ES ekonomine integracija

Turinys
Įvadas

1. Europos Sąjunga

Europos Sąjunga(sutrumpintai – ES) – 27 šalių ekonominė bei politinė sąjunga. Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos.12-oje ES šalių galioja bendra valiuta – Euras. Bendras ES šalių gyventojų skaičius yra 455mln.
ES tai laisvas asmenų judėjimas susijęs su laisvu darbo jėgos judėjimu, savarankiškai dirbančiais asmenimis ir diplomų pripažinimu.
ES tai laisvas darbo jėgos judėjimas ieškant darbo ir steigiant savo verslą grindžiamas tais pačiais principais. Įsisteigimo laisvė apima teisę siekti veiklos kaip asmeniui, susikuriančiam saau darbo vietą ir teisę įsteigti ir valdyti įmonę pagal valstybės, kurioje steigiama įmonė, nacionalinius reikalavimus. ( 4 )
Europos Sąjunga turi daug funkcijų, iš kurių svarbiausios yra bendrosios rinkos, kuri susideda iš muitų sąjungos, vieningos valiutos (nors kai kurios šalys išlaikė savo valiutą), bendros žemės ūkio politikos, palaikymas.( 4)
ES ekonominės integracijos pasiekimai, vidaus rinkos veiklos dešimtmečio rezultatai yra patrauklus ir siektinas pavyzdys posocialistinėms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai.(3.p.37)

1.1. Europos Sąjunga pasaulyje

Europos Sąjunga – tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas. Europos Sąjunga:
 siekia Vieningos rinkos sukūrimo, kuurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui;
 vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis;
 vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita;
 kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, nu

umatančią vieną visai Europos Sąjungai piniginį vienetą euro.

Įgyvendinus ekonominę ir pinigų sąjungą, visoje euro-zonoje, šiuo metu apimančioje vienuolika ES narių, įsigalios viena valiuta ir bendra pinigų (monetarinė) politika. Tai reikš mažesnius sandorių kaštus euro zonoje, stabilesnę valiutą ir pinigų politiką, didesnę fiskalinę discipliną, panaikins valiutos riziką, padidins kapitalo ir pinigų rinkų likvidumą bei efektyvumą. Nors ES šiuo metu sudaro penkiolika valstybių narių, EPS priklauso tik vienuolika – Jungtinė Karalystė, Danija ir Švedija pasinaudojo Mastrichto sutartyje suteikiama nestojimo teise, o Graikija nepatenkino Mastrichto konvergencijos kriterijų. 2000m. Graikija įvykdė narystės EPS reikalavimus ir 2001m. sausio 1 d. oficialiai tapo dvyliktąją EPS nare bei įsivedė bendrą ES piniginį vienetą eurą.
Rytų ir Vidurio Europos (VRE) šalys – kandidatės smarkiai priklauso nuo prekybos su ES valstybėmis. Net 75 proc. viiso jų eksporto nukreipiama į Europos Sąjungą. Kita vertus, Vidurio ir Rytų Europos rinkos yra kur kas mažiau svarbios ES eksportuotojams. Joms tenka tik apie 4 proc. penkiolikos ES valstybių eksporto ir daugiau negu pusė viso ES eksporto į VRE šalis tenka Vokietijai. Vis dėlto, Europos Sąjungos eksportas į VRE šalis, nors ir sudarantis tik 4 proc. visų bloko eksporto apimčių, viršija VRE šalių eksportą į ES šalis. Tai, viena vertus, reiškia ypatingą Vieningosios rinkos svarbą būsimosioms ES narėms, iš kitos pusės, atskleidžia nepilnai panaudotą VRE ša

alių, tame tarpe ir Lietuvos, eksporto į ES potencialą.(5)

2002 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos tarybos susitikime Kopenhagoje Lietuva ir kitos 9 kandidatės (Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Malta ir Kipras) oficialiai buvo pakviestos tapti pilnateisėmis ES narėmis 2004 m. gegužės 1 d.
Tai – istorinis ES sprendimas, kuris reiškia didžiausią iki šiol vykusią ES plėtrą. ES gyventojų skaičius po plėtros padidės 20 proc., ir tikimasi, kad ES, milžiniška bendra rinka, taps pajėgi konkuruoti su JAV.

2. Europos Sąjungos ekonominė integracija

ES vidaus rinkos sukūrimas yra vienas svarbiausių Europos ekonominės integracijos pasiekimų, užtikrinusių žemyno politinį stabilumą ir ekonominį augimą.
Ekonominė integracija – tai pastovių ekonominių ryšių tarp valstybių plėtra, jungianti valstybių ekonomiką į bendrą ūkinį darinį.Ekonominė integracija prasideda nuo prekybos apribojimų: (3.p.19)
• Laisvosios prekybos zonos;
• Muitų sąjungos;
• Bendrosios rinkos;
• Ekonominės ir pinigų sąjungos.

Ekonominė integracija reiškia kliūčių mainams tarp dviejų ar daugiau valstybių šalinimą. Kliūtimis mainams galima laikyti bet kokius apribojimus, kurie mažina ir trugdo laisvą prekių, paslaugų, asmenų, kapitalo ar informacijos judėjimą. Tokiomis kliūtimis paprastai laikomos valstybių sienos, kurias kertant prekėms taikomas muito mokestis, prekių kilmės deklaracijos, kontroliuojamas asmenų judėjimas ir panašiai.Pašalinus tokias kliūtis padidėja prekyba ir kiti mainai.(3.p.18)

3. Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą

Lietuva įstojo į ES 2004m. Gegužės 1 dieną.
Gegužės mėnesį buvo 70proc. eurošalininkų ir 17 proc. europriešininkų.
Lietuva ES yra viena iš labiausiai vertinančių narystę valstybių.Į klausymą apie te

eikiamą narystės naudą didžioji dauguma Lietuvos gyventojų atsako, kad nauda vis dėl to yra.Ne vienos ES šalies gyventojai greičiau mato narystės trūkumus nei naudą.Tai Švedija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Austrija.(2.p.64)
Kodėl Lietuvoje labai palaikoma narystė ES? Daugelio tyrimų duomenys rodo, kad daugiausiai dėl ekonominių priežasčių – ateityje tikimasi ženklaus ekonominio pagerėjimo, taip pat ir žemės ūkyje.Tuo pačiu gyventojams imponuoja ir laisvo judėjimo per sienas galimybės – bei galimybė dirbti užsienyje. (2.p.64-65)
Lietuva derybose dėl narystės ES išsiderėjo tokias sąlygas:
• 2004 – 2006m. ES parama Lietuvai sieks 2967 lt. Vienam gyventojui.
• ES teisės įgyvendinimui Lietuva išsiderėjo 22 pereinamuosius laikotarpius ir dvi išimtis 9 derybų skyriuose:laisvo prekių, paslaugų, kapitalo judėjimo, žemės ūkio, transporto, mokesčių, energetikos, aplinkos, apsaugos.

3. Keturios ekonominės laisvės

ES ekonominei integracijai yra labai svarbios 4 bendrosios rinkos laisvės:
• laisvas prekių judėjimas;
• laisvas paslaugų judėjimas;
• laisvas asmenų ir kapitalo judėjimas;

3.1. Laisvas prekių judėjimas
Lietuva išsiderėjo pereinamąjį laikotarpį vaistų registravimo reikalavimų laikymuisi pagal ES normas iki 2007m. Sausio 1 dienos.Tai reiškia, kad vaistai esantys Lietuvos rinkoje, neturi būti perregistruojami pagal ES reikalavimus.Tai yra gerai todėl, nes vaistui užregistruoti būtina atlikti nemažai brangiai kainuojančių tyrimų, todėl šis pereinamasis laikotarpis sudaro galimybę paskirstyti vaistų perregistravimo išlaidas per ilgesnį laikotarpį.(4.p.267)
Lietuvos narystės ES privalumai laisvo prekių judėjimo srityje:
• Svarbiausias narystės privalumas – netarifinių prekybos apribojimų panaikinimas (standartų ir kitų reikalavimų, keliamų prekių saugumui, suvienodinimas arba kitų prekių kl

liūčių panaikinimas).
• Lietuvoje pagamintos prekės pagal čia galiojančius reikalavimus pripažįstamos kitose ES šalyse.Kadangi prekės juda iš Lietuvos ir į Lietuvą, Lietuvos rinkoje yra didesnis prekių pasirinkimas, o šalies gamintojams yra lengviau skverbtis į kitų ES valstybių rinkas.
• Dėl aukštesnių reikalavimų Lietuvoje prekės yra kokybiškesnės, sveikesnės ir saugesnės vartotojams ir aplinkai.
• Stiklo, tekstilės, avalynės, skalbimo priemonių, trąšų ir medienos produktų srityje akivaizdžią naudą gauna atitinkamos produkcijos vartotojai(pagerėja kokybė ir jos garantijos) taip pat produkcijos eksportuotojai.
• Dėl skalbimo priemonių (ploviklių) kokybės pagerėjimo sumažėjo natūralios gamtinės aplinkos, ypač vandens tarša.
Trūkumai:
• Vienas pagrindinių trūkumų yra tas, kad vaistų gamintojai ir prekiautojai pajus, prisitaikymo prie ES reikalavimų sunkumus.
Išvados. Taigi Lietuvos gamintojams, Lietuvai tapusiai ES nare atsiveria didesnės galimybės plėtoti gamybą ir prekybą skverbiantis į didžiausią pasaulyje ES rinką. (4.p.268)

3.2. Laisvas asmenų judėjimas

ES paprašė 2-7 metų pereinamojo laikotarpio nuo Lietuvos narystės pradžios, kurio metu ES šalys gali riboti laisvą darbo jėgos judėjimą iš Lietuvos. Savo ruožtu Lietuva turi galimybę riboti laisvą darbo jėgos judėjimą toms ES šalims narėms, kurios taiko apribojimus Lietuvai.

Lietuvos narystės ES privalumai laisvo asmenų judėjimo srityje:
• Lietuvos piliečiams kurie vyksta į kitą šalį dirbti ar steigti savo įmonės, jų šeimos nariams, taip pat studentams, pensininkams užtikrinama teisė laisvai įvažiuoti į šias valstybes, jose apsigyventi, įsidarbinti ar užsiimti savarankiška darbo veikla pagal savo šalyje įgytą išsilavinimą, balsuoti ir kandidatuoti į Europos parlamentą bei savivaldybes, gauti reikiamą socialinę apsaugą ir garantijas.
• Darbuotojai apsaugomi nuo dvigubo ar trigubo socialinių įmokų mokėjimo dirbant keliose šalyse, kartu garantuojama, kad jie draudžiami vienoje iš šalių.
• Įvairios socialinės išmokos, įgytos pagal vienos valstybės teisės aktus, mokamos gavėjui net ir tada, jei jis gyvena kitoje šalyje.
• Taip pat sumuojami draudimo, darbo ar gyvenimo laikotarpiai teisei į išmoką įgyti.
• Lietuvos piliečiams yra prieinama informacija apie ES laisvas darbo vietas, ES šalių gyvenimo ir darbo sąlygas, mokesčių sistemą ir t.t.
Trūkumai:
• Su laisvu darbo jėgos judėjimu yra susijusi galima “protų nutekėjimo“ problema.
• Įgyvendinant ES teisės aktus, gali padidėti Valstybinės ligonių kasos finansinis krūvis, nes reikės padengti apsidraudusių Lietuvos piliečių gautas sveikatos priežiūros paslaugas ES šalyse bei nuostolius dėl neapsidraudusių ir nemokių Bendrijos piliečių, kurie bus gydomi Lietuvoje.(4.p.268-269)
Išvados. Taigi Lietuvos gyventojai gali laisvai judėti visoje ES. Tiek turintys profesiją, kvalifikuotiems ir žemos kvalifikacijos darbuotojams atsiveria realios galimybės įsidarbinti ir gauti socialinę paramą bei garantijas.

3.3. Laisvė teikti paslaugas

Lietuva šiame laikotarpyje išsiderėjo du pereinamuosius laikotarpius.Pirmasis dėl indėlių draudimo sistemos visiško suderinimo su ES teisės nuostatomis. Antrasis, kad garantuojamos kompensacijos suma bus didinama laipsniškai, atsižvelgiant į dabartines gyventojų pajamas.

Lietuvos narystės ES privalumai laisvės teikti paslaugas srityje:
• Lietuvos fiziniai bei juridiniai asmenys gali laisvai teikti komercinės veiklos paslaugas visoje ES teritorijoje.
• Lietuvos finansų įstaigos gali teikti paslaugas taip pat visoje Europoje Sąjungoje.
• Dėl privalomo draudimo labai pagerėjo, žalą eismo įvykiuose patyrusių piliečių, padėtis.Antra vertus padidėjo išlaidos transporto priemonėms išlaikyti.
• Bankų sektoriuje sustiprėjo komercinių bankų priežiūra, padidėjo efektyvumas, išsiplėtė jų teikiamų paslaugų įvairovė.
• Dėl geresnės asmens duomenų apsaugos sustiprės asmenų privatumo teisės garantijos.(4.p.269)
Trūkumai:
• Vienas pagrindinių trūkumų yra tai, kad padidės išlaidos transporto priemonėms išlaikyti.
Išvados. Steigimosi teisė garantuos ir Lietuvos fiziniams bei juridiniams asmenims be jokių apribojimų visoje bendrijos teritorijoje steigti įmones ir jų filialus, taip pat teikti savarankiškai dirbančių žmonių paslaugas.

3.4. Laisvas kapitalo judėjimas

Lietuva išsiderėjo 7 metų pereinamąjį laikotarpį pirkti užsieniečiams žemės ūkio paskirties žemę, o jei reikės, šį draudimą dar galės pratęsti trejiems metams.Draudimas netaikomas savarankiškai dirbantiems ES valstybių ūkininkams, kurie 3 metus legaliai gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla Lietuvoje.

Lietuvos narystės ES privalumai laisvo kapitalo judėjimo srityje:
• Instituciniai investuotojai (pensijų fondai, draudimo bendrovės) gali plačiau diversifikuoti investicinį portfelį didinant kapitalo saugumą, draudėjai turi platesnį draudimo paslaugų pasirinkimą ir jos yra saugesnės, padidėja kredito įstaigų konkurencija, tarptautinės kredito suteikimo procedūros greitesnės, patikimesnės ir saugesnės.(4.p.270)
• Rinkos dalyviai, ypač smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, vidaus rinkoje turi gauti pasiskolinti kapitalo pigiausia kaina, o investuotojai ir kapitalo skolintojai turi turėti galimybę pasiūlyti savo išteklius rinkoje ten, kur jų labiausiai reikia.(3.p.32)
Trūkumai:
• Nedideles neigiamas pasekmes patirs vertybinių popierių emitentai ir investicinių paslaugų tiekėjai, nes instituciniai investuotojai (pensijų fondai) galės investuoti į užsienio šalių vertybinius popierius ir šitaip sumažins kapitalo pasiūlą šalyje.
• Sumažės vertybinių popierių likvidumas Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje.
• Draudimo bendrovės patirs neigiamų pasekmių, nes padidės užsienio draudimo bendrovių konkurencija šalies draudimo rinkoje.
• Šiek tiek išaugs kredito įstaigų administracinės išlaidos.(4.p.270)
Išvados. Laisvo kapitalo judėjimo reikalavimų įgyvendinimas stiprins Lietuvos ūkio subjektų konkurencingumą Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje.

4. Kliūtys keturioms laisvėms įgyvendinti

Baltosios knygos pagrindu parengtoje vidaus rinkos programoje buvo numatyta kokias kliūtis reikėjo panaikinti norint įgyvendinti šias keturias pagrindines laisves: (3. p.21-22)
• Fizinių kliūčių panaikinimas
Tai bet kokios sienos kontrolės, trukdančios laisvam judėjimui, panaikinimas.
• Techninių kliūčių panaikinimas
Vieningos rinkos kūrimo programa reikalavo pašalinti ne tik muitų barjerus, bet ir panaikinti įvairus kiekybinius apribojimus.tai visas kompleksas techninių kliūčių , liečiančių nacionalinius standartus ir įvairias technines normas, paslaugų sektorių, laisvą kapitalo judėjimą ir asmenų įsikūrimo laisvę.
• Kliūtys laisvai prekybai
Kiekviena valstybė turėjo savo standartus.Dažnai šie standartai trukdė laisvam prekių ir paslaugų judėjimui.Be to kiekvienoje šalyje buvo daug skirtingų įstatyminių normų, reguliuojančių sveikatos apsaugą, maisto produktų gamybą ir panašiai.Baltojoje knygoje buvo reikalaujama pašalinti visus apribojimus.(3.p.22)
• Kliūtys paslaugų sferoje
Laisvo paslaugų judėjimo pagrindą sudaro diskriminavimo draudimas bei taisyklės, kaip suderinti nacionalinius teisės aktus.Šios taisyklės susijusios su įmonių steigimo teise ir su paslaugų teikimo laisve.Norint įgyvendinti šias laisves, reikėjo steigti įvairias administracines struktūras: kontrolės ir reguliavimo institucijas.
• Kliūtys laisvam asmenų judėjimui
Europos bendrijos sutartyje yra apibūdintos 3 laisvo asmenų judėjimo laisvės, kurios kartu su laisvu prekių judėjimu sudaro vieningą ekonominę erdvę. Taip pat reikėjo panaikinti suvaržymus 1 valstybės piliečiams, įsikūrusioms kitos valstybės teritorijoje, pradėti savarankišką profesinę veiklą ir verstis ja.
• Fiskalinės (mokesčių) kliūtys. Svarbus laisvo prekių judėjimo užtikrinimo veiksnys buvo mokesčių skirtumų sumažinimas.(3.p.23)
5. Lietuvos galimybės ir pavojai įstojus į ES

Galimybės:
ES Vieningoji rinka suteikia Lietuvai galimybių ir privalumų, kuriais tereikia sugebėti pasinaudoti. Tai:
• Įmonės konkurencijos sąlygomis bus priverstos diegti naujas technologijas ir tuo užtikrinti savo išlikimą ir realizacijos rinkų išlaikymą;
• Tiesioginė nauda prekių ir paslaugų vartotojams;
• Konkurencija vieningoje rinkoje skatins gamintojus gaminti kokybišką ir pigesnę produkciją. ES vartotojų apsaugos normos bus taikomos ir Lietuvos vartotojams;
• Didelės rinkos privalumai gamintojams;
• Lietuvos gamintojai turėtų įgyti galimybę pasinaudoti masto ekonomijos teikiamais pranašumais, turės platesnes galimybes veikti ES rinkose, su mažesniais vidutiniais kaštais įeidami į Europos Sąjungos vieningąją rinką.
• Protekcionistinių ES priemonių nebetaikymas Lietuvos gamintojams;
• Išaugusi konkurencija bei laisvas gamybos veiksnių judėjimas atviroje ekonominėje sistemoje sudaro prielaidas vietos gamintojų patirties ir inovacijų lygio šalyje kilimui.
• Išaugęs patrauklumas užsienio investuotojams;
• Kadangi daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų pritraukia išsivysčiusios pasaulio ekonomikos, priklausymas išsivysčiusių valstybių blokui pagerins Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams. Rinkos dydis paprastai yra pagrindinis užsienio investuotojus motyvuojantis veiksnys, todėl įsiliejimas į Vieningąją rinką padėtų eliminuoti Lietuvos kaip mažos rinkos trūkumus;
• Europos Sąjungos šalys pagal šalies rizikos rodiklį patenka į pirmąjį 25-uką (Lietuva – 69 vietoje iš 185 pasaulio valstybių). Tai reiškia, kad politinė rizika ES šalyse yra žemiausia, o ekonominė aplinka palankiausia, pasiekti geriausi ekonominiai rodikliai. Tai tiesiogiai įtakoja užsienio investicijų apimtis konkrečiose šalyse;
• Sustiprėjusi šalies derybinė pozicija tarptautinėse organizacijose;
Kadangi Europos Sąjunga yra viena iš pagrindinių jėgų derantis dėl tarptautinės prekybos sąlygų Pasaulio Prekybos Organizacijoje, Lietuva, turėdama atstovus ES, galės įtakoti bloko politiką trečiųjų šalių, pvz. Rusijos, atžvilgiu.
• Europos Sąjungos – teisinės sistemos stabilumo garantas;
• Savalaikis vieningosios rinkos perėmimas pereinamuoju ekonomikos laikotarpiu suteiks Lietuvos teisinei sistemai stabilumo bei patikimumo, aktualaus tiek užsienio investuotojams, tiek vietos ūkio subjektams;
• Laisvas asmenų judėjimas;
• Lietuvos piliečiai įgis teisę laisvai keliauti ir dirbti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje, studentų diplomai bus pripažįstami ES lygiu, o darbuotojai gaus adekvačias socialines garantijas visoje ES;(4.p.268)
• Europos Sąjungos parama;
• Lietuvos įnašai į ES biudžetą bus žymiai mažesni už gaunamas išmokas, gaunant struktūrinių fondų paramą, taip pat vykdant Bendrąją žemės ūkio politiką.
Pavojai:
Pavojai verslui, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tikėtini daugiausia ekonominėms šakoms ir įmonėms, laiku nepasirengusiomis konkuruoti ekonomikos globalizacijos sąlygomis. Galima išskirti tokius pavojus:
• Skirtingas integracijos į Vieningąją rinką ir tarptautinės konkurencijos poveikis skirtingų pramonės šakų gamintojams.
Daugumą pavojų, susijusių su Lietuvos gamintojų integracija į Vieningąją rinką, sąlygoja ekonomikos globalizacijos procesai. Šiems procesams būdinga nuolat auganti tarptautinė konkurencija.
• Išaugę išoriniai prekybos suvaržymai su NVS šalimis konkrečioms prekių grupėms.

Išvados

ES vidaus rinkos sukūrimas – vienas didžiausių Europos integracijos pasiekimų, leidęs įgyvendinti visuomenės gerovės tikslą.
ES ekonominės integracijos pasiekimai, yra patrauklus ir siektinas pavyzdys posocialistinėms valstybėms, buvusioms kandidatėms ir būsimoms naujosioms narėms.
Akivaizdūs ekonominiai ES laimėjimai leidžia ir Lietuvai, ugdančiai gebėjimus pasinaudoti ekonominės integracijos teikiamais privalumais, tikėtis visokeriopos teigiamos ES narystės įtakos tiek ekonomikai, tiek ir kitiems dalykams.(3.p.37)
Tai, kad Lietuva įsitraukė į ES vidaus rinką ir dalyvauja plėtojant keturias laisves yra svarbiausias ekonominis narystės ES pranašumas.Taip yra sudarytos sąlygos lengviau prekiauti be muitų bei fizinių kliūčių prie valstybių sienų steigti naujus verslus didžiausioje pasaulio rinkoje.Atsirado daugiau galimybių dirbti, studijuoti ar tiesiog keliauti.

LITERATŪRA

1. Vilpišauskas R. 2002. Lietuvos dalyvavimas Europos sąjungos vidaus rinkoje: laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas. Vilnius.
2. Socialinių tyrimų institutas. 2005. Lietuvos ES pirmieji metai . Vilnius.
3. Budreikaitė D., Kolyta S. 2003. Europos sąjungos vidaus rinka: laisvas prekių judėjimas. Kaunas.
4. Europos bendrųjų oficialiųjų leidinių biuras.2004.
5. www.lrinka.lt.
6. www.urm.lt
7. www.euro.lt

.

Leave a Comment