Draudimo veiklos esmę nagrinėjančios teorijosNagrinėjant draudimo veiklą, išskiriami ekonominiai, teisiniai elementai.
Žalos atlyginimo teorija – ši draudimo veiklos esmę apibūdinanti teorija grindžiama teiginiu, kad draudimo įvykio metu draudikas įpareigotas atlyginti nuostolius/žalą. Atstovas – Donati. Kai kuriose draudimo rūšyse draudimo suma išmokama nesant žalos, ir draudimas atlieka kaupimo funkciją.
Poreikio teorija. Jos esmė: patyrus atsitiktinai atsirandančių nuostolių, atsiranda ir poreikis jų patenkinimui. Atstovai – Ulysses Gobbi, Alfred Manes. Atsitiktinai atsirandantys nuostoliai yra pagrindas atsirasti ekonominiam poreikiui, o tai suformuoja paklausą draudimo kontraktams. Neįvertina kitų, neekonominių poreikių, kuriuos patenkina draudimas.
Apsaugojimo teorija. Galimybė draudimo pagalba pašalinti nesaugumą ir garantuoti apsaugą. Atstovas – Hupka.
Įmonių teorija. Draudimo veiklos apibūdinimui akcentuojama teisinė organizacinė draudimo veiklos forma: draudimo veiklą vykdo įmonė, o santykiai tarp draudėjo ir draudiko grindžiami sutartimis. Atstovai – Julliot de la Morandiere, Danjon, Mossa, Rocco. Draudimo įmonė tarpininkauja prisiimant ir sujungiant vienarūšės rizikos veikiamų draudėjų įmokas.
Rizikos bendrijos teorija. Draudėjai, perduodantys draudimo įmonei (draudikui) vienos rūšies riziką sukuria rizikos bendriją. Atstovas – Bruck. Tos pačios rizikos veikiami draudėjai susiburia į grupę, kad draudiminio įvykio metu bendromis lėšomis patenkintų žalą patyrusio grupės nario poreikį. Draudimo apibrėžimaiDraudimas – tai ekonominių santykių sistema, kur perskirstant tarp draudimo dalyvių lėšas kaupiami specialūs fondai nuostolių, atsiradusių dėl draudiminių įvykių, kompensavimui.
(LR Draudimo įstatymas)Draudimo veikla – ūkinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kitų asmenų nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šių asmenų turtinius interesus įvykus draudiminiams įvykiams, asmenų turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo techninius atidėjimus.
Alfred Manes:Draudimas yra kolektyvinis patenkinimas atsitiktinio išmatuojamo poreikio, kolektyvui susidedant iš didelio skaičiaus tos pačios rizikos veikiamų ūkio subjektų.Draudimo veiklos ypatumai
Kolektyviškumas.EkonomiškumasPoreikio egzistavimasAtsitiktinumasIšmatuojamumasTos pačios rizikos egzistavimasKolektyviškumas.
Būsimųjų kiekybiškai įvertinamų poreikių tenkinimas remiasi kolektyviškumu, suburiant tos pačios rizikos veikiamų subjektų grupę. Draudimo grupės tikslas – kolektyvinis vienam jos nariui atsiradusių poreikių tenkinimas kitų grupės narių įnašais. Nepatyrę nuostolių dėl draudiminio įvykio ar tie, kuriems poreikiai neatsirado, kompensuoja nuostolius juos patyrusiems. Savidraudos atveju, kai rizika nėra perduodama draudimo grupei, o tenka pačiam draudėjui, negalima jos priskirti draudimo veiklai.
Ekonomiškumas
Ekonomiškumas reiškia ateityje iškilsiančių poreikių (draudimo grupės nariams) tenkinimo sistemiškumą. Draudimo kolektyvinė veikla turi būti tęstinė. Sistemiškai ir tęstinai veiklai yra būdingas organizuotumas ir planingumas.Draudimo veikla yra ekonominė veikla, kuriai būdinga atlygio siekimas.
Grupės nariams iš įmokų sukaupus kapitalą, iš jo yra finansuojama suteikiama parama. Sukauptas kapitalas turi sutapti bent jau su draudimo išmokų suma. Dabartinių draudimo įmokų būsimoji vertė ir ateityje būsiančių išmokų vertės lygybė gali neegzistuoti kiekvieno grupės nario atžvilgiu.
Poreikio egzistavimas
Draudimo veiklos tikslas – poreikio, iškilusio grupės nariui dėl draudiminio įvykio, tenkinimas. Jei draudiminis įvykis sumažina turtą, tai draudimo veiklos tikslas – kompensuoti nuostolius. Poreikio egzistavimas sukuria paklausą draudimo paslaugoms.
Atsitiktinumas
Draudiminis įvykis – atsitiktinimas, kuriam įvykti negalima draudėjo įtaka. Vienose draudimo šakose draudėjas yra bejėgis įtakoti draudiminį įvykį, kitose – draudiminis įvykis gali priklausyti nuo draudėjo, tačiau draudėjas nėra suinteresuotas įtakoti, kad šis įvykis atsitiktų, nes draudimo išmoka būtų mažesnė už patirtą (pvz., transporto priemonių susidūrimo atveju). Atsitiktinumas nereiškia, kad nėra žinoma apie draudiminio įvykio atsiradimą, nėra žinomas tik laikas, kada jis įvyks (pvz., gyvybės draudimas).
Išmatuojamumas
Draudimo rizika turi būti išmatuojama – aktualu išmatuoti draudiminio įvykio atsiradimo dažnumą bei vidutinį žalos dydį. Įvykio atsiradimo dažnumas išreiškiamas įvykio atsiradimo tikimybe, vidutinis žalos dydis išreiškiamas pinigų suma vidutinio draudiminio įvykio metu atsiradusio poreikio patenkinimui.
Išmatuojamumas remiasi statistikos metodais, kai yra didelis kiekis duomenų apie atsitiktinius įvykius. Atitinkamai juos sugrupavus yra galima nustatyti dėsningumus. Šie dėsningumai su tam tikru patikimumu leidžia numatyti ateities įvykių galimybę.Neišmatuojama rizika laikoma nedraudžiama. Praktikoje ne visuomet laukiama, kol bus sukaupta pakankamai duomenų apie rizikos dydį. Didelių skaičių dėsnio veikimas pasireiškia ir draudimo grupės dydžiu – rizikos paskirstymas tarp mažo dalyvių skaičiaus reiškia didesnę riziką bankrutuoti.
Tos pačios rizikos egzistavimas
Visi į draudimo grupę susibūrę nariai yra veikiami tos pačios rizikos. Pagrindinės sąvokos
Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudimo įmone sutartį.Draudimo įmonė – draudikas – įmonė, vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susijusią veiklą ir įsipareigojanti draudėjui sutartyje numatytų draudiminių įvykių atvejais mokėti draudimo išmokas.
Draudimo rizika – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.
Draudimo interesas – nuostolis, kurį gali patirti draudėjas, apdraustasis arnaudos gavėjas įvykus draudiminiam įvykiui.
Apdraustasis – gyvybės draudimo atveju – draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje įvardytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo įmonė privalo mokėti draudimo išmoką; – civilinės atsakomybės draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, susiję su civiline atsakomybe, yra draudžiami; – turto draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami .
Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.
Draudimo rūšies taisyklės – draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos.
Draudiminis įvykis – draudimo sutartyje numatytas atsitikimas, kuriam įvykus, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma arba pinigų suma, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, kuri yra lygi maksimaliai draudimo išmokai, galimai išmokėti pagal draudimo sutartį.
Draudimo įmoka – premija – draudimo sutartyje nustatyti draudėjui privalomi mokėjimai už draudiminę apsaugą.
Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią draudimo įmonė, įvykus draudimo sutartyje nustatytam draudiminiam įvykiui ir turėdama draudiminį įvykį patvirtinančius dokumentus, privalo mokėti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui, tretiesiems asmenims.
Draudimo polisas – draudimo sutartį patvirtinantis dokumentas, išduodamas draudiko.Draudimo tarpininkas – asmuo už atlygį vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą.
Draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, susijusi su pasiūlymu sudaryti draudimo sutartį ar kitu parengiamuoju darbu, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, o taip pat veikla, susijusi su draudimo sutarties sudarymu bei administravimu. Jei šią veiklą vykdo pats draudikas ar jo darbuotojai – tai nelaikom draudimo tarpininkavimu.
Draudimo laikotarpis – laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu. Pagrindinės draudimo funkcijosRizikos perkėlimas (paskirstymas)
Bendras draudimo pulasTeisingos premijos
Rizikos perkėlimas (paskirstymas)
Suinteresuotas asmuo perkelia savo rizikos finansines pasekmes draudikui, sumokėdamas draudikui tam tikrą premiją – draudimo įmoką.Perkeliant riziką yra valdomos rizikos finansinės pasekmės arba valdoma pati rizika.Bendras draudimo pulas
Apdraustų nuostolių tiksliai įvertinti negalima. Draudimo kompanija veikia kaip bendras draudimo grupės dalyvių piniginis fondas, sudarytas iš grupės dalyvių įnašų, iš kurio ir atlyginami nuostoliai tiems grupės nariams, kurie dėl draudiminio įvykio patyrė nuostolių.
Įnašų turi būti tiek, kad užtektų kompensuoti nuostolius per metus ir padengti operacinėms draudiko išlaidoms ir draudiko pelnui.Bendras pulas bei atskirų narių įnašai įvertinami, remiantis didžiųjų skaičių dėsniu: tikras įvykių skaičius yra artimas lauktajam, jeigu yra pakankamai didelis skaičius panašių įvykių.
Vienam žmogui sudėtinga vertinti galimą riziką ir nuostolius iš anksto. Pvz., 50 000 Lt vertės namo savininkas nežino, ar per ateinančius metus jis patirs nuostolius ir kokio dydžio jie bus. Drausdamas namą ir dalyvaudamas draudimo grupėje savininkas gali žinoti tikimybę pvz., ugnies rizikai 1 iš 1000. Šie duomenys iš statistikos. Jeigu draudimo grupėje yra 1000 namų savininkų, tuomet galima tikėtis, kad per ateinančius metu 1 praras namą, o vidutiniai nuostoliai draudimo pului sudarys 50 000 litų. Tam, kad kompensuoti šiuos nuostolius, draudimo dalyvių įmokos į bendrą fondą 50 litų.
Draudikas tiksliau gali žinoti apie galimus nuostolius, jeigu draudimo grupėje dalyvauja didelis skaičius draudėjų. Tuo remiantis, draudikas apskaičiuoja draudimo įmokas – premijas. Teisingos premijosDraudiko prisiimamos rizikos nėra lygios.Pvz., draudžiant namus nuo ugnies rizikos, medinis ir mūrinis namai veikiami skirtingos rizikos.Prisiimama rizika skiriasi rizikos dydžiu – t.y., draudiminio įvykio tikimybe (pvz., mediniam namui sudegti yra didesnė tikimybė negu mūriniam, t.y., pirmajam rizika didesnė).
Priklausomai nuo draudžiamo turto vertės, draudiminio įvykio metu bus padaroma skirtinga žala, t.y. draudikas prisiims skirtingą rizikos vertę. Pvz., žmogus, kurio namo vertė 50 000 litų turėtų mokėti didesnes draudimo įmokas negu 250 000 litų vertės namo savininkas.
Teisinga premijos – draudimo įmokos – vertė nustatoma pagal:Rizikos dydį (draudiminio įvykio tikimybė) Rizikos vertę (vidutinis nuostolių dydis)
Draudimo įmoka yra kaina, kuri mokama už tai, kad draudimo bendrovė suteiktų nuostolių atlyginimo garantijas. Tam tikra prasme, draudimo įmoka yra draudimo kaina. Konkurencinėje rinkoje, kai daugelis draudimo kompanijų siūlo draudimo paslaugas, įmokų dydį lemia ir konkurencija.
Draudikui nustačius premijas, aukštesnes nei kiti draudikai, jis praras klientus.Jei draudikas nustato pernelyg mažas premijas, tai jo įsipareigojimai viršys pajamas, bs patiriami nuostoliai, draudimo įmonė bankrutuos. Draudimo veiklos naudingumas ekonominiu požiūriu
Draudimas padeda paskirstyti riziką. Tai, kas yra atsitiktina ir ko negali numatyti atskiras asmuo, atitinkamam atvejų kiekiui yra galima įvertinti, numatant tam tikrus dėsningumus. Pvz., ar išgyvens dar 30 metų asmuo, kuriam dabar yra 20 metų – tai atsitiktinumo reikalas, tačiau didžiųjų skaičių dėsnis garantuoja, kad iš kiekvieno 100 tūkst. visai sveikų 20-mečių praėjus 30 metų išgyvens žinoma dalis. Todėl gyvybės draudimo kompanija gali lengvai nustatyti draudimo premijos dydį.
Kodėl negali apsidrausti visiems gyvenimo atvejams? Tam, kad gauti pakankamai tikslų statistinį draudiminių įvykių pasiskirstymo įvertinimą, reikalingas didelis atvejų skaičius – tik tuo atveju įmanoma apjungti riziką – vienų išmokos yra padengiamos kitų įmokomis.
Rizikos atvejai turi būti nepriklausomi vienas nuo kito. Jeigu visi vienodi namai vienoje teritorijoje sudegtų, reiškia kompanija ėmėsi drausti vieną atvejį, o ne tūkstantį nepriklausomų. Draudimo kompanija turi diferencijuoti įvairias rizikas. Todėl negalima privačioje kompanijoje apsidrausti nuo atominio bombardavimo. Didelių nelaimių, kurios vienu metu paveikia daugelį žmonių, įvykimo negalima numatyti t.t. tikslumu.
Tačiau daugeliu atvejų prisiimamą riziką galima įvertinti, ir draudimo bendrovės prisiima riziką įvertintą gana didelėmis sumomis. Kai rizikuojama didelėmis sumomis, naudinga draustis – premijos sumokėjimas gal ir nedaug atsilieps šeimos biudžetui, tačiau draudiminio įvykio atveju nuostoliai būtų dideli.
Draudimo polisas nežymiai sumažina pajamas, neįsigijus tokio draudimo tam tikru laikotarpiu padėtis kiek geresnė – nereikia mokėti draudimo įmokų, tačiau rizikuojama netekti nemažo turto. Tokia argumentacija yra paremta mažėjančio naudingumo dėsniu, pagal kurį laimėjimas (sutaupant premiją, jeigu nesidraudžiama) turi mažesnį naudingumą negu netekimas.
Ekonomiškai naudingiau yra pastovios pajamos, kurios paskirstytos teisingai tarp atskirų asmenų (draudimo fondo dalyvių, sudarančių draudimo pulą), o ne netolygus, stichiškas pajamų pasiskirstymas tarp laimingųjų, kurių namai nesudegė ir nelaimingųjų, kurių sudegė.
Pavyzdys, iliustruojntis pajamų perskirstymo naudingumą:Jeigu naudingumas gali būti išmatuojamas litais, kur kiekv. litas atitinka tą patį ribinį naudingumą, tai paklausos kreivė turi ribinio naudingumo grafiko formą.
Grafikai parodo, kas atsitiktų, jeigu nebūtų perkeliamos draudimo įmokos. Pirmais metais kaina A1, antrais A2, bendras naudingumas sudaro (4+3+2)+4=13. Jeigu draudimo bendrovės veiklos dėka optimalus kiekis (šiuo atveju vienas vienetas) bus perkeliamas iš pirmų metų į antrus, tada kaina ir kiekis bus taškuose E1 ir E2, o bendras naudingumas (4+3)+(4+3)=14.
Draudimo veikla reikšminga ne tik efektyviau perskirstant pajamas, bet ir išsaugant kapitalą ir pajamas. Suteikiant verslo objektų draudimą ir kompensuojant draudiminių įvykių metu patirtą žalą, yra išsaugomas kapitalas. Tuo pačiu, yra išsaugomos pajamos dirbantiesiems ir verslo savininkams.
Draudimo veikla reikšminga aktyvinant finansų kredito veiklą. Suteikiant garantijas kreditams, o taip pat apdraudžiant turtą, esantį kredito garantu, draudžiant gyvybės draudimu asmenis, paėmusius kreditą yra sudaromos prielaidos palengvinti skolinimąsi.
Draudimo bendrovėse sukaupti draudimo fondai yra finansų šaltinis investavimui kapitalo rinkoje . Kaip ir kitų verslo sričių įmonės, draudimo sektorius ekonomikoje reikšmingas ir kaip mokesčių subjektas, mokant mokesčius, sukuriant darbo vietas.
Socialiniu požiūriu draudimo veikla reikšminga, nes suteikiant garantijas asmenims ar turtui bei kompensuojant draudiminių įvykių žalą yra užtikrinamas gerbūvio ar tam tikrų dėl draudiminių įvykių atsiradusių poreikių patenkinimas. Nesant draudimo, šie poreikiai turėtų būti bent iš dalies patenkinti naudojant visuomeninius lėšų šaltinius.
Draudimo įmokų tarifai
• Draudimo įmokos tarifas turėtų būti:• Stabilus,• Reaguojantis į draudžiamų rizikų pokyčius• Sąlygojantis nuostolių mažėjimą
• Draudimo įmokos apskaičiavimo pavyzdys.• Paprasčiausias variantas: rizikos požymiai nekintantys, visos draudžiamos rizikos vienodos.• Draudimo įmonė yra apdraudusi 10 000 automobilių. Kiekvienais metais nuostoliams išmokėti buvo sumokama 2 mln. Lt. Nekintant apdraustų mašinų skaičiui ir vidutiniams nuostoliams, ateinantiems metams grynosios rizikos premijos dydis – (2 000 000/10 000) 200 Lt.
• Sakykime, draudimo įmonės veiklos kaštai per metus 1 mln. Lt. Įmonės veiklos kaštai – nuostolių sureguliavimo išlaidos, įsigijimai, bendrosios valdymo išlaidos, mokesčiai.
• Draudimo įmonės kaštų vienam draudžiamam automobiliui tenka (1 000 000/10 000) 100 Lt.• Draudimo įmoka lygi: 300 Lt (200 + 100)
• Draudimo įmokų tarifų apskaičiavimo metodai:• Įvertinimo metodas,• Nuostolingumo pritaikymo metodas• Draudimo įmokos sudėtinių dalių metodas.
• Įvertinimo metodas• Draudimo įmokų tarifai nustatomi, atsižvelgiant į patirtį ir subjektyvų vertinimą, ribotai naudojant statistinę informaciją.Taikomas jūrų laivų, skaraidymo aparatų draudimo šakose, kur nėra pakankamai statistinių duomenų.
• Nuostolingumo pritaikymo metodas• Anksčiau nustatytų draudimo įmokų tarifų pritaikymas, atsižvelgus į naujas aplinkos sąlygas.
• Anksčiau paskaičiuotų draudimo įmokų tarifų padidinimas arba sumažinimas priklauso nuo santykio:
• Esamas nuostolingumas nustatomas pagal statistinius duomenis apie draudiminius įvykius. • Prognozuojamas nuostolingumas – nuostolingumas, kuriam esant draudimo įmokos užtikrintų draudimo įmonės planuotą pelningumą.
• Jeigu procentinis nuostolingumo pokytis neigiamas, tuomet tarifai atitinkamu procentu sumažinami, jeigu teigiamas – padidinami.• Pvz., esamas draudimo įmonės nuostolingumas 45 proc., prognozuojamas nuostolingumas 50 proc., tuomet nuostolingumo pokytis 10 porc.(45-50/50)
• Nuostolingumo pritaikymo metodas negali būti panaudotas draudimo įmokų tarifams apskaičiuoti naujose draudimo šakose, nes čia dar nėra paskaičiuotas esamas nuostolingumas.
• Draudimo įmokos sudėtinių dalių metodas• Tarifų sudėtinės dalys – grynosios rizikos premija, • Draudimo įmonės veiklos kaštai, tenkantys vienam draudėjui ar draudimo sutarčiai• Nuostolių svyravimo išlyginimo priedas, įmonės pelnas
• Grynoji rizikos premija – prognozuojamų draudiminių nuostolių dalis, tenkanti vienam apdraustam objektui ar asmeniui. • Planuojamas draudimo įmonės pelnas, nuostolių svyravimo išlyginimo priedas kartais priskaičiuojami prie draudimo įmonės veiklos kaštų.
• Draudimo įmonės veiklos kaštai dažniausiai išreiškiami ne absoliučia verte, bet santykiniu dydžiu, skaičiuojant nuo bruto draudimo įmokos.
• Pertvarkius lygybę, gauname:
• Pvz., grynoji rizikos premija lygi 100 litų, kaštai sudaro 40 proc. bruto draudimo įmokos. Tuomet bruto draudimo įmoka bus lygi 167 litams: 100 / (1- 0.40).
• Draudimo įmonės skiria kintamus ir pastovius draudimo veiklos kaštus. • Pastovūs kaštai išreiškiami abosiučiu dydžiu, pinigų suma (pvz., draudimo įmokų surinkimo, draudimo liudijimų išrašymo kaštai).• Kintami kaštai išreiškiami santykiniu dydžiu, procentu nuo bruto draudimo įmokos.
• Pvz., grynoji rizikos premija lygi 100 litų, pastovūs kaštai 10 litų, kintami kaštai sudaro 30 proc. bruto draudimo įmokos. Tuomet bruto draudimo įmoka bus lygi 157 litams: (100+10)/(1-0.3).
• Draudimo įmonės vykdo ne tik draudimo, bet ir kapitalo investicinę veiklą.• Investicinė veikla duoda pajamų iš investicijų (dividendai, palūkanos), realizuotų ir nerealizuotų pajamų iš kapitalo padidėjimo.
• Realizuotos pajamos iš kapitalo kainos padidėjimo yra paskaičiuojamos iš pajamų, gautų realizavus aktyvus, atimant šių aktyvų pirkimo kainą.• Nerealizuotos pajamos iš kapitalo kainos padidėjimo atsiranda tuomet, kai draudimo įmonės laikomų aktyvų rinkos vertė viršija šių aktyvų įsigijimo kainą.
• Draudimo įmonės turi vertinti kapitalo, kuris bus sukauptas draudimo šakoje vykdomos draudimo veiklos metu, apimtis bei numatyti šio kapitalo investavimo pajamas. • Skaičiuojant įmokų tarifus, iš draudimo įmonės kaštų yra atimamos investicinės veiklos metu planuojamos gauti pajamos.
Draudimo įmonių veikla • Draudimo veikla• Kapitalo investicinė veikla • Kita veikla
• Draudimo veiklos rezultatas – draudiminės apsaugos sukūrimas, prisiimant draudžiamą riziką, sukaupiant kapitalą ir išmokant draudimo išmokas, teikiant paslaugas vartotojams.
• Kapitalo investicinė veikla – veikla, susijusi su draudimo įmonėje sukauptų draudimo lėšų bei nuosavo kapitalo investavimu, siekiant užtikrinti draudimo įmonės prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir gauti pelno. • Rezultatas – draudiko prisiimtų įsipareigojimų draudėjams garantavimas draudimo įmonės turtu kapitalo investicijų forma, minimalaus rentabilumo iš kapitalo investicijų užtikrinimas.
• Kita – su draudimu susijusi draudimo įmonės veikla – perdraudimas, draudiminių įvykių likvidavimas ir administravimas, tarpininkavimas sudarant draudimo sutartis, konsultavimas draudimo klausimais, draudžiamo turto vertinimas.
Teorijoje išskiriamos draudimo veiklos dalys: rizikos veikla; kapitalo kaupimo ir atpalaidavimo veikla; paslaugų teikimas.
• Rizika – draudiminio įvykio atsiradimo tikimybė, suprantama kaip galimų nuostolių tikimybinis pasiskirstymas.
• Kapitalo kaupimas ir atpalaidavimas – veikla, susijusi su kapitalo sukaupimu iš draudėjo įmokų bei planingų išmokų iš šio kapitalo bei sukauptų palūkanų mokėjimu. • Pvz., kaupiamajame ir mišriajame gyvybės draudime. Čia draudimas susijęs tiek su rizikos veiklos, tiek su kapitalo kaupimo veiklos atlikimu. Draudėjo įmokas, mokamas draud. sutartyje numatytą laiką sudaro įmokų dalis, skirta kapitalo kaupimui bei grynoji rizikos premija.
• Paslaugų teikimas. • Vidinės paslaugos – apima gamybinių pajėgumų užtikrinimą. • Išorinės –• konsultacinės (paslaugų vartotojų supažindinimas su draud. įmonės veikla, draudėjo draudiminės apsaugos poreikio nustatymas, šio poreikio tenkinimo galimybių įvertinimas),• operacinės (tiesiogiai susiję su rizikos bei kapitalo kaupimo ir atpalaidavimo veikla, individualių rizikų įvertinimas, sutarčių sudarymas, sutarčių administravimas, draudimo įvykių tyrimas, draudimo įmokų surinkimas, kompensacijų išmokėjimas).
• Rizikos veikla apibūdinama kaip draudėjo rizikos perėmimas, juridiškai įteisinamas draudimo sutartimi, kurią pasirašydamas draudikas pasižada draudiminio įvykio atveju išmokėti sutartyje numatyto dydžio išmoką, o draudėjas įsipareigoja mokėti sutartyje numatyto dydžio draudimo įmoką. • Draudikas paskirsto perimtą riziką kolektyve (tarp draudimo grupės narių) ir laike.
Rizikos veikla
• Rizika – draudiminio įvykio atsiradimo ir galimų nuostolių tikimybinis pasiskirstymas.
• Grynoji rizika – tai rizika, kuri yra susijusi tik su praradimo galimybe.
• Spekuliacinė rizika – tai rizika, kuri yra susijusi tiek su galimybe patirti nuostolius, tiek su galimybe gauti pelną.
• Grėsmės patirti nuostolius, kurie kyla dėl nekontroliuojamų įvykių, sumažinimo procesas yra vadinamas rizikos valdymu.
• Rizikos valdymo žingsniai:• Identifikuoti bei išanalizuoti galimus nuostolius.• Formuluoti alternatyvas.• Geriausios alternatyvos parinkimas.• Pasirinkto metodo(-ų) įgyvendinimas.• Kontroliuoti rezultatus.
Nuostolių kategorijos:• nuosavybės praradimas dėl materialaus bei nematerialaus turto sugadinimo ar vagystės;• pajamų praradimas, kuris gali atsirasti dėl sumažėjusių įplaukų arba padidėjusių išlaidų, susijusių su nelaimingu atsitikimu;• teisiniai įsipareigojimai kitiems asmenims, įskaitant ir darbuotojus;• aptarnaujančio personalo praradimas sužalojimų ar mirties atvejais.
• Alternatyvų formulavimas• Rizikos kontrolės metodas: Rizikos vengimas; Nuostolių prevencija; Nuostolių mažinimas.• Rizikos finansavimo metodas: Rizikos išlaikymas/finansavimas; Rizikos perkėlimas.
Nedraudiminė rizika
• Nedraudiminė rizika yra tokia, kurią sutinka padengti tik kelios, ar nei viena, draudimo įmonės.
Draudiminė rizika• Draudiminė rizika – tai rizika, kurią sutinka padengti draudimo bendrovės.Reikalavimai draudiminei rizikai:• Draudiminis įvykis negali priklausyti nuo draudėjo;• Nuostoliai privalo būti išmatuojami bei draudimo kaina turi būti ekonomiškai pagrįsta;• Tam pačiam draudiminiam įvykiui turi būti daug panašių atvejų;• Draudiminis įvykis neturi paveikti visų apdraustųjų vienu metu;• Draudėjui galimas nuostolis privalo būti finansiškai svarbus.
• Rizikos įvertinimui remiamasi rizikos požymiais. • Rizikos požymiai – tai draudžiamos rizikos savybės, kurios turi įtakos galimų nuostolių tikimybiniam pasiskirstymui, t.y. nuostolių/įvykio dažniui, nuostolių dydžiui/matematiniam vidurkiui.
• Individuali draudžiama rizika pagal rizikos požymius priskiriama atitinkamam rizikos lygiui.• Rizikos požymiai pagal priklausomumą nuo draudėjo valios – objektyvūs ir subjektyvūs.• Rizika įvertinama remiantis draudiko patirtimi ir draudėjo suteikta informacija.
• Draudikas perima draudėjo nuostolių riziką ir perskirsto perimtas rizikas kolektyve ir laike. Šių rizikos pasiskirstymo procesų paaiškinimui yra naudojami įvairūs modeliai:
Rizikos paskirstymo modeliai• individualios rizikos • kolektyvinės rizikos • grynos rizikos paskirstymo modelis • trumpalaikiai • ilgalaikiai individualios rizikos· (įvertinama atskirų draustų objektų galimų nuostolių tikimybinis pasiskirstymas, sudėjus individualių nuostolių tikimybinius pasiskirstymus, apskaičiuojama kolektyvinių nuostolių tikimybinis pasiskirstymas – matematinis vidurkis ir dispersija);
kolektyvinės rizikos· (atsitiktinių nuostolių atsiradimas draudimo kolektyve);
grynos rizikos paskirstymo modelis• (analizuojamas rizikos pasiskirstymas kolektyve – faktinių kolektyvinių nuostolių dydžio nukrypimai nuo apskaičiuotos kolektyvinių nuostolių matematinio vidurkio vertės); trumpalaikiai• · (rizikos – kolektyvinių nuostolių – paskirstymas vieno laikotarpio metu bei rizikos paskirstymas laike per kelis laikotarpius);
ilgalaikiai• (analizuojama ne atskiri periodai, bet draudimo įmonės ilgalaikė veikla).
• Rizikos veikla yra priežastis atsirasti techninei draudimo rizikai, kurios esmė – faktinių kolektyvinių nuostolių neatitikimas (svyravimas) apie matematinį vidurkį, šio svyravimo amplitudė priklauso nuo kolektyvinių nuostolių dispersijos.
• iNVj – nuostolių viršijimas• iNSj – nuostolių sumažėjimas• Rizika apibūdinama nuostolių matematiniu vidurkiu bei dispersija.
Rizikos paskirstymas kolektyve• Rizika – nuostolių tikimybinis pasiskirstymas – apibūdinama• Individualių nuostolių matematiniu vidurkiu imj• Individualia dispersija iσj ²
Individuali rizika aprašoma:• Rj ® iμj; iσj ²
• Faktiniai individualūs nuostoliai gali būti didesni ar mažesni už vidutinius – individualūs faktiniai nuostoliai:
• iNj = iμj + iNVj• iNj = iμj – iNSj
• iNVj – nuostolių viršijimas• iNSj – nuostolių sumažėjimas
• Kolektyvinių nuostolių tikimybinis pasiskirstymas gaunamas sudėjus visus individualių nuostolių tikimybinius pasiskirstymus, išreiškiamas:• Kolektyvinių nuostolių matematiniu vidurkiu km• Kolektyvinių nuostolių dispersija kσ ²
Kolektyvinė rizika aprašoma• ∑Rj ® kμ ; kσ ² j=1,…,n
• Faktiniai kolektyviniai nuostoliai gali būti didesni ar mažesni už vidutinius – kolektyviniai faktiniai nuostoliai:
• kN = kμ + kNV• kN = kμ – kNS
• kNV – kolektyvinių nuostolių viršijimas• kNS – kolektyvinių nuostolių sumažėjimas
• Kolektyvinių nuostolių standartinio nuokrypio vertė √kσ ² didesnė už atskirų individualių nuostolių standartinius nuokrypius √iσj ² • √kσ ² > √iσj ²
Kolektyvinių nuostolių standartinis nuokrypis gaunamas sudėjus visus draudimo grupės individualių nuostolių standartinius nuokrypius
• Santykio – standartinio nuokrypio su nuostolių matematiniu vidurkiu – reikšmė yra mažesnė:• √kσ ² √iσj ²
• Jeigu visos rizikos vienodos R1= R2 = R3 … = Rn tai kolektyvinių nuostolių standartinio nuokrypio ir matematinio vidurkio santykį galima išreikšti per individualios rizikos standartinio nuokrypio bei matematinio vidurkio santykį taip:
• √ ∑ iσj ² 1 √ σ1 ² ∑ iμj √n μ1
• Palyginame kolektyvinių nuostolių standartinio nuokrypio ir matematinio vidurkio santykį su individualių nuostolių standartinio nuokrypio ir matematinio vidurkio santykiu:
• 1 √ σ1 ² √ σ1 ² √n μ1 μ1
• Didėjant individualių rizikų draudimo grupėje skaičiui, kolektyvinių nuostolių standartinis nuokrypis √ kσ² absoliučiai didėja, jo augimas yra proporcingas ne individualių rizikų skaičiui n, o √n .• Didėjant rizikų skaičiui, kolektyvinių nuostolių standartinio nuokrypio √ kσ² ir matematinio vidurkio kμ santykis mažėja.Rizikos paskirstymas laike
• Rizikos paskirstymo kolektyve modelis aiškina rizikos paskirstymą vieno periodo metu.• Nemaža dalis draudimo sutarčių galioja daugiau negu vienus metus, rizikos procesas besitęsiantis.
• Aiškinant rizikos paskirstymą laike remiamasi prielaida, kad • draudimo grupės , susidedančios iš n individualių rizikų, kolektyvinių nuostolių tikimybinis pasiskirstymas vieno periodo metu yra identiškas draudimo grupės, susidedančios iš n/m rizikų kolektyvinių nuostolių tikimybiniam pasiskirstymui m periodų metu.
• Rizikos paskirstymas laike apibūdinamas kaip seka vieno periodo individualių rizikų kolektyvinių nuostolių tikimybinių pasiskirstymų. • Atskirų periodų kolektyvinių nuostolių viršijimai bei sumažėjimai per ilgesnį laiką kompensuojasi.
• Kolektyvinių nuostolių standartinio nuokrypio ir matematinio vidurkio santykis per ilgą laiko periodą bus mažesnis už vieno periodo kolektyvinių nuostolių standartinio nuokrypio ir matematinio vidurkio santykį.
• Jei rizikos paskirstymui laike būdinga:• 1) individualių rizikų požymiai, turintys įtakos nuostolių matematiniam vidurkiui bei dispersijai viso nagrinėjamo laikotarpio metu nekinta. Draudimo grupė taip pat nekinta.
• 2) atskiri įvykiai yra vienas nuo kito nepriklausomi – vieno įvykio atsiradimas neturi įtakos kitų rizikų matematiniam vidurkiui, tuomet • Kolektyvinių nuostolių standartinio nuokrypio ir matematinio vidurkio santykis per ilgą periodą bus mažesnis negu vieno periodo:
• Didele dispersija pasižymi kolektyvinių nuostolių rizika, kuriai būdinga nedidelė įvykio atsiradimo tikimybė, tačiau didelis matematinis nuostolių vidurkis, pvz., oro transporto priemonių draudime. • Rizikos paskirstymo laike praktinis taikymas : nuostolių sumažėjimas vieno periodo metu neturi būti priskirtas pelnui ir paskirstytas, o priskirtas įmonės rezervams.
Draudimo paslaugų klasifikavimasSkirstymas į draudimo šakas• I. Skirstymas į draudimo šakas :• Gyvybės draudimas• Negyvybės draudimas• Gyvybės ir negyvybės draudimo šakos atskirtos – draudimo įmonė kaip atskiras juridinis asmuo gali vykdyti veiklą tik vienoje iš šakų.
• Gyvybės ir negyvybės draudimo šakos atskirtos pagal LR Draudimo įstatymą. Atskiriant draudimo šakas, atskiriamos toje draudimo šakoje gaunamos pajamos beri išlaidos, pelnas ir nuostoliai, turtas bei įsipareigojimai. Tuo būdu vienos šakos atskyrimas užkerta galimybę dengti vienos šakos veiklos metu patirtus nuostolius kitos šakos įmokomis. I. Skirstymas priklausomai nuo draudžiamos rizikos • Priklausomai nuo draudžiamos rizikos yra išskiriamos draudimo grupės.
• Pagal ES direktyvą 73/239/EWG išskiriamos ne gyvybės draudimo grupės: • 1. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų• 2. Draudimas ligos atvejui• 3. Sausumos transporto priemonių (išskyrus geležinkelio transp.) draudimas• 4. Geležinkelio transporto priemonių draudimas• 5. Skraidymo aparatų draudimas
• 6. Laivų draudimas• 7. Pervežamų krovinių draudimas• 8. Turto draudimas nuo gaisrų ir gamtos jėgų• 9. Turto draudimas nuo kitų žalų• 10. Sausumo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas• 11. Skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimas• 12. Laivų civilinės atsakomybės draudimas
• 13. Bendros civilinės atsakomybės draudimas• 14. Kredito draudimas• 15. Laidavimo draudimas• 16. Finansinių nuostolių draudimas• 17. Teismo išlaidų draudimas• 18. Pagalbos draudimas
• ES direktyvoje 79/267/EEC išskirtos 6 gyvybės draudimo grupės:• 1. Grynasis gyvybės draudimas• 2. Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas• 3. Mišrus gyvybės draudimas (draudimas sulaukus tam tikro amžiaus ar ankstesnės mirties)
• 4. Gyvybės draudimas su dalies draudimo įmokų grąžinimu• 5. Vestuvių draudimas • 6. Gimimo draudimoII. Draudimo veiklos skirstymas draudžiamo objekto pagrindu • Išskiriama:• Asmens draudimas• Turto draudimas• Finansinių nuostolių draudimasAsmens draudimas • Apima grupes, kur draudimas susijęs su žmogumi:• Gyvybės draudimas (mirties draudimas bei draudimas sulaukus t.t. amžiaus)• Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų• Draudimas ligos atvejui• Invalidumo draudimas• Bedarbystės draudimasTurto draudimas• Draudimo rūšys, kur draudimo objektas yra daiktai:• Turto draudimas nuo gaisrų ir gamtinių jėgų• Pervežamų krovinių draudimas• Transporto priemonių draudimas• Gyvūnų draudimas• Draudimas nuo įsilaužimo ar vagystės
• Stiklo draudimas• Vamzdynų trūkimo ir vandens nutekėjimo padarytų nuostolių draudimas• Papuošalų ir kitų vertingų daiktų draudimasFinansinių nuostolių draudimas
• Draudimo rūšys, kur draudimo objektas draudiminio įvykio metu atsiradę finansiniai nuostoliai:• Civilinės atsakomybės draudimas• Kelionių draudimas• Laidavimo draudimas• Kredito draudimas• Teismo išlaidų draudimas• Gamybos išlaidų draudimas• Perdraudimas• III. Draudimo veiklos skirstymas pagal sutarties galiojimo laiką• Trumpalaikis (pvz., turto, civilinės atsakomybės)• Ilgalaikis (pvz., gyvybės)IV. Pagal draudimo kompensacijos nustatymo būdą:• Draudimas sumai• Nuostolių draudimas• Draudžiant sumai – įvykus draudiminiam įvykiui yra išmokama polise nurodyta suma.• Nuostolių draudimo atveju kompensuojami nuostoliai (polise yra nurodomas maksimalus dengiamų nuostolių dydis). V. Pagal tai, kas vykdo draudimo veiklą:• Valstybinis draudimas• Privatus draudimasVI. Pagal viena sutartimi draudžiamų skirtingų rizikų, susijusių su vienu asmeniu ar daiktu, skaičių: • Vienaskaitinis• Daugiskaitinis
VII. Priklausomai nuo to, ar draudžiamasi savanoriškai, ar privalomai:• Savanoriškas• Privalomas draudimas.
Gyvybės draudimasGyvybės draudimo objektas• Turtinis interesas, susijęs su apdraustojo gyvenimo trukme, kapitalo kaupimu, ligomis bei būklėmis (kritinėmis ligomis).
• Galimos gyvybės draudimo paslaugos, kuriose be gyvybės draudimo draudžiama papildoma papildoma traumų dėl nelaimingų atsitikimų rizika. Tuomet draudimo objektu tampa ir turtiniai interesai, susiję su traumomis.
• Apdraustaisiais gali būti fiziniai asmenys: draudėjai, draudėjų šeimos nariai ar globotiniai, draudėjų tėvai, sūnūs, dukros, nesantys šeimos nariais, anūkai, draudėjų darbuotojai bei darbuotojų šeimos nariai.
• Gyvybės draudime draudėjas suinteresuotas sukaupti kapitalą kokio nors ateityje iškilsiančio poreikio tenkinimui.
• Kaupti lėšas galima ir kitais būdais – naudojantis banko paslaugomis, investuojant į vertybinius popierius.
• Draudimosi būdas, siekiant sukaupti norimą lėšų kiekį palankus dėl šių priežasčių:• 1) mokesčių lengvatos (Draudimo įstatymas numato, kad fizinių ir juridinių asmenų sumokėtos gyvybės draudimo įmokso mažina apmokestinamąsias pajamas)• 2) gyvybės draudimo metu sumokėtų įmokų suma mažesnė nei išmokama suma. Galima ir draudėjų teisė į draudimo įmonės investicinės veiklos pelno dalį.
• Gyvybės draudimo grupės:• Gyvybės draudimas• Sutuoktuvių ir gimimų draudimas• Gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui
• Gyvybės draudime yra atliekama veikla, susijusi su rizikos paskirstymu bei kapitalo kaupimo ir atpalaidavimo veikla.• Yra išskiriamos 3 pagrindinės gyvybės draudimo paslaugos:• Grynasis gyvybės rizikos draudimas• Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas• Mišrus gyvybės draudimasGrynasis gyvybės rizikos draudimas• Pagrindinės sąlygos: draudėjas moka įmoką, draudikas pasižada draudiminio įvykio atveju – apdraustojo mirties atveju – draudimo išmoką. Tokia išmoka nėra nuostolių dėl draudiminio įvykio kompensacija. Nėra kapitalo kaupimo.Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas• Pvz., kai draudžiamas t.t. amžiaus sulaukimas, pensija.• Pagrindinės sąlygos: draudėjas moka įmoką, draudikas po numatyto laiko sumoka išmoką, kuri paprastai būna didesnė negu sumokėtų įmokų suma, nes sukauptam kapitalui priskaičiuojamos palūkanos. Draudėjui mirus prieš sutartyje nurodytą draudimo išmokos terminą, naudos gavėjams ar paveldėtojams yra išmokama sukaupta suma ir palūkanos.
• Pensijų draudimas• Sukauptas kapitalas kartu su palūkanomis palaipsniui išmokamas draudėjui sulaukus pensijinio amžiaus. Šiame draudime pasireiškia kapitalo kaupimas. Mišrus draudimas• Pagrindinės sąlygos: draudėjas moka draudimo įmoką, o draudimo įmonė pasižada sutartyje nurodytu laiku išmokėti išmoką. Draudėjui nesulaukus išmokos termino, ją gauna paveldėtojai ar naudos gavėjai. Gali būti numatoma daugkartinės išmokos nuo to laiko, kai draudėjas sulaukia sutartyje nurodyto amžiaus iki jo mirties.
• Gali būti numatyta ne vienas apdraustasis, o draudžiama vyras ir žmona. Vienam mirus, išmoką gauna išgyvenęs. Gyvybės draudimo įmoka• Apskaičiuojama: Grynoji rizikos premija + kapitalo kaupimas + draudimo įmonės kaštai
• Grynoji rizikos premija apskaičiuojama pagal subjektyvius ir objektyvius rizikos požymius (pvz., lytis, sveikata, profesija).
• Draudimo įmonei draudžiama padidinti draudimo įmoką dėl apdraustos rizikos padidėjimo sutarties galiojimo metu, todėl svarbu tiksliai apskaičiuoįti perimamos rizikos dydį. Tam panaudojami statistiniai duomenys.
• Draudimo įmokos sudėtinių dalių proporcija iš esmės yra kintanti, net jeigu bruto draudimo įmoka išlieka nepakitusi per sutarties galiojimo laiką.• Šios proporcijos kitimas priklauso nuo rizikos požymių kitimo. • Perimama rizikinio draudimo suma (rizika, kad apdraustasis numirs anksčiau, negu bus sukaupta visa draudimo suma) mažėja:
• didžiausia pasirašant sutartį (prilygsta draudimo sumai), o paskutinę sutarties galiojimo dieną artima 0. • Perimamos rizikos kitimą atvaizduoja pav.
• Taupymui skirta draudimo įmokos dalis priklauso nuo sutarties sumos, sutarties galiojimo laiko, palūkanų.• Taupymo draudimo įmokos dydis apskaičiuojamas, kad įmokų suma + palūkanos nebūtų mažesnės už draudimo sumą.
• Draudimo įmonės kaštai – paskirstomi draudimo įmonės kaštai draudėjams proporcingai nuo draudimo sumos ir pridedami skaičiuojant draudimo įmoką. • Draudimo įmonės veiklos kaštai priklauso nuo draudėjų skaičiaus, draudimo rūšies. Tiksliau įvertinami, atlikus draudimo įmonės kaštų analizę. Draudimo išmoka• Pasibaigus draudimo laikotarpiui sumokama draudimo sutartimi nustatytos draudimo sumos dydžio išmoka. Jeigu iki išmokos mokėjimo sumokėtos ne visos įmokos, jos išskaičiuojamos iš išmokos.• Apdraustojo mirties ar nelaimingų atsitikimų pasekoje atsiradusios traumos ar kritinės ligos atveju draudimo sutartimi nustatytos gyvybės draudimo sumos dydžio išmoka,
• Kritinės ligos draudimo išmoka (proc. nuo draudimo sumos)• Traumos atveju mokėtinos draudimo išmokos dydis išreiškiamas proc. nuo draudimo sumos, skirtos nelaimingų atsitikimų rizikai. Draudimo įmokos kitimas• Draudimo įmoka išreiškiama litais draudimo sutarties sudarymo dieną.• Kinta:• Sumažėjus draudimo sumai (kadangi įmokos dydis priklauso nuo sudaromos sutarties termino, draudimo sumos dydžio, apdraustojo amžiaus sutarties sudarymo momentu, sveikatos būklės)
• Keičiantis LR įstatymams, susijusiems su draudimo sutartimi, iš anksto informuojant draudėją;• Pasikeitus kitoms nuo draudiko nepriklausančioms aplinkybėms (pvz., mokesčiams)
Kapitalo kaupimo ir atpalaidavimo veikla
• Rizikos veikla yra vykdoma kartu su kapitalo kaupimo ir atpalaidavimo veikla.
• Kapitalo kaupimas: draudikas iš draudėjų įmokų sukaupia kapitalą, kurį pasižada išmokėti nustatytu laiku pagal nustatytas sąlygas. • Kapitalo atpalaidavimas – draudikas išmoka draudėjams draudimo išmokas planingų mokėjimų forma. • Kaupiamasis ir mišrus gyvybės draudimas praktikoje yra dažniausiai sutinkami kaupimo veiklos pavyzdžiai.
• Kaip veikia kapitalo kaupimas? • Kaupiamajame gyvybės draudime įmokos susideda iš dviejų komponentų – kaupiamosios ir grynosios rizikos. Vieną įmokų dalį, skirtą kapitalo kaupimui, kartu su priskaičiuotomis palūkanomis draudikas išmoka draudimo laikotarpio pabaigoje. Draudėjui (apdraustajam) mirus anksčiau draudimo laikotarpio pabaigos naudos gavėjams išmokama draudimo suma, kurios ekonominę bazę sudaro grynoji rizikos premija.
• Kapitalo kaupimas gali būti numatytas ir kitose draudimo rūšyse – pvz., draudimas nuo nelaimingų atsitikimų su dalies įmokų grąžinimu, kai kurios turto draudimo rūšys.
• Draudimo sutartyse numatant kaupimą, draudėjas įgyja teisę į draudimo išmoką neįvykus draudiminiam įvykiui ir nepatyrus nuostolių. Draudimo įmonėje vykdoma kapitalo kaupimo bei atpalaidavimo veikla yra panaši į kaupiamųjų indėlių sudarymą.
• Kapitalo kaupimas – tai procesas, vykstantis ir tuomet, kai ilgalaikėse rizikinio draudimo sutartyse yra mokamos pastovaus dydžio draudimo įmokos.
• Per ilgą laiką rizika kinta, kinta ir nuostolių matematinis vidurkis.Paprastai laikui bėgant draudimo rizika didėja. • Jeigu mokamos pastovaus dydžio draudimo įmokos, apskaičiuotos remiantis vidutine rizika per visą sutarties galiojimo laikotarpį, tai draudimo laikotarpio pradžioje ši premija bus didesnė negu perimamos rizikos matematinis nuostolių vidurkis, o laikotarpio pabaigoje – mažesnė. • Rizikos premijos dalis, laikotarpio pradžioje viršijanti matematinį nuostolių vidurkį turi būti sukaupiama vėliau atsirasiančio rizikos padidėjimui kompensuoti.
• Tokie pavyzdžiai – sveikatos, gyvybės draudimas (susirgimo ir mirties rizika didėja, didėjant amžiui, o šiose draudimo šakose numatoma paprastai vienodo dydžio premijos visą sutarties laikotarpį).•
Kapitalo investicinė veikla
• Dė kapitalo kaupimo veiklos draudimo įmonėje susikaupia nemaža kapitalo, kurio didesnė dalis priklauso ne draudikui, bet draudėjams. Yra ir nuosavo įmonės kapitalo. • Kapitalo investicijoms keliami reikalavimai: saugumas, rentabilumas, likvidumas.
• Investicinė veikla priklauso nuo įmonės teikiamų paslaugų, perimamų rizikų.• Pvz., gyvybės draudimo sutartyse aktualu investicijų rentabilumas, nes draudikas įsipareigoja už kapitalo kaupimui skirtas įmokas priskaičiuoti palūkanas. Nėra aktualu likvidumas, kadangi šiose draudimo grupėse kapitalo poreikis esamų bei būsimų įsipareigojimų vykdymui gali būti tiksliai numatomas. Tokia investicija – į nekilnojamą turtą, nes ipoteka – saugi ir rentabili.
• Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, turto, civ.atsakomybės draudime kapitalo investicijos turi būti likvidžios, kadangi šioms šakoms būdinga nuostolių apimčių svyravimai – kapitalo poreikis prisiimtų įsipareigojimų vykdymui sunkiau prognozuojamas. Tokiam pasirinkimui atitinka vertybiniai popieriai – likvidūs ir saugūs.
• Kapitalo investicijos turi atitikti kongruencijos (atitikimo valiutai, geografinei padėčiai, investicijų trukmei) reikalavimą.
• Kongruencija valiutai – valiuta atliekamos kapitalo investicijos turi būti tokio dydžio, kaip šia valiuta egzistuojantys įsipareigojimai. Jeigu draudikas ta pačia valiuta turi tiek pat įsipareigojimų, kiek turto, tai jis apsisaugoja nuo valiutų keitimo kurso svyravimo.
• Kongurencija geografinei vietovei – turi sutapti kiekvienoje šalyje egzistuojančių įsipareigojimų bei investicijų apimtys.• Pvz., užsienio draudimo įmonės privalo dabartinės egzistuojančių įsipareigojimų vertės dydžio kapitalą investuoti toje šalyje. Taip apsisaugojama nuo kapitalo judėjimo tarp atskirų šalių apribojimo ir to pasekoje įtakos draudimo įmonei vykdant savo įsipareigojimus.
• Kongruencija kapitalo investicijų trukmei – kapitalo investavimo trukmė turi atitikti būsimą grynųjų pinigų poreikį ateities įsipareigojimams vykdyti.
• Kapitalo investicinė veikla atliekama diversifikacijos ir diferenciacijos pagrindu – draudimo įmonės pasirinktam rentabilumo lygiui stengiasi rasti mažiausia rizika pasižyminčių kapitalo investicijų kombinaciją.
• Draudimo įmonės kapitalo investicinei veiklai kelia šiuos tikslus:• išlaikyti kapitalo investicijų vertę, • pasiekti t.t. kapitalo rentabilumą ar vertės augimą,• užtikrinti draudimo įmonės likvidumą, paremti draudimo produktų realizavimą. Tam, kad pasiekti šių tikslų, yra vykdoma investicinės veiklos programa.
Kapitalo investicijų vertės išlaikymas
• Gali būti realios ar nominalios kapitalo investicijų vertės išlaikymo tikslai. Nominalus – nominalios likvidžių lėšų, gautų realizavus atskiras kapitalo investicijas, apimtys t.b. ne mažesnės, negu pradžioje investuotas kapitalas.
• Realus – piniginių lėšų, gautų realizavus kapitalo investicijas, perkamoji galia turi būti ne mažesnė, negu pradžioje investuotų lėšų perkamoji galia investavimo metu.
• Kapitalo išlaikymas yra pagrindinis tikslas – tiesiogiai susijęs su draudimo įmonės mokumu, galimybe įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
• Nominalios ar realios vertės išlaikymas? • Priklauso nuo draudžiamų rizikų, draudimo rūšių. Draudžiant konkrečiai sumai, pakanka nominalios investicijų vertės išlaikymo. Turto draudimo atveju, kai draudimas įsipareigoja padengti nuostolius, svarbu išlaikyti realią kapitalo investicijų vertę. Jeigu įsipareigojimai draudėjams yra užsienio valiuta, tai kapitalo investicijų vertės išlaikymas yra vertinamas užsienio valiutos, kuria buvo atliktos inesticijos, atžvilgiu.
Rentabilumas
• (Pajamos – išlaidos)/investuotas kapitalas. • Rentabilumo tikslas aktualus tada, kai sukauptam draudėjų kapitalui kiekvieno periodo pabaigoje draudimo įmonės įsipareigoja priskaičiuoti palūkanas. • Kapitalo investicijų rentabilumas prisideda prie draudimo produktų realizacijos rėmimo: draudėjų dalyvavimas gauto pelno paskirstyme padidina draudėjo naudą, o tai nulemia draudimo produktų paklausos augimą.
• Investicinės veiklos pelnas, nepaskirstytas draudėjams min. palūkanų normos ar pelno dalies formomis yra nukreipiamas draudimo įmonės veiklos kaštų kompensavimui arba priskiriama pelnui.
• Kapitalo investicinės veiklos pajamos nukreipiamos: palūkanų normai, pelno dalies išmokos draudėjams, draudimo įmonės veiklos kaštų kompensavimui, draudimo įmonės pelnui.• Tiksliai rentabilumą apskaičuoti sudėtinga, nes investicijos būna ilgalaikės. Todėl atskiro periodo metu gautą investicijų vertės sumažėjimą ar padidėjimą galima įvertinti apytiksliai.
Likvidumas
• Išskiriama draudimo įmonės likvidumas ir kapitalo likvidumas.• Kapitalo investicinės veiklos tikslas – užtikrinti įmonės likvidumą. Investuojant kapitalą yra operuojama likvidžių lėšų srautais.• Likvidumas kaip kapitalo investicinės veiklos tikslas yra nustatyti bei palaikyti optimalią likvidžių lėšų apimtį.
• Optimali apimtis – jeigu likvidžių lėšų apimtis per didelė, nukenčia kapitalo investicijų rentabilumas, jeigu per maža, kyla pavojus įmonės saugumui. • Draudimo įmonės likvidumas – draudimo įmonės gebėjimas vykdyti savo įsipareigojimus pagal draudimo sutartis. Todėl įmonės likvidumą garantuoja valdomų kapitalo investicijų likvidumas.
• Draudimo įmonės likvidumo užtikrinimo priemonės – • draudimo įmonės išmokų, susijusių su naujomis kapitalo investicijomis, paskirstymas laike, • planuojamų gauti įmokų iš kapitalo investicinės veiklos (gautinos palūkanos, dividendai) paskirstymas laike,• investicijų realizavimo planavimas (pvz., savalaikis vertybinių popierių ir nekilnojamo turto realizavimas), • kapitalo investicijų įkeitimo planavimas.
• Kapitalo investicijų likvidumas – t.y. kapitalo investicijų pavertimo grynais pinigais galimybė. Toks procesas susijęs su laiko sąnaudomis, realizavimo proceso kaštais. Kapitalo investicijų likvidumo svarba atskirose draudimo šakose nėra vienoda – kuo sunkiau prognozuojamas išmokų srautas, tuo svarbesnė.Draudimo produktų realizacijos rėmimas• Draudėjams turint poreikį ne tik draudiminei apsaugai, bet ir kapitalui, kapitalo investicinė veikla gali prisidėti prie draudimo produktų realizacijos skatinimo. • Pvz., turtu garantuotų kreditų fiziniams asmenims išdavimas kartu su šių asmenų gyvybės draudimu, kreditų įmonėms išdavimas, apdraudžiant įmonę veikiančias rizikas.
• Visų kapitalo investicinės veiklos tikslų vienu metu pasiekti neįmanoma:• Kapitalo investicijos, turinčios didelę nominalios jų vertės išlaikymo tikimybę (pvz., valstybinės paskolos) dažniausiai pasižymi mažesniu rentabilumu.
• Kapitalo investicijos turinčios didelę realios jų vertės išlaikymo tikimybę (žemės pirkimas) pasižymi dideliu rentabilumo atskiruose laikotarpiuose svyravimu.• Trumpalaikės kapitalo ivesticijos (trumpalaikiai terminuoti indėliai) pasižymi mažesniu rentabilumu, negu ilgą laiką trunkančios kapitalo investicijos (nekilnojamas turtas).• Draudimo įmonės, investuodamos kapitalą, vadovaujasi principais: • dideliu rentabilumu ir saugumu pasižyminčių nominalios vertės kapitalo investicijų dominavimas (obligacijos, indėliai), • apribojimų atskiroms investicijų rūšims taikymas (ypač susijęs su investicijomis į žemę bei biržos akcijas),• apribojimai kapitalo investicijoms užsienio valiuta.
• Pagrindinis kapitalo investavimo politikos principas: užtikrinus aukštą realios ar nominalios kapitalo investicijų vertės išsaugojimo tikimybę bei garantavus įmonės likvidumą, pasiekti max galimą kapitalo investicijų rentabilumą.• Kapitalo investicinės veiklos rizika – tikimybė, kad užsibrėžti tikslai nebus įgyvendinti.• Rizika matuojama rentabilumo (kaip vieno iš kapit. Investicinės veiklos tikslų), tikimybinio pasiskirstymo išsibarstymu – dispersija. Priimant investicinės veiklos sprendimus, pasitelkiami matematiniai investicijų portfelio parinkimo modeliai.
Kita draudimo įmonių veikla
• Draudimo įmonė šalia draudimo ir kapitalo investicinės veiklos užsiima ir kita veikla. • LR Draudimo įstatyme nurodoma, kad draudimo įmonės negali užsiimti jokia kita komercine ūkine veikla, išskyrus draudimo veikla bei su ja susijusia veikla.
• Betarpiškai su draudimo veikla susijusi veikla – perdraudimas, draudiminių įvykių likvidavimas bei administravimas, tarpininkavimas sudarant draudimo sutartis, konsultavimas draudimo ir perdraudimo klausimais, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymas, kvalifikacijos kėlimas, draudžiamo turto vertinimas.
• Draudimo užsiimti kita, su draudimo veikla nesusijusia veikla, tikslas yra draudėjų interesų apsauga. Draudimo įmoka
Draudimo įmokos apskaičiavimo principai
• Draudimo įmoka yra draudimo paslaugos – draudiminės apsaugos suteikimo – kaina. Įmokos dydžiui įtakos turi tiek sąnaudos draudiminės apsaugos “pagaminimui”, tiek ir draudimo paslaugų rinkos sąlygos (pasiūla ir paklausa). Draudimo įmokos dydis turi bent padengti draudimo apsaugos suteikimo sąnaudas (kaštus).
Priklausomai nuo draudimo veiklos kaštų pobūdžio yra išskiriamos šios draudimo įmokos dalys: • grynoji rizikos premija, įvertinta remiantis matematiniu nuostolių vidurkiu, skirta nuostoliams padengti;• svyravimų išlyginamasis priedas – draudimo įmokos dalis, įvertinta remiantis technine draudimo rizika, skirta faktinių kolektyvinių nuostolių viršijimui (lyginant su įvertintais) padengti;• gamybinių kaštų priedas – įmokos dalis, skirta padengti draudimo paslaugos gamybos kaštus, susijusius su darbuotojų apmokėjimu, gamybos priemonių įsigijimo bei į jas investuoto kapitalo kaštais;• pelno priedas – draudimo įmonės pelnas.
Neto rizikos premija, bruto rizikos premija, bruto draudimo įmoka.
• Grynoji rizikos premija yra neto rizikos premija. • Grynosios rizikos premijos bei svyravimų išlyginamojo priedo suma yra vadinama bruto rizikos premija. • Visų draudimo įmokos elementų suma yra vadinama bruto draudimo įmoka.
• Jei draudimo veikla apima kapitalo kaupimą, tuomet bruto premija padidėja kapitalo kaupimui skirta premijos dalimi – taupomąja premija. • Bruto draudimo įmokos dydžiui įtakos gali turėti ir įvairios draudimo sutarties sąlygos bei teisės normos (draudimo įmokų mokėjimas draudimo periodo pabaigoje, mokesčiai).
• Svyravimų išlyginamojo priedo paskirtis yra sumažinti draudiko nemokumo tikimybę. Faktiniams kolektyviniams nuostoliams esant mažesniems arba lygiems neto kolektyvinei rizikos premijai, svyravimų išlyginamasis priedas gali būti priskirtas tiek prie rezervų, tiek prie draudimo įmonės pelno.
• Draudiminės apsaugos sukūrimo veikloje naudojamas darbuotojų darbas, gamybos priemonės. Kaštai, susiję su atlyginimais, paslaugų ir gamybos priemonių pirkimu, kapitalo investicijomis, sudaro gamybinius kaštus. Draudimo įmokos dalys ir jas atitinkantys draudimo kaštai • Individualių nuostolių matematinis vidurkis
• Kolektyvinių nuostolių viršijimas paskirstant riziką kolektyve ir laike, kapitalo laikymo kaštai• Gryna rizikos premija
• Svyravimų išlyginamasis priedas
• Gamybiniai kaštai
• Pelnas
• Įsipareigojimų, susijusių su kapitalo kaupimu, kaštai
• Gamybinių kaštų padengimo premija
• Pelno premija
• Taupymo premijaEkvivalentiškumo principas nustatant draudimo premiją
• Teoriniuose modeliuose įmokos apskaičiavimui yra remiamasi ekvivalentiškumo principu – lygybės tarp grynos rizikos premijos bei matematinio nuostolių vidurkio. • Individuali rizikos premija turėtų atitikti individualių nuostolių matematinį vidurkį. Didesnę rizikos premiją moka tie draudėjai, kurie draudimo įmonei perduoda riziką nuostolių, kurių matematinis vidurkis didesnis.
• Ekvivalentiškumo principas aktualus ne tik individualiai, bet ir kolektyvinei rizikai. • Kolektyvinei rizikos premijai esant mažesnei už kolektyvinių nuostolių matematinį vidurkį, draudimo įmonės rizikos veikla per ilgą laiką taptų nuostolinga.
• Kaip individuali rizikos premija susijusi su kolektyvine? Individualioms rizikos premijoms atitinkant individualių nuostolių matematinius vidurkius, kolektyvinė rizikos premija taip pat atitiks kolektyvinių nuostolių matematinį vidurkį.
Draudimo įmokų diferencijavimas
• Draudimo įmokos, apskaičiuotos, atsižvelgiant į objektyvius ir subjektyvius individualios rizikos požymius, yra diferencijuotos. • Nediferencijuotos draudimo įmokos yra lygios tos pačios rūšies rizikoms, neatsižvelgiant į individualius draudžiamų rizikų požymius.
• . Diferencijavimo pasekmės: draudimo grupės sudėties nepriklausomumas, paskata riziką sumažinančių priemonių diegimui. • Draudimo grupės sudėties nepriklausomumas reiškia, kad, nepriklausomai nuo draudimo grupės dydžio bei sudėties visuomet galios lygybė tarp kolektyvinių nuostolių matematinio vidurkio bei diferencijuotų individualių rizikos premijų sumos.
• Esant nediferencijuotoms draudimo įmokoms, ši lygybė tarp kolektyvinių nuostolių matematinio vidurkio bei individualių rizikos premijų sumos pažeidžiama. • Draudimo įmokų diferencijavimas skatina prevencinių priemonių diegimą – draudimo įmoka mažesnė tuomet, kai mažesnis nuostolių vidurkis.
Draudimo įmokų – kaštų modelis su palūkanų efektu
• Draudimo įmokos – taio gaunamos draudimo įmonės įplaukos, kaštai – tai turimos išlaidos.• Daunamų įplaukų ir išlaidų ekonominė vertė priklauso ne tik nuo jų dydžio,bet ir nuo jų patekimo į įmonę laiko.• Vertinant draudimo veiklos gaunamas įplaukas ir išlaidas, reikia vertinti ne nominalią, bet dabartinę jų vertę.
• Draudimo įmokos į įmonę patenka draudimo periodo pradžioje, dažnai – už vieną draudimo periodą, pvz., vienus metus.• Rizikos kaštų išlaidos pasiskirsto viso draudimo periodo metu. Kartais nusikelia į kitus periodus.
• Perdraudikams mokamos perdraudimo įmokos dažniausiai pervedamos ne rizikų perdavimo metu, bet atitinkamo periodo pabaigoje.• Nuosavo kapitalo kaštai – dividendai akcininkams – išmokami metų pabaigoje.
• Draudimo įmonės gamybinės išlaidos pasiskirsto nevienodai: komisiniai už draudimo sutarčių sudarymą mokami tuo pat metu, kaip ir draudimo įmokos;• Nuomos bei darbuotojų atlyginimų išlaidos pasiskirsto tolygiai viso draudimo periodo metu.
• Vidutiniškai draudimo įmonių įplaukos yra gaunamos anksčiau negu daromos su draudimo veikla susijusios išlaidos.• Dėl iš anksto mokamų draudimo įmokų draudimo įmonėje sukaupiamas kapitalas, kuris yra papildomų draudimo įmonės pajamų iš investuoto kapitalo šaltinis. Dabartinės vertės įmokų-kaštų modelis• Draudimo veikla pasirinktu laiko atskaitos momentu aprašoma:
• Draudimo įmonės gautinos įplaukos bei išlaidos diskontuojamos tam tikram laiko momentui.• Dabartinė vertės modelis praktikoje taikomas tose draudimo grupėse, kur galima pakankamai tiksliai prognozuoti gaunamų įplaukų ir išlaidų srautus (gyvybės, ligos draudimas).
• Atsižvelgiant į tai, kad kapitalo investicinės veiklos pajamos yra papildomas draudimo įmonės įplaukų šaltinis, draudimo įmonės veikla kapitalo palūkanų modelyje aprašoma: Draudimo įmokų-kaštų modelis su kapitalo palūkanų efektu
• Kapitalo apimtys apskaičiuojamos kaip gautų draudimo įplaukų ir jau turėtų išlaidų skirtumas.• Įvertinus kapitalo investicinės veiklos pajamas, draudimo įmokų dalis skirta gamybos bei rizikos kaštų padengimui, turėtų būti mažesnė nei matematinis laukiamų rizikos bei gamybos kaštų vidurkis.• Rizikos bei gamybos kaštų matematinio vidurkio reikšmė lygi draudimo įmokų dalies, skirtos gamybos bei rizikos kaštų padengimui ir laukiamų sukaupto kapitalo investicinių pajamų sumai.
Pasikeitimo rizika• Dauguma individualios rizikos dydį įtakojančių veiksnių yra dinamiški. • Faktinė individuali rizika, o tuo pačiu, faktinės individualių nuostolių apimtys priklauso ne tik nuo atsitiktinumo, bet ir nuo individualių rizikos požymių pasikeitimo.
• Nagrinėjant atsitiktinumo riziką (tai atsitiktinumo sąlygotas faktinių kolektyvinių nuostolių vertės nukrypimas nuo paskaičiuoto šių nuostolių matematinio vidurkio reikšmės) individualių nuostolių tikimybiniai pasiskirstymai yra laikomi žinomais ir nekintančiais.
• Individualių rizikos požymių kitimas, sąlygojantis individualių, o tuo pačiu ir kolektyvinių, nuostolių tikimybinių pasiskirstymų pokyčius, yra vadinamas pasikeitimo rizika.
• Nuostolių tikimybinis pasiskirstymas, jo pokytis išreiškiamas nuostolių matematinio vidurkio ir nuostolių dispersijos padidėjimu ar sumažėjimu.
• Pasikeitus individualiems rizikos požymiams, keičiasi ir individuali rizika bei kolektyvinė rizika, t.y., faktinių kolektyvinių nuostolių nukrypimas nuo jų matematinio vidurkio.• Pvz. Individualios rizikos pasikeitimas – gyvybės draudime apdraustojo mirties tikimybė auga didėjant amžiui.
• Individualūs rizikos požymiai skirstomi priklausomai nuo:• Kilmės• Nuostolių matematinio vidurkio pokyčio krypties• Pakitusio parametro – nuostolių atsiradimo dažnio, nuostolių vidutinių apimčių• Pokyčių dažnio.Pagal kilmę:• Gamtinės kilmės (meteorologiniai,geologiniai ir kt. Rizikos požymių pokyčiai)• Technologinės kilmės (technologiniai produktų bei paslaugų gamybos pokyčiai – naudojamos žaliavos, gamybos procesai, gaminami produktai)
• Ekonominės kilmės požymiai (rinkos konjunktūros pokyčiai, nominalių ekonominių rodiklių reikšmės pasikeitimas, t.k., valiutos keitimo kursas)• Visuomeninės kilmės požymiai (visuomenės elgsenos, aplinkos reiškinių vertinimo pokyčiai, t.k.kintantis visuomenės požiūris į riziką, draudimo naudą, atsakomybę)
• Valstybinės kilmės ir tarpvalstybinių santykių požymiai (įstatymų priėmimas,pvz., šiuo metu civilinę atsakomybę reglamentuojančių įstatymų pakeitimas, ekonominiai santykiai tarp valstybių).Nuostolių matematinio vidurkio pokyčio kryptis• Nuostolių matematiniam vidurkiui mažėjant, draudimo įmonei galimas papildomas pelnas iš rizikos veiklos.• Pvz., nuostolių matematinio vidurkio mažėjimo priežastys – nelaimingų atsitikimų skaičiaus mažėjimas dėl naudojamų techninnių saugos priemonių.
• Nuostolių matematinio vidurkio pokyčio kryptis vertintina ilgalaikiu periodu. Atskirų periodų matematiniai vidurkiai svyruoja apie daugelio periodų duomenimis remiantis apskaičiuotą daugiaperiodį nuostolių matematinį vidurkį.Pakitusį parametrą:• Pasikeitė nuostolių atsiradimo dažnis, vidutinių nuostolių apimtys.• Pvz. Ligos draudime gripo epidemija bus nuostolių atsiradimo dažnio padidėjimo priežastis.Pokyčių dažnis:• Dažnai – retai• Taisyklingai – netaisyklingai besikeičiantys rizikos požymiai.
• Taisyklingai besikeičiantys rizikos požymiai dažniausiai pasižymi t.t. kitimo tendencija – pvz., pasikeitimo rizika sąlygojama infliacijos.• Taisyklingai besikeičiančių rizikos požymių kitimas tik tuomet yra rizika, jei yra nežinomos pasikeitimo apimtys.
• Netaisyklingi rizikos požymių pokyčiai yra netikėti draudikui, pvz., naujų ligų atsiradimas, ekonominis nestabilumas.
• Tikslus pasikeitimo rizikos dydžio išmatavimas dėl ją sąlygojančių priežasčių įvairovės nėra galimas. • Pasikeitimo rizika draudimo įmonei yra proporcinga šios rizikos veikiamos draudimo grupės dydžiui.
• Atskiras draudimo grupes paliečia skirtingi rizikos požymių pokyčiai. • Jeigu atskiras draudimo grupes paliečiantys rizikos požymių pokyčiai turi priešingą poveikį į matematinį kolektyvinių nuostolių vidurkį, tuomet į priešingas puses nukreipti matematinio kolektyvinių nuostolių vidurkio pokyčiai gali vienas kitą kompensuoti.
Suklydimo rizika
• Suklydimo rizika yra galimas faktinių kolektyvnių nuostolių apimčių nukrypimas nuo kolektyviių nuostoliųmatematinio vidurkio dėl neteisingo individualių rizikų vertinimo.
• Teisingai vertinant individualią riziką, reikalinga remiantis statistiniais duomenimis apskaičiuoti nuostolių pasiskirstymą bei matematinį vidurkį. • Dažnai šie statistiniai duomenys nepilni ar neteisingi, todėl suklydimo rizika didesnė naujose nedidelį draudimo įvykių skaičių turinčiose draudimo įmonėse.
• Atsitiktinumo ar suklydimo rizika sąlygojo faktinių nuostolių neatitikimą jų įvertintam dydžiui – negalima išskirti.• Skaičiavimo klaidos nėra priskiriamos suklydimo rizikai.
Paslaugų teikimas
• Draudimo įmonės vykdoma rizikos ir kapitalo kaupimo bei atpalaidavimo veikla yra susijusi su paslaugų teikimo veikla. Draudimo įmonės teikiamos paslaugos:• Išorinės, vidinės• Konsultacinės, operacinės.
• Konsultacinės – paslaugos draudėjui, supažindinant su draudimo įmonės siūlomomis paslaugomis, draudėjo poreikių analizė ir vertinimas.• Operacinės – rizikų vertinimas, sutarčių sudarymas bei valdymas, draudiminių įvykių tyrimas, įmokų surinkimas ir kompensacijų išmokėjimas.
• Konsultacinės ir operacinės paslaugos yra išorinės paslaugos.• Vidinės paslaugos – atliekamos įmonės viduje ir nėra susiję su draudėju, tai įmonės veiklą palaikančios paslaugos.
Techninė draudimo veiklos rizika• Drausdamas draudikas perima individualią draudėjų riziką, t.y. galimus draudėjų nuostolius ir paskirsto juos kolektyve ir laike.• Sudėjus individualius grupės narių nuostolių tikimybinius pasiskirstymus gaunamas kolektyvinis nuostolių pasiskirstymas.
• Kolektyvinis nuostolių pasiskirstymas išreikškia techninę draudimo veiklos riziką, paskirstant individualias prisiimtas rizikas kolektyve ir laike, atsiranda techninė draudimo veikos rizika.
• Techninė draudimo veiklos rizika – dėl rizikos veiklos atsiradęs pelno bei nuostolių tikimybinis pasiskirstymas arba neigiamo faktinių kolektyvinių nuostolių nukrypimo nuo jų matematinio vidurkio vertės tikimybė.
• Faktiniai kolektyviniai nuostoliai yra dydis, svyruojantis apie matematinį nuostolių vidurkį. Šio svyravimo amplitudė priklauso nuo kolektyvinių nuostolių dispersijos.•
• Techninei rizikai analizuoti teorijoje naudojami kolektyvinių nuostolių tikimybinio pasiskirstymo modeliai:• grynojo kolektyvinių nuostolių tikimybinio pasiskirstymo modelis,• modelis, atsižvelgiant į rizikos premijų apimtis,• modelis, atsižvelgiant į svyravimų išlyginimui skirtą priedą,• modelis, papildomai įvertinantis rizikos rezervų apimtis.
• Šiuose modeliuose nagrinėjamas kolekt. nuostolių tikimybinis pasiskirstymas bei su juo susijęs rizikos veiklos metu gautas pelnas/nuostoliai.
Grynojo kolektyvinių nuostolių tikimybinio pasiskirstymo modelis • Kiekvienas draudimo įvykis susijęs su draudimo įmonės išlaidomis. kNV – kolektyvinių nuostolių vidurkis yra veiklos išlaidų pusėje. Kolektyvinių nuostolių pasiskirstymo kreivė (tikimybinis pasiskirstymas) kinta nuo 0 (kolektyviniai faktiniai nuostoliai lygūs 0), o kraštutiniu atveju artėja į :
Modelis, atsižvelgiant į rizikos premijų apimtis • Iš draudėjų surenkama grynoji rizikos premija, apskaičiuota remiantis kolektyvinių nuostolių matematiniu vidurkiu. Tuomet kolektyvinių nuostolių matematinis vidurkis lygus 0.
Modelis, atsižvelgiant į svyravimų išlyginimui skirtą priedą
• Šalia grynosios rizikos premijos draudikas turi svyravimo išlyginimo priedą. Didžiausia tikimybė, kad kolektyvinių nuostolių/pelno matematinis vidurkis pasislinks į pelno pusę, t.y. didžiausia tikimybė, kad perskirstant riziką bus gaunamas pelnas. Laukiamo pelno vidurkis bus lygus svyravimų išlyginimui skirtų individualių draudimo įmokų dalių sumai.
Modelis, papildomai įvertinantis rizikos rezervų apimtis.
• pRR – draudimo įmonės rizikos rezervai pradžioje periodo• wRR – rizikos rezervai laikotarpio pabaigoje• Draudimo įmonėje sukaupiami rizikos rezervai. Techninė draudimo rizika apibūdinama kaip tikimybinis rizikos rezervo apimčių pasiskirstymas periodo pabaigoje
• Rizikos rezervo apimties vidurkis wRR lygus periodo pradžioje turėtų rizikos rezervų bei svyravimų išlyginimui skirtų priedų sumai. Galimi rizikos veiklos rezultatai: A-pelnas, viršijantis svyravimų priedą, B – pelnas, neviršijantis svyravimų priedo, C – nuostoliai, neviršijantys pradinių rizikos rezervų, D – nuostoliai, lygūs ar viršijantys pradinius rizikos rezervusTechninės draudimo veiklos rizikos išmatavimas:
• kolektyvinių nuostolių tikimybinis pasiskirstymas, įvertinamas dispersija, standartiniu nuokrypiu, variacijos koef.;• rizikos veiklos vienu periodu nuostolingumo tikimybė, tikimybė, kad nagrinėjamo periodo metu kolektyviniai faktiniai nuostoliai bus didesni už kolektyvinių nuostolių matematinį vidurkį;• vieną periodą besitęsiančios rizikos veiklos žlugimo tikimybė, atsižvelgiant į grynąją rizikos premiją, svyravimų išlyginimo priedą, pradinio rizikos rezervo fondą.
• Faktinių kolektyvinių nuostolių nukrypimas nuo matematinio vidurkio gali būti pasekmė:• atsitiktinumo rizikos,• pasikeitimo rizikos, • suklydimo rizikos.
Atsitiktinumo rizika
• Nuostolių nukrypimą sąlygoja atsitiktinumas. Faktiniai kolektyviniai nuostoliai viršija matematinį vidurkį, nes faktinis draudiminių įvykių skaičius, vidutinės vieno draudiminio įvykio žalos apimtys priklauso nuo atsitiktinumo – t.y. atsitiktinai šie dydžiai neatitinka prognozuojamų.
Pasikeitimo rizika• Pasikeitimo rizika – dauguma individualių rizikų, jos dydį įtakojančių veiksnių kinta, pasikeitimo rizika priklauso nuo individualių rizikos požymių kitimo. Rizikos požymių pokyčiai gamtinės, technologinės, ekonominės kilmės.
Suklydimo rizika• Suklydimo rizika – prognozavimui naudojami statistiniai duomenys gali būti nepilni, neteisingi.
Atsitiktinumo rizika
• Atsitiktinumo rizika yra atsitiktinumo sąlygotas faktinių kolektyvinių nuostolių vertės nukrypimas nuo paskaičiuotos šių nuostolių matematinio vidurkio reikšmės. • Faktiniai kolektyviniai nuostoliai neatitinka matematinio vidurkio reikšmės dėl to, kad faktinis draudiminių įvykių skaičius bei vidutinės vieno draudiminio įvykio žalos apimtys yra nuo atsitiktinumo priklausantys dydžiai, dažniausiai nesutampantys su prognozėmis.
• Atsitiktinumo riziką nulemia:• Kumuliacijos rizika• Užkrėtimų rizika• Katastrofų rizika
• Kumuliacijos rizika – tai tokie atvejai, kai draudiminio įvykio metu dėl atsitiktinumo žala padaroma keletui toje pačioje draudimo įmonėje draustų objektų, kurie buvo laikyti vienas nuo kito nepriklausomais (pvz., keletas mašinų nukenčia nuo krušos)
• Visos akivaizdžiai tarpusavyje susijusios rizikos vertinamos kaip vienas techninis draudimo vienetas.
• Užsikrėtimo rizika – ji pasireiškia tuomet, kai dėl draudiminio įvykio, nulėmusio nuostolius vienam objektui, atsiranda staigus vieno ar kelių toje pačioje draudimo bendrovėje apdraustų objektų individualių nuostolių matematinio vidurkio padidėjimas. (pvz., užsiliepsnojimas kaimyninių namų gaisvo atveju)
• Katastrofų rizika – rizika, kad draudiminio įvykio metu patirti nuostoliai bus didesni negu tam tikras iš anksto apskaičiuotas dydis (pvz., didelių gaisrų metu, sprogimų metu). Draudimo įmonės, norėdamos sumažinti didelių nuostolių riziką, naudoja perdraudimą ir sudaro atitinkamus rezervus didelių nuostolių dengimui.
Atsitiktinumo rizika priklauso nuo:• 1) Rizikų, t.y. techninių draudimo vienetų skaičiaus• 2) Draudžiamoms rizikoms būdingų vidutinių nuostolių atsiradimo bei neatsiradimo tikimybių• 3) Individualioms rizikoms būdingų nuostolių atsiradimo tikimybių vienodumo• 4) Individualių draudimo sumų vienodumo ar skirtingumo• 5) Draudiminių įvykių sąlygotų nuostolių apimčių vienodumo
• 1) Atsitiktinumo rizika priklauso nuo rizikų skaičiaus n, kai vidutinė nuostolių atsiradimo bei neatsiradimo tikimybės yra lygios p ir q. Rizikų skaičiaus n draudimo kolektyve didėjimas sąlygoja kolektyvinių nuostolių standartinio nuokrypio s didėjimą
• Kolektyvinių nuostolių standartinis nuokrypis didėjant n, didėja, apskaičiuojamas:
• s = √ σ² = √ p x q x n
• Variacijos koeficientas didėjant n, mažėja. Variacijos koeficientas S apskaičiuojamas:
• S = √
• Didėjant rizikų skaičiui, absoliutinė atsitiktinumo rizikos (matuojamos standartiniu nuokrypiu arba dispersija) vertė didėja, santykinė (matuojama variacijos koef.) vertė mažėja.
• 2) Atsitiktinumo rizika priklauso nuo draudžiamoms rizikoms būdingų vidutinių nuostolių atsiradimo bei neatsiradimo tikimybių p ir q, kai p + q = 1.
• Didėjant vidutinei nuostolių atsiradimo tikimybei, kolektyvinių nuostolių standartinis nuokrypis didėja, o variacijos koef. mažėja
• Kolektyvinių nuostolių standartinis nuokrypis didėjant p, didėja, apskaičiuojamas:
• s = √ σ² = √ p x q x n
• Variacijos koeficientas didėjant p, mažėja. Variacijos koeficientas S apskaičiuojamas:
• S = √
• Rizikoms, turinčioms didesnę nuostolių atsiradimo tikimybę (o taip pat ir didesnę grynosios rizikos premiją), yra būdinga mažesnė atsitiktinumo rizika, lyginant su rizikomis, kurios turi mažesnę nuostolių atsiradimo tikimybę. Tai paaiškinama: nelauktų draudiminių įvykių skaičius mažėja didėjant laukiamų draudiminių įvykių skaičiui.
• 3) Atsitiktinumo rizika priklauso nuo individualioms rizikoms būdingų nuostolių atsiradimo tikimybių vienodumo• Individualių nuostolių atsiradimo tikimybių išsibarstymas apie draudimo kolektyvo nuostolių atsiradimo tikimybės vidurkį yra matuojamas variacijos koef. sp
• Didėjant individualių nuostolių atsiradimo tikimybių išsibarstymui, kolektyvinių nuostolių stand. nuokrypio reikšmė mažėja, variacijos koef. reikšmė mažėja:
kolektyvinių nuostolių stand. nuokrypio reikšmė mažėja
• s = √ σ² = √ ‘p x‘q x n – ‘p² x n x sp²
• ‘p ir ‘q – kolektyvinių nuostolių atsiradimo ir neatsiradimo tikimybės
• variacijos koef. reikšmė mažėja:
• S = √
• Individualių nuostolių atsiradimo tikimybių išsibarstymo įtaka kolektyvinių nuostolių standartiniam nuokrypiui bei variacijos koeficientui – heterogeninis draudimo kolektyvas nuostolių atsiradimo tikimybių atžvilgiu pasižymi kiek mažesne atsitiktinumo rizika negu draudimo kolektyvas su homogeninėmis individualių nuostolių atsiradimo tikimybėmis.
• 4) Atsitiktinumo rizika priklauso nuo individualių draudimo sumų vienodumo ar skirtingumo.• Individualių draudimo sumų išsibarstymas apie vidutinę draudimo kolektyvo draudimo sumą yra matuojamas variacijos koeficientu sv.
• Didėjant individualių draudimo sumų išsibarstymui, o draudimo sumos vidurkiui išliekant pastoviam, kolektyvinių nuostolių standartinis nuokrypis bei variacijos koeficientas didėja.
• kolektyvinių nuostolių standartinis nuokrypis:
• s = √ σ² = √ p x q x n x (sv² +1)
variacijos koeficientas:
• S = √
• Homogeninis draudimo sumų atžvilgiu draudimo kolektyvas turės mažesnę atsitiktinę riziką negu draudimo kolektyvas, kuriam būdingos skirtingos draudimo sumos.
• 5) Atsitiktinumo rizika priklauso nuo draudiminių įvykių sąlygotų nuostolių apimčių vienodumo. Individualių nuostolių apimčių išsibarstymas apie draudimo kolektyvo vidutinių nuostolių dydį yra matuojamas variacijos koeficientu sa.
• Didėjant individualių nuostolių apimčių išsibarstymui, didėja tiek kolektyvinių nuostolių standartinis nuokrypis, tiek ir kolektyvinių nuostolių variacijos koeficientas.
• kolektyvinių nuostolių standartinis nuokrypis:
• s = √ σ² = √ p x n x (q + sa²)
• kolektyvinių nuostolių variacijos koeficientas
• S = √