ES konkurencijos politika

1. Įžanga

Vieningos Europos idėja turi gilias istorines šaknis. Užuomazgas galima aptikti jau Erasmuso

raštuose ir Romos imperijos laikų dvasioje. Menų ir kultūros srityse Europoje visada buvo jaučiamas bendrumas, bet nei valstybių užkariavimai, nei utopinės mintys nepadėjo įgyvendinti vieningos Europos idėjos. Užkariavimai tik dar labiau pagilindavo priešiškumą ir susiskaldymą.

Utopinės mintys pamažu pradėjo tapti tikrove tik po Antrojo pasaulinio karo. Procesas tęsiasi ir šiandien. Europos valstybės ir toliau vienijasi. Suprantama, kad ne viskas vyksta sklandžiai ir sparčiai. Šiame , integraciniame procese dalyvauja ir Lietuva – uždarinėdama , vieną po kito , vis naujus derybų skyrius. Derybų sudėtingumą lemia keletas veiksnių. Pirmiausia Europos Sąjungos taisyklių ir principų įgyvendinimo Lietuvoje ekonominės, politinės ir socialinės pasekmės. Kuo daugiau kainuoja prisitaikyti prie Europos Sąjungoje galiojančių normų, tuo svarbiau, įvertinus narystės pasekmes,išsiderėti tinkamiausius pereinamuosius laikotarpius. Ekonominės pasekmės priklauso nuo Europos Sąjungoje ir Lietuvoje galiojančių standartų skirtumų, taip pat ūkio struktūros skirtumų.

Didžiausi skirtumai egzistuoja šiose srityse:
– aplinkosaugos;
– transporto;
– energetikos;
– žemės ūkio.
Šioms sritims modernizuoti reikės ir laiko, ir kitų išteklių. Investuoti į šių normų įgyvendinimą reikia greitai, o investicijų nauda attsiskleis tik praėjus tam tikram ilgesniam laikotarpiui.
Kai kurie derybų skyriai yra sudėtingesni, nes konkrečias sritis reglamentuoja daug ES teisės aktų. Kuo daugiau normų taikoma konkrečiai sričiai, tuo daugiau išteklių reikia jų įgyvendinimui Lietuvoje. Tuo ypatingai išsiskiria žemės ūkis.
Atsižvelgiant į tai, kad s

stojimas į ES turi aiškų politinį pobūdį, derybininkams reikia netik susitarti dėl ES normų, bet ir įvertinti savo visuomenės reakciją, nes yra klausimų, į kuriuos jautriai reaguoja ir stojančiųjų valstybių visuomenė, ir ES visuomenė.

2. Konkurencija, kas tai ?

Laisvosios konkurencijos principas yra Europos Bendrijos ekonominės tvarkos šerdis. Daugelis EB Sutarties nuostatų tiesiogiai ar netiesiogiai yra skirtos laisvos konkurencijos sąlygoms kurti ir palaikyti.

Konkurencijos politikos tikslas – sukurti ir išlaikyti sistemą, kuri sudarytų sąlygas neiškreiptai konkurencijai tam tikrose ekonomikos srityse. Siekiama užtikrinti rinkas, kuriose konkurencijai sudarytos nepriekaištingos sąlygos, bei užkirsti kelią monopolijų ir oligopolijų , galinčių diktuoti kainas pirkėjų nenaudai, atsiradimui. Monopolijos leistinos tik išskirtiniais atvejais, siekiant garantuoti svarbią visuomeninę reikšmę turinčių prekių patikimą tiekimą ir paslaugų teikimą. (Valstybinių monopolijų ES yra transporto, pašto, telekomunikacijų srityse)

Priemonės. ES naaudojasi įvairiomis konkurencijos politikos priemonėmis:
– Uždrausti kartelius Europos bendrojoje rinkoje;
– Uždrausti piktnaudžiavimą viešpataujančia padėtimi rinkoje;
– Užtikrinti valstybinių ir privačių įmonių lygias teises;
– Įvesti susiliejimų kontrolę;
– Prižiūrėti subsidijų panaudojimą.
Vykstant ekonomikos globalizacijos procesams, Europos Sąjungai vis aktualesnė tampa konkurencijos išlaikymo Europos bendrojoje rinkoje suderinimo su Europos įmonių konkurencija pasaulio rinkose problema.

Teisinis veiklos pagrindas: EAPB sutarties 4, 5, 65, 66 str., EB sutarties 3 straipsnio g dalis, 5, 85 – 94 straipsniai.

3. Konkurencijos politika Europos Sąjungoje

Europos Komisija laiko save konkurencijos sergėtoja ES viduje ir už jos ribų. Veikloje galima išskirti tris bendriausias prasmes, kuriomis grindžiama konkurencijos politika:
– integracija;
– teisingumas ir są

ąžiningumas;
– efektyvumas.
Integracija – kiekvienos valstybės narės ekonomikos atvirėjimo viena kitos atžvilgiu procesas. Siekiama šalinti kliūtis laisvai prekybai, įmonės skatinamos plėsti savo veiklą kitose valstybėse narėse ir naudotis iš to gaunama nauda.
Konkurencijos taisyklės draudžia įmonėms trukdyti integracijai – susitarimai tarp skirtingų valstybių narių konkuruojančių įmonių neprekiauti viena kitos teritorijoje draudžiami. Taip pat uždrausti susitarimai tarp stambaus tarpnacionalinio tiekėjo ir jo prekybinių atstovų skirtingose valstybėse narėse dėl to, kad šie atstovai patys neprekiaus už savo valstybės ribų ir neparduos prekių tam, kuris jas perparduotų užsienio valstybėse.
Teisingumas ir sąžiningumas t.y. vienas pagrindinių konkurencijos politikos tikslų. Komisija išskyrė tris šio tikslo prasmes:
– galimybių lygybė;
– smulkių ir vidutinių įmonių apsauga;
– vartojimo plačiąja prasme progresas.
Politika siekti galimybių lygybės numatoma remiantis šiais trim dalykais:
– valstybės pagalba;
– santykiais tarp privataus ir valstybinio ekonominio sektoriaus,
– vienodo teisinių aktų taikymo ne EB įmonėms veikiančioms EB teritorijoje.
Valstybės pagalbą stengiamasi užtikrinti, kad nacionalinės vyriausybės neglobotų savo šalies įmonių – neteiktų finansinių ar kitokių privilegijų akivaizdžiai konkuruojančioms įmonėms , iš kitų valstybių narių, kurios tokios pagalbos negauna.
Santykiuose tarp valstybinių ir privačių įmonių stengiamasi užtikrinti, kad valstybinės įmonės negautų finansinių ir kitų privilegijų, lyginant su jų konkurentais.Komisija, be kitų priemonių, reikalauja valstybės ir valstybinių įmonių finansinio skaidrumo santykiuose, kad būtų galima lengvai patikrinti, ar valstybinė įmonė su savo privačiais konkurentais konkuruoja lygiais pagrindais.
Ne EB įm
monėms siekiama užtikrinti, kad jos nepriklausomai nuo to , ar vykdo savo veiklą EB teritorijoje savo filialuose, ar kitaip, būtų taikomos tos pačios taisyklės.
Smulkių ir vidutinių įmonių apsauga vykdoma siekiant įtvirtinti teisingumą tarp skirtingų sąlygų rinkoje.
Vartojimą plačiąja prasme, reikia suprasti kaip naudotojų, vartotojų ir dirbančiųjų interesų apsaugą. Sveikos konkurencijos rinkoje egzistuoja balansas tarp pasiūlos ir paklausos. Rinkoje, kurioje vyrauja tiekėjai , prekės arba paslaugos gali būti siūlomos už nepagrįstą kainą, ar kokybės kuri yra per žema, ar per aukšta – tuo iškreipiamas pasiūlos ir paklausos balansas. Todėl, Komisija negali duoti sutikimo konkurenciją ribojančiam susitarimui, nebent tai būtų naudinga vartotojams ( EB Sutarties 85(3) str.)
Efektyvumas. Kiek efektyvumo kriterijus yra viršesnis už kitus tikslus, ar jiems nusileidžia, šiuo metu nėra tikslaus atsakymo.Pati Komisija pripažįsta, kad konkurencijos teisė yra tokia politika, kuri gali kariauti pati prieš save. Jeigu bet kokia kaina bus ginami efektyviausių įmonių interesai, jos ims klestėti užgoždamos mažesnes, ne tokias efektyvias įmones, o galiausiai jas eliminuos. Todėl, atsižvelgiant į šią realią grėsmę, sutelkiamas dėmesys užtikrinti rinkos konkurencinę struktūrą.

Konkurenciją ribojantys susitarimai

Sutarties 85 straipsnis kontroliuoja susitarimus tarp įmonių, žalingų bendrosios rinkos funkcionavimui, yra skirtas konkurencijai tarp savarankiškų įmonių, veikiančių integruotoje rinkoje, palaikyti. “ Ideali konkurencija” , kai tarp vartotojų poreikių ir gamintojų pasiūlos įsigalėjusi pusiausvyra užtikrina maksimalų efektyvumą, realiai yra nepasiekiama. Į

rinką žiūrint pragmatiškiau , Sutarties 85 Straipsnyje numatyta “tinkamos konkurencijos” sąvoka, kuri reiškia, siekimą kurti tokią rinką, kurioje konkurencija, jei jos reikia, yra skatinama ir palaikoma, tačiau apribojimai yra pripažįstami neišvengiamais ir leistinais, taip pat nustatant pragmatiško pobūdžio suvaržymus.
Sutarties 85(1) straipsnis numato tris būtinus konkurencijos teisės pažeidimo elementus:
– Susitarimai tarp įmonių, įmonių asociacijų sprendimai ir tarpusavyje suderinta veikla;
– Susitarimai, galintys turėti įtakos prekybai tarp valstybių narių;
– Susitarimai, kurių tikslas arba poveikis yra susiję su konkurencijos bendrojoje rinkoje panaikinimu, apribojimu, ar iškraipymu.
Sutarties 85(3) straipsnis išdėsto kriterijus , kuriais remiantis ribojantiems susitarimams gali būti taikomos išimtys, netaikant 85(1) straipsnyje numatytų draudimų. Norint, kad išimtis būtų suteikta, reikia patenkinti tam tikras sąlygas. Pagal šį straipsnį nustatytos dvi pozityviosios ir dvi negatyviosios sąlygos.
Pozityviosios sąlygos:
– Susitarimas turi padėti gerinti prekių gamybą ar platinimą, arba skatinti techninę ir ekonominę pažangą;
– Susitarimo duodama nauda turi būti svarbi vartotojams.
Negatyviosios sąlygos:
– Įmonėms susitarimas nenustato apribojimų , kurie nėra būtini susitarimo tikslams pasiekti;
– Susitarimas įmonėms nesuteikia galimybės panaikinti konkurencijos didžiajai konkrečių prekių daliai rinkoje.
Išimtis suteikiama tik tada , jeigu patenkinamos ir pozityviosios ir negatyviosios sąlygos.
Sutarties 86 straipsnis yra dėl įmonių turinčių dominuojančią galią rinkoje,veiklos tiek, kiek jos ta galia piktnaudžiauja. Dominavimas reiškia tokią įmonės padėtį, kai ši įmonė nėra suvaržyta konkurencijos jėgų. Piktnaudžiavimas reiškia objektyvų suvokimą apie dominuojančią padėtį užimančios įmonės elgesį, kai vien dėl tokios įmonės egzistavimo sumažėja konkurencijos lygis, taip pat kai įmonė, naudodama kitokius metodus nei tie, kurie nulemia normalią konkurenciją prekių bei paslaugų rinkoje pagal įmonių sudaromus sandorius, trukdo išlaikyti vis dar egzistuojančios konkurencijos rinkoje tam tikrą lygį, arba trukdo tokiai konkurencijai augti.
Piktnaudžiavimai skirstomi į dvi rūšis:
– Išnaudotojiškąjį – nesąžiningų sąlygų vartotojams nustatymą;
– Antikonkurencinį – kitų įmonių galimybių konkuruoti su dominuojančia įmone panaikinimą arba mažinimą.
Labai svarbų vaidmenį konkurencijoje vaidina valstybės pagalba ir subsidijos, galinčios iškreipti konkurenciją. EB sutarties 92 ir 94 straipsniai reglamentuoja Komisijos vykdomos pagalbos kontrolės tvarką. Komisija neatsisako iš esmės patvirtinti nacionalines pagalbos programas, jeigu jomis tikslingai siekiama ištaisyti tam tikrų gamybos sričių struktūrinį balansą. Kontroliuojant subsidijas laikomasi principo, kad valstybės pagalba turi būti struktūruota, baigtinė ir naudinga visai pramonės šakai.
Europos Komisija be konkurencijos priežiūros taip pat siekia atlikti ir jos reguliavimo funkciją. Europos įmonių konkurencingumui svarbiose šakose, transporto, energetikos ir telekomunikacijos, Europos Komisija vartotojų naudai vykdo liberalizavimo politiką, kuria siekiama užtikrinti šių šakų atvirumą konkurencijai.
Sprendžiant su konkurencija susijusius uždavinius nuveiktas didžiulis darbas,bet spręstinų klausimų dar yra pakankamai. Atsižvelgiant į tarptautinės ekonomikos tendencijas Europai vis labiau reikia tokios konkurencijos politikos, kuri užtikrintų tiek konkurencingumą Europos Bendrijos rinkoje, tiek Europos įmonių konkurencingumą pasaulyje.

4.Konkurencijos politika Lietuvoje

Europos sutartis numato konkurencijos režimą, kuris turi būti taikomas prekybiniuose santykiuose tarp Europos Bendrijos ir Lietuvos bei grindžiamas EB Sutarties 85, 86 ( susitarimai tarp įmonių, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi), 92 ( valstybės pagalba) straipsniuose nustatytais kriterijais. Šias nuostatas įgyvendinančios taisyklės turi būti priimtos per tris metus nuo Sutarties įsigaliojimo dienos.
Europos Sutarties 64 straipsnyje nustatyta:
“ 1. Toliau išvardinti veiksmai yra nesuderinami su tinkamu Šios sutarties funkcionavimu tiek, kiek jie gali turėti įtakos prekybai tarp Bendrijos ir Lietuvos:
(i) visi susitarimai tarp įmonių, įmonių asociacijų sprendimai bei bendra įmonių veikla, kurios tikslas arba rezultatas yra konkurencijos stabdymas, varžymas arba iškraipymas;
(ii) vienos arba daugiau įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi visoje Bendrijos arba Lietuvos teritorijoje ar didesnėje jos dalyje;
(iii) bet kokia tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai palankumą išreiškianti valstybės pagalba, kuri iškreipia arba gali iškreipti konkurenciją.
2. Bet kokia veikla, prieštaraujanti šiam straipsniui, yra vertinama remiantis kriterijais, kurie kyla taikant sutarties, įkuriančios Europos Bendriją, 85, 86 ir 92 straipsnių normas, o produktai, kurie patenka į Sutarties, įkuriančios Europos Anglies ir Plieno Bendriją (ECSC), galiojimo sferą – remiantis atitinkamomis ECSC Sutarties taisyklėmis ir su ja susijusiais norminiais aktais.
Iš Europos sutarties 64, 69 ir 70 straipsnių nuostatų galima matyti, kad Lietuva savo teisės aktus konkurencijos srityje privalo derinti su Bendrijos taisyklėmis.
Teisinė, konkurencijos politikos, bazė – Konkurencijos įstatymas , Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “ Dėl valstybės pagalbos kontrolės”
Veiklą kontroliuoja – Konkurencijos taryba ir Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba.
Konkurencijos įstatymas didžiąja dalimi atitinka Europos Bendrijos konkurencijos teisės nuostatas, ypač suderinti procedūriniai klausimai. Konkurencijos tarybos turimi tyrimo įgaliojimai kai kuo net labai panašūs į Europos Komisijos įgaliojimus.
Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba, prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įkurta 1995 metais. Ji vykdo dvi pagrindines funkcijas:
– Skatina ir apsaugo konkurenciją;
– Gina vartotojų teises.
Jau žengta keletas žingsnių liberalizuojant anksčiau buvusias monopolines sritis. Vienas tokių telekomunikacijų sektorius – mobiliojo ryšio sistemų kūrimas ir eksploatavimas. Prasidėjo geležinkelio transporto, energetikos sektoriaus liberalizavimas.
Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba turi įgaliojimus kontroliuoti valstybės pagalbos teikimą. 1997 metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas “ Dėl valstybės pagalbos kontrolės” . Šis nutarimas grindžiamas Europos Bendrijos taisyklėmis dėl valstybės pagalbos. Kuriame nustatyta, kad apie bet kokią valstybės numatomą teikti pagalbą iš anksto turi būti pranešta minėtai tarnybai, ji turi šią pagalbą aprobuoti. Tarnyba, siekdama nustatyti pagalbos teisėtumą, turi teisę gauti visą reikiamą informaciją. Ji gali neleisti teikti pagalbą ir kreiptis į teismą, jeigu jos neigiamo sprendimo dėl pagalbos teikimo neleistinumo nesilaikoma.
Teisinės bazės ir praktikos valstybės pagalbos srityje išplėtojimas, apimant bet kokią pagalbą, teikiamą valstybinės, regioninės, vietinės valdžios arba iš valstybės išteklių, bei remiantis Komisijos taikoma metodologija jai pačiai vykdant valstybės pagalbos kontrolę, Lietuvoje yra prioritetinis.
Nesuderintos nuostatos. Lietuva nuo 2000 m. Vasario mėn. 15 d., derybų dėl narystės pradžios, jau daug nuveikė, tačiau dar gana daug likę nesuderintų pozicijų. Tam tikros pagalbos priemonės, taikomos eksportuotojams yra nesuderintos su Europos sutarties nuostatomis. Dar didelė dalis valstybės pagalbos yra teikiama netiesioginėmis pagalbos formomis, tokiomis kaip skolų nurašymas, mokesčių lengvatos, mokesčių mokėjimo atidėjimas( ši nuostata patvirtinta net Akcizų įstatyme, kuris įsigalios nuo 2002 m. Liepos mėn. 01 d.). Tokios pagalbos formos Europos Sąjungoje leidžiamos tik laikantis griežtai nustatytų sąlygų.
Dar egzistuoja valstybinės komercinio pobūdžio monopolijos, tokios kaip alkoholinių gėrimų, tabako sektoriuose, bei šių produktų gamybos, platinimo ir importo licencijavimas taip pat turės būti peržiūrėtas kaip keliantis abejonių dėl jų atitikimo EB konkurencijos taisykles pagal EB sutarties 37 straipsnį.
Greta nacionalinės teisės aktų derinimo su Europos Bendrijos konkurencijos teise, kad konkurencijos teisės nuostatos veiktų efektyviai, reikia sukurti gerai funkcionuojančias konkurenciją, bei valstybės pagalbą prižiūrinčias institucijas, o taip pat reikia ,kad konkurencijos teisę ir politiką pakankamai gerai suprastų teismai, valstybės institucijų pareigūnai ir ūkio subjektai.
2001 m. Gruodžio mėn. duomenimis, Lietuva yra viena pirmaujančių derybų procese, dėl narystės Europos Sąjungoje ir pajėgi jas užbaigti iki 2002 m., ir pasirengti narystei 2004 m. Ji pasivijo anksčiau derybas dėl narystės pradėjusias valstybes ir tapo viena realiausių kandidačių galinčių įstoti į Europos Sąjungą 2004 m. Kad patenkintų Europos Komisijos lūkesčius, Lietuvai dar daug reikia nuveikti, reikės stiprinti administracinius institucijų gebėjimus, finansinę institucijų priežiūrą ir auditą, užtikrinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų valdymą, tęsti žemės ūkio reformas, pertvarkyti energetikos sektorių pagal ES reikalavimus.
Suprantama, kad kelias narystės link ilgas ir nelengvas. Tam tinkamai pasirengti reikės nemažai laiko,žmonių pastangų, pinigų, įvykdyti daug reformų, kad Lietuvoje veiktų ES teisės normos ir , kad būtų sudarytos palankios sąlygos šalies ūkiui modernizuoti.
Nevertėtų pamiršti, kad su Europos Sąjunga deramasi dėl pereinamųjų laikotarpių per kuriuos pasinaudodami Europos finansine ir konsultacine parama, galėsime prisiderinti prie Europos Sąjungos normų.
Nagrinėta konkurencijos politikos tema yra labai plati ir sudėtinga, todėl šiame darbe surinkau tik tai , kas man atrodė aktualiausia šiuo metu. Nesu profesionalus šios temos žinovas, todėl leidžiu sau kai kuriuos netikslumus, kadangi integracijos procesas vyksta pastoviai , kai kurie duomenys jau gali būti ir pakitę.

Darbą atliko: Viktoras Sruoginis

Literatūra

1. Williams A. M. Europos bendrija: Integracijos prieštaravimai. – V.:Alma litera,1996.
2. Veidenfeldas V.,Veselsas V., Europa nuo A iki Z: Europos integracijos vadovas. – Liuksemburgas,Europos Bendrijų Oficialių leidinių biuras, 1997
3. Tatham A. Europos Sąjungos teisė. – V., Eugrimas, 1999
4. Epping R.C. Pasaulio ekonomikos abc – K. Literae Universitatis, 1995

Papildoma medžiaga

1. Europos žinios. Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje centro biuletenis, Nr.7-11, 2001.
2. Integracijos žinios. Europos Komiteto prie LRV informacinis leidinys,Nr3, 2001.
3. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pasekmės. Europos Komiteto prie LRV.2001.

Leave a Comment