Turinys
Įvadas……………………………………………………………………………………………………………….4
Trumpa Švedijosistorija…………………………………………………………..……………………….5
Švedijos geografinės aplinkos aprašymas…………………………………………….7
Trumpa Švedijos statistika Švedijos topografija Švedijos geografija Švedijos naudingosios iškasenos Švedijos naudingosios iškasenos Švedijos gamta Švedijos klimatas Švedijos upės Švedijos konunikacijos sistema Švedijos socialinės institucijos Permainos šeimoje Paprasta švedų šeima Švedijos vaikai ir jaunimas Švedų asmeninis gyvenimas Švedijos švietimo sistema Aukštasis mokslas Suaugusiųjų švietimas Viešosios bibliotekos ir audiovizualiniai centrai
Švedijospolitika…………………………………………………………..……………………………………23 Švedija – konstitucinės monarchijos šalis
Švedijos teisė……………………………………………………………………………28 Nacionalinė teismų administracija Bendrosios kompetencijos teismai Administraciniai Teismai Darbo Teisės Teismas Rinkos, prekybos Teismas Patentų Apeliacijos Teismas
Filosofija ir religija……………………………………………………………………..32 XX a. švedų literatūra Amžių sandūros literatūra Dešimtas dešimtmetis Šiuolaikinis Švedijos menas Iš niūrių dirbtuvių į gamtą Pastarieji dešimtmečiai Muzika Liaudies muzika Populiarioji muzika Religija
Verslo papročiai ir praktika……………………………………………………………43 Vadybos stilius švedijoje Socialinės organizacijos
Darbo sąlygos……………………………………………………………………………46 Dieta ir mytyba Rūbai Laisvalaikis Švedų kalba Švediški posakiai
Švedijos ekonomika……………………………………………………………………..56 Pagrindinės ekonomikos tendencijos, 1980-1999 Gyventojų skaičius, darbo jėga ir užimtumas Pramonė Komunikacijos Statybos sektorius Privatus paslaugų sektorius Viešosios paslaugos Socialinė rūpyba Ekonomikos politika Struktūrinės reformos Fiskalinė politika Monetarinė bei užsienio valiutų politika Švedijos užsienio prekyba Eksportas: nuo žaliavų iki informacijos Švedų eksporto kompanijos Eksporto pasiskirstymas Ateities tendencijos
Infliacija………………………………………………………………………………….72 Infliacija Švedijoje 1831-2003 Infliacija Švedijoje 2004m. Spalio ir Lapkričio mėnesiais
Mokslas ir Technologija Švedijos mokslo ir technologijų sistema Mokslas ir technologija biznio sektoriuje Švedijos tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas Plataus masto Švedijos dalyvavimas ES programose] Vyriausybės mokslinių tyrimų politika Paskirstymokanalai……………………………………………………………………………………………81
Žiniasklaida………………………………………………………………………………………………………..82 Žiniasklaida ir švedai Švedijos žiniasklaida šiandien Laikraščiai Multimilioninės Parlamento subsidijos Įvairovė – dienraščių požymis Tūkstančiai periodinių leidinių Radijas ir televizija Reguliavimo panaikinimas Radijas – didžiulis pasirinkimo spektras Pokyčiai televizijoje Palydovinė ir kabelinė televizija Kinas ir lankymasis kino teatruose
IŠVADOS…………………………………………………………………………………90
NAUDOTA LITERATŪRA…………………………………………………………….92
ĮVADAS
Švedija yra viena iš skandinavijos šalių, kuri pripažįsta aktyvaus dalyvavimo, formuojant suvienytą Europą, svarbą. 1995 m. Švedija įstojo į Europos Sąjungą. Švedija turi savitą ekonomikos modelį. Tai – skandinaviškasis ekonomikos modelis, vienas iš aukščiausiai vertinamų pasaulyje. Dažnai šiuo modeliu yra apibūdinamas šiaurės šalių socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros bei švietimo pasirinktas organizavimas ir finansavimas. Švedija aiškiai išsiskiria iš kitų Europos valstybių šia politika. Modelio principas – suteiktas lygiateisiškumas visiems gyventojams. Skandinaviškasis ekonomikos modelis skatina ir suteikia paramą gyventojams, mažina socialinį susiskirstymą, garantuoja didelias pašalpas ir išmokas bei turi didelį poveikį darbo rinkai. Nors tokią gerovės sistemą sunku valdyti ir kontroliuoti, ji yra brangi, nuolat yra varžomas biudžetas dėl didelių išlaidų bei didelė mokesčių našta, didžiausią teigiamą (perteklinį) biudžetą Europoje turi būtent Skandinavijos šalys – Švedijoje – 1,4%. Be to, Švedijai būdingas ir neaukštas nedarbo lygis. Nors visos Skandinavijos valstybės taiko tokį patį modelį, galime išskirti ir pagrindinius skirtumus, esančius tarp šalių ekonomikų: Švedijai būdingi mažesni pajamų mokesčiai, tačiau kiti mokesčiai bei valstybės skola – didesni.
TRUMPA ŠVEDIJOS ISTORIJA
Pasak archeologų, seniausieji žmonės gyvenę Pietų Švedijoje jaumaždaug prieš 12 000 metų. Dabartinių švedų protėviai buvo jotai, atsikėlęiš Šiaurės Vokietijos. Jų vardu ir vadinasi Pietų Švedija: Jotalandas –jotų žemė. Vidurio Švedijoje gyveno svėjai. Jie davė pavadinimą Svealandui.VI-XII a. vidurinėje krašto dalyje susikūrė Svėjų valstybė – Svearikė. Išjos vardo kilo dabartinis Švedijos – Sverige – bei jos gyventojų švedų –Svenskar – pavadinimas. Švedijos vardas pirmą kartą paminėtas Tacito užrašuosevėlyvajame I amžiuje. Remiantis užrašais, valstybės karalius buvo įžymustuo, kad buvo labai greitas. I tūkstantmečio pabaigoje – apie VIII a. pab. Europos gyventojaikentėjo nuo plėšikų, niokojančių pagonių normanų antpuolių. Normanai –žmonės iš šiaurės – dabartinių švedų, danų, norvegų protėviai. Europoje jievadinami tiesiog švedais arba danais. Jie patys save vadino vikingais. Pirmą kartą vikingų laivai 787 m. pasirodė prie DidžiosiosBritanijos krantų. Greitai apie juos sužinojo ir kitų Europos tautųgyventojai. Anglijoje ir Airijoje vikingai įkūrė kolonijas. Niekas nebuvoapsaugotas nuo vikingų antpuolių. Ginkluoti kovos kirviais, kalavijais,ietimis, lankais ir skydais, jie puldinėjo kaimus, miestus. Ypačnukentėdavo vienuolynai, kuriuose tuo metu buvo sukaupta nemažai turto. Jiegrobdavo viską: metalo dirbinius, įrankius, vyno statines ir net žmones,kuriuos vėliau parduodavo. Vikingai plaukiodavo jūros pakrantėmis, upėmisir siaubdavo aptiktas gyvenvietes. Į žygius dažnai traukdavo keliosdešimtys laivų, kurių kiekviename būdavo 40-60 karių įgula. Baltų žemėse Švedai buvo dažni svečiai. Apie tai liudijaarcheologų randamos Bizantijos ir arabų šalių monetos, jų strėliųantgaliai. Puldinėjimai baigėsi apie XII a. Ankstyvoji Švedijos istorija daug kuo panaši į kitųskandinavų tautų istoriją, tačiau ji turi vieną ryškų skirtumą – Švedijojenebuvo vieno apibrėžto valstybės įsikūrimo ir krikščionybės įsitvirtinimolaikotarpio, todėl yra manoma, kad Švedijos valstybės formavimasis irkrikščionybės įsigalėjimas truko maždaug tris šimtus metų – nuo IX iki XIm.e. amžiaus. Nėra tikslių duomenų ir apie pirmąją švedų valstybės sostinę– galingiausias IX-X a. istorinėje Švedijos teritorijoje buvo Birkosmiestas Bjorko saloje, tačiau pirmoji oficialiai minima sostinė – Sigtuna,kuri buvo ir pirmojo istoriografijoje paminėto Švedijos karaliaus OlofoSkiotkonungo, kuris buvo pakrikštytas Skarope, Vestergotlando provincijoje,rezidencijos vieta. Apie 1400 m. buvo bandyta sujungti Švediją, Norvegiją irDaniją į vieną karalystę, tačiau šis valdymas – tai tik skausmingi kivirčaitarp danų ir švedų. 1520 m. Danijos karalius Christianas II įveikė Švediją ir“Stokholmo kraujo maudynėse” vadovaujančioms Švedijos personoms įvykdėmirties bausmę. Ilgokai kentusi Danijos jungą, XVI a. Švedija pasidarėstipri nepriklausoma valstybė. Švedai kaip nė viena kita tauta savo nacionalinės valstybės pradžiąsieja su konkrečia data – 1523 m. birželio 6 d. (ši diena yra svarbiausiavalstybinė Švedijos šventė ir vadinama Vėliavos Diena), kai StrengneseGustavas Vaza buvo paskelbtas Švedijos karaliumi, o tų pačių metų birželio24 d. įžengė į Stokholmą (nuo to laiko Stokholmas praktiškai tapo ŠvedijosKaralystės sostine) Gustavas Vasa (1523-1560) nuvertė Danų valdžią irsuformavo Švedijos valstybę. XVI-XVII a. Švedija veržėsi ir į rytines Baltijospakrantes. Gediminaičių dinastijos kunigaikščius su Švedijos karaliaissiejo giminystės ryšiai, tačiau švedai buvo kelis kartus Lietuvą ir dalįjos teritorijos užkariavę. Svarbią rolę Švedija žaidė antrame periode (1630-1635)trisdešimties metų kare (1618-1648). Pagal Vestfalijos sutartį (1648)Švedija įsigijo vakarų Pomeraniją ir kelias kaimynines teritorijas prieBaltijos jūros. XVII a. Švedija dalyvavo daugybėje mažų diplomatinių,ekonominių ir tikrų karų, kuriuose sėkmė būdavo permaininga. Ypač keistikarai vykdavo su kraujo sese Danija, kai tiek švedai, tiek danai ieškodavostiprių sąjungininkų visoje Europoje, sukeldami nemažus regioniniuskonfliktus – Hanza, Nyderlandai, Lenkija, Anglija, Prancūzija, net Rusijabuvo nuolat įtraukiamos į nepabaigiamą dviejų giminingų tautų santykiųaiškinimąsi. Užtekdavo mažyčio preteksto dažnai ir ginkluotam konfliktuiįsiliepsnoti. Šiuo laikotarpiu tarp Švedijos ir Lietuvos buvo sudarytatrumpalaikė prieštaringai daugelio istorikų vertinama Kėdainių unija. Pagal1655 m. Kėdainių uniją Švedijai atiteko Žemaitija, Užnemunės, Kauno irUkmergės apskritys. Po 1700-1721 m. Šiaurės karo švedai buvo išvyti išLietuvos. Nuo 1814 m. Švedija nė karto nekariavo, skelbė neutralitetopolitiką ir jos laikėsi. 1994 m. gyventojų referendumo metu buvo pritarta Švedijosstojimui į Europos sąjungą. Tačiau 1997 m. Švedija pareiškė, kad nenaudoseuro (Europos sąjungos piniginio vieneto), kuris pasirodė 1999 m.
ŠVEDIJOS GEOGRAFINĖS APLINKOS APRAŠYMAS
Trumpa Švedijos statistika
Švedijos plotas yra – 449960 km2 . Švedijoje gyvena – 8946193 mln.gyv. Švedijos gyventojų tankis – 19,9žm./km2. Valstybės sostinė – stokholmas,kuriamia gyvena 1290159 gyventojų. Švedijos piniginis vienetas – Švedijos krona.
Švedijos topografija
Švedija yra viena iš skandinavijos valstybių, su daug gyventojų,nuostabia gamta bei klestinčia ekonomika. Švedija – mūsų kaimynė Baltijosjūros vakariniame krante. Tai didžiausia Šiaurės Europos ir trečia poPrancūzijos ir Ispanijos Europos šalis. Iš šiaurės į pietus Švedijanutįsusi beveik 1600 km. Švedijos jūrų siena 7000 km ilgio ir ilgesnė neisausumos. Pietuose 4 km pločio Eresūno sąsiauris skiria šią šalį nuoDanijos. Ši skandinavijos šalis yra šiaurės pusrutulyje, vidutinėje klimatojuostoje, jūrinio ir pereinamo tipo.Pusė visos teritorijos apaugusi miškaisŠalies gamtinės zonos yra spygliučių miškai, mišrieji ir plačialapių miškai(taiga).Mažiau negu 10 % yra dirbama žemė.Gana lygus Švedijos kraštovaizdisnusėtas ežerais, kurių šalyje yra beveik 100 000.Ilga kalnų grandinė,nusidriekusi šiaurės vakaruose, siekia 2111 metrų aukštį, o pie išraižytospakrantės yra tūkstančiai salų. Švedijos krantus pietryčiuose, pietuose irpietvakariuose skalauja Baltijos jūra.Rytuose šalis ribojasi su Suomija,Botnijos jūra;Šiaurėje ir vakaruose – su Norvegija.
Švedijos geografija
Švedija – tai kalvų ir spygliučių miškų šalis.Švedijos gamtovaizdyjevyrauja miškai ir ežerai,kurie ištisus šimtmečius buvo gyvybiškai svarbūsšalies ekonomikai.Daugelyje vietų gamta labai įvairi:tarp miškų – atvirospievos, laukai,ežerai, upės ir kai kur kalnai. Nuo skandinavijos kalnų įBaltijos jūrą teka sraunios ir vandeningos upės.Ilgiausia Švedijos upė yraTornelvas,Jos ilgis siekia 570 kilometrų.Daugelis jų kerta daugybę dideliųir mažesnių ežerų,kurių didžIausi: – Venernas 5585km2 – Veternas – 1912km2 – Melarenas – 1140km2 Bevei 4/5 šalies teritorijos plyri mažesniame kaip 400 metrųaukštyje.Švedijos šiaurės ir šiaurės vakarų kraštovaizdyje dominuoja kalnųvirtinės ir keteros.Metų laikai čia dramatiškai skirtingi.Žiemos – tamsiosir šaltos, o vasaros – trumpos ir šviesios.Švedijos kalnai kartai darvadinami paskutinėmis laukinėmis gamtos oazėmis Europoje.VakarinėjeŠvedijos dalyje yra Skandinavijos kalnai, kurių aukščiausi – daugiamečiaisniegynai ir nedideli ledynai.Pats aukščiausias Švedijos kalnas –Kebnekaizė.Jo aukštis siekia 2111 metrų.Nuo įspūdingų kalnų link Botnijosįlankos prasideda Norlando plokščiakalnis, apimantis beveik pusę kraštoploto.Jo aukštis – 200 – 800 metrų.Jis žemėja link Botnijos įlankos ir yrasuskaidytas gilių lūžių, siaurų ilgų ežerų ir upių sleniu.Pietų Švedijojeyra Skones pusiasalis, kur yra plokščia Skonės lyguma, besidriekianti išpietų į šiaurę.Jame taip pat yra Smolando aukštuma, labai raižyta irežeringa Svealando žemuma, o labiau į pietus driekiasi lygumos.Toks pietųŠvedijos kraštovaizdis labai primena Baltijos aukštumas ir Vidurio Lietuvoslygumas.Švedijos pajūriui, taip kaip ir Norvegijos, būdinga daugybė Šcherų– mažučių salų ir uolų, stūksančių netoli kranto.Pietinėje krašto dalyjeyra įlankėlių, paplūdimių, kopų.Viena didžiausių Švedijos salų yraGotlandas. Gotlandą senovėje žuvėdų sala vadino Simonas Daukantas.Dabar daugumasako,kad tai Viduramžių sodas Baltijoje. Ši sala( gotland – gera žemė ) –viena iš didesnių salų Baltijos jūroje.Tai 125 kilometrų ilgio ir 52kilometrų pločio Švedijai priklausanti teritorija. Tai gamtos perliukas su klinčių uolomis.Ši sala viliote viliojakultūros ir meno veikėjus bei politikus.Ji įspūdinga savo smėlėtaispaplūdimiais, vešliais miškų masyvais, kadagynais, daugybe įvairiausiųžiedų.Vien orchidėjų priskaičiuojama apie 36 rūšis.Ornitologai šį nuostabųkampelį vadina paukščių rojumi.Kadangi paukščių rūšių įvairove sala galididžiuotis visoje Europoje.Sala nenuklota kalnų ir granito kaip žemyninėŠvedija.Tai lyguma nubarstyta tokiais pat rieduliais kaip irLietuva.Gotlande daugelyje vietų gali išvysti kyšančias baltos uolos kupras– tai po dirvožemio sluoksniu tūnantys kalkakmenio klodai, kurių storissiekia 20 – 30 metrų.Virš Gotlando salos visada būna giedras dangus.Čiavietoj lietaus būna tik tirštas rūkas.Salos miškuose gausu laukiniųtriušių, fazanų.Tačiau labai mažai beliko laukinių arkliukų, vadinamųruss.Čia jie įtraukti į globojamų gyvūnų sąrašą.Gotlande yra įsikūrę apie40 draustinių. Gotlande aptinkama daug archeologinių paminkų, kurie byloja apie salosklestėjimo laikotarpį, kuris buvo XIII amžiuje.Čia vis dar stovi tvirtovėssienos, menančios XIII – XV amžių.Šių sienų ilgis – 3 kilometrai.Sostinė –Gotlando Visbius – vadinama griuvėsių ir rožių miestu.Kažkada šis miestasbuvo Baltijos Šalių prekybinis centras.Yra išlikę šaltinių, bylojančių, kadGotlandas buvo žinomas baltų gentims, kaip ir lietuviai buvo žinomišvedams.Tai patvirtina švedų profesoriaus Nermano Birgerio užrašai.XIIIamžiuje Gotlande atsirado didžiausi to meto prekių sandėliai.Tačiau kaipdaugeėlis kitų, taip ir šis miestas neišvengė nuosmukio, kuris prasidėjo XVamžiuje.Dėl to salos gyventojai kaltina Danijos karalių Valdemarą.Salojetaip pat randama užuominų, kad gyventa vikingų.Tos užuominos yrakapavietės, kurios primena laivų formas.Gotlando salos žmonės dar irdabar,pirmąją rugpjūčio savaitę, mėgsta švęsti viduramžiškas šventes.Tąsavaitę visi persirengia to meto rūbais, vyksa įvairūs renginiai, kurievykdavo ir viduramžiais.Štai tokia yra viena iš didžiausių Švedijos salų –Gotlandas.
Švedijos naudingosios iškasenos
Geologiniu požiūriu, didžioji Švedijos dalis įeina į Baltijosskydą,kurį sudaro aukštoje temperatūroje susiformavusios kristalinėsuolienos – tai yra granitai ir gneisai.Tik pietinį šalies pakraštį, kurįkažkada buvo apsėmusi jūra, dengia nuosėdinės uolienos. Didelį poveikį paviršiaus formavimuisi turėjoSkandinavijosapledėjimas.Slinkdamas storas ledas įspaudė paviršių, išarėežerų įdubas, nulygino kalnų viršūnes, nugludino iškilimus, paversdamasjuos „avinų kaktomis“([žiūrėta 2004 m. lapkričio 27 d.] prieiga perinternetą. Šiuo metu Botnijos įlankos šiaurinė dalis kyla.Per šimtmetį jiišnyra iš vandens maždaug 1,5 metrus.Švedijos gelmėse gausu metalų rūdų,bet jose labia menkos mineralinio kuro atsargos.Geležies rūdos telkiniais,jos koncentracija ir esamu metalo kiekiu, Švedija yra viena turtingiausiųpasaulyje.Dėl to rūdynų produkcija Švedijoje yra daugiausiaiseksportuojama.Didžiausios geležies atsargos (4/5 telkinių) yra užpoliarinio rato, Laplandijoje.Daug vario telkinių Norlande.Šalyje yranikelio, cinko, alavo, švino.Mažiau randama mangano, molibdeno, sidabro,aukso.Švedijoje ramdamas uranas sudaro 1/6,1/5 pasaulio atsargų.Čia tai patrandama ir volfrano bei polimetalų.Švedija taip pat daug eksploatuoja ireksportuija daug statybinių medžiagų, ypač granito.Tačiau Švedija neturinaftos ir anglies išteklių.
Švedijos gamta
Norlande vyrauja jauriniai, Svealande – velėniniai jauriniaidirvožemiai, o Jotlande – miškų rutdžemiai.Šie treti yra derlingiausivisoje Skandinavijoje.Šiaurėje apie 15 % krašto ploto užima tundra.Jiišplitusi Laplandijoje ir Skandinavijos kalnuose.Tundroje auga samanos,kerpės, keružiai berželiai ir kadagiai.Vasarą, kuri čia labai trumpa,tundros kraštovaizdį nuspalvina gausiai žydinčios žolės.Apie 14 % šaliesteritorijos yra pelkės.Dirbama žemė užima mažiau kaip 10 % bendro Švedijosploto, tačiau vietinis žemės ūkis visiškai patenkina pagrindinių maistoproduktų poreikius.Pagrindinis Švedijos augalijos tipas – miškai.Jaisapaugę daugiau kaip pusė šalies ploto.Pagal užimamą miškų plotą ŠvedijaVakarų Europoje atsilieka tik nuo Suomijos.Į šiaurę nuo 60 – 610lygiagretės vyrauja spygliuočių miškai: eglynai ir pušynai.Šie Švedijosmiškai teikia žaliavas labai gerai išvystytoms lentpjūvėms bei popieriausir baidtinių medžio produktų gamybos įmonėms.Į pietus nuo tos ribosspygliuočius laipsniškai keičia mišrieji miškai: daugėja beržų, drebulių,liepų, klevų.Skonės pusiasalio pietuose yra plačialapių miškų su ąžuolų irbukų giraitėmis.Vidurio Švedijos miškai panašūs į Pietryčių Lietuvos, oSkonės pusiasalio – į Vidurio Lietuvos miškus.Kiekviena Švedijos sritisturi istorinį herbą ir emblemą.Emblemų simboliai yra tipiški tos sritiesaugalai.Pavyzdžiui Skonės provincijos simbolis yra ramunė, Esterjotlando –rugiagėlė, Blekinges – ąžuolo lapas.Švedija yra svarbi miško produktųeksportuotoja pasaulio rinkoje. Tačiau nepaisant to, praėjusio šimtmečiopabaigoje Švedijoje be gailesčio buvo kertami miškai.Dabar viaipstengiamasi juos atsodinti.Švedijoje netgi galiota tokia taisyklė, kadkasmet sodinamo miško plotas turi būti didesnis už kertamo.Miškuose yrabriedžių, rudųjų meškų, stirnų, lapių, lūšių, voverių, vilkų.Pelkėse irežeruose gausu gulbių, laukinių žąsų ir ančių.Šiaurėje gyvena laukiniaielniai ir šiaurinės lapės, baltieji kiškiai ir lemingai.Upėse ir ežeruosežvejojamos lašišos, unguriai, ešeriai, lydekos, Baltijos jūros priekrantėje– strimėlės, menkės, krevetės, omarai.Jau daug metų ir Lietuva įsiveža išŠvedijos ungurių mailių.Pasauliui Švedija yra apdairiausių žmonių elgesiosu gamtine aplinka pavyzdys.Aplinkosauga čia laikoma svarbiausiu šaliespolitikų rūpesčiu.Todėl nuo 1964 metų Švedijoje veikia gamtos apsaugosįstatymas.Todėl Švedijos fabrikų ir gamyklų šeimininkai net negalipagalvoti apie tai, jog dalį nuotėkų patogiau būtų nevalytas išleisti įupę ar ežerą arba neįrengti oro filtrų dūmijančiuose kaminuose.Šioje šalyješių taisyklių pažeidėjams taikomos labai didelės nuobaudos.Daug dėmesioaplinkosaugai skiriama ir mokyklose.Švedai labai stengiasi išsaugoti kuodaugiau laukinės gamtos, todėl šalyje yra įsteigta apie 20 nacionaliniųparkų, tokių kaip Stora, Sjoffalet, Padjelanta ir kiti.Didžiausias Europojenacionalinis parkas 1909 metais buvo įsteigtas Laplandijoje.Jo plotassiekia daugiua kaip 0,5 milijonus hektarų.Tai Sareko nacionalinis parkas,apimantis kalnus ir ledynus, tundrą ir pelkes, ežerus ir sraunias upes sukriokliais.Taip pat yra 16 ichtiologinių, 60 zoologinių, 230 omitologiniųrezervatų ir apie 1000 draustinių.Visi draustiniai ir rezervatai šalyjeužima 5 % viso Švedijos ploto.
Švedijos klimatas
Švedijos klimatas – vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio įžemyninį Šalies klimatą formuoja šiltos ir drėgnos Atlanto, ir šaltos beisausos, atkeliaujančios iš šiaurės oro masės.Krašto šiauės vakarų daliai,atitvertai nuo Atlanto Skandinavijos kalnų, būdingas atšiauresnis žemyninisklimatas: ilgos šaltos žiemos ir trumpos vėsios vasaros.Vidutinė sausiotemperatūra ten – 10 0 , o už Poliarinio rato – -14 0 .Vasarą čia būnaapie 14 0 – 16 0 .Vidutinė temperatūra sausio mėnesį šalies centre irpietuose siekia 0 – 5 laipsnius šalčio.Liepos mėnesį šiaurėje būna apie 10– 11, o centre ir pietuose apie 15 – 17 laipsnių šilumos.Kritulių,daugiausia sniego, iškrinta 400 – 600 mm.Tik Skandinavijos kalnų šlaituoseiškrinta daugiau kaip 1000 mm, o lygumose 300 mm per metus.Iškritusiosniego danga šiaurėje išsilaiko apie 7 mėnesius.Švedai turi ir gana dažnaivartoja tokį priežodį: „Švedijai Dievas nepagailėjo nieko, tik pamiršo gerąorą ”.
Švedijos upės
Dėl palyginti tolygaus kritulių pasiskistymo per metus, drėgmėspertekiaus Švedijoje susidarė tankus upių tinklas.Upės maitinamos sniego ielietaus vandeniu, vandeningos visus metus, tačiau nėra labai ilgos.Vandeningiausios Švedijos upės teka nuo Sandinavijos kalnų į Botnijosįlanką.Tos upės yra: Umeetvenas,jos ilgis – 460 km,Luveelvenas,Kalisvelenas, kurio ilgis 450 km.Ilgiausia upė Švedijoje yra Dalelvenas.Jos
ilgis – 520 kilometrų.Dauguma upių yra sraunios, slenkstėtos, jose gausukrioklių.Pagal pagaminamą hidroelektrinių energiją, kuri yra 80 milijardųkilovatvalandžių per metus, Švedijai priklauso antra vietaEuropoje.Švedijoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, vykdomaprekyba laivais.Ilgiausias laivybinis kanalas Švedijoje yra Dalslando,kurio olgis siekia 255 kilometrus ir kuris turi 28 šliuzus.Ežerai užimaapie 9 % viso krašto ploto.Joie ypač būdingi vidurio Švedijoskraštovaizdžiui.Iš didžiųjų ežerų būtų galima paminėti Venerną.Jo ilgis5585 km ir jis yra vienas didžiausių Europos ežerų.Švedijos konunikacijos sistema
Švedija – informacinės technologijos valstybė.1991 metais, Švedijojebuvo priimtas konstitucinis įstatymas, tai „išraiškos ir laisvėsįstatymas“, kuris garantuoja išraiškos laisvę masinės informacijospriemonėse be to, pagal „viešumo principą“ , visi administracinės valdžiosdokumentai yra prieinami visuomenei ir masinės informacijos priemonėms.Telekomunikacijos bei informacinės technologijos skatina valstybių irregionų bendrą konkurencingumą.Iki šiol švedų radijo ir televizijostrancliacijos korporacija buvo radijo ir televizijos laidųmonopolistė.Komercinė reklama nebuvo leidžiama.Tačiau nepaisant televizijosekspancijos, švedai statistikos duomenimis yra vieni iš tų, kurie perkadaugiausiai laikraščių pasaulyje.Kiekvienas švedas vidutiniškai skaitodaugiau negu tris periodiniu leidinius, taigi šiuo požiūriu tarptautinėjestatistikoje Švedija taip pat užima vieną iš pirmųjų vietų.Nuo pataštuntojo dešimtmečio – šalis buvo pasaulio lyderių tarpe pagal stacionariųtelefono linijų, mobiliųjų telefonų bei kompiuterių skaičiųdarbovietėse.Šiandien pagrindiniai rodikliai Švedijoje – tai mobilumas,internetas ir naujos pažangios paslaugos.Viena tyrimų bendrovių „International Data Corporation “, 2000 m. ir 2001 m. paskelbė Švedijąpasaulio lydere informacinių technologijų srityje.Dar vieną pažangosgarantą informacinėe srityje rodo ir švedų aktyvus domėjimasis naujomistechnologijomis.Mobilusis ryšys šioje šalyje baigia pasivyti stacionarųjįryšį.Tai viena iš priežaščių, kodėl XXI a. pradžioje kalbant apieinformacines technologijas, daugiausia kalbama apie mobilumą, apiegalimybes naudotis mobiliaisiais terminalais bei mobiliuoju internetiniuryšiu ir įvairiomis taip vadinamomis e-paslaugomis. Pavyzdžiui,internetiniu banku, e – prekyba, e – švietimu.Švedijoje maždaug 60 % , taiyra 3 milijonai šalie gyventojų 16 – 64 metų amžiaus grupėse naudojasiinternetu siųsdami bei priimdami elektroninį paštą, dirbdami arbamokydamiesi. Lygiai tiek pat gyventojų internete ieško informacijos.Apietrečdalis švedų vyrų ir ketvirtadalis moterų per internetą užsisakoprekes.Maždaug 55 % švedų norėtų rinkimuose į Riksdagą ir landstingusbalsuoti per internetą.Švedijos gyventojai taip pat mėgsa ir televizoriųžiūrėti. Per dieną vidutiniškai švedas televizorių žiūri 144 minutes.Išviso žiniasklaidai per dieną Švedijoje skiriamos 5 valandos ir 55minutės.Kompiuterius, elektroninį paštą, internetą taip pat intensyviainaudoja ir Švedios įvairios įmonės, valstybinės žinybos ir visuomeninėsorganizacijos.Šalies valstybibės įstaigos ir organizacijos anksti suprato,kad informacinės technologijos leidžia efektyviau ir sklandžiau organizuotivaldymą.Šiuo metu ir Švedijos politikai bei politinės partijos tip patplatina savo informaciją per internetą.Dar vienas svarbus žingsnis – taiŠvedijos aktyvus dalyvavimas kuriant „ e – Europą “ ir informacinęvisuomanę visiems, kur kiekvienas pilietis galės palaikyti ryšius suvalstybinėmis žinybomis per internetą.
ŠVEDIJOS SOCIALINĖS INSTITUCIJOS
Permainos šeimoje
Per pastaruosius du šimtmečius švedų šeima neatpažįstamai pasikeitė.XIX a. pradžioje daugiau Švedijos gyventojų buvo kaimiečiai. Šeimosegimdavo daugiau vaikų, bet daug jų mirdavo kūdikystėje. Visa valdžiašeimoje priklausė vyrui, jis spręsdavo visus šeimos teisinius ir buitiesklausimus. Vyras turėjo teisę mušti savo žmoną, vaikus ir tarnus, jei kasnors jo netenkindavo. Vyrui būdavo atleidžiama neištikimybė, o moteriai –ne. Į netekėjusią nėščią moterį būdavo žiūrima kaip į pasileidėlę. XIX a.viduryje visuomenės gyvenime įvyko permainų – palaipsniui imta kelti vyrųir moterų lygybės klausimus. Pavyzdžiui, 1845 m. įstatymas suteikė moterimslygias su vyrais teises paveldėti turtą, nuo 1859 m. moterims leista dirbtimokyklose mokytojomis. 1864 m. įstatymas atėmė vyrui teisę mušti žmoną.1873 m. moterims buvo leista mokytis universitetuose (išskyrus teisės irteologijos fakultetus). XIX a. pabaigoje prasidėjęs šaliesindustrializavimas dar labiau pakeitė žmonių gyvenimą. Būtent tada daugžmonių persikėlė iš kaimo, čia visa šeima dirbdavo viename ūkyje, į miestą,kur jų laukė naujos darbo vietos fabrikuose, kontorose ir parduotuvėse kuržmonės ištisas dienas leido ne namuose. Po ilgos kovos moterims buvo leistatapti pilnametėmis (t. y. moterims tai pat buvo pripažinta teise būtipilnametėms, o ne tik vyrams), o 1919 m. jos pirmą kartą gavo balso teisęir 1921 m. dalyvaudamos savo pirmuosiuose rinkimuose tuoj pat išrinko įparlamentą moterį – pirmą kartą Švedijos istorijoje. Tačiau moterisministrė Švedijos vyriausybėje pirmą kartą atsirado tik po 26 metų – 1947-aisiais, beje, įdomu pažymėti, kad būtent tais metais Švedijoje pradėtamokėti pašalpas už vaikus ir būtent tais metais buvo priimtas įstatymas dėlvyrų ir moterų, dirbančių valstybės įstaigose, vienodo atlyginimo. Nors vis daugiau dėmesio būdavo kreipiama į vyrų ir moterų lygybę,šeštajame dešimtmetyje dar tebebuvo laikoma normaliu reiškiniu, jeiištekėjusi moteris būdavo tik namų šeimininkė. Šeštajame dešimtmetyjeŠvedijos ekonomika ėmė intensyviai vystytis. Padaugėjo santuokų, jaunesnėsmoterys pradėjo gimdyti vaikus, mažiau liko jaunų netekėjusią merginų,kurios galėtų užpildyti tuščias darbo vietas. Šalyje ėmė trūkti darborankų. Todėl vis daugiau jaunų ištekėjusių moterų, turinčių mažamečiusvaikus, ėmė dirbti. Dėl to prireikė daugiau vaikų darželių, įstaigų seniemsir neįgaliems žmonėms reikėjo plėtoti negamybinį (valstybinį) sektorių,kuris šiuo metu yra smarkiai išpūstas, didžiausias pasaulyje ir sunkiaislegia Švedijos mokesčių mokėtojų pečius. Gana ilgai buvo manoma, kad moteriai tenka dviguba atsakomybė –dirbdama ji dar turėjo rūpintis namais ir vaikais. XX amžiaus aštuntojodešimtmečio pradžioje šia tema buvo karštai ginčijamasi. Eva Moberg,rašytoja feministė, išleido esė ‘Tariamoji moterų emancipacija” (“Kvinnorsvillkorliga frigivning”), kurioje tvirtinama, kad egzistuoja tik viena –bendražmogiškoji pareiga. Ir vyrai, ir moterys privalo vienodai dirbti savodarbo vietoje, namuose, auklėti vaikus. Ši esė, kaip, beje, ir AivosMiurdal knygos apie politiką šeimoje ir moters vaidmenį, sukėlė karštasdiskusijas. 1971 metais moterys iškovojo išsvajotą pergalę. Riksdagas panaikino“santuokos bausmę”- įstatymą, pagal kurį pajamų mokestis būdavoskaičiuojamas nuo bendrų sutuoktinių pajamų. Tai buvo didelė paspirtisištekėjusioms dirbančioms moterims. Švedės reikalavo atleisti jas nuo dvigubo vaidmens visuomenėje. Josmanė, kad vyrai privalo prisiimti dalį namų darbų, o vaikus ir seneliusprižiūrėti – valstybės pareiga. Mat anksčiau moterys už šį darbą negaudavojokio atlyginimo. Valstybinis sektorius sparčiai vystėsi. Tai leido visdidesniam moterų skaičiui pradėti dirbti. Joms reikalaujant buvo sukurtasplačiai išvystytas vaikų priežiūros valstybinių įstaigų tinklas. Galipasirodyti, kad pagaliau visuomenė pasiekė didį tikslą ir dėl to reikia tikdžiaugtis. Neseniai priimtas nutarimas leidžia ir tėvui imti nedarbingumo lapelįvaikui prižiūrėti. Įstatymas leidžia motinai arba tėvui auginti jį namuosebent jau tol, kol vaikui sukaks vieneri metai. Tačiau tėvai dažniausiaiatsisakydavo savo įstatyminės teisės prižiūrėti kūdikį ir vis tiek suvaikais daugiausia likdavo mamos. Tada vyriausybė, kaip Švedijoje įprasta,tiesiog įpareigojo vyrus likti namuose ir prižiūrėti vaiką – buvo priimtasįstatymas dėl vadinamojo “tėvystės mėnesio”. Susituokus vyras ir žmona įgyja teisę į vienas kito turtą, t.y.kiekvienam sutuoktiniui priklauso pusė kito partnerio turto. Beje, ir įgytoprieš santuoką, ir po jos. Pavyzdžiui, jei prieš susituokiant vyruipriklauso automobilis, o žmonai – namas užmiestyje, tai sudarius, santuokąjam priklauso pusė jos užmiesčio namo, o jai pusė jo automobilio. Visą tąlaiką kol jiedu gyvena santuokoje, jiems priklauso pusė viso turto. Jeivienas sutuoktinis nori parduoti kažkurią dalį jų turto, jis privalo gautipartnerio sutikimą. Išsiskyrus kiekvienam sutuoktiniui priklauso pusė jų bendro turto.Paprastai namas lieka tam asmeniui, kuriam jis labiau reikalingas,pavyzdžiui, jei po ištuokos su juo lieka gyventi vaikai. Tuo atveju kitamsutuoktiniui turi atitekti turtas, kurio vertė prilygsta namo vertei. Taigali būti automobilis arba namas užmiestyje, arba banko sąskaita. Tačiau norint sutuoktinių teises į vienas kito turtą galimapanaikinti. Šiuo atveju abi pusės (prieš susituokiant arba sudariussantuoką) pasirašo turto dalybų sutartį, kuriame numatyta, kokia turtodalis tenka kiekvienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teisėmis. Toksdokumentas turėtų būti įregistruotas teisme, antraip jis negalioja. Sugyventiniai. Švedui labai svarbu būti savarankiškam ekonomiškai nuonieko nepriklausyti. Daugelis naiviai mano, kad galima vienu metu mėgautisir viengungio laisve, ir turėti šeimos židinį, vaikus ir mylimą žmogų.Dažnai tai būna sunku suderinti. Tai viena priežasčių, dėl kurių švedaidažnai tiesiog gyvena kartu nesudarę santuokos. Antroji priežastis yragrynai švediškas noras supaprastinti gyvenimą, taip pat bandymas išvengtikonfliktų (nors gauti ištuoką čia labai nesunku). Jei gyvenimas kartunenusisekė, galima tiesiog susirinkti daiktus ir išeiti. Ištuokų Švedijojelabai daug. Pavyzdžiui, 1998 metais užregistruota 752 476 ištukos. Jei žmonės gyvena kartu, bet nėra susituokę, jie neturi teisės įvienas kito turtą. Jei jie išsiskiria, kiekvienas tiesiog pasiima savodaiktus. Turtas, kurį kiekvienas turėjo prieš pradedant kartu gyventi, yrakiekvieno asmeninė nuosavybė. Tai gali būti namas ar butas, namų apyvokosdaiktai, pinigai, automobilis ar sodo namelis. Turtas, kurį kiekvienassugyventinis pirko ar kitu būdu gavo, yra jo nuosavybė ir jo dalytisnereikia.
Paprasta švedų šeima
Švedijoje gyvena šiek tiek daugiau kaip 8,8 milijono žmonių. 1990metais tai sudarė 3,8 milijono šeimų, beje, 2,2 milijono šeimų – tai du ardaugiau žmonių šeimoje, o l,5 milijono žmonių šeimos išvis neturėjo.1996metais Švedijoje gimė 95 000 vaikų, o mirė 93 tūkstančiai žmonių. Per 1,6milijono žmonių gyveno santuokoje, o 375 tūkstančiai gyveno kartuneįregistravę santuokos. Tarp gyventojų, turinčių vaikų iki 17 metų, buvo:680 000 susituokusių porų; 150 000 nesusituokusių, bet kartu gyvenančiųporų; 160 000 vienišų motinų ir 27 000 vienišų tėvų. Švedų šeimose abusuaugusieji dirba ir turi savų pajamų. Abu sutuoktiniai kartu sprendžia,kur gyventi, kaip leisti pinigus, kur važiuoti per atostogas ir pan. Vaikasšeimoje irgi turi balso teisę, beje, gana anksti – nuo 5-10 metų. Paprastai vaikai anksti pradeda gyventi savarankiškai, jaunimas imaieškoti buto nuo 18-20 metų, beje, merginos anksčiau už vaikinus. Nemažaišvedų iš kaimo vietovės persikelia į didelius miestus. Vyresnioji kartaatskirai apsigyvena todėl, kad nenori “apsunkinti savo vaikų gyvenimo”.Neretai vakarykščiai gimnazistai įsigyja savo būstą kitame mieste, kurdirba arba mokosi. Dauguma jaunų žmonių keletą metų gyvena vieni, kolpersikelia gyventi pas partnerį, su kuriuo ruošiasi sukurti šeimą. Jaunižmonės visada patys sprendžia, su kuo jiems reikia gyventi. Šis reiškinys iš vienos pusės aiškinamas. aukštais būsto standartais,dideliu butų sektoriumi. Iš kitos – vos ne patologišku švedų noru būtinepriklausomais ir privačiais – juk nė vienoje pasaulio šalyje nėra tiekdaug vienišų žmonių kaip Švedijoje. Åkė Daunas knygoje “Švedų mentalitetas”pateikia pavyzdį, iliustruojantį, kuo švedų studentai skiriasi nuo savobendraamžių Amerikoje. JA studentai stengiasi būti vieningi, dažnaispecialiai apsigyvena su vienu ar keliais bičiuliais, tuo tarpu Švedijojestudentai visada gyvena po vieną – čia ir būstas studentams projektuojamastaip. Ir visai ne todėl, kad Amerikoje būstas brangesnis, tiesiogamerikiečiai mąsto kitaip – jie stengiasi artimiau bendrauti su kursodraugais, kad pagal galimybes galėtų vieni kitiems padėti. Šis studentųbendravimas vėliau virsta ne tik draugystės, bet ir dalykiniais beiprofesiniais ryšiais, kurie taip reikalingi ateityje. Jau nekalbant apietai, kad daugelio šalių žmonės, priversti gyventi vieni, mano, jogkompanijos neturėjimas yra vos ne Dievo bausmė (Åke Daun, “SvenskMentalitet”, 1989m., 97 psl.). Kai vaikai užauga ir tampa nepriklausomi, jie jau nebėra savo tėvųšeimų nariai, nors jų tėvas ar motina visą gyvenimą laiko suaugusius vaikussavo šeimos dalimi. Paprastai švedai negyvena kartu su artimaisgiminaičiais, tik palaiko su jais ryšius, bet toli gražu ne tokiusglaudžius, kaip priimta Baltijos šalyse arba Lenkijoje.
Švedijos vaikai ir jaunimas
Iš 8,8 milijono Švedijos gyventojų 1,9 milijono – vaikai iki 18 metų.1998 m. šalyje gimė 89 028 kūdikių, iš jų 48 658 arba 54,6% pagimdėnetekėjusios moterys. Švedijos vaikai nuo 3 mėnesių iki 20 metų. Iki 3 mėnesių mokesčių inspekcijai reikia pranešti vaiko vardą. Nuo l metų valstybė privalo suteikti vietą lopšelyje arba jei reikia,padėti rasti auklę. Nuo 6 metų vaikas turi teisę lankyti mokyklą. Nuo 7 metų vaikasprivalo lankyti mokyklą. Nuo 12 metų turi teisę nesutikti, jei jį norima įvaikinti. Retkarčiaisgali dirbti lengvus darbus. Turi teisę pasirinkti, su kuriuo išišsiskyrusių tėvų nori gyventi. Nuo 13 metų gali dirbti lengvą nepavojingą darbą. Nuo 15 metų gali dirbti sunkesnius darbus. Turi teisę kino teatruosežiūrėti filmus, skirtus suaugusiesiems, važinėti mopedu, pradėti lytinįgyvenimą su ne jaunesniu kaip 15 metų asmeniu. Gali atlikti bausmę kalėjimeuž padarytą nusikaltimą. Nuo 16 metų. Privalo baigti mokyklą. Gali įsidarbinti visur, išskyrusdarbus, kuriuose esama rizikos. Turi teisę atidaryti privačią įmonę.Baigiama mokėti vaiko pašalpa. Gali gauti teises vairuoti traktorių irmotociklą. Įrašomas į valstybinio medicinos draudimo sistemą. Nuo 18 metų laikomas pilnamečiu. Įgyja teisę balsuoti. Gali gautiteises vairuoti lengvąjjį automobilį. Jaunuoliai tarnauja armijoje. Galituoktis. Turi teisę iš užsienio atsivežti cigarečių. Nuo 20 metų turi teisę pirkti alaus, vyno ir stiprių alkoholiniųgėrimų valstybinėse alkoholio parduotuvėse. Turi teisę restoranuoseužsisakyti alaus, vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų. Turi teisę išužsienio atsivežti alkoholio. Neretai imigrantai priekaištauja švedams: “Jūs visiškai neauklėjatesavo vaikų! Pas jus jie daro visa, kas jiems šauna į galvą ! Kai kuriešvedai mano, kad taip ir yra, bet dauguma tėvų pasipiktinę tai neigia iratsako maždaug taip: – Švedijoje vaikų auklėjamas grindžiamas pagarba asmenybei. Vaikaskaip ir suaugęs žmogus gali reikalauti išreikšti savo nuomonę, elgesį irskonį. Mes anksti pradedame ugdyti vaikų supratimą, kodėl reikia elgtistaip, o ne kitaip, apeliuojame į jo protą ir jausmus. Mokome būti atidiemsir gerbti kitus. Žodis “klusnumas” daugelyje švedų šeimų yra laikomaspasenusiu. Jis turi per daug bendra su vergovės sąvoka ir trukdoįgyvendinti mūsų idealias visuomenines sampratas apie asmenybessavarankiškumą. Tačiau visa tai tėra tik gražūs žodžiai, iš tiesų viskas vykstakitaip. Švedijoje į jaunąją kartą apskritai žiūrima kaip Indijoje įšventąsias karves – vaikams viskas leidžiama, o jų tėvams ir mokytojamsįstatymai nepalieka jokių teisių. Pavyzdžiui, tėvai neturi teisės aprėktivaiko, priversti arba drausti ką nors daryti, kadangi yra “socialinissekretorius”. Tai žmogus, kuriam galima pasiskųsti dėl tėvų elgesio, ir jis(ji) imsis priemonių – net gali parinkti paaugliui kitą šeimą arba padėtigauti atskirą nuo tėtės ir mamos butą, o reikalui iškilus paduoti į teismąaikštingus tėvus. Nelaimingų Švedijos vaikų interesus saugo ir specialusvalstybės įgaliotinis (ombudsmanas), ginantis vaikų ir paauglių teises. Laimingą vaikystę švedai supranta kaip vaikystę be streso. O stresulaikoma visa, kas reikalauja bent mažiausių pastangų, net skaitymas. Namuose vaikas neturi jokių pareigų, jo neliečia jokie reikalavimaiužtat daug kas leidžiama, gal net viskas. Jei atsidursite Švedijoje,nesugalvokite švedų vaikams daryti pastabų – tegu jie daro ką nori! Štaitipiškas pavyzdys. Viena sutuoktinių pora (vyras švedas, žmona lenkė) įdėjoskelbimą, kad parduoda namą. Pas juos atėjo šeima su trimis berniukais,kurių amžius nuo 5 iki 10 metų, namo apžiūrėti. Vaikai tuoj pat ėmėišdykauti – vienas šokinėjo ant sofos, kitas pribėgo prie televizoriaus irėmė laižyti ekraną, o trečias nubėgo į sodą ir ėmė trypti braškes. Namošeimininkas iš pykčio net dantimis griežė, bet nedrįso sudrausminti mažųjųchuliganų, jo žmona tada dar nemokėjo švediškai, tačiau tėvai nekreipė įsavo atžalų siautėjimą jokio dėmesio! Tėvai dažnai nekreipia dėmesio netgi į tai, kaip atrodo jų vaikųkambariai.
Švedų asmeninis gyvenimas
Susitikimai su draugais. Švedai griežtai atskiria asmeninius irvisuomeninius reikalus. Asmeniniams priklauso – namai, visuomeniniams –darbas. Švedams namai – tvirtovė ir oazė – čia jie atsipalaiduoja, čiakaupia jėgas, kad galėtų įveikti gyvenimo audras, kurios ištinka nebūnantnamuose. Čia niekas neateina netikėtai, neįspėjęs. Nesistebėkite, jeipamatysite švedę su kalendoriumi rankose su drauge besitariančią susitiktiprie kavos puodelio. Daugelis švedų šeimų dažnai turi nedidelį pažįstamųbūrelį, kurį jie nenoromis plečia. Žinoma, viena iš priežasčių ta, kadmoteris dirba visą dieną ir po darbo ji nebeturi jokio noro pradėti namuosetvarkytis ir ruošti vaišes. Kita priežastis švedų noras gyventinepriklausomai ir privačiai. Tačiau labiausiai švedų uždarumas aiškinamastuo, kad bijoma, jog nauji įspūdžiai gali baigtis stresu ar nemalonumais,ir apskritai “kam viso to reikia”? Ypač nenoriai švedai bendrauja su žmonėmis, kuriuos jie mažaipažįsta. Jei jūs atvažiavote į Švediją, tai nelaukite, kad švedai greitpakvies jus į svečius ar bent į barą išgerti puodelį kalvos ar bokaląalaus. Yra tvirtintinama, kad švedai apskritai nežino, kas yra draugystė –tokia, kokią mes suprantame: mums draugystė atrodo ne tik išsigelbėjimasnuo vienatvės, bet ir savitarpio pagalba ir parama, užuojauta skausmo,rūpesčio valandą, dėmesys draugų problemoms, bendri džiaugsmai ir atjauta.Švedai neretai vadina draugu žmogų, su kuriuo susitinka prie kavos puodelioar alaus stiklo ir kalbasi apie orus, mokesčius, alkoholio, naudotųautomobilių kainas Danijoje arba keičiasi kulinarijos receptais. Šią mintįpatvirtina ir 1988 m. tyrimų duomenys. Į klausimą “Ar jūs lengvai galiteilgam išsiskirti su draugais, teigiamai atsakė 70% švedų (Stokholmogyventojų).Kitas klausimas buvo toks: “Ar jums būna liūdna išsiskirti sudraugais?” į jį neigiamai atsakė 70% švedų (Åke Daun, “Svensk Mentalitet”,1989m., 84 psl.). Ieškant tokios draugystės sampratos priežasties reikia prisimintišvedų praktiškumą, santūrumą, socialinės autonomijos siekimą, vienatvėspozityvų supratimą, taip pat griežtą asmeninių ir visuomeninių interesųribojimą, pavyzdžiui, psichologiniai tyrimai rodo, kad švedai bendrauja netaip noriai kaip amerikiečiai.
Švedijos švietimo sistema
Planingo švietimo pradžią Švedijoje galima įžvelgti XVII a. pirmojojepusėje, nors pirmosios mokyklos buvo įkurtos dar XIII amžiuje. 1623-1648
metų Gustavo Vazos reformos metu buvo įsteigta 13 vidurinių mokyklų.Rūpintis mokymo turiniu ir kokybe buvo pavesta vietinėms vyskupijoms. 1686metais priimtas privalomojo mokymo įstatymas, o 1842 metais priimtasįstatymas dėl privalomųjų liaudies mokyklų steigimo, įpareigojantiskiekvieną parapiją atidaryti bent po vieną mokyklą ir priimti į darbą bentvieną kvalifikuotą mokytoją. 1842 metais priimtas privalomojo septynmečiomokslo įstatymas. Švedijos švietimo sistema nuėjo ilgą dalinių ir globalinių pokyčiųkelią. Nuo 1950 metų pradėjo veikti devynerių metų bendrojo lavinimomokykla bei aukštesnioji vidurinė mokykla, integruojanti teorinį irprofesinį mokymą. Nuo 1962 metų privalomasis devynmetis bendrojo lavinimomokymas įvestas visoje šalyje. 1971 metais įgyvendinta integruotoaukštesniojo viduriniojo mokymo idėja. Ikimokyklinis mokymas buvoreorganizuojamas 1967-1975 metais, suaugusiųjų mokymas – 1967-1971 metais,aukštasis mokslas- 1975-1977 metais. Dabar aštuonmetis išsilavinimas yra privalomas visiems vaikams nuo 6arba 7 metų. Apie 98% mokosi toliau vidurinėje mokykloje, kurioje galimapasirinkti profesinio lavinimo arba akademines programas. Mokyklas valdosavivaldybės. Už mokslą mokykloje ir vadovėlius mokėti nereikia, be to,vaikai gauna nemokamus pietus.Visos Švedijos mokyklos yra mišrios. Atskiramunicipalinė suaugusiųjų švietimo sistema įgalina suaugusiuosius,neturinčios pakankamo mokyklinio išsimokslinimo, pasiekti tokį patįišsimokslinimo lygį kaip jaunimo. Švedijoje yra apie keturiasdešimtaukštojo mokslo institucijų, daugiausia valstybinių, kuriose mokslasnemokamas. Maždaug pusė studentų yra moterys, ir yra daug vyresnių negu 25m. amžiaus žmonių, kurie naudojasi specialiomis priėmimo taisyklėmis,taikomomis darbo stažą turintiems žmonėms. Aukštąjį išsilavinimą turidaugiau negu ketvirtadalis švedų. Privačios, vyriausybės subsidijuojamossuaugusiųjų švietimo asociacijos organizuoja kursus, kuriuos lanko daugiaunei 2,5 milijonai žmonių per metus.Aukštasis mokslas Bendrinis Švedijos aukštojo mokslo pavadinimas, hogskola, apibrėžiane tik tradicines studijas universitete, bet ir studijas įvairiuoseprofesiniuose koledžuose. Daugiau kaip 35 ½ % jaunuolių, baigusių aukštesniąją vidurinęmokyklą, toliau tęsia studijas aukštosiose mokyklose. Kad įstotų į aukštąjąmokyklą Švedijoje, studentas turi tenkinti dviejų tipų reikalavimus –bendruosius įstojimo reikalavimus, kurie yra bendri visoms studijų, beispecialius įstojimo reikalavimus, keliamus stojantiesiems į konkrečiąstudijų programą ar kursą. Bendrieji įstojimo reikalavimai yra šie: baigtaaukštesnioji vidurinė mokykla ar kitas Švedijos mokymo sistemos tolyguskursas (pvz., liaudies aukštesnioji mokykla), švedų ir anglų kalbųmokėjimas antrų metų aukštesniosios vidurinės mokyklos lygiu. Daugumaprogramų, kursų kelia ir specialius įstojimo reikalavimus, t.y. asmuo turibūti baigęs atitinkamą aukštesniosios vidurinės mokyklos programą ar kursą. Atrankos į aukštąsias mokyklas pagrindas – kvotos, lemiančios, kokįprocentą studentų turi sudaryti aukštesniųjų mokyklų abiturientai, ir kokįžmonės, neturintys to mokslo baigimo atestato. Jei stojančiųjų, turinčiųaukštesniosios vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimus, yra daugiau negunurodyta kvotoje, atrenkama, remiantis mokykloje gautais pažymiais, taippat atsižvelgiama į stojančiojo darbo patirtį. Esant konkursui tarpstojančiųjų, neturinčių minėtosios mokyklos baigimo pažymėjimo, atrenkamaremiantis testavimo rezultatais. Kaip ir aukštesniojoje vidurinėje, aukštojoje mokykloje remiasidaugeliu programų. Šiuo metu Švedijoje galioja apie 100 bendrųjų studijųprogramų, nustatytų Parlamento. Šių programų trukmė įvairi – nuo 1 iki 5,5metų. Kiekviena programa sudaryta iš įvairios trukmės kursų. Programasgalima suskirstyti į penkias sritis:1) technika 2) administracinis,ekonominis ir socialinis darbas;3) sveikata 4) edukacija; 5) informacija,ryšiai ir kultūra. Kiekviena programa turi numatytą bendrąjį užsiėmimų planą,apibrėžiantį jos organizaciją ir struktūrą, trukmę, įstojimo reikalavimusir kt. Universitetai ir koledžai taip pat gali pateikti vietinių studijųprogramas, kuriamas savo iniciatyva. Šios, kaip ir bendrosios studijųprogramos, yra įvairios trukmės. Vietinių studijų programų tikslas –patenkinti visus vietinius regiono poreikius. Šios programos dažnai siūlounikalias specializacijas. Dauguma programų yra Mokslo ir Švietimo ministerijos jurisdikcijoje.Be to, nemažai programų globoja Žemės ūkio ministerija. Vietinės valdžiosjurisdikcijoje yra programos, kurios kadaise buvo aukštesniojo viduriniojomokslo dalis, bet dabar perkeltos į aukštąjį mokslą. Jeigu studentas mano, kad esančios aukštosios mokyklos galimybėsneatitinka jo poreikių, jis gali susidaryti individualią studijų programą. Kiekvienos studijų programos apimtis vertinama taškais. Vienas taškasatitinka vieną studijų savaitę. Taigi vieneri akademiniai metai atitinka 40taškų. Pažangumo įvertinimai pateikiami trijų laipsnių sistema:nepatenkinamai, išeita ir išeita su pagyrimu. Tačiau daugelyje kursųremiamasi tik dviejų laipsnių sistema (Higher Education in Sweden, 1992m.). Kaip nurodyta leidinyje “Studying in Sweden, 1992”, studijas baigęsstudentas gauna diplomą. Jeigu išklausytosios disciplinos ir surinktiejitaškai atitinka numatytos programos reikalavimus, diplomas rodo pasiektąlaipsnį. Studentai, įvykdę programą, įvertintą mažiau nei 120 taškų, gaunaUniversiteto sertifikatą (University Certifi-cate). Studentams, kuriųįvykdyta programa siekia nuo 120 iki 160 taškų, suteikiamas bakalaurolaipsnis. Jei programa viršija 160 taškų, įgyjamas magistro laipsnis. Baigus aukštąją mokyklą pagal numatytą programą, dar galima daugelyjeuniversitetų tęsti doktorantūros studijas. Jos trunka dvejus metus irpaprastai susideda iš seminarų, metodologijos kursų klausymo, individualiųliteratūros studijų ir tiriamojo darbo. Jo pagrindu studentas rengia tezes,kurios turi būti atspausdintos ir apgintos. Kai kuriose Šakose galima įgytilicenciato laipsnį. Studijos šiam laipsniui gauti taip pat trunka dvejusmetus.Švedijoje pragyvenimui studentai gauna paskolas arba stipendijas. Beveik visos Švedijos aukštosios mokyklos, išskyrus Žemės ūkio mokslųuniversitetą, kuris pavaldus Žemės ūkio ministerijai, yra Mokslo iršvietimo ministerijos jurisdikcijoje. Galima išskirti 4 tipų aukštąsias mokyklas: – 6 stambiausi universitetai; – 15 universitetinių koledžų; – kitos specializuotos aukštojo mokslo institucijos (tai Chalmerstechnologijos universitetas, Karolinska institutas, Karališkasistechnologijos institutas, Stokholmo pedagogikos institutas ir dar aštuonimažesni Stokholmo menų koledžai); – 40 vietinės valdžios globojamų mokslo institucijų (tai medicinoskoledžai ir kitos panašaus profilio mokyklos); (The Swedish Way Tovvards aLearning Society, 1992). Nepaisant Švedijos aukštojo mokslo lankstumo, pastaruoju metu iškylanemažai problemų. Ilgą laiką dauguma aukštųjų mokyklų absolventųįsidarbindavo visuomeniniame sektoriuje. Jeigu dabartinės ekonomikos raidostendencijos ir toliau stiprės, įdarbinimo galimybės visuomeniniamesektoriuje mažės, o privačiame – didės; iškils aukštųjų mokyklų absolventų,turinčių humanitarinį išsilavinimą, įsidarbinimo problema, kai tuo tarpupramonei gali pritrūkti kvalifikuotų inžinierių. Siekiant išvengti tokiossituacijos, siūloma plėsti inžinerinio profilio fakultetus, kartuapribojant priėmimą į kai kurias humanitarines specialybes, kur gresiaspecialistų perprodukcija (Rusak, 1993).
Suaugusiųjų švietimas
Apie 50% suaugusiųjų Švedijos gyventojų viena ar kita formastudijuoja. Tai labai daug, palyginti su kitomis šalimis. Toks didelisstudijuojančiųjų skaičius gali būti iš dalies paaiškintas didelesuaugusiųjų mokymosi formų, kurios laipsniškai susiformavo per paskutinįšimtmetį, įvairove. Viešosios bibliotekos ir audiovizualiniai centrai Šie centrai yra pavaldūs vietiniams švietimo komitetams ir vaidinadidžiulį vaidmenį suaugusiųjų mokyme. Bibliotekos skolina knygas, juostasir filmus studijų grupėms, mokykloms ir privatiems žmonėms, rengia parodas,paskaitas, koncertus. Centrai kopijuoja bei skolina audiopaskaitas.
ŠVEDIJOS POLITIKA
Dvidešimtojo amžiaus išvakarėse Švedija tapo vienu išsocialdemokratinių idėjų skelbimo centrų Šiaurės Europoje. Švedijosvisuomeninėje terpėje atsiradusi ir susiformavusi socialdemokratų partijaturėjo didelės įtakos daugelio Baltijos jūros regiono šalių, o ypač Rusijossocialdemokratijos judėjimui. Tačiau vėliau “švediškojo socializmo”principai paplito ir įsitvirtino tik Skandinavijos kraštuose. Kitur šiosnuostatos patyrė vienokią ar kitokią deformaciją. 1905 m. nuo Švedijos atsiskyrus Norvegijai, Šiaurės Europojevėl susiformavo trijų nepriklausomų Skandinavijos karalysčių bendrija, kuriPirmojo pasaulinio karo išvakarėse peraugo į neutralių valstybių aljansą.1917-1918 m. Švedijoje gimė “Norden” – panskandinaviškosios tarpvalstybinėssąjungos – idėja, kurios vienu iš idėjinių “krikštatėvių” galima laikytiilgametį Stokholmo miesto burmistrą Karlą Lindhageną, didelį Baltijoskraštų draugą. 1919 m. Švedijoje trijų Skandinavijos karalysčių atstovaiįkūrė draugiją “Norden” (“Foreningen Norden”), kurios svarbiausias tikslasbuvo stiprinti visuomenės “nordiškąjį” mentalitetą. Šios organizacijospirmuoju vadovu tapo ilgametis Švedijos premjeras, socialdemokratų lyderisHjalmaras Brantingas, kuris ilgainiui “Norden” sąvoką bandė praplėsti,siūlydamas į jos erdvę įtraukti ir Rytų Baltijos tautas. Švedijos mokslinėje terpėje atsirado ir “Baltoskandijos”sąvoka (1922 m. pasiūlė prof. Sten de Geer), ir samprata, kurią oficialiojepolitikoje stengėsi skleisti ir minėtieji politikai. Deja, susiklosčiusnepalankiai politinei situacijai 4-ojo dešimtmečio pradžioje, ši sąvokailgam buvo išstumta iš oficialiųjų valstybių santykių. Šiaurės Europosregionas iš dalies buvo susiskaldęs. Švedija, kaip ir Danija bei Norvegija,paskelbė neutralitetą, tačiau skirtingai nuo skandinaviškųjų kaimyniųnebuvo okupuota Antrojo pasaulinio karo metais. Dabar galima tik spėlioti,kas padėjo Švedijai išlikti beveik visiškai nepaliestai karo audros, tačiauviena yra tikrai aišku – Švedijos diplomatijos sugebėjimas laviruotipelnytai kėlė pasaulio politinių sluoksnių pagarbą. Po Antrojo pasaulinio karo Švedija iš karto pradėjoįgyvendinti plačią socialinės paramos programą, kurios vaisiai ilgainiuitapo žinomi kaip “švediško socializmo modelis”. Per du dešimtmečius po karoŠvedijos socialinė gerovė išaugo kelis kartus ir gerokai aplenkė Europosvidurkį. Aplinkos apsaugos judėjimas taip pat gimė Švedijoje 8-ojodešimtmečio pradžioje ir taip paveikė šalies politiką, kad švari gamta irŠvedija tapo vos ne sinonimais. Grynoji politika Švedijoje taip pat buvopermaininga, tačiau išlaikė svarbiausią savo principą – neutralumą. Nuo 1952 m. Švedija aktyviai dalyvauja Šiaurės kraštųTaryboje, beveik iki pastarųjų metų buvo šios organizacijos lyderė. 9-ojodešimtmečio pabaigoje Švedija nemažai prisidėjo prie trijų Baltijos kraštųnepriklausomybės atgavimo. 10-ojo dešimtmečio viduryje premjero KarloBildto pasiūlyta bendradarbiavimo formulė “5+3” iš esmės po pusės šimtmečioatgaivino Baltoskandijos idėją ir pagrindė intensyvaus Baltijos Asamblėjosir Šiaurės Tarybos bendradarbiavimo modelį. XXI a. Švedija turėtų tapti naujojo Šiaurės Europosregiono centru ir vienu svarbiausių taikos garantų. Švedija yra ribota konstitucinė monarchija, turintiparlamentinę valdymo formą. Karalius Karlas XVI Gustavas atlieka tikformalią valstybės vadovo funkciją. Parlamentas(Rikstagas) susideda išvienerių rūmų, kurių nariai, kurių yra 349, renkami tiesiogiai pagalproporcingo atstovavimo sistemą ketverių metų laikotarpiui. Rikstagas dirbanuo rugsėjo iki birželio vidurio. Vykdomoji valdžia patikėta ministruipirmininkui ir 19 kitų ministrų. Dabartinė socialdemokratų valdžiapriklauso ministrui pirmininkui Goranui Personnui. Kuris atėjo į valdžią1994 po trijų metų pertraukos. Karalius Karlas XVI Gustafas (Bernadottas)atsisėdo į sosta 1973, rugsėjo 15. Švedai visuotinę rinkimų teisę įgyjasulaukę 18 metų. 1997m. įvykusiuose rinkimuose dalyvavo 81,4% balsuotojų.Valdančioji socialdemokratų partija buvo valdžioje viena arba sudariusikoalicijas 1932— 1976m. bei 1982-1991m., taip pat nuo 1994m., onesocialistų partijos valdė 1976-1982m. ir 1991-1994m.. Po 1997m. rinkimųsocialdemokratų partija suformavo mažumos vyriausybę turėdama 131 iš 349vietų Parlamente. Šiandien visoje šalies teritorijoje yra 289 savivaldybės(taip pat ir kaimo vietovėse). Kiekviena surenka pajamų mokestį irorganizuoja visuomenines paslaugas. Ji atsakinga už mokyklas, vaikų irsenelių priežiūros įstaigas, komunalinių paslaugų įmones, būstus beikultūros ir laisvalaikio veiklą. Imigrantai, nuolatos gyvenantys Švedijojetrejus metus, turi teisę balsuoti ir iškelti savo kandidatūrą vietosvaldžios rinkimuose. Parlamento kontrolieriai tiria valstybės tarnautojųpiktnaudžiavimus valdžia. Kiti kontrolieriai gina visuomenės interesusstebėdami, ar nepažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra etninės ir lyčiųdiskriminacijos, ar nelaužomos spaudos etikos taisyklės, ar nepažeidžiamosvaikų, jaunimo ir žmonių su negalia teisės. Gyventojai arba žiniasklaidabet kuriuo metu gali patikrinti daugumą vyriausybės dokumentų. Nuo 1995m. Švedija yra Europos Sąjungos narė ir dirbademokratiškos, solidarios ir atviros Europos vardan. Nuo 2001m. Švedijapirmininkauja ES Parlamente tuo sutvirtindama savo dalyvavimą EuroposSąjungos veikloje. Švedija nėra jokių karinių aljansų narė, tačiau ji aktyviaidalyvauja kuriant naują Euro-Atlanto saugumo sistemą visai Europai,įskaitant ir Rusiją. Jos tikslas – paruošti geresnius nuostatus, kaipspręsti nesiliaujančius vietinius ir regioninius konfliktus Europoje.Svarbiausia šios veiklos dalis yra Švedijos dalyvavimas Partnerystės taikoslabui ir Euro-Atlanto partnerystės tarybos veikloje. Švedija yra nusiuntusi savo karinius dalinius į JungtiniųTautų taikos palaikymo pajėgas bei tarptautines taikos palaikymo pajėgasbuvusioje Jugoslavijoje. Šalis dalyvauja Europos saugumo irbendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Tarybos, taip pat VakarųEuropos sąjungos (VES) veikloje, siekdama didesnio saugumo Europoje. Dideli dešimtojo dešimtmečio pokyčiai Europoje privertėŠvediją pakeisti visą savo krašto apsaugos sistemą atsižvelgiant į naujasgrėsmes ir rizikas. Padidėjo šalies karinių pajėgų galimybės dalyvautihumanitarinėse ir taikos palaikymo akcijose. Ilgalaikė Šiaurės šaliųbendradarbiavimo tradicija tapo pagrindiniu Švedijos užsienio politikoselementu. Šalis siekia ir glaudesnio bendradarbiavimo su Baltijosvalstybėmis, kad šis regionas taptų stabilia ir ekonomiškai turtingaEuropos dalimi. Baltijos šalims buvo teikiama plėtros pagalba, ypačsiekiant padėti pasiruošti narystei ES. Yra paruoštos dvipusiobendradarbiavimo su šiaurės vakarine Rusija, Lenkija ir kitomis Centrinėsir Rytų Europos šalimis programos. Daugiapusis regioninis bendradarbiavimasvyksta po Baltijos šalių tarybos ir Barenco Euro-Arktikos tarybosvėliavomis. Švedija aktyviai dalyvauja pasauliniame bendradarbiavime.Didelė parama Jungtinėms Tautoms yra šalies užsienio politikos kertinisakmuo. 1997-1998m. Švedija buvo JT Saugumo Tarybos narė. Kiti pagrindiniaiužsienio politikos tikslai yra žmogaus teisių apsauga, demokratijos irteisėtvarkos skatinimas, tarptautinis nusiginklavimas ir aplinkos apsauga.Švedija yra daugelio kitų tarptautinių organizacijų, tokių kaip Ekonominiobendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) bei Pasaulio bankas, narė.1997m. Švedija tarptautinei plėtros pagalbai skyrė 0,9% šalies bendrųjųnacionalinių pajamų.
Švedija – konstitucinės monarchijos šalis
Didelę svarbą politiniam Švedijos gyvenimui turi Švedijos karališkojišeima. Švedijoj konstitucės maonarchijos užuomazgos atsirado po 1809 m.Konstitucijos. 1809 m. Konstitucija yra seniausia pasaulyje konstitucija poJAV konstitucijos. Ji galiojo iki 1974 metų. Ši Konstitucija buvo sudarytaremiantis Monteskjė (Montesquieu) teorija apie valdžių atskyrimą,atsižvelgta į Švedijos konstitucinę plėtrą. Karalius buvo visos karalystėsvaldovas, bet turėjo Ministrų tarybą, kurios pritarimo reikėjo visiems jonutarimams. Teisinė galia buvo padalyta tarp karaliaus ir Riksdago, bet tikRiksdagas turėjo teisę rinkti mokesčius. 1809 m. perversmo metu karalių Gustavą IV Adolfą pakeitė jodėdė, tapęs Karlu XIII. Jis buvo senas ir bevaikis, todėl reikėjo rastinaują sosto perėmėją.. Po jo sostą perėmė prancūzų maršalas Žanas BaptistasBernadotas, priėmęs Karlo Johano vardą. Kandidato pasirinkimą nulėmė norassuartėti su Prancūzija ir Napoleonui padedant susigrąžinti Suomiją, tačiauKarlas Johanas prisijungė prie koalicijos prieš Napoleoną ir po Kyliotaikos sutarties išplėšė iš Danijos Norvegiją, privertęs ją stoti į sąjungąsu Švedija. Ši sutartis galiojo iki 1905 metų. Nuo XIX a. vidurio pradėjus plisti demokratijos irliberalizmo idėjoms prasidėjo arši kova už karaliaus valdžią. Po 1840 m.reformos ministrai tapo savo ministerijų vadovais. Tai labai sustiprino jųstatusą. Kadangi ministrus rinkosi pats karalius, iš pradžių jų vaidmuonebuvo labai reikšmingas, tačiau padėtis pasikeitė, kai į sostą atsisėdoKarlas XV (1859-1872). Tada Taryba ir Riksdagas priėmė ne vieną lemtingąvidaus ir užsienio politikos sprendimą. 1872-1907 m. Oskaras II vėl įgijo svarbų vaidmenį politikoje,bet didesnės valdžios išsikovoti nesugebėjo, nes visą laiką susidurdavo suRiksdago opozicija. Po ilgos kovos karalius Oskaras II buvo priverstasnusileisti. 1907 m. karaliumi tapo Gustavas V. Jis buvo pirmasisnekarūnuotas karalius Švedijos soste. Tai nereiškė, kad jis buvo labaidemokratiškas. Tiesiog nepakentė puošnių ir teatralizuotų ceremonijų,kurias taip mėgo jo pirmtakas. Gustavas V rengėsi rimtai kovoti dėlkaraliaus statuso. Tačiau ateitis priklausė demokratijai irparlamentarizmui. 1917 m. rinkimus laimėjo kairiosios partijos, t.y. liberalaiir socialdemokratai. Po Pirmojo pasaulinio karo Švedijos konstitucijojebuvo padaryta nemažai pataisų, kurios reiškė galutinę demokratijos pergalęir karaliaus valdžios susilpnėjimą. Nepaisant to karalius Gustavas V savovaldymo metais (1907-1950) užkariavo žmonių simpatijas. Antrojo pasauliniokaro metais jis simbolizavo tautos vienybę, o tai reiškė, kad karalius buvopopuliarus kaip asmenybė. Gustavas VI Adolfas (1950-1973) irgi buvo pažangių pažiūrųžmogus, padėjęs sukurti naują santykių tipą – demokratinę monarchiją. Jo valdymo metais buvo parengta nauja Konstitucija, kuri 1975m. pakeitė senąją 1809 m. Konstituciją. Tik Gustavo VI Adolfo asmeniniųsavybių dėka šalis nebuvo paskelbta respublika ir buvo išsaugotamonarchija. Tik jo dėka karaliai rado savo vietą šių laikų Švedijosvisuomenėje. 1973 m. į sostą atėjo Karlas XVI Gustavas. Pagal naująjąKonstituciją karalius yra valstybės galva, kasmet spalio mėnesį jis atidaroRiksdagą, pirmininkauja specialiuose kabineto posėdžiuose, kurie vykstakeičiantis vyriausybei, taip pat reguliariuose informacinio pobūdžiokabineto susirinkimuose, kai vyriausybės nariai informuoja apie padėtįšalyje. Jis yra Užsienio reikalų patariamosios tarybos pirmininkas. ŠiąTarybą renka Riksdagas ir ji konsultuoja Riksdagą bei vyriausybę užsieniopolitikos klausimais. Karalius yra aukščiausias kariuomenės vadas, tačiaukarinėms šalies pajėgoms vadovauja vyriausybė. Būdamas valstybės galva,karalius priima rekomendacinius užsienio pasiuntinių laiškus, taip patpasirašo Švedijos pasiuntinių rekomendacinius laiškus. Pagal naująją Konstituciją karaliaus pareigos – atstovautišaliai įvairių ceremonijų metu. Pagal 1980 m. nutarimą dėl sostopaveldėjimo sostą paveldi vyriausias karaliaus ir karalienės vaikasnepriklausomai nuo lyties. Tai reiškia, kad princesė Viktorija, gimusi 1977m. liepos 14 d., yra Švedijos sosto įpėdinė. Karlas XVI Gustavas gimė 1946 m. balandžio 30 dieną. Jis buvojauniausias vaikas ir vienintelis sūnus princo Gustavo Adolfo ir princesėsSibilos šeimoje 1976 m. Karlas XVI Gustavas vedė Silviją Renatą Somerlat (Silvia RenateSommerlath), vokiečių verslininko ir brazilės iš Toledo dukterį. Ji buvovertėja ir 1971 m. dirbo Miuncheno Olimpinių žaidynių organizaciniamekomitete. Ten ji ir susipažino su Švedijos sosto įpėdiniu. Karalius su karaliene turi tris vaikus: Viktoriją Ingridą AlicijąDezirė (Victoria Ingrid Alice Desirée), Karlą Filipą Edmundą Bertilį irMadeleiną Teresę Ameliją Žozefiną.
ŠVEDIJOS TEISĖ
Švedijos teisė susideda iš germanų, romėnų ir anglų –amerikiečių teisės bruožų. Ji netokia, kaip Prancūzijoje ar kitokiosešalyse, kuriose yra juntama didelė Napoleono Kodekso įtaka, taip patnetaikoma precendentų sistema kaip JAV. Į Įstatymų leidžiamasias ir teismoinstitucijas taip pat įeina Rikstagas, Vyriausiasis Teismas,VyriausiasisAdministracinis Teismas, Darbo Teismas, Tardymo Komisijos, Teisės Taryba, Apygardų ir Apeliaciniai Teismai, Generalinė Prokuratūrair Advokatų Acociacija. Įstatymų įgyvendinimu (teisėsauga) rūpinasi apie 100santykinai nepriklausomų centrinės administracijos institucijų ir 21apskričių administracija. Kiekviena apskritis turi balsų dauguma išrinktątarybą, kuri įgaliota apmokestinti pajamų mokesčiu ir atsakinga daugiausiauž sveikatos priežiūrą savo regione. Švedijos teismų sistema susideda iš trijų teismų lygių:Apygardų Teismai, Apeliaciniai Teismai, ir Vyriausiasis Teismas. Švedijos teismų sistema:
|Bendrosios | | | |Administraciniai ||kompetencijos | | | |Teismai ||teismai | | | | || | |Nacionalinė Teimų | | || | |Administracija | | || | | | | || | | | | ||Vyriausiasis | | | |Vyriausiasis ||teismas | | | |Administracinis || | | | |Teismas ||Apeliaciniai | | | |Administraciniai ||teismai (6) | | | |Apeliaciniai || | | | |Teismai || | | | |(4) || | | | |Apygardos ||Apygardos | | | |Administraciniai ||teismai | | | |Teismai ||(70) | | | |(23) || | | | | ||Rajono Nuomos | | | |Pagalbinė ||ir Nuomojimo | | | |Įstatymų ||Tribunolai | | | |Institucija |
|(12) | | | | |
Nacionalinė teismų administracija
(Domstolsverket – DV) yra Švedijos centrinė administracinė institucijapranešanti valdžiai apie teismų funkcionavimą, taip pat vykdoaptarnaujančią funkciją (aptarnauja 118 teismų ir institucijų). Įinstitucijos aptarnavimo sferą įeina Vyriausiasis Teismas, ApeliaciniaiTeismai, Apygardos Teismai, Vyriausiasis Administracinis Teismas,Administraciniai Apeliaciniai Teismai, Apygardos Administraciniai Teismai,Rajono Nuomos ir Nuomojimo Tribunolai, Pagalbinė Įstatymų institucija . Į šios institucijos darbo užduotis įeina apmokymo, reguliavimo,patariamojo organo , kanceliarinės, prižiūrėjimo, kad teismai dirbaefektyviai funkcijos.
Bendrosios kompetencijos teismai
sprendžia kriminalines bei civilines bylas. Sprendžia taip vadinamasiasšeimynines bylas, vaikų globos ir išlaikymo klausimus, atlieka skyrybosprocedūras. Taip pat sprendžia tam tikras bylas, kuriose nėra dviejųteismo dalyvių, pavyzdžiui: turto registravimo, hipotekų, testamentų bylas.Kitokio, lenvesnio pobūdžio bylos keliauja į Administracinius Teismus.
Administraciniai Teismai
pirmiausia sprendžia bylas susijusias su interesų susikirtimu tarpvisuomenės ir individo. Tokių bylų pavyzdžiai galėtų būti, mokesčių,sukčiavimo bylos ir t.t.
2004 Švedijos vyriausybė iš šalies biudžeto skyrė 26,4 miliardusŠvedijos kronų teisėsaugos institucijoms. 2003 metais Švedijos bendrosios kompetencijos teismai nagrinėjo: 75 021 kriminalines bylas; 69 675 civilines bylas; 16 967 kitas bylas: 2004 sausio1 dieną Švedijoje užregistruota 1703 teisėjų tarp kurių 48%moterų.
Darbo Teisės Teismas
Įkurtas 1929 metais ir sprendžia ginčus iškilusius tarp darbdavio irdarbuotojo. Dažniausiai darbo teisės bylos sprendžiamos pirmaja irpaskutiniaja instancija, nors kartais tokios bylos pirma keliauja įApygardų Teismus su teisę į apeliaciją Darbo Teisės Teismams. Darbo TeisėsTeismą sudaro septyni nariai: du iš darbdavio pusės, du iš darbuotojo (visiketuri nebūtinai turi turėti patirtį). Kiti du – vyriausiasis teisėjas irir jo pavaduotojas privalo turėti teisėjo patirtį. Paskutinis, septintasnarys neprivalo turėti teisėjo patirties, bet privalo nusimanyti apie darborinką.
Rinkos, prekybos Teismas
Įkurtas 1971 pagal Darbo Teisės Teismo modelį. Jis sprendžia ginčusiškilusius dėl neteisėtos konkurencijos ar kitus verso reguliavimoklausimus. Teismą sudaro penki nariai: vyriausiasis teisėjas, jopavaduotojas, ir asmuo turintis teisėjo patirtį. Likę nariai turi būtifinansų ekspertai. Vyriausybė paskiria visus narius.
Patentų Apeliacijos Teismas
Yra specialus administracinis teismas. Jis sprendžia bylas susijusiassu intelektine sauga, patentų registracija, prekybos ženklais, plagiavimuir t.t. Apeliacija dėl Patentų Apeliacinio Teismo sprendimo gali būtiįteikiama Vyriausiajam Administraciniam Teismui.
Visi šie teismai yra visiškai arba dalinai integruoti į pagrindiniusteismus.
Teisė neatskiriama nuo pareigos, o karalius neatskiariamas nuo savokaralystės, todėl labai svarbu yra pakalbėti apie karaliaus pareigas savokaralalystėi ir piliečiams. Taigi pagrindinės karaliaus pareigos būtų tokios: 1.Karalius vadovauja specialiai tarybai, kuri yra suburiama, kaikeičiasi valdžia. 2.Kiekvienais metais jis atidaro Rikstagą. 3.Karalius vadovauja Patariamosios Tarybos susirinkimui užsienioklausimais. (Jis yra Patariamosios Tarybos narys, kuri yra paskirta Rikstagokonsultacijoms užsienio reikalais). 4.Karalius yra svarbiausias Švedijos krašto apsaugos atstovas ir turiaukščiausią rangą kiekvienoje karinėje srityje, taip pat yra garbės vadastam tikroms kariuomenės elementams. 5.Karalius yra svarbiausias atstovas santykiuose su užsienio šalimis.Jis priima įgaliojamuosius raštus iš užsienio ambasadorių ir pasirašoŠvedijos ambasadorių įgaliojamuosius raštus.
Jei karalius yra išvykęs arba negaluoja, jo pareigas laikinai perimakitas svarbiausias šeimos narys, turintis 18 m. Po Rikstago rezoliucijos, priimtos Lapkriti 1994 metais,tikraisiais karališkosios šeimos nariais tampama sulaukus 18m. Jam negalibūti iškelta byla civiliniu pagrindu. Jo statusas gali būti konstituciškai pakeistas tik Rikstagui priėmusdvi rezoliucijas.
FILOSOFIJA IR RELIGIJA XX a. švedų literatūra
Įvadas Savaime suprantama, kad ištiso šimtmečio švedų literatūra apima daugįvairių literatūros krypčių: tai nacionalinis romantizmas, flaneriųliteratūra, ekspresionizmas, buržuaziniai romanai, siurrealistinė lyrika,urbanistinė proza, visuomenės kritika, socialinis realizmas, gerovėsvalstybės subyrėjimo ir asmenybės trapumo aprašymai. Šioje literatūrosscenoje kai kuriems rašytojams tenka vienas, tačiau įsimintinas vaidmuo,kiti atskleidžia tai vieną, tai kitą savo kūrybinio talento pusę. Įvairūsskirtingų epochų balsai garsiai ir tyliai kreipiasi į mus iš „savojo” XXamžiaus. Amžių sandūros literatūra Šio amžiaus pradžioje švedų literatūroje viešpatavo du milžinai – taiSeimą Lagerlöf (1858-1940m. ir August Strinberg (1849-1912m.). Strinbergo„Raudonasis kambarys” (Rodą rummet) 1879m., ir Seimos Lagerlöf „Saga apieGestą Berlingą” ( Gösta Berlings saga) 1891., laikomi pirmaisiaismoderniais švedų romanais. Šių rašytojų kūryba turėjo įtakos viso XXamžiaus švedų prozai ir dramai.
Seimos Lagerlöf „ Stebuklingosios Nilso Holgersono kelionės po Švediją” (Nils Holgerssons underbara resa genom Sverige), 1906-1907m., sukurtoskaip žaidimas su Švedijos geografija. Ne viena moksleivių karta šią knygąmokėjo mintinai. Po dvejų metų išėjo istorijos skaitiniai „Švedai ir jųvadai” (Svenskarna och deras hovdingar), kurių autorius – Verner vonHeidenstam (1859-1940m.). Dėl nuolatinės Strinbergo opozicijos valdančiajaiklasei, liaudies dainiaus vaidmuo atiteko Heidenstamui. Jo kūrybai,prasidėjusiai nuo poezijos rinkinio „Pilgrimystė ir klajonių metai”(Vallfart och vandringsdr) 1888m., būdingas domėjimasis Švedijos istorijair nacionaliniu romantizmu. „Naujos eilės” (Nya dikter), 1915m., tapopaskutiniu ryškesniu jo kūriniu. Tačiau madingiausia to meto literatūros srovė – simbolizmas. Keletąsimbolistinių dramų parašė Augustas Strinbergas, atvėręs ne vienas naujasduris dramaturgijoje. Jo dramoje „Sapnas” (Ett drömspel) nuskamba garsiojifrazė: „Kaip gaila žmonių”. Garsiausias simbolizmo poetas Vilhelm Ekelund (1880-1949m.) tapo vienupirmuoju švedų modernistu. Jis rašė baltosiomis eilėmis, o vėliau kūrė esėir aforizmus. Amžių sandūroje, įsivyravus šimtmečio pabaigos nuotaikoms,susiformavo flanerių (pranc. flaneur -‘dykinėtojas’) literatūra. Viskuo nusivylusius ir tuščiai leidžiančius laiką personažus savoromanuose itin vykusiai vaizdavo Hjalmar Soderberg (1869-1941m.). Įdomutai, kad rašytojas visiškai nesmerkė jų dekadentiško gyvenimo būdo. „Rimtasžaidimas” (Den allvarsamma leken), 1912m., tapo vienu pirmųjų klasikiniųmeilės romanų švedų literatūroje, kuris, beje, iki šiol tebėra benelabiausiai skaitomas meilės romanas. „Klaidos” (Forvillelser) ir „DaktarasGlasas” (Doktor Glas) vertinami už tapybiškus Stokholmo vaizdus. Dešimtas dešimtmetis Paskutinis preito tūkstantmečio dešimtmetis dar nepaliko savo ryškauspėdsako. Šį laikotarpį sunku apibrėžti, jo literatūra labai marga irnesusijusi su viena kryptimi. Ir vis dėlto galima pastebėti, jog rašytojailabiau linkę išsipasakoti, kai kada jie susidomi visuomeniniu gyvenimu.Lyrikai ir toliau apdainuoja kasdienybę ir mažiau eksperimentuoja su kalba.Poetas Goran Greider (g. 1959m.) pradėjo šią tradiciją savo eilėraščiųrinkiniu „Kai nutyla gamyklos” (Ndrfabrikerna tystnar). Noras sugrįžti priesocialinio realizmo ir dokumentinio rašymo kilo ir prozoje. Ypatingą vietą tarp pereito dešimtmečio pabaigoje iškilusių prozaikųužima Robert Kanga (g. 1951m.), kuriantis niūrius socialinius-psichologinius romanus ir apsakymus. Atgijo autobiografijų ir išpažinčių literatūra. Peter Kihlgård (g.1954m.), išgarsėjęs savo talentu fantazuoti, išleido lyrinės prozos kūrinį„Nurodymai tėvui” (Anvisningar till enfar), 1996m., kuriame aprašo savovaikystę. Vaikystės prisiminimus parašė ir Björn Ranelid (g. 1949m.) – „Visiemsžemės ir dangaus žmonėms”, 1997m.. Tai vienas iš nedaugelio devintajamedešimtmetyje iškilusių rašytojų, kuriam pavyko patraukti didelį skaitytojųratą ir išlikti skaitomu spaudos kultūros puslapių autoriumi. Kai kurie anksčiau debiutavę skirtingų krypčių rašytojai šiamedešimtmetyje sutvirtino savo padėtį literatūroje. Vertėtų paminėti SigridCombüchen (g. 1942m.), išgarsėjusią romanu „Baironas” (Byron), o vėliaurafinuota forma sąmojingai parašiusią romaną „Ilgi ir trumpi skyriai”(Långa och korta kapitel). Groteskiškas ir legendą primenantis rašytojo Torgny Lindgren (g.1938m.) romanas „Kamanių medus” (Hummelhonung) turi sąsajų su ankstesniu1982m. išėjusiu jo šedevru „Gyvatės pėdsakas ant uolos” . Aštuntajame dešimtmetyje pradėjusi kurti romanus poetė ir dramaturgeAgneta Pleijel (g. 1940m.) pasisekimo sulaukė išleidusi filosofinį romaną„Fungi” (Fungi). Pastaraisiais metais kaip rašytoja sutvirtėjo ir Inger Edelfeldt (g.1956m.). Ji gilinasi į trapių asmenybių sąmonės reiškinius ir parodo, kaipjų vidiniai polėkiai susiduria su tikrove. Naujausias jos apsakymų rinkinys„Nuostabusis chameleonas” (Denforunderliga kameleonten) sulaukė nemažopublikos dėmesio. Švedų Nobelio premijos literatūros laureatai Selma Lagerlöf 1909m. Verner von Heidenstam 1916m. Erik Axel Karlfeldt 1931m. Pär Lagerkvist 1951m. Eyvind Johnson / Harry Martinson 1974m.
ŠIUOLAIKINIS ŠVEDIJOS MENAS
Įvadas Šiuolaikinio Švedijos meno vystymuisi budinga vyraujančių tendencijųsąveika; tai švytuoklė, svyruojanti tarp švediškosios ir pasaulinėstradicijos, tarp konvencionalumo ir laisvės siekimo XIX a. pabaigoje, mūsųšimtmetyje – pirmiausia tarp savitumo ir vyraujančios krypties, tarpprovincionalumo ir urbanistinės tradicijos. Šiuolaikinio švedų menoistorija neatsiejama nuo šalies perėjimo iš valstiečių krašto į pramoninęgerovės valstybę, o vėliau – į postindustrinę informacijos visuomenę. Iš niūrių dirbtuvių į gamtą Šiuolaikinio švedų meno šaknys gludi vadinamajame opoziciniamejudėjime (opponentrörelsen). Jį sukėlė ilgą laiką kunkuliavęsnepasitenkinimas Meno akademija, kuri XIX a. viduryje, nepaisydama menkofinansavimo ir gerų pedagogų stygiaus, dominavo meno pasaulyje. MokymasAkademijoje buvo vienpusiškas ir pasenęs. Gavę karaliaus rekomendaciją,tokie menininkai kaip Carl d’Unker, Kilian Zoll, Markus Larsson, EdvvardBergh Alfred Wahlberg išvyko tęsti mokslo į Diuseldorfą. Tenykščiame menevyravo liaudies gyvenimo vaizdai, kuriami smulkiaburžuazine maniera, opeizažistai, entuziastingai studijavę gamtą, tapyti grįždavo į studijaspagal stende išdėstytas kompozicijas. Mėgstamiausi to laikotarpio žanrai,pvz., istorinė tapyba ir idiliniai vaizdai, peizažai ir portretai, buvostipriai susiję su tautiniais motyvais. Tačiau vėlesnės dailininkų kartosvis labiau tolo nuo tautiškumo. Menininkai noriai keliaudavo į Prancūzijąir studijavo impresionizmą. Nors ne visi skubėjo tapti vienos ar kitossrovės pasekėjais, daugelis susidomėjo tapyba gryname ore ir šviesosstudijomis. Visa tai gerokai skyrėsi nuo tamsiai rudų Diuseldorfo mokyklostonų ir Meno akademijos tautiškumo tendencijų. 1880-ųjų pradžioje netoli Paryžiaus esančiame miestelyje Gres-sur-Loing įsikūrė švedų dailininkų kolonija, kuriai priklausė ir KariNordström, Nils Kreuger bei Carl Larsson. Šių ir kitų dailininkų grupėspastangomis 1880-ieji tapo naujos orientacijos pradžia: iš niūrių dirbtuviųir studijų menininkai išėjo į gryną orą, kad galėtų tiesiogiai stebėtigamtą. 1885 m. tapytojas Ernst Josephson ir dar 84 kiti menininkai (tarpjuk minėtieji Nordstrom ir Lars- son) nutarė pasipriešinti sustabarėjusiaiAkademijos pozicijai. Jie pateikė ilgą reformų sąrašą, be kita ko,reikalaudami, kad pedagogai turėtų individualias studijas, o mokiniaigalėtų laisvai rinktis, pas ką mokytis, kad kelionių stipendijos būtųprieinamos ne tik Akademijos studentams. Kadangi Akademija net nesiteikėsvarstyti reikalavimų, 1886m. opozicionieriai įkūrė Dailininkų sąjungą. Darprieš metus Stokholme jie pradėjo rengti savo darbų parodas, kurių vienaiškalbingai vadinosi „Prie Senos krantų”. Pastarieji dešimtmečiai Devintojo dešimtmečio pradžia skelbė naują pavasarį energijos kupinaitapybai ir iš naujo prikėlė susidomėjimą teorija ir visuomene. Vienitapytojai, pvz., Håkan Rehnberg (g. 1953m.) ir Johan Scott (g. 1953m.),taip pat Rolf Hanson (g. 1953m.), sugebėjo dirbti individualiai irpatraukti geranorišką kritikos dėmesį; kiti, kaip antai Max Book (g.1953m.), Eva Löfdahl (g. 1953m.) ir Stig Sjölung (g. 1955m.), įkūręvadinamąją Wallda grupę ir perkėlė savo meną į įtampos lauką, atsirandantįtarp poetinės paveikslo metaforikos ir tipiško miesto žmogaus dvilypumo,kurį uždeda gamta ir kultūra. 8O-ųjų metų instaliacijos neretaidemonstruojamos neįprastose vietose, pavyzdžiui, apleistose pramoninėsepatalpose. Trys „ibid” parodos, kurias sekdamas Niujorko pavyzdžiuinicijavo Jan Håfström ir kurios pirmoje dešimtmečio pusėje pritraukė daugdalyvių, atstovauja šiai nutolimo nuo institucijų tendencijai. Galbūtnaujasis Stokholmo Šiuolaikinio meno muziejus, atidarytas 1998m. vasarį,sustabdys šį procesą (jeigu to dar nepadarė Rooseum muziejus Malmėje irnaujoviškai dirbanti danų galerija Louisiana). Iš užsienyje sėkmingai pasirodžiusių švedų galima būtų paminėtioriginaliai dirbantį skulptorių ir „objektų gamintoją” Ulf Rollof (g.1961m.). Projektui „Lifeboat” (liet.- gelbėjimosi valtis) jis panaudojosavo patirtį iš 1985m. itin stipraus Meksiko žemės drebėjimo, o 1992m.pademonstravęs „Documenta” parodoje Kasselyje milžinišką musgaudį „BellowsIX”, jis tapo pirmuoju švedu daugiau kaip po dešimties metų dalyvavusiutame renginyje. Tapytojos Cecilios Edelfalk (g. 1954m.) darbai buvopademonstruoti San Paulo bienalėje (1994m.) ir Whitney muziejuje Niujorke. Antroje devintojo dešimtmečio pusėje itin didelio dėmesio sulaukėkalbos teorija ir fotografiniai darbai. Ingrid Orfali (g. 1952m.) iš kitųišsiskiria feministine pozicija, o Fredrik Wretman (g. 1953m.) šliejasiprie popmeno, kuris kartu su kitais septintojo dešimtmečio stiliais(fluxus, minimalizmu ir konceptualiuoju menu) sudaro tradicinį šiuolaikiniomeno foną. Apskritai, moterys, tiek technikos, tiek motyvų ar stiliųprasme, laipsniškai įsitvirtino švedų mene. Ryškus pavyzdys – Annika von Haussvvolff (g. 1967m.) ir jos pusiaudokumentinės, pusiau išgalvotos fotografinės scenos. Dešimtajamedešimtmetyje dėl ekonominės krizės menas pasuko paprastų technologijųkeliu, sekdamas Amerikos Vakarų pakrantės pavyzdžiais. Ypatingas dėmesysskiriamas ekologinėms problemoms. Štai, pvz., Henrik’o Håkason’o (g.1968m.) instaliacijos augalams su didele drėgme ar tropinėms varlėms,eksponuojamoms skambant siautulingai šokių muzikai. Menininkai ir toliaudomisi įtampa tarp didmiesčių kultūros ir vis labiau svetimėjančios gamtos,o visuomenė iš naujo pradeda diskutuoti apie biologinį paveldą. Kitavertus, mene vis sunkiau užčiuopti prieštaravimą tarp švediškumo irtarptautinės tradicijos. Šį reiškinį negrįžtamai pakeitė įvairiosstipendijos studijoms užsienyje, užsienio dailininkų pristatymai Švedijoje,dažniau organizuojamos bienalės, kuriose galima apsilankyti ar dalyvauti susavo darbais, naujos komunikacijos galimybės informacinėje visuomenėje.
MUZIKA
Liaudies muzika XX a. švedų liaudiška muzika kaip ir kitur pasaulyje perėjo vystymosikelią nuo žarnų stygų iki sintezatorių, nuo merginų-melžėjų šūkaliojimų ikifolkroko, nuo samių priedainio „jojk” iki orientuotos į produktą pasaulinėsmuzikos. Sena ir nauja gyvuoja greta. Tačiau populiariausi liaudies muzikosinstrumentai ir toliau tebėra smuikas, balsas, klavišinis smuikas,akordeonas ir tam tikra prasme dūdmaišis bei kiti burdoniniai instrumentai,pvz. džiga. Daug vandens nutekėjo nuo tų laikų, kai savo tyrimus darė acheologas,folkloro rinkėjas ir teisininkas Richard Dybeck (1811—77m.). Apsivilkęsilgais vilko kailiniais jis, anot jo paties, užrašinėjo „gyvą tikrą muziką,o ne tas išmoktas, mirusias tradicijas”. Amžių sandūros laikotarpiuliteratų sluoksniuose kyla didelis susidomėjimas „liaudimi”. Liaudis, ikitol nepažinta minia, greitai tapo aukštu idealu. O liaudies muzika, kitaipnegu socialinė raida, šlovinama kaip nesugadinta jėga. Nuo 1920m. Nacionalinė liaudies muzikantų draugija imasi veiklos, įkurią įtraukiamos vietinės smuikininkų grupės iš visos šalies. Skansenevykusių muzikantų švenčių pavyzdžiu iki šiol Švedijoje organizuojamadaugybė įvairiausių smuikininkų susiėjimų; pvz., Bingsjö ir Delsbo šventės.Aukščiausias titulas, suteikiamas smuikininkui, yra Riksspelman arba Zorn’opažymėjimas, vadinamas jį pasiūliusio dailininko Anders’o Zorn’o (1866-1920m.) vardu. Apie 1970m. per Europą nuvilnija milžiniška liaudiškos muzikos banga –atgimimo judėjimas, kuris apima beveik visą Švediją ir priverčia iš naujopažvelgti į bendras ideologines, politines ir socialines-kultūrinesvertybes. 1985m. susidomėjimas liaudiška muzika vėl atgyja, ir prie to tamtikra dalimi prisideda tarptautinis folkloro festivalis Falune (Falun FolkMusic festival). Pakko Gustaf’o (g. 1916m.) grojimas dažnai primena nuotaikingą irsenovišką jo tėvo Pakko Olle muzikavimą. Tačiau jo muzika taip patapibūdinama kaip skvarbi ir stipri, padūkusi ir šiek tiek laukinė. Jiskrieja per rąstus ir uolas, tačiau niekada nepriartėja prie pabaigostrumpiausiu keliu. Groti Pakko Gustaf’ui yra tas pat, kaip kalti vinis arstiklinti langus. Taip laksto jo smuiko strypas, grodamas linksmąją Bingsjöpolką. Visko jis išmoko savarankiškai. Šis garsas yra tikras kultūrospaminklas. Švediška polka su užtęstu tritakčiu ritmu kilo iš lenkų šokio, kuris įŠiaurę atkeliavo su XVII a. polonezu. Iki šiol tai buvo savotiškasmuzikinis centras, apie kurį sukasi visa kita švedų liaudiška muzika.Laikui bėgant, idealai keitėsi ir buvo kritikuoti, tačiau visi sutaria, jogliaudišką muziką būtina globoti ar tai būtų kaimo muzikos, ar avangardorėmuose. Kai kurios muzikos ir jos atlikimo naujovės yra tokiosvisaapimančios, jog tikriausiai derėtų prabilti apie naująją švedųliaudišką muziką. Pakitusį muzikos vaidmenį patvirtina ir muzikantų tapatumo suvokimas:smuikininkas, muzikantas ar folkloro atlikėjas. Faktas, jog vis dažniaupirmenybė teikiama smuikininko pavadinimui, parodo, jog vėl atgijosusidomėjimas tautos kultūriniu paveldu. Šiandien liaudišką muziką Švedijoje kuria labai skirtingus pagrindusturintys kompozitoriai. Šalyje labai stiprios smuikininkų tradicijos iretnomuzikinis judėjimas, toliau plėtojantis šį stilių. Liaudiška muzikaatliekama vis naujose scenose. Šiuolaikinei švedų liaudiškai muzikaibūdingi nauji instrumentai, naujos muzikavimo formos, įtaka iš kitųkultūrų. Liaudies muzikos sąvoka įgijo globalinį mastą. Iš vienos pusės, turimevisą kaleidoskopą imigrantų atliekamos muzikos: alžyrietiškas rai,marokiečių gvana, Zairo kvasakvasa, argentiniečių tango, rusų armonika. Iškitos pusės, fenomenas „World Music” („Pasaulio muzika”) ir ją lydintikultūros industrija užkariavo Švediją. Šio proceso ištakų reikėtų ieškotivisuotinėje požiūrių į muziką kaitoje, kuri prasidėjo dar šimtmečiopradžioje. Hoven Droven hardroko stiliumi atlieka polkas iš Orša vietovės. AndersRosén (g. 1946m.) savo namuose virtuvėje taip griežia elektriniu smuiku,kad nuo sienų atšoka tapetai. Sandvike jaunimo grupė įkūrė „El-manslaget”(„Elektro-nininkų kompaniją”). Grupės „Garmarna” ir „Hedningarna” sujungiapolkas su sunkia groove stiliaus šokių muzika. Urban Turban kuria liaudiškąmuziką iš bliuzų. O be sodraus styginio „Våsen” intarpo Nordman’as vargiaibūtų iškopęs į švedų hitų viršūnes. Kartais gali kilti noras sustojus pakelėje ir aprėdžius tautiniukostiumu pagroti Jo Didenybei. Kartais reikia atkreipti dėmesį į savotarmę. O kartais norisi nukeliauti į egzotiškus kraštus ir parsivežti namoskambančių įspūdžių. Ne vieno vertintojo manymu, iš visų žanrų šiuo metu Švedijojesparčiausiai vystosi liaudiška muzika.
Populiarioji muzika Populiariosios švedų muzikos istorija pasakoja apie dainių, kuris tapodainų kūrėju, trubadūru, estrados solistu, dainininku, šlagerių atlikėju,popmuzikantu ir galiausiai roko žvaigžde bei didžiausia Švedijos eksportopreke. Edvard’o Persson’o (1888—1957m.) daina „Jag har bott vid enlandsväg“ („Gyvenau prie kaimo kelio”) į „Ace of Base” panaši tik savopopuliarumu. Paminėjus Evert Taube (1890—1976m.) vardą, prisimenamas ne tikgarsiausias Švedijos dainų autorius, bet ir Europos literatūrinės švietimo
tradicijos puoselėtojas, kurio šaknys glūdi liaudiško ir aukštojo kabaretotradicijoje. O kur dar nemaža komercinė sėkmė. Evert Taube taip patsimbolizuoja švediškumą, kuris, jo paties žodžiais tariant, „apima malonumąir džiaugsmą, darbą ir kančias, tautišką dainos meną, kuris pasauliopramogų industrijoje įtvirtina mūsų humorą ir pasakojimo meną beimelancholiškumą”. Senosios švedų operetės branduolį sudaro Emma Meisner (1866—1942m.),Naima Wifstrand (1890-1968m.), Margit Rosengren (1901-52m.), Isa Quensel(1905-81m.) ir, savaime suprantama, Zarah Leander (1907-81m.), išsiskyrusisavo giliu altu ir dramatine artikuliacija. Europoje ji išgarsėjo 1936m.rudenį padainavusi garsiajame Vienos teatre Theater an der Wien. Operetėje„Axel an der Himmelstur” („Akselis prie dangaus vartų”) ji sukūrėdieviškosios Holivudo žvaigždės Gloria Mills vaidmenį. Taip ji tapo„antrąja Garbo”, tačiau tais įtemptais laikais jos kūryba sulaukė irpolitinio įvertinimo, nes dainininkė buvo kaltinama simpatijomis naciams. Švediška daina raudona gija pereina visą muzikos istoriją, ogaliausiai ji išsiveržia į šokių aikšteles ir viešuosius parkus. Į šią gijąįverpiama ir folkloro atspalvių: paryžietiška kavinių daina, britų baladės,argentiniečių tango, Brazilijos samba, graikų rebetika. Tiek CornelisVreeswijk (1937-1987m.), tiek Olle Adolphson (g. 1934m.) išmoksta valdytidainos žaismingumą ir suteikia jai kosmopolitiškumo. Tuo pat metu kiti du bardai, Ulf Peder Olrog (1919-72m.) ir PoveiRamel (g. 1922m.), kuria popuri ir švelniai šaiposi iš anglų ir amerikiečiųįtakos. 1963m. į Švediją atvyksta „Beatles”. Per dvi savaites šalyje susikuriadaugiau kaip 100 popgrupių, tiksliai kopijuojančių bitlų įvaizdį ir garsą.Naujuose popmuzikos centruose amžiaus riba nuleidžiama iki 15 metų, ir tuopačiu muzika skyla į jaunimo ir suaugusiųjų – šis padalinimas galioja ikidabar. Ankstyvosios popmuzikos istorijoje išliko šie vardai: „Mascots”,„Tages”, „Shanes”, „Hep Stars”, „Ola & the Janglers”. Tačiau prieš taiGeteborgo grupė „Spotnicks”, išpopuliarėjusi savo kosminiais garsais,pateko į britų „Top 50″ ir sėkmingai gastroliavo JAV ir Japonijoje.Nepaisant tam tikro sąstingio aštuntojo dešimtmečio pradžioje, tuo metuŠvedija davė pasauliui dvi garsias dainas: ABBA ir jos „Dancing Queen” beiBjörn’o Skif o (g. 1947m.) „Hooked On a Feeling “. ABBA daina „Waterloo”, pelniusi grupei pergalę Europos dainųfestivalyje 1974m., pagimdė ne tik komercinę imperiją, palikusią savopėdsaką popmuzikoje ir apie ją kilusiose diskusijose, bet ir suformavopasaulio požiūrį į populiariąją muziką ir roką, pažymėtus ženklu „Made inSweden”. Į ABBA muziką prasiskverbė kai kurie kaimo smuikininkų muzikavimobruožai: ryški ir šviesi vokalo linija, akcentuojami harmoniniai irmelodiniai kontrastai, derinami su itin kokybišku įrašu ir montavimu.Plataus diapazono moteriškas ir vyriškas vokalai buvo ir tebėra unikalūs.Šalia grupės ABBA aštuntajame dešimtmetyje kilo nekomercinis muzikinisjudėjimas, neslėpęs savo politinių ambicijų. Jo atstovai – Pugh Rogefeldt(g. 1947m.), Ola Magnell (g. 1946m.), Björn Afzelius (g. 1947m.), MichaelWiehe (g. 1946m.) irkt. Ulf Lundell (g. 1949m.) sujungė progresyviustekstus, liaudišką dainų melodiją, žargoną ir protestą, suteikdami jaunimomuzikai literatūrinį statusą. Vėliau maištingi Lundell’io tonai kiekpritilo, o jo daina „Oppna landskap” („Atviras kraštovaizdis”) pakylėtabeveik iki nacionalinio himno aukštumų. Kairuoliškų nuotaikų atgimimas sukėlė Švedijoje pankų judėjimą, kuriopriešakyje — Ebba Gron. 1986m. tam tikra prasme pakartojama Skif’o ir ABBAsėkmė, kai grupės „Europa” daina „The Finai Countdown” iškopia į pirmąjąvietą 26 pasaulio geriausių dainų rinkimuose. Tiesa, pasisekimas trukogerokai trumpiau. Tačiau Švedija gali pasigirti dar viena roko, linkstančio priepopmuzikos ir mainstream krypties, grupe. Tai „Roxette”, kurią sudaro PerGessle (g. 1959m.) ir Marie Fredriksson (g. 1958m.). „Roxette” įsikūrė1986m. ir iki šiol priklauso prie garsiausių pasaulio grupių. Atsižvelgus į nuošalią Švedijos padėtį Europoje, jos pop ir rokomuzikos pasiekimai iš tiesų kelia nuostabą, ir šiuo metu tai vienasvarbiausių šalies eksporto šakų. O naujoji švedų pasiekimų banga dar nepakilo iki savo viršūnės: puikigrupė „Army of Lovers”, hiphopo meistras „Dr Alban”, soul dainininkas ErikGadd, nepakartojamas Thomas Di Levą, o galbūt pirmiausia — „Ace of Base” ir„CardiganReligija Švedijoje religija užima gan svarbu vaidmenį. Iš kiekvieno mokesčiųmokėtojo yra atskaiciuojami mokesčiai bažnyčiai. 82% Švedijos gyventojųevangelikai liuteronai likusieji Romos katalikai ir kitu tukejimu atstovai.
VERSLO PAPROČIAI IR PRAKTIKA Švedija turėdama gausius geležies rūdos, medienos ir vandens energijosišteklius bei sumanius inžinierius ir kvalifikuotus darbininkus greitaiišvystė savo pramonę ir tapo pasiturinčia šiuolaikine valstybe.Geriausiai vystėsi daug žinių reikalaujantys sektoriai, tokie kaiptelekomunikacijos ir farmacija. Dėl sėkmingos eksporto veiklos Švedijosrinkos dalys padidėjo daugiau negu 20% nuo 1992m.. Nepaisant kuklios BNPdalies (22% 1997m.), gamybos pramonė ir toliau sudaro didžiausią Švedijoseksporto dalį. Miško produkcija sudaro 14%, cheminės medžiagos 10%, iškurių 4% yra farmacijos produktai, 55% sudaro pagaminti metalo produktai,mašinos ir įrengimai. 20 didžiausių gamybos grupių, kurias sudaro AGA,ASTRA, Electrolux, Ericsson, Pharmacia, Volvo ir SCA,SAAB, eksportuojamosprekės sudaro pusę viso Švedijos eksporto. Švedijos gamybos sektoriaustyrimų ir plėtros intensyvumas yra vienas didžiausių pasaulyje. 20 dideliųgamybos grupių išlaidos tyrimams ir plėtrai sudaro 80% visų Švedijosgamybos sektoriaus išlaidų tyrimams ir plėtrai. Tradiciškai kapitaloimliosšakos, tokios kaip popieriaus masės ir popieriaus produktų bei juodųjųmetalų produktų gamyba, sudaro didelę Švedijos gamybos dalį. Tačiau vissvarbesnės tampa sudėtingų produktų, tokių kaip telekomunikacijos įranga,specializuotos mašinos, transporto priemonės ir farmacijos produktai,gamyba. Nuo 1980 iki 1990m. Švedijoje buvo didelis tiesioginių investicijųnutekėjimas. 1986-1990m. 80% tiesioginių finansinių investicijų pateko įES, nes Švedijos įmonės užsiėmė pozicijas ES vidaus rinkoje. Dešimtajamedešimtmetyje padidėjo tiesioginės finansinės investicijos šalyje. Vadybos stilius švedijoje Kiekviena šalis turi savo verslo stiliu. Švedijos yrakomandinis darbas . Mokėjimas organizuoti komandini darba ir valdytidarbuotojus yra svarbiausias gero švedu vadovo bruožas. Geras vadovaŠvedijoje apibūdinamas kaip žmogus turintis sugebejima suburti, integruotisir valdyti komandas. Darbininkai labai vertina vadovavima kuris jiemleidžia pasijusti komandos dalimi. Kitaip sakant geras vadovas tas kurissugeba iš kiekvieno komandos nario išgauti viska ka jis geriausiai moka irjei kiekvianas komandos narys dirbs kaip moka geriausiai tai darborezultatai bus geri. Komandinis darbas Švedijoje priimtas kaip labai integruotasbendrarbiavimo būdas, tai susipriešina su kitai komandinio darbo būdais.Pvz: kitose šalyse komandinio darbo principas padėti komandos žvaigždeiparodyti ką jis sugeba geriausiai ir tokiu būdu pasiekti pergalę. TačiauŠvedijoje aptarinėjimas kiekvieno nuomonės yra normalus komandinio darboorganizavimo budas. Vieni svarbiausių aspektu komandinio darbo irkonsultavimasis ir bendras sprendimu priėmimas. Vadovai itraukia darbininkus i darba. Konsultacijos prasideda nuoinformacijos dalinimosi apie daromą projekta. Visi darbininkai galiišreikšti savo nuomone nepriklausomai nuo išsilavinimo ar padetieskompanijoje. Šiuo momentu visi darbininkai priimami kaip lygūs pasiūlytigeru idejų. Konsultacijos procesa tai kai kiekvienas išsako savo nuomone. Taitruputį kitoks procesas kaip visi bando padaryti bendrą sprendimą.Konsultacija gal ir parode daug gerų idejų, bet sprendimų priėminasapjungia visą komanda dirbti bendram tikslui. Tai procesas kai turiatsiskleisti lyderio savybes. Lyderis sudaro įspūdi,kad kkiekvieno komandosnario nuomonė buvo išklausyta ir kad jo idėjos bus panaudotos kaip imanomageriau. Švedijos lyderiai daro sprendimus orientuodamiesi į grupępanaudojam konsultacijos išvadas. Su tokiais sprendimais dažniausiaisutinka komandos nariai ir padaro darba nepaisant savo išsakytos nuomonės.Šiaip kitoms šalims sunku suprasti kodėl išreiškę savo nuomone po tosutinka su kompromisu apie kuri net negalvojo. O tai daroma todel kad perkonsultaciją žmogus atskleidžia savo individualumą ir kai tai įvykstažmogus susikaupia komandiniam darbui žymiai labiau.
Socialinės organizacijos
Žymią centrinės valdžios institucijų išlaidų dalį sudaromokėjimai šeimoms, pavyzdžiui, pensijos, išmokos vaikams bei parama būstui.Naudojantis socialinio draudimo sektoriumi valstybė išmoka nuo pajamųpriklausančias papildomas pensijas bei išmokėjimus ligos metu, tėvystės irmotinystės atostogų metu bei bedarbystės atveju. Savivaldybės mokasocialines pašalpas asmenims, kurių pajamos žemiau skurdo lygio.Švedijoje socialinės organizacijos yra labai aktvios. Labai didelisjudėjimas už moteru teises. Ten moterys išsikovojo visiška ligybe versle.Švedijos didžiausias moterų procentas parlamente ir vyriausybėje pasaulyje.Gimus vaikui abu tėvai gauna atostogų, tėvas gauna mėnesi priverstiniųatostogu. Vaikų teisės Švedijoje yra labai svarbios.Švedijoje į jaunąją kartą apskritai žiūrima kaip Indijoje į šventąsiaskarves – vaikams viskas leidžiama, o jų tėvams ir mokytojams įstatymainepalieka jokių teisių. Pavyzdžiui, tėvai neturi teisės aprėkti vaiko,priversti arba drausti ką nors daryti, kadangi yra “socialinissekretorius”. Tai žmogus, kuriam galima pasiskųsti dėl tėvų elgesio, ir jis(ji) imsis priemonių – net gali parinkti paaugliui kitą šeimą arba padėtigauti atskirą nuo tėtės ir mamos butą, o reikalui iškilus paduoti į teismąaikštingus tėvus. Nelaimingų Švedijos vaikų interesus saugo ir specialusvalstybės įgaliotinis (ombudsmanas), ginantis vaikų ir paauglių teises. Laimingą vaikystę švedai supranta kaip vaikystę be streso. O stresulaikoma visa, kas reikalauja bent mažiausių pastangų, net skaitymas. Vaikaiten gali daryt ką tik nori ir niekas jiems negali draust ką nors daryti. Švedijoje gyvena 8,8 milijonai žmonių, iš kurių 85% gyvenašalies pietinėje dalyje. Švedų kalba priklauso germanų kalbų grupei. Kaipir kitose industrinėse valstybėse, Švedijoje yra mažas gimstamumas.Devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje jis didėjo, tačiaudabar vėl mažėja. Vidutinė gyvenimo trukmė yra ilga: vyrų – 76 metai, omoterų – 82 metai. Dėl imigracijos — daugiausia imigrantų iš kaimyniniųSkandinavijos valstybių, bet įmigruoja ir žmonės iš kitų šalių — nuopenktojo dešimtmečio šalies gyventojų skaičius padidėjo 40%. Švedijosšiaurėje gyvena dvi vietos gyventojų nacionalinių mažumų grupės: suomiškaikalbanti tautelė šiaurės rytuose ir samiai (Lapiai).
GYVENIMO SĄLYGOS
Švedų šeimose abu suaugusieji dirba ir turi savų pajamų. Abusutuoktiniai kartu sprendžia, kur gyventi, kaip leisti pinigus, kurvažiuoti per atostogas ir pan. Vaikas šeimoje taip pat turi balso teisę,beje, gana anksti – nuo 5-10 metų. Paprastai vaikai anksti pradeda gyventi savarankiškai, jaunimas imaieškoti buto nuo 18-20 mtetų, beje, merginos anksčiau už vaikinus. Nemažaišvedų iš kaimo vietovės persikelia į didelius miestus. Vyresnioji kartaapsigyvena atskirai todėl, kad „nenori apsunkinti savo vaikų gyvenimo“.Neretai vakarykščiai gimnazistai įsigija būstą kitame mieste, kur dirbaarba mokosi. Švedijoje studentai visada gyvena po vieną – čia ir būstasstudentams projektuojamas taip. Šis reiškinis aiškinamas aukštais būstostandartais, dideliu butų sektoriumi. Dar viena versija ta, kad švedų, vosne patalogiškas, noras yra būti nepriklausomais ir privačiais. Nė vienojekitoje šalyje nėra tiek daug vienišų žmonių, kaip Švedijoje. Švedų būstai yra ganėtinai tvarkingi. Net ir sename iš išorės namoviduje yar sudėtas gražus parketas ar linoleumas, kilimai, sienosdekoruotos, ant jų iškabinti prosenelių, tėvų ir vaikų portretai,paveikslai, dailės dirbiniai. Švedai labai didžiuojasi savo namais ir nieku gyvu nenori priimtisvečių jų nesutvarkę. Jei svečias švedų šeimoje lankosi pirmąjį kartą, taišvedas išdidžiai parodys kiekvieną būsto kampelį – ne tik svetainę, bet irmiegamąjį, rūsį ir netgi tualetą. Švedams namai – tvirtovė ir oazė, kurgali atsipalaiduoti, kaupti jėgas. Čia niekas neateina netikėtai neįspėjęs.Svarbu paminėti tai, jog švedams namuose reikia nudirbti ypatingai daugdarbų. Taip yra todėl, kad jie turi daug gyvenamojo ploto. Švedijoje net giyra įsitvirtinęs toks šūkis – „Kiekvienam šeimos nariui – po kambarį!“,vadinasi reikia atitinkamai daugiau tvarkytis. Beje, tai daro tik vyras iržmona, nes vaikai nėra pratę dirbti tokių darbų. Todėl žmonėms,gyvenantiems nuosavuose namuose, daugiau tenka dirbti sode, žiemą būtinaireikia nukasti sniegą, nes jeigu to nepadarysi, teks susimokėti nemažąpiniginę baudą, jei kas nors eidamas pro savininko kiemą paslys, susižalos.Švedai taip pat yra pratę palaikyti ypatingą švarą garaže, rūsyje,sandėliukuose ir pan. Švedų namuose yra palyginti nemažai buitinės technikos. Kiekvienoješeimoje yra automatinė skalbyklė, daugelyje namų – indaplovės, ko pasekoje,virtuvėje galima praleisti mažiau laiko. Švedijoje virtuvės apskritai yragerai aprūpintos buitine technika – jose dažnai galima pamatyti mikrobangųkrosnelių, kavos virimo aparatų, elektrinių daržovių pjaustymo mašinų,gruzdintuvių ir dar daugelį kitos, įvairios paskirties, buitinės technikos. Nuomonė, kad švedai gauna ganėtinai nemažas pajamas – tik mitas.Švedija iki pat šių dienų yra viena iš šalių, kurios gyventojų perkamojigalia yra mažiausia visoje Vakarų Europoje. Mažą perkamąją galią nulėmėdidelis pajamų mokestis ir brangus pragyvenimas:
Duonos kepaliukas 15-20 kronų Pieno litras 6-7 kronos Pigios šoninės kilogramas 60 kronų Sūrio kilogramas 60 kronų Kavos kilogramas 60-120 kronų 0,33 l alaus 10 kronų Benzino litras 10,5 kronų Bilietas važiuoti miesto autobusu 12-24 kronų Bilietas į kiną 75-100 kronų Bilietas į teatrą 200-1000 kronų Megztinis 300-700 kronų Džinsai 250-800 kronų
Dieta ir mityba Tradicinė švedų virtuvė nepasižymi didele įvairove ir yra mažai žinomakitose pasaulio šalyse. Istorija teigia, kad švedai senovėje skurdo ir kadtradiciškąją švedų virtuvę kūrė neturtingi žmonės. Tradiciniai švedųpatiekalai gaminami iš paprasčiausių produktų – kiaulienos, silkės,kopūstų, žirnių, bulvių, miltų. Kai kurie švedų valgiai panašūs į lietuviųpatiekalus. Pavyzdžiui, jų virtuvėje yra kopūstiniai balandėliai, bei labaipanašus patiekalas į mūsiškius cepelinus su mėsa, tik švedai juos daroapskritus, įdaro ne malta, o smulkiai supjaustyta kiauliena ir valgo ne sugrietinės padažu, o su bruknių džemu. Švedai taip pat mėgsta ir strimėles,keptas su petražolėmis, kurias vadina Baltijos silkėmis. Žirnių sriuba sukiauliena, paprasti blynai su uogiene arba obuolių ir mėsos įdaru,bulviniai blynai čia taip pat labai populiarūs. Įdomu tai, kad gamindamibulvinius blynus, švedai bulves tarkuoja ne smulkia, o stambia tarka.Švedijos virtuvėje labai dažnai naudojamas mėsos faršas – iš jo gaminamadaug, ypač mėgstamų patiekalų – tai mėsos kukuliai „Kottbullar“ su brukniųuogiene, mėsos apkepas, netgi padažas iš mėsos faršo „Kottfarssas“ ir,žinoma, mėsainiai. Tokiems tipiškiems švedų patiekalams, kaip žirnių sriuba ar kiaulienasu virtomis pupomis paruošti trunka gana nemažai laiko, todėl tokio tipopatiekalų galima rasti jau pagamintų parduotuvių lentynose. Įdomu tai, kadšvedai, tokio mėgstamo ir populiaraus patiekalo – sriubos – nelaiko „tikruvalgiu“ ir daugelyje šeimų beveik neverda. Jie tik retkarčiais šildo jauvirtą, tiesiog nusipirktą parduotuvėje, žirnių sriubą su kiauliena. Tačiaušvedai ne tik sriubos nelaiko įpatingu patiekalu – daržovės jiems taip patatrodo visai nereikšmingos. Parduotuvių lentynose labai retai kada užtiksiburokėlius, kopūstus, svogūnus, ropes, moliūgus. Pastarąją daržovę įmanomanusipirkti tik per rudens šventę Helovyną. Ir tai, moliūgus švedai naudojadažniau papuošimui, o ne valgiui. Tačiau Švedijoje yra išimtis yra tikvienai daržovei – bulvems, bet pastaruoju metu jų vis suvalgoma mažiau,kadangi bulves pamažu išstūmia spagečiai, ryžiai, pica. Tačiau sveikomaisto paruošimui švedai skiria gana nemažą dėmesį. Daugybėje laboratorijųper metus sukuriama tūkstančiai naujų valgių receptų. Kadangi Švedijojepaplitusi ekologinė žemdirbystė, todėl nemaža dalis maisto pagaminama iššvarios produkcijos. Tokie maisto produktai yra fasuojami į žalios spalvospakuote, ir nors jie 30% brangesni, kai kurie gyventojai noriai juos perka. Kaip ir daugumoje kitų šalių, Švedijoje taip pat geriama kava ir gananemažai jos suvartojama. Ji tarsi gavosi kaip nacionalinis gėrimas. Tačiaušvedai pasižymi tuo, kad kavą pas juo gerti yra priimta ne kur kitur, onemuose su šeima, draugais, o ne kavinėje, kaip tai daroma daugelyješalių. Švedams gerti kavą namuose, pasikvietus draugų, yra tartumatsipalaidavimo minutė, per kurią galima ne tik atsigerti kavos, bet irpasmaližiauti – prie kavos švedai įpratę pateikti septynių rūšių specialiųsausainių ar bandelių. Pastaraisiais dešimtmečiais Švedija susipažino ir su kitų šaliųnacionaliniais patiekalais – pica, karštomis dešrelėmis, dešrainiais,spagečiais, mėsainiais ir daugeliu kitų. Yra žinoma, kad švedai yra tvirtosnuomonės žmonės jau nuo senų laikų, todėl daugelis senyvo amžiaus švedų darnėra ragavę tokio patiekalo, kaip pica. Jų nuomone, tai yra įtartinasužsienietiškas maistas. Vietoje to, jie turi kitų pakaitalų, pavyzdžiui,maltos mėsos kukuliukų. Nepaisant to, šiandien Švedijoje, galima sakyti,picerija ir visų mėgstamas itališkas pyragas tapo neatskiriama gyvenimobūdo dalimi. Tačiau tai dar ne viskas. Aukštas imigracijos lygis į Švedijątaip pat paliko tam tikrų pėdsakų. Dabar Švedijos parduotuvių lentynosegali nusipirkti įvairiausių aštrių pipirų, arbūzų, paprikų, mangų, karių,citrusinių vaisių ir daug kitų skanėstų. Įdomu tai, kad Švedijoje vienasgyventojas suvalgo daugiau bananų už kitus Europos Sąjungos šaliųpiliečius. Švedijos parduotuvėse apstu ne tik įvairiausių egzotinių vaisių, tokiųpačių patiekalų bei pusfabrikačių, bet ir įvairiausių bandelių ir baltosduonos. Švedų duona yra dažniausiai salstelėjusi, nes į ją, pagal senąjątradicinę receptūrą, yra dedama cukraus, sirupo ir taukų, kartais irrazinų. Duona su razinomis Švedijoje nėra priskiriama konditerijosgaminiams – ji yra tiesiog sumuštinių duona, valgoma su kumpiu, paštetu irnet gi silke. Apskritai, švedų virtuvėje, beveik į visus gaminamuspatikealus yra dedama cukraus. Būtent iš čia ir yra kilusi mums geraižinoma silkė su saldžiu padažu ir razinomis. Švedijos parduotuvių lentynosenera stambiai maltos juodos duonos – jos tiesiog švedai negamina. Savaimesuprantama, kad Švedijoje įmanoma nusipirkti tokios duonos, tačiiau ji yraimportinė. Pavyzdžiui danų pardavinėjama tokio tipo duona yra labai panašiį lietuvišką „Rugelį“. Tačiau tokios importinės duonos kepaliukas kainuojaganėtinai daug ir ne visada ją rasi parduotuvės lentynose – paprasčiausiainėra paklausos šiai prekei. Visame pasaulyje yra gerai žinomas „švediškasis stalas“ – vaišės sušaltais užkandžiais ir gėrimais. Tai yra savotiškas švedų paprotys. Tokiiosvaišės yra itin populiarios per Adventą ir šv. Kalėdas, tik čia„švediškasis stalas“ vadinamas tiesiog Kalėdų stalu. Tradiciniai švedų virtuvės valgiai yra gana sotūs. Šiandien švedailabai stengiasi vartoti kuo mažiau riebalų, todėl Švedijos gatvėse retaikada pastebėsi storulių. Švedai laisvai gali atsisakyti grietinės,
majoneso, augalinio aliejaus, o lašinius ir vištos odelę jie tiesiogišmeta. Aplamai, šioje šalyje yra propaguojamas liesas maistas – Švedijavisame pasaulyje garsėja savo liesu pienu, itin liesia grietine (riebumasvos 1proc.). Tačiau šių produktų riboti visiškai nereikia – nuo šiųproduktų nė kiek nesustorėjama. Deja, tokie produktai yra pakankamaibrangūs. Tačiau kad ir kaip švedai vengia riebalų, jų valgymas nėraracionalus. Švedai mažai nusimano apie maistą. Jie mano, kad jiems pakankažinoti tik tai, kad gyvulinės kilmės riebalai yra kenksmingi sveikatai.Švedams yra aktualu vartoti pusgaminius bei į savo valgymo racioną įtrauktinemažai saldumynų. Toks supratimas apie maistą jiems atsieina su kaupu –pagal statistiką, Švedijoje, apie 70 proc. įvairaus amžiaus gyventojų,serga įvairiomis alerginėmis ligomis.Darbo sąlygos
Švedijos žmonės savo gyvenimo lygiu, ko gero, pirmauja Europoje.Šeimos biudžetas, pagal statistikos duomenis, yra toks: pajamų mokestis –30%, gyvenamasis būstas, baldai – 23%, maistas – 15%, laisvalaikis,turistinės kelionės į užsienį – 10%, rūbai – 5%, kiti poreikiai – 15%.Taigi, maistui išleidžiama vos 15% šeimos biudžeto, ir kuo ši išlaidų dalismažesnė, tuo aukštesnis žmonių gyvenimo lygis. Švedijoje yra apie 4milijonai darbingų žmonių. Daug metų nedarbas, palyginus su tarptautiniaisstandartais, buvo nedidelis dėl stipraus verslo sektoriaus, visuomeniniosektoriaus augimo ir ambicingos darbo rinkos politikos. Tačiau dėl 1990metais prasidėjusio nuosmukio labai padaugėjo bedarbių ir 1998 metaisoficialus nedarbo lygis šalyje pasiekė 6,5%. Pagal įstatymus eilinė darbosavaitė yra 40 valandų. Įstatymuose numatytos penkių savaičių apmokamosatostogos. Apytiksliai 22% darbo jėgos, daugiausia moterys, dirba nepilnądarbo dieną. 69% visų 16-64 metų amžiaus moterų turi gerai apmokamą darbą.Apie 83% dirbančiųjų yra profesinių sąjungų nariai. Pagrindinės versloorganizacijos ir Švedijos darbdavių konfederacija atstovauja įvairiomsprivačioms įmonėms, susijungusioms į verslo įmonių asociacijas. Darborinką reglamentuoja daug įstatymų, tarp kurių yra įstatymai dėl darbodraudimo, dėl pardavėjų statuso, darbo aplinkos ir darbuotojų dalyvavimopriimant sprendimus. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) daugumai prekių arpaslaugų yra 6-25%. Darbdaviai moka 33,03%, o darbuotojai 6,95% socialiniodraudimo įmokų, skirtų pensijoms, sveikatos draudimui ir kitoms socialinėmspašalpoms. Be to, įmonės moka dar po 6-7,4% pensijoms pagal kolektyvinessutartis. Pajamų mokesčiai dabar mokami kaip savivaldybių/apskričių tarybųmokesčiai (šiuo metu apie 31%) bei 20% valstybinis mokestis apmokestinamomspajamoms, kurios viršija 213 200 Švedijos kronų per metus. Nedarbo lygis Švedijoje siekia 6,3% plius apie 5% tų gyventojų, kuriepraeina apmokymo programas (1998m. duomenys). Darbingų žmonių sudaro apie4,552 mln. Gyventojų, iš kurių 38,3% dirba visuomeninių-socialinių paslaugųsferoje, 21,2% – kalnakasyboje ir gamybos pramonėje, 14,1% – komercijoje,maitinimo sferoje, 9% – bankininkystėje ir draudime, 7,2% – ryšių sferoje,7% – statybose, 3,2% – žemės ūkyje, žvejyboje ir miškininkystėje. Valstybinės įdarbinimo tarnybos atlieka aktyvų vaidmenį Švedijos darborinkoje, teikdamos paslaugas ir darbo ieškantiems žmonės, ir darbdaviams.Jos taip pat informuoja bedarbius ir teikia kitas paslaugas, tokias kaipkursai ar konsultacijos. Yra specializuotų įdarbinimo tarnybų,aptarnaujančių tokias profesines sritis kaip menai, finansai irbuhalterija, technologijos ir informacinės technologijos. Švedijos įdarbinimo tarnybos leidžia du žurnalus, kuriuose pateikiamaslaisvų darbo vietų sąrašas ir kita naudinga informacija. Ieškantys darbogali užsiprenumeruoti šiuos leidinius. Internetu paremtos apsitarnavimo sistemos buvo pristatytos 1995 metais.Šios sistemos suteikia galimybę tiek ieškantiems darbo, tiek darbdaviamsvykdyti darbo paiešką ir įdarbinimą patiems, per internetą. Laisvų DarboVietų Bankas Švedijoje yra didžiausia ir plačiausiai naudojama paslauga išvisų internete esančių laisvų darbo vietų. Ieškančiųjų Darbo Bankas skirtasdarbdaviams, norintiems įdarbinti naujus darbuotojus. Kandidatai tiesiogpatalpina savo gyvenimo aprašymą (CV) į duomenų bazę, o darbdaviai paieškossistemos pagalba vykdo detalią paiešką, paremtą profesija, išsilavinimu,įgūdžiais, kalbų mokėjimu ir pan., kuri leidžia jiems rasti tokius žmones,kokių jie ir ieško. Švedijos Įdarbinimo agentūrų laisvos darbo vietos taippat rodomos internete. Norint sužinoti apie laisvas darbo vietas ar gauti kitą informaciją,nereikia būti užsiregistravusiam Švedijos Įdarbinimo agentūroje. Tačiaureikia būti užsiregistravusiam, kad gautum bedarbio pašalpą arba kaipgalimybę užsirašyti į kursus. Švedijoje yra įprasta, kad pareiškimai įdarbinti pateikiami tiesiaidarbdaviui. Prieš pateikiant prašymą, reikia paskambinti kompanijospersonalo vadybininkui arba vyresniajam vadybininkui. Tokio pareiškimotikslas – susipažinti pačiam, parodyti iniciatyvą ir išsiaiškinti, kokiaasmens kompanija ieško. Švedijos pilietis turi būti įsitikinęs, kadinterviu metu jis iškels specifinį požiūrį ar klausimus. Švedijoje reguliariai vyksta darbo mugės, kurias organizuojauniversitetai, koledžai, gimnazijos. Tai vyksta kaip darbdavių ir ieškančiųdarbo susitikimai. Darbo muges taip pat organizuoja ir Įdarbinimo Tarnybosir centrinės profsajungų organizacijos. Darbo kontraktai gali būti žodiniai, rašytiniai ar net neišreikštižodžiais. Valstybinėje tarnyboje darbdavys privalo išduoti rašytinįįdarbinimo patvirtinimą. Praktikoje, dauguma įdarbinimo kontraktų yražodiniai. Tačiau yra verta paprašyti rašytinės kontrakto sutarties. Darbdavys privalo informuoti dirbantįjį raštu apie jo įdarbinimotrukmę. Tai yra būtina. Tai turi padaryti per mėnesį nuo pirmos įdarbinimodienos. Įdarbinimo sąlygas sudaro dar ir tokia informacija: darbdavio irdirbančiojo vardas ir adresas, įdarbinimo pradinė data, darbo vietospavadinimas, dirbančiojo pareigos, pareigų pobūdis (laikinas ar ilgalaikiskontraktas), įspėjimo apie atleidimą data arba kontrakto pabaigos data,alga ir algos mokėjimo tvarka, darbo valandos ir apmokėjimas, paliekantdarbą, atitinkama kolektyvinė sutartis, darbo sąlygos dirbant užsienyje,jei darbas užsienyje tęsiasi ilgiau nei mėnesį. Darbdavys privalo informuoti dirbantįjį per mėnesį apie bet kokiuspakeitimus aukščiau nurodytose sąlygose. Bandomojo laikotarpio trukmė galibūti įtraukta į kontraktą ir šis bandomasis laikotarpis negali viršytišešių mėnesių. Švedijoje nėra ypatingų sąlygų, liečiančių laikiną įdarbinimą. Laikinoįdarbinimo kontraktai yra sudaromi tokiomis pat juridinėmis sąlygomis, kaipir kiti įdarbinimo kontraktai ir laikinai dirbantys darbuotojai paprastaituri tas pačias teises ir pareigas, kaip ir kiti dirbantieji. Visi dirbantieji turi mažiausiai 25 dienas pilnai apmokamų atostogų,t.y. penkias atostogų savaites per metus. Dirbantieji gali turėti teisę irį daugiau dienų apmokamas atostogas, priklausomai nuo kolektyvinėssutarties. Dirbantieji turi teisę į mažiausiai keturias savaites atostogųper birželio – rugpjūčio mėnesius, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenumatytakitaip. Daugiau negu keturios mokamų atostogų savaitės gali būti išsaugomosiki penkių metų. Socialistinės vyriausybės mokesčių politikos darbo vertė Švedijoje tapoviena didžiausių pasaulyje. Pavyzdžiui, Švedijos policija yra vienabrangiausių pasaulyje ir, žinoma, ne pati efektyviausia, o spaudoja rašoma,kad nuo policijos netoli atsilieka ir medicininis aptarnavimas. Tai, kaddarbo vertė Švedijoje labai didelė, galima pastebėti bet kuriame žingsnyje:pavyzdžiui, maisto krautuvėje sūrio kilogramas kainuoja 60 kronų, o taspats sūris stambiai sutarkuotas ir išfasuotas paketėliais, kainuoja 120krona. Dar kitas pavyzdys: už nevalytas krevetes pirkėjas moka 50 kronų užkilogramą, o valytas – du kartus brangiau. Švedijoje neapsimoka pirkti jauparuošto maisto. Viena bandelė parduotuvėje kainuoja 2 kronas, o jei keptumjas namuose, už tuos pačius pinigus išeina 10 bandelių. Arba pyragas sukumpiu ir sūriu atitinkamai kainuoja 28 ir 4 kronas, gruzdintos bulvės – 8ir 3 kronas. Nepaprastai aukštos kainos neleidžia gyventojams naudotischeminės valyklos, drabužių siuvimo ir taisymo, butų remonto, tvarkymo irkitomis paslaugomis. Dėl to kuriamos naujos darbo vietos, o tai reiškia,kad į valstybės iždą neįplaukia mokesčiai ir nedidėja šalies nacionalinėspajamos.
Rūbai Švedijos gyventojai neišsiskiria išskirtine apranga. Jie rengiasi itinpaprastai, gal net šiek tiek netvarkingai. Šį švedų bruožą pastebi nemažaiužsieniečių. Švedės moterys taip pat rengiasi bet kaip. Dauguma jų tokįapsirengimo stilių vadina „praktišku“. Švedijos gatvėse retai kadapastebėsi moterį, kuri būtų apsirėdžiusi prabangiais, elegantiškai rūbais.Daugumos švedų nuomone yra tokia, kad drabužiai ir išvaizda yra visiškaineesminis dalykas. Jų argumentai labai paprasti: geros kokybės drabužiaibei įvairios kosmetinės procedūros brangiai kainuoja ir yra ne visiemspagal kišenę, antra – švedės moterys dirba ganėtinai daug ir neturi tamlaiko. Trečiasis, ganėtinai svarbus jų atžvilgiu, argumentas yra toks:Švedijoje, kaip rodo statistiniai duomenys, yra labai daug moterųfeminisčių – tai moterys, siekiančios lygių tesių su vyrais. Jų nuomone,moterys neturi stengtis gražiai atrodyti prieš vyrus vien dėl to, kad jievisiškai nekreipia dėmesio į savo išvaizdą. Tačiau toks švedžių požiūrisnėra daugeliui žmonių iš viso pasaulio priimtinas. Juk kova dėl lygiųteisių visiškai nereiškia, kad moteris neturi būti moteris.
Laisvalaikis Kiekvienam būtų įdomu sužinoti, ką gi veikia laisvalaikiu šiostautybės žmonės, pasižymintys ypatingu ramumu. Laisvalaikiui švedai skiriaiš viso 10% biudžeto pajamų. Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėsdažniausiai klausosi muzikos. Vyrai labai mėgsta paskaityti spaudą,remontuoti mašinas, namus, sportuoti ir domėtis sportu. Moterys labiaulinkusios į rankdarbius, dienoraščio rašymus, eina į bažnyčią, parodas,muziejus. Štai brandaus amžiaus sulaukę žmonės, didžiąją savo laisvalaikiodalį praleidžia dirbdami sode, vaikščiodami po mišką, parką. Anaiptol,jaunimas, 16-24 metų, nelabai mėgsta tokį pasyvų užsiėmimą. Jie, vietojeto, eina su draugais į kiną ir diskotekas, kavines ir alaus barus,sportuoti arba stebėti sporto varžybas. Roskildės roko festivalis,didžiausias Europoje, pritraukia minias jaunimo, o Kopenhagos džiazorenginys – begalę muzikantų ir vyresnio amžiaus klausytojų. Švedijoje yradaug teatrų, bibliotekų (beje, bibliotekų skaičius viename kvadratiniamemetre – vienas iš didžiausių Europoje). Bibliotekų paslaugos yra nemokamaisuteikiamos tiek turistams, tiek vietiniams gyventojams. Švedai ne tik aistringai serga už savo numylėtinius, bet ir patysaktyviai sportuoja laisvalaikiu. Populiariausi sportiniai žaidimaiŠvedijoje yra futbolas, ledo ritulys salėje, krepšinis. Pavieniai sportomėgėjai pirmenybę teikia bėgimui ristele, atletinei gimnastikai, aerobikaiir golfui, kuris Švedijos Karalystėje visai nepriklauso milijonieriųužsiėmimui. Tai yra tiesiog pramoga, prieinama beveik kiekvienam norinčiam.Jaunimas mėgsta Rytų kovos menus ir žirgų sportą. Pagal pateiktą keletos prekių/paslaugų sąrašą, aiškiai matyti, kadleisti laisvą laiką Švedijos mieste, eiti į barus, kavines, teatrus, kinus,klubus yra labai brangus ir mažas procentas Švedijos gyventojų gali sau taileisti. Todėl švedai turi šias brangias pramogas pakeisti tiesiog gamta.Švedai gali visą dieną vaikščioti po mišką, sėdėti su meškere ant ežerokranto – tai, galima sakyti, tipiškas švedų bruožas. Populiarus būdaspraleisti savaitgalį – išvažiuoti su visa šeima prie jūros ar upės.Daugelis švedų turi vasarnamius, kr rudenį arba pavasarį jie praleidžiasavo poilsio dienas. Masinis vasarnamių sezonas prasideda pavasarį, tadašvedijos miestai labai ištuštėja. Medžioklė taip pat vienas iš laisvalaikių užsiėmimų Švedijoje. Bet šiaipramogai tenka skirti šiek tiek pajamų ginklams, specialiai aprangai, beisusimokėti leidimams medžioti tam tikroje teritorijoje. Ypatinga Švedijos žmonių laisvalaikio leidimo forma – kaime. Tenvyresni švedai šoka savo mėgiamus fokstrotus. Šokis vyksta ne pievelėje, obuvusių kaimo, kartais ir karinių sandėlių patalpose, restauruotose irpasiruošusiose kiekvieną savaitgalį priimti įvairią publiką. Ši pramogavadinasi „lugdans“. Jaunimas Švedijoje laisvalaikį leidžia pasitelkdamas sava vaizduote irdalyvaudamas įvairiuose mokymo įstaigų rengiamuose vakarėliuose ir pan.Vaikščioti į klubą ar su draugais eiti į barą jiems neleidžia šeimospajamos, todėl vakarėliai būna rengiami vieni pas kitus. Susirenka savasdraugų ratas, susinešami gėrimai, greitas maistas, užkandžiai irlinksminamasi.
Švedų kalba Švedų kalba priklauso šiaurinei germanų kalbų šeimos šakai. Jikartu su danų, norvegų ir islandų kalbomis yra išriedėjusi iš bendrosskandinavų prokalbės, kuria pirmaisiais mūsų eros šimtmečiais buvo kalbėtavisoje Skandinavijoje palyginti gana vieningai. Švedų kalba, kaipsavarankiškos kalbos, istorija siekia vikingų laikų pradžią.
Švediški posakiai
Pateikiame dažniausiai vartojamus išsireiškimus, kurie gali būtinaudingi turistams. Nors švedai puikia kalba angliškai, tačiau visuometsmagu išmokti keletą žodžių šia kalba:
|Hej. ||Sveiki || ||Tack. ||Ačiū || ||Visa mig på kartan var jag är. ||Prašau parodyti žemėlapyje, kur aš esu || ||Nästa dag. ||Kita diena || ||Nästa vecka. ||Kita savaitė || ||På återseende. ||Viso gero! || ||Tack så mycket. ||Labai ačiū ! || ||Tala långsamt. ||Prašau kalbėti lėčiau || ||Talar ni engelska? ||Ar kalbate angliškai? || ||Ursäkta mig! Ingen orsak. ||Atsiprašau, viskas yra beveik gerai || ||Det har jag ingen aning om ||Nieko nesugalvoju || ||Var finns det en toalett? ||Kur yra tualetas? || ||Var kan jag finna en taxi? ||Kur aš galėčiau įsėsti į taksi? || ||Var kan jag ringa? ||Kur aš galėčiau paskambinti? || ||Var kan jag ställa bilen? ||Kur galėčiau pastatyti automobilį? || ||Var ligger turistbyrån? ||Kur yra turistų agentūra? || ||Var ligger närmaste sjukhus? ||Kur artimiausia ligoninė? || ||Var kan jag finna ett apotek? ||Kur yra vaistinė/gydytojas? || ||Jag ber om ursäkt. ||Atleiskite || ||Jag förstår inte. ||Aš nesuprantu || ||Kan ni hjälpa mig? ||Ar galėtumėte man padėti? || ||Det är bra. ||Tai gerai || ||God dag! ||Laba diena || ||God kväll! ||Labas vakaras || ||God morgon! ||Labas rytas || ||God natt! ||Labanaktis || ||Hur mycket är klockan? ||Kiek dabar valandų? || ||Hur mår ni? ||Kaip tau sekasi? || ||Har ni något ledigt rum? ||Ar turite laisvų vietų? || ||Vad sägs om en kopp kaffe, hemma hos mig… ||Ar išgertume kavos pas mane? || ||En flaska… ||….butelį.. || ||En kopp… ||….puodelį.. || ||Ett glas… ||….stiklinę.. || ||Får jag be om… ||….ar galėčiau paimti? || ||Får jag prova… ||….ar galėčiau pabandyti? || ||Hur långt är det till… ||Ar tai labai toli? || ||Jag är… ||Aš esu… || ||Mitt namn är… ||Mano vardas.. || ||Talar ni… ||Ar jūs kalbate..? || ||Var ligger… ||Kur yra..? || ||idag ||Šiandien || ||imorgon ||Rytoj || ||igår ||Vakar || ||Vad kostar det? ||Kiek tai kainuoja? || ||Höger ||Dešinė || ||Vänster ||Kairė || ||Rakt fram ||Tiesiai || ||Jag vet inte ||Aš nežinau || ||Rökning förbjuden ||Nerūkyti || ||Flygplan ||Lėktuvas || ||Tåg ||Traukinys || ||Buss ||Turistinis tarpmiestinis autobusas || ||Lexikon ||Žodynas || |
ŠVEDIJOS EKONOMIKA
Švedija, kurios teritorija sudaro 450,000 km2, yra viena didžiausiųVakarų Europos valstybių. Tačiau jos gyventojų skaičius nesiekia 9milijonų, t.y. vienam kvadratiniam kilometrui tenka vos 20 gyventojų. Kaip ir kitose palyginti mažose industrinėse valstybėse, Švedijojetarptautinė prekyba yra labai svarbi siekiant palaikyti aukštą gamybos beipragyvenimo lygį. 2000-aisiais metais eksportas sudarė 47% bendrojo vidausprodukto (BVP). Pagrindinės eksporto rinkos yra Vakarų Europoje. Daugiau nei pusė išŠvedijos eksportuojamų prekių skirtos kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims.Pagrinde eksportuojama į kaimynes šiaurines šalis – Suomiją, Norvegiją irDaniją. Nors šiose šalyse gyvena mažiau nei 15 milijonų gyventojų, josnuperka apie vieną penktąją visų iš Švedijos eksportuojamų produktų. Nors Švedija yra palyginti nedidelė šalis, jos ekonomika yra neįprastaiįvairialypė. Vis dar svarbų vaidmenį atlieka tradicinės pramonės šakos,kurios naudoja du svarbiausius Švedijos gamtinius išteklius – geležies rūdąbei medieną, tačiau žymiai išaugo inžinerinė bei aukštų technologijųpramonė. Reta kuri Švedijos dydžio šalis turi savo nepriklausomą aviacijosir branduolinės energijos pramonę, nekalbant jau apie vietinius automobiliųgamintojus, pažangią karo pramonę, lyderio pozicijas pasaulyje užimančiątelekomunikacijų pramonę bei dvi pagrindines farmacijos įmones. NuoŠvedijos taip pat priklauso, kokiu tempu vystosi pasaulio telekomunikacijųbei informacinės technologijos (IT). Savaime suprantama, jog šios pažangios bei įvairialypės pramoninėsstruktūros vystymasis nebūtų įmanomas jei produkcija būtų parduodama tikvietinėje rinkoje. Besiplėsdamos tarptautinėje rinkoje, Švedijos kompanijossugebėjo paskirstyti tyrimo ir plėtros (TP) kaštus didesniam produkcijoskiekiui, tuo pačiu efektyviai išsikovodamos savo nišas. Kita Švedijos ekonomikos savybė yra palyginti platus paslaugų teikimo,o taip pat iki tam tikro lygio ir prekių gamybos diapazonas valstybiniamesektoriuje. Valstybinio sektoriaus plėtra paskatino darbo vietų kūrimą beisudarė geresnes sąlygas moterų dalyvavimui darbo jėgos rinkoje. Abiematvejais svarbų vaidmenį atliko valstybinė vaikų priežiūros sistema. 15
Pagrindinės ekonomikos tendencijos, 1980-1999
Kaip ir dauguma kitų gerai išsivysčiusių industrinių valstybių, perpastaruosius dešimtmečius Švedija išgyveno silpnesnį ekonomikos augimą.Tarp 1980 m. ir 2000 m., BVP išaugo vidutiniškai po 2% kasmet. Palyginkimesu 3,3% 1950-59-aisiais ir su 4,6% 1960-69-aisiais. Dėl lėtesnio ekonomikos augimo, BVP vienam gyventojui padidėjo mažiaunei kitose šalyse. 1970 m. BVP tenkantis vienam gyventojui Švedijoje,suderinus kainų skirtumus, lenkė dabartinių ES šalių vidurkį maždaug 24%.Šis skirtumas sumažėjo iki 4% 1999 m. Skaičiuojant Švedijos kronomis, BVPvienam gyventojui 1999 m. buvo didesnis nei 220,000, kas tuo metu prilygomaždaug 27,000 JAV dolerių. Devintajame dešimtmetyje ekonomikos augimas Švedijoje daugmaž prilygoekonominiam augimui likusiose Vakarų Europos dalyje. Tačiau kai kuriųekonominių rodiklių atžvilgiu, Švedija vystėsi skirtingai nuo kitų.Bedarbystė išliko žemame lygyje, kai tuo tarpu daugelyje kitų šalių ji buvodidelė. Kainos ir atlyginimai Švedijoje kilo greičiau nei kitur. Švedijoseinamosios sąskaitos balansas rodė didelį deficitą. Nuo 1990-ųjų iki 1993-iųjų, Švedijos BVP nukrito 5 procentais. Tuo patmetu darbo vietų skaičius sumažėjo beveik 10 procentų. 1993-iųjų pabaigojeregistruotas nedarbas pasiekė 8% – padidėjo 6,5 procento per trejus metus.Be to, tuo metu daugiau nei 7% darbingų žmonių dalyvavo įvairiose valstybėsremiamose darbo ar mokymo („darbo rinkos“) programose. Žemesnis gamybos beiišaugęs nedarbo lygis sąlygojo dramatišką smukimą valstybinio sektoriausfinansinėje sferoje. Dešimtojo dešimtmečio pradžios Švedijos ekonominė krizė buvo kebliausiasituaciją, į kurią šalies ekonomika buvo patekusi nuo 1930-ųjų depresijos.Šie ekonomikos pokyčiai sutapo su ekonomikos nuosmukiu tarptautinėjeplotmėje, tačiau gamybos ir darbo lygio smukimas Švedijoje buvo žymesnisnei kitose šalyse. Tam reikšmės turėjo keletas aplinkybių šalies viduje.Svarbų vaidmenį atliko perėjimas nuo aukštos prie žemos infliacijos. Po 1991-1993-ųjų nuosmukio, ekonomika ženkliai atsigavo. 1993 m. – 2000m. BVP kilo vidutiniškai po 3,2% kasmet. Gamybos augimą sąlygojo stipriaipadidėjęs eksporto lygis. Dėl kronos susilpnėjimo, atsiradusio atrišuskroną nuo ekiu 1992-ųjų lapkritį, bei kitų priežasčių žymiai pagėrėjoŠvedijos pramonės konkurencingumas. Investicijos taip pat sparčiai augo. Pirmiausia, ši tendencijaišryškėjo pramonėje, nes žymiai išaugo eksportas. Investicijos į kitusverslo sektorius taip pat sparčiai augo, tačiau gyvenamųjų namų statyba irtoliau išlieka tame pačiame žemame lygyje, koks buvo pasiektas perdešimtojo dešimtmečio pradžios nuosmukį. Pagerėjus situacijai centrinių valstybės finansų srityje, sumažėjuspalūkanų normai, kylant turto vertei bei atsiradus pasitikėjimui ateitimi,
šeimos sumažino savo santaupų dydį. Griežtos fiskalinės politikos pasėkojeseptynerių metų laikotarpiu mažėjo šeimos pajamos. Nepaisant to, asmeniniovartojimo lygis išaugo. Valstybinio biudžeto politikos pakeitimas nuogriežtos prie laisvesnės sustiprino šią tendenciją. Tai ypač pastebimagyventojams pradėjus daugiau investuoti. Valstybiniame sektoriuje silpna padėtis centrinės valdžios finansuosesąlygojo žymų tiek valstybinio sektoriaus vartojimo, tiek jjo darbuotojųskaičiaus sumažėjimą. Daugelį metų privataus sektoriaus gamybos augimaspagrinde priklausė nuo darbuotojų produktyvumo augimo bei ilgėjančių darbovalandų. Darbuotojų skaičiaus padidėjimas nebuvo toks žymus, kadkompensuotų sumažėjimą valstybiniame sektoriuje. Taigi, bendras užimtumolygis 1994-1997-aisiais keitėsi nežymiai, tačiau 1998-2000-aisiais smarkiaiišaugo. Per šiuos metus valstybinio sektoriaus darbuotojų skaičius taip patpakilo. Šiuo metu Švedijos ekonomika vystosi gerai. Augimas yra ryškus. Darbovietų skaičius auga, bedarbystė mažėja, o infliacijos lygis išlieka žemas.Perteklius yra tiek valstybės biudžete, tiek einamojoje sąskaitoje.Švedijos ekonominė veikla nebuvo tokia gera nuo septintojo dešimtmečiopabaigos. Nuo dešimtoje dešimtmečio vidurio Švedijos ekonomika išgyveno esminiuspokyčius. Tvarkos atstatymas valstybės biudžete, žemos infliacijospolitika, investicijos į švietimą ir verslą bei pasaulyje lyderiopozicijas užimančių telekomunikacijų ir IT pramonės atsiradimas sąlygojogerą Švedijos ekonomikos vystymąsi. Palankios yra ir tolimesnio augimo sąlygos. Perteklius valstybiniamesektoriuje išlieka stabilus, o išlaidos neperžengia numatytų ribų.Pasitikėjimas Švedija ir jos ekonomika akivaizdus turint omenyje,pavyzdžiui, palyginus su kitomis šalimis sumažėjusį palūkanų lygį. Švedijos krona auga euro atžvilgiu nuo 1999-ųjų pradžios. Kuomet eurasatsirado apyvartoje valiutų keitimo kursas buvo apie 9,50 Švedijos kronosuž eurą. 2000-aisiais, kronos vertė svyravo nuo 8 iki 9 Švedijos kronų užeurą. [pic] 9 pav. 2002 metų BVP sudarė Švedijoje kaip ir Suomijoje daugiausia prie BVP prisideda paslaugųsektorius, o mažiausiai žemės ūkis, nes ten gan atšiaurus klimatas, žemėsrūgščios.Gyventojų skaičius, darbo jėga ir užimtumas
Devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo dešimtmečio pradžiojegyventojų skaičius Švedijoje augo palyginti greitai (apie 0,6% per metus).Šį augimą sąlygojo padidėjęs gimstamumo lygis bei didelė imigracija. Kitasveiksnys – nuolat ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė. Antroje dešimtojo dešimtmečio pusėje šalies gyventojų skaičiaus augimasženkliai sumažėjo. Stipriai sumažėjo kūdikių skaičius. Vaisingumo lygis –gimimų skaičius tenkantis vienai moteriai – pasiekė žemiausią kada tikregistruotą lygį. Tuo tarpu pagyvenusių žmonių skaičius ir toliau augo. „Švedijos statistikos“ paskelbta kasmetinė gyventojų skaičiaus prognozėnumato, kad ši tendencija išliks. Manoma, kad iki 2015 m. šešiasdešimtpenkerių metų amžiaus ar vyresnių žmonių skaičius bus 25% didesnis neišiandien, kai tuo pat metu kitų amžiaus grupių sumažės. Ši tendencija nėrabūdinga vien tik Švedijai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtrosorganizacijos (EBPO) šalyse pagyvenusių žmonių skaičius per kelisateinančius dešimtmečius žymiai išaugs. Dėl šių pokyčių gyventojų amžiaus struktūroje galiausiai mažiaudirbančių žmonių turės išlaikyti daugiau nedirbančių žmonių. Be to išaugsporeikis medicinos paslaugoms bei su jomis susijusioms socialinėmspaslaugoms nes senyvo mažiaus žmonių bus vis daugiau. Taigi svarbu, kaddarbo rinkoje dalyvautų kaip galima daugiau darbinkų žmonių bei didėtųužimtumas. Daugelį metų Švedijoje darbingo amžiaus žmonės kur kas labiauįsitraukdavo į darbo rinką nei kitose šalyse. Kai po aštuntojo dešimtmečionaftos krizės bedarbystės krizė kitose šalyse vis didėjo, Švedija šiosproblemos išvengė. Dirbančiųjų 16 – 64 metų amžiaus žmonių skaičius išaugonuo maždaug 70% šeštojo dešimtmečio pradžioje iki 82,6% 1990 m.. Tampalanki priežastis buvo valstybinio sektoriaus plėtra. Nuo 1950-ųjųvalstybinis sektorius sukūrė daugiausia darbo vietų Švedijoje. Dešimtojo dešimtmečio pradžios ekonominė krizė sąlygojo didelį nuosmukįdarbo rinkoje. Nuo 1990 iki 1994 m. dirbančiųjų žmonių skaičius sumažėjodagiau nei puse milijono. Darbingo amžiaus dirbančiųjų žmonių procentasnukrito iki 71,5%. Bedarbystė tuo metu išaugo nuo 1,7% iki 8%. Nuo tada bedarbystė pradėjo mažėti. 2000-ųjų pabaigoje nedirbančiųjųskaičius pasiekė vyriausybės užsibrėžtą 4% tikslą. Bedarbystės mažėjimąlėmė naujų darbo vietų kūrimas bei papildomas suaugusiųjų švietimassavivaldybių lygyje, sukurtas remiantis Suaugusiųjų švietimo iniciatyva,bei papildomos vietos aukštesniojo išsilavinimo sistemoje. [pic] 10 pav. Darbo jėgos pasiskirstymas šalyje Nepaisant sumažėjusio bendro darbo vietų skaičiaus, Švedija išliekaneblogoje padėtyje palyginus su kitomis šalimis. Vienas tai sąlygojančiųveiksnių – aktyvus moterų dalyvavimas darbo rinkoje. Kadangi moterysatstovauja didelę dalį darbo jėgos rinkoje, vidutinė darbo savaitės trukmėyra gana trumpa. Apie 60% už atlygį dirbančių moterų dirba pilną darbolaiką. Pilnas darbo laikas paprastai apibrėžiamas 40 val. per savaitę.Tačiau vidutinė darbo savaitė yra 37 val.
13 lentelė. Nedarbo lygis pasaulio šalyse|Eil. Nr.|Valstybė |Nedarbo lygis ||1. |Liberia |70,0% ||3. |Angola |50.0% ||78. |Lietuva |10.8% ||79. |Rusija |10.5% ||86 |Suomija |9.8% ||112. |Švedija |6,00% ||119. |Danija |5.3% ||137. |Norvegija |3.0% ||143. |Islandija |2.7% |
Šaltinis: Švedijos statistika
Per pastaruosius du dešimtmečius vidutinis realus darbo valandųskaičius išaugo. Pagrinde tai įvyko dėl to, kad pailgėjo moterų darbovalandos. Nagrinėjant šią tendenciją reikia atsižvelgti į vaikų priežiūrossistemos plėtrą. Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios už atlygį dirbančiųtėvų vaikams buvo sudarytos papildomos vietos šioje valstybėsfinansuojamoje sistemoje. Šiandien tėvai, turintys ikimokyklinio amžiausvaikų vidutiniškai dirba tiek pat kiek ir kiti darbuotojai. Švedija ir toliau siekia imtis priemonių padėsiančių darbo rinkojedalyvauti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams. Nuo 2001 m. liepos 1 d.bedarbių vaikams taip pat bus suteikiama teisė į ikimokyklinį švietimą.2002 sausio 1 d. bus apribotas mokestis už vaikų priežiūrą. Maksimalusmokestis bus 1140 Švedijos kronų per mėnesį už pirmąjį vaiką, 767 Švedijoskronos už antrąjį ir 383 Švedijos kronos už trečiąjį vaiką. Už ketvirtąjįir kitus vaikus jokio mokesčio nebebus imama. Taigi daugiavaikėsikimokyklinio mažiaus vaikus auginančios šeimos galės naudotis žymiomismokesčio už vaikų priežiūrą lengvatomis. Žymūs pokyčiai įvyko ir švietimo srityje. Dešimtajame dešimtmetyjeaukštesniojo išsilavinimo įstaigų vietų padvigubėjo, o aukštesniojoišsilavinimo sistema vis dar plečiasi. Ilgalaikis tikslas, kad pusė visųpradedančiųjų aukštesnįjį mokslą būtų ne vyresni nei 25-ių metų. Kita svarbi programa yra penkių metų Suaugusiųjų švietimo iniciatyva,pradėta 1997 m. mokyklinį rudens trimestrą. Ši programa pagrinde skirtabedarbiams, neturintiems paskutiniųjų trijų metų vidurinės mokyklosišsilavinimo. Dabartiniu metu šioje programoje dalyvauja 100 tūkst.besimokančiųjų. 2000-ųjų pavasarį priimtas sprendimas šią programą pratęstiiki 2002-ųjų pabaigos.
Pramonė
Iki aštuntojo dešimtmečio vidurio Švedijos ekonomika augo ypač greitai;ją lenkė tik Japonija. Šį augimą didele dalimi lėmė Švedijos pramonėsįmonių vystymasis. Švedijos kompanijos labai anksti įvertino dalyvavimoužsienio rinkoje svarbą. Tai suteikė galimybę padidinti rinkos dalį, okaštai ir rizika galėjo būti paskirstyti didesniam pardavimų skaičiui. Šiandien Švedijos ekonomika labai priklauso nuo riboto labai dideliųtarptautinių kompanijų skaičiaus. Pramoninės produkcijos koncentracijanedidelėje pagrindinių kompanijų grupėje yra svarbus veiksnys nagrinėjantgana aukštą išlaidų tyrimui ir plėtrai lygį Švedijoje. TarptautinėsŠvedijos kompanijos yra tarp daugiausia pasaulyje lėšų skiriančių TP, odauguma šio darbo padaroma Švedijoje. Nuo 1989 iki 1994 m. užimtumas gamybos sferoje Švedijoje sumažėjo 250tūkst. Kitaip tariant išnyko kas ketvirta darbo vieta pramonėje. Pasibaigusrestruktūrizacijai po ekonominės krizės gamyba ėmė augti sparčiu tempu. Nuo1993 iki 2000 m. pramonės produkcija išaugo maždaug 60%, o tai sudarė 7%augimą kasmet. Dešimtajame dešimtmetyje Švedijos pramonė augo žymiaigreičiau nei EBPO vidurkis. Pagrindinė priežastis – Švedijostelekomunikacijų ir farmacijos pramonės plėtra.
Komunikacijos
Švedija pirmauja pasaulyje informacinių technologijų srityje. Ji geraiišvysčiusi kompiuterių techninę įrangą, jų programas ir teikiamaspaslaugas. Švedai daugiausia naudojasi fiksuotu ir mobiliuoju ryšiupasaulyje, o Internetu naudojasi net 59% visų gyventojų ir ji užima pirmąjąvietą.
[pic] 11 pav. Nuolatiniai interneto vartotojai (% nuo bendro gyventojų skaičiaus)) Kaip matome iš lentelės Skandinavijos šalys daugiausia naudojasiinternetu. 2000 metų duomenimis net 74 % Švedijos kompanijų ir 45 % namųūkių turėjo priėjimą prie interneto. Taip pat 2000 metų 100 gyventojų teko68 fiksuoto ryšio linijos. Švedija taip pat yra pasaulio lyderių radiotelefonu srityje ir interneto technologijų. 1993 metais Švedijostelekomunikacijos rinka buvo viena pirmųjų pasaulyje, kurioje buvopanaikintas valstybės reguliavimas ir telekomunikacijos prie BVP prisidėjonet 6 %. Švedijos vyriausybė palaiko elektorininę komerciją, kurilabiausiai vartojama verslo sektoriuje.
Statybos sektorius
Bene labiausiai dešimtojo dešimtmečio pradžios ekonominės krizės metunukentėjo statybos pramonė. Nuo 1990 iki 1994 m. statybos sektoriujedirbančiųjų skaičius sumažėjo maždaug ketvirtadaliu, t. y. buvo prarastaapie šimtas tūkstančių darbo vietų. Statybos nuosmukis turėtų būtianalizuojamas didelio augimo, vykusio baigiantis devintajam dešimtmečiui,šviesoje. Sparčiai auganti komercinių patalpų bei gyvenamųjų namų paklausaprisidėjo prie milžiniško kainų ir nuomos augimo. Tikintis, kad paklausa irtoliau didės, išsiplėtė statybos sektorius. Ekonomikai smunkant beisumažėjus paklausai atsirado didelis nekilnojamojo turto pasiūlosperteklius, ko pasėkoje stipriai atpigo nuoma bei nekilnojamasis turtas. Patalpų mažmeninei prekybai bei ofisams rinkai didelę įtaką turi dabarŠvedijos ekonomikoje vykstantys pokyčiai. Kai kur vis dar išlieka žymusdisbalansas tarp pasiūlos ir paklausos. Nepaisant sumažėjusių palūkanųnormų bei naujų statybų kai kurias patalpas vis dar sunku išnuomoti. 1998m. prasidėjo statybos pramonės atsigavimas. Žemesnės palūkanų normos,kylančios nekilnojamojo turto kainos bei auganti paklausa vietinėje rinkojeįtakojo dabartinį statybų augimą. Tačiau šis augimas nėra tolygiaipasiskirstęs. Labiausiai atsigavo trys didieji didmiesčių regionai(Stokholmo, Geteborgo, Malmo) bei kai kurie kiti miestai, turintysaukštesniojo išsilavinimo institucijas. Šiems regionams būdinga palankesnėdarbo rinka, gyventojų aktyvumas bei optimistiškesnės demografinėstendencijos nei visoje šalyje. Vis dėlto, bendrai paėmus, gyvenamųjų namųstatyba išlieka istoriškai žemiausiame lygyje. Preliminariaispaskaičiavimais 2000 m. Švedijoje pradėta statyti 17 000 namų kai priešdešimt metų jų buvo pradėta keturis kartus daugiau. Vis dėlto tikimasi, jogateityje gyvenamųjų namų statyba sparčiai augs.
Privatus paslaugų sektorius
Privatus paslaugų sektorius sparčiai augo devintajame dešimtmetyje, ojo svarba stiprėjo dešimtajame dešimtmetyje. Nuo 1980 iki 2000 m. paslaugųsferos dirbančiųjų skaičius išaugo nuo 48% iki 60% visų dirbančiųjų verslosektoriuje, o tuo tarpu gamybos sferoje sumažėjo nuo 33% iki 27%. Vienasšią tendenciją sąlygojusių veiksnių buvo vidaus tarnybos operacijųpapildomų pajamų padidėjimas gamybos sektoriuje. Šiuo laikotarpiulabiausiai išaugo finansinės bei verslo verslui paslaugos. Per pastaruosiusmetus IT konsultacinės kompanijos augo greičiausiai iš visų paslaugųįmonių. Privačios švietimo, sveikatos apsaugos bei socialinių paslaugųorganizacijos taip pat sparčiai plėtėsi, nors bendra jų veiklos svarbaišlieka nežymi. Švedija yra tarp tų ES šalių, kurios įgyvendino toliausiai siekiančiasviešųjų paslaugų sferos reformas. Valstybinis reguliavimas panaikintaspašto paslaugų, telekomunikacijų, vietinės civilinės aviacijos,geležinkelių bei elektros rinkose. Valstybinio reguliavimo panaikinimotikslas – siekti žemesnių kainų bei geresnės kokybės vartotojams.Pertvarkymų pasėkoje išaugo šias paslaugas teikiančiųjų skaičius. Devintojo dešimtmečio pabaigoje valstybinio reguliavimo panaikinimaskredito rinkoje paskatino staigią finansinių paslaugų plėtrą. Didžiulispaskolų praradimas, atsiradęs dėl nekilojamojo turto rinkos žlugimo, turėjoįtakos finansinių paslaugų, o ypač bankininkystės, restruktūrizavimui irmodernizavimui. Nuo 1995 iki 2000 m. privataus sektoriaus teikiamų paslaugų skaičiusišaugo 4,0% kasmet. Šis staigus augimas yra Švedijos ekonomikojepagrindinis veiksnys kuriant naujas darbo vietas bei mažinant bedarbystę. Per 2000 m. privataus sektoriaus paslaugų skaičius bei užimtumas išaugoatitinkamai 4,6% ir 3,0%. Didmeninė ir mažmeninė prekyba bei verslo versluipaslaugos taip pat patyrė aukštą augimo lygį. Taip pat ir kitokia ekonominėplėtra sustiprino bendrą augimo tendenciją visose privataus sektoriaussrityse.
Viešosios paslaugos
1950 – 1980 m valstybinis sektorius sparčiai augo. Iš biudžeto perkamųprekių ir paslaugų suvartojimas išaugo nuo 12,5% iki 30% BVP. Tuo tarpudirbančiųjų valstybiniame sektoriuje skaičius išaugo beveik vienu milijonu.Devintajame dešimtmetyje valstybinis sektorius augo lėčiau, o josuvartojimas kaip BVP dalis sumažėjo iki 26,4%. Tačiau dirbančiųjųvalstybiniame sektoriuje pagausėjo daugiau nei šimtu tūkstančių. Didelę viešųjų paslaugų dalį Švedijoje teikia 289 savivaldybių ir 20apskričių tarybų. Savivaldybės atsako už mokyklas, vaikų priežiūrą beirūpestį seneliais. Apskričių tarybos pagrinde rūpinasi sveikatos apsaugabei viešuoju transportu regioniniame lygyje. Dabar valstybiniame sektoriujeįdarbinta daugiau nei milijonas žmonių, o tai sudaro vieną ketvirtadalįvisų dirbančiųjų. Dešimtojo dešimtmečio pabaigos ekonominė krizė bei po jos sekusiospastangos atstatyti tvarką šalies finansuose apribojo vietinės valdžiospaslaugų teikimo sferą. Buvo įgyvendintos ilgalaikės taupymo bei efektyvumokėlimo priemonės. Nuo 1990 iki 1997 m. darbo vietų skaičius savivaldybiųbei apskričių tarybų lygyje sumažėjo dešimtadaliu. 1997 m. parlamentasnusprendė padidinti centrinės valdžios dotacijas vietinei valdžiai. 1998 m.pavasarį buvo patvirtintos papildomos dotacijos. Taigi nuo 1996 iki 2000 m.centrinės valdžios dotacijos išaugo 20 milijardų Švedijos kronų. Šispadidėjimas prilygo beveik 4,5% padidėjimui vietinės valdžios pajamose.Didesnės dotacijos skiriamos užkirsti kelią tolimesniam darbo vietųmažinimui bei padengti išlaidoms tokiose vietinės valdžios institucijųsrityse kaip mokyklos, sveikatos apsauga bei socialinės paslaugos. 2001 m.vyriausybė padidins dotacijas vietinės valdžios institucijoms dar 4,5milijardo Švedijos kronų. Taip buvo įmanoma sustabdyti tolimesnį veiklos mažėjimą vietinėsvaldžios sektoriuje. Tendencija mažinti darbuotojų skaičių baigėsi. Nuo1997 iki 2000 m. darbuotojų skaičius vietinės valdžios sektoriuje išaugomaždaug 2%. Švedijos mokyklos pasižymi gerais rezultatais tarptautinėje plotmėje.Vis dėlto vienas iš dešimties mokinių, baigusių privalomą devynių metųprogramą, nėra pasirengęs mokytis paskutinėse vidurinės mokyklos klasėse.Dėl šios priežasties vyriausybė pasiūlė papildomą finansavimą mokyklomskeliems ateinantiems metams. Per 2001 m. jos gaus papildomai 0,5 milijardoŠvedijos kronų. Vėliau papildomas finansavimas didės vienu milijarduŠvedijos kronų kasmet, kol pasieks penkių milijardų lygį. Naujojofinansavimo tikslas sukurti geresnes sąlygas mokinių mokymuisi didinantdarbuotojų skaičių.
Socialinė rūpyba
Palyginus su kitomis šalimis Švedijai būdingas tolygus pajamų ir turtopasiskirstymas. Tam iš dalies įtakos turi gana reikšmingas valstybiniosektoriaus vaidmuo. Valstybinėse įstaigose dirba beveik trečdalis visųdirbančiųjų. Iš biudžeto apmokamas vartojimas bei investicijos apima 28%BVP. O valstybinis sektorius išdalina dar 27% BVP įvairių mokėjimųpavidalu. Žymią centrinės valdžios institucijų išlaidų dalį sudaro mokėjimaišeimoms, pavyzdžiui, pensijos, išmokos vaikams bei parama būstui.Naudojantis socialinio draudimo sektoriumi valstybė išmoka nuo pajamųpriklausančias papildomas pensijas bei išmokėjimus ligos metu, tėvystės irmotinystės atostogų metu bei bedarbystės atveju. Savivaldybės mokasocialines pašalpas asmenims, kurių pajamos žemiau skurdo lygio. Švedijos socialinio draudimo sistema apibūdinama kaip universali,privaloma bei skirta palaikyti pragyvenimo lygį. Ji finansuojama pagrindeiš mokesčių bei įmokų, kurias darbdaviai moka priklausomai nuo darbuotojųskaičiaus. Daugybė iš mokesčių finansuojamų paslaugų Švedijoje be pajamųperskirstymas privedė prie didelių mokesčių. Valstybės gebėjimas išlaikytiaukštų mokesčių sistemą tarptautinėje plotmėje priklauso ne vien nuovalstybinio sektoriaus teikiamų paslaugų kokybės, bet ir nuo įvairiųmokesčių lankstumo. Švedijai įsiliejant į tarptautinę bendruomenę darosivis sunkiau surinkti mokesčius, nes pastebima tendencija perskirstytimokesčius tose srityse kurios Švedijoje apmokestinamos labiau nei kitur. Kita problema tai, kad mokesčiai veda prie ekonomikos smukimo.Užmokestis už darbą yra ribojamas ne vien esamais mokesčiais bet irįvairiais su pajamomis susijusiais mokėjimais ar pašalpomis. Vyriausybėstikslas padidinti gaunamą užmokestį už darbą. Maksimalios ribos mokėjimamsuž vaikų priežiūrą įvedimas (2002 m.) yra viena iš priemonių pasiekti šiotikslo. Vyriausybė taip pat siekia mažinti mokesčius ateityje. Pirmame mokesčiųsistemos reformos etape 2000 m. buvo įvestas mokesčio kreditas, kuriotikslas kompensuoti dirbantiesiems pusę jų pensijų sistemai mokamo įnašo.2001 m. rudenį biudžeto įstatymo projekte vyriausybė ketina įvertintigalimybes toliau plėsti šį kompensavimą.
Ekonomikos politika
Po devintojo dešimtmečio ekonominės krizės tapo būtina imtis priemoniųkovai su didėjančiu valstybės biudžeto deficitu. Krizė taip pat padėjoįvertinti poreikį ekonominės politikos struktūrinėms reformoms beipokyčiams. Dešimtajame dešimtmetyje ekonomikos politika pasikeitė daugeliuaspektų. Buvo įgyvendinta visa eilė struktūrinių reformų. Tuo pat metu buvosuformuluoti aiškūs fiskalinės ir monetarinės politikos tikslai. Švedijaatsisakė fiksuoto valiutų keitimo kurso politikos bei įvedė kintamą valiutųkeitimo kursą.
Struktūrinės reformos
Analizuojant įgyvendintas struktūrines reformas svarbu atsižvelgti įgan žemą produkcijos augimą bei aukštą infliacijos lygį būdingą devintajamdešimtmečiui. 1990 – 1991 m. įgyvendinta mokesčių reforma pirmiausia siekiaskatinti darbą bei santaupas. Jos metu sumažinti uždirbtų pajamų ribiniaimokesčiai bei įvesta vieningesnė kapitalo apmokestinimo sistema. 1993 m. Švedijoje priimtas naujas griežtesnis konkurencijos įstatymas,aiškiai draudžiantis įvairių įmonių antikonkurencinius susitarimus beipiktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje. Dešimtajame dešimtmetyjepanaikintas valstybinis reguliavimas daugelyje prekių bei paslaugų rinkų,įskaitant transportą, telekomunikacijas bei elektrą. Keletu atvejų taireiškia ankstesnį valstybinio monopolio panaikinimą. Darbo įstatymai taippat buvo pakeisti lankstesniais. Vienas iš pokyčių buvo tai, kadkompanijoms tapo lengviau samdyti laikinus darbuotojus. 1995 m. Švedija tapo Europos sąjungos nare. Per pastaruosius metus šalyje imtasi priemonių pakelti valstybiniosektoriaus efektyvumą, pavyzdžiui, skatinant konkurenciją. Valstybinėsdotacijos vietinės valdžios institucijoms buvo restruktūrizuotos, siekiantsupaprastinti išteklių panaudojimą. Priimtas naujas valstybinio aprūpinimoįstatymas. Valstybinio socialinio draudimo sistema reformuota norint paskatintižmones dirbti. Įvesti socialinio išmokų laukimo laikotarpiai, okompensacijų lygis sumažintas. Švedijoje įvykdyta pensijų reforma, kuriparodo aiškesnę sąsają tarp įmokų į sistemą bei ateityje gaunamo pensijosdydžio.
Fiskalinė politika
1993 m. Švedijos valstybės finansų deficitas siekė maždaug 12% BVP. Dėlto stipriai išaugo nacionalinė skola, o finansinė rinkos reakcija –stipriai padidėjo palūkanų normos. Stipriai sumažėjo pasitikėjimas Švedijoskrona. 1992 m. rudenį situacija paaštrėjo, ir tuometinė Švedijosnesocialistinė koalicinė vyriausybė apjungė pajėgas su didžiausia
opozicijos partija – socialdemokratais, kad sukurtų reformą, nukreiptąpagerinti padėtį valstybės finansuose. Socialdemokratų vyriausybė, pradėjusi darbą 1994 m. spalį, pristatėketurių metų konkrečių priemonių programą skirtą sustiprinti valstybėsfinansus. Ši griežtos ekonomijos programa, pradėta 1995 m., derino išlaidųmažinimą bei mokesčių pakėlimą, apimantį 118 milijardų Švedijos kronų, kasprilygo 7,5% metinio BVP. Programos tikslas – 1998 m. subalansuoti Švedijosvalstybės finansus. Griežtos ekonomijos programos rezultate žymiai pagerėjo biudžetorodikliai. Tiek 1998, tiek 1999 m. Švedijos valstybinio sektoriaus finansairodė 2% BVP perteklių. 2000 m. perteklius prilyginamas 4,1%. Tuo pačiužymiai sumažėjo valstybinio sektoriaus bendroji skola. Tikslas subalansuoti valstybės finansus buvo svarbus socialdemokratųvyriausybės uždavinys, kuri taip pat ėmėsi priemonių sustiprinti valstybėsfinansus į ateitį. 1996 m. ji pristatė naują biudžeto sudarymo būdą,naudojantį „išlaidų limito“ modelį, pagal kurį valstybės biudžetas buvodalinamas į 27 išlaidų sritis. Pagal šį modelį parlamentas nustato limitątiek bendroms išlaidoms, tiek kiekvienai išlaidų sričiai. Ribojamasnekontroliuojamų išlaidų augimas, nes bet kokios naujos išlaidos turi būtipadengiamos sumažinus kitas išlaidas toje pačioje srityje. Siekiant įgyti tolimesnę vystymo kontrolę užsibrėžti du biudžetotikslai. Vienas iš šių tikslų susijęs su bendromis valstybinio sektoriausišlaidomis (išlaidų lubomis). Šios lubos išreiškiamos nominaliais terminaisbei nustatomos trims metams į ateitį. Kitas tikslas apima santykį tarpvalstybinio sektoriaus pajamų ir išlaidų (taupymo tikslai). Ekonominiociklo metu tikimasi, kad valstybinio sektoriaus finansai parodys 2% nuo BVPperteklių. Remiantis šiuo tikslu nustatomi konkretūs uždaviniaikiekvieniems metams. 2001 m. siekiama 2,5%. Vyriausybė taip pat patvirtino du darbo rinkos tikslus: iki 2000 m.sumažinti registruotą bedarbystę iki 4%, bei iki 2004 m. padidinti 20 – 64metų amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje iki 80%.Monetarinė bei užsienio valiutų politika
120 metų, išskyrus trumpus tarpukario laikotarpius, Švedijos valiutadaugiau ar mažiau buvo susieta su fiksuotu užsienio valiutų kursu. Tačiau1992 m. lapkričio 19 d. centrinis bankas (Sveriges Riksbank) buvopriverstas atsisakyti ryšio su ekiu bei leisti kronos vertei laisvaisvyruoti. Dėl pokyčių užsienio valiutos kursuose pasikeitė ir monetarinėpolitika. Šiandien pagrindinis monetarinės politikos uždavinys – kainųstabilumas. Riksbank laikosi nepriklausomos monetarinės politikos. Jiskainų stabilumą apibrėžė kaip kainų kilimo ribojimą pagal taip vadinamąUND1X vartotojo kainų indeksą iki 2% kasmet, leidžiant 1% svyravimą aukštynar žemyn. Tai žymiai mažiau negu vidutinis infliacijos lygis, siekiantisbeveik 8% devintajame dešimtmetyje. Švedijai priėmus kintamą valiutų keitimo kursą 1992 m. rudenį, kronosvertė iš karto sumažėjo 20%. Taip pat krito rinkos palūkanų lygis. Išpradžių ši tendencija sutapo su palūkanų normos mažėjimu visoje Europoje.Tačiau po to pajamos iš švediškų obligacijų sumažėjo daug labiau palyginussu kitomis šalimis. 2001 m. pradžioje pajamos iš Švedijos iždo dešimtiesmetų obligacijų beveik prilygo atitinkamoms pajamoms iš obligacijų ESEkonominėje ir valiutų sąjungoje (EVS), palyginus su daugiau nei 4%skirtumu prieš šešerius metus. Valstybės finansų tvarkos atstatymas bei monetarinės politikos dėmesyskainų stabilumui yra svarbūs veiksniai palūkanų normų smukimui. Perpastaruosius ketverius metus infliacija nesiekė 2%. Nepaisant stipriosŠvedijos ekonomikos paklausos infliacija išlieka žema. 2001 m. numatytaskilimas UND1X vartotojo kainų indekse yra 1,5%. Bendra Europos sąjungos valiuta euras jau egzistuoja daugiau nei metus.Švedija apsisprendė iš pradžių neprisijungti prie valiutų sąjungos.Socialdemokratų vyriausybės požiūriu Švedija turėtų pasilikti galimybęvėliau įstoti į valiutų sąjungą, o šis sprendimas turėtų būti paremtasplačiu visuomenės pritarimu bei dėl jo balsuoti turėtų Švedijos žmonėsreferendume. Švedijos vyriausybės nuomone Švedijai dar per anksti dalyvautinaujame Valiutų kurso mechanizme (VKM2). Svarbi prielaida tolimesniam žemos infliacijos palaikymui bei Švedijosdalyvavimui ES valiutų sąjungoje yra tai, kad nominalus darbo užmokestisbei algos didėjimas išlieka vidutinis. Per pastarąjį dešimtmetį užmokesčiokilimas buvo žemesnis nei anksčiau. Tačiau šis lėtesnis darbo užmokesčioaugimas vyko darbo rinkoje, kuriai būdingas aukštas bedarbystės lygis. Algųlygio nustatymas Švedijoje turės laikyti egzaminą 2001 m. derybose. Pirmąkartą nuo devintojo dešimtmečio krizės naujas darbo užmokestis ir algos busnustatytos didžiajai Švedijos darbo rinkos daliai atsižvelgiant į žemąbedarbystę ir augančią darbo jėgos paklausą.
Švedijos užsienio prekyba
Šiandien gerbūvis bei turtas priklauso nuo tarptautinių prekių mainųbei specializacijos. Plėsdamosi pasaulinėje rinkoje Švedijos kompanijosišaugo tose srityse, kur turėjo didžiausią konkurencinį pranašumą, oŠvedijos gyventojams tuo pat metu buvo suteikta galimybė naudotis pasaulineprekių ir paslaugų pasiūla. Švedija gerai integruota į tarptautinęekonomiką. Jos eksportuojamų prekių bei paslaugų kiekis prilygsta maždaug45% BVP, o eksporto bei jį vykdančių įmonių sferoje dirba virš pusėsmilijono švedų.
Eksportas: nuo žaliavų iki informacijos
Nuo 1870 m., kuomet pamažu prasidėjo Švedijos eksporto pramonė, iki1950 m. didžiąją eksporto dalį sudarė svarbiausių pramonės šakų – medienosmasės ir dirbinių, rūdos, plieno bei popieriaus – produkcija. Tačiau pamažusvarbų vaidmenį eksporto sektoriuje įgijo inžinerijos pramonė, o nuo 1960m. ji perėmė dominuojančią padėtį iš medienos žaliava pagrįstos pramonės.Švedijos išradimus taikančios įmonės sėkmingai ėmė veikti tokiose iš esmėsnesulyginamose srityse kaip telefonija, energijos gamyba, kalnakasybos beicivilinės inžinerijos įrenginiai, guoliai, žėmės ūkio mašinos, tekstilė,maisto pramonė bei kt. Tuo metu svarbias pozicijas eksporto srityje užėmėir tokios pramonės šakos kaip laivų statyba ir ofisų įrangos gamyba, tačiaupastaruoju metu jų vaidmuo sumažėjo.
Ypač sėkmingas Švedijos pramonei buvo 1960-75 m. laikotarpis. Sparčiaiaugo nauja pramonės šaka – automobilių pramonė, o Volvo tapo lydere tarpŠvedijos eksporto kompanijų. Inžinerijos pramonė sudarė beveik pusę visoseksportuojamos produkcijos. Taip pat vis daugiau vartojimo prekiųeksportavo tokios gamybos šakos kaip baldų ar drabužių pramonė. Tačiau atsisakius fiksuoto užsienio valiutų keitimo kurso ir nuvertėjuskronai, Švedijos eksportas nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio iki 1992išgyveno stagnacijos laikotarpį. Vėlesnis eksporto rinkos atsigavimas galibūti palygintas su sėkmingu laikotarpiu po Antrojo pasaulinio karo.Devintajame dešimtmetyje Švedijos politikai karštai aptarinėjokonkurencingumo bei eksporto rinkos dalies praradimą. Tai įvyko todėl, kadŠvedija ilgą laiką priklausė nuo pagrindinių pramonės šakų ir tik nežymiaieksportavo mokslo išradimų pagrindu sukurtą produkciją. Tačiau dešimtajamedešimtmetyje prekių ir paslaugų eksportas išaugo nuo 30% iki 45% BVP. Šįaugimą galima tik iš dalies paaiškinti tuo laikotarpiu egzistavusiapalankia kaštų situacija. Didžiąja dalimi sėkmę lėmė greitas Švedijospramonės perėjimas prie daugiau į mokslo atradimus orientuotos gamybos.Stabiliai didėjo telekomunikacijų, farmacijos bei IT produkcijos svarbaeksporto srityje.
Švedų eksporto kompanijos
Dabar Švedijoje suskaičiuojama apie 50,000 eksporto kompanijų. Tačiaudidžiąją eksporto dalį sudaro keleto didelių įmonių eksportuojamaprodukcija. Beveik du tretčdalius Švedijos eksporto sudaro penkiasdešimtiesįmonių produkcija. Beveik 95% eksporto sudaro mažiau nei tūkstančio įmoniųgaminiai. Šie skaičiai rodo, kad iš Švedijos eksportuojama dideliaiskiekiais. Tuo pat metu, didžiosios eksporto kompanijos daugumą savo gamybospadalinių yra įkūrusios užsienyje. Tai įvyko ne vien perkėlus veiklą išŠvedijos. Dažnai kompanijos plėtėsi perimdamos jau veikiančias įmoneskitose šalyse. Iš viso suskaičiojama, kad Švedijos kompanijos turi apie600,000 darbuotojų užsienyje. Du tretčdalius šių darbuotojų sudaro kitųVakarų Europos šalių gyventojai. [14] Didėjantis Švedijos kompanijų vaidmuo tarptautinėje rinkoje reiškia,kad didėja neatitikimas tarp Švedijos ekonomikos vystymosi ir užsienioprekybos iš vienos pusės bei Švedijos kompanijų pelno iš kitos pusės.Tyrimai rodo, jog kuomet aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje Švedijaprarado dalį eksporto rinkos, švedų tarptautinės kompanijos padidino savorinkos dalį. Kitas ėjimo į tarptautinę rinką aspektas – vis didėjančiątarptautinės prekybos dalį užima vidaus kompanijos. Net tuomet, kai švedųkompanijos savo veiklą plėtė kitose šalyse, Švedija sulaukė vis didesniųinvesticijų iš užsienio, siekiančių pasinaudoti švedų inžinerine patirtimi.Švedijai tapus ES nare, šios investicijos dar sparčiau išaugo.
Eksporto pasiskirstymas
Kaip jau anksčiau minėta, dešimtajame dešimtmetyje staigų eksporto augimą sąlygojo perėjimas prie mokslo žiniomis pagrįstų produktų.
Tradiciškai maisto prekių eksportas buvo nežymus, tačiau pastaraisiasmetais sparčiai išaugo. Tam iš vienos pusės įtakos turėjo Švedijosįstojimas į ES, nes suaktyvėjo eksportas į ES šalis, o iš kitos pusės taiįvyko dėl vieno produkto – Švediškos degtinės – populiarumo. Ilgą laiką Švedijos eksporto pagrindą sudarė žaliavos bei kuras, tačiaudabar šių produktų eksportas nesiekia 8%. Medienos produkcija, popieriausmasė, valyti naftos produktai bei geležies rūda sudaro didžiausią šiųproduktų dalį.
Ateities tendencijos
Švedija ir toliau stengsis pirmauti, išlaikyti aukštą ekonomikos lygį,aukštos gyvenimo standartus, pilno užimtumo ekonomiką, mat nedarbo lygisšalyje yra 6 %. Manoma, kad eksportas ir toliau augs.
INFLIACIJA
Infliacija Švedijoje 1831-2003
Kasmetinis, procentinis vartotojo kainų pokytis(Švedijos statistikosdepartamentas).
Grafikas (viršuje) bei lentelė (apačioje) rodo infliaciją Švedijoje nuo1831m. iki 2003m., išreikštą kasmetiniu vartotojo kainų pokyčiu.Infliacijos skaičiai yra išskaityti iš Myrdal-Bouvin vartotojų kainosindekso (1830m.-1914m.), „cost-of-living“ indekso, neskaitant tiesioginiųmokesčių ir socialinės naudos (1914m. liepa – 1954m. birželis) bei išvartotojo kainos indekso ( nuo 1954m.).
|Infliacija ir kainų lygis Švedijoje 1830 – 2003 || | | | |Informacija iki ir || | | | |įskaitant 2003 ||Metai |Infliacija |Kainų | | | | || | |lygis | | | | ||1830 | |63 | | | | ||1831 |4.1 |65 | | | | ||1832 |-0.3 |65 | | | | ||1833 |-1.8 |64 | | | | ||1834 |1.4 |65 | | | | ||1835 |1.5 |66 | | | | ||1836 |-0.9 |65 | | | | ||1837 |2.8 |67 | | | | ||1838 |5.4 |71 | | | | ||1839 |-1.6 |70 | | | | ||1840 |-2.0 |68 | | | | ||1841 |1.5 |69 | | | | ||1842 |1.3 |70 | | | | ||1843 |-4.7 |67 | | | | ||1844 |-6.7 |62 | | | | ||1845 |4.3 |65 | | | | ||1846 |4.6 |68 | | | | ||1847 |2.1 |69 | | | | ||1848 |-2.7 |68 | | | | ||1849 |-1.2 |67 | | | | ||1850 |-0.3 |67 | | | | ||1851 |2.0 |68 | | | | ||1852 |3.2 |70 | | | | ||1853 |3.1 |72 | | | | ||1854 |6.9 |77 | | | | ||1855 |7.3 |83 | | | | ||1856 |10.3 |91 | | | | ||1857 |0.2 |92 | | | | ||1858 |-10.5 |82 | | | | ||1859 |-5.9 |77 | | | | ||1860 |4.5 |81 | | | | ||1861 |4.1 |84 | | | | ||1862 |2.7 |86 | | | | ||1863 |-5.0 |82 | | | | ||1864 |-4.3 |78 | | | | ||1865 |-0.1 |78 | | | | ||1866 |3.2 |81 | | | | ||1867 |6.3 |86 | | | | ||1868 |3.4 |89 | | | | ||1869 |-5.7 |84 | | | | ||1870 |-4.2 |80 | | | | ||1871 |2.6 |82 | | | | ||1872 |4.0 |86 | | | | ||1873 |7.9 |92 | | | | ||1874 |3.6 |96 | | | | ||1875 |-0.6 |95 | | | | ||1876 |0.3 |95 | | | | ||1877 |-0.5 |95 | | | | ||1878 |-6.5 |89 | | | | ||1879 |-6.2 |83 | | | | ||1880 |5.2 |88 | | | | ||1881 |2.5 |90 | | | | ||1882 |-2.7 |87 | | | | ||1883 |-0.6 |87 | | | | ||1884 |-3.7 |84 | | | | ||1885 |-4.7 |80 | | | | ||1886 |-4.9 |76 | | | | ||1887 |-3.6 |73 | | | | ||1888 |3.6 |76 | | | | ||1889 |4.5 |79 | | | | ||1890 |2.1 |81 | | | | ||1891 |3.1 |83 | | | | ||1892 |-1.8 |82 | | | | ||1893 |-4.0 |79 | | | | ||1894 |-5.1 |75 | | | | ||1895 |1.9 |76 | | | | ||1896 |-0.8 |75 | | | | ||1897 |3.2 |78 | | | | ||1898 |4.8 |81 | | | | ||1899 |4.4 |85 | | | | ||1900 |1.2 |86 | | | | ||1901 |-2.4 |84 | | | | ||1902 |0.8 |85 | | | | ||1903 |1.7 |86 | | | | ||1904 |-1.2 |85 | | | | ||1905 |2.1 |87 | | | | ||1906 |2.1 |89 | | | | ||1907 |5.2 |93 | | | | ||1908 |1.5 |95 | | | | ||1909 |-1.0 |94 | | | | ||1910 |0.0 |94 | | | | ||1911 |3.0 |97 | | | | ||1912 |2.1 |99 | | | | ||1913 |0.3 |99 | | | | ||1914 |1.3 |100 | | | | ||1915 |14.9 |115 | | | | ||1916 |13.0 |130 | | | | ||1917 |26.2 |164 | | | | ||1918 |41.5 |241 | | | | ||1919 |15.5 |266 | | | | ||1920 |0.4 |271 | | | | ||1921 |-14.1 |221 | | | | ||1922 |-19.0 |184 | | | | ||1923 |-7.0 |174 | | | | ||1924 |0.0 |174 | | | | ||1925 |1.7 |177 | | | | ||1926 |-3.4 |171 | | | | ||1927 |-1.2 |169 | | | | ||1928 |0.6 |170 | | | | ||1929 |-1.2 |168 | | | | ||1930 |-3.0 |162 | | | | ||1931 |-3.1 |157 | | | | ||1932 |-1.9 |155 | | | | ||1933 |-2.6 |151 | | | | ||1934 |0.7 |152 | | | | ||1935 |2.0 |155 | | | | ||1936 |1.3 |157 | | | | ||1937 |2.5 |162 | | | | ||1938 |2.5 |165 | | | | ||1939 |2.4 |170 | | | | ||1940 |12.4 |193 | | | | ||1941 |13.2 |219 | | | | ||1942 |7.9 |234 | | | | ||1943 |1.3 |235 | | | | ||1944 |-0.4 |234 | | | | ||1945 |-0.4 |233 | | | | ||1946 |0.4 |234 | | | | ||1947 |2.6 |241 | | | | ||1948 |5.0 |255 | | | | ||1949 |1.6 |256 | | | | ||1950 |1.2 |260 | | | | ||1951 |15.8 |304 | | | | ||1952 |8.0 |326 | | | | ||1953 |1.2 |328 | | | | ||1954 |0.6 |331 | | | | ||1955 |2.7 |339 | | | | ||1956 |5.2 |356 | | | | ||1957 |3.8 |372 | | | | ||1958 |4.0 |388 | | | | ||1959 |0.8 |391 | | | | ||1960 |4.2 |407 | | | | ||1961 |2.1 |416 | | | | ||1962 |4.7 |436 | | | | ||1963 |2.8 |449 | | | | ||1964 |3.0 |463 | | | | ||1965 |4.7 |487 | | | | ||1966 |5.7 |519 | | | | ||1967 |4.0 |540 | | | | ||1968 |2.0 |551 | | | | ||1969 |2.7 |566 | | | | ||1970 |6.1 |605 | | | | ||1971 |7.6 |650 | | | | ||1972 |5.8 |689 | | | | ||1973 |7.1 |735 | | | | ||1974 |10.2 |808 | | | | ||1975 |11.2 |887 | | | | ||1976 |10.5 |979 | | | | ||1977 |11.7 |1,090 | | | | ||1978 |10.3 |1,200 | | | | ||1979 |7.3 |1,286 | | | | ||1980 |13.8 |1,461 | | | | ||1981 |12.7 |1,638 | | | | ||1982 |8.9 |1,778 | | | | ||1983 |8.9 |1,937 | | | | ||1984 |8.1 |2,092 | | | | ||1985 |7.5 |2,246 | | | | ||1986 |4.2 |2,341 | | | | ||1987 |4.2 |2,440 | | | | ||1988 |6.1 |2,582 | | | | ||1989 |6.6 |2,748 | | | | ||1990 |10.4 |3,036 | | | | ||1991 |9.7 |3,319 | | | | ||1992 |2.5 |3,395 | | | | ||1993 |4.7 |3,553 | | | | ||1994 |2.3 |3,631 | | | | ||1995 |2.8 |3,723 | | | | ||1996 |0.8 |3,740 | | | | ||1997 |0.9 |3,760 | | | | ||1998 |0.4 |3,754 | | | | ||1999 |0.3 |3,772 | | | | ||2000 |1.3 |3,809 | | | | ||2001 |2.6 |3,902 | | | | ||2002 |2.4 |3,986 | | | | ||2003 |2.1 |4,063 | | | | |
Infliacija Švedijoje 2004m. Spalio ir Lapkričio mėnesiais
Švedijos banko „Riksbanken“ arba „Riksbank“ duomenimis lapkrityje,CPI(vartotojų kainos indeksas) infliacija (matuojama kaip kasmetinispokytis vartotojo kainų indekse) siekė 0,5 procentus(spalyje – 0,8procentus). The underlying inflation rate UND1X(vartotojo kainos indeksasneskaitant šeimos ipotekos palūkanų išlaidų ir netiesioginių mokesčių beidotacijų pokyčių tiesioginių pasėkmių) buvo 0,9 procentai lapkrityje(spalyje – 1,3 procentai). Pritaikius elektros kainoms, kasmetinė CPI ir UND1X infliacijalapkrityje buvo 0,1 procentas ir 0,8 procentas, atitinkamai 0,2 procentasir 0,9 procentas spalyje.
MOKSLAS IR TECHNOLOGIJOS (RESEARCH AND DEVELOPMENT)
Švedijos mokslo ir technologijų sistema
Mokslas ir technologija Švedijoje atliko svarbų vaidmenį pastaruosiusdešimtmečius. Švedija yra viena iš tų šalių, kurios į mokslą irtechnologiją investuoja didžiausią procentą nuo Bendro Vidaus Produkto.2001m. Švedijos išlaidos mokslui ir technologijai siekė 4,3% nuo BVP irpateko į 29 valstybių, priklausančių “Organization for Economic Cooperationand Development“(OECD) lėšų skirtų mokslui ir technologijoms nuo BVPpožiūriu. 78 % mokslo ir technologijų lėšų buvo skirta biznio sektoriui,19% aukštojo mokslo sektoriui ir 3% kitoms visuomeninio sektriausinstitucijoms ir privačiam pelno nesiekiančiam sektoriui. Švedijosvyriausybė mokslui skyrė 23.7 billiono Švedijos kronų iš 2003 metų biudžetoskirtų pinigų mokslui ir technologijoms. Aukštas Švedijos mokslų standartas yra pripažintas tarptautinėjeerdveje. Nepriklausomi vertintojai beveik nuolatos aukštai įvertinaŠvedijos mokslininkus ir rodo, kad Švedijos mokslinė pažanga, kaip EuroposSąjungos bendrų programų dalis, yra aukštos mokslinės kokybės .
Mokslas ir technologija biznio sektoriuje
Švedijoje vyrauja gilus įsitikinimas, kad šalies investicijos į moksląir technologiją skatina ekonominį augimą. Dėl savo didelių išlaidų mokslui,Švedija yra viena iš kelių mažų šalių su aukštos technologijos produktųeksportui pertekliumi. Pavyzdžiui telekomunikacijų įranga ir farmacijosprekės yra tarp Švedijos ryškiausiai eksportuojamų prekių. Švedijos biznio sektoriui iš BVP skirtos dalies mokslui irtechnologijai buvo skirta 3,32% arba 75 billionai Švedijos kronų 2001m.Didžioji dalis mokslo ir technologijos vystymo buvo transportavimo įrangos,telekomunikacinių ir farmacinių produktų srityse. Dabartiniai didžiausilaimėjimai yra farmacijos pramonėje, kurioje Švedija turėjo didžiausiąpasisekimą. Pastaraisiais metais mokslo ir technologijos darbaisuintensyvejo ir paslaugų sektoriuje. Sektoriuose, kurie išleidžia daugiausiai mokslui ir technologijai,išlaidos konscentruotos keletoje stambių kompanijų. 20 didžiausių įmoniųskaičius paaiškina dideles išlaidas skirtas biznio sektoriui. Dauguma išlaidų mokslui ir technologijoms biznio sektoriuje yraskiriama būtent technologiniam vystymuisi,nes jam skiriama daugiausiaipastangų ir išteklių ir tik mažiau nei 1/5 moksliniam tyrinejimui.Moksliniai tyrimai yra atliekami pagrinde technologijose ir kažkuria dalimigamtos moksluose ir medicinoje. Vyriausybė ir biznio sektorius bendradarbiauja per „Pramoniniusmokslinių tyrimų institutus“, kuriuos jie steigia drauge. Šie institutaiyra nepriklausomi nuo švietimo ministerijos, tačiau kartais dirba kartu suuniversitetais ar kitomis aukštojo mokslo institucijomis. Kitos viešos-privačios partnerystės aukštosiose moklso institucijose ar greta jų yratechnologiniai parkai arba verslo inkubatoriai, verslo centrai.
Švedijos tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas
Tarptaurinis bendradarbiavimas yra ypač svarbus moksliniuosetyrinėjimuose. Švedijos mokslo bendruomenė(The Swedish research community)turi plačius tarptaurinius kontaktus. Labiausiai paplitusi tarptautiniobendradarbiavimo forma mokslo srityje yra individualūs arba komandiniaibendri projektai su kolegomis iš užsienio šalių. Daugelį metų Švedijadalyvavo eilėje tarptautinių mokslinių organizacijų, ypač gamtos mokslų irinžinerijos srityse.Šis bendradarbiavimas užim vietą tokių moksliniųkorpusų projektuose kaip mokslinė Europos Kosmoso Tarnybos programa(ESA),Europos Atominio Tyrinėjimo Organizacija(CERN) ir Europos PietinėObservatorija(ESO).
Plataus masto Švedijos dalyvavimas ES programose
Švedijos tradiciškai platus bendradarbiavimas su JAV, ypač medicinojeir gamtos moksluose, pastaruoju metu buvo papildytas pastoviaibesiplečiančios Europos kooperacijos. Švedijos dalyvavimas EuroposSąjungoje nuo 1995 atidarė naujus rėmimo šaltinius Švedijos mokslininkamsir galimybę bendradarbiavimui ES Korpuso Programose mokslui irtechnologijai(EU‘s Framework Programs for research and technologicaldevelopment). Švedijos įsitraukimas bei dalyvavimas smarkiai padidėjo jaidalyvaujant Kevirtoje Korpuso Programoje(FP4) 1994-1998m. ir buvo dvigubaididesnis ne FP3. Bendras Švedijos dalyvavimas FP4 programoje buvo didžiausiasbiotechnologijose ir biomedicinoje, socialinės ekonomikos tyrimų irstandartų, matavimo ir testavimo srityse. Financiniais terminais tariant,visas dėmesys nukreiptas informacinėm technologijom (IT), biotechnologijom,agrokultūrai ir žuvininkystei. Per FP4, Švedijos aukštesniosios švietimoinstitucijos gavo 400 milionų Švedijos kronų dotacijų iš bendros kasmetinės900-1000mln Švedijos kronų dotacijų sumos. Kiti dotacijų gavėjai buvotyrimų institutai ir ypač įmonės. Penkta ES Korpuso programa, arba FP5,1998-2000m., buvo pirmoji, kuriojeŠvedija galėjo dalyvauti formavime. Švedija akcentavo būtinybę moksliniamstyrimams tokiose sferose kaip aplinka ir energija, sausumos transportavimasir miškai, taipogi humanitarinius ir socialinius mokslus. Per Švedijos ESprezidentavimą pirmoje 2001-ųjų metų pusėje, švedija pradėjo darbądabartinei Šeštajai Korpuso Programai dėl mokslo ir technologijos, FP6,2002-2006m.
Vyriausybės mokslinių tyrimų politika
Švedijai reikia labiau suderintų mokslo tyrimų pastangų norintstiprinti savo, kaip lyderės poziciją rinkoje. Švedijos moksliniai tyrimaituri pagerėti teikiant pirmenybę bei rodant meistriškumą svarbiausiuosetyrimų laukuose. Nauja mokslo rėmimo organizacija rengia koncentruotasprogramas svarbiuose zonose, įskaitant vidinius bei sudėtinius moksliniustyrimus. Nuo 2001m. vyriausybė investavo papildomų lėšų į šiuos prioritetiniuslaukus: • Biotechnologija ir biologijos mokslas • Informacinės technologijos ir IT tyrimai • Medžiagų technologija ir medžiagų tyrimai • Aplinka ir pastovus technologijų vystymas • Humanitariniai ir socialiniai mokslai • Menas • Sveikatos ir socialinių paslaugų tyrimai
PASKIRSTYMO KANALAI
Švedijos logistika yra labai aukšto lygio, su labai gerainfrostruktūra, gerai organizuotais didmenininkais ir mažmenininkais beiaukščiausio tarptautinio lygio sandėliavimu. Našumas bei tobulaadministracija yra šios šalies charakteristikos. Be to Švedijai atvirivartai į Baltijos jūrą ir šiaurines Europos rinkas – rinką, turinčią100mln. Potencialių klientų. Del šios priezasties daug investuojama įmažmeninę ir didmeninę prekybą(lent.).
Realizuotos ir planuotos investicijos į mažmeninę ir didmeninę prekybą2003, 2004, 2005m.|Pramonės |2003 |2004 |2005 ||šaka, | | | ||investavimo | | | ||rūšis | | | ||Radijas |37% ||Televizija |27% ||Tekstinė televizija(naujienų |1% ||tarnyba) | ||Vakariniai laikraščiai |2% ||Magnetinės garsajuostės |2% ||Specialūs žurnalai |2% ||Savaitiniai/mėnesiniai žurnalai |3% ||Vaizdo juostos |3% ||Internetas |5% ||Rytiniai laikraščiai |6% ||Knygos |6% ||Kompaktinės plokštelės/kiti įrašai|6% ||Šaltinis: “Nordicom – Sweden” |
Švedijos žiniasklaida šiandien
TT(Tidningarnas Telegrambyra) yra pagrindinė Švedijos naujienųagentūra. Dauguma Švedijos laikraščių bei radija ir televizija yra TTnaujienų agentūros abonentai. TT teikia savo klientams Švedijojeinformaciją apie vietines ir užsienio naujienas, sporto įvykius, biržosataskaitas, ekonomines naujienas, straipsnius laidas ir t.t. Nemažaivietinių dešniosios pakraipos laikraščių atidarė FLT(ForenadeLandsortstidningar) naujienų agentūrą.
Laikraščiai
Statistika rodo, kad švedai(siuo metu apie 8,9mln) yra viena išdaugiausiai laikraščių skaitančius perkančių tautų pasaulyje. 1998m.Švedijoje 92 taip vadinami dažno periodiškumo laikraščiai(4-7 numeriai persavaitę), kurių tiražas kartu sudaro 3.8 milionų, kitaip tariant 430 kopijų1000 gyventojų. Reto periodiškumo laikraščiai(1-3 numeriai per savaitę)čkurių yra apie 70, yra dažniausiai vietiniai laikraščiai, atstovaujantystam tikram politiniam arba ideologiniam požiūriui. Jie sudaro apie 10% visotiražo, toks pat yra jų suvartojimo procesas vienam gyventojui. Pokario metu laikraščių skaičius labai sumažėjo, nuo 216-os 1945m. Iki162-ų 1998m. To pasekoje vis daugiau savivaldybių telikdavo tik po vienąlaikraštį. Tradiciškai laikraščiai buvo linkę simpatizuoti ir net aktyviaipropaguoti politinių partijų programas ir ideologijas. Tačiau tokspolitinis laikraščių pasiskirstymas toli gražu neatspindi politiniųelektokrato simpatijų. Jeigu socialdemokratųir komunistų partijoms ištisais dešimtmečiaisatitekdavo pusė visų rinkėjų balsų(socialdemokratams atitekdavo didžiojidauguma),: joms simpatizuojančios spaudos dalis sudaro tik vieną penktąjąvisų šalies leidinių tiražo. Taigi beveik 4 lųaikraščiai iš 5 remiadešniųjų partija, o liberalios spaudos dalis Švedijoje yra daug didesnėnei liberalų partijos rinkejų skaičius.|Laikraščių koncentracija ||Metai |Savivaldybės,kurio|Savivaldybės,ku-|| |-se leidžiama 2 ir|riose leidžiama || |daugiau laikraščių|vianas || | |laikraštis ||1945 |51 |42 ||1950 |51 |42 ||1955 |39 |53 ||1960 |32 |56 ||1965 |23 |59 ||1970 |21 |65 ||1975 |20 |64 ||1980 |21 |62 ||1985 |24 |60 ||1990 |20 |63 ||1995 |20 |58 ||1998 |19 |63 ||Pasatba: laikraščiai leidžiami 3-7 kartus per ||savaitę |
Multimilioninės Parlamento subsidijos
Nuo septintojo dešimtmečio pradžios struktūriniai kasdieninės spaudospokyčiai ir jos financinė padėtis yra atidžiai tyrinėjami įvairių valdžiosatstovų. 7 komisisjos nusprendė, kad dėl laikraščių uždarymo spaudanepajėgi atlikti savo funkcijų švedijos demokratinėje sistemoje. Dėl tospriežasties buvo imtasi priemonių siekiant pasipriešinti nuosavybėskoncentracijai ir palengvinti kitų laikraščiųatsiradimą. Subsidijų spaudaisąlygas įtakoja rinkos dėsniai , o jų tikslas – papildyti rinkos sistemą.Pirmosios subsidijos buvo iąmokėtos 1969m. Bendras šių komisijų teikiamų nuoseklių rekomendacijų efektas buvoištobulintos subsidijų sistemos sukūrimas. 1998 m. subsidijos „mažossklaidos laikraščiams“, t.y. tokiems laikraščiams, kurie savo leidimovietoje sudaro ne daugiau kaip 40% visos rinkosč siekė 470 mln. SEK,įskaitant ir specialią papildomą subsidiją. Šios atskiros subsidijos sudarėnuo 3 iki 4% visų Švedijos laikraščių tinklo tiražo ir reklamos pajamų. Beto, 73 milijonų SEK subsidijos buvo suteikiamos laikraščiams,dalyvaujantiems brndrose platinimo programose. Subsidijos mažos sklaidos laikraščiams sudaro 15-30% visų šių
laikraščių metinių pajamų, priklausomai nuo jų publikacijų dažnumo.Neįmanoma panaikinti subsidijų sistemos, nesukėlus grėsmės nemažamlaikraščių kiekiui. Įvedus subsidijų sistemą, spaudos ir politinių partijų sąsajos pamažuišnyko, tuo būdu panaikinant ir vidinę subsidijų priežastį. Subsidijosfinansuojamos iš visų reklamos mokesčių, išskyrus radiją ir televiziją. Devintame šio amžiaus dešimtmetyje keletą kartų bandyta pradetispausdinti dienraščius.Visi šie bandymai išskyrus vieną baigėsi nesėkme.Verslo dienraštis Dagens Industri pradėtas leisti 1982m. yra vienintelissėkmingas sumanymas , susilaukęs ilgalaikės sėkmės. 1995m. pradėtas leistiMetro, laikraštis, išeinantis 5 kartus per savaitę ir nemokamai platinamasStockholmo metro, o taip pat Malmėje ir Geteborge.Įvairovė – dienraščių požymis
Beveik visi švediški laikraščiai spausdinami šiuolaikinėse ir labaiproduktyviose spaustuvėse, naudojančiose pažangią technologiją, kur daugumaprocesų kompiuterizuoti ir operuoja greita ir patikima platinimo sistema. Trys didžiausi miestai(Stokholmas, Geteborgas ir Malmė) leidžialaikraščius 7 kartus per savaitę. Kitose šalies dalyse dominuojalaikraščiai, leidžiami 6 kartus per savaitę. Daugelis provincijoslaikraščių yra rytiniai, tuo tarpu trys didžiausi miestai leidžia dideliusvakarinius laikraščius(tabloidus), kurie yra parduodami(neprenumeruojami):du Stokholme ,vienas Geteborge ir vienas Malmėje. Nuo 8-ojo dešimtmečiopradžios pastarosios rūšies laikraščių rinka mažėja(vidutinio Švedijosdienraščio tiražas 22,000 egzempliorių ir jis išeina ryte.). Stockholme leidžiami vakariniai lairaščiai Aftonbladet ir Exspressenskaitomi beveik visoje Švedijoje. Exspressen įsigijo Goteborgo ir Malmėsvakarinius laikraščius – Goteburstidningen ir Kvallsposten. Visi tryslaikraščiai vis dar spausdinami, tačiau dabar juose yra tam tikra dalisbendro redakcinio turinio. Dagens Nyheter, leidžiamas Stokholme nuo 1985m. dalį savo nacionalinioleidinio spausdina kitur Dagens Industri, kuris nuo 1990m. leidžiamas 6 kartus per savaitę,tiražas išaugo nuo 29500 1982-ais metais iki 110200 1998-ais metais.
|Dešimt didžiausių dienraščių (1998m. Duomenys apie tiražą) || Dienraščiai |Pirmadienis-šešta|Sekmadienis || |dienis | ||Aftonbladet(socialdemokratinis)|397,300 |502,100 ||tabloidas | | ||Dagens Nyheter(nepriklausomas) |353,000 |409,500 ||Ekspressen(liberalus) tabloidas|315,900 |397,400 ||Goteborgs-Posten(liberalus) |258,300 |285,700 ||Svenska |185,000 |199,900 ||Dagbladet(nepriklausomas | | ||koncervatyvus | | ||Sydsvenska |124,500 |145,800 ||Dagbladet(nepriklausomas | | ||liberalus) | | ||Dagens Industri(financinis |110,200 |- ||dienraštis) | | ||Arbetet(socialdemokratinis) |70,100 |74,400 ||Nerikes Allehanda(liberalus) |68,100 |- ||Ostgota |67,400 |- ||Correspondenten(dešniųjų) | | |
Tūkstančiai periodinių leidinių
Švedijoje yra apie 3000 kokybiškų leidinių, iš kurių vos daugiau nei150 yra dienraščiai. Visi kiti yra periodiniai leidiniai, ir jų niekadanebuvo tiek daug kaip šiandien. Tik per pastaruosius 5 metus vietinėjerinkoje pasirodė apie 500 naujų leidinių. Per paskutinį šio amžiaus dešimtmetį periodinių leidinių skaitytojųskaičius labai išaugo, jų bendras tiražas yra visados didelis, kaip irpajamos iš reklamos. Ši raida aiškiai rodo, kad žurnalai sugebėjostebėtinai gerai konkuruoti su kitomis informacinėmis technologijomis. Beto padidėjo žurnalų skaičius skirtas specialistams ir prekybininkams. Poeilės nesėkmingų metų paskutinio šio amžiaus dešimtmečio pradžiojestabilizavosi tradicinių šeimos žurnalų ir savaitraščių tiražas. Šiuo metu5 didžiausi savaitraščiai kartu parduoda 1,1 miliono egzempliorių persavaitę. Nauji periodinai leidiniai dažniausiai dėmesį skiria specifiniamsinteresams: kompiuteriams, informacinėms technologijoms, sodininkystei,dizainui, tačiau imta leisti naujus leidinius ir tradicinėse srityse,tokiose kaip medicina ir sveikatos apsauga. Taip pat Švedijos rinkojepasirodė naujas žurnalų tipas – žurnalai vyrams ir atitinkamai žurnalaimoterims. Šiuo atžvilgiu Švedija laikosi paskutinio šio amžiaus dešimtmečiokrypčių, kurios anksčiau dominavo JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Iš kitospuses bandymas leisti politinio turinio periodinius leidinius Švedijojebuvo nesėkmingas. Daugelį didžiausią tiražą turinčių periodinių leidinių leidžiaorganizacijos. Vienas pavyzdys – Var Bostad, kurio tiražas yra daugiau neimilionas egzempliorių. Jį leidžia Nacionalinė nuomininkų asociacija. Kitasleidinys – ICA-Kuriren, kuri leidžia Nepriklausomų prekybininkų asociacija. Per eilinę dieną vidutinis Švedijos gyventojas žiniasklaidai skiriaapie šešias valandas. 5% šio laiko arba šiek tiek daugiau nei 17 minučiųper dieną skiriama periodinių leidinių skaitymui. Kadangi savaitė turiseptynias dienas, tai reiškia, kad Švedijos gyventojai prie žurnalopraleidžia apie dvi valandas per savaitę. Periodiniai leidiniai, skirtingai nei laikraščiai, negauna jokių viešųsubsidijų.
Radijas ir televizija
Nuo devinto šio amžiaus dešimtmečio pabaigos redija ir televizijaŠvedijoje labai pasikeitė. Ankstesnis visuomeninis radijo ir televizijos monopolis buvo pakeistaskita struktūra. Šiuo metu iš licencijų financuojamos programų kompanijos,atsakingos už visuomenines paslaugas, dirba greta komercinių radijo irtelevizijos knalų. Nuo trečio dešimtmečio vidurio radijui, o vėliau ir televizijaiŠvedijoje vadovavo monopolistinė visuomenei tarnaujanti įmonė.Trancliacijos buvo financuojamos iš mokesčių už licencijas, o reklamadraudžiama. Aštunto dešimtmečio pabaigoje asociacijoms leista trancliuotitam tikrose geografinėse srityse, per savivaldybių radijo stotis. Reklamatransliuiojant taip pat buvo draudžiama.
Reguliavimo panaikinimas
Palidovinės televizijos atsiradimas devinto dešimtmečio viduryjeparuošė dirvą didžiuliams pasikeitimams nacionaliniame radijuje irtelevizijoje. Kai privačios įmonės pradėjo trancliuoti komerciniu būdufinancuojam televizją Švedijoje, pasipriešinimas komercinės analoginėstelevizijos trancliacijoms liovėsi. Skandinavijos palydovinio kanalo TV3,trancliuojančio iš Londono, ikūrimas 1987m. iš esmės buvo komercinėstelevizijos Švedijoje pražia, nors šį kanalą žiūrėti galėjo tik dalėlėŠvedijos gyventojų. TV4, komercinis analoginis kanalas, matomas visoješalyje, pradėjo trancliuoti 1992m. Komercinis vietinis radijas ėmėtrancliuoti 1993m. Nepaisant visų pokyčių Švedijos televizijoje ir radijuje vis dardominuoja iš licencijų financuojami visuomeninių paslaugų trancliuotojai.Švedijoje yra trys visuomeninės transliavimo kompanijos,atsakingos užteleviziją (Sveriges Television), radiją (Sveriges Radio) ir mokamająradiją bei televiziją (Utbildningsradion). Šių kompanijų akcijos priklausofondui, kurio tarybą skiria Vyriausybė, pasitarusi su parlamenteatstovaujančiomis partijomis. Fondo uždavinys – skatinti šių kompanijųnepriklausomybę. Veikla yra daugiausiai financuojama iš metinių pajamųuž televizijos licencijas, metinis mokestis 1608 SEK per metus (1999).Licencijų kainas nustato parlamentas, kuris taip pat skirsto lešastransliuojančioms kompanijoms. Švedijos Televizijai šiuo metu taip patleidžiama financuoti tam tikras programas iš sponsorių suteikiamų lešų. Bendrą trancliavimo politiką reglamentuoja Radijo ir TelevizijosAktas, kuris įsigaliojo 1996m. gruodžio mėnesį. Be to, kompanijoms,trancliuojančioms pagal Vyriausybės išduotą licenciją, licencijojenurodomos specifinės trancliavimo sąlygos. Programos turi būti bešališkos,objektyvios ir sugebėti patenkinti įvairius skonius. Vyriausybėnekontroliuoja programų iki jų trancliacijos. Tačiau Trancliacijos komisijaturi įgaliojimus paprieštarauti tam tikrų programų trancliacijai arbaatsižvelgti į visuomenės skundus po transliacijos, jeigu kompanija yraįtariama Akto arba licencijoje nurodytų sąlygų pažeidimu.
Radijas – didžiulis pasirinkimo spektras
Nuo pastovios radijo laidų transliacijos pradžios 1925m. iki 1995m.Švedija turėjo tik vieną radijo kanalą. Šiuo metu Švedijos radijastrancliuoja keturiais kanalais. P1 siūlo visą spektrą pramoginių ir rimtų programų ir ypač akcentuojadetalias naujienų transliacijas bei gilias socialines analizes. P2 specilizuojasi rimtos muzikos, mokomųjų programų bei programųimigrantams srityje. P3 ir P4 trancliuoja pramoginę muziką ir programas visą parą.Regionines programas daugiausiai trancliuoja P4. Švedijoje yra 25regioninės stotys, išsidėsčiusios visoje jos teritorijoje. Radio Sweden, nacionalinio radijo tarptautinis skyrius, trancliuojaklausytojams užsienyje programas penkiomis užsienio kalbomis (anglų, estų,vokiečių, latvių ir rusų), taip pat ir švedų kalba. 1978m. pradėjo trancliuoti viešasis radijas. 1999m. siųstuvų skaičiusjau siekė 150, o dalyvaujančių vietinių organizasijų buvo apie 1100. Betkokia legali organizacija, vykdanti ne pelno siekiančią, labdaringą,politinę, profsąjunginę arba religinę veiklą, gali kreiptis leidimotrancliuoti programas per šiuos siųstuvus. Pagrindinis tikslas – suteiktinevyriausybinėms organizacijoms naują kanalą, kuriuo jos galėtų pasiektisavo narius arba joms simpatizuojančius asmenis. Nuo 1993m. viešajamradijui taip pat buvo leista trancliuoti reklamą. 1998m. įsigalėjo keletas naujų normų, susijusių su viešuoju radiju.Pavyzdžiui, teisė trancliuoti buvo suteikta vietinėms, nepelno siekiančiomsasociacijoms, kurios buvo įkurtos trancliacijų per nviešąjį radijąsumetimais. Komercinis vietinis radijas trancliuoja nuo 1993m. Lincencijosskirstomos surengus aukcioną, kurio metu nustatomas mokęstis, kurįlicencijos gavėjas privalo sumokėti valstybei. Vietinė radijo stotis galitrancliuoti jungtines programas 2/3 viso trancliacijos laiko. Reklama yraribojama iki 8 minučių per valandą. Kaip ir kitose šalyse privačios radijo stotys palaipsniui sukūrė savotinklus. Du tokie didžiausi tinklai yra Radio Rix, kurio savininkai yrašvedai, ir NRJ, kuris yra prancūzų nuosavybė. Į kiekvieną šių tinklų įeina20-25 stotys. Privatus vietinis radijas kasdien pasiekia 30% gyventojų, oamžiaus grupėje nuo 35 metų ir vyresnių jų skaičius siekia 50%. 1995m. rugsėjo mėnesį, Švedijos radijui, Mokomajam radijui irkomerciniam radijui buvo suteiktos licencijos transliuoti naudojantisElektronine audio trancliacijos sistema (DAB).
Pokyčiai televizijoje
Televizijos trancliacija Švedijoje prasidėjo 1956m., o antrasistelevizijos kanalas pasirodė 1969m. Trečiasis analoginis televizijoskanalas pradėjo trancliuoti 1991m. rudenį. Šis kanalas, TV4, yra visiškaiatskiras darinys ir financuojamas iš komercijos. Iki 10% viso trancliacijoslaiko gali būti naudojam reklamai. Iš principo reklamos turi būti rodomostarp programų arba ilgesnių pertraukų sporto įvykiuose arba kituoserenginiuose. Taisyklės dėl programų turinio yra panašios į ŠvedijosTelevizijos kompanijos taisykles. 1996m. vyriausybė pateikė įstatymoprojektą dėl laipsniškos skaitmeninės televizijos įvedimo. 1997m.parlamentas šį įstatymą priėmė. Buvo paskirtas atskiras koordinatorius,kurio uždavinys buvo atrinkti sritis, kuriose turi būti įvesta skaitmeninėtelevizija ir sukurti techninį bendradarbiavimą tarp įvairiųtrancliuojančių kompanijų modelį. 1998m. vyriausybė nusprendė suteiktileidimą 11-ai programas kuriančių kompanijų trancliuoti per skaitmeninęteleviziją. Skaitmeninės televiziojos trancliacijos buvo pradėtos 1999m.balandžio mėnesį.
Palydovinė ir kabelinė televizija
Sumontavus kabelinius tinklus 1984m. prasidėjo programų trancliacijaper palydovinę televiziją. 1995m. beveik 60% visų Švedijos šeimų galėjožiūrėti satelitines programas tiek per kabelius(40%), tiek per privačiasplydovines antenas(20%). Švedijoje galima žiūrėti apie 100 palydoviniųkanalų. Apie 10 jų specialiai skirti Švedijos žiūrovams. 6 palydoviniaikanalai, kurių svarba didžiausia, yra TV3, Kanal5, Eurosport, TV6, ZTV irMTV. Palydovinės televizijos įstatymas, įsigaliojęs 1992m., paruošė dirvąpalydovinio perdavimo kabeliais platinimui, ir kiekvienas individas galilaisvai transliuoti radijo ir televizijos programas tokiu būdu. Šiepalydoviniai perdavimai gali būti financuojami iš reklamos, kuriai galiojadaugiau mažiau tos pačios taisyklės kaip ir TV4. Visa eilė komerciniųkabelinių kanalų transliuojami įvairiose šalies dalyse. Be to, yra apie 50vietinių kabelinių kanalų, tarp kurių vyrauja tolygus pasiskirstymas tarpkomercinių ir nekomercinių.
Kinas ir lankymasis kino teatruose
Lankytis kino teatruose buvo yapč populiaru šeštojo dešimtmečioviduryje iki atsirandant televizijai. Tuo metu per metus buvo priskaičiuotaapie 80mln. apsilankymų kino teatruose. Paskutiniame šio amžiaus dešimtmetyje apsilankymų kino teatruoseskaičius stabilizavosi iki 15mln. per metus, kitaip tariant 1,7 apsilankymovienam gyventojui. Per paskutinį šio amžiaus dešimtmetį Švedijoje parodytaapie 200 naujų filmų iš kurių virš 20 buvo švediški pilnametražiai meniniaifilmai. 1998m. JAV filmai sudarė apie 57% visų kino teatruose rodomų filmų. Riksdagas (parlamentas) nusprendė, kad Švedijos kinui derėtų skirtifinancinę paramą (1998m. – 128 mln. SEK). Didžioji dalis šios valstybinėsparamos surenkama iš apmokestinamų kino bilietų, video pramonės iranacionalinių televizijos kanalų. 2000 m. tarp televizijos kino pramonės ir valstybės įsigaliojonauja sutartis. Tai, kad valstybė didina savo indėlį iki 70mln. SEK per metus, rodo,kad vyriausybė suinteresuota skatinti Švedijos kino pramonę ir aktyvią kinokultūrą.
IŠVADOS
Švedijos gyventojai gali dirbti Skandinavijos šalyse be darbo leidimo.Bendra darbo rinkos politika skatina mažėjantį bedarbystės lygį.Bendradarbiaujančių Šiaurės šalių tikslas-paremti gerai išvystytą irfunkcionuojančią darbo rinką ir skatinti darbo jėgos kompetenciją. Apžvelgiant Švedijos ekonomiką, mes norime pabrėžti, kad ten ypatingasdėmesys yra skiriamas žmogaus gerovei, jos apsaugai, išsilavinimui,tobulinimui. Į švietimo sistemą yra dedama gana nemažai lėšų, stengiamasiišugdyti šviesią, išsilavinusią visuomenę, nes ekonomika gali sėkmingaiplėtotis tik turėdama daug išmanančių savo darbą specialistų. Švedijosfirmos taip pat daug lėšų skiria savo darbuotojų tobulėjimui, nes norima,kad jų žinios būtų pačios naujausios ir padėtų klestėti, bei siektiužsibrėžtų tikslų. Studentai įgytas žinias Švedijoje, puikiai pritaiko savošalyje, tad čia beveik neegzituoja „proto nutekėjimas“, nes Švedijoje jiemssudarytos puikos sąlygos atsiskleisti savo pasirinktoje sferoje. Nors Švedijoje yra labai aukšti mokesčiai, tačiau jie vistiek nesudarodidelių problemų gyventojams. Neoklasikai teigia, kad dėl aukštų mokesčiųšalyje tūrėtų būti aukštas nedarbo lygis, mažas produktyvumas bei mažosinvesticijos. Tačiau matome, kad ši teorija neatitinka realybės, nesŠvedijoje nedarbo lygis yra ganėtinai žemas – 6.0%. Stengiamasi kuodaugiau investuoti į naujų technologijų kūrimą, senų tobulinimą, tad dėl toprivatus ekonomikos sektorius labai plėtojasi. Švedai laiku supratoužsienio rinkų svarbą. Tai suteikė galimybę padidinti rinkos dalį. Tadgalime drąsiai teigti, kad naujų technologijų kūrimas šaliai atneša tiknaudą, nors tai kainuoja ir labai daug, tačiau šalis sukūrusi savo unikalųproduktą gali užkariauti pasaulio rinkas, kaip padarė Švedijos farmacijosbei telekomunikacijų firmos. Kaip jau minėjom, Švedijoje yra dideli mokesčiai, tačiau kiekvienasgyventojas turi teisę i nemokamą mokslą, sveikatos apsaugą – visa tai jiems nė kiek nekainuoja. Tad vyriausybė vykdo gan sėkmingą mokesčių rinkimųpolitiką. Švedija bendradarbiauja su kitomis Šiaurės šalimis, kurios tikslas –remti bendrą Šiaurės šalių politiką tais atvejais, kai visų šių šaliųbendros pastangos gali būti efektyvesnės už pavienės šalies darborezultatus. Tarptautiniame lygyje Šiaurės valstybės dažnai veikia kartu,kad turėtų didesnę įtaką sprendžiant politines, socialines, ekonomines,kultūrines problemas. Švedija eksperimentuoja su labiau į rinką orientuota sistema sveikatospriežiūros ir socialinės priežiūros ir socialinės apsaugos sektoriuose,decentralizuodamos valstybės atsakomybę, tačiau pagrindinis gerovėssistemos principas vis tiek išlieka nepakitęs – visiems yra suteikiamoslygios teisės. Gyventojų sudėties atžvilgiu, Švedijos gerovė labiau siejamasu vyresniųjų žmonių, invalidų ir sergančiųjų priežiūra. Ši sistema apimažmogaus teises, teikia pašalpas nedirbantiems, garantuoja lygiateisiškumąabiems lytiems, įtakoja darbo politiką, sprendžia aplinkos apsaugosproblemas ir t.t. Lygios teisės, lyčių atžvilgiu, buvo viena svarbiausių paskutiniųdešimtmečių problema. Moterų darbo užmokestis yra mažesnis nei vyrų. Pagalįstatymus, vyrai ir moterys Švedijoje turi lygias galimybes siekiantaukštojo mokslo. Tačiau vyraujančios tendencijos lemia profesijospasirinkimą. Moteriškos lyties atstovės dažniausiai renkasi studijuotilabiau humanitarinius mokslus, vyriškos lyties – realinio profilio mokslus.
Taigi galima teigti, jog skandinaviškasis ekonomikos modelis yraunikalus skatinant ir suteikiant paramą gyventojams, mokant didelespašalpas bei išmokas, mažinant socialinį susiskirstymą. Taip pat šiamemodelyje juntamas darbo poveikis, juk Švedijoje vyrauja maža bedarbystė.Tačiau, kaip ir kiekvienas kitų valstybių pasirinktas modelis,skandinaviškasis turi ir minusų. Tokią gerovės sistemą, kuri yrabiurokratiška ir brangi, sunku valdyti ir kontroliuoti, todėl Švedijaibūdinga didelė mokesčių našta, stipri vyriausybės orientacija bei biudžetovaržymas dėl didelių išlaidų. Nors Švedija veikia pagal bendrą modelį, yra išskiriamas vienasskirtumas – Švedijoje mokami mažesni pajamų mokesčiai, tačiau kitimokesčiai bei valstybės skola – didesni.
NAUDOTA LITERATŪRA
• http://www.scb.se/templates/tableOrChart____33832.asp • http://www.riksbank.com/templates/Page.aspx?id=12953 • http://www.riksbank.se/ • http://ideas.repec.org/p/hhs/hastef/0318.html • http://www.scb.se/templates/tableOrChart____106868.asp#top • http://www.foodoresund.com/media/showMedium.asp?5_LCID1033 • http://www.sweden.se/templates/cs/BasicFactsheet____3925.aspx#1 • Faktų lapai apie Švediją „Žiniasklaida“ (išleista Švedijoje 2000m. sausis). Klasifikacija:LI 45 a Bs (Lithuanian). Švedijos ambasados Lietuvoje medžiaga. • Faktų lapai apie Švediją „Telekomunikacijos ir informacinės technologijos Švedijoje“ (išleido Švedijos institutas ‘http://www.si.se‘ 2001m. balandis). Klasifikacija:LI 125 a Bv (Lithuanian). Švedijos ambasados Lietuvoje medžiaga. • http://www.sverigeturism.se/smorgasbord • http://jurist.law.pitt.edu.
———————–
74%
2%
24%
Paslaugų sektorius
Žemės ūkis
Industrija
74%
2%
24%
Paslaugos
Žemės ūkis
Industrija