijos bei žinių lygį, priderinti visų lygių specialistų rengimą prie kintančių ūkio poreikių, diegti modernias darbo ir jo organizavimo formas įmonėse, BPD projekte numatyta priemonė Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas.

Įgyvendinant šią priemonę numatoma remti tokias veiklos sritis:
· specialistų mokymo,
· perkvalifikavimo ir įgūdžių plėtros programų, skirtų verslo ir pramonės įmonių personalui, vykdymas; minėtų programų sklaida;
· praktikų ir stažuočių pramonės ir verslo įmonėse įgyvendinimas;
· ūkio ir verslo poreikius atitinkančių visų lygių naujų specialistų rengimas;
· lanksčių darbo bei jo organizavimo metodų diegimas.
Į šią paramą galės pretenduoti visos įmonės, viešieji ir privatūs paslaugų teikėjai.
Kalbant apie projektų finansavimą, reikėtų pažymėti, kad ne visos išlaidos pripažįstamos tinkamomis padengti iš ES struktūrinių fondų lėšų: išskiriamos vadinamosios tinkamos ir netinkamos išlaidos.
Tinkamomis išlaidomis pripažįstamos projektui įgyvendinti būtinos kapitalinės investicijos, tokios kaip:
· naujo objekto statyba arba esminė rekonstrukcija;
· įrangos įsigijimas, montavimas ir instaliavimas;
· programinės įrangos kūrimas ar įsigijimas;
· rinkodaros priemonės;
· mokymai ir konsultacijos;
· projektų techninės dokumentacijos rengimas ir kt.;
· dalyvavimas parodose;
· žemės įsigijimas (iki 10 proc. tinkamų išlaidų ir jei tai susiję su projekto įgyvendinimu) ir kt.
Netinkamomis išlaidomis pripažįstama einamosios išlaidos (išskyrus paprastąsias išlaidas mokymams), įskaitant administravimo funkcijų bei tarnautojų darbo užmokesčio išlaidas; lengvųjų automobilių įsigijimas (išskyrus lengvuosius krovininius, kai tai susiję su pagrindine veikla) ir kt. Taigi netinkamos išlaidos yra:
· veiklos kaštai (darbuotojų atlyginimai, šildymas, nuoma, mokesčiai ir pan.);
· pastatų įsigijimas;
· lengvųjų automobilių įsigijimas (išskyrus lengvuosius krovininius ir jei tai susiję su pagrindine veikla);
· žemės įsigijimas (jei tai nesusiję su projekto įgyvendinimu).
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ES struktūrinių fondų lėšomis galima bus finansuoti tik dalį tinkamomis pripažintų projekto išlaidų. Ta dalis kiekvieno projekto atveju gali būti skirtinga, priklausomai nuo projekto ypatumų. Bendru atveju paramos dydis finansuojant privačios įmonės projektus negali viršyti 50 procentų tinkamų projekto išlaidų, išskyrus smulkaus ir vidutinio verslo projektus, kai šis dydis gali būti padidintas 10 procentų.
Struktūrinių fondų paramos galima tikėtis nuo narystės ES pradžios, Europos Komisijai pritarus BPD ir valstybės pagalbos schemoms. Tačiau jau pats laikas pradėti galvoti apie projektus.
Projektų padengimo procentas:
· priklauso nuo projekto kompozicijos, t.y. tinkamos išlaidos padengiamos skirtingu procentu ir išlaidų dydis yra įvairus, priklauso nuo projekto ypatumų.
· bendru atveju privačios įmonės projekto tinkamų išlaidų padengimo dydis neviršija 50 proc., smulkios ir vidutinės įmonės +10 proc.;
· privačių išlaidų dalyje gali būti ir įmonės skolintos lėšos, bet nuosavos įmonės lėšos turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. viso projekto vertės.
Projektų rengimo tinklas:
· viešasis;
· SVV paramos institucinis tinklas:
o Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra (LSVVPA),
o verslo informaciniai/konsultaciniai centrai,
o verslo inkubatoriai,
o turizmo informaciniai centrai;
· Inovacijų paramos tinklas:
o Lietuvos inovacijų centras (nacionalinis) su regioniniu tinklu,
o pavieniai inovaciniai centrai,
o mokslo ir technologijų parkai ir pan.;
· Specializuotos verslo paramos struktūros:
o Lietuvos ekonominės plėtros agentūra,
o Valstybinis turizmo departamentas,
o Energetikos agentūra,
o Verslo asociacijos ir kt.;
· Privatus:
o privačios konsultacinės įmonės,
o privatūs konsultantai.
Pagrindinis dėmesys skiriamas viešajam projektų rengimo tinklui. Projektų rengimo konsultantų apmokymams ketinama pasinaudoti PHARE ekspertų pagalba:
· PHARE ESS 2001 m. programos projektas “Inovaciniai gebėjimai”;
· PHARE ESS 2001 m. programos projektas “Specialioji pasirengimo programa III”;
· PHARE ESS 2002 m. programos projektas “Parama verslo plėtrai”;
· PHARE ESS 2001 m. programos projektas “Inovaciniai gebėjimai”– sukurtas koordinacinis centras su duomenų baze Lietuvos inovacijų centre;
· sukurtas regioninis inovacijų paramos tinklas (4-5 padaliniai);
· skleidžiamos ir generuojamos inovacijų idėjos;
· padedama parengti inovacinius projektus, tinkamus finansuoti iš SF, iš paskolų ar iš nuosavų įmonės lėšų.
PHARE ESS 2001 m. programos projektas “Specialioji pasirengimo programa III”:
· įgyvendins Finansų ministerija;
· skirta viešųjų institucijų pasirengimui naudoti SF paramą bei teikti konsultavimo paslaugas;
· numatoma pradžia 2003 m. II pusm.
PHARE ESS 2002 m. programos projektas “Parama verslo plėtrai”:
· keturios grantų schemos (analogas struktūrinių fondų valstybės pagalbos schemoms);
· kiekvienoje schemoje po 2 mln. Eurų;
· subsidijos dydis min 50 000 (4-oje schemoje 20 000), max 100 000 eurų;
· 1 ir 3 schemose padengimas iki 75 proc., 2 ir 4 – iki 50 proc.
Garantų schemos:
· 1 verslo paramos paslaugos – mokymams, vykdomiems viešųjų verslo paramos institucijų;
· 2 tiesioginė parama įmonėms – inovaciniams ir e-verslo projektams įgyvendinti;
· 3 turizmo infrastruktūra – viešųjų institucijų įgyvendinamiems turizmo infrastruktūriniams projektams;
· 4 tiesioginė parama ūkio subjektams (turizmo srityje) – privačių turizmo paslaugų teikėjų projektams įgyvendinti.

Numatomos įgyvendinimo institucijos:
· Ūkio ministerija;
· LSVVPA;
· INVEGA;
· Energetikos agentūra;
· ateityje – LEPA, LIC, Valstybinis turizmo departamentas ir kt.

Naudotis struktūrinių fondų parama bus galima nuo narystės sutarties ir Bendrojo Programavimo Dokumento (BPD) patvirtinimo – numatoma nuo 2004 metų pirmojo pusmečio pabaigos.

Phare ESS 2002 projektas „PARAMA VERSLO PLĖTRAI“

2002 metų spalio mėnesį Europos Komisija Briuselyje pritarė Phare Ekonominės ir socialinės sanglaudos programos (toliau – Phare ESS) projektui „Parama verslo plėtrai“, kurį parengė Ūkio ministerija kartu su Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra. Šis Phare ESS 2002 projektas finansuojamas iš 2002 metų nacionalinės Phare programos Lietuvai lėšų.
Projekto įgyvendinimą administruos Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo agentūra, dalyvaujant Ūkio ministerijos Struktūrinių fondų valdymo skyriui. Projekto bendra vertė yra 8,4 mln. eurų (28,98 mln. Lt), iš jų 6.3 mln. eurų (21,735 mln. Lt) – PHARE lėšos, 2,1 mln. eurų (7,245 mln. Lt) – nacionalinio bendrafinansavimo lėšos.
Projektą sudaro šie komponentai:
· techninė pagalba;
· keturios negrąžintinų subsidijų schemos:
o viešosios paslaugos verslui;
o tiesioginė parama įmonėms;
o turizmo infrastruktūra;
o tiesioginė parama privatiems turizmo paslaugų teikėjams.

Techninės pagalbos komponento vertė – 0,4 mln. eurų, negrąžintinų subsidijų schemų bendra vertė – 8 mln. eurų, kiekviena po 2 mln. eurų. Praktinis negrąžintinų subsidijų schemų įgyvendinimas vyks 2003-2005 metais.
Daugybė šalies verslinikų svajoja gauti ES struktūrinių fondų paramą. Tačiau spaudoje galima sutikti vis daugiau straipsnių apie tiesioginę valstybės paramą verslui – negrąžinamų subsidijų forma. Todėl labai svarbu paminėti svarbiausius negrąžintinų subsidijų schemų finansuotinų veiklų akcentus.

Negrąžintinų subsidijų schemų finansuotinos veiklos

Negrąžintinų subsidijų parama bus teikiama 2 srityse:
· verslo plėtrai;
· turizmo plėtrai.

1. VERSLO PLĖTRA

Verslo plėtros srityje parama bus teikiama per 2 priemones:
· viešosios paslaugos verslui;
· tiesioginė parama įmonėms;

Negrąžintinų subsidijų schema nr. 1:
VIEŠOSIOS PASLAUGOS VERSLUI
Tikslas:
Suteikti paramą (negrąžintinas subsidijas) veikiančioms viešosioms verslo paramos institucijoms siekiant identifikuoti, išbandyti ir pagerinti jų gebėjimus teikti kokybiškas subsidijuojamas paslaugas privačiam verslui (ypač mikro ir smulkioms įmonėms pagal ES smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės apibrėžimą ). Tai reiškia netiesioginę paramą privačiam verslui, kadangi minėtos verslo paramos institucijos įmonėms teiks ne pinigus, o subsidijuojamas mokymo ir konsultavimo paslaugas.
Pagrindinė verslo paramos institucijų funkcija bus išbandyti ir, jei reikia, patobulinti savo gebėjimus administruoti vietinį subsidijuojamų paslaugų privačiam verslui teikimą.
Finansuotinos veiklos:
Negrąžintinos subsidijos bus skiriamos šioms verslo paramos institucijų veikloms:
· mokomųjų ir informacinių kampanijų parengimui ir įgyvendinimui;
· mokymo programų verslo paramos institucijų darbuotojams parengimui ir įgyvendinimui, siekiant pagerinti jų galimybes teikti aukštesnės kokybės paslaugas verslui, labiau atitinkančias verslo poreikius;
· specialios įrangos įsigijimui, jeigu tai žymiai pagerintų verslo paramos institucijų teikiamų paslaugų kokybę ar paįvairintų jų pobūdį. Standartinės biuro įrangos, skirtos įprastinei, kasdienei biuro veiklai, įsigijimas nebus finansuojamas.
· subsidijuojamų paslaugų teikimui privačioms verslo (ypač mikro ir smulkioms) įmonėms.
Kas gali teikti paraiškas:
Paraiškas negrąžintinai subsidijai gauti gali teikti: verslo (informaciniai ir konsultaciniai) centrai, inovacijų centrai, verslo inkubatoriai, mokslo ir technologijų parkai, savivaldybės.
Projektų atrankos kriterijai
Projektai turi atitikti šiuos kriterijus:
· Pareiškėjas privalo įrodyti finansines ir technines galimybes administruoti subsidiją, gebėjimus teikti aukštos kokybės paslaugas ir turi turėti gerai veikiančias valdymo bei kontrolės procedūras teikiamoms subsidijuojamoms paslaugoms registruoti.
· Pareiškėjas privalo pateikti aiškią ir detalią veiklos programą ir aiškiai nurodyti paslaugų gavėjus.
· Projektas turi atitikti informacinės visuomenės plėtros politiką.

Paramos dydžiai
Veikla
Mokomųjų ir informacinių kampanijų parengimas ir įgyvendinimas; 90%
Mokymo programų verslo paramos institucijų darbuotojams parengimas ir įgyvendinimas, siekiant pagerinti jų galimybes teikti aukštesnės kokybės paslaugas verslui, labiau atitinkančias verslo poreikius; 90%
Specialios įrangos įsigijimas, jeigu tai žymiai pagerintų verslo paramos institucijų teikiamų paslaugų kokybę ar paįvairintų jų pobūdį. 50%
Subsidijuojamų paslaugų teikimas privačioms verslo (ypač mikro ir smulkioms) įmonėms:- specializuoto darbuotojų mokymo įmonėse programos, specializuotos konsultacijos, specializuotų techninių paslaugų (pvz. projektavimo, teisinių, finansinių, vertimo ir pan.) teikimas;- įrangos pirkimas 75%50%

Negrąžintinų subsidijų dydis
Verslo paramos institucijos galės teikti paraiškas nuo 50 000 iki 100 000 eurų vertės negrąžintinai subsidijai gauti. Visais atvejais pareiškėjas turi pateikti specifinius ir detalius duomenis apie projekto, kuriam jis prašo paramos, veiklas bei kiekvienai iš veiklų nurodyti lėšų poreikį.

Negrąžintinų subsidijų schema nr. 2:
TIESIOGINĖ PARAMA ĮMONĖMS
Tikslas:

Suteikti tiesioginę paramą (negrąžintinas subsidijas) privačioms įmonėms įgyvendinti projektus 2 prioritetinėse srityse:
· inovacijų;
· elektroninio verslo.

Inovacinių projektų srautas bus formuojamas 2001 metų Phare projekto “Inovaciniai gebėjimai” eigoje. Šio Phare projekto metu Lietuvoje taip pat bus sukurtas regioninis inovacijų paramos institucijų tinklas.
Elektroninio verslo projektų srautą užtikrins Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV (IVPK). Ši institucija suformavo darbo grupę „Projektai į fondus – PĮF“, kurią sudaro 21 atstovas iš viešojo sektoriaus, akademinės visuomenės ir pramonės, kurie dalyvaus rengiant tinkamus finansuoti projektus. IVPK kartu su Lietuvos informacinių technologijų pramonės asociacija „InfoBalt“ skleis informaciją apie galimybes gauti paramą per šią negrąžintinų subsidijų schemą.
Finansuotinos veiklos:
Negrąžintinos subsidijos bus skiriamos šioms veikloms įgyvendinti:
· Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (RTD) bei produktų projektavimo/tobulinimo darbai: tiek užsakomieji, tiek ir įmonės viduje (įmonės jėgomis).
· Specializuotos konsultacijos įmonėms, siekiant padėti rasti technologinius partnerius, vykdyti tarptautinį technologijų perdavimą, atlikti inovacijų ir technologinius auditus, lyginamąją analizę (benchmarking), plėtoti inovacinius procesus bei skatinti naujų produktų ir (technologinių) procesų patekimą į rinką. Patariamojo pobūdžio paslaugos įmonėms, vykdančioms inovacinę veiklą (teisiniai klausimai, intelektinė nuosavybė/patentai, finansavimas ir pan.). Kvalifikacijos kėlimas tiesiogiai susijęs su technologinėmis inovacijomis.
· Inovacinio proceso įgyvendinimui būtinų įrengimų, kompiuterinės technikos bei programinės įrangos įsigijimas.
· Kitų išorinių technologijų, susijusių su vykdomomis produktų ar procesų inovacijomis, įsigijimas (patentai, licenzijos, know-how, prekių ženklai, programiniai paketai, nepriskirti kitoms veiklų kategorijoms).
· Programinės įrangos kūrimo paslaugos kuriant elektroninio verslo programinius sprendimus, pritaikytus individualiems mikro ir smulkių įmonių poreikiams.
Kas gali teikti paraiškas:
Privačios įmonės ir jų konsorciumai, gebantys komerciškai pritaikyti naujas technologijas, idėjas ir metodus siūlant rinkai naujus arba tobulinant egzistuojančius produktus ir procesus.
Atrankos kriterijai
Projektai turi atitikti šiuos kriterijus:
Inovaciniai projektai:
· įmonė turi turėti pakankamą potencialą (gebėjimus) augimui inovacijų pagrindu ir finansinius/techninius gebėjimus valdyti subsidijas (subsidijuojamą veiklą);
· paramos reikalingumui pagrįsti turėtų būti parengtas aiškus ir aukštos kokybės inovacinis projektas bei projekto darbo planas, apimantis valdymą ir resursų priskyrimą;
· inovacijos turi būti aiškiai orientuotos į rinką (rinkai pasiūlyti nauji ar pagerinti jau egzistuojantys produktai ir procesai);
· kur įmanoma, turėtų būti identifikuoti ir parodyti ryšiai tarp įmonių ir mokslinių tyrimų centrų;
· projektai turi būti paruošti įgyvendinimui.
Elektroninio verslo projektai:
· Projekto indėlis didinant verslo veiklos efektyvumą;
· Projektas poveikis informacinės visuomenės ir elektroninio verslo plėtros skatinimui (pvz. žmonių ir įmonių, dalyvaujančių elektroninio verslo projekto įgyvendinime, skaičius);
· Nuosekli, aiški ir pagrįsta metodika su kiekybiniais ir išmatuojamais rezultatais;
· Finansinis ir institucinis projekto veiklos tęstinumas;
· Valdymo/vadybiniai gebėjimai ir kompetencija;
· Sąnaudų efektyvumas (aiškus, detalus ir realus projekto biudžetas, nuosavų lėšų kiekis ir pan.).

Paramos dydžiai
Veikla
Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (RTD) bei produktų projektavimo/ tobulinimo darbai: tiek užsakomieji, tiek ir įmonės viduje (įmonės jėgomis). 80%
Su inovacijomis susijusios specializuotos konsultacijos ir patariamojo pobūdžio paslaugos įmonėms. 80%
Inovacinio proceso įgyvendinimui būtinų įrengimų, kompiuterinės technikos bei programinės įrangos įsigijimas. 50%
Kitų išorinių technologijų, susijusių su vykdomomis produktų ar procesų inovacijomis, įsigijimas (patentai, licenzijos, know-how, prekių ženklai, programiniai paketai, nepriskirti kitoms veiklų kategorijoms). 50%
Programinės įrangos kūrimo paslaugos kuriant elektroninio verslo programinius sprendimus, pritaikytus individualiems mikro ir smulkių įmonių poreikiams. 80%

Negrąžintinų subsidijų dydis
Siekiant vykdyti valstybės pagalbos de minimis reikalavimą, pagal kurį vienai įmonei 3 metų laikotarpiu suteiktos de minimis valstybės pagalbos bendra suma negali viršyti 100 000 eurų, negrąžintinos subsidijos dydis vienos įmonės projektui gali būti nuo 50 000 iki 100 000 eurų. Jeigu paraišką subsidijai gauti teikia įmonių konsorciumas, negrąžintinos subsidijos dydis gali būti didesnis nei 100 000 eurų, tačiau bet kuriuo atveju kiekvienai konsorciume dalyvaujančiai įmonei tenkanti subsidijos dalis negali viršyti 100 000 eurų).

2. TURIZMO PLĖTRA

Negrąžintinų subsidijų schemų turizmo srityje tikslas – pagreitinti turizmo sektoriaus plėtrą, naujų turizmo paslaugų atsiradimą, padidinti vietinių ir užsienio turistų srautus.

Negrąžintinų subsidijų schema nr. 3:
TURIZMO INFRASTRUKTŪRA
Tikslas:
Investuoti į viešosios turizmo infrastruktūros plėtrą siekiant, kad per sukuriamas pajamas ir darbo vietas regionuose nauda atitektų platesnei visuomenei.
Finansuotinos veiklos:
· Galimybių studijų, verslo planų ir techninės dokumentacijos rengimas, dokumentų leidyba, rinkodara;
· Turizmo infrastruktūros kūrimas ir plėtra:
o kultūrinių objektų fizinis pritaikymas turizmui;
o stovyklaviečių ir rekreacinių zonų plėtra;
o vietiniai turizmo maršrutai;
o vandens atrakcionų infrastruktūra.
· Mokymo programų rengimas ir įgyvendinimas:
o mokymai, kaip valdyti naują turizmo infrastruktūrą;
o mokymai, kaip skatinti turizmą;
o mokymai apie svetingumo verslą.
Kas gali teikti paraiškas:
Apskričių ir savivaldybių administracijos, turizmo informaciniai centrai, mokymo įstaigos.

Paramos dydžiai:
Veikla
Galimybių studijų, verslo planų ir techninės dokumentacijos rengimas, dokumentų leidyba, rinkodara; 80%
Turizmo infrastruktūros kūrimas ir plėtra:· kultūrinių objektų fizinis pritaikymas turizmui; · stovyklaviečių ir rekreacinių zonų plėtra;· vietiniai turizmo maršrutai;· vandens atrakcionų infrastruktūra; 80%
Mokymo programų rengimas ir įgyvendinimas:· mokymai, kaip valdyti naują turizmo infrastruktūrą;· mokymai, kaip skatinti turizmą;· mokymai apie svetingumo verslą. 80%

Negrąžintinų subsidijų dydis:
Nuo 50 000 iki 100 000 eurų.

Negrąžintinų subsidijų schema nr. 4:
TIESIOGINĖ PARAMA PRIVATIEMS TURIZMO PASLAUGŲ TEIKĖJAMS
Tikslas:
Suteikti paramą privatiems turizmo paslaugų teikėjams, įskaitant individualius asmenis, turizmo paslaugų plėtros projektams įgyvendinti.
Finansuotinos veiklos:
Negrąžintinos subsidijos bus skiriamos šioms veikloms įgyvendinti:
· Galimybių studijoms, verslo planams ir techninei dokumentacijai parengti, dokumentų leidybai, rinkodarai;
· Turizmo infrastruktūros kūrimui ir plėtrai:
o fiziniam kultūrinių objektų pritaikymui turizmui;
o kaimo turizmo apgyvendinimo paslaugų, turistinės klasės (šeimyninių) viešbučių, stovyklaviečių ir dviračių turizmo paslaugų plėtrai.
Kas gali teikti paraiškas:
Privatūs turizmo paslaugų teikėjai, privačios konsultacinės įmonės. Tačiau privatūs juridiniai asmenys gali teikti paraiškas tik tuo atveju, jeigu jie negali pretenduoti į SAPARD programos paramą (pvz. jų buveinė nėra kaimo vietovėje ir/arba darbuotojų skaičius viršija 50).

Paramos dydžiai:
Veikla
Galimybių studijų, verslo planų ir techninės dokumentacijos rengimas, dokumentų leidyba, rinkodara; 50%
Turizmo infrastruktūros kūrimas ir plėtra:· kultūrinių objektų fizinis pritaikymas turizmui; · kaimo turizmo apgyvendinimo paslaugų, turistinės klasės (šeimyninių) viešbučių, stovyklaviečių ir dviračių turizmo paslaugų plėtra. 25%

Negrąžintinų subsidijų dydis:
Siekiant vykdyti valstybės pagalbos de minimis reikalavimą, pagal kurį vienai įmonei 3 metų laikotarpiu suteiktos de minimis valstybės pagalbos bendra suma negali viršyti 100 000 eurų, minimalus subsidijos dydis bus 20 000 eurų, maksimalus vienam privačiam ūkio subjektui – 100 000 eurų.
Teigiama, jog ES struktūrinių fondų galimybėmis labiausiai pasinaudos įmonės, plėtojančios inovacijas, naujas technologijas, turinčios rinkos galimybių ES, taip pat kursiančios infrastruktūrą statybos, energetikos kompanijos bei maisto pramonės sektorius. Jos ES struktūriniams fondams teiks stambesnius, inovacijoms daug imlesnius projektus, o paraiškų skaičiumi neabejotinai pirmaus smulkūs projektai. Per verslo paramos institucijas ES pagalba pasieks ir smulkiuosius verslininkus.
Struktūriniams fondams ir dalyvavimui ES projektuose svarbu rengtis jau dabar. Norinčioms pasinaudoti parama įmonėms reikės ne tik pildyti paraiškas, bet ir rengti verslo planus, galimybių studijas, kurių reikalaujama panašių projektų įgyvendinimui ir šiandien. Joms padės kuriama ES struktūrinės paramos administravimo, skirstymo, konsultavimo, projektų įgyvendinimo infrastruktūra. Be abejo, įmonės darbuotojai turi jausti atsakomybę už jos pasirengimą pasinaudoti ES parama. Svarbiausia – mokėti paramą “pasiimti”.

c) Galimybės žmogui

Laisvė be apribojimų įsidarbinti bet kurioje iš ES valstybių narių yra viena pamatinių ES piliečių teisių, kurią numato dar 1957 metais pasirašyta sutartis dėl Europos Ekonominės Bendrijos (EEB) įsteigimo. Taigi, šia teise be jokių išlygų pasinaudos ir ES nare tapusios Lietuvos piliečiai, tačiau ne pirmaisiais narystės metais, o po pereinamojo laikotarpio. Tokia padėtis susiklostė dėl šių priežasčių:

Šiuo metu vienam iš 105 mln. šalių kandidačių gyventojų tenkantis BVP vidutiniškai sudaro mažiau nei 50 proc. ES vidurkio, o atlyginimai tesiekia 10-15 proc. ES vidurkio atlyginimo dydžio. Tokie vis dar ryškūs ekonominio išsivystymo skirtumai, be to, sulėtėję ekonominio augimo tempai rytinėse ES valstybėse (pirmiausia Vokietijoje) lėmė šių šalių piliečių baimę dėl pigios darbo jėgos antplūdžio iš stojančių į ES valstybių.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes Europos Komisija suformulavo gana lanksčią poziciją:
1. ES valstybės narės su šalimis kandidatėmis gali sudaryti dvišales sutartis, liberalizuojančias laisvą darbo jėgos judėjimą iš šių šalių. Tokius ketinimus pareiškė Airija, Švedija, Danija ir Olandija.
2. Tokios sutarties nepasirašius, 2 metus po šalies narystės ES valstybėms narėms (pvz., Vokietijai) suteikiama teisė taikyti nacionalinius reikalavimus įdarbinant šios šalies (pvz., Lietuvos) piliečius. Praėjus šiam laikotarpiui, ES valstybės narės, pageidaujančios ir toliau taikyti nacionalinius reikalavimus, privalo apie tai pranešti Europos Komisijai ir pagrįsti savo poziciją. Priešingu atveju pereinamasis laikotarpis nustoja galiojęs.
3. Praėjus 5 metams po Lietuvos (ir kitų kandidačių) narystės ES, valstybės narės gali šį laikotarpį pratęsti dar 2 metams tik įrodžiusios esant rimtų problemų jų darbo rinkoje, pvz., esant itin aukštam nedarbo lygiui.
Taigi 7 metai po narystės yra pats ilgiausias pereinamasis laikotarpis, kokio galėtų pageidauti valstybės narės. Mažas Lietuvos gyventojų skaičius ir geografinis atstumas nuo ES leidžia pagrįstai tikėtis, kad mūsų atveju tokio laikotarpio neprireiks. Tuo tarpu net su keturiomis populiariomis tarp darbo ieškančių lietuvių šalimis (Švedija, Danija, Olandija ir Airija) liberalusis režimas įsigalios nuo narystės ES dienos. Labai tikėtina, kad ES atsižvelgs į Lietuvos, kaip mažos valstybės specifiką ir jau po dviejų narystės metų mūsų piliečiai galės laisvai įsidarbinti daugumoje ES valstybių.
Laisvas darbo jėgos judėjimas – viena iš laisvių, sudarančių bendrosios rinkos pagrindą. Tai didžiulis Europos integracijos laimėjimas – pokario metų ekonominės migracijos pavertimas laisvu darbo jėgos judėjimu. Laisvas darbo jėgos judėjimas ES piliečiams suteikia galimybę ieškoti geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų. Taigi jis skatina galimybes pagerinti individo gyvenimo standartus, kartu sumažina socialinę įtampą ir leidžia pagerinti darbo jėgos, likusios ES neturtingiausiuose regionuose, gyvenimo sąlygas.
Turtingiausioms šalims ir regionams migracija pateikia darbo jėgos, turinčios įtakos jų ekonominiam augimui. Europos Sąjungoje tai palengvina darbo pasiūlos reguliavimą pagal įmonių poreikį ir atveria labiau suderintos ir efektyvesnės ekonominės politikos Europos lygiu galimybes. Ekonominis darbo jėgos judėjimo liberalizavimas remiasi prielaida, kad panaikinus kliūtis laisvam darbo jėgos judėjimui darbininkai migruos ten, kur yra darbo jėgos stygius, ir todėl siūlomas darbo užmokestis yra didesnis. Bendrojoje rinkoje tai skatins našumą ir efektyvesnį išteklių paskirstymą.
Tačiau laisvas darbo jėgos judėjimas turi ir trūkumų. Tai sudėtingas įprastos gyvenimo vietos pakeitimas, vietinių gyventojų nedraugiškumas atvykusiųjų atžvilgiu, emigracijos regionų nuskurdinimas dėl žmogiškųjų išteklių netekimo, padidėjęs socialinių paslaugų poreikis imigracijos regionuose. Laisvas darbo jėgos judėjimas turi būti paremtas socialinėmis priemonėmis remti migrantus ir jų šeimas. Be to, jis turi būti susietas su efektyvia regionine politika, įgalinančia sukurti darbo vietas nepalankiuose regionuose.
Laisvas judėjimas neapsiriboja vien darbo jėga. Visi piliečiai turi teisę judėti ir laisvai apsistoti šalių narių teritorijoje. Ši teisė praktiškai įgyvendina Europos pilietybę. Europos šūkis – sukurti Europoje mobilią erdvę, kurioje judėjimas yra ne tik juridinė teisė, bet ir kasdieninė Europos žmonių realybė.

Migruojančios darbo jėgos socialinės garantijos.
Socialinio saugumo užtikrinimas yra viena iš prielaidų efektyviam darbo jėgos judėjimui ir apsistojimui. Nuo 1958 m. migrantai darbuotojai turi tokias pat teises į socialines garantijas kaip ir juos priimančios šalies gyventojai. Jų vaikai gauna tokią pat paramą kaip šalies vaikai, ir pensininkams skaičiuojamos pensijos jų viso darbo laiko Bendrijos šalyse pagrindu.
Bendrajai darbo rinkai sukurti labai svarbu, kad potencialūs migrantai gautų informacijos apie Bendrijoje esančias laisvas darbo vietas ir reikiamą joms užimti kvalifikaciją. Bendrijoje tokią informaciją teikia Europos užimtumo tarnyba (European Employment Services). Ši tarnyba turi patarėjų tinklą, kurį sudaro apie 400 nacionalinių įdarbinimo tarnybų, darbdavių organizacijų, profsąjungų, regionų administracijų ir universitetų atstovai, specialiai parengti dirbti su darbo ieškančiais asmenimis ir darbdaviais. Tinklo esmė – kompiuterizuota duomenų bazė, teikianti informaciją apie darbo, įdarbinimo, gyvenimo sąlygas Europos Sąjungoje. Europos užimtumo tarnyba ne tik informuoja apie darbo vietas visoje ES, bet ir atlieka visų klausimų, susijusių su užimtumu Europoje, tyrimą. Europos Komisija užtikrina tinklo koordinavimą.

ES užimtumo ir socialinė politika.
Europos užimtumo ir socialine politika siekiama skatinti visuotinę tinkamą gyvenimo kokybę ir reikiamą gyvenimo lygmenį, užtikrinant galimybę gyventi aktyvioje, integruotoje ir sveikoje visuomenėje. Iki šiol tokia politika padėjo pagerinti milijonų ES piliečių gyvenimą, įskaitant ir bedarbius, pagyvenusius žmones, neįgaliuosius, socialiai atskirtuosius, darbo rinkoje diskriminuojamus bei kitus asmenis.
Aukštas nedarbo lygis – viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI a. pradžios problemų beveik visose ES valstybėse narėse. Vienas iš dešimties ES piliečių veltui vargsta ieškodamas darbo. Europoje užimtumo lygis siekia 61 proc. ir yra beveik 10 procentinių punktų mažesnis negu JAV ar Japonijoje. Nors ES sukurta milijonai naujų darbo vietų, ne vienas milijonas žmonių vis dar negali rasti darbo, o daugiau nei pusė visų darbo ieškančių asmenų jau ilgiau kaip metai yra bedarbiai. Europos Sąjungoje ne tik trūsta darbo vietų – kai kurios gyventojų grupės, pavyzdžiui, ilgą laiką darbo nerandantys asmenys, jaunimas, vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji, moterys ir tautinių mažumų atstovai, darbo rinkoje susiduria su ypatingais sunkumais. Europos moterų užimtumo lygis yra 20 proc. žemesnis negu vyrų. Neįgaliųjų padėtis dar liūdnesnė, nes jų užimtumo lygis 30 proc. žemesnis už Europos vidurkį. Todėl ES siekia ne tik užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų kuriama daugiau naujų darbo vietų, bet ir suteikti darbo rinkoje daugiau galimybių toms gyventojų grupėms, kurių padėtis iki šiol buvo nelabai palanki.

Tinkamumas darbui.
Tinkamumas darbui susijęs su darbo ieškančių asmenų gebėjimais. Mokymas, tęstinis mokymas, perkvalifikavimas ir tinkamas profesinis orientavimas yra tos priemonės, kurias taikydamos vyriausybės gali užtikrinti, kad darbo ieškantys asmenys turėtų darbo rinkai reikalingų gebėjimų ir specialiųjų žinių. Todėl siekiama, kad:
· Jaunimas galėtų mokytis, persikvalifikuoti ar dalyvauti praktinio mokymo kursuose dar iki sueinant šešiems jų nadarbo mėnesiams;
· Bedarbiai suaugusieji galėtų viską pradėti iš naujo, daugiau dėmesio skirti tolesniam jų mokymui ir profesiniam orientavimui dar iki sueinant dvylikai jų nedarbo mėnesių;
· Bent vienas iš penkių bedarbių turėtų galimybę persikvalifikuoti arba toliau mokytis;
· Sumažėtų atvejų, kai nebaigiama vidurinė mokykla, kad būtų sukurta gamybinės stažuotės sistema arba patobulinta jau egzistuojanti.

Lygios galimybės ir teisės.
ES valstybės narės daug dėmesio skiria vyrų ir moterų lygioms karjeros galimybėms užtikrinti bei neįgaliesiems integruoti į darbo rinką. Todėl ES valstybės narės nusprendė:
· Imtis priemonių, padedančių užtikrinti, kad moterys galėtų įsidarbinti ir būtų įsileidžiamos į tas sritis ir specialybes, kur nuo seno daugumą užima vyrai;
· Pasirūpinti didesnėmis vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūros galimybėmis ir taip sudaryti moterims palankesnes sąlygas pradėti dirbti arba neatsisakyti turimo darbo;
· Palaipsniui šalinti kliūtis, trukdančias vyrams ir moterims po pertraukos (pvz., po motinystės atostogų) vėl grįžti į darbą;
· Ypatingą dėmesį skirti sunkumams, su kuriais susiduria darbo ieškantys neįgalieji.
Norėdama užkirsti kelią diskriminacijai dėl lyties, ES visų pirma priėmė teisės aktus, užtikrinančius lygias galimybes darbe, moksle, vienodas darbo sąlygas ir socialinę apsaugą. Teisės, kurias suteikia Europoje galiojančios lygių galimybių nuostatos:
· Vyrai ir moterys turi teisę gauti vienodą atlyginimą tiek už tą patį, tiek už vienodos vertės darbą.
· Moterims ir vyrams turi būti užtikrintos vienodos galimybės gauti darbą, mokytis, tęsti mokslą, daryti karjerą, todėl darbo skelbimų tekstuose neturi būti nurodoma, ar kandidatas turėtų būti vyras, ar moteris.
· Socialinės apsaugos sistemos (profesinės ir įstatymuose numatytos) turi garantuoti vienodas išmokas ir lengvatas tiek vyrams, tiek moterims.
· Valdžios institucijų požiūris į savo verslą steigiančias moteris ir į savarankiškai dirbančiaisiais panorusius tapti vyrus turi būti vienodas.
· Dirbančios nėščios moterys turi teisę gauti motinystės išmokas bei išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų.

Europos Sąjungos vykdoma darbuotojų ir savarankiškai dirbančiųjų politika.
Šiandien Europoje taikomi minimalūs reikalavimai, reglamentuojantys darbo dienos trukmę, dirbančio jaunimo apsaugą, gresiantį kolektyvinį darbuotojų atleidimą iš darbo, nuosavybės teisių į įmonę perdavimą ir darbdavio nemokumą. Laikantis minėtųjų darbuotojų teisių siekiama svarbaus socialinio tikslo – užtikrinti, kad ES ūkio subjektų konkurencija darbotojų apsaugai neturėtų neigiamo poveikio.
Europos dirbantiesiems garantuojamos šios teisės:
· Draudžiama dirbti neturintiems 15 metų asmenims. Asmenims iki 18 metų amžiaus draudžiama dirbti viršvalandžius.
· Suaugusieji dirbantieji privalo turėti galimybę tarp darbo dienų ilsėtis bent 11 valandų (kai kurioms profesinėms grupėms numatytos išimtys).
· Darbuotojai turi teisę pasirašyti sutartį, kurioje būtų nurodytas atlyginimas, atostogoms skirtas laikas ir prieš kiek laiko privalu pranešti apie išėjimą iš darbo.
· Nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms arba neseniai gimdžiusioms moterims turi būti taikomos specialios sveikatos apsaugos ir darbo saugos priemonės. Negalima moterų atleisti iš darbo tik todėl, kad jos turi vaikų, yra nėščios arba išeina motinystės atostogų.
Europos darbo rinka besidomintys piliečiai gali tikėtis pagalbos iš Europos įdarbinimo agentūros EURES, įsteigtos paskutinio XX a. dešimtmečio viduryje. Šios agentūros steigėjai yra Europos Komisija ir visų valstybių narių bei Norvegijos ir Islandijos darbo biržos. Pirminis tokios agentūros tiklas buvo užtikrinti keitimąsi informacija apie darbo vietas, rengti europatarėjus ir kurti duomenų bazes. Šiuos metu jau parengta daugiau negu 500 europatarėjų, kurie ir sudaro kontaktinių asmenų, esančių kiekvienos valstybės narės darbo biržose, tinklą. Jie keičiasi informacija apie laisvas darbo vietas, darbo ieškančius asmenis, padėtį darbo rinkoje, gyvenimo ir darbo sąlygas įvairiose šalyse ir palaiko ypač glaudžius ryšius su Europos pasienio regionais.

Europa investuoja į žmones: Europos socialinis fondas.
Europos socialinis fondas (ESF) yra investuoti į žmones skirta ES finansinė priemonė. Nuo 1957-ųjų ESF taiko bendro finansavimo principą ir taip prisideda prie valstybių narių pastangų didinti įdarbinimo galimybes ir formuoti reikiamus gebėjimus.

Europos socialinis fondas nukreipia ES pinigus reikiama kryptimi ir taip padeda valstybėms narėms įgyvendinti drauge užsibrėžtus siekius, kad būtų sukurta daugiau ir geresnių darbo vietų. Šio fondo tikslas – padėti užkirsti kelią nedarbui ir kovoti su juo, padėti Europos darbo jėgai ir jos įmonėms labiau pasirengti naujiems išbandymams ir neleisti, kad žmonės atitrūktų nuo darbo rinkos.

2000 – 2006 m. programomis grindžiamos veiklos laikotarpiu ESF iš dalies finansuos valstybių narių pasirinktas priemones, numatytas šioms penkioms prioritetinėms sritims:
· Veiksmingos darbo rinkos politikos formavimas;
· Parama žmonėms, susiduriantiems su socialinės atskirties grėsme, ypač daug dėmesio skiriant jų galimybėms darbo rinkoje;
· Bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo tobulinimas, taip siekiant užtikrinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir darbo rinkoje pageidaujamų gebėjimų formavimą;
· Darbuotojų gebėjimo prisitaikyti, verslumo ir darbo jėgos įgūdžių formavimo tyrimų, mokslo ir technologijų srityse skatinimas;
· Moterų tinkamumo darbui ir savarankiško darbo skatinimas, kova su lyčių nelygybe darbo rinkoje.

Kaip piliečiai gali įgyti gebėjimų užsienyje?
Europos Sąjunga jau ilgą laiką rūpinasi žmonių gebėjimų tobulinimu. ES pastangos neapsiriboja vien Europos socialinio fondo veikla. Spręsdama šį rūpimą socialinį klausimą ES imasi ir kitų priemonių. Vykdomos SOCRATES ir LEONARDO DA VINCI švietimo programos sėkmingai skatina tarptautinį keitimąsi žiniomis universitetų ir vidurinių bei profesinių mokyklų lygmeniu, nes kalbų mokėjimas ir tarptautinė patirtis ateityje bus gyvybiškai būtini. ES taiko šias priemones siekdama visiems sudaryti galimybes mokytis savo gimtoje šalyje ir užsienyje, užmezgant partnerystės ryšius, vykdant pasikeitimo programas ir šalinant biurokratines kliūtis, trukdančias įgytą kvalifikaciją pripažinti kitose šalyse. SOCRATES ir LEONARDO DA VINCI programose iš viso dalyvauja 31 šalis. Tarp jų 15 sudaro ES šalys (Airija, Austrija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vokietija), trys Europos ekonominės erdvės šalys (Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija) bei 13 šalių, siekiančių tanpti ES narėmis (Bulgarija, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Turkija ir Vengrija). Iki šiol jau daugiau nei milijonas žmonių pasinaudojo ES programų teikiamomis galimybėmis asmeniškai pasitobulinti kitose Europos valstybėse. SOCRATES programa nuo 1995 m. suteikė galimybę 500.000 jaunų žmonių tam tikrą laikotarpį studijuoti, LEONARDO DA VINCI programa – 130.000 instruktorių pakelti jų kvalifikaciją kitose Europos šalyse.
Plačiau aptarsime vykdomas švietimo programas:
SOCRATES – ES švietimo programa, administruojama Europos Komisijos Švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų generalinio direktorato. Ši programa pradėta vykdyti 1995 m., sujungus nuo 1987 m. vykdytas programas ERASMUS, LINGUA, ARION. Siekiant ES švietimo politiką padaryti veiksmingesnę, naujoji programa jungia įvairius ankstesnės veiklos tipus ir papildomas priemones. Ji skirta švietimo institucijoms, studentams, mokiniams ir mokytojams, taip pat studentų, mokytojų ir dėstytojų bei tėvų asociacijoms. Vykdant programą bendradarbiaujama su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip UNESCO ir OECD (Organization for Economic Cooperation and Development – ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija). Programoje taip pat dalyvauja Europos ekonominės erdvės valstybės (t.y. Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija), 10 ES asocijuotųjų Vidurio ir Rytų Europos valstybių, Kipras, Malta bei Turikija. SOCRATES programos biudžetas 1995–1999 m. buvo 850 mln. ekiu, 2000-2006 m. (SOCRATES 2) jai numatoma skirti 1,85 milrd. eurų.
Šiuo metu SOCRATES programą sudaro aštuonios veiklos kryptys:
1. ES valstybių aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo projektai (ERASMUS);
2. mokyklų partnerystės (COMENIUS); teikiama parama valstybių narių keitimuisi mokytojais, mokytojų seminarams ir kursams, migrantų, keliaujančių asmenų vaikų mokymui;
3. Europos kalbų mokymo tobulinimas (LINGUA);
4. suaugusiųjų švietimo ir nuotolinio mokymo projektai (GRUNDTVIG);
5. švietimo informacinės ir komunikacijų technologijos (MINERVA);
6. švietimo sistemų bei politikos priežiūra ir naujovės;
7. bendri veiksmai su kitomis Europos programomis;
8. papildomos priemonės: parama Europos asociacijoms ir leidiniams, Europos bendradarbiavimo skatinimas, SOCRATES veiklos stebėjimas ir vertinimas, nacionalinių programos agentūrų informacinė veikla.

ERASMUS (European Community Action Scheme for the Mobility of University Students, ši santrupa priderinta prie žymaus XVI a. humanisto Erazmo Roterdamiečio vardo) – ES programa, skirta ES valstybių aukštųjų mokyklų mainams skatinti. Programa buvo patvirtinta 1987 m. Programos tikslas – skatinti studentų, dėstytojų, mokymo programų mainus tarp ES valstybių universitetų. Nuo 1995 m. aukštųjų mokyklų ERASMUS programa yra įtraukta į platesnio masto ES švietimo programą SOCRATES. Programą sudaro trys pagrindinės kryptys, kuriomis skatinamas Europos universitetų bendradarbiavimas, studentų ir akademinės bendruomenės mobilumas bei dalyvavimas bendruose teminiuose (tyrimų temų) tinkluose. Pagal abipusį universitetų susitarimą studentai gali gauti finansinę paramą studijoms kitoje šalyje, aukštojo mokslo įstaigos gali gauti finansinę paramą įvairioms programoms bei tyrimams. Be to, ja siekiama skatinti dvišalius ir daugiašalius akademinius mainus. Organizaciniu požiūriu ERASMUS programa yra paremta sutartimis tarp aukštųjų mokyklų. 1997 m. šioje sistemoje dalyvavo 145 ES ir EFTA (European Free Trade Association – Europos laisvosios prekybos asociacija) valstybių universitetai. Už programos įgyvendinimą atsakinga Komisija, kuriai padeda specialiai įsteigtas SOCRATES komitetas, sudarytas iš ES valstybių narių atstovų. Informacija apie programos galimybes skleidžiama per nacionalines SOCRATES agentūras, kurios taip pat koordinuoja kiekvienos šalies dalyvavimą programoje. Tokios agentūros įsteigtos visose programoje dalyvaujančiose valstybėse.

LINGUA – ES programa, kurios paskirtis – skatinti ir gerinti užsienio kalbų mokymą valstybėse narėse. Programa pradėta vykdyti 1990 m. Komisijos siūlymu siekiant stiprinti Europos Bendrijos valstybių tautų kultūrinę sanglaudą. Pagal šią programą keičiamasi studentais ir mokytojais, organizuojamas mokytojų kvalifikacijos kėlimas kitose valstybėse narėse, atliekami moksliniai kalbų mokymo metodų ir priemonių tyrimai. Parama teikiama tik ES valstybių oficialių kalbų mokymui. Skatinant kalbų įvairovę ES, ypatingas dėmesys skiriamas rečiau vartojamoms ir dėstomoms kalboms. Finansuojami projektai, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip trijų šalių institucijos. Nuo 1995 m. ši programa įtraukta į SOCRATES ir LEONARDO DA VINCI programas.

LEONARDO DA VINCI – ES profesinio mokymo rėmimo programa, pavadinta garsaus Renesanso epochos menininko ir išradėjo vardu. Programa parengta siekiant sujungti, koordinuoti ir išplėsti keletą savarankiškų XX a. devintame dešimtmetyje paskelbtų mokymo programų, kad būtų padidintas jų veiksmingumas ir indėlis į bendrą ES piliečių kvalifikacijos kėlimo strategiją, numatytą ES sutartyje. Įgyvendindama šią strategiją, Komisija parengė Baltąją knygą, skirtą augimui, konkurencingumui ir darbo vietų kūrimui, kurioje buvo pabrėžta profesinio mokymo svarba mažinant nedarbą ir skatinant konkurenciją rinkoje.
Pagrindinis programos tikslas – skatinti piliečius nuolat gilinti savo žinias ir tobulinti profesinį pasirengimą, gerinti įvairių mokymo programų kokybę ir diegti naujoves, aprėpiant jau egzistuojančias bendras ES programas bei ES valstybių nacionalinių mokymo sistemų teigiamą patirtį.
LEONARDO DA VINCI programos esmė – finansiškai remti konkrečius profesinio mokymo projektus, kurie atrenkami konkurso tvarka. Programą vykdo Komisija. 1995-1999 m. pagal programą buvo įgyvendinta daugiau kaip 3 tūkst. įvairių projektų, kuriems skirta 730 mln. ekiu, ir juose dalyvavo apie 60 tūkst. profesinio mokymo įstaigų. Antrojo programos etapo įgyvendinimui numatoma skirti 1,15 mlrd. eurų. LEONARDO DA VINCI yra labai glaudžiai susijusi su SOCRATES programa, taip pat ją įgyvendinti padeda Europos profesinio mokymo plėtros centras (European Centre of the Development of Vocational Training) ir Europos mokymo fondas (European Training Foundation). Nuo pat pradžių programoje gali dalyvauti ne tik ES, bet ir Europos ekonominės erdvės šalys (t.y. Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija), o palaipsniui ji buvo atverta ir visoms valstybėms kandidatėms (Lietuva šioje programoje dalyvauja nuo 1998 m.).

Mobilumas tarp ES šalių yra naudingas ne tik studentams, mokytojams, instruktoriams, profesijai rengiamiems asmenims ar darbuotojams, kurie važiuoja į užsienį, bet ir tiems, kurie susiduria su šiais žmonėmis. Diskusijos, pirminių žinių pasidalinimas, kultūrų palyginimas sukuria abipusį lenktyniavimą: tarp lankytojo, svečio ir šeimininko.
Mokslo srityje, yra svarbu studentams suteikti supratimą kaip integruotis į kitas šalis ir pasiekti maksimalią naudą iš daugiatautės aplinkos. Judėjimas siūlo galimybes mažiau kvalifikuotiems žmonėms. Tai galėtų pakeisti jų gyvenimus. Kiekvienam, neatsižvelgiant į socialinį ir kultūrinį statusą, turi būti suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimo, specialybės kelią.

IŠVADOS

1. ES aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas turės teigiamą poveikį, kadangi tai leis pagerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ir išvengti įvairių sveikatos sutrikimų, išlaikyti patrauklią rekreacinę aplinką bei natūralius gamtos išteklius, taip pat ir tuos, kurie turi komercinę vertę – žuvų išteklius, miškus. Modernios ir taupios technologijos, švaresni ir saugesni produktai įgalins Lietuvos įmones prisitaikyti prie naujų sąlygų ES vidaus rinkoje.
2. Išlieka neigiamas žmonių požiūris į tai, kad aplinkosaugai skiriamos milžiniškos lėšos. Taip yra todėl, kad prisitaikymo prie ES gamtos apsaugos reikalavimų sąnaudas galima pavadinti tiesiog investicija: šiandien mokame pinigus, kad ateityje mūsų vartojamas vanduo ar oras, kuriuo kvėpuojame, būtų švarūs. Tokiu atveju didžioji dalis kaštų teks galutiniam vartotojui, o nauda iš to, ypač finansinė, sunkiai pastebima. Skurdžiau gyvenantiems žmonėms teiginys, kad dėl švaresnės aplinkos jų gyvenimas pailgės keletu metų, ar šiek tiek rečiau reikės lankytis pas gydytojus, neatrodo pakankamas argumentas, kad aplinkosaugai būtų galima skirti dideles lėšas.
3. Verslininkai aplinkosauginiu aspektu nėra labai suinteresuoti imtis konkrečių darbų. Mokestis už atmosferos oro taršą Lietuvoje labai mažas ir sudaro tik 0,4 proc. bendrame mokesčių balanse. Taip pat trūksta bendradarbiavimo tarp verslininkų ir aplinkosaugininkų, o daugiau konfrontuojama tarpusavyje.
4. ES struktūrinių fondų galimybėmis labiausiai pasinaudos įmonės, plėtojančios inovacijas, naujas technologijas, turinčios rinkos galimybių ES, taip pat kursiančios infrastruktūrą statybos, energetikos kompanijos bei maisto pramonės sektorius. Jos ES struktūriniams fondams teiks stambesnius, inovacijoms daug imlesnius projektus, o paraiškų skaičiumi neabejotinai pirmaus smulkūs projektai. Per verslo paramos institucijas ES pagalba pasieks ir smulkiuosius verslininkus.
5. Struktūriniams fondams ir dalyvavimui ES projektuose svarbu rengtis jau dabar. Norinčioms pasinaudoti parama įmonėms reikės ne tik pildyti paraiškas, bet ir rengti verslo planus, galimybių studijas, kurių reikalaujama panašių projektų įgyvendinimui ir šiandien. Joms padės kuriama ES struktūrinės paramos administravimo, skirstymo, konsultavimo, projektų įgyvendinimo infrastruktūra. Be abejo, įmonės darbuotojai turi jausti atsakomybę už jos pasirengimą pasinaudoti ES parama. Svarbiausia – mokėti paramą “pasiimti”.
6. Judėjimas atvers naujas galimybes ieškoti geresnių darbo bei gyvenimo sąlygų bei realizuoti savo potencialą, pilnai išnaudoti savo gebėjimus. Laisvė be apribojimų įsidarbinti bet kurioje iš ES valstybių narių yra viena pamatinių ES piliečių teisių, kuria Lietuvos žmonės galės pasinaudoti po įstojimo į ES. Pereinamasis laikotarpis šiek tiek apribos visiškai laisvą judėjimą tarp ES šalių, tačiau tik laikinai ir tik kai kuriose ES šalyse. Taigi, jau pirmaisiais Lietuvos narystės ES metais įsidarbinimo bei judėjimo galimybės atvers naujus kelius Lietuvos žmonėms, ypač jaunimui. Jaunimui todėl, kad būtent jie turi didžiausias galimybes ir ryžtą, drąsą judėti, ieškoti naujų, geresnių darbo sąlygų, geresnės aplinkos, kurioje galėtų pilnai realizuoti savo potencialą. Likusioji darbo jėga gali tikėtis darbo sąlygų Lietuvoje gerėjimo bei didesnės darbo pasiūlos, nes darbo paklausa mažės emigruojant Lietuvos piliečiams į kitas ES šalis.
7. ES šalyse narėse imigruojančiai darbo jėgai suteikiamos tokios pat socialinės garantijos kaip ir tos šalies piliečiams lems efektyvų saugumo užtikrinimą. Migruodami žmonės susidurs su begale rūpesčių dėl gyvenamosios vietos, įsitvirtinimo toje aplinkoje, adaptacijos visuomenėje, todėl labai svarbu užtikrinti jų saugumą ir suteikti socialines garantijas. Saugumas – vienas iš gerovės kūrimo komponentų.
8. Gebėjimų tobulinimas bei vystymas, kvalifikacijos kėlimas padės ES visuomenei tapti labiau išsilavinusia, mobilia bei pažangia. Tarptautinės pasikeitimų programos tarp aukštųjų mokyklų padės skirtingų kultūrų studentams bei dėstytojams, mokytojams labiau susipažinti su Europos visuomene, mokymo tradicijomis, ES šalių kalbomis. Įgyta kvalifikacija bus pripažinta ne tik gimtojoje šalyje, bet ir kitose ES šalyse. Taip pat labai svarbu, kad visuomenė gaus daugiau informacijos kaip integruotis į kitas visuomenes bei socialines aplinkas.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Derybų rezultatai // Integracijos žinios, 2001m. Nr. 6
2. Derybų rezultatai // Integracijos žinios, 2002m. Nr. 11-12
3. G.Vitkus. Europos Sąjungos enciklopedinis žinynas. Eugrimas, Vilnius, 2002m.
4. Europos Komitetas prie LR Vyriausybės, 2002m. Verslo Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje vadovas. UAB “Fantazija ir forma”, 2002m.
5. G.Steponavičienė, R.Vilpišauskas ir A.Piaseckaja. Ką žada vartotojams Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Lietuvos laisvosios rinkos institutes, 2002m.
6. Europos Komisijos reguliarioji ataskaita apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje, 2001m. “Alora”, Vilnius, 2002m.
7. Europos Komitetas prie LR Vyriausybės. Dažniausiai užduodami klausimai apie Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą. UAB “Trys žvaigždutės”, 2001m.
8. F.McDonald ir S.Dearden. European Economic Integration, Third edition. Longman, 1999m.
9. European Commission. Passport to mobility: learning differently, learning abroad. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities, 2001m.
10. http://verslas.banga.lt/lt/leidinys.full/3c5ea92446efd
11. http://www.urm.lt/data/3/LF212133739_poz01.htm
12. http://ic.lms.lt/ml/178/kryptys.htm
13. http://www.zalieji.lt/duomenys/ES_LTvandvalymas.html
14. http://www.zpasaulis.lt/archyvas/2/ubik.html
15. http://www.zum.lt/europa/aktualijos/ZUpazanga3.htm#aas
16. http://www.vvspt.lt/ataskaitos/pirmo_pusmecio/spec/20020704_rmc_ataskaita.doc
17. http://www.euro.lt/evn/showarchive.php3?ArticleID=278&Cat=3
18. http://www.regula.is.lt/ataskaita/ataskaita99.htm
19. www.esparama.lt
20. www.europe.eu.int
21. www.eudel.lt
22. www.ekm.lt
23. www.sepc.lt
24. www.euro.lt
25. www.euroverslas.lt
26. www.lpk.lt
27. www.lrinka.lt
28. www.ekostrategija.lt
29. www.verslas.sakiai.lt

Leave a Comment