Žemetvarka

1.Pagrindinės žemėtvarkos sąvokos:
1.1 Žemė – Žemės plutos (litosferos) dalis, apimanti Lietuvos Respublikos žemės paviršiuje esančius sausumos plotus bei paviršinius vidaus ir teritorinius vandenis ir apibrėžiama gamtinėmis bei ūkinėmis charakteristikomis.
1.2 Žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
1.3 Žemėvalda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susieti keli žemės sklypai.
1.4 Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siiekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą.
1.5 Žemės administravimas – valstybės ir savivaldybių institucijų veikla, kurios metu įgyvendinami teisės aktų nustatyi žemės tvarkymo ir naudojimo, žemės informacinės sistemos kūrimo ir palaikymo reikalavimai.
1.6 Žemėtvarkos projektas – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, numatantys žemės sklypų formavimą, pertvarkymą, paėmimą, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus, ir pan.).
1.7 Žemės konsolidacija – sudėtinė žemės tvarkymo dalis, kurios metu atliekamas kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas, kai keičiamos jų ribos pagal parengtą tam tikros teritorijos žemės konsolidacijos projektą, siiekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėvaldas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius.
1.8 Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sk

klypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje ir kadastro duomenų nustatymą bei jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.
1.9 Žemės valdytojas – privačios žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo numatytu pagrindu įgijęs teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teeisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teisė.
1.10 Vienkiemis – už miesto teritorijos, miestelio ir kaimo užstatytos teritorijos esanti atskira sodyba.
2. Lietuvos Respublikos žemės fondas:
2.1 Visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą.
2.2 Lietuvos Respublikos žemės fondo skirstymas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį:
1) žemės ūkio paskirties žemę(60,6%);
2) miškų ūkio paskirties žemę (30,1%);
3) vandens ūkio paskirties žemę (2,8%);
4) konservacinės paskirties žemė (0,6%);
5) kitos paskirties žemę (5,7%);
6) laisvos paaskirties žemė (0,2%).
2.3 Žemės sklypų naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės paskirties žemėje.
3. Žemės naudmenos:
3.1 Žemės naudmenos – žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais.
3.2 Žemės naudmenų rūšys: ariamoji žemė, sodai, pievos, natūralios ganyklos, miškai, medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė, užstatyta teritorija, keliai, vandenys, kita nenaudojama žemė.
3.3 Žemės ūkio naudmenos – ariamoji žemė, sadai, pievos ir natūralios ganyklos, tai plotai, naudojami žemės ūkio produkcijai auginti arba tinkamus ši
iam tikslui naudoti be papildomų gerinimo priemonių.
4. Valstybinė žemė:
4.1 Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso:
1) Lietuvos Respublikos Žemės Įstatymo 6 straipsnyje nurodyta Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė;
2) valstybės paveldėta žemė;
3) žemė, pagal sandorius įgyta valstybės nuosavybėn;
4) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka perduota neatlygintinai valstybės nuosavybėn savivaldybei nuosavybės teise priklausiusi žemė;
5) žemė, įsttymų nustatyta tvarka paimta visuomenės poreikiams;
6) žemė, kuri kaip bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota valstybės nuosavybėn;
7) žemė, įstatymų nustatyta tvarka konfiskuota už teisės pažeidimus;
8) kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė.
4.2 Valstybinės žemės valdytojai yra apskričių viršininkai, valstybės turto privatizavimo institucijos, kiti įstatymų nustatyti subjektai bei Lietuvos Respublikos Žemės Įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai.
4.3 Valstybine žeme gali būti disponuojama šioms reikmėms:
1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
2) viešojo naudojimo poilsio objektams;
3) gatvėms ir vietiniams keliams;
4) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;
5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;
6) ūkinei komercinei veiklai.
Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja Žemės Įstatymu ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.
5. Žemės reformos darbai:
5.1 Žemės reformos darbai vyko nuo 1992m.t.y.po to, kai didžiosios žemės ūkio įmonės buvo likviduotos rekomenduojant valstiečiams steigti ūkininkų ūkius arba jungtis į žemės ūkio bendroves.
Žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant
ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę.
5.2 Žemės įsigijimo nuosavybėn būdai:
1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai;

3) valstybinės žemės pardavimas;

4) civiliniai piliečių sandoriai dėl žemės.
5.3 Asmenys, kuriems atkuriamos nuoasvybės teisės į žemę:
Buvuviems žemės savininkams, kurių žemė pagal buvusios TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta;
Asmenims, kuriems miręs (iki 1991m.rugpjūčio 1d.) buvęs žemės savininkas testamentu paliko savo turtą, o šiems mirus – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams;
Buvusiam žemės savininkui mirus ir nepalikus savo turto testamentu arba 1939- 1990m.emigravus į užsienį ir netekus Lietuvos Respublikos pilietybės- jo sutuoktiniui, tėvams (įtėviams) ir vaikams (įvaikiams);
Buvusiam žemės savininkui ir jo sutuoktiniui ar vaikams (įvaikiams) mirus – šio savininko vaikų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams);
Piliečiams, kuriems turtas paliktas testamentu arba rašytinėmis sutartimis, taip pat piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą.
5.4 Atkuriamos nuosavybės teisės į kaimo vietovėje turėtą žemę:
1. Nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miškus ir
r vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą.
2. Žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja.
3. Už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios šio straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
4. Žemė grąžinama natūra nedelsiant. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas.
5. Piliečiai, kuriems žemė grąžinama natūra arba perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas, privalo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus nustatytų žemės servitutų.
6. Į piliečiui grąžinamos natūra žemės plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypui plotą įskaitomas jo nuomojamos namų valdos žemės sklypas kaimo vietovėje, taip pat žemės sklypai, kuriuos pilietis yra įgijęs nuosavybėn, jeigu jų įgijimo metu įstatymų buvo nustatyta, kad juos įsigyjant tokiu pat plotu turi būti sumažinamas grąžinamas natūra arba perduodamas lygiavertis turėtajam žemės sklypas.
7. Žemė, kurioje nutiestos komunikacijos, taip pat žemė, esanti išžvalgytų naudingųjų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijose, saugomose teritorijose, grąžinama piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui.
8. Prie vienkiemių, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui ir valstiečių ūkiui skirtoje teritorijoje, šių vienkiemių savininkams grąžinama ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, o likusi jau paskirta visuomenės reikmėms žemės sklypo dalis yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, šiuo metu naudojančiam šį žemės sklypą, gali būti skiriamas iki 30 procentų didesnis už lygiavertį žemės sklypą plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tokią žemę, yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), apskrities viršininko sprendimu tokio siūlomo lygiaverčio turėtajam žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo gali būti padidinamas iki 100 procentų. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo ploto žemės sklypo, apskrities viršininkas tarpininkauja dėl tokio sklypo suformavimo kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje. Šiems asmenims gali būti taikomos ir kitos įstatymų nustatytos lengvatos.
9. Žemė, kurioje įveisti pramoniniai sodai, uogynai bei medelynai, grąžinama natūra piliečiams. Šios žemės naudotojai, jeigu žemės savininkas pageidauja ir atsiskaito su naudotojais už medžius ir vaiskrūmius (nesusitarus kitaip), privalo žemę atlaisvinti per trejus metus. Sugrąžintos žemės savininkai su tos žemės naudotojais už medžius ir vaiskrūmius atsiskaito Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Žemė, apsodinta ir apaugusi mišku arba pertvarkyta į tvenkinius, grąžinama natūra (išskyrus tvenkinio užtvankos įrenginius, jeigu jie yra priskirti pavojingiems įrenginiams). Jeigu pilietis atsisako imti apsodintą ir apaugusį mišku arba pertvarkytą į tvenkinį žemės sklypą, valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
11. Kaimo vietovėje esanti žemė, kuri nuomos pagrindais yra suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims jų nuosavybės teise turimų ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir statinių (statomų arba pastatytų) eksploatacijai, grąžinama natūra. Piliečiai, kuriems ši žemė grąžinama natūra, privalo laikytis pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus nustatytų žemės servitutų.
5.5 Dokumentai, kuriuos reikia pateikti norint atkurti nuosavybės teises į žemę:
išrašai iš tarpukario Lietuvoje buvusių hipotekos knygų, kuriose įregistruota perskirstyta žemė;
žemės perleidimo (dovanojimo, pardavimo) sutartys;
testamentai;
ištraukos iš kaimų žemės išskirstymo vienkiemiais ir dvarų parceliavimo planų;
žemės rūšiavimo (apmokestinimui) sąrašai;
1940m.į valstybinį žemės fondą paimtos žemės sąrašai ir kiti ikikariniai dokumentai;
po 1991 m.rugpjūčio 1d.priimti sprendimai , patvirtinantys žemės valdymo nuosavybės teisės faktą.
Turi būti dokumentai, patvirtinantys, kad pretendentas yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Kai žemės savininkas yra miręs, turi būti jo mirties faktą ir pretendento giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantys dokumentai.
5.6 Valstybės išperkama žemė:
visa žemė,įeinanti į miestų ribas;
gyvenamųjų namų valdų žemė kaimo vietovėje (išskyrus atvejus, kai žemę pageidauja susigrąžinti šių namų savininkai);
asmeninio ūkio žemė (išskyrus atvejus, kai žemę pageidauja susigrąžinti šios žemės naudotojas);
valstybinių kelių, karinių dalinių, kitokių valstybinės reikšmės objektų užimta žemė;
valstybinių įstaigų ir organizacijų, visuomeninės paskirties pastatų bei įrenginių užimta žemė;
eksploatuojami naudingųjų iškasenų telkiniai;
visuomenės poreikiams naudojamos teritorijos (gatvės, aikštės, skverai, kapinės, poilsiavietės);
sodininkų bendrijų žemė;
rezervatų žemė;
tarnybinės žemės dalos;
mokslo ir mokymo tikslams naudojama žemė;
valstybinės reikšmės ir saugotini miškai;
valstybinės reikšmės vandenys.
5.7 Žemės reformos vykdytojai:
1) Žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija. Valstybinė žemė išnuomojama ar perduodama naudotis Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka.
2) Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui ir žemės privatizavimo darbams kaimo vietovėse ir miestuose metodiškai vadovauja ir juos kontroliuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymo techninių instrukcijų, normatyvų ir standartų parengimą, projektų autorių aprūpinimą žemėtvarkos, dirvožemių bei kitų tyrinėjimų kartografine ir geodezine medžiaga, taip pat žemės reformos informacijos kaupimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija.
3) Žemės reformos žemėtvarkos projektus rengia konkursą laimėję fiziniai ir juridiniai asmenys, Vyriausybės nustatyta tvarka gavę leidimus dirbti žemėtvarkos darbus. Parengti šiuos projektus užsako apskričių viršininkai.
6. Miestų žemė:
6.1 Nuosavybės teisių į miestų žemę atkūrimas:
1. Nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius.
2. Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos:
1) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Neringos miestą, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose. Kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, neatlygintinai nuosavybėn perduodamas visas šio prie statinių naudojamo žemės sklypo plotas, nepaisant parengtų tos vietovės teritorijų planavimo dokumentų, bet ne daugiau kaip 1 ha;
2) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Neringos miestą, arba piliečių pageidavimu – mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus). Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūrinių vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami; neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai.
3. Piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose.
4. Jeigu piliečio turėtas žemės sklypas buvo ne mažiau kaip 0,04 ha didesnis už dabar jo naudojamą žemės sklypą, jam pagal galimybę papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai. Bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą.
5. Jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal įstatymo 16 straipsnį.
6. Nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
6.2. Namų valdų įsigijimas:
1. Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkuriamos grąžinant juos natūra, išskyrus pagal šio įstatymo 15 straipsnį valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus.
2. Už valstybės išperkamus, taip pat už šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus neišlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, kurie po 1991 m. rugpjūčio 1 d. neišliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
3. Grąžinus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra, nuosavybės teisės į žemę, ant kurios pastatyti sugrąžintieji namai, atkuriamos šio įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatyta tvarka, nepaisant to, ar buvo paduotas atskiras prašymas grąžinti šią žemę.
4. Grąžinus šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra arba perdavus nuosavybėn kitas gyvenamąsias patalpas, šie piliečiai kartu su savo šeimos nariais ir subnuomininkais privalo per 2 mėnesius nuo tuščių patalpų jiems perdavimo dienos patuštinti nuomojamas valstybės ar savivaldybių butų fondo gyvenamąsias patalpas.
5. Jeigu piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra namų, kuriuose gyvena nuomininkai, arba nesutinka su 20 straipsnyje nurodytomis sąlygomis, jiems atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Leave a Comment