Draudimo sutartis

EkonomikaReferatasVidutinio ilgio1 056 žodžių6 min. skaitymo

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

FINANSŲ IR DRAUDIMO KATEDRA

Dieninių studijų skyriaus DV02A grupės studentė

Marta FEDINA

DRAUDIMO SUTARTIES SAMPRATA, POŽYMIAI, FORMA. DRAUDĖJO PRAŠYMAS SUDARYTI

DRAUDIMO SUTARTĮ. DRAUDIMO TAISYKLĖS IR DRAUDIMO POLISAS

(Referatas)

Darbo vadovė: dėst. I.A. Pažėrienė

Vertinimas

Vilnius

2004

Draudimo sutarties samprata. Požymiai. Forma

Draudimo sutartis – dvišalė sutartis, kuria draudėjas įsipareigoja mokėti draudimo įmokas (premijas), o draudimo įmonė (draudikas)

įsipareigoja suteikti draudiminę apsaugą.

Draudimo sutartis yra dvišalis sandoris. Dažniausiai draudėjas pareiškia savo ketinimą sudaryti draudimo sutartį, o draudimo įmonė šį ketinimą priima. Draudėjo ketinimas sudaryti draudimo sutartį gali būti pareiškiamas bet kokiu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse numatytas prašymo pateikimas raštu. Draudėjo raštiškas ketinimas sudaryti sutartį, po sutarties sudarymo tampa juridinę galią turinčiu dokumentu ir sudėtine sutarties dalimi.

Draudimo sutartis yra priskiriama prievolinės teisės reguliavimo sričiai, kadangi kaip draudikas turi teisę reikalauti įmokų sumokėjimą, taip ir draudėjas, įvykus draudiminiam įvykiui, turi teisę reikalauti draudimo išmokos. Todėl, vertinant draudimo sutarties šalių sutartines teises ir pareigas tik kaip dvišales pinigines prievoles, galima teigti, kad draudimo sutartis yra priskirtina sąlyginių sandorių kategorijai, t.

y., sudarytų su atidedamąja sąlyga. Draudimo įmonės pareiga mokėti draudimo išmoka ir taip pat draudėjo teisė to reikalauti yra priklausomi nuo draudiminio įvykio, t. y. aplinkybės, apie kurią nežinoma, ar ji įvyks ar ne. Bet jei draudimo įvykis neatsitinka, tai dar nereiškia, kad draudikas neturėjo jokių įsipareigojimų.

Čia reikia atkreipti dėmesį į LR Draudimo įstatymą, kuris apibrėžia draudimo įmoką (premiją) taip: tai „… nustatyti privalomi mokėjimai už draudiminę apsaugą“. Vadinasi, draudimo įmonė jau prieš atsitinkant draudiminiam įvykiui privalo imtis tam tikrų priemonių, pvz., perdrausti prisiimtą riziką, sudaryti rezervus ir pan.

Net ir tuomet, jei draudiminis įvykis neatsitinka, draudiminė apsauga draudėjui yra vertinga ir psichologiniu ir net ekonominiu požiūriu (pvz., apsidraudusiai įmonei nebūtina daryti piniginių lėšų atidėjimus ar sudarinėti fondus galimiems įmonės nuostoliams padengti).

Draudimo sutartis visada sudaroma raštu. Draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas). Draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją).

Draudėjo prašymas sudaryti draudimo sutartį

Paprastai draudėju tampa asmuo, kuris pareiškia ketinimą sudaryti draudimo sutartį. Šis prašymas turi būti raštiškas, o jo forma ir turinys nustatyti draudimo rūšies taisyklėse. Draudimo įmonės, nustatydamos prašymo formą bei turinį, suformuluoja klausimus apie aplinkybes, turinčias reikšmės konkrečios draudimo rizikos įvertinimui. Atsakydamas į visus draudiko pateiktus klausimus, draudėjas informuoja draudimo įmonę apie norimą apdrausti asmenį ar objektą.

Draudimo įmonė, nustatydama draudėjo prašymo sudaryti draudimo sutartį formą ir turinį, apibrėžia, kokia konkreti informacija apie apdrausti norimą asmenį ar objektą turi reikšmės įvertinant draudimo riziką. Todėl draudimo įmonė negali reikalauti iš draudėjo, kad šis informuotų ją apie reikšmingas draudimo rizikos nustatymui aplinkybes, nepaminėtas draudimo įmonės sudarytame prašymo formuliare. Kadangi šių aplinkybių yra labai daug, juos sunku susisteminti, todėl įmanoma išskirti tiktai būdingiausias aplinkybes pagal atskiras draudimo šakas ar grupes (pvz., gyvybės draudime – amžius ir susirgimai, turto draudime nuo gaisro –

objekto priešgaisrinės įrangos būklė ir pan.).

Draudėjas atsako už prašyme pateiktų duomenų teisingumą. pagal

Draudimo įstatymą. Draudimo įmonė turi teisę sumažinti ar atsisakyti išmokėti draudimo išmoka, jeigu draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, pateikė draudimo įmonei neteisingus, draudimo įmokoms ar draudimo sumoms apskaičiuoti reikalingus, esminius duomenis apie draudimo objektą arba juos nuslėpė. Be to, draudimo sutartis laikoma negaliojančia, jeigu draudėjas, ją sudarydamas, apgulės būdu suklaidino draudimo įmonę, nurodydamas didesnę už tikrąją draudžiamojo objekto vertę, ir tuo nepagrįstai padidino draudimo suma.

Draudimo rūšies taisyklės

Draudimo rūšies taisyklės – pagal atskirą draudimo grupę draudimo įmonės nustatytos draudimo rūšies sąlygos, pagal kurias draudimo įmonė, turėdama Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos leidimą, vykdo savanoriškąjį draudimą.

Kiekviena draudimo įmonė pati nustato sąlygas, kuriomis ji norėtų vykdyti savanoriškąjį tam tikros rūšies draudimą. Šiuos sąlygos, vadinamos draudimo rūšies taisyklėmis, turi būti pateikiamos Valstybinei draudimo priežiūros tarnybai, siekiant gauti jos leidimą draudimo rūšiai.

LR draudimo įstatymo suteikta draudimo įmonės teisė pačiai parengti draudimo rūšies taisykles yra suvaržyta reikalavimų, keliamų draudimo rūšies taisyklių turiniui. Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nurodyta:

1. Atvejai, kada draudimo sutartys sudaromos pagal pateiktą draudėjo rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį;

2. Draudiminiai įvykiai;

3. Nedraudiminiai įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų;

4. Draudimo objektas;

5. Draudimo sumų, jei draudimo sumos nustatomos, draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarka, draudimo įmokų mokėjimo tvarka bei jos nesilaikymo pasekmės;

6. Dvigubo draudimo, nevisiško draudimo ir papildomo draudimo sąlygos, jei draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis;

7. Draudiko, draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ir nukentėjusio trečiojo asmens teisės ir pareigos;

8. žalos nustatymo tvarka;

9. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka bei terminai;

10. Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos, tarp jų ir draudimo sutarties nutraukimo tvarka draudėjui nesutinkant su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams;

11. Šalių tarpusavio atsiskaitymo nutraukus draudimo sutartį tvarka, apimanti ir atsiskaitymo su draudėju, kuris, nesutikdamas su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams, nutraukė draudimo sutartį, tvarką;

12. Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo kitam draudikui tvarka;

13. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka;

14. Informacijos kitai sutarties šaliai teikimo tvarka.

Būdamos sudėtine draudimo sutarties dalimi, draudimo rūšies taisyklės negali pakeisti privalomų draudimo teisės normų galiojimo ir turi jas atitikti.

Draudėjas, prieš sudarydamas draudimo sutartį, turi teisę reikalauti, kad draudimo įmonė supažindintų jį su draudimo rūšies taisyklėmis, kurių pagrindu bus sudaryta konkreti draudimo sutartis.

Draudimo taisyklės privalo būti paskelbtos draudimo įmonės interneto tinklalapyje.

Ruošdamos draudimo rūšies taisykles, draudimo įmonės turi ne tik laikytis teisinių reikalavimų, bet privalo atsižvelgti ir į objektyvią draudimo technikos diktuojamą situaciją, t.y. į matematinius, tikimybių teorijos ir statistinius draudimo rūšies rodyklių tyrimus.Šių reikalavimų nepaisymas, nustatant draudiminės apsaugos apimtį, kelia grėsmę, kad draudiminio įvykio atveju nepavyks patenkinti pagrįstų draudėjo pretenzijų (pvz., katastrofų rizikos prikyrimas prie nedraudiminių įvykių daugelio draudimo rūšių taisyklėse).

Draudimo liudijimas (polisas)

Draudimo liudijimas (polisas) – tai oficialus dokumentas, kurio patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas. Jo paskirtis – perteikti visus esminius draudimo sutarties punktus. Būtini šie draudimo poliso rekvizitai:

1. Draudimo liudijimo numeris;

2. Draudimo įmonės pavadinimas ir buveinės adresas;

3. Draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo vardas, pavardė arba pavadinimas;

4. Draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas bei numeris;

5. Draudimo objektas;

6. Draudimo suma;

7. Draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai;

8. Draudimo sutarties galiojimo terminas;

9. Draudėjo parašas su įrašu, kad draudėjas susipažino su taisyklėmis;

10. Draudimo įmonės įgalioto sudaryti draudimo sutartį asmens parašas ir draudimo įmonės antspaudas r jų faksimilės;

11. Draudėjo parašas, antspaudas (kai draudėjas yra įmonė, įstaiga ar organizacija);

12. Draudimo liudijimo išdavimo data.

Draudimo įmonės, sudarydamos draudimo sutartis, privalo naudoti

Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos patvirtinto pavyzdžio draudimo liudijimus konkrečiai draudimo rūšiai.

LITERATŪRA

1. ČEPINSKIS. J., RAŠKINIS. D. ir kt. Draudimas. Kaunas, 1999, ISBN

9986-418-12-7, p. 161

2. LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMAS. 2003 m. rugsėjo 18 d. Nr.

IX-1737. Vilnius

3. http://www.draudimas.lt/EasyAdmin/sys/files/forma1.pdf

4. http://www.seesam.lt/bendross.htm

Darbas baigtas 2004-05-04

Marta Fedina