Ekonominiai veiksniai: 2004 m. Lietuva įstojo į Valiutų kurso mechanizmą II. Įvykdžius Mastrichto sutartyje numatytus konvergencijos kriterijus, po dviejų metų Lietuva galės tapti Europos pinigų sąjungos nare ir įsivesti eurą. Finansinė politika tampa apribota tam tikrais finansiniais reikalavimais. LR Finasų mnisterija numato, kad 2004 m. prasidėjęs Sanglaudos fondų įgyvendinimas paspartins 2004 m. BVP augimą LR Finansų ministerijos prognozuojami makroekonominiai rodikliai pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė. 2004 – 2007 m. prognozuojami makroekonominiai rodikliai1
Rodiklis 2004 2005 2006 2007BVP augimas /Realaus BVP augimas (proc.) 7 6,5 6,2 6Infliacija (vidutinė metinė)/vartotojų kainų indeksas, proc. 1 2,9 2,5 2,9Priskaičiuoto darbo užmokesčio/Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas, proc. 6,1 6,8 7,2 7,5Priskaičiuotas darbo užmokestis/Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 1121 1197 1283 1379Nedarbas/Nedarbo lygis, proc. (darbo jėgos tyrimo duomenimis) 11,3 10,8 10,3 9,7
Socialiniai veiksniai Minimalioji mėnesinė alga nuo 2004 m. gegužės mėn. pakelta iki 500 Lt, išskyrus minimaliąją mėnesinę algą valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams – jiems ji liko 430 Lt. 2004 m. priimtas LR valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimo įstatymas2, kuris nustatė išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. 2004 m. taip pat buvo priimta nauja LR invalidų socialinės integracijos įstatymo redakcija3, kuriuo siekiama užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus. 2004 m. rugsėjo 21 d. Seime priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriam įsigaliojus daugiau žmonių įgis teisę gauti piniginę socialinę paramą bei kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį. Priimtame įstatyme padidinti būsto naudingojo ploto bei kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų normatyvai, naudojami turto vertės normatyvui nustatyti. Taip pat padidintas karšto vandens normatyvas bei pakeista kompensacijos už karštą vandenį skaičiavimo tvarka. Pakeitimo ir papildymo įstatymas buvo rengiamas atsižvelgiant į šalies gyventojų laiškus, pastabas ir prašymus, susitikimuose su ministerijos tarnautojais išsakytą nuomonę apie naująjį Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą, priimtą 2003 m. liepos 1 d. Juo siekta patobulinti piniginės socialinės paramos sistemą, kad visi gyventojai, dėl objektyvių priežasčių turintys nepakankamai lėšų pragyvenimui bei pagrindinėms komunalinėms paslaugoms apmokėti, gautų piniginę socialinę paramą.4 Savivaldybės veiklai taip pat aktualūs LR Kultūros centrų5, LR bibliotekų įstatymo pakeitimo įstatymai.6 II.3 JAUNIMO PROBLEMOS
Kalbintų ekspertų nuomone, jaunimas kaip socialinė grupė, atskira visuomenės dalis išsiskiria ne tik dėl jų amžiaus bei tam tikrų išskirtinių savybių, bet ir jiems būdingomis specifinėmis problemomis. „…visgi buvo nuosekliai įrodinėjama, kad jaunimui yra priskirtinos ir savitos gerokai problemos. Iš tikrųjų yra ganėtinai sudėtingas mokymosi laikotarpis, tas pats vidurinės pabaigimas, į aukštąsias mokyklas įstojimas ir mokymasis jose. Be abejonės, yra sudėtinga jaunam žmogui gauti darbą.“ (citata iš 20 interviu). Todėl apklausų bei interviu metu, jaunimo, „vyresniųjų“ bei ekspertų buvo klausiama kokios, jų nuomone, pagrindinės jaunimo problemos Lietuvoje. Apklausoje dalyvavę 14 – 29 metų respondentai buvo prašomi įvardinti tris šiuo metu Lietuvos jaunimui aktualiausias problemas.(žr. 29.1 lentelę) Jaunimas dažniausiai minėjo šias problemas: • Polinkis į žalingus įpročius 57,4 proc. • Nedarbas 49,9 proc. • Mokamas mokslas 37,9 proc. • Laisvalaikis, užimtumas 26,4 proc. • Sunki materialinė padėtis 18,6 proc. 29.1 lentelė Jaunimo nuomonė
Polinkis į žalingus įpročius 57,4 proc.Nedarbas 49,9 proc.Mokamas mokslas 37,9 proc.Laisvalaikis, užimtumas 26,4 proc. Sunki materialinė padėtis 18,6 proc.Didelis nusikalstamumas 13,8 proc. Sunku išsikovoti suaugusiųjų pripažinimą 9,4 proc. Būsto įsigijimo problemos 4,4 proc. Žiaurumas, smurtas 4,2 proc. Ankstyvi lytiniai santykiai 3,5 proc. Jaunimo diskriminacija 3,0 proc. Materializmas 2,9 proc. Šeimos sukūrimas 2,1 proc. Nesaugumas 1,9 proc. Blogi santykiai su tėvais 1,3 proc. Emigracija 1,0 proc. Kita ( paminėjo mažiau nei 1 proc. apklausos dalyvių): reketas, savęs atradimas, trūksta iniciatyvos, psichologinės problemos, nepaklusnumas, vėjavaikiškumas, bloga sveikata, kalbos žargonas, konkurencija, trūksta paramos organizacijų, trūksta pagarbos vyresniems, per didelis pasitikėjimas savimi, suaugusiųjų kontrolė, neigiama aplinkos įtaka, tikėjimo trūkumas, nesąžiningumas, pop kultūra, nuolatinis stresas mokyklose, nepasitikėjimas savimi, valkatavimas, kaimo jaunimo degradacija, prasta mityba, radikalūs judėjimai, prisitaikymas prie Vakarų kultūros, informacijos trūkumas, nelaimingi atsitikimai.
30 m. ir vyresnio amžiaus apklaustieji Lietuvos gyventojai dažniausiai išskyrė šias jaunimo problemas (žr. 29.2 lentelę) • Nedarbas 69,8 proc. • Mokamas mokslas 43,7 proc. • Polinkis į žalingus įpročius 32,8 proc. • Užimtumo trūkumas 17,5 proc. • Didelis nusikalstamumas 15,3 proc.
29.2 lentelė. Vyresnių (30-74 m) gyventojų nuomonė
Nedarbas 69,8 proc.Mokamas mokslas 43,7 proc.Polinkis į žalingus įpročius 32,8 proc.Užimtumo trūkumas 17,5 proc.Didelis nusikalstamumas 15,3 proc.Būsto įsigijimo problemos 13,5 proc.Sunki materialinė padėtis 12,8 proc.Trūksta turiningų laisvalaikio praleidimo formų 8,5 proc.Nekultūringumas, nemandagumas 8,1 proc.Savanaudiškumas 5,4 proc.Nepakankama valstybės pagalba, parama 4,3 proc. Tėvų, šeimos supratimo trūkumas 4,3 proc.Didelė emigracija 2,6 proc.Nemato perspektyvos 2,6 proc.Neatsakingumas, lengvabūdiškumas 1,9 proc.Ankstyvas seksualinis gyvenimas 1,8 proc.Neigimas visuomenės požiūris 1,8 proc.Bendravimas su bendraamžiais 1,6 proc.Psichologinės problemos 1,0 proc. Kita (paminėjo mažiau nei 1 proc. apklausos dalyvių): Nepasitikėjimas savimi, tikėjimo stoka, priklausomybė nuo tėvų, nesaugu, abejingumas, daug skyrybų, nesveikas gyvenimo būdas, gyvenimas nesusituokus, nenoras tarnauti kariuomenėje, įsitraukimas į įvairias grupuotes, motyvacijos neturėjimas, nutautėjimas, socialinė diferenciacija, mažėjantis gimstamumas, satanizmas, patriotiškumo trūkumas, informacijos apie žmogaus teises stoka, trūksta kontrolės, trūksta erdvės saviraiškai, AIDS plitimas.
Jaunimas mažiau nei apklaustieji „vyresnieji“ Lietuvos gyventojai, akcentavo nedarbo bei būsto įsigijimo problemas. Pačiam jaunimui pirmoje vietoje atsiduria žalingų įpročių plitimo jaunimo problema. „Vyresnieji“ respondentai bei kalbinti ekspertai šią problemą minėjo rečiau. Ekspertai interviu metu minėjo įvairias jaunimo problemas. Dauguma jų pirmiausiai įvardij panašias jaunimo problemas. Dažniausiai minimos nedarbo, būsto, finansinės, ekonominės problemos. Kaip išskirtinė jaunimo grupei pažymima finansinės priklausomybė nuo tėvų, švietimo problemos. Kaip jau buvo minėta, žalingų įpročių problema ekspertų buvo minima daug rečiau nei kitos problemos. „Jie yra daugeliu atvejų priklausomi nuo tėvų ir jei tėvų ekonominė situacija nekokia, tada ir jie automatiškai atsiranda ne kokioj situacijoj, atsiranda finansinės problemos, būsto, darbo problemos.“ (citata iš 1 interviu).„O interesai yra iš tiesų platūs, kaip ir pati grupė: pradedant švietimu, baigiant įsidarbinimu. Mes akcentuojame tokį tranzitinį laikotarpį, kai žmogus iš švietimo lauko pereina į darbo rinkos lauką. Čia ir švietimo, mokyklos problematika, ir studijų, aukštojo mokslo, ir pagaliau darbo rinkos, jaunų šeimų būsto įsigijimo problemos.“ (citata iš 9 interviu). „Visų pirma – nedarbas. Jaunimo, neturinčio ar nerandančio darbo, lyginant su kitomis socialinėmis grupėmis, nedarbo lygmuo yra didžiausias. Kita susijusi problema – būstas. Dar viena kompleksinė problema – įvairaus pobūdžio klausimai, kylantys švietimo lauke, susiję su mokslu, studijomis ir išsilavinimu. Čia pat ir tos problemos, kurios kyla baigiantiems studijas, turintiems specialybę ir pradedantiems veikti darbo rinkoje.“ (citata iš 9 interviu). „Iš pagrindinių problemų yra būstas ir darbas. Juk nedažnas besimokydamas uždirba pakankamai šeimos atžvilgiu, tai susiję su jaunom šeimom, mažamečiais vaikais. Dažnas neturi darbo, bent jau tokio, kokio nori. Dažnas mokosi ir dirba, darbas mažai apmokamas. Žmonės atvažiuoja studijuot ir dirba degalinėj operatorium… ko jis tikrai nenorėtų daryti“ (citata iš 30 interviu). Tiek jaunimas, tiek „vyresnieji“ gyventojai paminėjo jaunimo laisvalaikio, užimtumo trūkumo problemas. Interviu metu, ekspertai konkretizavo jaunimo laisvalaikio problematiką. Jų nuomone problema yra ne tik, tame, kad jaunimas neturi kuo užsiimti bei kaip praleisti laisvalaikį, bet ir jų negebėjime organizuotis savo laisvalaikį, susirasti užsiėmimą.
„Viena iš problemų yra laisvalaikio organizavimas arba mažas pasirinkimas kur leisti laiką, arba iš viso to nebuvimas.“ (citata iš 1 interviu). „I. Ar yra kažkokios specifinės jaunimo problemos, kurioms reikėtų kažkokį dėmesį skirti?R. Tai tarkim laisvalaikio problema tai yra tokia, nes jaunimui Tauragėj tikrai nėra ką veikti. Arba tarkim jaunimo, kad ir kažkokios tai problemos nusikalstamumo. Tai irgi yra tam tikros problemos, nes nusikalsta jauni pas mus palyginant. Narkomanija pas mus Tauragėj irgi yra tokia problema. Ir tai yra irgi pagrinde tokių iki 30-35 metų problema.“ (citata iš 33 interviu). Pasak ekspertų, laisvalaikio praleidimo problema ypač būdinga kaimo jaunimui. Apkritai, kalbėdami apie jaunimo problemas, ekspertai teigia, kad kaimo ir miesto jaunimo problemos šiek tiek skiriasi. Kaimo jaunimas turi mažiau galimybių laisvalaikio organizavimui, praleidimui, dalyvavimui įvairių organizacijų veikloje. Vieno eksperto nuomone, kaime jaunimas dažniau nei miesto jaunimas sukuria „problemines“ šeimas. Tai, kalbinto eksperto teigimu, lytinio švietimo trūkumo pasekmė. „Dalis jaunimo yra, jeigu kalbėti apie provinciją, provinciją tą gilesnę. Aš nekalbu ten apie rajoninius miestus, ten kaip Panevėžį, bet jau tą gilesnę provinciją, ten miesteliai mažiukai, kaimai, tai jie iš tikrųjų yra labai sunkioje situacijoje, nes sąlygos konkuruoti su didesniu miestu yra sunkios, labai sunkios.Čia reikėtų daug kreipti dėmesio ir aš manau, kad valstybiniu lygio turėtų būti ruošiamos specialios programos, kurios padėtų išlygint tą situaciją.“ (citata iš 38 interviu). „Probleminių šeimų sukūrimas, šeimų sukūrimas ir nesugebėjimas jomis rūpintis. Taip, čia yra problema. Gal reikėtų dar paminėt kaip didelę problemą, net nežinau, lytinį švietimą, nes viena iš didžiausių problemų, t.y. ypatingai kaime, – jauni žmonės sukuria šeimas, prisigimdo vaikų, o po to nežino ką daryti.“ (citata iš 1 interviu).„Problemos laisvalaikio, didesniuose miestuose, jokios nėra. Jeigu žmogus nori jis visada susiras. Yra galimybės. Dabar jeigu kalbėt apie mažų miestelių, gyvenviečių, kur ten penki tūkstančiai tų gyventojų ir vieni viens kitą pažysta iki skausmo, tai va ten iš tikrųjų reikia padirbėti ta kryptim.“ (citata iš 38 interviu)
Nors ne kaip pagrindinės, bet ir jaunimo, ir „vyresniųjų“ respondentų buvo minimos psichologinės jaunimo problemos. Ekspertai, paminėję materialines, finansines, socialines jaunimo problemos, neretai vardindavo ir psichologines: pesimizmas, baimė, nepasitikėjimas ir kt. Eksperto, dirbančio psichinės sveikatos srityje, nuomone, jaunimui pereinamajame laikotarpyje kyla nemažai psichologinių problemų susijusių su integravimusi į visuomenę, perėjimu iš vieno brandos tarpsnio į kitą. Pasak eksperto, šios problemos šiek tiek skiriasi įvairiuose jauno žmogaus gyvenimo tarpsniuose, tačiau dauguma jų susijusių su savęs vertinimu, bandymų įsitvirtinti, pritapti. Ekspertų nuomone, šiems dalykams turėtų būti skiriamas didelis dėmesys ne tik iš šeimos, bet ir iš valstybės (švietimas, specialios programos, socialinių įgūdžių ugdymas, jaunimo psichologinės pagalbos centrai, psichologinės pagalbos linijos ir kt.). „R. Man atrodo, kad jaunimas, šitas amžius yra labiausiai pažeidžiamas, bent jau mūsų srityje. Nes viskas pas žmogų keičiasi, daugybė psichologinių dalykų persitvarko ir tai yra labiausiai pažeidžiamas periodas. Kur gali visokios parsidėt problemos ir ligos, visokios elgesio reakcijos. Labiausiai pažeidžiamas.I. Jūs čia apie psichinę sveikatą, o fizinė sveikata? R. Na fizinė aš nemanau, tai tiesiog žmogaus organizmas vystosi. Neturėtų fizinė labai kentėti. O apie psichinę sveikatą. Tai manau, kad iš tos psichiatrinės pusės, tai vyksta kartu, nes turi susirast savo vietą tarp bendraamžių, turi užimt kažkokį laiptelį, padėtį, turi kažkuo išsiskirt ir tas įvykimas tų dalykų, kažkokia prasme užbaigia paauglystės etapus. Atsiskiriant nuo tėvų, ir įtvirtinant ne tik priešiškus santykius su tėvais, bet ir grįžtant su prasme, su savo verte. Tai čia labai susiję dalykai ir kartu jei tai neišsisprendžiama, tai neišsisprendžia. Bet dažniausiai užsibaigia tuo išsisprendimu, kai įsitvirtini savo vertę, išsiskiri, tai tam tikras etapas paauglystės. Pvz. jei tuo metu kažkas vyksta ne taip, ar sužadina, kas anksčiau yra vaikystėj buvę, kažkokia jautri zona, ir ji pasikartoja arba kažkokia liga atsiranda. O šitos ligos vystymasis yra ilgalaikis. Paauglystė tokia formali gali užsibaigti, o liga gali tęstis.. yra istorijų kai serga po 10 – 15 metų“ (citata iš 27 interviu). Ekspertų buvo minimos ir jaunimo pilietiškumo trūkumo, nedalyvavimo sprendžiant savo problemas, tam tikro pilietinio pasyvumo, socialinių įgūdžių stokos, nesusikalbėjimo su vyresniųjų karta problemos. „I. Su kokiom problemom, Jūsų nuomone, susiduria jaunimas?R. Pačiom įvairiausiom. Jeigu pradedant nuo santykių su valstybe, nu kaip man atrodo, tai šiuo metu jaunas žmogus sunkiai mato savo vietą toj visuomenėj ir besireiškiančios jaunų žmonių pilietinio veikimo užuomazgos yra gana stipriai suaugusiųjų „uždubasinamos“, nes nėra tradicijos, kad jaunas žmogus reikštų savo pažiūras, kad jaunas žmogus ieškotų atsakymų į įvairius klausimus jam kylančius. Nu tas iš sovietmečio likęs. Tas požiūris, kad žmogus stovi ir žiūri valdžiai į burną ir laukia kažkokių tai veiksmų. Valdžia turi kažką padaryt o pats žmogus jisai pats nieko negali. Neįgalus yra. Tai suaugusioji visuomenė šitą požiūrį turi dar labai stipriai sąmonėje ir tuo pačiu perkelia į jaunus žmones. Ir kai jauni žmonės pradeda veikti labai dažnai gauna per galvą. Tai čia sakyčiau yra pakankamai didelė problema. Pilietinės raiškos arba jaunų žmonių pilietinė raiška ar tai yra pritariama iš suaugusiųjų visuomenės ar ne. Nu po to, dėl kitų jaunimo problemų tai aš nežinau, gal tai yra bendros kartų konflikto problemos. Bet jos buvo, yra ir bus. (citata iš 38 interviu). „Nu galima paminėt saviraiškos problemą. Ta prasme, suaugusieji dažniausiai siūlo tokias saviraiškos formas, kurios dažniausiai yra priimtinos tik suaugusiesiems. Tai yra tai ką jie gali pasiūlyti ir tiesiog šiuo atveju nenori arba tiesiog negali tas suaugusiųjų pasaulis atsižvelgt į tuos jaunų žmonių poreikius.“ (citata iš 38 interviu).
Apklausos metu jaunimo buvo prašoma įvardinti aktualiausias Lietuvos problemas. Lyginant su įvardintomis jaunimo problemomis išryškėja ta pati nedarbo problema. Ši problema buvo įvardinta kaip pati svarbiausia 49,7 proc.). Apklausoje dalyvavęs jaunimas vardino šias Lietuvos problemas nedarbo (78,8 proc.), nusikalstamumo (68,0 proc.) ir korupcijos (46,8 proc.) problemos. Šias problemas kaip aktualiausias šiuo metu nurodė dauguma respondentų, nepriklausomai nuo jų socialinių demografinių charakteristikų. Išskirti būtų galima nebent tai, kad šiek tiek dažniau didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) jaunimas išskyrė korupcijos, ekologinės padėties, migracijos, socialinės diferenciacijos problemas. Kaimo vietovėse iki 2000 gyventojų jaunimas dažniau kaip aktualiausias minėjo kaimo ir regionines problemas. (žr. 7-8 diagrama)
K7. Kokios problemos, Jūsų nuomone, šiuo metu Lietuvoje yra pačios aktualiausios?
K8. O kuri iš pasirinktų problemų pati svarbiausia? Daugelis kalbintų specialistų sutinka, kad problemas jaunimas turėtų spręsti pats, bet, ekspertų nuomone, iki šiol mažai jaunų žmonių jiems iškilusias problemas sprendžia patys. Pasak ekspertų, ypatingai yra sunku jaunimui, kuris nepatenka į švietimo lauką arba iškrenta iš jo. Kaip vieną iš sprendimo būdų ekspertai siūlo jaunų žmonių švietimą ne tik per formalias švietimo įstaigas, bet ir per neformalias, įtraukiant jaunimą regionuose, kaimuose. „Tai savaime aišku, kad jie turėtų tas problemas spręsti patys. Bet jie be niekur nieko nepaims ir vieną dieną nepradės spręsti tų problemų. Taip, jei galvot, kad jie patys turi spręst, tai reikia nieko nedaryt ir laukt kol išsispręs, bet, deja, tas nesidaro. Tai vienas iš būdų yra jaunimo švietimas. Ypatingai… Yra tas jaunimas, kuris jau nemokyklinis jaunimas, bet vis dar jaunimas, tai jis patenka į tokį vakuumą, kur nėra švietimo, ir, jeigu jis nėra pakankamai sąmoningas, kad eitų kažkur ieškoti ir rastų kažkokias išeitis, tai niekas juo ir nepasirūpins juo. Šitoj vietoj yra spraga ir veiklos sritis labai aiški – neformalus suaugusiųjų švietimas, siekiat bandyti spręsti problemas, jiems kažkaip padėt.“.(citata iš 1 Interviu).
Taip pat manoma, kad nors jaunimo problemos vienaip ar kitaip yra sprendžiamos, tačiau jos pasiekia tik organizuoto, aktyvaus, dalyvaujančio įvairioje veikloje, projektuose jaunimo dalį. O jaunimo dalis, turinti daugiausiai problemų, tiek psichologinių, tiek kitokių dažniausiai yra nepasiekiama. „…vėl teoriškai atrodo labai paprasta: yra išoriniai kažkokie tai veiksniai, kurie padeda, yra psichologo pagalba, yra visokios ten jaunimo linijos, visokie tyrimai daromi, pagal tuos tyrimus daromos programos, pagal tas programas daromi projektai, pagal tuos projektus, atseit, siekiama pasiekti grupę, kuri yra nepasiekiama ir taip ir lieka, nes viskas yra skirta tam vadinamam organizuotam jaunimui, kuris jau yra kažkokioj grupelėj, kuriam ir taip gerai, kuris iš principo pats rašo tą projektą…“ (citata iš 12 interviu). Pats jaunimas, kitaip nei ekspertai, mano, kad jie patys dažniausiai sprendžia jiems kylančias problemas. Jaunimo apklausos dalyvių nuomone, minėtas problemas visų pirma sprendžia pats jaunimas (59,8 proc.), valstybinės institucijos (57,8 proc.) ir šeima, giminės (51,0 proc.). Kad paminėtas aktualiausias problemas sprendžia savivaldybės mano 16,8 proc., nevyriausybinės organizacijos – 16,5 proc., draugai – 14,3 proc. respondentų. Paties jaunimo nuomone, mažiausiai prie jaunimo problemų sprendimo prisideda švietimo įstaigos (0,7 proc.). (žr. 30 diagramą) Jaunimas fokusuotų grupinių diskusijų metu taip pat išreiškė nuomonę, kad jiems kylančias problemas jie sprendžia patys. Vėliau buvo paminėti artimieji – tėvai, seserys, broliai, sutuoktiniai, sutuoktinių tėvai. Tikslingai paklausus apie valstybinių institucijų įtaką ir galimybę tarpininkauti sprendžiant jaunimo problemas, diskusijose dalyvavę respondentai atsakė, kad tos organizacijos jiems yra nežinomos ir jie negali spręsti apie jų galimybes. Dalis jaunimo, dalyvavusio kaimo fokus grupėje manė, kad valstybinės organizacijos gali turėti įtakos tuose miestuose, kuriuose yra jų centrinės būstinės ir tik tais atvejais, jei jaunimas į jas kreipsis. Jų manymu, „kaime tos organizacijos nieko padaryti negali“.K30. Kas Jūsų nuomone, sprendžia šias problemas?
Apibendrinant galima teigti: • Jaunimas kaip socialinė grupė, atskira visuomenės dalis išsiskiria ne tik dėl jų amžiaus bei tam tikrų išskirtinių savybių, bet ir jiems būdingomis specifinėmis problemomis; • Jaunimas dažniausiai minėjo žalingų įpročių, nedarbo, mokamo mokslo, laisvalaikio, užimtumo problemas; • „Vyresnieji“ apklausoje dalyvavę Lietuvos gyventojai bei ekspertai dažniau minėjo nedarbo, būsto įsigijimo, bei finansines, ekonomines jaunimo problemas; • Nors ne kaip pagrindinės, bet ir jaunimo, ir „vyresniųjų“ respondentų buvo minimos psichologinės jaunimo problemos; • Sutinkama, kad problemas jaunimas turėtų spręsti pats, bet, ekspertų nuomone, iki šiol mažai jaunų žmonių jiems iškilusias problemas sprendžia patys; • Pats jaunimas, mano, kad jie patys dažniausiai sprendžia jiems kylančias problemas II.4 BENDRAS LIETUVOS SITUACIJOS VERTINIMASJaunimas gana optimistiškai vertina dabartinę situaciją Lietuvoje. 39,9 proc. nuomone situacija Lietuvoje labai gerėja/ gerėja, ketvirtadalis (26,3 proc.) teigia manantys, kad situacija Lietuvoje šiuo metu išlieka stabili. Trečdalis (33,0 proc.) apklaustųjų situaciją Lietuvoje įvardijo kaip blogėjančią. Optimistiškiau dabartinę Lietuvos situaciją yra linkęs vertinti didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) gyvenantis jaunimas, jauniausi tiriamosios amžiaus grupės respondentai, taip pat vyresni tiriamosios amžiaus grupės apklaustieji, turintys aukštąjį išsilavinimą. Ekonominės situacijos Lietuvoje pokyčius jaunimas yra linkęs vertinti geriau nei bendrą situaciją. Beveik pusė (49,4 proc.) dabartinę ekonominę situaciją vertina kaip gerėjančią. Ekonominės situacijos gerėjimas siejamas su naryste Europos Sąjungoje. 62,5 proc. apklausoje dalyvavusio jaunimo linkęs manyti, kad ekonominė situacija labai pagerės/ pagerės tapus Europos Sąjungos nare. Daugiausia besitikinčiųjų ekonominės situacijos pagerėjimo yra tarp jauniausio tiriamojo amžiaus apklaustųjų (14-18 m.), taip pat tarp didžiuosiuose miestuose gyvenančio jaunimo bei tarp jaunimo , kurie turi aukštąjį išsilavinimą. Dauguma (77,2 proc.) jaunimo teigia esantys visiškai nepatenkinti arba greičiau nepatenkinti dabartine1 politine situacija Lietuvoje. Daugiausia nusivylusiųjų politine situacija Lietuvoje yra tarp vyriausio (25-29 m.) tiriamojo amžiaus apklaustųjų. Galima daryti prielaidą, kad situacijos pasikeitimas į gerąją pusę visų pirma siejamas su ekonomikos augimu Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.
K1. Jūsų nuomone, situacija Lietuvoje labai gerėja, gerėja, išlieka stabili, blogėja ar labai blogėja?
K2. Jūsų nuomone, ekonominė situacija Lietuvoje labai gerėja, gerėja, išlieka stabili, blogėja ar labai blogėja?
K3. Kaip Jūsų nuomone, pasikeis Lietuvos ekonominė situacija įstojus į Europos Sąjungą?
K4. Politinis gyvenimas Lietuvoje nuolat kinta. Ar Jūs esate labai patenkinta(s), greičiau patenkinta(s), greičiau nepatenkinta(s) ar visiškai nepatenkinta(s) dabartine politine situacija Lietuvoje?
Apklausoje dalyvavusio jaunimo nuomone šiuo metu Lietuvoje yra aktualiausios nedarbo (78,8 proc.), nusikalstamumo (68,0 proc.) ir korupcijos (46,8 proc.) problemos. Kaip pati aktualiausia problema buvo nurodomas nedarbas (49,7 proc.). Šias problemas kaip aktualiausias šiuo metu nurodė dauguma respondentų, nepriklausomai nuo jų socialinių demografinių charakteristikų. Išskirti būtų galima nebent tai, kad šiek tiek dažniau didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) jaunimas išskyrė korupcijos, ekologinės padėties, migracijos, socialinės diferenciacijos problemas. Kaimo vietovėse iki 2000 gyventojų jaunimas dažniau kaip aktualiausias minėjo kaimo ir regionines problemas. (žr. 7-8 diagrama)
K7. Kokios problemos, Jūsų nuomone, šiuo metu Lietuvoje yra pačios aktualiausios? K8. O kuri iš pasirinktų problemų pati svarbiausia?
Iš visų visuomenės institucijų absoliuti dauguma (96,8 proc.) 14-29 metų jaunimo teigia visiškai pasitikintys arba pasitikintys šeima. Antroje vietoje pagal pasitikinčių procentą yra bankai (80,8 proc.), trečioje- Bažnyčia (71,0 proc.). Mažiausiai apklausoje dalyvavęs jaunimas pasitiki Prezidentu (16,0 proc.) ir politinėmis partijomis (14,1proc.). Valstybine jaunimo reikalų taryba teigia visiškai pasitikintys/ pasitikintys (54,1 proc.) apklaustųjų.
K9. Pasakykite, ar Jūs visiškai pasitikite, pasitikite, nepasitikite ar visiškai nepasitikite šiomis institucijomis?
NedarbasNedarbas lemia šeimų pajamas, mikroklimatą, nuostatas, turi įtakos šeimų galimybėms mokslinti vaikus, mokyklos lankymo rodikliams, tiesiogiai atsiliepia socialinės paramos poreikiams – nemokamam maitinimui, pašalpoms mokymo priemonėms, drabužiams įsigyti.23 diagrama. Bedarbiai ir nedarbo lygis 1997–2000 m. (kiekvienų metų I ketvirčio pabaiga)
Kita vertus, žmonių išsimokslinimas turi įtakos jų galimybėms įsidarbinti, t.y. mažiausiai bedarbių yra tarp turinčiųjų aukštąjį išsimokslinimą, daugiausia – tarp profesinį pasirengimą įgijusiųjų ir nekvalifikuotų asmenų. Tokia tendencija fiksuota kelerius metus.
24 diagrama. Bedarbių skaičius pagal išsimokslinimo lygį (laikotarpio pabaigoje, tūkst.)
29 lentelė. Bedarbių struktūra 2000 m. II ketvirčio pabaigojeIšsimokslinimas Aukštasis Aukštesnysis Profesinis Nekvalifikuoti Iš visoBedarbių skaičius 85 44 30 834 88 575 68 735 196 688% 4,3 15,7 45,0 34,9 1998 m. duomenimis 14–19 metų amžiaus asmenų, aktyvių darbo rinkoje, nedarbo lygis buvo 27,4%. Tais pačiais metais darbo biržos buvo įregistravusios 4 492 16–17 metų amžiaus jaunuolius, per metus jų įdarbino tik 751. Darbo biržos kasmet skiria kvotas nepilnamečiams įdarbinti, tačiau kvotos problemų neišsprendžia. 2000 m. II ketvirtį 29 874, t.y. 15,2%, visų bedarbių sudarė 16–24 metų amžiaus asmenys.
SkurdasNedarbas dažnai yra skurdo palydovas. Dėl skurdo mažėja šeimų galimybės mokslinti vaikus, dalyvauti įvairiose švietimo programose. 1998 m. skurdo 40,8% dėl įvairių priežasčių nedirbančių asmenų. 1997 m. skurstančių Lietuvoje buvo 16,6% visų gyventojų. Skurdo lygiui, kaip ir nedarbui, įtakos turi išsimokslinimas.30 lentelė. Skurdo lygis pagal išsimokslinimąMetai Pradinis Pagrindinis Bendras vidurinis Aukštesnysis Aukštasis1997 24,7 24,4 20,6 11,8 3,51998 24,7 24,6 19,6 11,2 2,8Tokie rodikliai atskleidžia švietimo daromą įtaką socialiniam kontekstui. EBPO (OECD) šiuos rodiklius priskiria švietimo sistemos rezultatų sričiai.Akivaizdu, kad skurdas tiesiogiai nulemia vaikų galimybes mokytis.31 lentelė. Skurdo lygis pagal vaikų skaičių namų ūkyje 1997 m.Be vaikų Su vienu vaiku Su dviem vaikais Su trim ir daugiau vaikų13,0 14,9 16,0 37,2Pavojinga švietimui tendencija ta, kad vaikai ir jaunuoliai iki 17 metų skursta kur kas dažniau, negu vidutinis šalies gyventojas.25 diagrama. Skurdo lygis pagal amžių ir lytį (procentais nuo visų gyventojų atitinkamoje jų grupėje)Problemiška yra ir tai, kad vaikų skurdas užprogramuotas į ateitį – nors dalyvavimo švietime rodikliai rodo, kad išsimokslinimo svarbą Lietuvoje pripažįsta visi socialiniai sluoksniai, tačiau skurstančios šeimos suteikti savo vaikams aukšto lygio išsimokslinimo
Nepaisant pasaulio ekonomikos atoslûgio 2001 m., Lietuvos BVPiðaugo 5,7%. Planuojama, kad ðiais metais BVP augimas kiek sumaþës irsieks 4%.2001 m. infliacija siekë 1,8%, ðiais metais jis toliau turëtø kilti iki 2,5-3%. Toká infliacijos augimà, visø pirma, galëtø lemti akcizo mokesèiopadidëjimas kai kurioms prekiø grupëms. Antra, infliacijà galipadidinti galimas euro kurso kritimas JAV dolerio atþvilgiu, nes dël togali iðaugti energetiniø resursø kainos. Be to, Lietuvoje infliacijos lygiokitimas yra glaudþiai susijæs su pasaulinëmis naftos kainomis.Prekyba su ES ðalimis sudaro 50% Lietuvos eksporto, o Rusijai ir kitomsNVS ðalims tenka 30% á uþsiená iðveþamos produkcijos. Taèiauatsigaunanti Rusijos ekonomika ir didëjanti gyventojø perkamoji galiaverèia Lietuvos uþsienio prekybà gráþti á Rytø rinkas. Praëjusiais metaisprekyba su ES valstybëmis padidëjo 5%, o prekyba su NVS ðalimisiðaugo net 50%. Tokia sverto bûsena uþsienio prekyboje itin parankiLietuvos ûkiui, nes dël ekonominiø pokyèiøvienoje ar kitoje ðalyse jà galimaperorientuoti prieðinga kryptimi.LLRI (Lietuvos laisvosios rinkos instituto)duomenimis, 2001 m. dël ekonomikosaugimo, bendroviø uþdirbto pelno irprekybos, nedarbo lygis Lietuvoje sumaþëjo0,5% ir dabar sudaro 14%. Tebesitæsiantekonominiam augimui nedarbo lygis turëtølaipsniðkai maþëti ir 2002 m. Taèiau reikëtøatsiþvelgti á padëtá Lietuvos kaimuose, kurbûtina imtis radikaliø þemës ûkio reformø.Prieðingu atveju nedarbo lygis kaimuose irtoliau iðliks gana aukðtas – daugiau kaip 17%.Atsigaunant ekonomikai ir didëjant darbo uþmokesèiui, augagyventojø perkamoji galia. Prognozës 2002 m. numato, kad palygintisu praëjusiais metais (2001) perkamoji galia padidës 4,0%. Vidutinësmënesinës gyventojø pajamos iðaugs nuo 1015 iki 1056 LTL. Darbouþmokesèio fondas padidës nuo 12,6 mlrd. LTL iki 13,3 mlrd. LTL. Namøûkio iðlaidø augimas numatomas nuo 30,9 mlrd. LTL iki 33,9 mlrd. LTL, ojø dalis BVP padidës nuo 64,6 iki 65,1%. Didþiausi darbo uþmokesèiaimokami finansinio sektoriaus darbuotojams (vidutiniðkai 2233,4 LTLper mënesá); antroje vietoje pagal pajamas – komunikacijø sektorius(1473,2 LTL), toliau elektros energijos, dujø ir vandens tiekimo irpaskirstymo sektorius (1435,5 LTL), nekilnojamojo turto ir verslosektorius (1074,3 LTL).Investicijos á Lietuvos ûká 2001 m. sudarë 9,6 mlrd. LTL arba padidëjo4,0% nuo ankstesniø metø, o 2002 m. ðis rodiklis turëtø siekti 10,4mlrd. LTL t.y. planuojamas 4,5% augimas. Per 2001 m. pirmàjá pusmetátiesioginës uþsienio investicijos sudarë 11524 mln. LTL, t.y. daugiaunegu per visus 2000 metus.Ði Lietuvos ekonomikos apþvalga parengta remiantis LLRI, Finansø ministerijos, “Nordea”, Statistikosdepartamento atliktais tyrimais ir publikacijomis.0,01999 2000 2001 20021,02,00,51,52,5LTEULV1995 1997 1996 1999 1998 2001 2000Tiesioginës uþsienio investicijos, mlrd.Lt1,498 4.164 2,800 9,652 7,900 11,524 10,726Ekonomikos apþvalga0,0’01II’01I’00II’00I’99II’99I’98II’98I’97II’97I’96II’96I’95II’95IEksportas pagal ðaliø grupes, mlrd.Lt0,51,01,52,02,53,03,54,04,5ESKITOSNVS01999 1998 1997 2000 200141,4081,50121,60141,65161,701,75Nedarbo lygis21,35mln. ádarbinti% be darbo61,45101,55Nepaisant pasaulioekonomikos atoslûgioprognozuojamas 4%Lietuvos BVP augimas 2002 m.Ðaltinis: NordeaÐaltinis: Lietuvos statistikos departamentasÐaltinis: LLRIÐaltinis: LPA2PasiûlaLietuva þengia integracijos su Vakarø Europa keliu, todël bûtøparanku vartoti tuos terminus ir rodiklius, kuriø prireiks ateityje.– vienas ið laisvosnekilnojamojo turto rinkos rodikliø.Lietuvoje biurø patalpø rinkoje vyrauja nespekuliatyvios patalpos,taèiau dël dabartinës rinkos pasiûlos ir ávairiø finansiniø ástaigøskatinimo nuolat didëja spekuliatyviø patalpø dalis.Grafikuose parodytos naujø statybø apimtys atspindi tik naujaipastatytus pastatus, bet ne per nurodytàjá laikotarpá rekonstruotus arrenovuotus pastatus. Á ðiuos skaièius átraukti tiek spekuliatyvûs, tieknespekuliatyvûs biurø plotai.Vilniaus apskrities teritorinio planavimo ir statybø inspekcijosduomenimis 2001 m. Vilniaus mieste naudojimui perduota 21,18tûkst. kv.m. ploto biurø patalpø. Kaip minëta, á ðá skaièiø áeina irnespekuliatyvûs plotai, kurie neturi tiesioginio poveikio rinkai, nes jiebuvo statomi nuosavam naudojimui, taèiau ateityje ðios patalpos galipapildyti rinkà ir bûti pasiûlytos pardavimui arba nuomai. Tokiospatalpos gali laipsniðkai maþinti naujø biurø patalpø paklausà, nespatalpas pasistaèiusi ar ásigijusi bendrovë iðeina ið nuomininkø rinkos.Ðiuo metu spekuliatyviø aukðèiausios klasës biurø patalpø kiekisVilniuje siekia apie 32 tûkst. kv.m. Be to, itin sparèiai pleèiasi naujøbiurø patalpø statybø mastai. Prognozuojama, kad rinkà 2003 m.papildys maþdaug 16 tûkst. kv.m. ploto naujos statybos biurai ir apie45 tûks.kv.m. per ateimanèius tris metus. Kyla klausimas, ar tokskiekis atitiks rinkos paklausà?Biurø patalpø paklausà lemia keletas faktoriø:> tarnautojø/ástaigø darbuotojø* skaièius;> kompanijø dydis, skaièius;> biurø patalpø naudojimas (vienam darbuotojui tenkantisplotas, vieta, bendrovës darbo stilius);> ekonominiai veiksniai ir nedarbo lygis.Biurø patalpø naudotojø skaièius didëjo iki 1999 m., taèiau poekonominës krizës jis pradëjo maþëti. Tikëtina, kad ðià tendencijàsukëlë darbdaviø siekimas turëti profesionaliø darbuotojø, sugebanèiøatlikti daugiau ávairiø pavedimø, ir tokiu bûdu sumaþintidarbo jëgos kaðtus. Be to, tarnautojø maþëja valstybinio sektoriausástaigose, tuo tarpu privaèiose bendrovëse jø skaièius iðliekanepakitæs.Maþdaug 70% Lietuvos bendroviø yra privaèios, jose vidutiniðkaidirba ne daugiau keturiø darbuotojø. Bet kadangi Vilnius yraLietuvos verslo centras, palyginti su kitais ðalies miestais èia veikia kurSpekuliatyvios ir nespekuliatyvios biurø patalposNaujø statybø apimtysKompanijø dydisPaklausa* Ði kategorija apima asmenis, dirbanèius ástatymø leidimo sektoriuje, aukðto rango pareigûnus iratsakingus darbuotojus, aukðtos klasës ekspertus, viduriniosios grandies specialistus ir techniniusdarbuotojus, pareigûnus, tarp jø medicinos ir ðvietimo darbuotojusItin sparèiai pleèiasinaujø biurø patalpø statybømastai. Ar toks kiekisatitiks rinkos paklausà?0 4304404504604704804905001990 1996 1995 1998 1997 2000 20012Q19992000 51015001000500Biuro tarnautojø kitimo dinamika (tûkst.)Darbo jëga Uþimti Biuro tarnautojai0 0120 60100 5080 4060 3040 2020 101998 1997 2000 2001 1999Biuro patalpø pasiûla Lietuvoje (tûkst. kv.m)Pastatø skaièius PatalpøplotasIðduota leidimø0 010 421998 1997 2000 2001 1999206Ðaltinis: Vilniaus apskrities teritorinioplanavimo ir statybø inspekcijaÐaltinis: Lietuvos statistikos departamentasÐaltinis: Lietuvos statistikos departamentas41998 m. Lietuvos ekonomikai buvo dideli・kontrast˜ir netik・problem・metai.Met・pradﾏioje visuomendesio centre atsid.r・didﾏi亘・infrastrukt.rini・objekt・privatizacija, kuri, nors ir sulauk・prie・taring・8vertinim・d pasirinkto privatizavimo b.-do, ta緤au sudar・s瀝ygas efektyviau panaudoti 餌liesekonomin8 potencial・ taip pat suteik・Vyriausybei finansini・i液ekli・plataus masto valstyb investicij˜programoms vykdyti bei .kiui subsidijuoti. Svarios,daugiausia valstybin, investicijos (24,2 % BVP)paspartino statybos sektoriaus plr・ Didinami minimalusdarbo uﾏmokestis ir valstyb valdymo institucij・darbuotoj・atlyginimai s瀝ygojo vidauspaklausos ir prekybos apim緤・augim・ tod pirmàpusmet8 real.s .kio augimo tempai pasiek・9,3%.Defliaciniai procesai pasauline preki・rinkoje ird valiut・kurso svyravimo atpigｴs importas nulòir spar緤・disinfliacij・Vidutin・metin・infliacijanuo 8,9 % 1997 m. sumaﾏo iki 5,1 % 1998 m. Oparduotos visos pramon produkcijos gamintoj˜kainos uﾏregistravo 3,9 % defliacij・ 1999 m. d sumaﾏusiosvidaus paklausos ir eksporto rink・praradimodefliaciniai procesai dar labiau sustipro,tod liepos mes8 buvo uﾏregistruota ir metin・0,2%vartotoj・kain・defliacija.Maﾏan緤os kainos daròneigiam・8tak・biudﾏeto pajam・surinkimui, tuotarpu blogant ekonominei padiai, padidosocialin paramos poreikis, d to i瑛aidos i餌ugodaugiau, nei tikasi.Visos 永os aplinkyb l・餌liesfiskalinio deficito didim・Pasirinktas ekstensyvus ekonomikos augimo skatinimas,didinant Vyriausyb i瑛aidas, taip pat didinofiskalin8 deficit・bei l・augan緤us valstyb skolinimosimastus. Skolos aptarnavimo i瑛aid・dalisvalstyb biudﾏete dido. Augo ir pati valstybskola, kuri per metus padido nuo 8077,4 milijonolit・iki 9613,6 milijono lit・nors santykinis jos dydis –22,4 % BVP ・leido priskirti Lietuv・prie maﾏai8siskolinusi・餌li・Vidutinis metinis Vyriausyb vertybini・popieri˜pelningumas 1998 m. padido ir sudar・11,0 %, tuotarpu 1997 m. vidutinis pelningumas buvo lygus8,9 %. Didantis Vyriausyb skolinimasis ir auk・tas Vyriausyb vertybini・popieri・pelningumasmaﾏino priva緤・investicij・8 gamyb・apimtis, todnauj・darbo viet・buvo sukuriama nedaug.Spart.s skolos augimo tempai taip pat rod・ir tai,kad skolintos los buvo naudojamos nepakankamaiefektyviai.Be to, paskol・bei garantij・teikimas valstyb
vardu turo tik trumpalaik8 teigiam・poveik8ekonomikai, nes neskatino 8moni・pertvarkytigamyb・orientuojantis 8 ilgalaikｴ perspektyv・・jostikosi sulaukti paramos i・valstyb. Lietuvospramone maﾏo investicij・gr猾os koeficientas ir餌lies 8mon tapo ne tokios patrauklios investuotojams,tod lo gamybos atnaujinimo, kartu irekonomikos augimo tempai.Nors kartu su infliacija maﾏo ir nominal.s skolinimosika液ai, bet realios paskol・pal.kanos dido.Vidutin・metin・paskol・pal.kan・norma 1998 m.,palyginti su 1997-aisiais, nuo 13,86 % sumaﾏo iki11,98 %, o reali pal.kan・norma atitinkamai padidonuo 4,96 iki 6,88 %. Nedidels Lietuvos8mons, neturin緤oms galimyb pasiskolinti uﾏsienyje,gamybos modernizacija brangiai kainavo,tod uﾏuot ie洩ojusios nauj・rink・jos pradoorientuotis teikti paslaugas valstybins institucijoms,kurios tapo stambiomis uﾏsakovis.Pirmojoje met・puse nerimauta, kad d itin spar緤・augimo temp・ekonomika gali аerkaisti・ omakroekonominis 餌lies nesubalansuotumas pasiektipavojing・rib・ nes didantis vartojimas kartul・ir importo augim・ Importo augimas taip patliudijo, kad pardavini importines prekes yra pelningesnisverslas nei gamyba, tod vis daugiau kapitalobuvo investuojama 8 prekybos sfer・ o nauj˜gamybos 8moni・buvo kuriama maﾏai.Preki・ir paslaug・eksporto augimo tempai 1998 m.pirm瀚8 pusmet8, palyginti su atitinkamu prausi˜met・laikotarpiu, sumaﾏo nuo 24,1 iki 9,6 %, ir tais瀝ygojo prekybos ir einamosios s灣kaitos deficitodidim・ Per 1998 m. einamosios s灣kaitos deficitaspadido nuo 3925,4 milijono lit・iki 5192,7milijono lit・ arba 32 %, ir met・pabaigoje sudarò12,1 % BVP. Eksporto temp・maﾏim・taip pat lòmonetarin・politika ・Lietuvos preki・konkurencingumàEuropos S瀚ungos 餌lyse maﾏino litofiksavimas su brangstan緤u Europos valiut・atﾏvilgiudoleriu bei d minimalaus darbo uﾏmokes緤odidinimo ir nauj・mokes緤・bei rinkliav・8vedimoaugantys gamybos ka液ai.Ta緤au antrojoje met・puse 8vyki・eiga kaimyninevalstybe nul・visai kitokias Lietuvos ekonominraidos tendencijas.D rugpj.緤o viduryje Rusijojekilusios finansin kriz 餌lieseksportas 8 Rusij・ir kitas NVSvalstybes sumaﾏo 26 %, todreal.s ekonomikos augimo tempaisulo nuo 7,3 % 1997 m.iki 5,1 % 1998-aisiais. NetekusiosRyt・rink・ daugelis Lietuvos 8moni・buvo priverstosmaﾏinti gamybos apimtis arba laikinai netvisai sustabdyti gamyb・・per metus nedarbo lygispadido 2,2 %.Ta緤au Lietuvos finansinis sektorius i瑛iko stabilus.Komercini・bank・tiesiogin investicijos 8 Rusij・buvolabai nedidel ir tesudar・1,4 % viso bank・turto.Po 1995・996 m. bankin kriz sustiprinta bank˜prieﾏi.ra, nauj・reikalavim・ atitinkan緤・tarptautiniusstandartus 8vedimas, uﾏsienio kapitalo atimaslabai sustiprino Lietuvos bank・sistem・ir pado bedidesni・kli.緤・susitvarkyti su problemomis, kuriassuk・kaimynin 餌lies finans・kriz・ Rusijos krizòlabiausiai pakenk・smulkiesiems verslininkams, kurieverti prekyba su 永a 餌limi. Jie neteko pragyvenimo餌ltinio, o valstyb・・didel mokestini・pajam・dalies.Smulkaus verslo pagrindas ・automobili・ir kit˜transporto priemoni・eksportas 8 Ryt・rinkas 1997 m.sudar・818 milijon・lit・ o 1998 m. sumaﾏo iki 775milijon・lit・Ta緤au Rusijos kriz・turo ir teigiam・aspekt・ nespaspartino Lietuvos .kio restrukt.rizavimo ir integracijos8 Europos ekonominｴ erdvｴ procesus ・praradusrinkas Rytuose bendrovs teko skubiaipertvarkyti gamyb・ir ie洩oti rink・preks irpaslaugoms Vakaruose. Lietuvos ekonomikos ry永ussu i鋭ivys緤usiomis 餌limis sustiprino ir didantistiesiogini・uﾏsienio investicij・srautas, kuris 1998 m.sudar・584,7 milijono JAV doleri・arba 72 % daugiaunei 1997 m., ir padeng・du tre綸alius einamosioss灣kaitos deficito.Lietuvos integracijos 8 Europos S?ung?perspektyvos.Nors ir netikai,bet 1998 m.tapo l.ﾏio metaisLietuvos ekonomikos plros istorijoje, nes b.tent永ais metais integracijos 8 Europos S瀚ung・procesas8gavo nauj・pagreit8 ir prasmｴ. Ta緤au 8sijungimo 8Europos bendrij・procesas apima ne tik ekonomini˜ry永・su 永os bendrijos 餌limis stiprim・ bet irstrukt.rines ekonomikos pertvarkymo reformas.Vienas i・esmini・dalyk・ kuris b.dingas visoms EuroposS瀚ungos nars, ・tai pana永 j・ekonomik˜organizavimo tvarka arba, kaip mstama sakyti, taiyra rinkos ekonomikos 餌lys.Nors kiekvienoje i・Europosbendrijos 餌li・valstyb vaidmuo ekonominiuoseprocesuose skirtingas, ta緤au visoms 永oms餌lims bendra tai, kad varomoji ekonomikos ja yraprivati iniciatyva, kuriai valstyb・sudaro s瀝ygasfunkcionuoti ir nustato tamtikras jos veiklos taisykles. Tuotarpu vadinamosiose pereinamosekonomikos 餌lyse valstybreguliavimas apima daugel8 sfer˜ir tod ekonomika reformuojamavis daugiau funkcij・perduodant8 priva緤as rankas.1993 m. Kopenhagoje Europos S瀚ungos 餌li・vadov˜susitikime buvo susitarta d kriterij・ kuriuos reikiaatitikti, siekiant tapti visateise Europos S瀚ungos nare.Politiniai kriterijai reikalauja, kad 餌lis tur・b.ti pasiekusistabilum・t・institucij・ kurios garantuojademokratij・ 8statym・vir影nybｴ, ﾏmogaus teises irpagarb・poﾏi.r8 8 tautines maﾏumas. Ekonominiaikriterijai siejami su rinkos ekonomikos egzistavimu irfunkcionavimu bei 餌lies galimybe atlaikyti konkurencin8spaudim・ir rinkos j・veikim・S瀚ungos viduje.Pradiniame reform・etape egzistavo gana dideli˜skirtum・tarp 餌li・kandida緤・ taip pat ir tarp Lietuvosbei Europos S瀚ungos valstybi・ Ta緤au vykstantreformoms 永e skirtumai pamaﾏu tapo ne tokieakivaizd.s.EUROSTAT弛 duomenimis,1998 m., perskai緤avuseurais pagal perkamosios galios paritet・ vienam gyventojuiLietuvoje sukurto BVP produkto dalis sudarò31% Europos S瀚ungos vidurkio, tuo tarpu 1995 m.tik29 %. Pagal ・ rodikl8 Lietuv・aplenk・Latvij・ Rumunijàir Bulgarij・bet atsiliko nuo toki・餌li・kaip Slovija,稙kija, Lenkija,Vengrija ir Estija, tod vidutinio餌li・kandida緤・lygio ・40 % ・nepasiek・ Atskaitosta洩u pagal perkamosios galios paritet・pasirinkus75 % vidutinio Europos S瀚ungos BVP, tenkan緤o vienamgyventojui,・tai yra lygis, ﾏemiau kurio esanti 餌lisgali tikis pagalbos i・strukt.rini・fond・ ・galima paskai緤uoti,kad ・ rodikl8 pirmosios 餌lys kandidat –Slovija ir 稙kija ・pasieks tik apie 2009 metus.Daugiau met・永am tikslui pasiekti prireiks Lenkijai,Vengrijai, Estijai, dar 永ek tiek daugiau Lietuvai. Tai1998 m. tapo l.?o metais Lietuvosekonomikos pl?ros istorijoje,nes b.tent 뎘ais metais integracijos8 Europos S?ung?procesas8gavo nauj?pagreit8 ir prasm?pakankamai ilgas laikotarpis, tod noramos paspartintipajam・lygio konvergencij・餌lys kandidatturo daug desio skirti strukt.rins reformoms.Strukt.rin? reformosPrivatizacija. Strukt.rini・reform・vykdymo spartayra vienas i・svarbiausi・veiksni・ s瀝ygojan緤・餌liespozicij・integracijos 8 ES procese. Vengrija ir 稙kijayra 永・reform・ didinan緤・privataus sektoriaus dal8BVP strukt.roje, vykdymo lyder・永ose 餌lyse ji pasiek・75 %.Nedaug nuo pirmaujan緤・餌li˜atsilieka ir Lietuva, kurios privataussektoriaus 8na餌s 8 BVP1998 m. sudar・68,2 %, 永ek tiekmaﾏiau nei Estijoje (70 %), bettiek pat kiek Lenkijoje (68 %) irdaugiau nei Latvijoje (65 %) beiSlovijoje (65 %).Nors dar buvomatyti centrinio planavimopsak・ Lietuvos ekonomika1998 m., be jokios abejon, galob.ti apib.dinama kaip вinkosekonomika・ nes dauguma vis˜preki・ir paslaug・buvo pagaminamapriva緤ame sektoriuje.Su privatizavimo procesu glaudﾏiaisusijｴs tiesiogini・uﾏsienioinvesticij・dydis. Pagal vienamgyventojui tenkant8 uﾏsienio investicij・dyd8, tarp 餌li・kandida緤・pirmauja Vengrija ・1998 m.pabaigoje jos sudar・1902 JAVdoleri・Toliau eina Slovija –1300 JAV doleri・ir Estija ・1133JAV doleri・Lietuvoje vienam gyventojui tenkan緤ostiesiogin uﾏsienio investicijos1998 m. pabaigoje prilygo439 JAV doleriams, tai yra gerokaimaﾏiau negu kitose 餌lyse. Palygintinedidelis uﾏsienio investicij˜dydis Lietuvoje paai洩inamas tuo,kad strategini・objekt・privatizacija緤a prasido viau nei kitose餌lyse. Ta緤au 1998 m., 8sibusdidﾏi亘・餌lies 8moni・privatizavimui,uﾏsienio tiesiogini・investicij・srautas, palyginti su 1997 m.,padido 2,6 karto ir jei vertintumetik per metus gautas uﾏsieniotiesiogines investicijas, tenkan緤asvienam gyventojui, tai1998 m. Lietuv・kartu su Estijareik・laikyti regiono lyderis.1998 m.pabaigoje Lietuvoje buvo registruota 143500priva緤・8moni・ i・kuri・56 000 verti maﾏmenineprekyba, 21 000 veik・apdirbamojoje pramone,9800 transporto, sandiavimo ir komunikacij・srityjeir 9300 kitoje aptarnavimo sektoriaus veikloje.Bet vis dar buvo 5500 institucij・ finansuojam・i‰Vyriausyb biudﾏeto, tarp j・2500 valstybini˜8moni・ir 1200 pelno nesiekian緤・organizacij・1998 m. Lietuvoje buvo privatizuotos 344 8mon,tarp j・tokie stamb.s objektaikaip AB Лietuvos telekomas・AB Кlaipos j.r・krovini˜kompanija・ Bendros pajamos i‰valstybinio turto privatizavimosudar・5 % BVP. Didﾏiausiu met˜Strukt.rini?reform?vykdymosparta yra vienas i?svarbiausi˜veiksni? s?ygojan??뎎lies pozicijàintegracijos 8 ES procese.Ilgalaik?Lietuvos ekonomikos augimo prognozòPanaudojus Barro (1991 m.), Levine ir Renelt (1992 m.) lygtis, buvoapskai緤uoti ilgalaikiai metiniai augimo tempai, kurie pagal Barro model8sudar・4,5 %, o pagal Ross-Levine model8 ・4,6 %. Tai rodo, kad ateityjeLietuvos ekonomikos plros tempai bus pakankamai spart.s,turint galvoje maﾏ・gyventoj・pieaug8 (svarb・augimo varikl8 kitoserinkos ekonomikose), ir jie i・esm priklausys nuo auk液o ﾏmogi洩okapitalo formavimo lygio ir bendr・vidaus investicij・ Lietuvos 8vertinimaspana疫s 8 Fisher, Sahay ir Vegh (1998 m.) paskai緤uotus ilgalaikioaugimo tempus 稙kijos Respublikai (4,2・,6 %), Slovakijai(4,0・,0 %), Estijai (3,7・,9 %) ir Latvijai (3,1・,8 %).Vyriausyb politikos pakeitimas gali turi 8takos prognozuojamiemsilgalaikio augimo tempams. Lietuvos Vyriausyb・paskelb・savo ketinimussumaﾏinti valstyb vartojimo i瑛aidas ir padidinti bendro pagrindiniokapitalo formavimo norm・ Jeigu 永uose modeliuose sumaﾏinsimevalstyb vartojim・iki 17 % ir padidinsime bendro pagrindinio kapitaloformavimo norm・iki 30 %, tai ilgalaikio augimo tempai, naudojantBarro specifikacijas, bus lyg.s 4,7 %, o pagal Ross-Levine ・5,5 %.Bet tai yra apytiksliai ёidutini・ ilgalaikio augimo temp・8vertinimai.Ekonominio augimo tempai tur・b.ti auk液esni pradiniaismetais, kai pajam・lygis ﾏemas, o po to tur・maﾏi, nes pajamospamaﾏu art prie Europos norm・ Tai dar nerei洩ia, kad augimas kiekvienaismetais bus 4,5 ar 4,6 %, tai tik vidutinis augimas; kaip rodo kit˜rinkos ekonomik・patirtis, 永s lygis gali b.ti pasiektas per artimiausiusdvide永mt met・Naudodamiesi eksponentine maﾏimo kreive galime apskai緤uotiilgalaikius ekonomikos augimo tempus 2000・020 m. laikotarpiu. ｷiprognoz・minu laikotarpiu numato 4,7 % vidutin8 augimo temp・auk液esnius augimo tempus pradiniais metais ir ﾏemesnius vesniais.Lietuva: ilgalaikio augimo prognoz?Metai 2000 2005 2010 2015 2020Nominalus BVP (mln. Lt) 49 853 76 593 111 666 153 776 199 451Real.s augimo tempai (5 met?vidurkis) (%) 4,1 5,3 4,8 3,8 2,8BVP vienam gyventojui (Lt) 13 445 20 656 30 09941 44953 760BVP vienam gyventojui (JAV $) 3361 5164 7525 10 362 13 440Atkreiptinas desys, kad tik vykdant tinkam・valstyb politikàilgalaikio ekonomikos augimo tempai sudaryt・4,5・,0 % per metus.Tai reik液・ kad Lietuva vidutin8 Vakar・Europos pragyvenimo lyg8 galipasiekti maﾏdaug per 15 met・Dr. Steven R. Tabor, Margarita Starkevi緤.t・Иlgalaikis ekonomikos augimas: 餌ltiniaiir perspektyvos ・privatizavimo sandoriu tapo 60 % Lietuvos telekomoakcij・pardavimas ｷvedijos Уelia・ir SuomijosТonera・konsorciumui Бmber Teleholding・uﾏ 510milijon・JAV doleri・ tod 1998 m.didﾏiausia dalis –58,6 % vis・tiesiogini・uﾏsienioinvesticij・teko telekomunikacij˜sektoriui, 8 maﾏmeninｴ ir didmeninｴ prekyb・buvo investuota9,9 % vis・investicij・ 8 finansiniotarpininkavimo ir bankin8sektori・・7 %.Nors Skandinavijos investuotoj˜susidomimas Lietuvos rinkavis dido, bet JAV i瑛iko stambiausiainvestuotoja 8 .k8, josinvesticijos sudar・18,7 % bendr・tiesiogini・uﾏsienioinvesticij・ arba 303 milijonus JAV doleri・ po tosek・ｷvedija (16,9 %) ir Suomija (10,7 %). EuroposS瀚ungos 餌li・investicijos sudar・61,1 % bendr˜uﾏsienio investicij・8 akcin8 kapital・Strukt.riniai poky?ai pagal ekonomines veiklas.Didel8 investicij・sraut・8 Lietuvos paslaug˜sfer・s瀝ygojo jos plra, nes per 1998 m. paslaug˜dalis BVP strukt.roje padido nuo 55,4 iki 57,6 %.Paslaug・sektoriaus plra Lietuvoje dar nauﾏbaigta, nes kaimynine Baltijos 餌lyse ・Latvijojeir Estijoje paslaug・dalis labiaui英lota ir sudaro atitinkamai65,8 ir 65,9 % BVP.Didﾏiausia Lietuvos strukt.rinòproblema, trukdanti subalansuotivalstyb s灣kaitas bei linantiintegracijos 8 Europos bendràrink・proces・ buvo 10,2 %dydﾏio ﾏem .kio dalis BVP sudyje, gerokai vir永jantipirmaujan緤・餌li・kandida緤・8 EuroposS瀚ungos lyg8, kuris vidutini洩ai sudar・5 %. Ir norspalyginti su 1997 m. Lietuvoje ji ir sumaﾏo beveik2 %, 1998 m. tik maﾏiausiai pajam・gaunan緤osevalstybe ・Bulgarijoje ir Rumunijoje ・ﾏem .kissudar・didesnｴ dal8 BVP nei Lietuvoje.Didelis uﾏimt・ﾏem .kyje gyventoj skai緤us(21 %) l・ir dideles socialines problemas. Lietuvosﾏem .kio produktai d nepalanki・gamtini・s瀝yg˜bei gamybos sutelkimo smulkiuose, neefektyviuose.kiuose negalo konkuruoti tarptautine rinkoje sukit・餌li・produktais. Juolab kad Europos S瀚ungosvalstybi・ﾏem .kis buvo labai smarkiai subsidijuojamas.Tod Lietuvos .kininkams pagamintusproduktus buvo sunku parduoti, o ir pateikus ﾏaliavasmaisto perdirbimo 8mons, pinig・uﾏ juos tekdavolaukti po kelet・mesi・ Lietuvos Vyriausyb・skyrònemaﾏai l・ﾏem .kiui remti, ta緤au buvo akivaizdu,kad Lietuvos ekonomika nepaji sukurti tiekpajam・ kad j・uﾏtekt・subsidijuoti visus ﾏem .kiogamintojus. Viena svarbiausi・Lietuvos ekonomini˜problem・tapo .ki・stambimo ir dalies uﾏimt亘˜perimo i・ﾏem .kio dirbti 8 kitus efektyvesnius,daﾏniausiai paslaug・sektorius, skatinimas.Pramon indis 8 ekonomikà1998 m. taip pat maﾏo, kartu suenergetika jos dalis BVP strukt.-roje nuo 25,2 % nukrito iki 23,9 %.Pramon produkcijos daliesmaﾏim・l・la didﾏi亘・Lietuvos8moni・pertvarka. Pramonrestrukt.rizacijos tvarka irsparta buvo viena didﾏiausi・irkit・餌li・kandida緤・problem・1998 m. didﾏiosios 8mon Lietuvos ekonomikojevis dar vaidino svarb・vaidmen8, nes jose buvosukuriama apie pusｴ visos nefinansinio sektoriauspridin vert, nors j・8taka tolydﾏio maﾏo. ｷiàtendencij・l・kapitalo persiliejimas i・maﾏiauefektyvi・gamyb・8 pelningesn8 paslaug・sektori・Didel bendrov, sukurtos pokario metais apr.-pinti produktais Soviet・S瀚ung・ neteko rinkos irbuvo priverstos maﾏinti gamyb・arba visai jànutraukti, o j viet・uﾏ・maﾏesn ir mobilesnpriva緤os 8mon, sugeban緤os grei緤au prisitaikytiprie besikei緤an緤・vartotoj・poreiki・Taigi 1998 m.Lietuvos pramonesusiformavo dvi grup 8moni・・didel bendrov, kuriosbuvo dar nerestrukt.rizuotos irnuolat pra塊 i・valstyb finansinparamos bei investicij・ norsgautas las panaudodavoneefektyviai ir generuodavonuostolius, ir nedidel, judrios 8mon, kurios bedideli・investicij・tapo varom瀚a ekonomikos kilimoja. Kaip rodo tyrimai, maﾏ・8moni・ kuriosedirbo ne daugiau 10 darbuotoj・ augimo tempaidaugiau kaip du kartus vir永jo t・8moni・ kuriosedirbo daugiau kaip 200 darbuotoj・ augimo tempus.Tapo akivaizdu, kad pramon gaivinimo programosir 8vairios lengvatos bei subsidijos, teikiamosdidesns 8mons, teigiam・rezultat・neatne塊,per metus daugiausia nedideli・8moni・da pramonprodukcijos gamyba padido 7 %.ｷiuolaikini・technologij・neatitinkan緤・didﾏi亘・gamykl・cech・modernizacija kainavo nepaprastaibrangiai, tod uﾏsienio ir vietos investuotojai 永omis8monis nesidomo. Sprendﾏiant pagal smingiausiaidirban緤・Lietuvos 8moni・・AB Фtenos trikotaﾏas・AB Лifosa・AB ┨vyturys・AB Кalnapilis薄darbo rezultatus, pramon augim・labiau l・tokiefaktoriai kaip gamybos restrukt.rizavimas, nauj˜technologij・pritaikymas arba paﾏangesnis darbo procesoorganizavimas. Tod norint palaikyti spar緤usSu privatizavimo procesu glaud?aisusij큦 tiesiogini?u?ienioinvesticij?dydis.Europos S?ungos 뎎li?investicijossudar?61,1 % bendr?u?ienioinvesticij?8 akcin8 kapital?Did?ausia Lietuvos strukt.rinòproblema, l?inanti integracijos 8Europos bendr?rink?proces?buvo 10,2 % dyd?o ?m? .kiodalis BVP sud?yje.ekonomikos kilimo etapus reikoskirti daugiau desio restrukt.rizavimo procesui skatinti, pradedanttomis ekonominis veiklomis,kuriose gamyba buvo maﾏiausiaiefektyvi. Bet 永oje srityjeVyriausyb politika buvo neryﾏtinga,nes oficialias institucijasg灣dino socialiniai pramon restrukt.rizavimo ka液ai.Dideli・socialini・garantij・suteikimasdarbuotojams atleidﾏiantjuos i・darbo buvo viena i・prieﾏas緤・stabdﾏiusi・8moni・pertvarkymoprocesus, o tai savoruoﾏtu lino ekonomikos plrostempus ir darbo viet・skai緤ausdidim・ Stokodamos pinig・i・moki dideles i影itines pa餌lpasir negalamos sumaﾏinti darbuotoj・skai緤aus bei pertvarkytigamyb・ 8mon merdo, nemokamosnei darbo uﾏmokes緤odarbininkams, nei mokes緤・valstybeiir Sodrai.Vyriausyb・mino sprｴsti 永・problem・i・privatizavimol・8steigdama bankrutuojan緤・8moni・rimofond・ Ta緤au 永o fondo teikiama parama buvotrumpalaik・ir negalo i鋭prｴsti aktualiausios problemos・rasti nauj・darbo viet・netekusiems darbo.BVP strukt.ra i뎛aid?metodu. ﾘvertinant BVPstrukt.r・i瑛aid・metodu, galima padaryti i益ad・kad nam・.kio vartojimas Lietuvoje turo nemaﾏà8tak・ekonomikos kilimui, nes jo dalis BVP 1998 m.sudar・63,1 %, tuo tarpu toliausiai integracijos procesepaﾏengusiose 餌lyse kandidate Vengrijoje,稙kijoje ir Slovijoje nam・.kio vartojimo i瑛aid˜dalis siek・50 %. Didel8 privataus vartojimo vaidmen8Lietuvos ekonomikoje l・ekspansin・Vyriausybfiskalin・politika, lusi darbo uﾏmokes緤o didimàtempais, lenkian緤ais ekonomikos augim・1998 m. vidutinis realus darbo uﾏmokestis Lietuvojepadido 14,7 % ir beveik tris kartus vir永jo realiusBVP augimo tempus.1998 m. visose 餌lyse kandidate buvo pastebimoseksporto maﾏimo tendencijos, kurias nul・bendrapasaulin・kriz・ir ypa・sumaﾏｴ Rusijos poreikiai.Nors visos kandidat yra santykinai atvirosekonomikos 餌lys, i頴riniai veiksniai 永oms 餌limspadar・skirting・8tak・・vienoms didesnｴ, kitomsmaﾏesnｴ. Didﾏiausi・8tak・永e veiksniai padaròRumunijai ir 稙kijos Respublikai, kuri・ekonomikospateko 8 recesij・ kai tuo tarpu kit・餌li・ekonomikospo labai spartaus augimo temp・ciklo tik atsid.ròlesnio augimo stadijoje. Bet ir Vengrijos, 稙kijos irSlovijos ekonomikai Rusijoskriz・turo tiesiogin8 neigiamàpoveik8, nors j・eksportas 8 jàsudar・2・ %, Lenkijoje ・7 %eksporto teko Rusijai, eksportas 8Europos S瀚ungos valstybes –apie 70 %. Estij・galima priskirtiprie labiausiai paﾏeidﾏiam・valstybi・ir d didel eksporto dalies BVP ・beveik80 %, ir d maﾏiausios uﾏsienio prekybos dalies suEuropos S瀚ungos 餌limis (< 60 %). Estijos eksportas8 Rusij・1998 m. pirm瀚8 pusmet8 sudar・apie15 %, bet reikia atkreipti des8 8 tai, kad realiai jisprilygo maﾏiausiai 20 %, nes eksportas 8 Rusij・buvovykdomas per kitas 餌lis, tokias kaip Suomija, ir dar5 % Estijos eksporto teko NVS 餌lims.Lietuva, nors joje eksporto dalis BVP yra maﾏesnònei Estijoje, bet d didelio energetikos sektoriaus,kuris sudar・apie 20 % Lietuvos eksporto, technologinintegracijos 8 buvusias Soviet・S瀚ungos sistemasbuvo daugiau priklausoma nuo Ryt・rink・1998 m. viduryje prie・prasidedant Rusijos krizei永os 餌lies dalis Lietuvos eksporte sudar・20,5 %, oNVS valstybi・・41,9 %.Met・pabaigoje Rusijos dalisbendrame Lietuvos eksporte sumaﾏo iki 16,7 %,NVS 餌li・・iki 36,2 %. Tuo tarpu eksportas 8 EuroposS瀚ungos 餌lis dalis padido iki 37,4 %.Lietuvos eksporto nuosmuk8 1998 m. l・ir tai, kadgreta energetini・produkt・jo strukt.roje nemaﾏadalis tenka gyvulininkyst ir maisto produkt・eksportui,kuri・paklausa ir kainos d sumaﾏusiovartojimo tarptautine rinkoje krito.1998 m., palyginti su 1997-aisiais, paruo液・maistoprodukt・ir gim・eksportas sumaﾏo 23,9 %,gyvulini・ir augalini・riebal・・39,2 % ir gyv・galvij・・14,8 %.Neigiam・8tak・Rusijos kriz・turo irdaugiausia 8 Rytus orientuotam ma永n・ir 8rengim˜Didel8 privataus vartojimo vaidmen8Lietuvos ekonomikoje l?òekspansin?Vyriausyb? fiskalinòpolitika, l?usi darbo u?okes?odid?im?tempais, lenkian?aisekonomikos augim?Bendrojo vidaus produkto strukt.ra i뎛aid?metodu 뎎lyse kandidat?e 8Europos S?ung?1998 m. (%)Nam?.kio Vyriausyb? Bendras Preki?ir Preki?irvartojimo vartojimo pagrindinio paslaug?paslaug˜i뎛aidos i뎛aidos kapitalo eksportas importas톋lis formavimasBulgarija 72,915,1 11,6 45,2 46,3Kipras 63,4 19,3 17,7 43,5 51,0?kija 52,2 19,3 27,5 60,0 61,4Estija 59,6 22,6 29,1 79,8 89,4Vengrija ? ? 22,2 45,5 46,0Latvija 63,926,3 20,1 47,7 61,0Lietuva 64,3 19,4 25,8 47,4 59,4Lenkija 63,7 15,0 25,3 23,7 28,8Rumunija 76,1 14,7 18,1 25,7 34,3Slovakia 50,6 21,2 40,8 63,7 74,8Slov?ija 55,7 20,6 24,2 56,7 58,1eksportui, kuris per metus sumaﾏo 14,7 %. Tuotarpu Vakar・rinkoms prekes gaminan緤・sektori・toki・kaip trikotaﾏo ir gatav・drabuﾏi・gamyba,eksportas per t・pat8 laikotarp8 padido 9,9 %.Daug 8 Vakarus eksportavo ir chemijos pramon8mon, nes tr煢・paklausa tarptautine rinkojebuvo didel・ Elektros 8rengim・pramon 8moni˜eksportas nors ir buvo orientuotas 8 Vakar・rinkas,bet j8 neigiamai paveik・kriz・Pietry緤・Azijoje, lietuvi‰kiems gaminiams teko konkuruoti su gerokaiatpigusiomis d valiut・devalvacij・t・餌li・analogi‰komis prekis.Su eksportu susijusios problemos 1998 m. visose餌lyse kandidate s瀝ygojo BVP augimo temp・maﾏim・nors vidutiniai 永・餌li・ekonomik・plrostempai, net 8vertinant nesmingai veikian緤àRumunijos ekonomik・ beveik prilygo vidutiniamsEuropos S瀚ungos 餌li・ekonomikos tempams, sudariusiems2,8 %. O Lietuva kartu su Lenkija, pasiekusios5,1 % augim・ ﾏenkliai vir永jo ・ vidurk8 ir pirmavotarp 餌li・kandida緤・Kain・liberalizavimas. Vienas i・svarbi・strukt.rinreformos paﾏangos rodikli・yra kain・liberalizavimas.Pirmaujan緤ose 餌lyse kandidate 永s procesasvyko spar緤ai ir 1998 m.pabaigoje vidutini洩ai 85 %kain・buvo liberalizuota, Lietuvojei・preki・krep影lio liberalizuota80 % kain・ Estijoje kain˜liberalizavimo procesas ap・maﾏiau nei 80 %(74 %) vis・kain・Dideli skirtumai, nors tiksli・duomen・neturima,tarp 餌li・gl.do 影塊lin ekonomikos apimtyse.Beveik tre綸al8 BVP Vengrijoje pagamino 影塊linòekonomika, 稙kijos Respublikoje ji buvo 永ek tiekmaﾏesn・・11 %, o Lietuvoje 影塊linei ekonomikaipriskiriama vidutini洩ai 20 % sukurto BVP.1998 m. 影塊lin ekonomikos dalis Lietuvos ekonomikojemaﾏo, nes didﾏiausia jos dalis buvosutelkta paslaug・sferoje ・prekyboje ir transporte.D kriz Rusijoje sumaﾏus preki・apyvartai irtransportavimui, daugelis 8moni・ vykdﾏiusi・neregistruotasoperacijas kaimynine 餌lyse, netekopajam・餌ltinio.Pinig?politika ir prisijungimas prie Europos valiutoss?ungos. Nacionalini・valiut・ir pal.kan˜norm・stabilumas yra svarbus veiksnys, lemiantisvisos ekonomikos stabilum・ Tod sudin・integracijos8 Europos S瀚ung・proceso dalis yra ir 餌li˜pretenden緤・8sijungimas 8 bendr・Europos valiutoss瀚ungos mechanizm・Valstybs, norin緤oms taptivaliutos s瀚ungos naris, nepakanka tapti tik EuroposS瀚ungos naris, bet reikia 8stoti ir 8 Europosvaliut・s瀚ung・ tai yra reikia atitikti vadinamuosiusMastrichto sutarties kriterijus. ｷie kriterijai nustatotam tikras ribas, kuri・reikia laikytis 餌lims nars,kad b.t・galima vykdyti bendr・monetarinｴ politikàir naudoti bendr・valiut・・eur・Paﾏymina, kad n・viena 餌lis, taip pat ir Lietuva,siekianti naryst Europos S瀚ungoje ir Europos valiutoss瀚ungoje, visi洩ai neatitinka Mastrichto kriterij・ kurie 永uo metu yra tokie:・infliacija neturi vir謁ti 2,2 %;・vidutin・metin・pal.kan・norma turi b.ti apie 6,42 %;・fiskalinis deficitas ne didesnis 3,0 % BVP;・valstyb skola neturi vir謁ti 60 % BVP;・naryst・ERM (valiut・keitimo mechanizme) ・dvejusmetus nacionalini・valiut・kursai turi laisvainusisitatyti rinkoje, bet j・svyravimas euro atﾏvilgiuneturi vir謁ti +- 15 %.1998 m. geriausiai 餌lims sekitvarkytis su fiskaliniu deficitu irvalstyb skola, ta緤au kiek sudingiaubuvo 8vykdyti infliacijosRealus bendrojo vidinio produkto augimas 뎎lyse kandidat?e8 Europos S?ung?(%).톋lis 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m.Kandidat? vidurkis 5,5 3,93,5 2,5Bulgarija 2,9-10,1 -6,9 3,4Kipras 6,1 2,0 2,5 5,0?kija 6,4 3,8 0,3 -2,3Estija 4,3 3,910,6 4,0Vengrija 1,5 1,3 4,6 5,1Latvija -0,8 3,3 8,6 3,6Lietuva 3,3 4,7 7,3 5,1Lenkija 7,0 6,0 6,8 4,8Rumunija 7,1 3,9-6,9 -7,3Slovakia 6,96,6 6,5 4,4Slov?ija 4,1 3,5 4,6 3,9ES vidurkis 2,3 1,8 2,7 2,8Lietuvoje 뎓됸linei ekonomikaipriskiriama vidutini뎚ai 20 %sukurto BVP.Europos valiut?s?ungos kriterijaiEVS kriterijai Limitas ?kija Estija Vengrija Lenkija Slov?ija Lietuva LatvijaInfliacija 2,2 10,7 8,2 13,91 11,48 7,78 5,1 4,7Vidutin?metin?paskol?pal.kan?norma (metin? 1999 04) 6,42 6,7 9,0 15,16 12,05 8,3 11,0 6,3Valstyb? skola (% BVP) 60 10,7 3,3 60,3 45,8 24,6 22,4 14,7Fiskalinis deficitas (% BVP) -3,0 -1,4 -0,3 -4,6 -3,0 -0,7 -4,2 -0,8Naryst?ERM 2 m. ne ne ne ne ne ne nebei pal.kan・normos reikalavimus. Lietuva,skirtingai nuo kit・kandida緤・ daug lengviausprend・su infliacija susijusias problemas, ta緤au餌lies fiskalinis deficitas ir pal.kan・norma beveikdvigubai vir永jo Mastrichto kriterijus.Lietuvos fiskalinio deficito didimà1998 m. l・Vyriausybpastangos 益elninti Rusijoskriz poveik8 pramonei, daugiausiamaisto, ir ﾏem .kiui,juos subsidijuojant bei siekimasskatinti vidaus vartojim・perindi・kompensavimo schemaspanaudojant privatizavimometu gautas las. ｷios priemon i・ties・turoteigiam・poveik8 ekonomikai ir pado palaikytiekonomikos kilimo tempus, bet kartu padidinoi頴rin8 餌lies ekonomikos nesubalansuotum・ kasdav・pagrindo atsirasti spekuliacijoms d galimolito devalvavimo. Kit・kandida緤・8 Europos S瀚ungàvaliutos, nors d i洩ilusi・ekonomini・problem・irgi nebuvo laikomos labai stabiliomis, betskai緤uojant pagal perkamosios galios paritetànebuvo pervertintos euro atﾏvilgiu. Be to, 餌lys turopalankesnius Vyriausyb s灣kait・balansus.Tod min・餌li・nacionalinsvaliutoms didesn8 pavoj˜k・rink・spaudimo gresm・ｷiuo atﾏvilgiu labiausiai paﾏeidﾏiamabuvo Vengrija, turintimaﾏiausiai galimybi・apgintirink・nuo uﾏsienio investicij˜pasitraukimo, nes Vyriausyb obligacijose jossudar・apie 1,4 milijardo JAV doleri・ o tai prilygo15 % 餌lies oficiali・rezerv・ Lenkijoje 永s rodiklisbuvo 11 %, 稙kijoje 13,7 % ir visi洩ai neﾏymusLatvijoje.Pagrindiniai investuotojai 8 Lietuvos Vyriausybobligacij・rink・1998 m. buvo Lietuvos komerciniaibankai, kuri・investicijos uﾏ・63,8 % rinkos, toliausek・draudimo bendrov ・19,8 %. Palyginti su1997 m., investuotoj・8 Vyriausyb obligacijas sudispasikeit・・beveik 10 % padido draudimobendrovi・investicijos ir 20,4 % sumaﾏo bank˜investicijos, tuo tarpu priva緤・asmen・dalis norsirgi i餌ugo beveik 4 % ・iki 5 %, bet vis dto buvolabai neﾏymios ir sudar・84 milijonus lit・Vyriausybvertybini・popieri mechanizmas labiau atitikostambi・investuotoj・poreikius, tuo tarpu sukurtigalimybｴ investuoti savo santaupas eiliniams 餌liespilie緤ams valstyb・desio neskyr・ Vis atidiotapriimti 8statym・pataisas, kurios sudaryt・palankesness瀝ygas steigtis investicij・ir pensij・fondams.Tod per metus bendrasis santaup・lygisBVP nuo 16,3 % sumaﾏo iki 12,1 %.Uﾏsienio investicijos 8 denominuotus litais Vyriausybvertybinius popierius met・pabaigoje buvo labainedidel ir sudar・1,4 %, arba 24,4 milijono lit・ todnet jei uﾏsienio investuotojai visi vienu metu b.-t・pasitraukｴ i・rinkos, tai neb.t・turｴ didelio poveikio餌lies valiutos atsargomsir valiutos stabilumui.Dauguma 餌li・kandida緤・buvopasirinkusios liberalesnｴ valiut˜reguliavimo sistem・nei Lietuvoje8diegta Valiut・valdyba. Tokiapinig・politika leido laipsni洩aiarti prie EVS ir pasiekti, kadkito 永mtme緤o pradﾏioje 餌li˜kandida緤・valiutos b.t・visi洩ai konvertuojamos.Be to, ji palengvino rinkos apsaug・nuo galim・spekuliacini・atak・ kurios galo lengvai destabilizuotiaugan緤as ekonomikas, ir sudar・palankesnes s瀝ygasvietos gamintojams.Lenkijoje uﾏ monetarinｴ politik・yra atsakinga Lenkijosnacionalinio banko Monetarin politikos taryba.Zlotas yra susietas su valiutos krep影liu: 55 % euroir 45 % JAV dolerio, laikantis slenkan緤os devalvacijosprincipo ir nustatant jo svyravimo ribas krep影lio atﾏvilgiu.Maﾏant infliacijaimesin・devalvacijos normalaipsni洩ai maﾏinama. Lenkijospinig・politikos strategijoje yranumatyta, kad ateityje zlotas bussusietas tik su euru ・grei緤ausiaijau kito 永mtme緤o pradﾏioje.Vengrijos monetarin・politika yra labai pana永 8Lenkijos. Pagrindinis skirtumas ・maﾏos forintokurso svyravimo ribos. Tod Vengrijos valiuta yramaﾏiau lanksti. Jeigu Ryt・Europos valiutos toliausilpn,Vengrijai anks緤au nei Lenkijai reik priimtisunk・politin8 sprendim・・leisti valiutos kainailaisvai nusistatyti rinkoje. Nors neatmetama ir galimybòpraplti valiutos kurso svyravimo ribas, kasleist・per trump・laik・t・kurs・padidinti.稙kijos monetarin・politika labai liberali ir pinig˜rinka yra gerai i益ystyta. Kronos kursas beveik laisvaisvyruoja. 稙kijos nacionalinis bankas i・vis・餌li・kandida緤・centrini・bank・buvo 8valdｴs didﾏiausiàpinig・politikos instrument・spektr・Slovijos centrinis bankas vykdo monetarinｴ politik・leidﾏia valiut・ir kontroliuoja komercinius bankusbei kitas finansines institucijas. Bankas nepriklausomasnuo Vyriausyb, ta緤au 8 konsultacijas 8traukia餌lies Finans・ministerijos vadov・ Slovijos bankasturi du pinig・politikos tikslus: kain・stabilumàir vidini・bei i頴rini・mokim・stabilum・ Nuo1995 m. rugso 1 d. doleris yra visi洩ai konvertuojamasir labai stabilus Vokietijos mark atﾏvilgiu.Lietuva, skirtingai nuo kit?kandida?? daug lengviau sprendòsu infliacija susijusias problemas,ta?au 뎎lies fiskalinis deficitas irpal.kan?norma beveik dvigubaivir뎘jo Mastrichto kriterijus.Pagrindiniai investuotojai 8 LietuvosVyriausyb? obligacij?rinkà1998 m. buvo Lietuvos komerciniaibankai.Lietuvos pinig・politika nuo kit・餌li・kandida緤˜politikos pirmiausia skiriasi tuo, kad tik Lietuvoje litassusietas su JAV doleriu. Nuo 1994 m. Lietuvojeveikia Valiut・valdybos modelis, paremtas fiksuotulito ir dolerio keitimo santykiu 4:1 ir pinig・bazpadengimu uﾏsienio rezervais.Estijoje irgi funkcionuoja Valiut˜valdybos modelis, bet nacionalinòvaliuta yra fiksuota euroatﾏvilgiu. Estijos centrinis bankasnu餌lintas nuo tradicinmonetarin politikos vykdymoir, kaip Lietuvos bankas, turi vienintel8 efektyv˜monetarin8 instrument・・komercini・bank・privalom亘・rezerv・norm・reguliavim・Latvija vykdo kiek lankstenｴ pinig・politik・・josvaliuta yra susieta su SDR valiut・krep影liu, 8 kur88eina ir euras. Latvijos banko monetariniai instrumentaiyra daug 8vairesni ir atitinka Europos centriniobanko naudojamus monetarinius instrumentus,tod jai bus lengviau prisijungti prie Europos valiut・mechanizmo.Pagrindinis Latvijos banko tikslas –kontroliuoti pinig・kiek8, siekiant uﾏtikrinti kain˜stabilum・Nors Lietuvos centrinis bankas yra nepriklausomas,jis negali savaranki洩ai vykdyti pinig・politikos,nes lito santykis uﾏsienio valiutos atﾏvilgiu galib.ti pakeistas tik Seimui prius Lito patikimumo8statymo pataisas. D Lietuvojetaikomo Valiut・valdybos modeliopal.kan・normoms didelｴ8tak・daro uﾏsienio kapitalosrautai. Uﾏsienio valiutai patenkant8 rink・pal.kan・normamaﾏa, o jai i・rinkos i英laukiant・dida. Tod antrajame 1998 m. pusmetyje,kai kriz・Rusijoje suk・investuotoj・nepasitikimàir Lietuvos rinka, sumaﾏusios uﾏsieniokapitalo 8plaukos 8 餌l8 ・tre緤瀚8 met・ketvirt8 portfelininvesticijos sumaﾏo 352 milijonais lit・–padidino Vyriausyb vertybini・popieri・pal.kanasiki 14 %.Dolerio pasirinkimas bazine valiuta tapo kli.timiLietuvai prisijungti prie valiut・s瀚ungos. TodLietuvos bankas pareng・pinig・politikos reformavimoprogram・ kurios tikslas ・susieti lit・su euru,o viau 8vesti eur・Lietuvoje. ｷi reforma vykdomatrimis etapais:・egzistuojant Valiut・valdybai praple緤amas monetarini・instrument・spektras;・pakeitus ir papildﾏius Lietuvos Respublikos lito patikimumo8statym・ pereinama prie diskreti洩ai reguliuojamospinig・emisijos, pasirinkt・bazinｴ valiutàJAV doler8 (kol Lietuvos pinig・ir finans・politika atitiksEuropos pinig・s瀚ungos reikalavimus) pakeituseuro ir JAV dolerio krep影liu, kuriame 永os valiutosb.t・8trauktos lygiomis dalimis po 50 %;・8diegiant numatytas pinig・politikos priemonesstabilizuoti paskol・bei valiutos rink・1998 m. Lietuvos bankas baigò8gyvendinti pirmame reformosetape numatytas priemones –rinkos likvidumui reguliuotiprada naudoti naujus monetariniusinstrumentus ・indi˜aukcionus ir atpirkimo sandorius(repo). Antr瀚8 pusmet8 reikopereiti prie kito etapo ir padaryti pataisas Lito patikimumo8statyme, bet pataisos nebuvo pateiktos, nesdidantis fiskalinis deficitas vert・Vyriausybｴ daugskolintis ir pinig・politikos keitimas galo sutrikdytiskolinimosi proces・Kita vertus, Lietuvos gamintojams d Rusijos kriznetekus dolerio 8takos zonoje esan緤・rink・irpriverstiems perorientuoti savo eksport・8 eurozonos 餌lis, trukd・nacionalin valiutos fiksavimassu doleriu, brangstan緤u euro atﾏvilgiu, dido einamosioss灣kaitos deficitas. Lito persiejimas nuodolerio prie euro-dolerio krep影lio galo palengvintieksportuotoj・dali・ir sumaﾏinti 餌lies ekonomikosi頴rin8 disbalans・ Tod, skirtingai nuoVyriausyb, Lietuvos bankas laiki pozicijos, kadreikia pereiti prie kit・pinig・politikos programojenumatyt・etap・Gin綢i tarp Lietuvos banko irVyriausyb, k・ir kaip daryti sulitu, dar labiau sustiprino gandusapie galim・lito devalvavimàjo persiejimo prie krep影lio metuir didino rinkoje netikrum・trikd・8moni・kreditavimo proces・ir joms buvosunkiau finansuoti savo veiklos plr・bei kurti naujasdarbo vietas.Kalbos apie pinig・politikos keitim・padidino Vyriausybskolinimosi ka液us, kartu ir skolos aptarnavimoi瑛aidas biudﾏeto i瑛aid・strukt.roje, vis labiaumaﾏinant galimybes padidinti socialinei sferaiskiriam・l・dal8.Pinig・politikos reformos atidiojimas rei洩・ kadpagrindine Lietuvos ekonomikos valdymo priemone,turusia 8takos ir 餌lies socialinei raidai 1998 m.,buvo Vyriausyb vykdoma fiskalin・politika.Fiskalin?politika. Skirtingai nuo pinig・politikos,Europos S瀚unga na apsisprendusi, ar ji turi turiviening・fiskalinｴ politik・ar ne.Tod 永uo metu fiskalinpolitikos srityje Europos S瀚ungos narvykdo savaranki洩・politik・ koordinuodamos tikpagrindines jos gaires.Lietuvos pinig?politika nuo kit˜뎎li?kandida??politikos pirmiausiaskiriasi tuo, kad tik Lietuvojelitas susietas su JAV doleriu.Dolerio pasirinkimas bazinevaliuta tapo kli.timi Lietuvaiprisijungti prie valiut?s?ungos.1998 m. oficialiuose sluoksniuose Lietuvoje vyravonuomon・ kad vienintelis ekonomikos plros veiksnysyra investicijos. Tod fiskalin・politika daﾏniausiaibuvo vertinama tik vienu aspektu ・kokiu mastuji tiesiogiai ar netiesiogiai skatina investicijas.Valstybmokes緤・politika buvo formuojama taip, kadskatint・kapital・ o ne darb・Skatinant kapitalines investicijas,1998 m. juridini・asmen・pelnomokes緤o 8statymu buvo 8teisintagalimyb・永oms investicijomsskirt・peln・apmokestinti nuliniutarifu.Numatyta buvo ir kita galimyb・ leidﾏianti, apskai緤uojantpelno mokest8, investicijai skirtomis l・頴mis sumaﾏinti realizavimo pajamas. Tinkamai pasirinkusvien・i・dviej・nustatyt・investicij・apskai緤avimob.d・bei derinant j8 su naujai 8sigaliojusianuostoli・perkimo 8 kitus penkerius metus tvarka,galima buvo gerokai sumaﾏinti ar net visai nemokipelno mokes緤o pakankamai ilg・laik・稙kijos juridini・asmen・pelno mokes緤o tarifas buvo35・9 %, ta緤au, skirtingai nei Lietuvoje, i・gaut˜pajam・apskai緤uojant pelno mokest8 稙kijoje nebuvoatskaitomos investicij・i瑛aidos, dividendai, baudos,atskaitymai 8 kompanijos pensij・fondus ir pan.Pagal Vengrijos 8statymus, veikiantys juridiniai asmenysnustatyta tvarka apskai緤uot・peln・apmokestina18 % tarifu. Lengvatinis tarifas taikomas tik100 % uﾏsienio kapitalo 8mons, kuriose didﾏi瀚àdal8 dirban緤亘・sudaro vengrai, nevykdan緤oms finansiniotarpininkavimo funkcij・ bet teikian緤omspaslaugas uﾏ Vengrijos rib・ Toki・8moni・pelnasapmokestinamas 3 % tarifu. Lenkijoje juridini・asmen・pelno mokes緤o tarifas yra 38 %. Uﾏsienio investuotojams永s tarifas daﾏnai maﾏinamas ar nettaikomas 0 % tarifas, ta緤au vietins 8mons investicini・lengvat・na.Taigi kitos 餌lys kandidat neskyr・tiek daug pastang・skatinti kapitalines investicijas, nes investicijomspalanki mokes緤・politika nesuteikia garantij・kad investicijos bus efektyviai panaudojamos. Kaipparod・Lietuvos svarbiausi・transporto ir energetikos8moni・veiklos rezultatai, didel investicijos 8永as 8mones nepadidino j・darbo efektyvumo, o j˜veikla buvo nuostolinga.Vyriausyb taikomos mokestin investicij・lengvatostaip pat rei洩・ kad maﾏa biudﾏeto pajamos, nes juridini・asmen・pelno mokestis sudar・6,2 % vis・nacionaliniobiudﾏeto pajam・1998 m.nacionalinio biudﾏetopajamos sudar・9377,8 milijono lit・ o i瑛aidos –9915,6 milijono lit・ taigi i瑛aidos vir永jo pajamas 538milijonais lit・ Susidarius8 skirtum・tarp pajam・iri瑛aid・teko finansuoti skolinantis. O sumaﾏusiospelno mokes緤o pajamos buvo kompensuojamosperkeliant mokestinｴ na液・ant eilini・pilie緤・pe緤・Pridin vert mokestis buvo pagrindinis Lietuvosbiudﾏeto pajam・餌ltinis ir sudar・38 % nacionaliniobiudﾏeto pajam・ Tod jo apskai緤avimo 8statymineibazei bei administravimui buvo skiriamadaug desio.ﾌkio subjektai ir fiziniai asmenys,kuri・pajamos per paskutinius 12 mesi・vir永jo 100t.kstan緤・lit・ privalo 8siregistruotiPVM mokojais. Mokes緤opagrindinis tarifas buvo18 %, nors kai kurioms veiklomsir buvo taikomos mokestinlengvatos. Pagrindin paslaugosir prek ・maisto produktai,永lumin・ir elektros energija, vanduo ir kt. buvo apmokestinami18 % tarifu. Tokiu pat tarifu apmokestinamosimportuojamos prek.Tuo tarpu 稙kijoje, pagrindiniam PVM tarifui esant22 %, didﾏioji dalis maisto produkt・ teikiama energijair 永luma, tai yra prek ir paslaugos, kuri˜kainos yra svarbios neturtingiausiems 餌lies gyventojams,buvo apmokestinamos 5 % tarifu. LenkijojePVM dydis yra 22 %. Bet ir 緤a iki 17 % sumaﾏintastarifas taikomas elektros energijos, gamtini・duj・永lumos tiekimui ir akmens angliai, 7 % apmokestinamamaisto produkt・gamyba, dauguma statybini・medﾏiag・ laikra峨iai, prek vaikams, kai kurievaistai.Apibendrinant galima pasakyti, kad kitose 餌lysepridin・vert・buvo apmokestinama taip, kad sumaﾏint・mokestinｴ na液・socialiai remtiniems asmenims,tuo tarpu Lietuvoje taikomas pridinvert・mokestis tokios funkcijos neatliko.Su darbo santykiais susijｴ mokes緤ai. Su darbo santykiaissusijｴ mokes緤ai 餌lyse kandidate taip patbuvo nustatomi skirtingai. Lenkijoje fizini・asmen˜pajam・mokes緤o tarifas buvo 20・4 %. Taikomaprogresyvin・apmokestinimo tvarka. Pagrindiniai稙kijos analogi洩o mokes緤o tarifai sudar・15・0 %.Didﾏioji dalis Vengrijos fizini・asmen・pajam・irgibuvo apmokestinama progresyvine tvarka, nustatytastarif・dydis 24・2 %.Valstyb? mokes??politika buvoformuojama taip, kad skatint˜kapital? o ne darb?Nacionalinio biud?to pajam?ir i뎛aid?strukt.ra 1998 m.(%)PajamosFizini?asmen?pelno mokestis 25,8Juridini?asmen?pelno mokestis 6,2Prid?in? vert? mokestis 38,5Akcizai 14,3Kiti mokes?ai 15,2I뎛aidosEkonomikai 16,2Socialinei sferai 49,3Kitoms valstyb? funkcijoms 34,5Su darbo santykiais susijusiusmokes緤us Lietuvos pilie緤amsapskai緤avo ir juos moko darbdaviai.Mokes緤o tarifas ・33 %.Nuo 1998 m. spalio 29 % tarifupapildomai pradi apmokestintidividendai. Be to, Lietuvoje individualios(personalin) 8montaip pat apmokestinamos fizini・asmen・pajam・mokes緤onustatyta tvarka 24 % tarifu.Lietuvoje bendra mokes緤o uﾏsamdom・darb・na液a, kuriapskai緤uojama kaip PVM, fizini・asmen・pajam・ir Sodros8mok・derinys, buvo didesn・neikitose 餌lyse kandidate.1998 m. samdomam darbuotojuitenkantis mokestin na液osdydis sudar・apie 80 % priskai緤uotodarbuotoj・atlyginimo.Tod maﾏ・ir vidutinio dydﾏio8moni・darbdaviai susid.rｴ sudilema: ar oficialiai 8darbintidarbuotojus, mokant visus nemaﾏusmokes緤us, ar taupytilas, taip reikalingas gamybaiplti, ir dal8 uﾏmokes緤o sumokidarbuotojams neoficialiai –daﾏniausiai pasirinkdavo pastaraj8variant・ Tokia situacijasudar・s瀝ygas atsirasti korupcijaiir neskatino darbdavi・kurtinauj・darbo viet・ o valstybònegalo surinkti pakankamai pajam・ finansuotivalstyb socialiniams 8sipareigojimams.1998 m. valstyb socialinio draudimo fondo biudﾏetopajamos sudar・4159,4 milijono lit・ arba9,7 % BVP, o i瑛aidos ・4164,0 milijonus lit・ biudﾏetodeficitas prilygo 4,6 milijono lit・ Privalomojosveikatos draudimo fondo biudﾏeto pajamos buvo1837,1 milijono lit・ arba 4,3 % BVP, o i瑛aidos sudarò1869,0 milijonus lit・ fondo deficitas ・31,9 milijonolit・Valstyb investicijos 8 visuomenei reikaling・preki˜ir paslaug・tiekim・ toki・kaip 益ietimo, sveikatosapsaugos, informacini・technologij・ visuomeniniotransporto infrastrukt.ra, buvo nepakankamos.Kapitalin biudﾏeto i瑛aidostesudar・apie 3 % BVP ir nepasiekòkit・餌li・kandida緤・lygio.Neturtinga gamtini・i液ekli˜Lietuva konkuruoti tarptautine rinkoje galo tiksavo auk液os kvalifikacijos nebrangia darbo ja.Tyrim・duomenys irgi liudijo, kad didﾏiausi・8takàekonomikos plrai dar・nauj・ﾏini・8sisavinimas,rink・susiradimas, tai yra veiksniai, nesusijｴ sukapitalo indio didimu. Bet 1998 m. galiojusiapmokestinimo tvarka r・tik investicijas 8 fizin8turt・ bet ne 8 ﾏmogi洩瀚8 kapital・Tolesn・Lietuvos ekonomikos augimo ir jos integracijos8 Europos S瀚ung・proceso sm・priklausonuo valstyb sugebimo reformuoti savo fiskalinｴpolitik・tokiu b.du, kad b.t・sukurta tinkamaaplinka asmenyb vystymuisi ・kult.rini・ﾏini˜8sigijimui, uﾏsienio kalb・mokymuisi, priimui prienaujausios informacijos, galimyb keliauti.1998 m. galiojusi apmokestinimotvarka r??tik investicijas 8 fizin8turt? bet ne 8 ?ogi뎚?8 kapital?Veiksniai, darantys 8taka 8moni?augimuiNustatant ilgalaikｴ Lietuvos .kio plros strategij・ labai svarbu, remiantisprausi・met・patirtimi, i鋭iai洩inti, kokie veiksniai lemiaLietuvos ekonomikos plros proces・ Norint i鋭iai洩inti pagrindiniusveiksnius, 1990・994 m. turusius teigiamos 8takos 8moni・veiklai,kartu su Statistikos departamentu 1998 m.gruod8 ir 1999 m.saus8 buvoatlikta 8moni・apklausa.Svarbiausiu veiksniu, turusiu teigiamos 8takos Lietuvos 8moni・augimui,86,0 % respondent・pamino pakankamai sukaupt・ﾏini・kiek8ir darbo 8g.dﾏius rinkos s瀝ygomis. ｷis veiksnys turo esmin 8takosvisoms 8mons, nepaisant j・veiklos pob.dﾏio ar finansin padies.Antroje vietoje nurodytas nauj・rink・suradimas (67,3 %), tre緤oje –nauj・technologij・8diegimas (62,3 %). Maﾏiausiai 8moni・veiklai 8takosturo valstyb uﾏsakymai ir investicij・didimas; atitinkamai48,1 ir 47,5 % apklaust亘・8moni・paﾏymo, kad 永e veiksniai neturo8takos j・veiklos rezultatams.Remiantis apklausos rezultatais, galima pasakyti, kad svarbiausia varomojiLietuvos 8moni・augimo ja yra vadov・sugebimas 8sisavintinaujas ﾏinias ir jomis remiantis surasti nauj・rink・savo produktams.Sugebimas 8diegti naujas technologijas taip pat apib.dina vadov˜kvalifikacijos reik盈ｴ 8moni・augimui, nes tik turintys pakankamai ﾏini・specialistai sugeba efektyviai pertvarkyti gamyb・maﾏindami joska液us ir diegdami naujausias technologijas.Tokiems vadovams atsirasti nemaﾏai pado privatizavimo procesopabaiga ir kontrolinio akcij・paketo konsolidacija ・susiedama rizikàir atlyg8, privati nuosavyb・skatina iniciatyv・ ｷ8 veiksn8 respondentaipamino ketvirtoje vietoje ・60,2 % apklaust・8moni・nurod・ kad taituro didel ir vidutin 8takos j・veiklai.