Ekonomikos studiju programos japonijoje ir lietuvoje

TURINYS

TURINYS..............................2
ĮVADAS..............................3
EKONOMIKOS STUDIJOS LIETUVOJE ŠIANDIEN...............4
TARPTAUTINIŲ PROFESINIŲ PRAKTIKŲ PROGRAMA „VULCANUS IN JAPAN 2005-2006“..............................8
ISM IR NUCB UNIVERSITETŲ SUTARTIS...................9
STUDIJŲ TIKSLAI IR UŽDAVINIAI.......................10
BAKALAURO LAIPSNIO STUDIJOS JAPONIJOJE NUO 2005M........11
EKONOMIKOS STUDIJŲ PROGRAMA LIETUVOJE...............12
IŠVADOS..............................16
LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................17

ĮVADAS

Ex oriente Lux – šviesa at¬eina iš Rytų, sakoma, šviesą suprantant kaip mokslą, ku¬ris šviečia pasauliui naujomis idėjomis ir viltimis. Iš Rytų šalių bene labiausiai mokslo vaisius skleidžia Japonija, kuri, būdama bene skurdžiau¬sia gamtos išteklių, gyvenda¬ma ant nuolat drebančių uo¬lų ir niokojama taifūnų, tapo viena turtingiausių pasaulio šalių.
Kažkada „Panasonic“ firmos prezidentas yra pasakęs, kad XXI ammžiuje didžiausias šalies turtas bus ne didelė teritorija, derlinga žemė, net ne gamtos ištekliai, bet mokslo žinių turintis jaunimas. Japonijoje sukurta puiki jaunimo mokslinio lavinimo sistema nuo vaikų dar¬želio iki universiteto ir net visuotinio moky¬mo po universiteto. Firma rūpinasi, kad jos gaminiai ir technologi¬jos žengtų ne kartu su laikmečiu, o visada pralenktų laiką. Todėl negai¬lima pinigų moksliniams ty¬rimams. Japonai nuolat pa¬brėžia, kad pirmiau žmonės, paskui aparatai, t.y. tik aukš¬ta darbuotojų kvalifikacija padės sukurti gerus gami¬nius ir technologijas.
Japonai savo uni¬versitetuose ir fiirmose sa¬ko: „Mes maža ir neturinti gamtos išteklių tauta, todėl turime mokytis ir dirbti ge¬riau už kitus, kad ir patys, ir mūsų gaminiai būtų geriausi pasaulyje. Antraip mus už¬puls rusai ar kinai ir mes žlugsime“. Mokslas ir jo vai¬siai, o ne

e krepšinis, japonų tautą da¬ro didžią ir gerbiamą. Taip dirbdami jie sukūrė ir kuria mokslo ir technologijos stebuklus.
Tokius Japonų pasiekimus išstudijavę išvadas padarė ir Lietuvos universitetai. Pastaruoju metu vis daugiau galimybių atsiranda studentams išvažiuoti į užsienio šalių universitetus studijuoti ir gilinti savo žinias praktikoje įvairiose srityse. Nors dar nedaug studentų išvyko į Japonijos universitetus studijuoti ekonomikos, tikimybė, kad ateity bus paprasčiau ir daugiau atsivers galimybių išvažiuoti visiems norintiems yra. Lietuvos studentams tikrai yra ko pasimokyti iš Japonijos ekonomistų ir žinoma kitų sričių specialistų. Taip pat didelė perspektyva nusimato gerai mokantiems japonų kalbą bet kokioje mokslo srityje, o norint studijuoti Japonijoje, kalbos mokymasis yra viena iš pagrindinių sąlygų.
Šio darbo tikslas – panagrinėti kokios yra pagrindinės kliūtys rengiant gerus ekonomistus Lietuvoje. Pasidomėti Japonijos mokslo įstaigų sttudijomis, jų tikslais.

Darbo uždaviniai – išanalizuoti Lietuvos universitetų problemas ir privalumus. Paminėti populiariausias studijų programas Lietuvos studentams pasiekiamas Japonijoje. Pavardinti studijų tikslus ir uždavinius.

EKONOMIKOS STUDIJOS LIETUVOJE ŠIANDIEN

Pastaruoju metu dažniausiai yra kalbama apie šių dienų įmonių poreikius neatitinkančią studijų kokybę, apie demokratinės dvasios stoką universitetuose ir pan. Šiuos dalykus netgi bandoma pavadinti gilia aukštojo mokslo krize, išeitis iš kurios viena – reformos. Vidurinėse mokyklose besimokantį jaunimą ir tėvus bandoma įtikinti, kad dėl žemo lygio Lietuvos universitetuose nėra prasmės studijuoti, taigi vienintelė išeitis – bandyti la

aimę svetur.

Štai koks nelinksmas vaizdas piešiamas. O kaip yra iš tikrųjų? Taip klausti prasminga, nes nemažai kritikų tik pritaria lyg ir susiklosčiusiai nuomonei, iki galo nesuvokdami problemos svarbos ir mąsto, o kiti vadovaujasi visiškai neaiškiais ir todėl nerimą keliančiais motyvais.

Iš tikrųjų padėtis yra ne tokia prasta, kokią ją bandoma pateikti. Dalis Lietuvos universitetų absolventų, kurie studijavo, o ne studentavo, puikiausiai įsitvirtina ne tik Lietuvos įmonėse, bet ir Europos Sąjungos šalyse – jie laimi prestižinius konkursus, skiriami eiti labai atsakingas pareigas. Mūsų studentai, grįžę iš studijų prestižiniuose užsienio universitetuose, tvirtina, kad jie nenusileidžia nei savo pasirengimu, nei užsienio kalbų mokėjimu, nei gebėjimu integruotis į universitetinę aplinką. Ir iš priimančiosios šalies sulaukiame vien tik pagyrų ir nuostabos dėl jų lygio. Deja, šiandien negalime pasakyti, kad tokių yra dauguma. Taigi kodėl, sakykime, nemažos dalies Lietuvos universitetų absolventų pasirengimas (o ne parengimas!) lyg ir neatitinka lūkesčių?
Studijų kokybė nėra abstraktus dalykas. Tai šiuolaikiškos studijų programos, aktualias žinias profesionaliai perteikiantys dėstytojai, tokių žinių siekiantys studentai. Šiandien neturime pakankamai profesionalių dėstytojų, o turime pasenusią laboratorijų įrangą, studentus, kurių nemaža dalis linkusi studentauti, o ne studijuoti. Nereikėtų pamiršti ir kitų studijų kokybę lemiančių aplinkybių – bendrabučių, kreditavimo sistemos ir kt., kurios taip pat neatitinka siekiamos kokybės.
Kas dėl to ka
altas? Įkyriai bandoma įpiršti mintį, kad kalti tik universitetai – neskaidriai naudojamos lėšos, prasta vadyba, prastas dėstymas ir t.t.
Grįžkime prie esminių studijų kokybės sąlygų. Kodėl trūksta profesionalių dėstytojų? Dėstytojai profesionalai turi mokėti užsienio kalbų, turėti užtektinai laiko pasiruošti paskaitoms, t.y. studijuoti literatūrą, rengti paskaitų konspektus, praktines užduotis ir pan. Ar gali šiandieną tai daryti šešiasdešimtmetis dėstytojas, gaunantis valytojos atlyginimą, iki kaklo paskendęs buities rūpesčiuose? Be abejo, ne, kadangi jam jau per vėlu mokytis užsienio kalbų, be to, jis turi dirbti papildomai, kad sudurtų galą su galu (ši situacija nepagerės dėl to, ar rektorius bus renkamas, ar skiriamas – būtent tokį sprendimą siūlo kai kurie kritikai; nepakeis jos iš esmės ir dabar universitetuose kuriami bei įgyvendinami studijų kokybės gerinimo planai). Išeitis peršasi savaime – pensininkus lauk, o vietoje jų priimti perspektyvų ir gražų jaunimą, ypač studijavusį užsienyje. Pastaruoju metu gana intensyviai eskaluojama universiteto rektorių, prorektorių atlyginimų tema. Čia vėlgi sakoma tik dalis tiesos. Visų pirma reikėtų pabrėžti, kad mokslininkas – tai kvalifikacija, o ne profesija. Ką tai reiškia? Statybininkui, gydytojui, agronomui ir pan., dirbančiam gamyboje, keliami vienokie reikalavimai ir kitokie – dirbančiam universitete. Dirbdamas gamyboje, jis turi gerai išmanyti savo profesiją, ir to dažnai užtenka. Universiteto dėstytojas – mokslininkas, tai reiškia, kad bent trečdalį savo darbo la
aiko jis turi studijuoti mokslinę literatūrą, mokslinius straipsnius, rašyti monografijas, dalyvauti mokslinėse konferencijose ir pan. Per daugelį metų jis įgyja labai aukštą kvalifikaciją, kuri jam leidžia ruošti mokslininkus, dalyvauti disertacijų gynimuose, rengti tarptautinius projektus. Be to, dar yra ekspertizės, užsakomieji mokslo tiriamieji darbai su ūkio subjektais, paskaitos kvalifikacijų kėlimo kursuose ir pan. Universitetų rektoriais, prorektoriais paprastai tampa išsiskiriantys, aktyvūs mokslininkai, suformavę savo mokslo mokyklas ir dirbantys su būriu buvusių mokinių. Tai yra specifika, kuri kartais nesuprantama nedirbančiam universitete. Be tokių lyderių mokslo plėtra neįsivaizduojama. Jie dirba dieną naktį, jų alga formuojasi iš daugelio įvairių šaltinių. Dažnai ne vienam aktyviam universiteto profesoriui išmokamos sumos yra gerokai didesnės negu rektoriui ar prorektoriui. Taip yra visame pasaulyje. Deja, plačiajai visuomenei pateikiamos tik galutinės sumos ir nepaaiškinama, kas jas sudaro. Bet kuris aktyvus dėstytojas, turintis aukštą kompetenciją, gali aktyviai dalyvauti tarptautinėse programose, užsakomuosiuose mokslo bei tiriamuosiuose darbuose ir uždirbti daugiau už rektorių. Deja, pretenzijas dažniausiai reiškia tie, kurie nepersistengia nei dėstydami, nei mokslą plėtodami.

Universitetų laboratorinė įranga – unikali, kadangi ji yra 20-30 metų senumo, galima sakyti, muziejinė, bet dar veikianti! Tapę Europos Sąjungos nariais, įsiliejome į bendrą studijų erdvę, į Lietuvos universitetus atvažiuoja daug studentų iš išsivysčiusių šalių – Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Danijos, Švedijos ir kt. Įdomu, ką jie pagalvoja tokią įrangą pamatę?
Esminė studijų kokybės sąlyga – studentai. Šiandieną dažnai kalbama apie nesąmoningą rinkėją, tikintį populistinių partijų kalbomis. Suvokiame, kodėl taip yra. Sąmonėjimas yra ilgas procesas, priklausantis nuo daugelio sąlygų. Kažkodėl galvojama, kad visi šių dienų studentai yra be galo sąmoningi, tobuli, motyvuoti, dieną naktį mąstantys tik apie specialybės dalykus. Deja, kaip ir tas rinkėjas, dažnas studentas irgi yra šių dienų socialinis produktas. Tapti gerais studentais, suvokti studijų svarbą visam likusiam gyvenimui vieniems neužtenka sąmoningumo, kiti turi užsidirbti pinigų ir todėl neturi laiko rimtoms studijoms, tretiems neužtenka valios, jie tiesiog studentauja. Vargais negalais baigęs universitetą toks studentas vargu ar sublizgės darbdavio akyse. Be abejo, jis neprisipažins, kaip jis siekė diplomo. Kaltas liks universitetas. Štai taip ir formuojasi verslininkų nuomonė apie nepatenkinamą studijų kokybę, apie universitetų absolventų lygį. Kiek kaltės šioje situacijoje tenka universitetams? Galbūt galima papriekaištauti, kad jie nepriverčia savo studentų rimtai studijuoti. Bet universitetas – ne ta vieta, jis to niekada nedarė ir nedarys. Tai vieta, kur jau subrendę jauni žmonės savo noru ateina siekti žinių, ruoštis ateičiai. Aukštoji mokykla yra tik vedlys per žinių ir mokslo džiungles. Čia praverstų priminti Vakarų universitetų patirtį. Ten nuvykę mūsų studentai supranta ir pajunta, ką reiškia universitetinės studijos: semestro pradžioje dėstytojas paskelbia knygų, iš kurių reikia pasirengti egzaminui, sąrašą. Šis sąrašas paprastai būna gana ilgas, o laikas, skirtas knygoms perskaityti, gana trumpas. Su dėstytoju susitinkama tik atėjus konsultuotis ar kokius klausimus aptarti. Tokiu keliu eiti kol kas negalime dėl daugelio priežasčių: vadovėlių, metodinių priemonių, skaityklų stokos, socialinių sąlygų (finansinių galimybių) ir pan.
Šiai dienai apie studijų kokybę kalba kas tik netingi. Susidaro įspūdis, kad ji rūpi visiems, išskyrus pačius universitetus: neva tik jie abejingi, tik jie nesupranta kokybės svarbos ir nežino, ką daryti. Iš tikrųjų taip nėra. Studijų kokybė visada yra universitetų dėmesio centre.
Kita vertus, užmirštame, kad ir universitetuose veikia rinkos ekonomikos principai, pagrindinis jų – konkurencija. Todėl kyla klausimas – kaip galima pasiekti norimą kokybę, kai dėl mažų algų nėra absoliučiai jokios konkurencijos užimti dėstytojo vietą universitete.
Specialisto, įgysiančio universitetinį išsilavinimą, rengimas – tai grandinė, prasidedanti pradinėje mokykloje ir pasibaigianti universitete. Galutinio rezultato kokybė priklauso nuo kiekvienos grandies darbo kokybės. Ją savo ruožtu lemia daug sąlygų (valdžios prioritetai, teisinė bazė, finansavimas ir kt.). Šiandien matome abiturientų rengimo lygio problemas, turime labai daug rūpesčių dėl aukštojo mokslo finansavimo, dėl galimybės atlikti kokybišką praktiką, dėl studijų kreditavimo ir t. t. Visa tai kažkodėl išnyksta kalbant apie universitetų darbo kokybę. Kitaip tariant, aukščiausios kvalifikacijos specialisto rengimo grandinės problemos priskiriamos paskutinei grandžiai – universitetams. Tą patvirtina Pramonininkų konfederacijos viceprezidento prof. R.Jasinavičiaus vadovaujamos ekspertų grupės tyrimas. Buvo nustatyta, kad apie 98 proc. Aukštųjų studijų problemų nuo universitetų nepriklauso. Taigi nors universitetai tik akumuliuoja visos švietimo sistemos trūkumus, tačiau visuomenei turi atsakyti už juos visus.
Pastaruoju metu vis dažniau keliama mintis, kad esminė nepatenkinamos studijų kokybės priežastis – per didelis studentų skaičius universitetuose. Vėl pažiūrime į kontekstą. Visi vienu balsu kalba, kad Lietuvos, kaip ir visos ES, ateitis matoma tik žinių visuomenėje. Kitaip tariant, mūsų ekonominės gerovės pagrindas – sudėtingos aukštosios technologijos. Tačiau joms sukurti ir taikyti būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Šiuo metu pasaulyje yra 110 mln. studentų. Prognozuojama, kad per porą artimiausių dešimtmečių jų skaičius padvigubės ir 2025 m. pasieks 200 mln. Mūsų kaimynės Skandinavijos šalys, taip pat ir Japonija, jau kelia visuotinio aukštojo išsilavinimo idėją. Tai prasminga, nes pasaulyje konkurencija aštrės ir technologijų, ir valdymo aplinkoje. Pastaraisiais metais ypač sparčiais ekonominiais tempais išsiskiriančiose Azijos valstybėse (Kinijoje, Indijoje) sparčiai daugėja studentų. Neseniai Vilniuje viešėjęs Pasaulio universitetų asociacijos prezidentas prof. Goolamas Mohamedbhai pasakė: “Ateitis priklauso mokslu grįstai žinių ekonomikai, ir jos pagrindas – universitetai. Ta valstybė, kuri mažai remia savo universitetus, rezervuotai žiūri į visuomenės mokslinimą ar netgi nori mažinti studentų skaičių, elgiasi labai netoliaregiškai. Be atitinkamų investicijų į mokslo tyrimus, į jaunimo mokslinimą negalima tikėtis nei žinių ekonomikos , nei visuomenės pažangos, nei sėkmingos darniosios plėtros. To nesuvokiančių vyriausybių vadovai pasmerkia savo šalių visuomenę atsilikėlių vaidmeniui”.

Šiandien žmonės, nuo kurių priklauso šalies ateitis, gana dažnai garsiai skelbia esą būtina kurti žinių visuomenę. Deja, tai lieka tik gražiais žodžiais. Galima suprasti kodėl. Investicijos į vadinamąjį žmoniškąjį kapitalą atsiperka ne iš karto, tai ilgalaikio ekonominio augimo veiksnys. Gyvenimas realus, ir dauguma šalių, kaip, deja, ir Lietuva, investuoja visų pirma į tai, kas duoda naudos iš karto. Gyvenimas vis labiau verčia galvoti strategiškai, nes priešingu atveju neturėsime nei proveržio, nei augimo, o pagrindinis augimo veiksnys – mokslas.

Neefektyvaus Lietuvos universitetų darbo įrodymu laikomas faktas, kad jų nėra tarp geriausių šimto ar penkių šimtų pasaulio universitetų. Toks klausimo formulavimas parodo menką kritikų problemos suvokimo laipsnį. Vienas iš tokių universitetų lygio rodiklių – kiek jų profesorių tapo Nobelio premijos laureatais. Neseniai Lietuvoje viešėjo Ciuricho technikos universiteto rektorius prof. K. Osterwaldas. Dvylika šio universiteto mokslininkų tapo Nobelio premijos laureatais. Tai neatsitiktinumas – universiteto metinis biudžetas gerokai viršija visų Lietuvos aukštųjų mokyklų metinį biudžetą. Kitas pavyzdys – Mančesterio universiteto metinis biudžetas viršija 2,5 milijardo litų. Tuo tarpu didžiausių Lietuvos universitetų (VU, KTU ir VGTU) metinis biudžetas svyruoja nuo 90 iki 140 mln. litų. Todėl, gal vis tik, nekorektiška šiandieną formuluoti klausimą – ar gerai dirba Lietuvos universitetai. Klausimas turi būti keliamas taip: ar gerai Lietuvos universitetai dirba sudarytomis sąlygomis. Jos nedžiugina – vidurinės mokyklos mokytojo atlyginimas jau lenkia universiteto dėstytojo, mokslų daktaro, docento atlyginimą, asistentams, kurie turėtų ateityje pakeisti docentus ir profesorius, mokama 800 Lt per mėnesį, universiteto absolvento alga iš karto po baigimo gerokai viršija jį parengusių profesorių algą. Augant darbo rankų deficitui dėl neįsivaizduojamai mažų atlyginimų iš universitetų išeina techniniai, skyrių darbuotojai. [1]

TARPTAUTINIŲ PROFESINIŲ PRAKTIKŲ PROGRAMA

„VULCANUS IN JAPAN 2005-2006“
BENDRAI APIE PROGRAMĄ
Siekiant Europos ir Japonijos glaudesnių prekybinių ryšių užmezgimo, 1997 m. pradėta įgyvendinti Tarptautinių praktikų programa „VULCANUS IN JAPAN“. Programos įgyvendinimą koordinuoja ES – Japonijos pramonės bendradarbiavimo centras kartu su Europos Komisija ir Japonijos ekonomikos , prekybos ir pramonės ministerija.
Programos tikslas yra padėti ES universitetų techniškųjų/mokslinių specialybių baigiamųjų kursų studentams:
• susipažinti su aukštomis technologijomis, kurios yra naudojamos darbui pažangiose japonų kompanijose;
• išmokti japonų kalbą ir suprasti japonų kultūrą;
• sudaryti sąlygas įgyti tarptautinės profesinės patirties japonų pramonės įmonėse Japonijoje.

KAIP ORGANIZUOJAMA PROFESINĖ PRAKTIKA JAPONIJOJE:
• 1 savaitės trukmės seminaras apie Japoniją.
• 4 mėnesių trukmės intensyvūs japonų kalbos kursai.
• 8 mėnesių trukmės profesinė praktika japonų pramonės įmonėse Japonijoje.

KAS GALI DALYVAUTI KONKURSE
Bakalauro ir magistrantūros inžinerinių arba mokslinių (science) baigiamųjų kursų studentai (*), kurie baigs universitetą šiais metais arba kuriems bus sudarytos sąlygos Japonijoje atliktą praktiką užskaityti kaip studijų programos dalį .
(*) Computer science, science engineering, chemical, electronics, biotechnology, physics, telecommunication, information, nuclear engineering, civil engineering, metal materials, ceramics, production systems.
PAGRINDINIAI ATRANKOS KRITERIJAI
• Akademinio pažangumo rezultatai
• Dėstytojų rekomendacijos
• Anglų kalbos žinios raštu ir žodžiu
• Motyvacija
• Gebėjimas prisitaikyti kitoje kultūrinėje aplinkoje
• Požiūris į ES – Japonijos bendradarbiavimo ryšių stiprinimą.
FINANSAVIMO SĄLYGOS
Studentams, praėjusiems atranką, bus skiriama 15 000 eurų praktikanto stipendija kelionės ir pragyvenimo išlaidų padengimui Japonijoje. ES ir Japonijos centras padengs kalbos mokymosi kursų išlaidas, o japonų kompanija, priimanti studentą praktikai, suteiks metams laiko gyvenamą plotą ir padengs nuomos mokestį.
Baigusieji ekonomikos krypties programos studijas tampa kvalifikuotais specialistais finansų administravimui, monetarinei ir fiskalinei šalies politikai vykdyti bei tvarkyti, jie gali dirbti ir sėkmingai dirba šalies ir atskirų regionų ekonominėse institucijose, ministerijose, bankuose, departamentuose, miestų merijose, ūkinėse savivaldos organizacijose.[4]

ISM IR NUCB UNIVERSITETŲ SUTARTIS

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pasirašė akademinio bendradarbiavimo sutartį su Nagojos komercijos ir verslo universitetu (NUCB) Japonijoje.
Šios sutarties tikslas – skatinti tarptautinius akademinius mainus ir draugystę: tarpkultūrinę veiklą, pasikeitimą darbo vizitais, bendrus mokslinius tyrimus ir projektus tarp studentų ir dėstytojų. ISM ir NUCB susitarė pasikeisti dviem studentais (bakalaurais, magistrantais arba doktorantais) per vienerius mokslo metus. Pasikeitimas gali vykti vienam semestrui arba visiems mokslo metams.
NUCB yra privatus universitetas, kurį įkūrė dr. Yuichi Kurimoto (1904-1981) 1953 metais. Šiuo metu universitetui vadovauja jo sūnus Hiroshi Kurimoto. Jis yra universiteto rektorius.
Universitetas turi tris filialus: Tokijuje, Nagojoje ir Nišine. NUCB siūlo tokias magistrantūros programas kaip verslo administravimas, apskaita ir finansai, vadyba, užsienio kalbos ir Azijos tautų kultūra. Tarptautinio verslo komunikacijos programa vyksta anglų kalba.
Šiais metais Nagojos komercijos ir verslo universitetas gavo AACSB akreditaciją, kuri yra suteikiama geriausioms verslo mokykloms pasaulyje. NUCB yra antroji verslo mokykla Japonijoje, turinti AACSB akreditaciją. Tarp 550 Japonijos aukštojo mokslo institucijų NUCB užima 28-ą vietą.
NUCB jau yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su tokiomis pasaulinio garso verslo mokyklomis kaip EDHEC Verslo mokykla Prancūzijoje, Stokholmo Ekonomikos universitetu Švedijoje, Aarhus verslo mokykla Danijoje, RSM Erasmus universitetu Olandijoje ir kitomis.[5]

STUDIJŲ TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Studentų tikslai tiek Japonijos aukštojo mokslo įstaigose tiek ir Lietuvos yra panašūs:

1. Didinti kokybišką aukštąjį išsilavinimą turinčių Lietuvos gyventojų dalį, tenkinant besitobulinančių asmenų ir visuomenės dabarties bei ateities poreikius ir progresą .

2. Užtikrinti, kad aukštųjų mokyklų absolventų kompetencijos atitiktų visuomenės ir darbo rinkos poreikius išsilavinimo ir kvalifikacijų struktūros požiūriu dabar ir ateityje,

3. Užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę.

Aukštojo mokslo sistemos atitikimas nurodytiems tikslams apibūdinamas kaip aukštojo mokslo kokybė. Siekti minėtų tikslų reiškia siekti aukštojo mokslo kokybės.

Siekiant nurodytų tikslų, kad kiltų aukštojo mokslo kokybė, didėtų aukštojo mokslo sistemos funkcionavimo efektyvumas, būtų užtikrintas aukštojo mokslo prieinamumas pagal kiekvieno asmens sugebėjimus būtina išspręsti tokius pagrindinius uždavinius:

1. optimizuoti aukštojo mokslo sistemos valdymą tiek valstybės, tiek mokslo ir studijų institucijų lygmenyje pereinant prie tolygiai paskirstytos atsakomybės ir atskaitomybės;

2. tobulinti aukštųjų mokyklų veiklos rezultatų kokybės vertinimą;

3. racionalizuoti aukštojo mokslo sistemos finansavimą ir padidinti jį panaudojant naujus finansavimo šaltinius;

4. optimizuoti socialinės paramos studentams sistemą;

5. atnaujinti mokslinių tyrimų bei studijų infrastruktūrą, optimizuoti mokslo ir studijų institucijų tinklą (nemažinant joms skiriamų lėšų);

6. sukurti perspektyvinio specialistų poreikio identifikavimo metodiką(s) bei įdiegti jas planuojant valstybės paramą studijoms.
Pastangos turi būti nukreiptos šių – pagrindinių uždavinių sprendimui. Tinkamas jų sprendimas sudarytų galimybes spręsti kitas, ne mažiau svarbias ir iki šiol neišspręstas, bet antrines problemas: neefektyvus institucijų veiklos kokybės vidinio užtikrinimo sistemų funkcionavimas; studijų programų smulkėjimas ir gausėjimas, pedagoginio ir mokslinio personalo trūkumas, nepakankamai efektyvi dėstytojų mokslinė veikla; didėjantis „protų“ nutekėjimas; valstybės išlaikomų universitetinių studijų vietų skaičiaus didėjimas, nepagrįstas nei stojančiųjų į universitetus gebėjimais, nei tinkamu finansavimu, nei specialistų poreikiu, nelygiaverčiai tarptautiniai studentų mainai; valstybinio sektoriaus aukštajame mokslo dominavimas ir kitos. Visos šios problemos sprendžiamos išoriškai reglamentuojant aukštųjų mokyklų veiklą.

Nurodytų uždavinių sprendimo pagrindinės nuostatos yra žinomos ir sėkmingai naudojamos daugelyje šalių. Jos pateikiamos tarptautinių organizacijų ir kitų šalių, kurių aukštojo mokslo sistemos pripažįstamos efektyviausiai veikiančiomis pasaulyje, apžvalgose bei įtvirtintos tų šalių teisės aktuose. [6]

BAKALAURO LAIPSNIO STUDIJOS JAPONIJOJE NUO 2005M.

Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerija (Monbukagukusho: MEXT) 2005m. siūlė stipendijas Lietuvos piliečių pilnoms bakalaurinėms studijoms Japonijos universitetuose. Šiame konkurse gali dalyvauti 18-21 metų asmenys (gimę tarp 1983 04 02 ir 1988 04 01), įgiję išsilavinimą, suteikiantį teisę į universitetines studijas, ir norintys studijuoti Japonijos aukštosiose mokyklose.
Studijų sritys: socialiniai, humanitariniai mokslai (teisė, politikos mokslai, ekonomika, verslo administravimas, pedagogika, sociologija, literatūra, istorija, japonų kalba ir kt.), gamtos mokslai (A – matematika, fizika, chemija, elektronika, mechanika, civilinė inžinerija, architektūra ir kt.; B – biologija, žemės ūkis ir veterinarija, higienos studijos; C – medicina, stomatologija).

Pagrindiniai reikalavimai kandidatams: geri mokymosi rezultatai, aiški motyvacija, geras anglų kalbos mokėjimas, pasiryžimas mokytis japonų kalbos, Lietuvos pilietybė. Paraiškas pateikę kandidatai laiko Japonų ambasados organizuojamus egzaminus: pasirinkę socialinių ar humanitarinių mokslų sritį, laiko matematikos, anglų kalbos, pasaulio istorijos ir japonų kalbos testus; pasirinkę gamtos mokslų sritį, laiko matematikos, anglų ir japonų kalbų bei A-fizikos ir chemijos, B ir C – chemijos ir biologijos egzaminus. Sėkmingai išlaikę šiuos egzaminus asmenys pakviečiami pokalbiui su Tarptautinių studijų komisijos nariais, dalyvaujant Japonijos ambasados atstovams. Bendru komisijos sprendimu sudarytas prioritetinis kandidatų sąrašas su kandidatų dokumentais yra perduodamas galutiniam MEXT sprendimui.
Stipendijos skiriamos 5 metų laikotarpiui (nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d.), į kurį įeina vienerių metų parengiamosios japonų kalbos ir kitų dalykų studijos.
Pasirinkusiems studijas medicinos, stomatologijos ir veterinarinės medicinos srityje stipendijos būtų skirtos 7 metų laikotarpiui (nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo mėn.). Tik sėkmingai užbaigę parengiamąsias studijas asmenys bus priimti į universitetus.
Asmenims, gerai mokantiems japonų kalbą ar pasirinkusiems universitetus, kuriuose yra galimybė studijuoti anglų kalba, parengiamųjų kursų lankyti nereikia. Šiuo atveju galimas priėmimas tiesiogiai į bakalaurines studijas, trunkančias 4 metus (ar 6 metus medicinos, stomatologijos ir veterinarinės medicinos studentams).
MEXT patvirtintiems kandidatams yra skirta 135.000 jenų mėnesinė stipendija, padengtos mokesčio už studijas bei kelionės išlaidos, išmokėta 25.000 jenų suma įsikūrimo išlaidoms, skiriama dotacija iki 80% medicininės priežiūros išlaidoms padengti. [3]

EKONOMIKOS STUDIJŲ PROGRAMA LIETUVOJE
Programa skirta įvairaus lygio ekonomistams ruošti. Specialistai, gerai išmanantys ekonominius dalykus, turintys pagrindinių ekonominių funkcijų valdymo žinias yra reikalingi absoliučiai daugumai įmonių, tiek didelių, tiek ir mažų. Didesnėse įmonėse jie sėkmingai gali darbuotis ekonomikos, finansų, administravimo ir kituose padaliniuose atlikdami ekonomisto darbą. Mažesnėse įmonėse, kur darbų pobūdis paprastai yra mažiau specializuotas ir paprastesnis, jie sėkmingai gali vadovauti atskirų ekonomikos funkcijų vykdymui.
Siūlomos dvi studijų formos: dieninė (studijų trukmė – ketveri metai), vakarinė (studijų trukmė – penkeri metai) ir neakivaizdinė (studijų trukmė – penkeri metai).
Pagrindinis programos tikslas – rengti kvalifikuotus, gebančius įsisavinti ekonominių reiškinių esmę, matyti jų tarpusavio ryšius, priimti ekonominius sprendimus ir prognozuoti jų ekonomines pasekmes, ekonomistus valstybinėms valdžios ir valdymo įstaigoms, savivaldybėms, bankams bei kitoms verslo įmonėms.
Programos tikslai:
• Suteikti žinių ir praktinių įgūdžių pagrindinių ekonomikos funkcijų vykdyme: ekonominės analizės, socialinės apsaugos ekonomikos, apskaitos ir finansų, importo ir eksporto valdymo, ūkio statistikos srityse;
• Suteikti praktinių įgūdžių analizuojant konkrečių organizacijų ekonominę situaciją, taikant teorines koncepcijas jų problemų analizei ar galimybių radimui;
• Ruošti programos klausytojus tolimesnėms studijoms magistrantūroje;
• priartinti universitetines studijas prie aktualių praktinio gyvenimo poreikių, suteikti studentams galimybę derinti darbą ir studijas.
Programos struktūra
Dieniniame studijų programos skyriuje pirmuosius dvejus studijų metus mokoma pagal bendrąjį ekonomikos studijų programą, po to studentai renkasi siauresnę specializaciją atskirose programų atšakose. Ekonomikos programa turi dvi atšakas: socialinę ekonomiką ir finansus.
Neakivaizdiniame skyriuje pirmieji trys studijų metai skirti bendrosioms studijoms. Ketvirtaisiais studijų metais studentai renkasi vieną iš dviejų specializacijų – finansus arba verslo ekonomiką. Devyni studijų semestrai skiriami studijoms fakultete ir savarankiškam darbui. Paskutinysis studijų semestras skirtas baigiamojo bakalauro darbo rengimui.
Pasirinkę šią studijų programą studentai studijuos :
Privalomuosius dalykus:
• ekonomikos teoriją;
• sociologiją;
• ūkio statistiką;
• politikos teoriją;
• aplinkosaugos ekonomiką;
• verslo pagrindus;
• finansų apskaitą;
• įmonės finansus;
• organizacijos valdymą;
• marketingą;
• logistiką;
• statistiką;
• sprendimų teoriją;
• monetarinę politiką;
• komercinę teisę;
• matematiką ekonomikoje;
• informatiką;
• teisės pagrindus;
• plėtros ekonomiką;
• socialinę ekonomiką;
• bankininkystę;
• informacines technologijas;
• valstybės finansus;
• verslo administravimą;
• kompiuterines komunikacijas;
• įmonės finansus;
• teisės pagrindus;
• marketingo tyrimus;
• tarptautinius ekonominius ryšius.
Rinksitės dalykus iš pasirenkamųjų specialiųjų dalykų blokų:
Finansai:
• nebankines finansines institucijas;
• mokesčių politiką;
• turto vertinimą ir draudimą;
• vertybinių popierių rinkas;
• auditą;
• vertybinių popierių portfelio sudarymą ir valdymą;
• tarptautinius atsiskaitymus.
Verslo ekonomika:
• marketingą;
• darbo ekonomiką;
• komercijos teisę;
• kainodaros vadybą;
• žmonių išteklių valdymą;
• strateginį planavimą;
• transporto ekonomiką
Karjeros galimybės
Baigusieji šią programą gali:
• dirbti valstybinėse valdžios ir valdymo įstaigose, savivaldybėse, bankuose ir verslo įmonių ekonomikos skyriuose –visur, kur reikalingi specialistai, gebantys analizuoti ekonominius reiškinius;
• dirbti įmonių ar įstaigų finansų bei apskaitos skyriuose;
• tęsti studijas socialinių mokslų srities ekonomikos bei vadybos ir administravimo krypčių magistrantūroje. [2]

IŠVADOS
Reikia gerinti bendradarbiavimą tarp pramonės ir universitetų rengiant specialistus. Mažai vilties, kad valstybės biudžetas sugebės tinkamai finansuoti specialistų rengimą universitetuose, todėl universitetų laboratorijų atnaujinimui reikia pramonės kompanijų finansinės paramos – juk specialistai pirmiausia kaip tik joms yra reikalingi.
Studijų programos turi atitikti ateities iššūkius. Tai galima pasiekti tik universitetų darbuotojus ir studentus plačiau įtraukiant į pramonės ir ūkio problemų sprendimą.
Universitetai turi gerai suprasti ir žinoti visas pramonės ir ūkio problemas, tiek mokslines, tiek technines, tiek ekonomines, tiek socialines, ir aktyviai dalyvauti jas sprendžiant.
Negalima užmiršti ir tarptautinio bendradarbiavimo – mažoje šalyje ne visose srityse galimi vienodi pasiekimai.. Todėl turi bendradarbiauti ne tik kompanijos, bet ir universitetai, tiek moksliniuose darbuose, tiek specialistų rengime. Turėtų būti įprasta, kad studentams paskaitas skaitytų užsienio specialistai, o studentai į praktikas vyktų užsienio šalyse. Suprantama, kad tai pasiekti nėra paprasta, reikia nemažai pastangų, tačiau gerai parengti specialistai ir mokslo pasiekimai turėtų tas pastangas atpirkti.
Mes esame taip toli nuo tų moderniausių technologi¬jų ir idėjų. Lie¬tuva niekada nesukurs jokių moderniausių technologijų, nes joms reikalingi didžiuliai pinigai. Jokia maža šalis jų negali sukurti.
Į Lietuvą neateis ir moderniausios tech¬nologijos, nes esame per ma¬ža šalis. Tokioje šalyje dau¬gelį milijardų kainuojančių projektų niekas nerealizuo¬ja. Bet tas dar nereiškia, kad netu¬rėsime jokių technologijų. Kai ką turime ir turėsime, jei turėsime išmokslintą jauni¬mą, nes negamindami nega¬lėtume gyventi.
Lietuvos ir Japonijos mokslininkų darbai yra ly¬giaverčiai, tačiau Lietuvos inžinierių kuriamos techno¬logijos labai skiriasi nuo ja¬poniškųjų. Todėl pastaruoju metu ir pradėti Lietuvos pažangiausių studentų siuntimai į Japonijos universitetus, studijuoti įvairiose srityse, ir įvairiuose fakultetuose. Gal tokiu būdu ir Lietuvoje laikui bėgant atsiras daugiau specialistų, padėsiančių kurti pažangesnę Lietuvą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. ,,Lietuvos žinios“, Nr. 207 (11544), 2006 m. rugsėjo 11 d.

2. http://www.vukhf.lt/?url=/lietuviskas/studijos/bakalauro/vakarines_studijos
3. http://www.mokslas.lt/content/misc/tarpt_dokai/japon06b.htm versija.
4. http://www.ef.vu.lt/doc/Nprogr/Stud%20progr%20ekon%200607.doc
5. http://www.ism.lt/index.php3?show_news=1&news_id=301〈=lt
6. http://www.lmt.lt/PROJEKTAI/TEKSTAI/SMM.doc
7. „Gabiems studentams duris atveria užsienio universitetai“ Dienraštis „Lietuvos rytas“
2001 05 30 Priedas „Mes“
8. Žurnalas „mokslas ir technika“. Str. „Lietuvos studentų studijos užsienyje“ 2001 Nr.9
9. Žurnalas „mokslas ir gyvenimas“. Str. „Žvilgsnis į Japonijos mokslą ir technologijas“
2001 Nr. 10

Leave a Comment