Elastingumas – kas tai. Labai dažnai yra naudinga išmatuoti paklausos “jautrumą“ keičiantis kainoms ir pajamoms. Anksčiau daug kam atrodė, kad tam tiktų paklausos funkcijos nuolydis, tačiau jis turi vieną svarbų trūkumą: jam įtaką daro tai, kokiais vienetais matuojama kaina ir kiekis. Pavyzdžiui, jei kainą matuotume centais, o ne litais, tai paklausos kreivės nuolydis smarkiai pasikeistų. Vien dėl to reikalingas kitas “jautrumo“ matas – elastingumas. Jį naudojant, vietoj kiekio ir kainos pokyčių naudojami jų procentiniai pokyčiai. Tokiu būdu išvengiama priklausomybės tarp vienetų neatitikimų.
Elastingumas – tai matas, parodantis kainos ir kiekio tarpusavio ryšio stiprumą. Šią formulę galima pertvarkyti:
Gauta elastingumo formulė vadinama taškiniu elastingumu, kadangi joje naudojamos taško “koordinatės“ P ir Q. Ji yra populiariausia ir plačiausiai taikoma įvairiems uždaviniams spręsti. Tačiau ši formulė turi vieną apribojimą – ji yra netinkama, kai kainų ir kiekio pokyčiai yra labai dideli.
Absoliutus elastingumas. Tai tokia situacija, kai nedidelis kainos pokytis sukelia labai didelį kiekio pokytį. Paklausa, tokiu atveju, yra horizontalioje padėtyje, t.y. teigiama, kad elastingumas yra begalinis (Ed→∞). Grafiškai tai atrodo taip:Tokia padėtis yra įmanoma tobulos konkurencijos rinkoje, kai visos firmos gamina tokį patį produktą. Jei kuri nors firma tokioje rinkoje padidintų esančią kainą, tai galima tikėtis, kad ji nieko neparduotų.
Absoliutus elastingumas. Be galo mažas kainų pasikeitimas nuo P1iki P2 sąlygoja didelį paklausos ir pasiūlos didėjimo procentą. Skaitmeninė elastingumo išraiška yra begalinė. P 0, E = P P
P1P2 D P1P2 S
Q Q
3.1. Paklausos ir pasiūlos elastingumasElastingumo samprata ekonomikojeAnkstesniame skyriuje aptarėme kainų ir paklausos bei pasiūlos ryšį rinkoje. Didėjanti kaina sąlygoja paklausos mažėjimą ir pasiūlos didėjimą ir atvirkščiai. Tačiau kiek kainos kitimas keičia paklausą ir pasiūlą?
Akivaizdu, kad kainos augimas tuo pačiu laipsniu turės nevienodą įtaką obuolių ir benzino paklausos pokyčiui.Paklausos ir pasiūlos pokyčiams įvertinti ekonomikoje vartojama elastingumo sąvoka. Elastingumas priklausomai nuo jo apibrėžimo tikslo nustatomas dvejopai:• kai norima elastingumą paaiškinti, jis apibrėžiamas kaip paklausos ar pasiūlos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu;• kai norima matematiškai apskaičiuoti, jis apibrėžiamas kaip paklausos ar pasiūlos kiekio procentinio padidėjimo ir kainų procentinio padidėjimo santykis:∆D% ∆ S% Paklausos E= ∆ P % Pasiūlos E = ∆ P %
Formulėse paklausos, pasiūlos ir kainos kitimas pateiktas procentais, siekiant elastingumą išreikšti koeficientu, kuris leistų palyginti skirtingų rūšių prekes.Pasiūlos ir paklausos elastingumo koeficientas, skaičiuojant pagal šias formules, yra skirtingo ženklo. Pasiūlos dėsnis išreiškia tiesioginę kainų ir pasiūlos kiekio priklausomybę, todėl pasiūlos elastingumo koeficientas yra teigiamas. Priešingai, paklausos dėsnis išreiškia atvirkščią kainų ir paklausos kiekio priklausomybę, todėl paklausos elastingumo koeficientas yra neigiamas. Tačiau toliau tekste mes nenaudosime neigiamų koeficientų, nes jau pati paklausos elastingumo sąvoka konstatuoja šį faktą.Elastingumo koeficientų formulės rodo, kad tiek paklausos, tiek pasiūlos elastingumas gali keistis nuo 0 iki begalybės. Tačiau tolesniam rinkos teorijos supratimui pakanka skirti penkis skirtingus elastingumo dydžius ir juos pavaizduoti grafiškai.
Pasiūlos elastingumas, jo skaičiavimas
Įvairūs veiksniai veikia ne tik paklausą, bet ir kitus rinkos rodiklius. Norint išmatuoti tos įtakos dydį, elastingumo teoriją galima taikyti ir pasiūlos analizei. Pasiūlos elastingumas kainai rodo pasiūlos kiekio jautrumą kainų pokyčiams. Formulė yra identiška paklausos elastingumui.Kadangi trumpojo laikotarpio pasiūlos kreivė kyla į viršų, pasiūlos elastingumas kainai yra teigiamas skaičius. Pasiūlos elastingumas kainai kinta nuo nulio iki begalybės.
Jei prekės gamintojai jautriai reaguoja į kainos pokyčius, tai pasiūla elastinga, jei gamintojai santykinai nejautrūs kainų pokyčiams, pasiūla neelastinga. Nors pasiūlos elastingumas kainai susijęs su pasiūlos kreivės pasvirimu, tačiau nėra tapatus pasvirimui. Trys tiesios kreivės nubraižytos: Vieneto kaina (Lt)Qs Kiekis per sav. S yra elastinga esant bet kuriai kainai (a) Vieneto kaina (Lt)
Qs Kiekis per sav. S yra neelastinga esant bet kuriai kainai (b) S yra vienetinio elastingumo, esant bet kuriai kainai (c)Qs Kiekis per sav.
S1 pasiūlos kreivė kerta vertikalią ašį, S2 – horizontalią kiekio ašį, S3 eina per koordinačių pradžios susikirtimo tašką. Pasiūlos kreivė, kertanti kainos ašį, yra elastinga bet kuriame taške. Priešingai, pasiūlos kreivė, kertanti kiekio ašį, neelastinga visuose taškuose. Geometrinis pasiūlos elastingumo kainai skaičiavimo metodas panašus į paklausos elastigumo kainai skaičiavimo metodą, nes taip pat taikomas santykis. Tačiau dėmesys koncentruojamas ne į kainos, bet į kiekio ašį. Pasiūlos elastingumas trumpuoju laikotarpiu skiriasi nuo pasiūlos elastingumo ilguoju laikotarpiu. Daugumos prekių pasiūla elastingesnė ilguoju, o ne trumpuoju laikotarpiu. Kai kurių prekių ir paslaugų pasiūla trumpuoju laikotarpiu absoliučiai neelastinga. Tačiau yra produktų, kurių pasiūla elastingesnė trumpuoju, o ne ilguoju laikotarpiu.