Draudimas

TURINYS

ĮVADAS
1. DRAUDIMO RŪŠYS
2. DRAUDIMO PASLAUGOS ĮMONĖMS
3. EKSPORTO RIZIKOS MINIMIZAVIMAS
4. PREKINIO KREDITO DRAUDIMAS
5. LIETUVOS EKSPORTUOTOJAI DRAUDIMO RINKOJE
6. TURTO DRAUDIMAS
6.1. DRAUDŽIAMOS RIZIKOS IŠVARDINTOS AR VISOS?
6.2. FRANŠIZĖ: UŽ AR PRIEŠ?
6.3. DRAUDIMO VERTĖS: LIKUTINĖS (BALANSINĖS) AR ATSTATOMOSIOS?
IŠVADOS
LITERATŪRA 3
4
6
8
9
10
13
13
14
16

ĮVADAS
Šiame darbe nagrinėjama dviejų draudimo rūšių – prekinio kredito ir turto draudimo įtaka įmonių veiklai.
Lietuvoje pastaraisiais metais didėja prekybos ir paslaugų balanso deficitas, o eksportas, palyginti su importu, plėtojamas lėčiau. Taigi, siekiant išvengti didesnių problemų Lietuvoje ypač aktyviai turėtų būti remiamos tiesioginės eksporto skatinimo priemonės, tokios kaip eksporto finansiniai bei prekiniai kreditai, eksporto garantijos, draudimas ir panašiai. Liietuvoje turi veikti efektyvios užsienio prekybos garantijų, draudimo ir kreditavimo sistemos.
Tačiau ši draudimo rūšis labai siejasi su kita – jeigu nebūtų turto draudimo, daugumos projektų tektų atsisakyti, vargu, ar bankai, lizingo kompanijos ryžtųsi juos kredituoti. Norint teisingai apdrausti įmonės ar organizacijos turtą, tenka apsvarstyti nemažai alternatyvų. Smulkioms ir vidutinėms įmonėms siūloma apsaugoti nuo išorinių rizikų jų kilnojamą ir nekilnojamą turtą turto draudimu.
Turto draudimas šiais technikos pažangos laikais nuo gaisro, gamtos stichijų bei kitų nelaimių tampa vis reikšmingesnis sėkmingam verslui. Vakarų Euuropoje nė viena įmonė nepradeda veiklos neapdraudusi savo turto.
Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos duomenimis, per devynis šių metų mėnesius turto draudimo įmokos ir žala sudarė atitinkamai 59,191 mln. ir 13,523 mln. litų

1. DRAUDIMO RŪŠYS
NE GYVYBĖS DRAUDIMAS

• Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas
• Transporto priemonių dr

raudimas
• Žalia korta (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas užsienio šalyse)
• Lenkijos korta (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas Lenkijoje)
• Latvijos korta (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas Latvijoje)
• Medicininių išlaidų kelionėje į užsienį draudimas
• Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų kelionėje į užsienį
• Užsieniečių gydymo Lietuvoje išlaidų draudimas
• Kelionių draudimas
• Keleivių grupinis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų
• Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų
• Laikinojo nedarbingumo draudimas
• Pastatų draudimas
• Namų turto draudimas
• Įmonių ir organizacijų turto draudimas
• Ūkininko turto draudimas
• Gyvulių draudimas
• Elektroninės technikos ir žemos įtampos įrenginių visų rizikų draudimas
• Kompiuterinės įrangos visų rizikų draudimas
• Statybos visų rizikų draudimas
• Montavimo visų rizikų draudimas
• Įrengimų gedimų draudimas
• Orlaivių draudimas
• Laivų draudimas
• Laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimas
• Krovinių draudimas
• Vežėjų atsakomybės draudimas
• Ekspeditorių atsakomybės draudimas
• Vežėjų prievolių naudojant TIR knygeles įvykdymo laidavimo draudimas
• Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas
• Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimas
• Advokato civilinės atsakomybės draudimas
• Audito įmonės civilinės atsakomybės draudimas
• Notaro civilinės attsakomybės draudimas
• Asmens sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės draudimas
• Gamybos (verslo) nutrūkimo dėl gaisro draudimas
• Kelionės organizavimo paslaugų finansinių garantijų draudimas
• Pagrindinių tyrėjų ir biomedicininių tyrimų užsakovų civilinės atsakomybės privalomas draudimas
• Muitinės procedūros vykdytojo atsakomybės draudimas
• Atsakomybės laidavimo, išduodant pasiūlymo, atlikimo, avansinio apmokėjimo, garantinio laikotarpio laidavimo raštus draudimas
• Pasirašytų sutarčių, sutartinių įsipareigojimų įvykdymo atsakomybės draudimas

GYVYBĖS DRAUDIMAS
• Mišrusis gyvybės draudimas
• Sutuoktuvinis draudimas
• Gyvybės ir kritinių ligų kaupiamasis draudimas
• Kompleksinis gyvybės draudimas
• Gyvybės kaupiamasis draudimas
• Gyvybės ir kritinių ligų draudimas
• Gyvybės draudimas
KREDITŲ DRAUDIMAS
• Prekinių kreditų draudimas
• Vartotojiškų kreditų draudimas
• Komercinių garantijų draudimas
• Eksporto kreditų dr

raudimas

2. DRAUDIMO PASLAUGOS ĮMONĖMS

Įmonė turi automobilį:
• Transporto priemonės draudimas
• Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimas
• Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų
Įmonė rūpinasi savo turtu:
• Įmonių ir organizacijų turto draudimas
• Elektroninės technikos ir žemos įtampos įrenginių visų rizikų draudimas
• Kompiuterinės įrangos visų rizikų draudimas
• Prekinių kreditų draudimas
Įmonė rūpinasi savo darbuotojais:
• Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų
• Laikino nedarbingumo draudimas
Įmonės darbuotojai vyksta į komandiruotę užsienyje:
• Medicininių išlaidų draudimas kelionėje į užsienį
• Nelaimingų atsitikimų kelionėje į užsienį draudimas
• Kelionių draudimas
Įmonė rūpinasi savo verslo ateitimi ir stabilumu bei geru vardu:
• Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas
• Bendrosios profesinės atsakomybės draudimas
• Asmens sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės draudimas
• Gamybos (verslo) nutrūkimas dėl gaisro draudimas
• Atsakomybės laidavimo raštai
• Prekinių kreditų draudimas
Profesinės atsakomybės draudimas:
• Notarų civilinės atsakomybės draudimas
• Advokatų civilinės atsakomybės draudimas
• Audito įmonės civilinės atsakomybės draudimas
• Asmens sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės draudimas
Atvyksta svečiai, partneriai iš užsienio:
• Užsieniečių gydymo Lietuvoje išlaidų draudimas
Įmonė importuojanti arba eksportuojanti prekes:
• Muitinės procedūros vykdytojo atsakomybės draudimas
• Krovinių draudimas
• Ekspeditorių atsakomybės draudimas
• Importo ir eksporto kreditai

Įmonė transportuoja krovinius:
• Vežėjų atsakomybės draudimas
• Krovinių draudimas
• Ekspeditorių atsakomybės draudimas
Įmonė yra kelionių agentūra:
• Kelionių draudimas
• Kelionių grupinis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų
Įmonė yra statybinė organizacija:
• Statybos visų rizikų draudimas
• Montavimo visų rizikų draudimas
• Atsakomybės laidavimo raštai

3. EKSPORTO RIZIKOS MINIMIZAVIMAS
Prekiaujant vi

ietinėje ir užsienio rinkose atsiranda rizika, kuri iškyla visose prekybos etapuose: pradedant nuo žaliavų pirkimo, prekių gamybos, sandėliavimo, jų gabenimo ir baigiant pirkėjo įsipareigojimų vykdymu.
Sėkmingas eksporto sandorio užbaigimas reiškia savalaikį ir tikslų importuotojo įsipareigojimų įvykdymą. Tam didelės įtakos turi teisingas mokėjimo formų pasirinkimas, gautinų sumų monitoringas bei kruopštus finansinių instrumentų pasirinkimas prekiaujant su užsienio partneriais. Išskiriamos dvi mokėjimų formos: išankstinis ir atidėtas mokėjimas. Viena iš pastarojo finansinių instrumentų – prekinis kreditas “atvira sąskaita” – naudojama dažniausiai, nes išankstinis apmokėjimas ir akredityvai jau nebėra apmokėjimo sąlygos, kuriomis galima konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Pirkėjai Vakarų Europoje yra įpratę, kad tiekėjai juos kredituotų, tad prekiaudami su Lietuvos įmonėmis jie tikisi, kad panašias sąlygas suteiks ir Lietuvos eksportuotojai.
Apmokėjimo už prekes nustatymas “atvira sąskaita” susijęs su komercine rizika, t.y. visada egzistuoja didesnė ar mažesnė tikimybė, kad užsienio pirkėjas dėl įvairių priežasčių gali nevykdyti savo įsipareigojimų (neapmokėti už prekes).

4. PREKINIO KREDITO DRAUDIMAS
Prekinio kredito draudimas yra vienas efektyviausių eksporto rizikos minimizavimo instrumentų. Prekinio kredito draudimas:
Leidžia sumažinti neapmokėjimo už užsienio pirkėjams išsiųstą produkciją riziką, kuri perduodama valdyti draudimo bendrovei;
Apsaugo nuo nenumatytų nuostolių;
Suteikia galimybę papildyti įmonės apyvartines lėšas banko paskolomis, kai išsiųstų užsienio pirkėjams prekių pagrindu bankai atidaro kreditines linijas, o jų padengimas užtikrinamas apdraudžiant užsienio pirkėjų ne

eatsiskaitymo riziką (plačiau apie tai – žr. toliau);
Suteikia eksportuotojams galimybę pasiūlyti pirkėjams palankesnes apmokėjimo sąlygas ir tuo pačiu įgyti papildomą konkurencinį pranašumą užsienio rinkose;
Užtikrina stabilius pinigų srautus be didelių sukrėtimų;
Sumažina blogų skolų administravimo kaštus.
Apyvartinių lėšų papildymas banko paskolomis
Pirkėjų kreditavimo augimas yra pagrindinė priežastis, sąlygojanti padidėjusį įmonės poreikį apyvartiniam kapitalui. Įmonės gali neturėti pakankamai užstato paskoloms iš bankų gauti. Prekinio kredito draudimo polisas gali būti viena iš užstato formų, leidžianti gauti finansavimą iš banko.
Išsiuntus prekes užsienio pirkėjui, kuriam yra taikomas atidėto mokėjimo terminas, susidaro debitorinis įsiskolinimas, kurio pagrindu bankai gali atidaryti kredito liniją. Paskolos padengimo šaltinis yra pirkimo-pardavimo sandoryje numatyti pirkėjų mokėjimai už pristatytas prekes. Jeigu pirkėjas neatsiskaito už gautas prekes, tuomet eksportuotojas gali susidurti su paskolos grąžinimo bankui problema. Draudėjas, pagal bankui pateiktą prekinio kredito draudimo polisą, įsipareigodamas atlyginti nuostolius dėl užsienio pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo, kaip tik ir užtikrina paskolos grąžinimą.
Naudojant prekinio kredito draudimo polisą kaip garantą banko paskolos grąžinimui užtikrinti, draudimo išmokos gavėju tampa bankas. Draudimo bendrovė padengia banko patirtus nuostolius nustatyto atsakomybės limito ribose pagal eksportuotojo pateiktą prekių išsiuntimą liudijančią sąskaitą.

5. LIETUVOS EKSPORTUOTOJAI DRAUDIMO RINKOJE
Įmonių vadovų ir specialistų apklausos metu buvo siekiama nustatyti eksporto organizavime egzistuojančius rizikos valdymo mitus, Lietuvos eksporto ir importo draudimas paslaugų žinomumą, atsiskaitymo už eksportuotą produkciją formas ir kitas šios įmonės marketingo politikai svarbias problemas.
Eksportuotojų apklausos metu nustatyta, kad vidutiniškai 16% lietuviškos kilmės prekių eksportuotojų apie Lietuvos eksporto ir importo draudimas ir įmonės teikiamas paslaugas yra informuoti pakankamai, 23% žino, tačiau jaučia papildomos informacijos trūkumą.
LIETUVOS EKSPORTO IR IMPORTO DRAUDIMAS IR ĮMONĖS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ ŽINOMUMAS
(pasiskirstymas pagal atsakymų skaičių, %)

Eksportuotojai nežino, kur galėtų apdrausti savo eksportą (eksportuotojų tyrimo rezultatai)
2000 metų vasario – kovo mėnesiais UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” UAB DĮ Lietuvos eksporto ir importo draudimas užsakymu atliko Lietuvos eksportuotojų tyrimą, apimantį muitinės deklaracijų duomenų analizę bei įmonių eksportuotojų anketinę apklausą.
Pagrindiniai šio tyrimo tikslai – remiantis Lietuvos Statistikos departamento ir įmonių eksportuotojų apklausos metu gautais duomenimis, išsiaiškinti bendrąjį įmonių eksportuotojų požiūrį į kreditų draudimą bei įvertinti šalies eksportuotojų potencialą kredito draudimo produktams.
Lietuvos eksportuotojų potencialui kreditų draudimo produktams įvertinti buvo atlikta įmonių eksportuotojų vadovų bei specialistų anketinė apklausa, kurios metu buvo apklausta 294 įmonių atstovai.

Apklausa buvo atlikta interviavimo būdu, respondentais pasirenkant įmonių vadovus, jų pavaduotojus, eksporto tarnybų viršininkus arba eksporto vadybininkus, jeigu eksporto tarnybą įmonėje sudaro vienas žmogus. Pažymėtina, kad įmonės labai nenoriai atsakinėjo į pateiktus klausimus, 252 įmonės kategoriškai atsisakė suteikti informaciją.
Muitinės eksporto deklaracijų analizę, pagal UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” sudarytą schemą, atliko Statistikos Departamento Užsienio prekybos skyrius.
Šios analizės metu buvo nustatyta lietuviškos kilmės eksporto apimtis, įmonių eksportuotojų skaičius, atlikta atranka apklausai.
Drausti ar ne neatsiskaitymų riziką?
Maždaug 15% apklaustųjų tvirtai teigia, kad neturi poreikio drausti preėkinių kreditų. Tarp priežasčių, kodėl nedraudžiama eksporto neatsiskaitymų rizika (prekiniai kreditai), vyrauja šios paslaugos kainos (32%) ir nepasitikėjimo draudimo kompanijomis (18%) veiksniai. Tačiau įvairių pramonės šakų atstovų požiūriai į šias priežastis žymiai skiriasi:
ĮMONĖS, NEDRAUDŽIANČIOS EKSPORTO NEATSISKAITYMŲ RIZIKOS (PREKINIO KREDITO)
(pasiskirstymas pagal eksportuojamų prekių grupes, %)
1. Gyvi gyvūnai, gyvūnų produktai
2. Augalinės kilmės produktai
4. Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas, tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai
6. Chemijos pramonės ir jai giminigų pramonės šakų produkcija
7. Plastikai ir jų dirbiniai; kaučiukas ir jo dirbiniai
8. Žaliaminės odos, išdirbta oda, kailiai ir jų dirbiniai; balnai ir pakinktai; kelionės reikmenys 9. Mediena ir medienos dirbiniai
10. Medienos arba kitų pluoštinių celiuliozinių medž. masė
11. Tekstilė ir tekstilės dirbiniai
13. Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento ir kt. medžiagų; keramikos ir stiklo dirbiniai
16. Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai
20. Įvairūs pramonės dirbiniai
Kiti

Tarp įmonių vadybininkų apie prekinių kreditų draudimą sklando įvairios nepagrįstos nuomonės: pavyzdžiui, kad eksporto į NVS valstybes atveju Lietuvoje nėra teikiamos prekinio kredito draudimo paslaugos.
Į klausimą “Ar palankesnių atsiskaitymo sąlygų (mokėjimo atidėjimo) suteikimas pirkėjams leistų Jūsų įmonei padidinti eksporto apimtis, lyginant su šiuo metu esančiu lygiu?” teigiamai atsakė 28% apklausoje dalyvavusių įmonių, neigiamai – 38%.

6. TURTO DRAUDIMAS
Norint „teisingai” apdrausti įmonės/organizacijos turtą, tenka apsvarstyti nemažai alternatyvų.
Turto draudimo principai:
• Draudžiamos rizikos: išvardintos (Named Perils) ar visos (All Risks)?
• Franšizė: už ar prieš?
• Draudimo vertės: likutinės (balansinės) ar atstatomosios?

6.1. DRAUDŽIAMOS RIZIKOS IŠVARDINTOS AR VISOS?

Išvardintų rizikų draudimu turtas draudžiamas nuo visų draudiminių įvykių, išvardintų draudimo sutartyje. Pvz., draudžiama ugnis, vanduo, vagystė, stichinės nelaimės, ir pan. Visos kitos (neišvardintos) rizikos yra nedraudžiamos.
Visų rizikų draudimu draudžiama nuo visų staigaus ir netikėto pobūdžio įvykių, išskyrus nusidėvėjimą, karą, radiaciją, ir pan. T.y., apdraudžiama viskas, kas nėra išvardinta kaip nedraudiminis įvykis.
Išvardintos rizikos
Išvardintų rizikų draudimas yra plačiausiai naudojamas Lietuvos draudimo praktikoje.
Išvardintų rizikų draudimo privalumai:
• Mažiau kainuoja
• Galima drausti su maža franšize arba be jos
• Galima išsirinkti drausti tik konkrečias rizikas •
Išvardintų rizikų draudimo trūkumai:
• Nepadengia didelės grupės rizikų (išvardinti visas įmanomas situacijas neįmanoma)
Dažniausiai Lietuvoje yra draudžiamos šios išvardintos rizikos:
UGNIS: gaisras, žaibo įtrenkimas, sprogimas, skraidančių aparatų ir/ar jų dalių nukritimas, judančių transporto priemonių atsitrenkimas, suodžiai, aprūkimas;
STICHINĖS NELAIMĖS: audra, liūtis, kruša, grunto suslūgimas, grunto nuošliauža, sniego slėgis, potvynis, žemės drebėjimas;
VANDENTIEKIO ŽALA: vandentiekio, šiluminių ir kanalizacijos tinklų avarijos;
VAGYSTĖ: vagystė su įsibrovimu, vagystė su įsilaužimu, įsibrovimas, apiplėšimas, vandalizmas;

TREČIŲJŲ ASMENŲ NETEISĖTA VEIKA (kai kur gali būti draudžiama kaip ugnies, kai kur – kaip vagystės rizika);
KITOS RIZIKOS: stiklo dūžis, grynųjų pinigų draudimas.
Visos rizikos
Visų rizikų draudimas šiai dienai Lietuvoje yra taikomas tik draudžiant tam tikras kategorijas (pvz. elektronika, įrengimai), ir tik atskirais atvejais draudimo bendrovės stambesniems klientams sutinka drausti visas turto kategorijas visų rizikų draudimu.
Visų rizikų draudimo privalumai:
• Padengia plačiausią įmanomų apdrausti rizikų spektrą
Visų rizikų draudimo trūkumai:
• Kainuoja brangiau
• Reikalauja didesnės franšizės

6.2. FRANŠIZĖ: UŽ AR PRIEŠ?

Franšizė (išskaita) – tai ta dalis pinigais, kuria įmonė dalyvauja nuostolio atlyginime. T.y., įvykus draudiminiam įvykiui, nuostolis iki tam tikros sumos (nurodytos kaip franšizė) bus atlyginamas pačios įmonės, ir tik nuostolis viršijantis tą sumą (franšizę) bus atlyginamas draudimo bendrovės. Franšizė gali būti išreikšta tiek pinigine (Litais), tiek procentine (% nuo nuostolio sumos) išraiška.
Dažniausiai turtą draudžiančios Lietuvos įmonės stengiasi išvengti franšizės. Iš kitos pusės, franšizės panaudojimas gali turėti joms nemažos naudos. Paskaičiuokime kas yra daugiau:
(a) Smulkios žalos, atsitinkančios įmonėje vidutiniškai per metus, kurios nebūtų kompensuojamos, jei draustumėtės su franšize
AR
(b) Sutaupyta draudimo įmoka, pradėjus draustis su franšize?
Jei (a) yra didesnė už (b), tuomet galbūt:
Franšizė yra pernelyg maža;
Draudimo bendrovė, atsižvelgia į franšizę neproporciškai, ir gal vertėtų pasiklausti kitų draudimo bendrovių;
Žalos turėtų būti reguliuojamos administraciniu būdu, t.y. analizuojamos jų atsiradimo priežastys, dažnumas, ir kokie administraciniai sprendimai (pvz. signalizacijos įvedimas, uždraudimas rūkyti tam nenustatytose vietose, pan.) galėtų sumažinti šias smulkias žalas.
Nedrausti smulkių žalų apsimoka, nes:
Nukentėjusi įmonė ne visuomet praneša draudimo bendrovei apie smulkią žalą (darbuotojai stengiasi ją nuslėpti siekiant išvengti bausmės, ji nėra iš karto pastebima, nusprendžiama, kad “nėra tikslo terliotis su draudimo bendrove”), nors ir yra apdrausti. Tačiau tokios žalos potencialios išlaidos yra įskaičiuotos į draudimo kainą;
Kiekvienos žalos administravimas (“popierių kilnojimas”, įvertinimas, sugaištas laikas, pan.) kainuoja ne tik apdraustai įmonei, bet ir draudimo bendrovei – visa tai taipogi įskaičiuojama į kainą, kai draudžiama be franšizės. Ar įvertinamas SAVO sugaištas laikas tvarkant popierius norint gauti mažą išmoką? Ar ne paprasčiau apsidrausti su franšize ir sutaupytus pinigus skirti padengti smulkias žalas?
Galimos dvi franšizės rūšys:
1. Besąlyginė franšizė
2. Sąlyginė franšizė
Besąlyginė franšizė
Besąlyginė franšizė (išskaita) – tai ta dalis pinigais, kuria įmonė dalyvauja nuostolio padengime, NEPRIKLAUSOMAI nuo žalos dydžio. T.y. nepriklausomai ar nuostolis yra 1.000 Litų ar 10.000 Litų, franšizė yra išskaičiuojama.
Pavyzdys: jei franšizė yra 2.000 Litų, o nuostolis:
Litų – nėra niekas atlyginama, nes franšizė (įmonės dalyvavimas nuostolio padengime) yra didesnė už žalą;
2.000 Litų – nėra niekas atlyginama, nes franšizė (įmonės dalyvavimas nuostolio padengime) yra lygi pačiai žalai;
10.000 Litų – yra atlyginama 8.000 Litų (10.000 Litų žala – 2.000 Litų franšizė), nes yra išskaičiuojama franšizė (įmonės dalyvavimas nuostolio padengime).
Besąlyginės franšizės taikymo privalumai:
• Padeda sumažinti draudimo įmoką;
• Padeda sumažinti bendrus draudimo administravimo kaštus (taupo laiką, procedūriškai lengviau naudoti).
Besąlyginės franšizės taikymo trūkumai
• Nepadeda išvengti „krapštymosi” dėl smulkesnių kompensacijų tais atvejais, kai žalos dydis nėra aiškus, arba žala neženkliai yra didesnė už pačią franšizę.
Sąlyginė franšizė
Sąlyginė franšizė (išskaita) – tai ta dalis pinigais, kuria įmonė dalyvauja nuostolio padengime, PRIKLAUSOMAI nuo žalos dydžio. T.y. priklausomai nuo nuostolio dydžio franšizė yra išskaičiuojama arba ne. Tam kad žala būtų kompensuojama, ji turėtų būti didesnė už franšizę.
Pavyzdys: jei sąlyginė franšizė yra 2.000 Litų, o nuostolis:
1.000 Litų – nėra niekas atlyginama, nes sąlyginė franšizė yra didesnė už žalą;
2.000 Litų – nėra niekas atlyginama, nes sąlyginė franšizė yra lygi pačiai žalai;
2.500 Litų – yra atlyginama visa 2.500 Litų žala, sąlyginė franšizė nėra taikoma, nes nuostolis yra didesnis už franšizę;
10.000 Litų – yra atlyginama visa 10.000 Litų žala, sąlyginė franšizė nėra taikoma, nes nuostolis yra didesnis už franšizę.
Sąlyginės franšizės taikymo privalumai
• Padeda sumažinti draudimo įmoką;
• Padeda sumažinti bendrus draudimo administravimo kaštus (taupo laiką, procedūriškai lengviau naudoti);
• Padeda išvengti “krapštymosi” dėl smulkesnių kompensacijų;
• Visiškai kompensuoja nuostolius, kai žala viršija franšizės dydį.
Sąlyginės franšizės taikymo trūkumai:
• Kainuoja daugiau, nei draudžiantis su besąlygine franšize;
• Ne visos draudimo bendrovės gali sutikti drausti su sąlygine franšize.

6.3. DRAUDIMO VERTĖS: LIKUTINĖS (BALANSINĖS) AR ATSTATOMOSIOS?

Dažnai iškylantis klausimas draudžiant įmonės turtą – drausti likutinėmis (balansinėmis) ar atstatomosiomis (atkuriamosiomis) vertėmis..
Draudimas likutinėmis vertėmis
Likutinės (balansinės) vertės – tai kilnojamojo/nekilnojamojo turto vertės, kurios apskaičiuojamos iš įsigijimo (naujos) vertės atėmus nusidėvėjimą (amortizaciją).
Likutinės draudimo sumas apskaičiuoti lengviausia, nes kiekviena įmonė gali pasakyti paskutinio atsiskaitomojo laikotarpio savo turto likutinę (balansinę) vertę. Su žalos apskaičiavimu taip pat viskas paprasta – draudimo bendrovė atlygina nukentėjusio turto žalą pagal buhalterinę turto vertę prieš pat draudiminį įvykį.

Iš kitos pusės, dažnai kyla didžiulis nepasitenkinimas, Draudėjui gavus išmoką likutinėmis vertėmis ir už gautus pinigus dažnai negalint atkurti nė penktadalio nukentėjusio turto. Todėl likutinėmis vertėmis rekomenduotume drausti tik tą turtą, kurio neketintumėte atstatyti į pradinę padėtį, atsitikus draudiminiam įvykiui.
Draudimo likutinėmis vertėmis privalumai:
• Dažnai tai yra vienintelis būdas apdrausti labai nusidėvėjusį turtą;
• Geriausias būdas drausti, kai po žalos sugadinto/prarasto turto neplanuojama atstatyti į pradinę padėtį
Draudimo likutinėmis vertėmis trūkumai
• Neatlygina realių nuostolių, kai turtas yra atstatomas į pradinę padėtį net tuo atveju, kai draudžiamas visiškai naujas turtas;
• Draudimo įmokos tarifas (%) dažniausiai yra didesnis, nei draudžiant atstatomąja verte.
Draudimo atstatomosiomis vertėmis
Atstatomoji (atkuriamoji) vertė – tai suma, reikalinga įsigyti tokios pat rūšies ir kokybės naują turtą arba jį naujai pagaminti ar pastatyti.
Draudžiantis balansinėmis (likutinėmis) vertėmis yra išsprendžiama tik balansinio nuostolio išvengimo problema, t.y. kompensuojama tik ta vertė, kuri nukenčia pagal balansą. Taigi geriausiu atveju įmonės balansas yra atstatomas į poziciją, kurioje jis buvo iki apdrausto nuostolio. Tokiu draudimu, kaip jau minėjome, drausti apsimoka tik tokį turtą, kurio neketinate atstatyti po įvykio, arba jei po draudiminio įvykio įmonė neketina tęsti savo veiklos.
Visais kitais atvejais rekomenduotina drausti turtą atstatomąja (naujo daikto įsigijimo ar pastatymo) verte. Draudimasis atstatomąja verte suteikia padengimą ne tik įmonės balansui, bet ir pinigų srautams. Po esminio draudiminio įvykio, dėl kurio yra sužalojamas/žūva įmonės turtas, siekiant, kad įmonė galėtų funkcionuoti bent jau tokiu pačiu režimu kaip ir iki draudiminio įvykio, reikalingas atstatymas. Gavus kompensaciją likutinėms vertėms, įmonei reikėtų ieškoti papildomų finansavimo šaltinių atstatymo darbų atlikimui sumai, dažniausiai keliskart didesnei nei atgautai iš draudimo.
Atstatomųjų draudimo sumų apskaičiavimas yra sudėtingesnis, nes dažnai yra sunku nustatyti tiksliai atstatymo vertę. Dažnai neužtenka remtis įsigijimo verte, nes už rublius įsigytam turtui buvo taikytos įvairiausios indeksacijos, ne visuomet atspindinčios realią vertę. Be to, netikrumo faktoriai, apsunkinantys atstatomosios vertės apskaičiavimą yra infliacija,

technologijos vystymasis, naujų alternatyvų atsiradimas ir pan. Todėl dažnai draudimo bendrovės ir draudėjai tiesiog susitaria dėl atstatomųjų sumų ir jų paskaičiavimo mechanizmų.
Be to, ir pačios draudimo įmonės yra linkusios drausti atstatomąsias vertes, nes tai joms žymiai palengvina nuostolio kompensavimo apskaičiavimą (t.y. apmokami atstatymo darbai, minus franšizė). Toks draudimo įmonių interesas verčia jas kelti kainą už draudimą likutinėmis vertėmis ir mažinti kainą už draudimą atstatomosiomis vertėmis. Neretai procentine išraiška kaina skiriasi iki 3-5 kartų atstatomojo draudimo naudai. Taigi, galimi tokie kuriozai, kai draudimas, skaičiuojant pinigine išraiška, didesnėmis (atstatomosiomis) vertėmis kainuoja mažiau nei draudimas mažesnėmis (balansinėmis) vertėmis.
Draudimo atstatomosiomis vertėmis privalumai:
• Geriausias sprendimas, jei ketinama ir po draudiminio įvykio tęsti veiklą ir atstatyti prarastą/sugadintą turtą, nes nereikia investuoti papildomų nuosavų lėšų atstatymui (išskyrus franšizę);
• Lengvas ir aiškus žalos apskaičiavimas ir apmokėjimas – yra apmokamas analogiško naujo daikto įsigijimas/atstatymas;
• Draudimo įmokos tarifas (%) dažniausiai yra mažesnis, nei draudžiant likutine verte.
Draudimo atstatomosiomis vertėmis trūkumai
• Pinigine išraiška (draudimo įmoka) dažniausiai tai yra brangesnis draudimas;
• Sudėtingas atstatomosios vertės pradinis nustatymas;
• Draudimo bendrovės ne visuomet gali sutikti taikyti ši metodą, ypač ženklaus (virš 50%) nusidėvėjimo atvejais.
DRAUDIMO SUMOS PASIRINKIMAS: PROPORCINIS DRAUDIMAS AR PIRMOS RIZIKOS?
Paskaičiavus draudimo sumą, reikėtų pasirinkti kaip drausitės: proporciniu ar pirmos rizikos draudimu.
Proporcinis draudimas
Proporcinis draudimas – tai draudimas, kai apskaičiuojant draudimo bendrovės kompensaciją įvykus žalai, yra atsižvelgiama į proporcijas tarp faktiškai turimo turto vertės (atstatomosios ar likutinės) ir apdraustos vertės (atstatomosios ar likutinės).
Taigi, jei yra apdraudžiama 100% vertės (su sąlyga, kad vertė apskaičiuota teisingai), tuomet atsitikus draudiminiam įvykiui apdrausta įmonė turėtų gauti pilną kompensaciją (išskaičiavus franšizę). Tačiau, jei yra apdrausta mažiau nei 100% vertės, tuomet atsitikus
draudiminiam įvykiui apdrausta įmonė gautų tiktai dalinę kompensaciją, proporcingą realių ir apdrausto turto verčių santykiui.
Pavyzdys:
Jei paskaičiuota turto vertė yra 1.000.000 litų tokia pačia suma yra apdraudžiama draudimo polise, tuomet atsitikus draudiminiam įvykiui turėtų būti sumokėta pilna kompensacija.
Jei paskaičiuota turto vertė yra 1.000.000 litų, o draudimo suma yra 600.000 Litų, tuomet atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo įmonė atlygintų tik 60% žalos, nes buvo apdrausta kiekvieno daikto tik 60%.
Labai dažnai kyla nesusipratimai, kai yra draudžiama likutinėmis vertėmis, o atsitikus draudiminiam įvykiui nuostolis apskaičiuojamas atstatomosiomis vertėmis. Tokiu atveju įmanomi atvejai, kai apdrausta įmonė gali gauti tik 10-20% nuostolio sumos (jei santykis tarp likutinės ir atstatomosios vertės yra lygus tik 1/10 ar 1/5). Jei nesate tikri, ar teisingai draudžiatės, ar teisingai pasirinkote sumas – klauskite mūsų.
Proporcinio draudimo privalumai
• Pilnai padengia visas žalas, jei apdraustas visas turtas, arba jis pilnai deklaruotas ir draudimo sumos yra apskaičiuotos teisingai;
• Draudimo įmokos tarifas (%) yra mažesnis, nei draudžiant pirmos rizikos draudimu, nes apdraustos didesnės sumos;
• Jei turtas yra koncentruotas vienoje vietovėje tai – 100% proporcinis draudimas yra geriausias pasirinkimas, nes galima rizika jog visas turtas bus pilnai sunaikintas.
Proporcinio draudimo trūkumai:
• Yra rizika, kad ne visa žala bus apmokėta, jei proporcija tarp esančio ir apdrausto turto verčių nėra 1/1;
• Draudimo įmoka yra santykinai didesnė, nei draudžiant pirmos rizikos draudimu, nes apdraustos didesnės sumos.
Standartiškai Lietuvoje draudimo sutartys yra sudaromos proporcinio draudimo principu. Taigi, jei draudimo polise nėra įrašyta, jog tai pirmos rizikos draudimas, vadinasi tai – proporcinis draudimas.
Pirmos rizikos draudimas
Pirmos rizikos draudimas – tai draudimas, kai apskaičiuojant draudimo bendrovės kompensaciją įvykus žalai, nėra atsižvelgiama į proporcijas tarp faktiškai turimo turto vertės (atstatomosios ar likutinės) ir apdraustos vertės (atstatomosios ar likutinės), o yra atlyginama žala pilnai iki tam tikros nustatytos ribos (draudimo sumos).

Pavyzdys: Jei apskaičiuota turto vertė yra 1.000.000 Litų, o pirmos rizikos draudimo suma yra 600.000 Litų, tuomet atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo įmonė atlygintų nuostolį pilnai, bet ne daugiau kaip 600.000 Litų. Žala, viršijanti 600.000 Litų tokiu atveju nebūtų laikoma apdrausta.
Pirmos rizikos draudimo privalumai
• Pilnai padengia visas žalas iki draudimo sumos ribos, neatsižvelgiant į proporcijas tarp esamo ir apdrausto turto verčių;
• Draudimo įmoka (LTL) yra dažniausiai santykinai mažesnė, nei draudžiant proporciniu draudimu, nes apdraustos mažesnės sumos;
• Kartais tai yra optimalus sprendimas, kai turtas yra išskaidytas po didelę teritoriją, reikia apdrausti “teisingai”, ir tam trūksta lėšų
Pirmos rizikos draudimo trūkumai
• Draudimo įmokos tarifas (%) yra didesnis, nei draudžiant proporciniu draudimu, nes apdraustos mažesnės sumos, o rizika pasikeičia neženkliai;
• Bet kokiu atveju, netgi žalai esant didesnei nei draudimo suma, bendra išmokos suma neviršys draudimo sumos, todėl išlieka rizika, kad tokiu atveju bus apmokėta ne visa žala.
ŽALOS
Trys dažniausios gaisrų įmonėse priežastys yra:
• suvirinimo darbai, nesilaikant saugumo reikalavimų;
• rūkymas, tam neskirtose vietose;
trumpas sujungimas elektros instaliacijoje.
Draudimo įmoką mažinantys veiksniai
Veiksniai, mažinantys žalos tikimybę ir jos dydį, mažina ir draudimo įmoką. Tokie veiksniai, mažinantys draudimo įmoką, gali būti:
Išoriniai faktoriai, tiesiogiai nesusiję su draudimo sutartimi
Kontroliuojami:
• tinkama apsauga: sargai, signalizacija, sprinkleriai, kt.;
• bendra tvarka, tame tarpe švara.
Nekontroliuojami:
• įmonės veiklos pobūdis;
• turtas išskaidytas po plačią teritoriją;

• maži ar be nuostolių paskutinieji 5-10 metų.
Vidiniai faktoriai, tiesiogiai susiję su draudimo sutartimi
Kontroliuojami:
• draudžiamos tik išvardintos rizikos, jos ribojamos;
• draudimas su (aukštesne) franšize;
• draudimas pirma rizika ne visa draudimo suma.
Nekontroliuojami:
• skirtingose draudimo bendrovėse ta pati įmonė gali būti traktuojama skirtingai.

IŠVADOS

1. Jokia įmonė ar organizacija, užsiimanti gamyba ar paslaugų teikimu, negali būti tikra, jog jos veikloje neatsitiks nenumatytas įvikis, galintis sukelti lengvesnes finansines pasėkmes.
2. Draudimas – tai galimybė firmoms nusipirkti už tam tikrą sumą saugumo ir užtikrintumo jausmą. Tai ypač pasakytina apie turto draudimą, kuris yra daug aktualesnis įmonėms nei gyvybės draudimas.
3. Draudimo kompanijos, kartu su valstybinėmis organizacijomis, stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas verslui Lietuvoje plėtotis ir siūlo įmonėms įvairias joms naudingas draudimo rūšis.
4. Prekinio kredito draudimas yra vienas efektyviausių eksporto rizikos minimizavimo instrumentų. Prekinio kredito draudimo polisas gali būti viena iš užstato formų, leidžianti gauti finansavimą iš banko.
5. Draudimo sutartis gali būti sudaryta apdraudžiant turtą dviem būdais:
• visa verte – tai draudimo būdas, kai draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma yra lygi draudimo vertei,
• vertės dalimi (nevisišku draudimu) – tai draudimo būdas, kai draudimo suma yra mažesnė arba sutarties galiojimo metu tampa mažesnė už draudimo vertę. Sudarant sutartį šiuo draudimo būdu, turtas gali būti apdraustas:
• proporciniu draudimu (draudiko atsakomybė nustatoma santykiu tarp draudimo sumos ir draudimo vertės prieš pat draudiminį įvykį);
• pirmosios rizikos draudimu (draudikas atlygina draudėjui patirtus nuostolius, neatsižvelgiant į draudimo sumos ir vertės santykį prieš pat draudiminį įvykį.
6. Likutinėmis vertėmis rekomenduojama drausti tik tą turtą, kurio neketinama atstatyti į pradinę padėtį, atsitikus draudiminiam įvykiui.
Eksporto importo draudimas yra viena iš tiesioginių tarptautinės prekybos ir tarptautinio kredito skatinimo formų. Be eksporto importo draudimo agentūrų siekiant tiesiogiai skatinti tarptautinę prekybą įvairiose valstybėse yra steigiami specializuoti eksporto – importo bankai, įvairios eksporto finansavimo agentūros .

LITERATŪRA
Internetiniai puslapiai:
1. http://www.rinkodara.lt/
2. http://www.leidas.lt/
3. http://www.ekt.lt/index_files/spaudai/eksport.htm
4. http://www.censum.lt/rusys5.html
5.

Leave a Comment