Ekonominiai veiksniai

Ekonominiai veiksniai:

2004 m. Lietuva įstojo į Valiutų kurso mechanizmą II. Įvykdžius Mastrichto sutartyje numatytus konvergencijos kriterijus, po dviejų metų Lietuva galės tapti Europos pinigų sąjungos nare ir įsivesti eurą. Finansinė politika tampa apribota tam tikrais finansiniais reikalavimais.

LR Finasų mnisterija numato, kad 2004 m. prasidėjęs Sanglaudos fondų įgyvendinimas paspartins 2004 m. BVP augimą LR Finansų ministerijos prognozuojami makroekonominiai rodikliai pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. 2004 – 2007 m. prognozuojami makroekonominiai rodikliai1

Rodiklis 2004 2005 2006 2007
BVP augimas /Realaus BVP augimas (proc.) 7 6,5 6,2 6
Infliacija (vidutinė metinė)/vartotojų kainų indeksas, proc. 1 2,9 2,5 2,9
Priskaičiuoto darbo užmokesčio/Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio au ugimas, proc. 6,1 6,8 7,2 7,5
Priskaičiuotas darbo užmokestis/Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 1121 1197 1283 1379
Nedarbas/Nedarbo lygis, proc. (darbo jėgos tyrimo duomenimis) 11,3 10,8 10,3 9,7

Socialiniai veiksniai

Minimalioji mėnesinė alga nuo 2004 m. gegužės mėn. pakelta iki 500 Lt, išskyrus minimaliąją mėnesinę algą valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams – jiems ji liko 430 Lt.

2004 m. priimtas LR valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimo įstatymas2, kuris nustatė išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. 2004 m. taip pat buvo pr riimta nauja LR invalidų socialinės integracijos įstatymo redakcija3, kuriuo siekiama užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo ly

ygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus.

2004 m. rugsėjo 21 d. Seime priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriam įsigaliojus daugiau žmonių įgis teisę gauti piniginę socialinę paramą bei kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį.

Priimtame įstatyme padidinti būsto naudingojo ploto bei kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų normatyvai, naudojami turto vertės normatyvui nustatyti. Taip pat padidintas karšto vandens normatyvas bei pakeista kompensacijos už karštą vandenį skaičiavimo tvarka.

Pakeitimo ir papildymo įstatymas buvo rengiamas atsižvelgiant į šalies gyventojų laiškus, pastabas ir prašymus, susitikimuose su ministerijos tarnautojais išsakytą nuomonę apie naująjį Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įs statymą, priimtą 2003 m. liepos 1 d. Juo siekta patobulinti piniginės socialinės paramos sistemą, kad visi gyventojai, dėl objektyvių priežasčių turintys nepakankamai lėšų pragyvenimui bei pagrindinėms komunalinėms paslaugoms apmokėti, gautų piniginę socialinę paramą.4

Savivaldybės veiklai taip pat aktualūs LR Kultūros centrų5, LR bibliotekų įstatymo pakeitimo įstatymai.6
II.3 JAUNIMO PROBLEMOS

Kalbintų ekspertų nuomone, jaunimas kaip socialinė grupė, atskira visuomenės dalis išsiskiria ne tik dėl jų amžiaus bei tam tikrų išskirtinių savybių, bet ir jiems būdingomis specifinėmis problemomis.
„.visgi buvo nuosekliai įrodinėjama, kad jaunimui yra priskirtinos ir

r savitos gerokai problemos. Iš tikrųjų yra ganėtinai sudėtingas mokymosi laikotarpis, tas pats vidurinės pabaigimas, į aukštąsias mokyklas įstojimas ir mokymasis jose. Be abejonės, yra sudėtinga jaunam žmogui gauti darbą.“ (citata iš 20 interviu).
Todėl apklausų bei interviu metu, jaunimo, „vyresniųjų“ bei ekspertų buvo klausiama kokios, jų nuomone, pagrindinės jaunimo problemos Lietuvoje.
Apklausoje dalyvavę 14 – 29 metų respondentai buvo prašomi įvardinti tris šiuo metu Lietuvos jaunimui aktualiausias problemas.(žr. 29.1 lentelę)

Jaunimas dažniausiai minėjo šias problemas:
• Polinkis į žalingus įpročius 57,4 proc.
• Nedarbas 49,9 proc.
• Mokamas mokslas 37,9 proc.
• Laisvalaikis, užimtumas 26,4 proc.
• Sunki materialinė padėtis 18,6 proc.

29.1 lentelė Jaunimo nuomonė

Polinkis į žalingus įpročius 57,4 proc.
Nedarbas 49,9 proc.
Mokamas mokslas 37,9 proc.
Laisvalaikis, užimtumas 26,4 proc.
Sunki materialinė padėtis 18,6 proc.
Didelis nusikalstamumas 13,8 proc.
Sunku išsikovoti suaugusiųjų pripažinimą 9,4 proc.
Būsto įsigijimo problemos 4,4 proc.
Žiaurumas, smurtas 4,2 proc.
Ankstyvi lytiniai santykiai 3,5 proc.
Jaunimo diskriminacija 3,0 proc.
Materializmas 2,9 proc.
Šeimos sukūrimas 2,1 proc.
Nesaugumas 1,9 proc.
Blogi santykiai su tėvais 1,3 proc.
Emigracija 1,0 proc.
Kita ( paminėjo mažiau nei 1 proc. apklausos dalyvių): reketas, savęs atradimas, trūksta iniciatyvos, psichologinės problemos, nepaklusnumas, vėjavaikiškumas, bloga sveikata, kalbos žargonas, konkurencija, trūksta paramos organizacijų, trūksta pagarbos vyresniems, per didelis pasitikėjimas savimi, suaugusiųjų kontrolė, neigiama aplinkos įtaka, tikėjimo trūkumas, nesąžiningumas, pop kultūra, nuolatinis stresas mokyklose, nepasitikėjimas savimi, valkatavimas, kaimo jaunimo degradacija, prasta mityba, radikalūs judėjimai, prisitaikymas prie Vakarų kultūros, informacijos trūkumas, nelaimingi atsitikimai.

30 m. ir vy

yresnio amžiaus apklaustieji Lietuvos gyventojai dažniausiai išskyrė šias jaunimo problemas (žr. 29.2 lentelę)
• Nedarbas 69,8 proc.
• Mokamas mokslas 43,7 proc.
• Polinkis į žalingus įpročius 32,8 proc.
• Užimtumo trūkumas 17,5 proc.
• Didelis nusikalstamumas 15,3 proc.

29.2 lentelė. Vyresnių (30-74 m) gyventojų nuomonė

Nedarbas 69,8 proc.
Mokamas mokslas 43,7 proc.
Polinkis į žalingus įpročius 32,8 proc.
Užimtumo trūkumas 17,5 proc.
Didelis nusikalstamumas 15,3 proc.
Būsto įsigijimo problemos 13,5 proc.
Sunki materialinė padėtis 12,8 proc.
Trūksta turiningų laisvalaikio praleidimo formų 8,5 proc.
Nekultūringumas, nemandagumas 8,1 proc.
Savanaudiškumas 5,4 proc.
Nepakankama valstybės pagalba, parama 4,3 proc.
Tėvų, šeimos supratimo trūkumas 4,3 proc.
Didelė emigracija 2,6 proc.
Nemato perspektyvos 2,6 proc.
Neatsakingumas, lengvabūdiškumas 1,9 proc.
Ankstyvas seksualinis gyvenimas 1,8 proc.
Neigimas visuomenės požiūris 1,8 proc.
Bendravimas su bendraamžiais 1,6 proc.
Psichologinės problemos 1,0 proc.
Kita (paminėjo mažiau nei 1 proc. apklausos dalyvių): Nepasitikėjimas savimi, tikėjimo stoka, priklausomybė nuo tėvų, nesaugu, abejingumas, daug skyrybų, nesveikas gyvenimo būdas, gyvenimas nesusituokus, nenoras tarnauti kariuomenėje, įsitraukimas į įvairias grupuotes, motyvacijos neturėjimas, nutautėjimas, socialinė diferenciacija, mažėjantis gimstamumas, satanizmas, patriotiškumo trūkumas, informacijos apie žmogaus teises stoka, trūksta kontrolės, trūksta erdvės saviraiškai, AIDS plitimas.

Jaunimas mažiau nei apklaustieji „vyresnieji“ Lietuvos gyventojai, akcentavo nedarbo bei būsto įsigijimo problemas. Pačiam jaunimui pirmoje vietoje atsiduria žalingų įpročių plitimo jaunimo problema. „Vyresnieji“ respondentai bei kalbinti ekspertai šią problemą minėjo rečiau.
Ekspertai interviu metu minėjo įvairias jaunimo problemas. Dauguma jų pirmiausiai įvardij panašias jaunimo problemas. Dažniausiai minimos nedarbo, būsto, finansinės, ekonominės problemos. Kaip išskirtinė jaunimo grupei pažymima finansinės priklausomybė nuo tėvų, švietimo problemos. Kaip jau bu

uvo minėta, žalingų įpročių problema ekspertų buvo minima daug rečiau nei kitos problemos.
„Jie yra daugeliu atvejų priklausomi nuo tėvų ir jei tėvų ekonominė situacija nekokia, tada ir jie automatiškai atsiranda ne kokioj situacijoj, atsiranda finansinės problemos, būsto, darbo problemos.“ (citata iš 1 interviu).
„O interesai yra iš tiesų platūs, kaip ir pati grupė: pradedant švietimu, baigiant įsidarbinimu. Mes akcentuojame tokį tranzitinį laikotarpį, kai žmogus iš švietimo lauko pereina į darbo rinkos lauką. Čia ir švietimo, mokyklos problematika, ir studijų, aukštojo mokslo, ir pagaliau darbo rinkos, jaunų šeimų būsto įsigijimo problemos.“ (citata iš 9 interviu).
„Visų pirma – nedarbas. Jaunimo, neturinčio ar nerandančio darbo, lyginant su kitomis socialinėmis grupėmis, nedarbo lygmuo yra didžiausias. Kita susijusi problema – būstas. Dar viena kompleksinė problema – įvairaus pobūdžio klausimai, kylantys švietimo lauke, susiję su mokslu, studijomis ir išsilavinimu. Čia pat ir tos problemos, kurios kyla baigiantiems studijas, turintiems specialybę ir pradedantiems veikti darbo rinkoje.“ (citata iš 9 interviu).
„Iš pagrindinių problemų yra būstas ir darbas. Juk nedažnas besimokydamas uždirba pakankamai šeimos atžvilgiu, tai susiję su jaunom šeimom, mažamečiais vaikais. Dažnas neturi darbo, bent jau tokio, kokio nori. Dažnas mokosi ir dirba, darbas mažai apmokamas. Žmonės atvažiuoja studijuot ir dirba degalinėj operatorium. ko jis tikrai nenorėtų daryti“ (citata iš 30 interviu).
Tiek jaunimas, tiek „vyresnieji“ gyventojai paminėjo jaunimo laisvalaikio, užimtumo trūkumo problemas. Interviu metu, ekspertai konkretizavo jaunimo laisvalaikio problematiką. Jų nuomone problema yra ne tik, tame, kad jaunimas neturi kuo užsiimti bei kaip praleisti laisvalaikį, bet ir jų negebėjime organizuotis savo laisvalaikį, susirasti užsiėmimą.
„Viena iš problemų yra laisvalaikio organizavimas arba mažas pasirinkimas kur leisti laiką, arba iš viso to nebuvimas.“ (citata iš 1 interviu).
„I. Ar yra kažkokios specifinės jaunimo problemos, kurioms reikėtų kažkokį dėmesį skirti?
R. Tai tarkim laisvalaikio problema tai yra tokia, nes jaunimui Tauragėj tikrai nėra ką veikti. Arba tarkim jaunimo, kad ir kažkokios tai problemos nusikalstamumo. Tai irgi yra tam tikros problemos, nes nusikalsta jauni pas mus palyginant. Narkomanija pas mus Tauragėj irgi yra tokia problema. Ir tai yra irgi pagrinde tokių iki 30-35 metų problema.“ (citata iš 33 interviu).
Pasak ekspertų, laisvalaikio praleidimo problema ypač būdinga kaimo jaunimui. Apkritai, kalbėdami apie jaunimo problemas, ekspertai teigia, kad kaimo ir miesto jaunimo problemos šiek tiek skiriasi. Kaimo jaunimas turi mažiau galimybių laisvalaikio organizavimui, praleidimui, dalyvavimui įvairių organizacijų veikloje. Vieno eksperto nuomone, kaime jaunimas dažniau nei miesto jaunimas sukuria „problemines“ šeimas. Tai, kalbinto eksperto teigimu, lytinio švietimo trūkumo pasekmė.
„Dalis jaunimo yra, jeigu kalbėti apie provinciją, provinciją tą gilesnę. Aš nekalbu ten apie rajoninius miestus, ten kaip Panevėžį, bet jau tą gilesnę provinciją, ten miesteliai mažiukai, kaimai, tai jie iš tikrųjų yra labai sunkioje situacijoje, nes sąlygos konkuruoti su didesniu miestu yra sunkios, labai sunkios.Čia reikėtų daug kreipti dėmesio ir aš manau, kad valstybiniu lygio turėtų būti ruošiamos specialios programos, kurios padėtų išlygint tą situaciją.“ (citata iš 38 interviu).
„Probleminių šeimų sukūrimas, šeimų sukūrimas ir nesugebėjimas jomis rūpintis. Taip, čia yra problema. Gal reikėtų dar paminėt kaip didelę problemą, net nežinau, lytinį švietimą, nes viena iš didžiausių problemų, t.y. ypatingai kaime, – jauni žmonės sukuria šeimas, prisigimdo vaikų, o po to nežino ką daryti.“ (citata iš 1 interviu).

„Problemos laisvalaikio, didesniuose miestuose, jokios nėra. Jeigu žmogus nori jis visada susiras. Yra galimybės. Dabar jeigu kalbėt apie mažų miestelių, gyvenviečių, kur ten penki tūkstančiai tų gyventojų ir vieni viens kitą pažysta iki skausmo, tai va ten iš tikrųjų reikia padirbėti ta kryptim.“ (citata iš 38 interviu)

Nors ne kaip pagrindinės, bet ir jaunimo, ir „vyresniųjų“ respondentų buvo minimos psichologinės jaunimo problemos.
Ekspertai, paminėję materialines, finansines, socialines jaunimo problemos, neretai vardindavo ir psichologines: pesimizmas, baimė, nepasitikėjimas ir kt.
Eksperto, dirbančio psichinės sveikatos srityje, nuomone, jaunimui pereinamajame laikotarpyje kyla nemažai psichologinių problemų susijusių su integravimusi į visuomenę, perėjimu iš vieno brandos tarpsnio į kitą. Pasak eksperto, šios problemos šiek tiek skiriasi įvairiuose jauno žmogaus gyvenimo tarpsniuose, tačiau dauguma jų susijusių su savęs vertinimu, bandymų įsitvirtinti, pritapti. Ekspertų nuomone, šiems dalykams turėtų būti skiriamas didelis dėmesys ne tik iš šeimos, bet ir iš valstybės (švietimas, specialios programos, socialinių įgūdžių ugdymas, jaunimo psichologinės pagalbos centrai, psichologinės pagalbos linijos ir kt.).
„R. Man atrodo, kad jaunimas, šitas amžius yra labiausiai pažeidžiamas, bent jau mūsų srityje. Nes viskas pas žmogų keičiasi, daugybė psichologinių dalykų persitvarko ir tai yra labiausiai pažeidžiamas periodas. Kur gali visokios parsidėt problemos ir ligos, visokios elgesio reakcijos. Labiausiai pažeidžiamas.
I. Jūs čia apie psichinę sveikatą, o fizinė sveikata?
R. Na fizinė aš nemanau, tai tiesiog žmogaus organizmas vystosi. Neturėtų fizinė labai kentėti. O apie psichinę sveikatą. Tai manau, kad iš tos psichiatrinės pusės, tai vyksta kartu, nes turi susirast savo vietą tarp bendraamžių, turi užimt kažkokį laiptelį, padėtį, turi kažkuo išsiskirt ir tas įvykimas tų dalykų, kažkokia prasme užbaigia paauglystės etapus. Atsiskiriant nuo tėvų, ir įtvirtinant ne tik priešiškus santykius su tėvais, bet ir grįžtant su prasme, su savo verte. Tai čia labai susiję dalykai ir kartu jei tai neišsisprendžiama, tai neišsisprendžia. Bet dažniausiai užsibaigia tuo išsisprendimu, kai įsitvirtini savo vertę, išsiskiri, tai tam tikras etapas paauglystės. Pvz. jei tuo metu kažkas vyksta ne taip, ar sužadina, kas anksčiau yra vaikystėj buvę, kažkokia jautri zona, ir ji pasikartoja arba kažkokia liga atsiranda. O šitos ligos vystymasis yra ilgalaikis. Paauglystė tokia formali gali užsibaigti, o liga gali tęstis.. yra istorijų kai serga po 10 – 15 metų“ (citata iš 27 interviu).
Ekspertų buvo minimos ir jaunimo pilietiškumo trūkumo, nedalyvavimo sprendžiant savo problemas, tam tikro pilietinio pasyvumo, socialinių įgūdžių stokos, nesusikalbėjimo su vyresniųjų karta problemos.
„I. Su kokiom problemom, Jūsų nuomone, susiduria jaunimas?
R. Pačiom įvairiausiom. Jeigu pradedant nuo santykių su valstybe, nu kaip man atrodo, tai šiuo metu jaunas žmogus sunkiai mato savo vietą toj visuomenėj ir besireiškiančios jaunų žmonių pilietinio veikimo užuomazgos yra gana stipriai suaugusiųjų „uždubasinamos“, nes nėra tradicijos, kad jaunas žmogus reikštų savo pažiūras, kad jaunas žmogus ieškotų atsakymų į įvairius klausimus jam kylančius. Nu tas iš sovietmečio likęs.
Tas požiūris, kad žmogus stovi ir žiūri valdžiai į burną ir laukia kažkokių tai veiksmų. Valdžia turi kažką padaryt o pats žmogus jisai pats nieko negali. Neįgalus yra. Tai suaugusioji visuomenė šitą požiūrį turi dar labai stipriai sąmonėje ir tuo pačiu perkelia į jaunus žmones. Ir kai jauni žmonės pradeda veikti labai dažnai gauna per galvą. Tai čia sakyčiau yra pakankamai didelė problema. Pilietinės raiškos arba jaunų žmonių pilietinė raiška ar tai yra pritariama iš suaugusiųjų visuomenės ar ne. Nu po to, dėl kitų jaunimo problemų tai aš nežinau, gal tai yra bendros kartų konflikto problemos. Bet jos buvo, yra ir bus. (citata iš 38 interviu).
„Nu galima paminėt saviraiškos problemą. Ta prasme, suaugusieji dažniausiai siūlo tokias saviraiškos formas, kurios dažniausiai yra priimtinos tik suaugusiesiems. Tai yra tai ką jie gali pasiūlyti ir tiesiog šiuo atveju nenori arba tiesiog negali tas suaugusiųjų pasaulis atsižvelgt į tuos jaunų žmonių poreikius.“ (citata iš 38 interviu).

Apklausos metu jaunimo buvo prašoma įvardinti aktualiausias Lietuvos problemas. Lyginant su įvardintomis jaunimo problemomis išryškėja ta pati nedarbo problema. Ši problema buvo įvardinta kaip pati svarbiausia 49,7 proc.). Apklausoje dalyvavęs jaunimas vardino šias Lietuvos problemas nedarbo (78,8 proc.), nusikalstamumo (68,0 proc.) ir korupcijos (46,8 proc.) problemos. Šias problemas kaip aktualiausias šiuo metu nurodė dauguma respondentų, nepriklausomai nuo jų socialinių demografinių charakteristikų.
Išskirti būtų galima nebent tai, kad šiek tiek dažniau didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) jaunimas išskyrė korupcijos, ekologinės padėties, migracijos, socialinės diferenciacijos problemas. Kaimo vietovėse iki 2000 gyventojų jaunimas dažniau kaip aktualiausias minėjo kaimo ir regionines problemas. (žr. 7-8 diagrama)

K7. Kokios problemos, Jūsų nuomone, šiuo metu Lietuvoje yra pačios aktualiausios?

K8. O kuri iš pasirinktų problemų pati svarbiausia?
Daugelis kalbintų specialistų sutinka, kad problemas jaunimas turėtų spręsti pats, bet, ekspertų nuomone, iki šiol mažai jaunų žmonių jiems iškilusias problemas sprendžia patys. Pasak ekspertų, ypatingai yra sunku jaunimui, kuris nepatenka į švietimo lauką arba iškrenta iš jo. Kaip vieną iš sprendimo būdų ekspertai siūlo jaunų žmonių švietimą ne tik per formalias švietimo įstaigas, bet ir per neformalias, įtraukiant jaunimą regionuose, kaimuose.
„Tai savaime aišku, kad jie turėtų tas problemas spręsti patys. Bet jie be niekur nieko nepaims ir vieną dieną nepradės spręsti tų problemų. Taip, jei galvot, kad jie patys turi spręst, tai reikia nieko nedaryt ir laukt kol išsispręs, bet, deja, tas nesidaro. Tai vienas iš būdų yra jaunimo švietimas. Ypatingai. Yra tas jaunimas, kuris jau nemokyklinis jaunimas, bet vis dar jaunimas, tai jis patenka į tokį vakuumą, kur nėra švietimo, ir, jeigu jis nėra pakankamai sąmoningas, kad eitų kažkur ieškoti ir rastų kažkokias išeitis, tai niekas juo ir nepasirūpins juo. Šitoj vietoj yra spraga ir veiklos sritis labai aiški – neformalus suaugusiųjų švietimas, siekiat bandyti spręsti problemas, jiems kažkaip padėt.“.(citata iš 1 Interviu).
Taip pat manoma, kad nors jaunimo problemos vienaip ar kitaip yra sprendžiamos, tačiau jos pasiekia tik organizuoto, aktyvaus, dalyvaujančio įvairioje veikloje, projektuose jaunimo dalį. O jaunimo dalis, turinti daugiausiai problemų, tiek psichologinių, tiek kitokių dažniausiai yra nepasiekiama.
„.vėl teoriškai atrodo labai paprasta: yra išoriniai kažkokie tai veiksniai, kurie padeda, yra psichologo pagalba, yra visokios ten jaunimo linijos, visokie tyrimai daromi, pagal tuos tyrimus daromos programos, pagal tas programas daromi projektai, pagal tuos projektus, atseit, siekiama pasiekti grupę, kuri yra nepasiekiama ir taip ir lieka, nes viskas yra skirta tam vadinamam organizuotam jaunimui, kuris jau yra kažkokioj grupelėj, kuriam ir taip gerai, kuris iš principo pats rašo tą projektą.“ (citata iš 12 interviu).
Pats jaunimas, kitaip nei ekspertai, mano, kad jie patys dažniausiai sprendžia jiems kylančias problemas. Jaunimo apklausos dalyvių nuomone, minėtas problemas visų pirma sprendžia pats jaunimas (59,8 proc.), valstybinės institucijos (57,8 proc.) ir šeima, giminės (51,0 proc.). Kad paminėtas aktualiausias problemas sprendžia savivaldybės mano 16,8 proc., nevyriausybinės organizacijos – 16,5 proc., draugai – 14,3 proc. respondentų. Paties jaunimo nuomone, mažiausiai prie jaunimo problemų sprendimo prisideda švietimo įstaigos (0,7 proc.). (žr. 30 diagramą)
Jaunimas fokusuotų grupinių diskusijų metu taip pat išreiškė nuomonę, kad jiems kylančias problemas jie sprendžia patys. Vėliau buvo paminėti artimieji – tėvai, seserys, broliai, sutuoktiniai, sutuoktinių tėvai. Tikslingai paklausus apie valstybinių institucijų įtaką ir galimybę tarpininkauti sprendžiant jaunimo problemas, diskusijose dalyvavę respondentai atsakė, kad tos organizacijos jiems yra nežinomos ir jie negali spręsti apie jų galimybes. Dalis jaunimo, dalyvavusio kaimo fokus grupėje manė, kad valstybinės organizacijos gali turėti įtakos tuose miestuose, kuriuose yra jų centrinės būstinės ir tik tais atvejais, jei jaunimas į jas kreipsis. Jų manymu, „kaime tos organizacijos nieko padaryti negali“.

K30. Kas Jūsų nuomone, sprendžia šias problemas?

Apibendrinant galima teigti:
• Jaunimas kaip socialinė grupė, atskira visuomenės dalis išsiskiria ne tik dėl jų amžiaus bei tam tikrų išskirtinių savybių, bet ir jiems būdingomis specifinėmis problemomis;
• Jaunimas dažniausiai minėjo žalingų įpročių, nedarbo, mokamo mokslo, laisvalaikio, užimtumo problemas;
• „Vyresnieji“ apklausoje dalyvavę Lietuvos gyventojai bei ekspertai dažniau minėjo nedarbo, būsto įsigijimo, bei finansines, ekonomines jaunimo problemas;
• Nors ne kaip pagrindinės, bet ir jaunimo, ir „vyresniųjų“ respondentų buvo minimos psichologinės jaunimo problemos;
• Sutinkama, kad problemas jaunimas turėtų spręsti pats, bet, ekspertų nuomone, iki šiol mažai jaunų žmonių jiems iškilusias problemas sprendžia patys;
• Pats jaunimas, mano, kad jie patys dažniausiai sprendžia jiems kylančias problemas
II.4 BENDRAS LIETUVOS SITUACIJOS VERTINIMAS
Jaunimas gana optimistiškai vertina dabartinę situaciją Lietuvoje. 39,9 proc. nuomone situacija Lietuvoje labai gerėja/ gerėja, ketvirtadalis (26,3 proc.) teigia manantys, kad situacija Lietuvoje šiuo metu išlieka stabili. Trečdalis (33,0 proc.) apklaustųjų situaciją Lietuvoje įvardijo kaip blogėjančią.
Optimistiškiau dabartinę Lietuvos situaciją yra linkęs vertinti didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) gyvenantis jaunimas, jauniausi tiriamosios amžiaus grupės respondentai, taip pat vyresni tiriamosios amžiaus grupės apklaustieji, turintys aukštąjį išsilavinimą.
Ekonominės situacijos Lietuvoje pokyčius jaunimas yra linkęs vertinti geriau nei bendrą situaciją. Beveik pusė (49,4 proc.) dabartinę ekonominę situaciją vertina kaip gerėjančią. Ekonominės situacijos gerėjimas siejamas su naryste Europos Sąjungoje. 62,5 proc. apklausoje dalyvavusio jaunimo linkęs manyti, kad ekonominė situacija labai pagerės/ pagerės tapus Europos Sąjungos nare. Daugiausia besitikinčiųjų ekonominės situacijos pagerėjimo yra tarp jauniausio tiriamojo amžiaus apklaustųjų (14-18 m.), taip pat tarp didžiuosiuose miestuose gyvenančio jaunimo bei tarp jaunimo , kurie turi aukštąjį išsilavinimą.
Dauguma (77,2 proc.) jaunimo teigia esantys visiškai nepatenkinti arba greičiau nepatenkinti dabartine1 politine situacija Lietuvoje. Daugiausia nusivylusiųjų politine situacija Lietuvoje yra tarp vyriausio (25-29 m.) tiriamojo amžiaus apklaustųjų.
Galima daryti prielaidą, kad situacijos pasikeitimas į gerąją pusę visų pirma siejamas su ekonomikos augimu Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

K1. Jūsų nuomone, situacija Lietuvoje labai gerėja, gerėja, išlieka stabili, blogėja ar labai blogėja?

K2. Jūsų nuomone, ekonominė situacija Lietuvoje labai gerėja, gerėja, išlieka stabili, blogėja ar labai blogėja?

K3. Kaip Jūsų nuomone, pasikeis Lietuvos ekonominė situacija įstojus į Europos Sąjungą?

K4. Politinis gyvenimas Lietuvoje nuolat kinta. Ar Jūs esate labai patenkinta(s), greičiau patenkinta(s), greičiau nepatenkinta(s) ar visiškai nepatenkinta(s) dabartine politine situacija Lietuvoje?

Apklausoje dalyvavusio jaunimo nuomone šiuo metu Lietuvoje yra aktualiausios nedarbo (78,8 proc.), nusikalstamumo (68,0 proc.) ir korupcijos (46,8 proc.) problemos. Kaip pati aktualiausia problema buvo nurodomas nedarbas (49,7 proc.). Šias problemas kaip aktualiausias šiuo metu nurodė dauguma respondentų, nepriklausomai nuo jų socialinių demografinių charakteristikų.
Išskirti būtų galima nebent tai, kad šiek tiek dažniau didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) jaunimas išskyrė korupcijos, ekologinės padėties, migracijos, socialinės diferenciacijos problemas. Kaimo vietovėse iki 2000 gyventojų jaunimas dažniau kaip aktualiausias minėjo kaimo ir regionines problemas. (žr. 7-8 diagrama)

K7. Kokios problemos, Jūsų nuomone, šiuo metu Lietuvoje yra pačios aktualiausios?
K8. O kuri iš pasirinktų problemų pati svarbiausia?

Iš visų visuomenės institucijų absoliuti dauguma (96,8 proc.) 14-29 metų jaunimo teigia visiškai pasitikintys arba pasitikintys šeima. Antroje vietoje pagal pasitikinčių procentą yra bankai (80,8 proc.), trečioje- Bažnyčia (71,0 proc.). Mažiausiai apklausoje dalyvavęs jaunimas pasitiki Prezidentu (16,0 proc.) ir politinėmis partijomis (14,1proc.). Valstybine jaunimo reikalų taryba teigia visiškai pasitikintys/ pasitikintys (54,1 proc.) apklaustųjų.

K9. Pasakykite, ar Jūs visiškai pasitikite, pasitikite, nepasitikite ar visiškai nepasitikite šiomis institucijomis?

Nedarbas
Nedarbas lemia šeimų pajamas, mikroklimatą, nuostatas, turi įtakos šeimų galimybėms mokslinti vaikus, mokyklos lankymo rodikliams, tiesiogiai atsiliepia socialinės paramos poreikiams – nemokamam maitinimui, pašalpoms mokymo priemonėms, drabužiams įsigyti.
23 diagrama. Bedarbiai ir nedarbo lygis 1997–2000 m. (kiekvienų metų I ketvirčio pabaiga)

Kita vertus, žmonių išsimokslinimas turi įtakos jų galimybėms įsidarbinti, t.y. mažiausiai bedarbių yra tarp turinčiųjų aukštąjį išsimokslinimą, daugiausia – tarp profesinį pasirengimą įgijusiųjų ir nekvalifikuotų asmenų. Tokia tendencija fiksuota kelerius metus.

24 diagrama. Bedarbių skaičius pagal išsimokslinimo lygį (laikotarpio pabaigoje, tūkst.)

29 lentelė. Bedarbių struktūra 2000 m. II ketvirčio pabaigoje
Išsimokslinimas Aukštasis Aukštesnysis Profesinis Nekvalifikuoti Iš viso
Bedarbių skaičius 85 44 30 834 88 575 68 735 196 688
% 4,3 15,7 45,0 34,9
1998 m. duomenimis 14–19 metų amžiaus asmenų, aktyvių darbo rinkoje, nedarbo lygis buvo 27,4%. Tais pačiais metais darbo biržos buvo įregistravusios 4 492 16–17 metų amžiaus jaunuolius, per metus jų įdarbino tik 751. Darbo biržos kasmet skiria kvotas nepilnamečiams įdarbinti, tačiau kvotos problemų neišsprendžia. 2000 m. II ketvirtį 29 874, t.y. 15,2%, visų bedarbių sudarė 16–24 metų amžiaus asmenys.

Skurdas
Nedarbas dažnai yra skurdo palydovas. Dėl skurdo mažėja šeimų galimybės mokslinti vaikus, dalyvauti įvairiose švietimo programose. 1998 m. skurdo 40,8% dėl įvairių priežasčių nedirbančių asmenų. 1997 m. skurstančių Lietuvoje buvo 16,6% visų gyventojų. Skurdo lygiui, kaip ir nedarbui, įtakos turi išsimokslinimas.
30 lentelė. Skurdo lygis pagal išsimokslinimą
Metai Pradinis Pagrindinis Bendras vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
1997 24,7 24,4 20,6 11,8 3,5
1998 24,7 24,6 19,6 11,2 2,8
Tokie rodikliai atskleidžia švietimo daromą įtaką socialiniam kontekstui. EBPO (OECD) šiuos rodiklius priskiria švietimo sistemos rezultatų sričiai.
Akivaizdu, kad skurdas tiesiogiai nulemia vaikų galimybes mokytis.
31 lentelė. Skurdo lygis pagal vaikų skaičių namų ūkyje 1997 m.
Be vaikų Su vienu vaiku Su dviem vaikais Su trim ir daugiau vaikų
13,0 14,9 16,0 37,2
Pavojinga švietimui tendencija ta, kad vaikai ir jaunuoliai iki 17 metų skursta kur kas dažniau, negu vidutinis šalies gyventojas.
25 diagrama. Skurdo lygis pagal amžių ir lytį (procentais nuo visų gyventojų atitinkamoje jų grupėje)
Problemiška yra ir tai, kad vaikų skurdas užprogramuotas į ateitį – nors dalyvavimo švietime rodikliai rodo, kad išsimokslinimo svarbą Lietuvoje pripažįsta visi socialiniai sluoksniai, tačiau skurstančios šeimos suteikti savo vaikams aukšto lygio išsimokslinimo

Nepaisant pasaulio ekonomikos atoslûgio 2001 m., Lietuvos BVP
iðaugo 5,7%. Planuojama, kad ðiais metais BVP augimas kiek sumaþës ir
sieks 4%.
2001 m. infliacija siekë 1,8%, ðiais metais jis toliau turëtø kilti iki 2,5-
3%. Toká infliacijos augimà, visø pirma, galëtø lemti akcizo mokesèio
padidëjimas kai kurioms prekiø grupëms. Antra, infliacijà gali
padidinti galimas euro kurso kritimas JAV dolerio atþvilgiu, nes dël to
gali iðaugti energetiniø resursø kainos. Be to, Lietuvoje infliacijos lygio
kitimas yra glaudþiai susijæs su pasaulinëmis naftos kainomis.
Prekyba su ES ðalimis sudaro 50% Lietuvos eksporto, o Rusijai ir kitoms
NVS ðalims tenka 30% á uþsiená iðveþamos produkcijos. Taèiau
atsigaunanti Rusijos ekonomika ir didëjanti gyventojø perkamoji galia
verèia Lietuvos uþsienio prekybà gráþti á Rytø rinkas. Praëjusiais metais
prekyba su ES valstybëmis padidëjo 5%, o prekyba su NVS ðalimis
iðaugo net 50%. Tokia sverto bûsena uþsienio prekyboje itin paranki
Lietuvos ûkiui, nes dël ekonominiø pokyèiø
vienoje ar kitoje ðalyse jà galima
perorientuoti prieðinga kryptimi.
LLRI (Lietuvos laisvosios rinkos instituto)
duomenimis, 2001 m. dël ekonomikos
augimo, bendroviø uþdirbto pelno ir
prekybos, nedarbo lygis Lietuvoje sumaþëjo
0,5% ir dabar sudaro 14%. Tebesitæsiant
ekonominiam augimui nedarbo lygis turëtø
laipsniðkai maþëti ir 2002 m. Taèiau reikëtø
atsiþvelgti á padëtá Lietuvos kaimuose, kur
bûtina imtis radikaliø þemës ûkio reformø.
Prieðingu atveju nedarbo lygis kaimuose ir
toliau iðliks gana aukðtas – daugiau kaip 17%.
Atsigaunant ekonomikai ir didëjant darbo uþmokesèiui, auga
gyventojø perkamoji galia. Prognozës 2002 m. numato, kad palyginti
su praëjusiais metais (2001) perkamoji galia padidës 4,0%. Vidutinës
mënesinës gyventojø pajamos iðaugs nuo 1015 iki 1056 LTL. Darbo
uþmokesèio fondas padidës nuo 12,6 mlrd. LTL iki 13,3 mlrd. LTL. Namø
ûkio iðlaidø augimas numatomas nuo 30,9 mlrd. LTL iki 33,9 mlrd. LTL, o
jø dalis BVP padidës nuo 64,6 iki 65,1%. Didþiausi darbo uþmokesèiai
mokami finansinio sektoriaus darbuotojams (vidutiniðkai 2233,4 LTL
per mënesá); antroje vietoje pagal pajamas – komunikacijø sektorius
(1473,2 LTL), toliau elektros energijos, dujø ir vandens tiekimo ir
paskirstymo sektorius (1435,5 LTL), nekilnojamojo turto ir verslo
sektorius (1074,3 LTL).
Investicijos á Lietuvos ûká 2001 m. sudarë 9,6 mlrd. LTL arba padidëjo
4,0% nuo ankstesniø metø, o 2002 m. ðis rodiklis turëtø siekti 10,4
mlrd. LTL t.y. planuojamas 4,5% augimas. Per 2001 m. pirmàjá pusmetá
tiesioginës uþsienio investicijos sudarë 11524 mln. LTL, t.y. daugiau
negu per visus 2000 metus.
Ði Lietuvos ekonomikos apþvalga parengta remiantis LLRI, Finansø ministerijos, “Nordea”, Statistikos
departamento atliktais tyrimais ir publikacijomis.
0,0
1999 2000 2001 2002
1,0
2,0
0,5
1,5
2,5
LT
EU
LV
1995 1997 1996 1999 1998 2001 2000
Tiesioginës uþsienio investicijos, mlrd.Lt
1,498 4.164 2,800 9,652 7,900 11,524 10,726
Ekonomikos apþvalga
0,0
’01
II
’01
I
’00
II
’00
I
’99
II
’99
I
’98
II
’98
I
’97
II
’97
I
’96
II
’96
I
’95
II
’95
I
Eksportas pagal ðaliø grupes, mlrd.Lt
0,5
1,0
1,5
2,0
2,5
3,0
3,5
4,0
4,5
ES
KITOS
NVS
0
1999 1998 1997 2000 2001
4
1,40
8
1,50
12
1,60
14
1,65
16
1,70
1,75
Nedarbo lygis
2
1,35
mln. ádarbinti
% be darbo
6
1,45
10
1,55
Nepaisant pasaulio
ekonomikos atoslûgio
prognozuojamas 4%
Lietuvos BVP augimas 2002 m.
Ðaltinis: Nordea
Ðaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Ðaltinis: LLRI
Ðaltinis: LPA
2
Pasiûla
Lietuva þengia integracijos su Vakarø Europa keliu, todël bûtø
paranku vartoti tuos terminus ir rodiklius, kuriø prireiks ateityje.
– vienas ið laisvos
nekilnojamojo turto rinkos rodikliø.
Lietuvoje biurø patalpø rinkoje vyrauja nespekuliatyvios patalpos,
taèiau dël dabartinës rinkos pasiûlos ir ávairiø finansiniø ástaigø
skatinimo nuolat didëja spekuliatyviø patalpø dalis.
Grafikuose parodytos naujø statybø apimtys atspindi tik naujai
pastatytus pastatus, bet ne per nurodytàjá laikotarpá rekonstruotus ar
renovuotus pastatus. Á ðiuos skaièius átraukti tiek spekuliatyvûs, tiek
nespekuliatyvûs biurø plotai.
Vilniaus apskrities teritorinio planavimo ir statybø inspekcijos
duomenimis 2001 m. Vilniaus mieste naudojimui perduota 21,18
tûkst. kv.m. ploto biurø patalpø. Kaip minëta, á ðá skaièiø áeina ir
nespekuliatyvûs plotai, kurie neturi tiesioginio poveikio rinkai, nes jie
buvo statomi nuosavam naudojimui, taèiau ateityje ðios patalpos gali
papildyti rinkà ir bûti pasiûlytos pardavimui arba nuomai. Tokios
patalpos gali laipsniðkai maþinti naujø biurø patalpø paklausà, nes
patalpas pasistaèiusi ar ásigijusi bendrovë iðeina ið nuomininkø rinkos.
Ðiuo metu spekuliatyviø aukðèiausios klasës biurø patalpø kiekis
Vilniuje siekia apie 32 tûkst. kv.m. Be to, itin sparèiai pleèiasi naujø
biurø patalpø statybø mastai. Prognozuojama, kad rinkà 2003 m.
papildys maþdaug 16 tûkst. kv.m. ploto naujos statybos biurai ir apie
45 tûks.kv.m. per ateimanèius tris metus. Kyla klausimas, ar toks
kiekis atitiks rinkos paklausà?
Biurø patalpø paklausà lemia keletas faktoriø:
> tarnautojø/ástaigø darbuotojø* skaièius;
> kompanijø dydis, skaièius;
> biurø patalpø naudojimas (vienam darbuotojui tenkantis
plotas, vieta, bendrovës darbo stilius);
> ekonominiai veiksniai ir nedarbo lygis.
Biurø patalpø naudotojø skaièius didëjo iki 1999 m., taèiau po
ekonominës krizës jis pradëjo maþëti. Tikëtina, kad ðià tendencijà
sukëlë darbdaviø siekimas turëti profesionaliø darbuotojø, sugebanèiø
atlikti daugiau ávairiø pavedimø, ir tokiu bûdu sumaþinti
darbo jëgos kaðtus. Be to, tarnautojø maþëja valstybinio sektoriaus
ástaigose, tuo tarpu privaèiose bendrovëse jø skaièius iðlieka
nepakitæs.
Maþdaug 70% Lietuvos bendroviø yra privaèios, jose vidutiniðkai
dirba ne daugiau keturiø darbuotojø. Bet kadangi Vilnius yra
Lietuvos verslo centras, palyginti su kitais ðalies miestais èia veikia kur
Spekuliatyvios ir nespekuliatyvios biurø patalpos
Naujø statybø apimtys
Kompanijø dydis
Paklausa
* Ði kategorija apima asmenis, dirbanèius ástatymø leidimo sektoriuje, aukðto rango pareigûnus ir
atsakingus darbuotojus, aukðtos klasës ekspertus, viduriniosios grandies specialistus ir techninius
darbuotojus, pareigûnus, tarp jø medicinos ir ðvietimo darbuotojus
Itin sparèiai pleèiasi
naujø biurø patalpø statybø
mastai. Ar toks kiekis
atitiks rinkos paklausà?
0 430
440
450
460
470
480
490
500
1990 1996 1995 1998 1997 2000 2001
2Q
1999
2000 510
1500
1000
500
Biuro tarnautojø kitimo dinamika (tûkst.)
Darbo jëga Uþimti Biuro tarnautojai
0 0
120 60
100 50
80 40
60 30
40 20
20 10
1998 1997 2000 2001 1999
Biuro patalpø pasiûla Lietuvoje (tûkst. kv.m)
Pastatø skaièius Patalpø
plotas
Iðduota leidimø
0 0
10 4
2
1998 1997 2000 2001 1999
20
6
Ðaltinis: Vilniaus apskrities teritorinio
planavimo ir statybø inspekcija
Ðaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Ðaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
4
1998 m. Lietuvos ekonomikai buvo dideli・kontrast˜
ir netik・problem・metai.Met・pradマioje visuomen
desio centre atsid.r・didマi亘・infrastrukt.rini
・objekt・privatizacija, kuri, nors ir sulauk・prie・
taring・8vertinim・d pasirinkto privatizavimo b.-
do, ta緤au sudar・s瀝ygas efektyviau panaudoti 餌lies
ekonomin8 potencial・ taip pat suteik・Vyriausybei finansini
・i液ekli・plataus masto valstyb investicij˜
programoms vykdyti bei .kiui subsidijuoti. Svarios,
daugiausia valstybin, investicijos (24,2 % BVP)
paspartino statybos sektoriaus plr・ Didinami minimalus
darbo uマmokestis ir valstyb valdymo institucij
・darbuotoj・atlyginimai s瀝ygojo vidaus
paklausos ir prekybos apim緤・augim・ tod pirmà
pusmet8 real.s .kio augimo tempai pasiek・9,3%.
Defliaciniai procesai pasauline preki・rinkoje ir
d valiut・kurso svyravimo atpigエs importas nulò
ir spar緤・disinfliacij・Vidutin・metin・infliacija
nuo 8,9 % 1997 m. sumaマo iki 5,1 % 1998 m. O
parduotos visos pramon produkcijos gamintoj˜
kainos uマregistravo 3,9 % defliacij・ 1999 m. d sumaマusios
vidaus paklausos ir eksporto rink・praradimo
defliaciniai procesai dar labiau sustipro,
tod liepos mes8 buvo uマregistruota ir metin・0,2%
vartotoj・kain・defliacija.Maマan緤os kainos darò
neigiam・8tak・biudマeto pajam・surinkimui, tuo
tarpu blogant ekonominei padiai, padido
socialin paramos poreikis, d to i瑛aidos i餌ugo
daugiau, nei tikasi.Visos 永os aplinkyb l・餌lies
fiskalinio deficito didim・
Pasirinktas ekstensyvus ekonomikos augimo skatinimas,
didinant Vyriausyb i瑛aidas, taip pat didino
fiskalin8 deficit・bei l・augan緤us valstyb skolinimosi
mastus. Skolos aptarnavimo i瑛aid・dalis
valstyb biudマete dido. Augo ir pati valstyb
skola, kuri per metus padido nuo 8077,4 milijono
lit・iki 9613,6 milijono lit・nors santykinis jos dydis –
22,4 % BVP ・leido priskirti Lietuv・prie maマai
8siskolinusi・餌li・
Vidutinis metinis Vyriausyb vertybini・popieri˜
pelningumas 1998 m. padido ir sudar・11,0 %, tuo
tarpu 1997 m. vidutinis pelningumas buvo lygus
8,9 %. Didantis Vyriausyb skolinimasis ir auk・
tas Vyriausyb vertybini・popieri・pelningumas
maマino priva緤・investicij・8 gamyb・apimtis, tod
nauj・darbo viet・buvo sukuriama nedaug.
Spart.s skolos augimo tempai taip pat rod・ir tai,
kad skolintos los buvo naudojamos nepakankamai
efektyviai.Be to, paskol・bei garantij・teikimas valstyb
vardu turo tik trumpalaik8 teigiam・poveik8
ekonomikai, nes neskatino 8moni・pertvarkyti
gamyb・orientuojantis 8 ilgalaikエ perspektyv・・jos
tikosi sulaukti paramos i・valstyb. Lietuvos
pramone maマo investicij・gr猾os koeficientas ir
餌lies 8mon tapo ne tokios patrauklios investuotojams,
tod lo gamybos atnaujinimo, kartu ir
ekonomikos augimo tempai.
Nors kartu su infliacija maマo ir nominal.s skolinimosi
ka液ai, bet realios paskol・pal.kanos dido.
Vidutin・metin・paskol・pal.kan・norma 1998 m.,
palyginti su 1997-aisiais, nuo 13,86 % sumaマo iki
11,98 %, o reali pal.kan・norma atitinkamai padido
nuo 4,96 iki 6,88 %. Nedidels Lietuvos
8mons, neturin緤oms galimyb pasiskolinti uマsienyje,
gamybos modernizacija brangiai kainavo,
tod uマuot ie洩ojusios nauj・rink・jos prado
orientuotis teikti paslaugas valstybins institucijoms,
kurios tapo stambiomis uマsakovis.
Pirmojoje met・puse nerimauta, kad d itin spar緤
・augimo temp・ekonomika gali аerkaisti・ o
makroekonominis 餌lies nesubalansuotumas pasiekti
pavojing・rib・ nes didantis vartojimas kartu
l・ir importo augim・ Importo augimas taip pat
liudijo, kad pardavini importines prekes yra pelningesnis
verslas nei gamyba, tod vis daugiau kapitalo
buvo investuojama 8 prekybos sfer・ o nauj˜
gamybos 8moni・buvo kuriama maマai.
Preki・ir paslaug・eksporto augimo tempai 1998 m.
pirm瀚8 pusmet8, palyginti su atitinkamu prausi˜
met・laikotarpiu, sumaマo nuo 24,1 iki 9,6 %, ir tai
s瀝ygojo prekybos ir einamosios s灣kaitos deficito
didim・ Per 1998 m. einamosios s灣kaitos deficitas
padido nuo 3925,4 milijono lit・iki 5192,7
milijono lit・ arba 32 %, ir met・pabaigoje sudarò
12,1 % BVP. Eksporto temp・maマim・taip pat lò
monetarin・politika ・Lietuvos preki・konkurencingumà
Europos S瀚ungos 餌lyse maマino lito
fiksavimas su brangstan緤u Europos valiut・atマvilgiu
doleriu bei d minimalaus darbo uマmokes緤o
didinimo ir nauj・mokes緤・bei rinkliav・8vedimo
augantys gamybos ka液ai.
Ta緤au antrojoje met・puse 8vyki・eiga kaimynine
valstybe nul・visai kitokias Lietuvos ekonomin
raidos tendencijas.
D rugpj.緤o viduryje Rusijoje
kilusios finansin kriz 餌lies
eksportas 8 Rusij・ir kitas NVS
valstybes sumaマo 26 %, tod
real.s ekonomikos augimo tempai
sulo nuo 7,3 % 1997 m.
iki 5,1 % 1998-aisiais. Netekusios
Ryt・rink・ daugelis Lietuvos 8moni・buvo priverstos
maマinti gamybos apimtis arba laikinai net
visai sustabdyti gamyb・・per metus nedarbo lygis
padido 2,2 %.
Ta緤au Lietuvos finansinis sektorius i瑛iko stabilus.
Komercini・bank・tiesiogin investicijos 8 Rusij・buvo
labai nedidel ir tesudar・1,4 % viso bank・turto.
Po 1995・996 m. bankin kriz sustiprinta bank˜
prieマi.ra, nauj・reikalavim・ atitinkan緤・tarptautinius
standartus 8vedimas, uマsienio kapitalo atimas
labai sustiprino Lietuvos bank・sistem・ir pado be
didesni・kli.緤・susitvarkyti su problemomis, kurias
suk・kaimynin 餌lies finans・kriz・ Rusijos krizò
labiausiai pakenk・smulkiesiems verslininkams, kurie
verti prekyba su 永a 餌limi. Jie neteko pragyvenimo
餌ltinio, o valstyb・・didel mokestini・pajam・dalies.
Smulkaus verslo pagrindas ・automobili・ir kit˜
transporto priemoni・eksportas 8 Ryt・rinkas 1997 m.
sudar・818 milijon・lit・ o 1998 m. sumaマo iki 775
milijon・lit・
Ta緤au Rusijos kriz・turo ir teigiam・aspekt・ nes
paspartino Lietuvos .kio restrukt.rizavimo ir integracijos
8 Europos ekonominエ erdvエ procesus ・praradus
rinkas Rytuose bendrovs teko skubiai
pertvarkyti gamyb・ir ie洩oti rink・preks ir
paslaugoms Vakaruose. Lietuvos ekonomikos ry永us
su i鋭ivys緤usiomis 餌limis sustiprino ir didantis
tiesiogini・uマsienio investicij・srautas, kuris 1998 m.
sudar・584,7 milijono JAV doleri・arba 72 % daugiau
nei 1997 m., ir padeng・du tre綸alius einamosios
s灣kaitos deficito.
Lietuvos integracijos 8 Europos S?ung?perspektyvos.
Nors ir netikai,bet 1998 m.tapo l.マio metais
Lietuvos ekonomikos plros istorijoje, nes b.tent
永ais metais integracijos 8 Europos S瀚ung・procesas
8gavo nauj・pagreit8 ir prasmエ. Ta緤au 8sijungimo 8
Europos bendrij・procesas apima ne tik ekonomini˜
ry永・su 永os bendrijos 餌limis stiprim・ bet ir
strukt.rines ekonomikos pertvarkymo reformas.
Vienas i・esmini・dalyk・ kuris b.dingas visoms Europos
S瀚ungos nars, ・tai pana永 j・ekonomik˜
organizavimo tvarka arba, kaip mstama sakyti, tai
yra rinkos ekonomikos 餌lys.Nors kiekvienoje i・Europos
bendrijos 餌li・valstyb vaidmuo ekonominiuose
procesuose skirtingas, ta緤au visoms 永oms
餌lims bendra tai, kad varomoji ekonomikos ja yra
privati iniciatyva, kuriai valstyb・sudaro s瀝ygas
funkcionuoti ir nustato tam
tikras jos veiklos taisykles. Tuo
tarpu vadinamosiose pereinamos
ekonomikos 餌lyse valstyb
reguliavimas apima daugel8 sfer˜
ir tod ekonomika reformuojama
vis daugiau funkcij・perduodant
8 priva緤as rankas.
1993 m. Kopenhagoje Europos S瀚ungos 餌li・vadov˜
susitikime buvo susitarta d kriterij・ kuriuos reikia
atitikti, siekiant tapti visateise Europos S瀚ungos nare.
Politiniai kriterijai reikalauja, kad 餌lis tur・b.ti pasiekusi
stabilum・t・institucij・ kurios garantuoja
demokratij・ 8statym・vir影nybエ, マmogaus teises ir
pagarb・poマi.r8 8 tautines maマumas. Ekonominiai
kriterijai siejami su rinkos ekonomikos egzistavimu ir
funkcionavimu bei 餌lies galimybe atlaikyti konkurencin8
spaudim・ir rinkos j・veikim・S瀚ungos viduje.
Pradiniame reform・etape egzistavo gana dideli˜
skirtum・tarp 餌li・kandida緤・ taip pat ir tarp Lietuvos
bei Europos S瀚ungos valstybi・ Ta緤au vykstant
reformoms 永e skirtumai pamaマu tapo ne tokie
akivaizd.s.
EUROSTAT弛 duomenimis,1998 m., perskai緤avus
eurais pagal perkamosios galios paritet・ vienam gyventojui
Lietuvoje sukurto BVP produkto dalis sudarò
31% Europos S瀚ungos vidurkio, tuo tarpu 1995 m.tik
29 %. Pagal ・ rodikl8 Lietuv・aplenk・Latvij・ Rumunijà
ir Bulgarij・bet atsiliko nuo toki・餌li・kaip Slovija,
稙kija, Lenkija,Vengrija ir Estija, tod vidutinio
餌li・kandida緤・lygio ・40 % ・nepasiek・ Atskaitos
ta洩u pagal perkamosios galios paritet・pasirinkus
75 % vidutinio Europos S瀚ungos BVP, tenkan緤o vienam
gyventojui,・tai yra lygis, マemiau kurio esanti 餌lis
gali tikis pagalbos i・strukt.rini・fond・ ・galima paskai緤uoti,
kad ・ rodikl8 pirmosios 餌lys kandidat –
Slovija ir 稙kija ・pasieks tik apie 2009 metus.
Daugiau met・永am tikslui pasiekti prireiks Lenkijai,
Vengrijai, Estijai, dar 永ek tiek daugiau Lietuvai. Tai
1998 m. tapo l.?o metais Lietuvos
ekonomikos pl?ros istorijoje,
nes b.tent 뎘ais metais integracijos
8 Europos S?ung?procesas
8gavo nauj?pagreit8 ir prasm?
pakankamai ilgas laikotarpis, tod noramos paspartinti
pajam・lygio konvergencij・餌lys kandidat
turo daug desio skirti strukt.rins reformoms.
Strukt.rin? reformos
Privatizacija. Strukt.rini・reform・vykdymo sparta
yra vienas i・svarbiausi・veiksni・ s瀝ygojan緤・餌lies
pozicij・integracijos 8 ES procese. Vengrija ir 稙kija
yra 永・reform・ didinan緤・privataus sektoriaus dal8
BVP strukt.roje, vykdymo lyder
・永ose 餌lyse ji pasiek・75 %.
Nedaug nuo pirmaujan緤・餌li˜
atsilieka ir Lietuva, kurios privataus
sektoriaus 8na餌s 8 BVP
1998 m. sudar・68,2 %, 永ek tiek
maマiau nei Estijoje (70 %), bet
tiek pat kiek Lenkijoje (68 %) ir
daugiau nei Latvijoje (65 %) bei
Slovijoje (65 %).Nors dar buvo
matyti centrinio planavimo
psak・ Lietuvos ekonomika
1998 m., be jokios abejon, galo
b.ti apib.dinama kaip вinkos
ekonomika・ nes dauguma vis˜
preki・ir paslaug・buvo pagaminama
priva緤ame sektoriuje.
Su privatizavimo procesu glaudマiai
susijエs tiesiogini・uマsienio
investicij・dydis. Pagal vienam
gyventojui tenkant8 uマsienio investicij
・dyd8, tarp 餌li・kandida緤
・pirmauja Vengrija ・1998 m.
pabaigoje jos sudar・1902 JAV
doleri・Toliau eina Slovija –
1300 JAV doleri・ir Estija ・1133
JAV doleri・
Lietuvoje vienam gyventojui tenkan緤os
tiesiogin uマsienio investicijos
1998 m. pabaigoje prilygo
439 JAV doleriams, tai yra gerokai
maマiau negu kitose 餌lyse. Palyginti
nedidelis uマsienio investicij˜
dydis Lietuvoje paai洩inamas tuo,
kad strategini・objekt・privatizacija
緤a prasido viau nei kitose
餌lyse. Ta緤au 1998 m., 8sibus
didマi亘・餌lies 8moni・privatizavimui,
uマsienio tiesiogini・investicij
・srautas, palyginti su 1997 m.,
padido 2,6 karto ir jei vertintume
tik per metus gautas uマsienio
tiesiogines investicijas, tenkan緤as
vienam gyventojui, tai
1998 m. Lietuv・kartu su Estija
reik・laikyti regiono lyderis.
1998 m.pabaigoje Lietuvoje buvo registruota 143500
priva緤・8moni・ i・kuri・56 000 verti maマmenine
prekyba, 21 000 veik・apdirbamojoje pramone,
9800 transporto, sandiavimo ir komunikacij・srityje
ir 9300 kitoje aptarnavimo sektoriaus veikloje.
Bet vis dar buvo 5500 institucij・ finansuojam・i‰
Vyriausyb biudマeto, tarp j・2500 valstybini˜
8moni・ir 1200 pelno nesiekian緤・organizacij・
1998 m. Lietuvoje buvo privatizuotos 344 8mon,
tarp j・tokie stamb.s objektai
kaip AB Лietuvos telekomas・
AB Кlaipos j.r・krovini˜
kompanija・ Bendros pajamos i‰
valstybinio turto privatizavimo
sudar・5 % BVP. Didマiausiu met˜
Strukt.rini?reform?vykdymo
sparta yra vienas i?svarbiausi˜
veiksni? s?ygojan??뎎lies pozicijà
integracijos 8 ES procese.
Ilgalaik?Lietuvos ekonomikos augimo prognozò
Panaudojus Barro (1991 m.), Levine ir Renelt (1992 m.) lygtis, buvo
apskai緤uoti ilgalaikiai metiniai augimo tempai, kurie pagal Barro model8
sudar・4,5 %, o pagal Ross-Levine model8 ・4,6 %. Tai rodo, kad ateityje
Lietuvos ekonomikos plros tempai bus pakankamai spart.s,
turint galvoje maマ・gyventoj・pieaug8 (svarb・augimo varikl8 kitose
rinkos ekonomikose), ir jie i・esm priklausys nuo auk液o マmogi洩o
kapitalo formavimo lygio ir bendr・vidaus investicij・ Lietuvos 8vertinimas
pana疫s 8 Fisher, Sahay ir Vegh (1998 m.) paskai緤uotus ilgalaikio
augimo tempus 稙kijos Respublikai (4,2・,6 %), Slovakijai
(4,0・,0 %), Estijai (3,7・,9 %) ir Latvijai (3,1・,8 %).
Vyriausyb politikos pakeitimas gali turi 8takos prognozuojamiems
ilgalaikio augimo tempams. Lietuvos Vyriausyb・paskelb・savo ketinimus
sumaマinti valstyb vartojimo i瑛aidas ir padidinti bendro pagrindinio
kapitalo formavimo norm・ Jeigu 永uose modeliuose sumaマinsime
valstyb vartojim・iki 17 % ir padidinsime bendro pagrindinio kapitalo
formavimo norm・iki 30 %, tai ilgalaikio augimo tempai, naudojant
Barro specifikacijas, bus lyg.s 4,7 %, o pagal Ross-Levine ・5,5 %.
Bet tai yra apytiksliai ёidutini・ ilgalaikio augimo temp・8vertinimai.
Ekonominio augimo tempai tur・b.ti auk液esni pradiniais
metais, kai pajam・lygis マemas, o po to tur・maマi, nes pajamos
pamaマu art prie Europos norm・ Tai dar nerei洩ia, kad augimas kiekvienais
metais bus 4,5 ar 4,6 %, tai tik vidutinis augimas; kaip rodo kit˜
rinkos ekonomik・patirtis, 永s lygis gali b.ti pasiektas per artimiausius
dvide永mt met・
Naudodamiesi eksponentine maマimo kreive galime apskai緤uoti
ilgalaikius ekonomikos augimo tempus 2000・020 m. laikotarpiu. キi
prognoz・minu laikotarpiu numato 4,7 % vidutin8 augimo temp・
auk液esnius augimo tempus pradiniais metais ir マemesnius vesniais.
Lietuva: ilgalaikio augimo prognoz?
Metai 2000 2005 2010 2015 2020
Nominalus BVP (mln. Lt) 49 853 76 593 111 666 153 776 199 451
Real.s augimo tempai (5 met?vidurkis) (%) 4,1 5,3 4,8 3,8 2,8
BVP vienam gyventojui (Lt) 13 445 20 656 30 09941 44953 760
BVP vienam gyventojui (JAV $) 3361 5164 7525 10 362 13 440
Atkreiptinas desys, kad tik vykdant tinkam・valstyb politikà
ilgalaikio ekonomikos augimo tempai sudaryt・4,5・,0 % per metus.
Tai reik液・ kad Lietuva vidutin8 Vakar・Europos pragyvenimo lyg8 gali
pasiekti maマdaug per 15 met・
Dr. Steven R. Tabor, Margarita Starkevi緤.t・Иlgalaikis ekonomikos augimas: 餌ltiniai
ir perspektyvos ・
privatizavimo sandoriu tapo 60 % Lietuvos telekomo
akcij・pardavimas キvedijos Уelia・ir Suomijos
Тonera・konsorciumui Бmber Teleholding・uマ 510
milijon・JAV doleri・ tod 1998 m.didマiausia dalis –
58,6 % vis・tiesiogini・uマsienio
investicij・teko telekomunikacij˜
sektoriui, 8 maマmeninエ ir didmenin
エ prekyb・buvo investuota
9,9 % vis・investicij・ 8 finansinio
tarpininkavimo ir bankin8
sektori・・7 %.
Nors Skandinavijos investuotoj˜
susidomimas Lietuvos rinka
vis dido, bet JAV i瑛iko stambiausia
investuotoja 8 .k8, jos
investicijos sudar・18,7 % bendr・tiesiogini・uマsienio
investicij・ arba 303 milijonus JAV doleri・ po to
sek・キvedija (16,9 %) ir Suomija (10,7 %). Europos
S瀚ungos 餌li・investicijos sudar・61,1 % bendr˜
uマsienio investicij・8 akcin8 kapital・
Strukt.riniai poky?ai pagal ekonomines veiklas.
Didel8 investicij・sraut・8 Lietuvos paslaug˜
sfer・s瀝ygojo jos plra, nes per 1998 m. paslaug˜
dalis BVP strukt.roje padido nuo 55,4 iki 57,6 %.
Paslaug・sektoriaus plra Lietuvoje dar na
uマbaigta, nes kaimynine Baltijos 餌lyse ・Latvijoje
ir Estijoje paslaug・dalis labiau
i英lota ir sudaro atitinkamai
65,8 ir 65,9 % BVP.
Didマiausia Lietuvos strukt.rinò
problema, trukdanti subalansuoti
valstyb s灣kaitas bei linanti
integracijos 8 Europos bendrà
rink・proces・ buvo 10,2 %
dydマio マem .kio dalis BVP sudyje, gerokai vir永janti
pirmaujan緤・餌li・kandida緤・8 Europos
S瀚ungos lyg8, kuris vidutini洩ai sudar・5 %. Ir nors
palyginti su 1997 m. Lietuvoje ji ir sumaマo beveik
2 %, 1998 m. tik maマiausiai pajam・gaunan緤ose
valstybe ・Bulgarijoje ir Rumunijoje ・マem .kis
sudar・didesnエ dal8 BVP nei Lietuvoje.
Didelis uマimt・マem .kyje gyventoj skai緤us
(21 %) l・ir dideles socialines problemas. Lietuvos
マem .kio produktai d nepalanki・gamtini・s瀝yg˜
bei gamybos sutelkimo smulkiuose, neefektyviuose
.kiuose negalo konkuruoti tarptautine rinkoje su
kit・餌li・produktais. Juolab kad Europos S瀚ungos
valstybi・マem .kis buvo labai smarkiai subsidijuojamas.
Tod Lietuvos .kininkams pagamintus
produktus buvo sunku parduoti, o ir pateikus マaliavas
maisto perdirbimo 8mons, pinig・uマ juos tekdavo
laukti po kelet・mesi・ Lietuvos Vyriausyb・skyrò
nemaマai l・マem .kiui remti, ta緤au buvo akivaizdu,
kad Lietuvos ekonomika nepaji sukurti tiek
pajam・ kad j・uマtekt・subsidijuoti visus マem .kio
gamintojus. Viena svarbiausi・Lietuvos ekonomini˜
problem・tapo .ki・stambimo ir dalies uマimt亘˜
perimo i・マem .kio dirbti 8 kitus efektyvesnius,
daマniausiai paslaug・sektorius, skatinimas.
Pramon indis 8 ekonomikà
1998 m. taip pat maマo, kartu su
energetika jos dalis BVP strukt.-
roje nuo 25,2 % nukrito iki 23,9 %.
Pramon produkcijos dalies
maマim・l・la didマi亘・Lietuvos
8moni・pertvarka. Pramon
restrukt.rizacijos tvarka ir
sparta buvo viena didマiausi・ir
kit・餌li・kandida緤・problem・
1998 m. didマiosios 8mon Lietuvos ekonomikoje
vis dar vaidino svarb・vaidmen8, nes jose buvo
sukuriama apie pusエ visos nefinansinio sektoriaus
pridin vert, nors j・8taka tolydマio maマo. キià
tendencij・l・kapitalo persiliejimas i・maマiau
efektyvi・gamyb・8 pelningesn8 paslaug・sektori・
Didel bendrov, sukurtos pokario metais apr.-
pinti produktais Soviet・S瀚ung・ neteko rinkos ir
buvo priverstos maマinti gamyb・arba visai jà
nutraukti, o j viet・uマ・maマesn ir mobilesn
priva緤os 8mon, sugeban緤os grei緤au prisitaikyti
prie besikei緤an緤・vartotoj・poreiki・
Taigi 1998 m.Lietuvos pramone
susiformavo dvi grup 8moni
・・didel bendrov, kurios
buvo dar nerestrukt.rizuotos ir
nuolat pra塊 i・valstyb finansin
paramos bei investicij・ nors
gautas las panaudodavo
neefektyviai ir generuodavo
nuostolius, ir nedidel, judrios 8mon, kurios be
dideli・investicij・tapo varom瀚a ekonomikos kilimo
ja. Kaip rodo tyrimai, maマ・8moni・ kuriose
dirbo ne daugiau 10 darbuotoj・ augimo tempai
daugiau kaip du kartus vir永jo t・8moni・ kuriose
dirbo daugiau kaip 200 darbuotoj・ augimo tempus.
Tapo akivaizdu, kad pramon gaivinimo programos
ir 8vairios lengvatos bei subsidijos, teikiamos
didesns 8mons, teigiam・rezultat・neatne塊,
per metus daugiausia nedideli・8moni・da pramon
produkcijos gamyba padido 7 %.
キiuolaikini・technologij・neatitinkan緤・didマi亘・gamykl
・cech・modernizacija kainavo nepaprastai
brangiai, tod uマsienio ir vietos investuotojai 永omis
8monis nesidomo. Sprendマiant pagal smingiausiai
dirban緤・Lietuvos 8moni・・AB Фtenos trikotaマas・
AB Лifosa・AB ┨vyturys・AB Кalnapilis薄
darbo rezultatus, pramon augim・labiau l・tokie
faktoriai kaip gamybos restrukt.rizavimas, nauj˜
technologij・pritaikymas arba paマangesnis darbo proceso
organizavimas. Tod norint palaikyti spar緤us
Su privatizavimo procesu glaud?ai
susij큦 tiesiogini?u?ienio
investicij?dydis.
Europos S?ungos 뎎li?investicijos
sudar?61,1 % bendr?u?ienio
investicij?8 akcin8 kapital?
Did?ausia Lietuvos strukt.rinò
problema, l?inanti integracijos 8
Europos bendr?rink?proces?
buvo 10,2 % dyd?o ?m? .kio
dalis BVP sud?yje.
ekonomikos kilimo etapus reiko
skirti daugiau desio restrukt
.rizavimo procesui skatinti, pradedant
tomis ekonominis veiklomis,
kuriose gamyba buvo maマiausiai
efektyvi. Bet 永oje srityje
Vyriausyb politika buvo neryマtinga,
nes oficialias institucijas
g灣dino socialiniai pramon restrukt
.rizavimo ka液ai.
Dideli・socialini・garantij・suteikimas
darbuotojams atleidマiant
juos i・darbo buvo viena i・prieマas緤
・stabdマiusi・8moni・pertvarkymo
procesus, o tai savo
ruoマtu lino ekonomikos plros
tempus ir darbo viet・skai緤aus
didim・ Stokodamos pinig・i・
moki dideles i影itines pa餌lpas
ir negalamos sumaマinti darbuotoj
・skai緤aus bei pertvarkyti
gamyb・ 8mon merdo, nemokamos
nei darbo uマmokes緤o
darbininkams, nei mokes緤・valstybei
ir Sodrai.
Vyriausyb・mino sprエsti 永・problem・i・privatizavimo
l・8steigdama bankrutuojan緤・8moni・rimo
fond・ Ta緤au 永o fondo teikiama parama buvo
trumpalaik・ir negalo i鋭prエsti aktualiausios problemos
・rasti nauj・darbo viet・netekusiems darbo.
BVP strukt.ra i뎛aid?metodu. リvertinant BVP
strukt.r・i瑛aid・metodu, galima padaryti i益ad・
kad nam・.kio vartojimas Lietuvoje turo nemaマà
8tak・ekonomikos kilimui, nes jo dalis BVP 1998 m.
sudar・63,1 %, tuo tarpu toliausiai integracijos procese
paマengusiose 餌lyse kandidate Vengrijoje,
稙kijoje ir Slovijoje nam・.kio vartojimo i瑛aid˜
dalis siek・50 %. Didel8 privataus vartojimo vaidmen8
Lietuvos ekonomikoje l・ekspansin・Vyriausyb
fiskalin・politika, lusi darbo uマmokes緤o didimà
tempais, lenkian緤ais ekonomikos augim・
1998 m. vidutinis realus darbo uマmokestis Lietuvoje
padido 14,7 % ir beveik tris kartus vir永jo realius
BVP augimo tempus.
1998 m. visose 餌lyse kandidate buvo pastebimos
eksporto maマimo tendencijos, kurias nul・bendra
pasaulin・kriz・ir ypa・sumaマエ Rusijos poreikiai.
Nors visos kandidat yra santykinai atviros
ekonomikos 餌lys, i頴riniai veiksniai 永oms 餌lims
padar・skirting・8tak・・vienoms didesnエ, kitoms
maマesnエ. Didマiausi・8tak・永e veiksniai padarò
Rumunijai ir 稙kijos Respublikai, kuri・ekonomikos
pateko 8 recesij・ kai tuo tarpu kit・餌li・ekonomikos
po labai spartaus augimo temp・ciklo tik atsid.rò
lesnio augimo stadijoje. Bet ir Vengrijos, 稙kijos ir
Slovijos ekonomikai Rusijos
kriz・turo tiesiogin8 neigiamà
poveik8, nors j・eksportas 8 jà
sudar・2・ %, Lenkijoje ・7 %
eksporto teko Rusijai, eksportas 8
Europos S瀚ungos valstybes –
apie 70 %. Estij・galima priskirti
prie labiausiai paマeidマiam・valstybi
・ir d didel eksporto dalies BVP ・beveik
80 %, ir d maマiausios uマsienio prekybos dalies su
Europos S瀚ungos 餌limis (< 60 %). Estijos eksportas
8 Rusij・1998 m. pirm瀚8 pusmet8 sudar・apie
15 %, bet reikia atkreipti des8 8 tai, kad realiai jis
prilygo maマiausiai 20 %, nes eksportas 8 Rusij・buvo
vykdomas per kitas 餌lis, tokias kaip Suomija, ir dar
5 % Estijos eksporto teko NVS 餌lims.
Lietuva, nors joje eksporto dalis BVP yra maマesnò
nei Estijoje, bet d didelio energetikos sektoriaus,
kuris sudar・apie 20 % Lietuvos eksporto, technologin
integracijos 8 buvusias Soviet・S瀚ungos sistemas
buvo daugiau priklausoma nuo Ryt・rink・
1998 m. viduryje prie・prasidedant Rusijos krizei
永os 餌lies dalis Lietuvos eksporte sudar・20,5 %, o
NVS valstybi・・41,9 %.Met・pabaigoje Rusijos dalis
bendrame Lietuvos eksporte sumaマo iki 16,7 %,
NVS 餌li・・iki 36,2 %. Tuo tarpu eksportas 8 Europos
S瀚ungos 餌lis dalis padido iki 37,4 %.
Lietuvos eksporto nuosmuk8 1998 m. l・ir tai, kad
greta energetini・produkt・jo strukt.roje nemaマa
dalis tenka gyvulininkyst ir maisto produkt・eksportui,
kuri・paklausa ir kainos d sumaマusio
vartojimo tarptautine rinkoje krito.
1998 m., palyginti su 1997-aisiais, paruo液・maisto
produkt・ir gim・eksportas sumaマo 23,9 %,
gyvulini・ir augalini・riebal・・39,2 % ir gyv・galvij
・・14,8 %.Neigiam・8tak・Rusijos kriz・turo ir
daugiausia 8 Rytus orientuotam ma永n・ir 8rengim˜
Didel8 privataus vartojimo vaidmen8
Lietuvos ekonomikoje l?ò
ekspansin?Vyriausyb? fiskalinò
politika, l?usi darbo u?okes?o
did?im?tempais, lenkian?ais
ekonomikos augim?
Bendrojo vidaus produkto strukt.ra i뎛aid?metodu 뎎lyse kandidat?e 8
Europos S?ung?1998 m. (%)
Nam?.kio Vyriausyb? Bendras Preki?ir Preki?ir
vartojimo vartojimo pagrindinio paslaug?paslaug˜
i뎛aidos i뎛aidos kapitalo eksportas importas
톋lis formavimas
Bulgarija 72,915,1 11,6 45,2 46,3
Kipras 63,4 19,3 17,7 43,5 51,0
?kija 52,2 19,3 27,5 60,0 61,4
Estija 59,6 22,6 29,1 79,8 89,4
Vengrija ? ? 22,2 45,5 46,0
Latvija 63,926,3 20,1 47,7 61,0
Lietuva 64,3 19,4 25,8 47,4 59,4
Lenkija 63,7 15,0 25,3 23,7 28,8
Rumunija 76,1 14,7 18,1 25,7 34,3
Slovakia 50,6 21,2 40,8 63,7 74,8
Slov?ija 55,7 20,6 24,2 56,7 58,1
eksportui, kuris per metus sumaマo 14,7 %. Tuo
tarpu Vakar・rinkoms prekes gaminan緤・sektori・
toki・kaip trikotaマo ir gatav・drabuマi・gamyba,
eksportas per t・pat8 laikotarp8 padido 9,9 %.
Daug 8 Vakarus eksportavo ir chemijos pramon
8mon, nes tr煢・paklausa tarptautine rinkoje
buvo didel・ Elektros 8rengim・pramon 8moni˜
eksportas nors ir buvo orientuotas 8 Vakar・rinkas,
bet j8 neigiamai paveik・kriz・Pietry緤・Azijoje, lietuvi‰
kiems gaminiams teko konkuruoti su gerokai
atpigusiomis d valiut・devalvacij・t・餌li・analogi‰
komis prekis.
Su eksportu susijusios problemos 1998 m. visose
餌lyse kandidate s瀝ygojo BVP augimo temp・maマim・
nors vidutiniai 永・餌li・ekonomik・plros
tempai, net 8vertinant nesmingai veikian緤à
Rumunijos ekonomik・ beveik prilygo vidutiniams
Europos S瀚ungos 餌li・ekonomikos tempams, sudariusiems
2,8 %. O Lietuva kartu su Lenkija, pasiekusios
5,1 % augim・ マenkliai vir永jo ・ vidurk8 ir pirmavo
tarp 餌li・kandida緤・
Kain・liberalizavimas. Vienas i・svarbi・strukt.rin
reformos paマangos rodikli・yra kain・liberalizavimas.
Pirmaujan緤ose 餌lyse kandidate 永s procesas
vyko spar緤ai ir 1998 m.
pabaigoje vidutini洩ai 85 %
kain・buvo liberalizuota, Lietuvoje
i・preki・krep影lio liberalizuota
80 % kain・ Estijoje kain˜
liberalizavimo procesas ap・maマiau nei 80 %
(74 %) vis・kain・
Dideli skirtumai, nors tiksli・duomen・neturima,
tarp 餌li・gl.do 影塊lin ekonomikos apimtyse.
Beveik tre綸al8 BVP Vengrijoje pagamino 影塊linò
ekonomika, 稙kijos Respublikoje ji buvo 永ek tiek
maマesn・・11 %, o Lietuvoje 影塊linei ekonomikai
priskiriama vidutini洩ai 20 % sukurto BVP.
1998 m. 影塊lin ekonomikos dalis Lietuvos ekonomikoje
maマo, nes didマiausia jos dalis buvo
sutelkta paslaug・sferoje ・prekyboje ir transporte.
D kriz Rusijoje sumaマus preki・apyvartai ir
transportavimui, daugelis 8moni・ vykdマiusi・neregistruotas
operacijas kaimynine 餌lyse, neteko
pajam・餌ltinio.
Pinig?politika ir prisijungimas prie Europos valiutos
s?ungos. Nacionalini・valiut・ir pal.kan˜
norm・stabilumas yra svarbus veiksnys, lemiantis
visos ekonomikos stabilum・ Tod sudin・integracijos
8 Europos S瀚ung・proceso dalis yra ir 餌li˜
pretenden緤・8sijungimas 8 bendr・Europos valiutos
s瀚ungos mechanizm・Valstybs, norin緤oms tapti
valiutos s瀚ungos naris, nepakanka tapti tik Europos
S瀚ungos naris, bet reikia 8stoti ir 8 Europos
valiut・s瀚ung・ tai yra reikia atitikti vadinamuosius
Mastrichto sutarties kriterijus. キie kriterijai nustato
tam tikras ribas, kuri・reikia laikytis 餌lims nars,
kad b.t・galima vykdyti bendr・monetarinエ politikà
ir naudoti bendr・valiut・・eur・
Paマymina, kad n・viena 餌lis, taip pat ir Lietuva,
siekianti naryst Europos S瀚ungoje ir Europos valiutos
s瀚ungoje, visi洩ai neatitinka Mastrichto kriterij
・ kurie 永uo metu yra tokie:
・infliacija neturi vir謁ti 2,2 %;
・vidutin・metin・pal.kan・norma turi b.ti apie 6,42 %;
・fiskalinis deficitas ne didesnis 3,0 % BVP;
・valstyb skola neturi vir謁ti 60 % BVP;
・naryst・ERM (valiut・keitimo mechanizme) ・dvejus
metus nacionalini・valiut・kursai turi laisvai
nusisitatyti rinkoje, bet j・svyravimas euro atマvilgiu
neturi vir謁ti +- 15 %.
1998 m. geriausiai 餌lims seki
tvarkytis su fiskaliniu deficitu ir
valstyb skola, ta緤au kiek sudingiau
buvo 8vykdyti infliacijos
Realus bendrojo vidinio produkto augimas 뎎lyse kandidat?e
8 Europos S?ung?(%).
톋lis 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m.
Kandidat? vidurkis 5,5 3,93,5 2,5
Bulgarija 2,9-10,1 -6,9 3,4
Kipras 6,1 2,0 2,5 5,0
?kija 6,4 3,8 0,3 -2,3
Estija 4,3 3,910,6 4,0
Vengrija 1,5 1,3 4,6 5,1
Latvija -0,8 3,3 8,6 3,6
Lietuva 3,3 4,7 7,3 5,1
Lenkija 7,0 6,0 6,8 4,8
Rumunija 7,1 3,9-6,9 -7,3
Slovakia 6,96,6 6,5 4,4
Slov?ija 4,1 3,5 4,6 3,9
ES vidurkis 2,3 1,8 2,7 2,8
Lietuvoje 뎓됸linei ekonomikai
priskiriama vidutini뎚ai 20 %
sukurto BVP.
Europos valiut?s?ungos kriterijai
EVS kriterijai Limitas ?kija Estija Vengrija Lenkija Slov?ija Lietuva Latvija
Infliacija 2,2 10,7 8,2 13,91 11,48 7,78 5,1 4,7
Vidutin?metin?paskol?pal.kan?norma (metin? 1999 04) 6,42 6,7 9,0 15,16 12,05 8,3 11,0 6,3
Valstyb? skola (% BVP) 60 10,7 3,3 60,3 45,8 24,6 22,4 14,7
Fiskalinis deficitas (% BVP) -3,0 -1,4 -0,3 -4,6 -3,0 -0,7 -4,2 -0,8
Naryst?ERM 2 m. ne ne ne ne ne ne ne
bei pal.kan・normos reikalavimus. Lietuva,
skirtingai nuo kit・kandida緤・ daug lengviau
sprend・su infliacija susijusias problemas, ta緤au
餌lies fiskalinis deficitas ir pal.kan・norma beveik
dvigubai vir永jo Mastrichto kriterijus.
Lietuvos fiskalinio deficito didimà
1998 m. l・Vyriausyb
pastangos 益elninti Rusijos
kriz poveik8 pramonei, daugiausia
maisto, ir マem .kiui,
juos subsidijuojant bei siekimas
skatinti vidaus vartojim・per
indi・kompensavimo schemas
panaudojant privatizavimo
metu gautas las. キios priemon i・ties・turo
teigiam・poveik8 ekonomikai ir pado palaikyti
ekonomikos kilimo tempus, bet kartu padidino
i頴rin8 餌lies ekonomikos nesubalansuotum・ kas
dav・pagrindo atsirasti spekuliacijoms d galimo
lito devalvavimo. Kit・kandida緤・8 Europos S瀚ungà
valiutos, nors d i洩ilusi・ekonomini・problem
・irgi nebuvo laikomos labai stabiliomis, bet
skai緤uojant pagal perkamosios galios paritetà
nebuvo pervertintos euro atマvilgiu. Be to, 餌lys turo
palankesnius Vyriausyb s灣kait・balansus.
Tod min・餌li・nacionalins
valiutoms didesn8 pavoj˜
k・rink・spaudimo gresm・
キiuo atマvilgiu labiausiai paマeidマiama
buvo Vengrija, turinti
maマiausiai galimybi・apginti
rink・nuo uマsienio investicij˜
pasitraukimo, nes Vyriausyb obligacijose jos
sudar・apie 1,4 milijardo JAV doleri・ o tai prilygo
15 % 餌lies oficiali・rezerv・ Lenkijoje 永s rodiklis
buvo 11 %, 稙kijoje 13,7 % ir visi洩ai neマymus
Latvijoje.
Pagrindiniai investuotojai 8 Lietuvos Vyriausyb
obligacij・rink・1998 m. buvo Lietuvos komerciniai
bankai, kuri・investicijos uマ・63,8 % rinkos, toliau
sek・draudimo bendrov ・19,8 %. Palyginti su
1997 m., investuotoj・8 Vyriausyb obligacijas sudis
pasikeit・・beveik 10 % padido draudimo
bendrovi・investicijos ir 20,4 % sumaマo bank˜
investicijos, tuo tarpu priva緤・asmen・dalis nors
irgi i餌ugo beveik 4 % ・iki 5 %, bet vis dto buvo
labai neマymios ir sudar・84 milijonus lit・Vyriausyb
vertybini・popieri mechanizmas labiau atitiko
stambi・investuotoj・poreikius, tuo tarpu sukurti
galimybエ investuoti savo santaupas eiliniams 餌lies
pilie緤ams valstyb・desio neskyr・ Vis atidiota
priimti 8statym・pataisas, kurios sudaryt・palankesnes
s瀝ygas steigtis investicij・ir pensij・fondams.
Tod per metus bendrasis santaup・lygis
BVP nuo 16,3 % sumaマo iki 12,1 %.
Uマsienio investicijos 8 denominuotus litais Vyriausyb
vertybinius popierius met・pabaigoje buvo labai
nedidel ir sudar・1,4 %, arba 24,4 milijono lit・ tod
net jei uマsienio investuotojai visi vienu metu b.-
t・pasitraukエ i・rinkos, tai neb.t・turエ didelio poveikio
餌lies valiutos atsargoms
ir valiutos stabilumui.
Dauguma 餌li・kandida緤・buvo
pasirinkusios liberalesnエ valiut˜
reguliavimo sistem・nei Lietuvoje
8diegta Valiut・valdyba. Tokia
pinig・politika leido laipsni洩ai
arti prie EVS ir pasiekti, kad
kito 永mtme緤o pradマioje 餌li˜
kandida緤・valiutos b.t・visi洩ai konvertuojamos.
Be to, ji palengvino rinkos apsaug・nuo galim・spekuliacini
・atak・ kurios galo lengvai destabilizuoti
augan緤as ekonomikas, ir sudar・palankesnes s瀝ygas
vietos gamintojams.
Lenkijoje uマ monetarinエ politik・yra atsakinga Lenkijos
nacionalinio banko Monetarin politikos taryba.
Zlotas yra susietas su valiutos krep影liu: 55 % euro
ir 45 % JAV dolerio, laikantis slenkan緤os devalvacijos
principo ir nustatant jo svyravimo ribas krep影lio atマvilgiu.
Maマant infliacijai
mesin・devalvacijos norma
laipsni洩ai maマinama. Lenkijos
pinig・politikos strategijoje yra
numatyta, kad ateityje zlotas bus
susietas tik su euru ・grei緤ausiai
jau kito 永mtme緤o pradマioje.
Vengrijos monetarin・politika yra labai pana永 8
Lenkijos. Pagrindinis skirtumas ・maマos forinto
kurso svyravimo ribos. Tod Vengrijos valiuta yra
maマiau lanksti. Jeigu Ryt・Europos valiutos toliau
silpn,Vengrijai anks緤au nei Lenkijai reik priimti
sunk・politin8 sprendim・・leisti valiutos kainai
laisvai nusistatyti rinkoje. Nors neatmetama ir galimybò
praplti valiutos kurso svyravimo ribas, kas
leist・per trump・laik・t・kurs・padidinti.
稙kijos monetarin・politika labai liberali ir pinig˜
rinka yra gerai i益ystyta. Kronos kursas beveik laisvai
svyruoja. 稙kijos nacionalinis bankas i・vis・餌li
・kandida緤・centrini・bank・buvo 8valdエs didマiausià
pinig・politikos instrument・spektr・
Slovijos centrinis bankas vykdo monetarinエ politik・
leidマia valiut・ir kontroliuoja komercinius bankus
bei kitas finansines institucijas. Bankas nepriklausomas
nuo Vyriausyb, ta緤au 8 konsultacijas 8traukia
餌lies Finans・ministerijos vadov・ Slovijos bankas
turi du pinig・politikos tikslus: kain・stabilumà
ir vidini・bei i頴rini・mokim・stabilum・ Nuo
1995 m. rugso 1 d. doleris yra visi洩ai konvertuojamas
ir labai stabilus Vokietijos mark atマvilgiu.
Lietuva, skirtingai nuo kit?kandida?
? daug lengviau sprendò
su infliacija susijusias problemas,
ta?au 뎎lies fiskalinis deficitas ir
pal.kan?norma beveik dvigubai
vir뎘jo Mastrichto kriterijus.
Pagrindiniai investuotojai 8 Lietuvos
Vyriausyb? obligacij?rinkà
1998 m. buvo Lietuvos komerciniai
bankai.
Lietuvos pinig・politika nuo kit・餌li・kandida緤˜
politikos pirmiausia skiriasi tuo, kad tik Lietuvoje litas
susietas su JAV doleriu. Nuo 1994 m. Lietuvoje
veikia Valiut・valdybos modelis, paremtas fiksuotu
lito ir dolerio keitimo santykiu 4:1 ir pinig・baz
padengimu uマsienio rezervais.
Estijoje irgi funkcionuoja Valiut˜
valdybos modelis, bet nacionalinò
valiuta yra fiksuota euro
atマvilgiu. Estijos centrinis bankas
nu餌lintas nuo tradicin
monetarin politikos vykdymo
ir, kaip Lietuvos bankas, turi vienintel8 efektyv˜
monetarin8 instrument・・komercini・bank・privalom
亘・rezerv・norm・reguliavim・
Latvija vykdo kiek lankstenエ pinig・politik・・jos
valiuta yra susieta su SDR valiut・krep影liu, 8 kur8
8eina ir euras. Latvijos banko monetariniai instrumentai
yra daug 8vairesni ir atitinka Europos centrinio
banko naudojamus monetarinius instrumentus,
tod jai bus lengviau prisijungti prie Europos valiut
・mechanizmo.Pagrindinis Latvijos banko tikslas –
kontroliuoti pinig・kiek8, siekiant uマtikrinti kain˜
stabilum・
Nors Lietuvos centrinis bankas yra nepriklausomas,
jis negali savaranki洩ai vykdyti pinig・politikos,
nes lito santykis uマsienio valiutos atマvilgiu gali
b.ti pakeistas tik Seimui prius Lito patikimumo
8statymo pataisas. D Lietuvoje
taikomo Valiut・valdybos modelio
pal.kan・normoms didelエ
8tak・daro uマsienio kapitalo
srautai. Uマsienio valiutai patenkant
8 rink・pal.kan・norma
maマa, o jai i・rinkos i英laukiant
・dida. Tod antrajame 1998 m. pusmetyje,
kai kriz・Rusijoje suk・investuotoj・nepasitikimà
ir Lietuvos rinka, sumaマusios uマsienio
kapitalo 8plaukos 8 餌l8 ・tre緤瀚8 met・ketvirt8 portfelin
investicijos sumaマo 352 milijonais lit・–
padidino Vyriausyb vertybini・popieri・pal.kanas
iki 14 %.
Dolerio pasirinkimas bazine valiuta tapo kli.timi
Lietuvai prisijungti prie valiut・s瀚ungos. Tod
Lietuvos bankas pareng・pinig・politikos reformavimo
program・ kurios tikslas ・susieti lit・su euru,
o viau 8vesti eur・Lietuvoje. キi reforma vykdoma
trimis etapais:
・egzistuojant Valiut・valdybai praple緤amas monetarini
・instrument・spektras;
・pakeitus ir papildマius Lietuvos Respublikos lito patikimumo
8statym・ pereinama prie diskreti洩ai reguliuojamos
pinig・emisijos, pasirinkt・bazinエ valiutà
JAV doler8 (kol Lietuvos pinig・ir finans・politika atitiks
Europos pinig・s瀚ungos reikalavimus) pakeitus
euro ir JAV dolerio krep影liu, kuriame 永os valiutos
b.t・8trauktos lygiomis dalimis po 50 %;
・8diegiant numatytas pinig・politikos priemones
stabilizuoti paskol・bei valiutos rink・
1998 m. Lietuvos bankas baigò
8gyvendinti pirmame reformos
etape numatytas priemones –
rinkos likvidumui reguliuoti
prada naudoti naujus monetarinius
instrumentus ・indi˜
aukcionus ir atpirkimo sandorius
(repo). Antr瀚8 pusmet8 reiko
pereiti prie kito etapo ir padaryti pataisas Lito patikimumo
8statyme, bet pataisos nebuvo pateiktos, nes
didantis fiskalinis deficitas vert・Vyriausybエ daug
skolintis ir pinig・politikos keitimas galo sutrikdyti
skolinimosi proces・
Kita vertus, Lietuvos gamintojams d Rusijos kriz
netekus dolerio 8takos zonoje esan緤・rink・ir
priverstiems perorientuoti savo eksport・8 euro
zonos 餌lis, trukd・nacionalin valiutos fiksavimas
su doleriu, brangstan緤u euro atマvilgiu, dido einamosios
s灣kaitos deficitas. Lito persiejimas nuo
dolerio prie euro-dolerio krep影lio galo palengvinti
eksportuotoj・dali・ir sumaマinti 餌lies ekonomikos
i頴rin8 disbalans・ Tod, skirtingai nuo
Vyriausyb, Lietuvos bankas laiki pozicijos, kad
reikia pereiti prie kit・pinig・politikos programoje
numatyt・etap・
Gin綢i tarp Lietuvos banko ir
Vyriausyb, k・ir kaip daryti su
litu, dar labiau sustiprino gandus
apie galim・lito devalvavimà
jo persiejimo prie krep影lio metu
ir didino rinkoje netikrum・
trikd・8moni・kreditavimo proces・ir joms buvo
sunkiau finansuoti savo veiklos plr・bei kurti naujas
darbo vietas.
Kalbos apie pinig・politikos keitim・padidino Vyriausyb
skolinimosi ka液us, kartu ir skolos aptarnavimo
i瑛aidas biudマeto i瑛aid・strukt.roje, vis labiau
maマinant galimybes padidinti socialinei sferai
skiriam・l・dal8.
Pinig・politikos reformos atidiojimas rei洩・ kad
pagrindine Lietuvos ekonomikos valdymo priemone,
turusia 8takos ir 餌lies socialinei raidai 1998 m.,
buvo Vyriausyb vykdoma fiskalin・politika.
Fiskalin?politika. Skirtingai nuo pinig・politikos,
Europos S瀚unga na apsisprendusi, ar ji turi turi
viening・fiskalinエ politik・ar ne.Tod 永uo metu fiskalin
politikos srityje Europos S瀚ungos nar
vykdo savaranki洩・politik・ koordinuodamos tik
pagrindines jos gaires.
Lietuvos pinig?politika nuo kit˜
뎎li?kandida??politikos pirmiausia
skiriasi tuo, kad tik Lietuvoje
litas susietas su JAV doleriu.
Dolerio pasirinkimas bazine
valiuta tapo kli.timi Lietuvai
prisijungti prie valiut?s?ungos.
1998 m. oficialiuose sluoksniuose Lietuvoje vyravo
nuomon・ kad vienintelis ekonomikos plros veiksnys
yra investicijos. Tod fiskalin・politika daマniausiai
buvo vertinama tik vienu aspektu ・kokiu mastu
ji tiesiogiai ar netiesiogiai skatina investicijas.Valstyb
mokes緤・politika buvo formuojama taip, kad
skatint・kapital・ o ne darb・
Skatinant kapitalines investicijas,
1998 m. juridini・asmen・pelno
mokes緤o 8statymu buvo 8teisinta
galimyb・永oms investicijoms
skirt・peln・apmokestinti nuliniu
tarifu.Numatyta buvo ir kita galimyb・ leidマianti, apskai緤uojant
pelno mokest8, investicijai skirtomis l・
頴mis sumaマinti realizavimo pajamas. Tinkamai pasirinkus
vien・i・dviej・nustatyt・investicij・apskai緤avimo
b.d・bei derinant j8 su naujai 8sigaliojusia
nuostoli・perkimo 8 kitus penkerius metus tvarka,
galima buvo gerokai sumaマinti ar net visai nemoki
pelno mokes緤o pakankamai ilg・laik・
稙kijos juridini・asmen・pelno mokes緤o tarifas buvo
35・9 %, ta緤au, skirtingai nei Lietuvoje, i・gaut˜
pajam・apskai緤uojant pelno mokest8 稙kijoje nebuvo
atskaitomos investicij・i瑛aidos, dividendai, baudos,
atskaitymai 8 kompanijos pensij・fondus ir pan.
Pagal Vengrijos 8statymus, veikiantys juridiniai asmenys
nustatyta tvarka apskai緤uot・peln・apmokestina
18 % tarifu. Lengvatinis tarifas taikomas tik
100 % uマsienio kapitalo 8mons, kuriose didマi瀚à
dal8 dirban緤亘・sudaro vengrai, nevykdan緤oms finansinio
tarpininkavimo funkcij・ bet teikian緤oms
paslaugas uマ Vengrijos rib・ Toki・8moni・pelnas
apmokestinamas 3 % tarifu. Lenkijoje juridini・asmen
・pelno mokes緤o tarifas yra 38 %. Uマsienio investuotojams
永s tarifas daマnai maマinamas ar net
taikomas 0 % tarifas, ta緤au vietins 8mons investicini
・lengvat・na.
Taigi kitos 餌lys kandidat neskyr・tiek daug pastang
・skatinti kapitalines investicijas, nes investicijoms
palanki mokes緤・politika nesuteikia garantij・
kad investicijos bus efektyviai panaudojamos. Kaip
parod・Lietuvos svarbiausi・transporto ir energetikos
8moni・veiklos rezultatai, didel investicijos 8
永as 8mones nepadidino j・darbo efektyvumo, o j˜
veikla buvo nuostolinga.
Vyriausyb taikomos mokestin investicij・lengvatos
taip pat rei洩・ kad maマa biudマeto pajamos, nes juridini
・asmen・pelno mokestis sudar・6,2 % vis・nacionalinio
biudマeto pajam・1998 m.nacionalinio biudマeto
pajamos sudar・9377,8 milijono lit・ o i瑛aidos –
9915,6 milijono lit・ taigi i瑛aidos vir永jo pajamas 538
milijonais lit・ Susidarius8 skirtum・tarp pajam・ir
i瑛aid・teko finansuoti skolinantis. O sumaマusios
pelno mokes緤o pajamos buvo kompensuojamos
perkeliant mokestinエ na液・ant eilini・pilie緤・pe緤・
Pridin vert mokestis buvo pagrindinis Lietuvos
biudマeto pajam・餌ltinis ir sudar・38 % nacionalinio
biudマeto pajam・ Tod jo apskai緤avimo 8statyminei
bazei bei administravimui buvo skiriama
daug desio.フkio subjektai ir fiziniai asmenys,kuri
・pajamos per paskutinius 12 mesi・vir永jo 100
t.kstan緤・lit・ privalo 8siregistruoti
PVM mokojais. Mokes緤o
pagrindinis tarifas buvo
18 %, nors kai kurioms veikloms
ir buvo taikomos mokestin
lengvatos. Pagrindin paslaugos
ir prek ・maisto produktai,
永lumin・ir elektros energija, vanduo ir kt. buvo apmokestinami
18 % tarifu. Tokiu pat tarifu apmokestinamos
importuojamos prek.
Tuo tarpu 稙kijoje, pagrindiniam PVM tarifui esant
22 %, didマioji dalis maisto produkt・ teikiama energija
ir 永luma, tai yra prek ir paslaugos, kuri˜
kainos yra svarbios neturtingiausiems 餌lies gyventojams,
buvo apmokestinamos 5 % tarifu. Lenkijoje
PVM dydis yra 22 %. Bet ir 緤a iki 17 % sumaマintas
tarifas taikomas elektros energijos, gamtini・duj・
永lumos tiekimui ir akmens angliai, 7 % apmokestinama
maisto produkt・gamyba, dauguma statybini
・medマiag・ laikra峨iai, prek vaikams, kai kurie
vaistai.
Apibendrinant galima pasakyti, kad kitose 餌lyse
pridin・vert・buvo apmokestinama taip, kad sumaマint
・mokestinエ na液・socialiai remtiniems asmenims,
tuo tarpu Lietuvoje taikomas pridin
vert・mokestis tokios funkcijos neatliko.
Su darbo santykiais susijエ mokes緤ai. Su darbo santykiais
susijエ mokes緤ai 餌lyse kandidate taip pat
buvo nustatomi skirtingai. Lenkijoje fizini・asmen˜
pajam・mokes緤o tarifas buvo 20・4 %. Taikoma
progresyvin・apmokestinimo tvarka. Pagrindiniai
稙kijos analogi洩o mokes緤o tarifai sudar・15・0 %.
Didマioji dalis Vengrijos fizini・asmen・pajam・irgi
buvo apmokestinama progresyvine tvarka, nustatytas
tarif・dydis 24・2 %.
Valstyb? mokes??politika buvo
formuojama taip, kad skatint˜
kapital? o ne darb?
Nacionalinio biud?to pajam?ir i뎛aid?strukt.ra 1998 m.(%)
Pajamos
Fizini?asmen?pelno mokestis 25,8
Juridini?asmen?pelno mokestis 6,2
Prid?in? vert? mokestis 38,5
Akcizai 14,3
Kiti mokes?ai 15,2
I뎛aidos
Ekonomikai 16,2
Socialinei sferai 49,3
Kitoms valstyb? funkcijoms 34,5
Su darbo santykiais susijusius
mokes緤us Lietuvos pilie緤ams
apskai緤avo ir juos moko darbdaviai.
Mokes緤o tarifas ・33 %.
Nuo 1998 m. spalio 29 % tarifu
papildomai pradi apmokestinti
dividendai. Be to, Lietuvoje individualios
(personalin) 8mon
taip pat apmokestinamos fizini
・asmen・pajam・mokes緤o
nustatyta tvarka 24 % tarifu.
Lietuvoje bendra mokes緤o uマ
samdom・darb・na液a, kuri
apskai緤uojama kaip PVM, fizini
・asmen・pajam・ir Sodros
8mok・derinys, buvo didesn・nei
kitose 餌lyse kandidate.
1998 m. samdomam darbuotojui
tenkantis mokestin na液os
dydis sudar・apie 80 % priskai緤uoto
darbuotoj・atlyginimo.
Tod maマ・ir vidutinio dydマio
8moni・darbdaviai susid.rエ su
dilema: ar oficialiai 8darbinti
darbuotojus, mokant visus nemaマus
mokes緤us, ar taupyti
las, taip reikalingas gamybai
plti, ir dal8 uマmokes緤o sumoki
darbuotojams neoficialiai –
daマniausiai pasirinkdavo pastaraj8
variant・ Tokia situacija
sudar・s瀝ygas atsirasti korupcijai
ir neskatino darbdavi・kurti
nauj・darbo viet・ o valstybò
negalo surinkti pakankamai pajam・ finansuoti
valstyb socialiniams 8sipareigojimams.
1998 m. valstyb socialinio draudimo fondo biudマeto
pajamos sudar・4159,4 milijono lit・ arba
9,7 % BVP, o i瑛aidos ・4164,0 milijonus lit・ biudマeto
deficitas prilygo 4,6 milijono lit・ Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudマeto pajamos buvo
1837,1 milijono lit・ arba 4,3 % BVP, o i瑛aidos sudarò
1869,0 milijonus lit・ fondo deficitas ・31,9 milijono
lit・
Valstyb investicijos 8 visuomenei reikaling・preki˜
ir paslaug・tiekim・ toki・kaip 益ietimo, sveikatos
apsaugos, informacini・technologij・ visuomeninio
transporto infrastrukt.ra, buvo nepakankamos.
Kapitalin biudマeto i瑛aidos
tesudar・apie 3 % BVP ir nepasiekò
kit・餌li・kandida緤・lygio.
Neturtinga gamtini・i液ekli˜
Lietuva konkuruoti tarptautine rinkoje galo tik
savo auk液os kvalifikacijos nebrangia darbo ja.Tyrim
・duomenys irgi liudijo, kad didマiausi・8takà
ekonomikos plrai dar・nauj・マini・8sisavinimas,
rink・susiradimas, tai yra veiksniai, nesusijエ su
kapitalo indio didimu. Bet 1998 m. galiojusi
apmokestinimo tvarka r・tik investicijas 8 fizin8
turt・ bet ne 8 マmogi洩瀚8 kapital・
Tolesn・Lietuvos ekonomikos augimo ir jos integracijos
8 Europos S瀚ung・proceso sm・priklauso
nuo valstyb sugebimo reformuoti savo fiskalinエ
politik・tokiu b.du, kad b.t・sukurta tinkama
aplinka asmenyb vystymuisi ・kult.rini・マini˜
8sigijimui, uマsienio kalb・mokymuisi, priimui prie
naujausios informacijos, galimyb keliauti.
1998 m. galiojusi apmokestinimo
tvarka r??tik investicijas 8 fizin8
turt? bet ne 8 ?ogi뎚?8 kapital?
Veiksniai, darantys 8taka 8moni?augimui
Nustatant ilgalaikエ Lietuvos .kio plros strategij・ labai svarbu, remiantis
prausi・met・patirtimi, i鋭iai洩inti, kokie veiksniai lemia
Lietuvos ekonomikos plros proces・ Norint i鋭iai洩inti pagrindinius
veiksnius, 1990・994 m. turusius teigiamos 8takos 8moni・veiklai,
kartu su Statistikos departamentu 1998 m.gruod8 ir 1999 m.saus8 buvo
atlikta 8moni・apklausa.
Svarbiausiu veiksniu, turusiu teigiamos 8takos Lietuvos 8moni・augimui,
86,0 % respondent・pamino pakankamai sukaupt・マini・kiek8
ir darbo 8g.dマius rinkos s瀝ygomis. キis veiksnys turo esmin 8takos
visoms 8mons, nepaisant j・veiklos pob.dマio ar finansin padies.
Antroje vietoje nurodytas nauj・rink・suradimas (67,3 %), tre緤oje –
nauj・technologij・8diegimas (62,3 %). Maマiausiai 8moni・veiklai 8takos
turo valstyb uマsakymai ir investicij・didimas; atitinkamai
48,1 ir 47,5 % apklaust亘・8moni・paマymo, kad 永e veiksniai neturo
8takos j・veiklos rezultatams.
Remiantis apklausos rezultatais, galima pasakyti, kad svarbiausia varomoji
Lietuvos 8moni・augimo ja yra vadov・sugebimas 8sisavinti
naujas マinias ir jomis remiantis surasti nauj・rink・savo produktams.
Sugebimas 8diegti naujas technologijas taip pat apib.dina vadov˜
kvalifikacijos reik盈エ 8moni・augimui, nes tik turintys pakankamai マini
・specialistai sugeba efektyviai pertvarkyti gamyb・maマindami jos
ka液us ir diegdami naujausias technologijas.
Tokiems vadovams atsirasti nemaマai pado privatizavimo proceso
pabaiga ir kontrolinio akcij・paketo konsolidacija ・susiedama rizikà
ir atlyg8, privati nuosavyb・skatina iniciatyv・ キ8 veiksn8 respondentai
pamino ketvirtoje vietoje ・60,2 % apklaust・8moni・nurod・ kad tai
turo didel ir vidutin 8takos j・veiklai.

Leave a Comment