Ekonomikos tyrimo metodai

Turinys

Įvadas 3
Trumpa ekonomikos apžvalga 4
Ekonomikos tyrimo metodai 4
Metodo samprata 7
Ekonomiksas ir jo metodai 7
Išvada 8
Literatūra 9Įvadas
Darbo tikslas :
• Išnagrinėti ekonomikos tyrimo metodus ir jų rūšis;

Darbo uždaviniai :
1. Paaiškinti ekonomikos sąvoka;
2. Išnagrinėti ekonomikos tyrimo metodus ir jų rūšis;
3. Paaiškinti metodo samprata;
4. Paaiškinti Ekonomiksą ir jo metodus.

Metodai:
• Tradiciniai analizės metodai;
• Matematiniai analizės metodai;
• Euristiniai (psichologiniai) analizės metodai;
• Specifiniai analizės metodai: SWOT, FVA ir kt.;
• Grafiniai analizės metodai: diagramos, grafikai ir kt.

Ekonomika – (gr. “oikos” – būstas, ūkis; “nomos” – valdymo, tvarkymo menas)
Žodis “ekonomika” priklausomai nuo naudojimo turi dvi prasmes:
1. Mokslo šakos pavadinimas;
2. Šalies ar tam tikro kiito vieneto ūkio pavadinimas.
Ekonomika – tai, visų pirma, materialinės visuomenės egzistavimo ir funkcionavimo pagrindas, sfera, kurioje vyksta visuomeninė gamyba (ūkinė veikla). Žmonių ūkinė veikla – visų ekonomikos mokslų tyrimų objektas. (A. Rastenienė „Mikroekonomika“ 2005 m. 39 psl.)Ekonomikos tyrimo metodai
Ekonominės analizės metodus sąlygiškai galima suskirstyti į šias pagrindines grupes:
• Tradiciniai analizės metodai;
• Matematiniai analizės metodai;
• Euristiniai (psichologiniai) analizės metodai;
• Specifiniai analizės metodai: SWOT, FVA ir kt.;
• Grafiniai analizės metodai: diagramos, grafikai ir kt.

Pirmoji ekonominės analizės metodų grupė- tradiciniai metodai.
Šiai grupei priskiriami tie ekonominės analizės metodai, kurie taikomi nuo jos atsiradimo pradžios. Šii ekonominės analizės metodų grupė apima:
• Absoliučių, santykinių ir vidutinių dydžių taikymą.
• Palyginimą.
• Grupavimą.
• Indeksų metodą.
• Grandininių pakeitimų ( atsiribojimo) metodą.
• Balansinį metodą ir kitus.

Absoliučių, santykinių ir vidutinių dydžių taikymas. Pirmiausia taikomi absoliutūs rodikliai: produkcijos apimtis pinigine ir natūrine išraiška, gamybos išlaidų apimtis, pajamų, pelno dydis ir kt

t.
Palyginimas- dažnai taikomas tyrimo būdas. Taikomas įvairios palyginimo formos: palyginama su planu, su praėjusi laikotarpiu, su vidutiniais dydžiais, su geriausiais rezultatais. ( V. Gronskas „Ekonominė analizė“ 2006 m.14 psl.). Palyginame kiekvienas tai kas mums aktualu gyvenime, kasdienybėje. Patys to nesuprasdami.
Grupavimas- neatskira ekonominės ekonominės analizės dalis. Ji leidžia geriau išnagrinėti ekonominius reiškinius, jų sąveika ir tarpusavio priklausomybę, nustatyti pagrindinių veiksnių įtaką. ( V. Gronskas „Ekonominė analizė“ 2006 m. 15 psl.) duomenys grupuojami neatsitiktinai surinkti, bet pagal grupei priklausomus būdingus požymius.
Indeksas- rodiklis, kuris rodo reiškinių kitimus, laiko ir teritorijos atžvilgiu. Tai santykinis dydis.
(sudaryta autoriaus)
Indeksų metodas. Indeksas yra matuojamo (ataskaitinio) dydžio ir bazinio (planinio) dydžio santykis. Indeksų metodu galima išsiaiškinti kokį poveikį nagrinėjamam rodikliui daro skirtingi veiksniai. Pavyzdžiui, galime nustatyti, kaip pardavimo pajamos priklauso nuo parduotų prekių kiekio irr kainų lygio.( V. Gronskas „Ekonominė analizė“ 2006 m.16 psl.)

Indekso metodas

kiekybiniai kokybiniai

(sudaryta autoriaus)

Kokybiniai ir kiekybiniai-laisvas interviu, pusiau struktūrinis interviu, grupinės apklausos, projekciniai metodai, asociatyviniai metodai, protokolo analizė. (http://lt.wikipedia.org)
Grandininių pateikimų (atsiribojimo) metodas. Grandininių pakeitimų metodo esmė ta, kad kiekvienas bazinis (planinis) rodiklis iš esmės keičiamas faktišku, kitus rodiklius paliekant (laikinai) nepakeistus.
Balansinis ekonominis metodas. Balansinis metodas plačiai taikomas apskaitoje, statistikoje, planavime. Jis tinka ir ekonominėje analizėje, kur yra griežta funkcinė priklausomybė.

Antroji ekonominės analizės metodų grupė- matematiniai analizės metodai.
Matematinių ekonominės analizės metodų skirstymas:
1. Klasikinės matematikos metodai:
1.1. diferencialiniai sk

kaičiavimai;
1.2. integraliniai skaičiavimai;
1.3. variaciniai skaičiavimai ir kt.
2. Matematinės statistikos metodai:
2.1. regresinė analizė;
2.2. dispersinė analizė;
2.3. gamybinės funkcijos;
2.4. metodai “sąnaudos- išeiga“ ( tarpšakinis balansas);
2.5. nacionalinės sąskaitybos metodai ir kt.
3. Ekonometriniai metodai:
3.1. tiesinis programavimas;
3.2. blokinis programavimas;
3.3. netiesinis programavimas;
3.4. dinaminis programavimas ir kt.
4. Operacijų tyrimo metodai:
4.1. lošimų teorija;
4.2. tinkliniai planavimo ir valdymo metodai ( tinkliniai grafikai);
4.3. masinio aptarnavimo teorija;
4.4. atsargų valdymas;
4.5. nusidėvėjimas ir įrenginių pakeitimas ir kt.
5. Ekonominės kibernetikos metodai.
5.1. sisteminė analizė;
5.2. imitacijų metodai;
5.3. modeliavimo metodai;
5.4. vaizdų atpažinimo metodai ir kt.
( V. Gronskas „Ekonominė analizė“ 2006 m.22, 23 psl.)

Trečioji ekonominės analizės metodų grupė- euristiniai (psichologiniai) metodai.
Euristika – tai mokslas apie kūrybinį mastymą. Intuicija žadinama įvairi.omis psichologinėmis priemonėmis.

Psichologiniai ekonominės analizės metodai skirstomi į:
• Analogijos ir asociacijos
• Inversijos;
• „smegenų šturmo“;
• Sinektikos;
• Kontrolinių klausimų;
• Morfologinės analizės ir kt.

Specifiniai analizės metodai: SWOT ir FVA
S- panašumai
W- trūkumai
O- galimybės
T- grėsmės

Kad išvengtume kai kurių klaidų ir gautume maksimalią naudą iš SWOT reikia vadovautis keliomis nesudėtingomis taisyklėmis:
1. Aiškiai apibrėžti kiekvienos SWOT analizės sferą. Žmonės atlieka bendrą SWOT analizę, apimančią visą jų veiklą. Ji bus labai abstrakti ir nenaudinga, kai reikia išsiaiškinti konkrečias galimybes ir perspektyvas.
2. SWOT analizės konkretizavimas į konkrečią sferą sudaro sąlygas išskirti daug svarbesnes stipriąsias ir silpnąsias puses, grėsmes ir galimybes.
Supraskite pagrindinius skirtumus tarp SWOT elementų: stiprybių ir silpnybių, galimybių ir grėsmių. Stipriosios ir silpnosios tai- tai vidiniai veiksniai, kuriuos žmogus gali pats valdyti. 3.Galimybės ir grėsmės susijusios susijusias su rinkos ypatumais ir asmuo negali daryti joms jokios įtakos.
4. Stipriosios ir silpnosios pusės taps tuo atveju, jei jas tai ve

ertins aplinkiniai žmonės. Į analizę reikia įtraukti tik tokius veiksnius, kurie labiausiai susiję su aplinka.
5. Dažnai SWOT analizė praranda savo vertę, kad jį ją įtraukiami teiginiai kurie nieko nereiškia daugumai žmonių. Kuo tikslesnė formuluotė tuo tikslesnė analizė.

( konspektai )
Funkcinė vertinė analizė (FVA)

Funkcinė vertinė analizė dažniausiai taikoma:
• Naujiems gaminiams kurti ir esamiems tobulinti, gerinant jų kokybę;
• Gamybos technologijoms kurti bei tobulini;
• Kuriant naujas bei gerinant esamas organizacijų valdymo sistemas;
• Tobulinant organizacijų apskaitą bei atskaitomybę ir kitais panašiais atvejais.
( V. Gronskas „Ekonominė analizė“ 2006 m.14 psl.)
Grafiniai metodai: diagramos, grafikai ir kt. Prie grafinių analizės metodu priskiriamos įvairios diagramos, grafikai bei jų kreivės. ( V. Gronskas „Ekonominė analizė“ 2006 m.24 psl.)
Grafikas- tai paranki reiškinių sąveikos pavaizdavimo ir aiškinimo priemonė.

Ekonomikos tyrimų klaidos:
1) Klaidingas išankstinis įsitikinimas bei vertinimas.
2).Netikslūs terminai, jų nevienodumas vertinant tą patį veiksnį ar procesą.
3)Logiškai neteisingos konstrukcijos, kai laikoma jog viskas kas gera individui, gera ir visuomenei.
4)Neteisinga priežastimi ar pasekme laikyti viena po kito esančius reiškinius.
5)Subjektyvumas – į faktus reikia žiūrėti nepasiduodant emocijoms.
6)Netikrumas ekonominiame gyvenime.Metodo samprata
Žodis “metodas“ kilęs iš graikiško žodžio methodas, kuris reiškia „tyrimo kelias“.
Metodas – tai tikslo siekimo, veikimo būdas, veiklos tvarka, sąmoningai naudojama kokiam nors tikslui pasiekti. Tame pačiame žodyne nurodoma, kad metodas – tai reiškinių tyrimo būdas.
Metodika- būdų, taisyklių, kuriam nors darbui gerai atlikti, visuma.

(A. Rastenienė „Mikroekonomika“ 2005 m. 9 psl.)

Ekonomiksas

Ekonomiksas- ekonomikos srovė. Ekonomiksas pl

lačiai naudoja formalius metodus, kuriuos išrutuliojo statistika ir matematinis modeliavimas.

Ekonomikso mokslo metodai:
Ekonomiksas plačiai naudoja bendruosius mokslo metodus;
• Analizė;
• Sintezė;
• Indukcija;
• Dedukcija;
• Idealizacija;
• Palaipsnę konretizaciją;
• Analogija.

Analizė- kaip mokslas yra specialių žinių sistema, apimanti:
• Ekonominių reiškinių bei procesų sąveikos tyrimus;
• Teigiamų ir neigiamų ekonominių veiksnių išaiškinimą, jų poveikio kiekybinį matavimą;
• Atskleidimą nepanaudotų ekonominių rezervų;
• Pažangaus ekonominio patyrimo apibendrinimą, priimant optimalius valdymo sprendimus;
• Verslo planų mokslinį pagrindimą, jų įvykdymo įvertinimo.
Sintezė (gr. synthesis – sujungimas, sudarymas į visumą) gali reikšti. Įvairių elementų, objekto dalių jungimas į visumą.
Indukcija- tiriama atskiras ūkinis faktas, reiškinys, situacija.
Dedukcija numato, kad, analizuodami atskirą ekonominį reiškinį, analizuotume ir visumą., kurioje jis veikia.

Analogija- tai teorinio tyrimo metodas, kai žinoma objekto savybės perkeliamos į nežinomą objektą.
( B. Martinkus, V. Žilinskas. Ekonomikos pagrindai.2001 m. 26, 27, 28. ir A. Rastenienė „Mikroekonomika“ 2005 m. 9 psl.)Išvada
1. Ekonomika – tai materialinės visuomenės egzistavimo ir funkcionavimo pagrindas, sfera, kurioje vyksta visuomeninė gamyba (ūkinė veikla).
2. Trumpai apžvelgėme ekonomikos tyrimo metodus, išvardinome ir išnagrinėjome jo rūšis.
3. Metodas – tai tikslo siekimo, veikimo būdas, veiklos tvarka, sąmoningai naudojama kokiam nors tikslui pasiekti.
4. Ekonomiksas- ekonomikos srovė. Įvardijome ekonomikso mokslo metodus ir trumpai juos apibūdinome.

Leave a Comment