Draudimas

Pagal istorinius šaltinius draudimas atsirado maždaug prieš 4500m.pr.Kr. Kinijoje. Draudimo, nuo nelaimingų atsitikimų, užuomazgų galime rasti ir Egipte. Piramidžių meistrai įkūrė fondus, kurie padengdavo išlaidas statybininkų šeimoms įvykus nelaimingiems atsitikimams.
Šumerų laikais (2000m.pr.Kr.) draudusi nuo nuo nelaimingų atsitikimų. Šios sąjungos subūrė narius, kurie įnešdavo įnašus, o dėl nelaimingų atsitikimų tuos pinigus pasidalindavo.
200m.pr.Kr. Romoje pasirodė pirmosios kasos artimųjų palaidojimui. Už vienkartinius įnašus darbuotojai padengdavo laidojimo išlaidas. Pagrindinė draudimo idėja-bendra rizika, kolektyvinis nuostolių padengimas, tarpusavio pagalba. Andrius Manė-žymus draudimo specialistas.
Draudimo veikla ypač suuaktyvėjo viduramžiais, feodalizmo epochoje ėmė formuotis tarpusavio pagalbos principas. Ši pagalba daugeliu atvejų buvo įtvirtinta gildijų įstatuose. 1779m. Karolio Didžiojo įstatyme buvo skelbiama, kad gildijos nariai privalo vienas kitą paremti ir nelaimės atveju suteikti visokeriopą pagalbą. Parama gaisro ir kitų nelaimių atveju buvo paremta tiek religiniu, tiek politiniu pobūdžiu. Istoriniai dokumentai nurodo, kad XIIa. Prancūzijoje buvo organizuotas privalomas turto draudimas nuo vagysčių.
Viduramžių gyventojai suvokė, kaip svarbu sukaupti santaupų senatvei. Vienas pirmųjų teisės dokumentų (1308m.)-gyvybės draudimo polisas Bareneno mieste. XIIIa.vid. pasirodė piirmosios „draudimo kompanijos“. Pirmoji gildija buvo įkurta Islandijoje. Šios draudimo gildijos draudė nuo visko. Gaisro nuostoliai buvo atlyginami natūra-mediena, šiaudais. Vokietijoje gildijos pradėjo drausti nuo stichinių nelaimių. Gildijos drausdavo nuo gaisrų, gyvulių kritimo. Buvo pradėta drausti ir nuo socialinių bėdų. Vo

okietijoje vienoje pirmųjų šalių buvo pradėti drausti našlaičiai ir našliai, buvo įkurtos jų kasos. Iš tų laikų atėjo ir draudimą patvirtinančio poliso (dokumento) pavadinimas. „Policeri“ – lot. pažadas. Pirmasis draudimo polisas buvo pasirašytas 1347m. Barselonoje. Genujoje buvo prasidėjusi perdraudimo veikla.
XVIa. pab. jūrų prekyba persikėlė į Londoną. 1601m. atsirado pirmieji teismai nagrinėjantys ginčitinus klausimus dėl draudimo. Po 1666m. Londono Didžiojo gaisro pradėjo vystytis draudimas nuo gaisrų, paskui tokios kompanijos pradėjo plėstis Vokietijoje. Buvo įsteigta speciali nuo ugnies draudimo kasa.
Viduramžių laikais atsiranda ir gyvybės draudimo paslaugos. Jau nuo tada pradedamos sudaryti mirtingumo lentelės, pagal kurias buvo apskaičiuojamos draudimo įmokos. I-oji pasaulyje tikroji draudimo kompanija buvo įkurta Londone 1681m.
XIXa.vid., plečiantis geležinkelių tinklui, atsiranda draudimo kompanijos draudžiančios keleivius nuo nelaimingų atsitikimų. Šiuo metu išryškėja ir vaalstybės įtaka draudimo rinkai. Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje ir Ispanijoje buvo priimti įstatymai, įpareigojantys atsakyti įmones už savo darbininkų sužeidimus ir mirtį. Plečiantis draudimo įmonių veiklai, didėjant draudimo apimtims, draudimo įmonės suvokia perdraudimo svarbą. Pirmasis perdraudimas buvo atliktas 1820m. virusas Vokietijoje.
Draudimas Lietuvoje. Dauguma šaltinių nurodo, kad draudimas kaip verslas atsirado Lietuvoje XIXa.pab. Lietuva tuo metu buvo Rusijos dalimi ir joje veikė tie patys įstatymai ir principai kaip ir visoje imperijoje. Pirmoji Rusijos draudimo kompanija buvo įkurta 1827m., kuri veikė iki 19917m. Pirmoji draudimo draugija buvo įkurta 1897 m. 1927m. draudimo veiklą pradėjo valstybinė draudimo įstaiga „Lietuva“.
Draudimo sąvoka. Draudimas – tai ūkinė operacija, atlyginti nuostoliams, kurie gali atsirasti asmenims arba daiktams. Draudimo savybė yra ta, kad čia iš anksto nustatoma rizika ir prisiimamas bendras atsakingumas už atskirą ūkį ištikusią nelaimę. Draudimas savo esme yra ekonominė kategorija, susijusi su finansų kategorija. Remiantis užsienio praktika, draudimas suprantamas kaip paprasta susivienijimo forma, kuriai būdinga: 1) susivienijime turi būti daug individų, kuriems būdinga vienoda rizika; čia rizika suprantama kaip pavojus išreikštas pinigais. Tokio susivienijimo tikslas – materialinių nuostolių, kurie gali atsirasti netikėtai ateityje, atlyginimas pinigais. 2) apdovanojimas (išmoka) turi būti išmokama tik iš premijos, įneštos susivienijimo dalyvio. Šis požymis yra būdingas tik draudimui, kas ir išskiria draudimą iš kitų organizacijų, pvz. labdaros.
Draudimo veiklos teoretikai ir praktikai ne kartą bandė sukurti draudimo veiklos apibrėžimą, apimantį draudimo veiklos įvairius požymius, todėl šiuo metu egzistuoja daug skirtingo turinio draudimo teorijų ir apibrėžimų. Žalos atlyginimo teorija – tai viena labiausiai paplitusių teisinių teorijų, kuri grindžiama teiginiu,, kad draudiminio įvykio atveju, draudimas yra įsipareigojęs atlyginti žalą. Poreikio t. – draudimo esmės apibrėžimo problemą teoretikai bandė spręsti ekonominio poreikio teorija. Apsaugojimo t. – ši t. draudimą vertina kaip priemonę, kuri pašalina bet kokius nesaugumo pasireiškimus ir tuo pačiu gaarantuoja apsaugą nuo gyvenimo nestabilumo. Įmonių t. – šios teorijos teiginiai yra formuluojami vadovaujantis daugiausia teisinėmis sąvokomis, praktiškai nenaudojant tokių terminų kaip poreikis, žala arba saugumas. Pagr. dėmesys skiriamas dvišalės draudimo sutarties dvišalių pareigų apibūdinimui, labiausiai akcentuojant draudimo įmonės veiklos svarbą. Rizikos bendrijos t. – ji apibrėžia, kad asmenys perduodantys draudimo įmonei vienos rūšies riziką, tuo pačiu tarsi susivienija į savotišką darinį, t.y. rizikos bendriją.
LR draudimo įstatyme, draudimas yra apibrėžiamas kaip finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus, įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje numatytiems atvejams. Draudimo veikla yra ekonominė ūkio subjektų veikla, kurią sąlygoja atsiradęs poreikis saugumui ir jo didėjimui.
Dr-o formos ir rūšys. Dr-mas pagal nuosavybės formą skirstomas į: 1)valstybinį2)mišrų3)privatų. Dr-mas skirstomas pagal formą:1)savanoriškas2)privalomas.Šios 2 formos nustatytos LR įst. Privalomąjam dr-ui mūdingi principai. 1)Prival-oji forma nustatoma įstat. pagal kurį dr-ikai privalo apdr-ti atitinkamus objektus, o dr-ėjai įnešinėti reikalaujamas dr-o įmokas.2) įstat paprastai numato privalomai dr-mų objektų sąrašą, dr-minės atsakomybės apimtį, dr-o įsipareigojimo lygį arba normą, tarifų sumų nustatymo tvarką arba vidut šių sumų dydį, dr-o įmokų įnešimo periodiškumą, pagr dr-iko ir dr-ėjo teises ir pareigas.3) dr-o organai kasmet vykdo apdr-tų objektų registraciją, dr-o įmokų skaičiavimus įmokų paėmimo nustatymo terminais.4) dr-ėjas neprivalo pranešti dr-o institucijai apie privalom dr-imo objekto attsiradimą pas jį. Privalo dr-o formos, rūšys. Privalomojo dr-o atsiradimas susijęs su valstybės reguliacinės funkcijos išaugimu šioje srityje, pasireiškiančios normatyvinių nuorodų išleidimui, užsiimantiems atitinkama veikla, asmenims sueiti į teisinius dr-o santykius nustatyt sąlygomis. Pasaulyje išryškėja tendencija, kad pastoviai yra didinamas prival dr-o rūšių ratas, kurios susijusios su atsakomybės dr-imu. Užakcentuota 3-jų asmenų didesnė apsauga ko pasekoje prival atsak dr-as apėmė įvairias sferas. Dažniausia prival dr-o rūšis visų pirma liečia atsakomybę už sveikatos pažeidimus ir kai kuriais atvejais už žalą padarytą turtui. Bendra taisykle tampa įstat įsipareigojimai tam tikrų profesijų asmenų dr-stis savo atsakomybe kylančia iš klaidų prof-je veikloje. Taigi Lietuvoje privaloma dr-stis:advokatams(98)notarms(92) dr-o brokeriams(96) auditoriams(99) muitinės tarpininkams(2000)gydytojams-stomot-as([agal civil kodeksą) transporto priemonių civil atsakomybės dr-mu2001). Savanoriškas dr-mas.Būdingi principai: 1)savanor dr-mas veikia ir vadovaujasi įstat ir savarankiškais pagrindais.2) įstat nustato savanor dr-o galimus drausti objektus ir bendriausias dr-o sąlygas.3) kai kurios sąlygos yra reguliojamos dr-o rūšies taisyklių, kurias priima dr-ikas. Jų pagrindu ir įvyksta dr-ėjo ir dr-iko susitarimas, kuris patvirtinamas dr-o sutartimi. 4) pasirinktinis apėmimas savan dr-mu sąligotas tuo, kad ne visi dr-ėjai pareiškė norą dalyvauti be to dr-o rūšies taisyklėse yra dr-o sutarčių nedarymo apribojimai, kuriais remiantis dr-ikas gali atsisakyti apdr-ti objektą.5) savan dr-mas visada yra apribojamas dr-o terminu6) savan dr-as galioja tik sudarant vienkartinę ar periodinę dr-o įmoką7)dr-o apsauga savan dr-me priklauso nuo dr-ėjo norų. Savanor dr-o rūšys Pagal objektą dr-as skirstomas:1)asmens2)turto.Turto dr-as skirtas nuostolių susijusių su turto netektimi arba pažeidimu, kompensavimu.Asmens dr-me atlyginimo dydis neprikl nuo to ar dr-ėjas patyrė kokius nors nuostolius, bet nustatomas sutartyje užfiksuota sima. Dr-o sutartis. Dr-o sutarties sąvoka ir teisinė prigimtis. LR dr-o įstat pateikiamas toks apibrėžimas. Dr-o sutart dr-ėjas įsipareigoja nustatytu laiku išmokėti dr-o įmokas, o dr-o įmonė įsipareigoja atsitikus dr-niam įvykiui mokėti dr-o išmoką dr-ėjui arba asmeniui, kuris įgyja tokią teisę pagal dr-o sutart. Dr-o sutart- dvišalis sandoris. Kai kalbame apie dr-o sandorį pažymėtina, kad dažniausiai dr-ėjas pareiškęs savo ketinimą sudaryti dr-o sutart, o dr-o įm šį ketinimą priima. Dr-ėjo ketinimas sudaryti dr-mo sutart gali būti pareiškiamas bet kokiu būdu išskyrus tuos atvejus, kai atitinkamos dr-o rūšies taisyklėse numatytas prašymo pateikimas raštu. Šiems atvejams įstat leidėjas įpareigoja dr-o įm nustatyti kokios formos ir turinio prašymą turi pateikti dr-ėjas. Dr-ėjo raštiškas ketinimas sudaryti dr-o sutartį yra išskiriamas todėl, kad vėliau jis gali tapti juridiniu, galią turinčiu dokumentu. Sudarius dr-o sutart pagal raštu pateiktą prašymą pastarasis yra laikomas sudėtinės sutarties dalimi. DR-o sutart esmės neekeičia tai ar dr-ėjas pareiškia ketinimą sudaryti sutartį savo iniciatyva,ar įpareigotas įst. Dr-o sutart priskiriama prievolės teisės reguliavimo sričiai, nes dr-o įm turi teisę reikalauti, kad dr-ėjas nustatytu laiku mokėtų dr-o įmokas, o dr-ėjas atsitikus dr-iam įvykiui turi teisę reikalauti, kad dr-o įm mokėtų dr-o išmoką. Dr-o sutartis-dvišalė nuo pat jos sudarymo momento sukurianti teises ir pareigas tiek dr-ėjui tiek dr-o įm. Dr-o sąvoka galima apibrėžti taip- dr-o sutartis tai dvišalė sutart, kuria dr-ėjas įsipareigoja mokėti dr-o įmokas, o dr-o įmonė įsipareigoja suteikti dr-minę apsaugą. Dr-o sutarties elementai.Dr-o poliuse turi būti nurodyta:1)dr-o poliuso nr.2)dr-o įm pavad ir buveinės adresas3)dr-ėjo,apdr-ojo arba naudos gavėjo adresas, pavardė arba įm pavad 4)dr-o gr ir dr-o rūšies pavad bei nr.5) dr-o objektas 6) dr-o suma7) dr-o įmoka ir jos mokėjimo terminai8) dr-o sutart galiojimo terminas9) apdr-ojo parašas su įrašu, kad dr-ėjas su dr-o rūšies taisyklėm susipažino10) dr-o įm įgaliotas sudaryti dr-o sutartį asmens parašas ir dr-o įm antspaudas11) dr-ėjo antspaudas ir parašas12) dr-o liudijimoišdavimo data.
Draudimo sutarties šakų teisės ir pareigos: dr-o įm-ė turi teisę reikalauti iš asmens sudariusio ar ketinančios sudaryti dr-o sutartį pateikti reikalingą inf-ą apie apdraudžiamą arba apdraustą asmenį ar objektą. Dr-o įm-ė privalo: 1)supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis ir išduoti dr-o poliusą; 2)įvykus draudiminiam įvykiui dr-o sutartyje ar šio įstatymo nustatytais terminais mokėti dr-o išmokas; 3)dr-ui pareikalavus ir jam apmokėjus išduoti dr-o poliuso dublikatą ar kt. dr-o sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus; 4)neskelbti inf-os draudėjo ar kt. asmenis, jų turtinę padėtį, gautos vykdant darbo sutartį išskyrus įst-ų numatytus atvejus.
Draudėjas privalo: 1)laiku mokėti dr-o įmokas; 2)sudarydamas dr-o sutartį bei jos galiojimo metu suteikti dr-o įmonei jos nustatytą inf-ą apie apdraudžiamą arba apdraustą asmenį ar objektą t.p. inf-ą apie sudarytas ar ketinamas sudaryti to paties objekto dr-o sutartis; 3)pateikti dr-o įm-ei visus su draudiminiu įvykiu susijusius dok-us.
Atsakomybė už dr-o sutarties pažeidimus: draudimo sutarties šalys pažeidusios dr-o sutarties sąlygas atsako įst-u numatyta tvarka. Draudėjas ar dr-o įm-ė laikomi pažeidę dr-o sutarties sąlygas nustačius jų kaltę.
Dr-o sutartis negalioja jeigu: 1)ji sudaryta po draudiminio įvykio; 2)ji sudaryta su kitos šalies dr-o įm-e ar LR registruotu ūkio subjektu neturinčiu licencijos verstis dr-o veikla Lt-e; 3)yra kt. Sandorių negaliojimo pagrindai nustatyti civiliniame kodekse.
Žalioji kortelė (ŽK) – tai transporto priemonių, savininkų civil. atsakomybės dr. užsienyje. T.y. privaloma dr. rūšis užsienyje (be šio dr. negalima įvažiuoti į jokią užs. šalį). Skiriamos atskiros dr. kortelės į kiekv. Užs. šalį ir viena – galiojanti visose šalyse (Europa (Eurp)).
ŽK atsiradimas Eurp. TPCA – transporto priemonių civil. atsakomybė. Automob. Dr-mo t.p. TCPA dr. atsiradimas bei vystymasis buvo glaudžiai susijęs su automobilių atsiradimu bei jų didėjimu. Todėl nenuostabu, kad TCPA dr. atsirado vos pradėjus gaminti serijinius atomob. Pradininkas ŽK – Vokietija (XX a. pr.). Pamažu buvo sukaupta statist duomenų bazė leidusi įvertinti individualias rizikas bei nustatyti kiek galima teisingesnius dr. įmokų tarifus. XX a. Pirmaisiais metais beveik visos Eurp valstybės turėjo automb. eismo taisyklių reglamentuojančius įstatymus, kurie buvo sukurti Anglijoje ir Prancūzijoje. Netrukus buvo pastebėtas ir įvertintas su automb. Naudojimu susijusi rizika, t.y. svetimam turtui, gyvybei bei sveikatai. Dėl to atsiranda TCPA dr reglamentuojantys įstatymai. Austrija – pirmoji šalis išleidusi TCPA dr įstatymą 1908.08.09. šiuo pvz pasekė kt. Eurp v-bės: Vokietija – 1909, Graikija – 1911, Italija – 1912, Švedija – 1916, Danija – 1918, Olandija – 1925, Norvegija – 1926, Šveicarija – 1932, Lietuva – 2001.06.14(įsigaliojo 2002.04).
Privalomas TCPA dr. atsirado ne iš karto, o vystėsi pamažu. Pirmiausia buvo taikomas tik visuomen tr-tui. Pirmoji šalis priėmusi privalomą TCPA dr – Suomija (1925). Jos pvz pasekė Norvegija, Danija, Švedija, Austrija, anglija, Šveicarija, Liuksemburgas ir t.t.
Tarptautiniai susitarimai. Tr. priem judėjimas tarptaut maršrutais kasmet didėjo, todėl buvo priežastis atsirasti pirmiesiems daugiašaliams susitarimams. 1909 Paryžiuje b. Pasiraš sutartis tarp 13 Eurp v-bių. Čia b. Nustatytos visoms šalims bendros taisyklės dėl vairuotojo pažymėj išdavimo, kelio ženklų, šalių sutrumpinimų, bei kt svarbūs sprendimai.
ŽK sistemos atsiradimas. 1948 b. Sudaryta spec. komisija, kuri užsiėmė problemų sprendimu, susijusiu su tarptaut tr. pr. judėjimu. 1. Buvo norima užtikrinti, kad Eurp valstybėje auto įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padaryta žala būtų atlyginama neprikl nuo to, ar įvykio kaltininkas b. Šalyje registruoto ar iš užsienio atvyk automb vairuotojas. 2. Buvo siekiama sumažinti sunkumus su kuriais susidurdavo į kitą/per kitą v-bę važiuojantys tr pr vairuotojai.
1949 buvo išleista direktyva, kuri buvo pagrindas atsirasti ŽK. Kadangi Skandinavijos šalyse galiojusi kort. Buvo žalios sp, tai ir naujoji – tarptaut kortelė b. pavd ŽK. 1953 įsigaliojo ŽK sistema, kuriai pradžioje prikl 12 v-bių. ŽK sistema veikia tokiu būdu: 1. Kiekv v-bės draudikai, vykdantys TPCA dr-ą narystės pagrindu įsteigė šalies dr-mo biurą. Visus atskirų šalių dr biurus vienijantis organas buvo įkurtas Londone ir pavad Biurų Taryba. 2. Kiekv šalies dr biuras atlieka 2 f-cijas: 2.1. Išduoda savo nariams ŽK kurie jau patys atsako už savo kortelių pardavimą klientams, t.y. į užsienį vykstantiems draudėjams. 2.2. Tiriantis biuras – kiekv šalies dr biuras tiria iš užsienio atvykstantiems ir turintiems galioj ŽK vairuotojams iškeltų civil atsakomyb ieškinių pagrįstumą. Biuras reguliuoja iš užs atvykusio vairuotojo padarytus nuostolius tretiems asmenims pagal šalyje galioj įstatymus. 3. ŽK prilygsta lankomoje šalyje išduotai, bei pagal tos šalies įstatymus sudarytai TCPA dr sutarčiai.
Tokiu būdu keliaujant po įv. Eurp v-bes galioja viena tr pr civil ats sutartis, t.y. ŽK. Nors civ ats apimtys bei šios ats dr-mo sumos kinta priklausomai nuo įv šalyse galioj įstatymų. JTO rekomendacija buvo numatyta, kad ŽK sistema turėtų apimti visas Eurp šalis. Šiuo metu ŽK sistemai prikl beveik visos vakarų bei rytų Eurp v-bės. ŽK galiojimo laikas yra nurodomas sutartyje kartu su kt duomenimis apie tr pr-nę ir jos vairuotoją. ŽK yra tr pr-nės civil atsakomybės pagal esamoje šalyje galioj įstatymus draudimo liudijimas. Ji neapima nei bendrosios civil atsak dr-mo nei tr pr dr (KASCO). Draudžiamo objekto atžvilgiu ŽK galioja šioms tr pr-nėms:*privatiems automb;*motociklams;*sunkvežimiams;*dviračiams bei mopedams;*autobusams;*įv rūšių priekaboms bei puspriekabėms. Teisę išduoti ŽK turi tik šalies dr-mo biurui prikl dr-mo kompanija. Priklausomai nuo atsk šalies dr biuro bei dr įm sprendimo ŽK draudėjams g.b. išduodamas nemokamai. Arba už ŽK išdavimą g.b. imamas t.t. mokestis (simbolinis) arba visa dr nustatyta įmoka. Nepaskelbus tr pr civil ats dr–mą privalomu, prisijungimas prie ŽK sistemos neįmanomas.
Asmenų, vykstančių į užsienį, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Asistavimo kompanija – tai užsienio kompanija, priimanti ir nagrinėjanti pretenzijas, organizuojanti dr.sutartyje numatytų paslaugų suteikimą, jų apmokėjimą paslaugos tiekėjui ir veikianti dr. vardu.
Užsienis – visos šalys, išskyrus tą, kurios pilietybę apdraustasis turi arba nuolat joje gyvena.
Nelaimingas atsitikimas – netikėtas, staigus, įvairaus pobūdžio, išorinių jėgų poveikis žmogaus organizme, kurio pasėkoje, apdraustasis patiria kūno sužalojimus ir sveikatos sutrikimus, reikalaujančius neatidėliotinos medicininės pagalbos.
Ūmi liga – ūmus, netikėtas žmogaus organizmo būklės pakitimas, gresiantis sveikatai ar gyvybei, prasidėjęs užsienyje draudimo sutarties galiojimo metu ir pareikalavęs išlaidų, numatytų draudimo sutartyje.
Lėtinė liga – liga, kuri prasideda lėtai, paūmėja ir vėl aprimsta, trunkanti daugiau negu 6 sav.
Būtinoji medicininė pagalba – med.pagalbos priemonės, taikomos siekiant atstatyti ir palaikyti gyvybiškai svarbias organizmo f-jas, išvengti ilgalaikių arba negrįžtamų patologinių org. pakitimų, arba numalšinti aštrų skausmą.
Giminaičiai – tėvas, motina, vaikas, sutuoktinis, brolis arba sesuo.
Draudimo objektas – apdraustojo gydymo išlaidų bei papildomų išlaidų užsienyje, susidariusią dėl netikėtos ligos, prasidėjusios užsienyje draudimo sutarties galiojimo metu arba dėl kūno sužalojimų, sveikatos sutrikimų ar mirties nelaimingo atsitikimo, įvykusio užsienyje pasėkoje, apmokėjimas.
Dažniausiai pasitaikantys draudiminiai įvykiai
1. Ūmi netikėta liga.
2. Nelaimingo atsitikimo metu sukelti kūno sužalojimai arba sveikatos sutrikimai.
3. Apdraustojo mirtis, ūmios netikėtos ligos ir nelaimingų atsitikimų pasėkoje.
Dažniausiai apmokomos ir teikiamos paslaugos
Draudikas neviršydamas draudiko sumos, apmoka šių pagalbų išmokas.
1. apdraustojo gabenimo iki artimiausios ligoninės;
2. ambulatorinio ir stacionarinio gydymo, med. tyrimų, būtinų diagnozei nustatyti ar jai patvirtinti tarp jų ir rentgeno tyrimus;
3. tiesioginės apdraustojo evakuacijos į artimiausią tarptautiniam aerouostui ligoninę šalyje, kurios pilietybę turi arba kurioje apdraustasis nuolat gyvena;
4. lydinčio asmens kelionės išlaidos neviršijant lėktuvo ekonominės klasės bilietų į abi puses kainos, taip pat nakvynės ir pragyvenimo išlaidos iki tam tikros sumos ir dažn. nedaugiau, kaip 5 paras;
5. kai kurios kompanijos apmoka skubią stomatologinės pagalbos išlaidas iki tam tikros sumos, kurias nusistato pati kompanija.
Apdraustajam mirus draudikas apmoka:
1. būtinosios med.pagalbos išlaidas, jeigu ta pagalba buvo suteikta iki mirties;
2. išlaidos karstui, atitinkančiam tarptautinių pervežimų reikalavimus;
3. palaikų gabenimo išlaidos iki artimiausio laidojimo vietai tarpt.aerouosto šalyje, kurios pilietybę turėjo arba kurioje apdraustasis nuolat gyveno. Palaikų pargabenimo suma dažniausiai neturi viršyti 5000 Eu Europoje ir 10000 Eu kitur.
Laidotuvių išlaidos draudiminio įvykio šalyje
Jei draudikas apmoka išlaidas, apdraustasis turi susirinkti visus įmanomus dokumentus, patvirtinančius draudiminį įvykį (receptai, apmokėjimai už vaistus bei kitus).
Dažniausiai pasitaikantys nedraudiminiai įvykiai
1. gydymas buvo kelionės tikslu;
2. ligos, kuriomis apdraustasis sirgo paskutinius 6 mėn. iki sutarties įsigaliojimo datos ir kurios reikalavo gydymo;
3. gydymo kursas pradėtas iki sutarties įsigaliojimo datos;
4. nervų, psichikos, onkologinės ligos ir jų paūmėjimai, įgimtos anomalijos, patologiniai kaulų lūžiai, organizmo įgimti trūkumai;
5. apdraustosios abortas arba gimdymas;
6. gydymas, viršijantis būtinąją med.pagalbą arba neįrodytas dokumentas;
Draudikas neapmoka paslaugų ir išlaidų
1. kai apdraustasis buvo transportuotas nežiūrint į tai, kad liga ar trauma galėjo būti gydoma vietoje ir tai nebūtų sutrukdę tęsti kelionę;
2. protezavimo, kosmetinės ar plastinės chirurgijos;
3. med.apžiūrėjimo ir slaugos nesusieta su liga ar trauma fizioterapijos, skiepų, profilaktinių patikrinimų ar med.ekspertizės;
4. gydytojo nepaskirto gydymo ir vaistų, sanatorinio, kurortinio, psichoanalitinio ar psichoterapinio gydymo;
5. apdraustajam nukentėjus tiesiogiai ar netiesiogiai radioaktyvaus užteršimo, sprogstamo, toksinio savybių poveikio;
6. susijusių su apdraustojo savižudybe, bandymo nusižudyti ar kt.tyčiniais apdraustojo veiksmais;
7. kai įvykio metu apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų (psichotropinių ar kt. svaigiųjų medžiagų);
8. infekcinių ligų gydymo šalyse į kurias vykstant buvo būtina pasiskiepyti nuo šių ligų;
9. ligų, susijusių su AIDS, venerinių ligų, gydymo nuo alkoholio ir narkomanijos;
10. jei apdraustasis vyksta į kelionę, neatsižvelgdamas į gydytojo rekomendacijas nevykti;
11. jei apdraustasis vyksta į šalis, į kurias keliauti užsienio reikalų ministerija nerekomenduoja;
12. apdraustajam dalyvaujant liaudies neramumuose, sukilimuose, kare, tarnaujant karinėse pareigose ar panašiose formuotėse;
13. susijusius su apdraustojo neteisėtais veiksmais.
Neapmokomos išlaidos, susietos su moraliniais nuostoliais, t.p. negalėjimu dalyvauti ekskursijoje bei kituose renginiuose.
Draudimo suma
Draudimo suma – dažniausiai gali būti nuo 5000 EU iki 50000 EU .Draudimo įmoka priklauso nuo draudimo sumos, nuo draudimo trukmės ir rizikos. Draudimo įmoka mokama draudikui grynaisiais pinigais arba naudojantis banko paslaugomis arba paštu. Jei nesutariama kitaip, iš karto sudarius sutartį t.y. vienkartinė įmoka arba dalimis, nurodytomis dr. sutartyje. Draudėjui nesumokėjus dr.įmokos, draudiko prievolės mokėti dr.išmoką, įvykus draudiminiam įvykiui, bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus įmoką.
Draudimo sutarties galiojimo teorija
Paslaugos teikiamos apdraustajam bet kurioje pasaulio šalyje išskyrus šalį kurioje jis nuolat gyvena arba turi jos pilietybę.
Draudimo sutarties sudarymas ir jos galiojimo terminai
1) Draudimo sut. Sudaroma draudėjui paprašius žodžiu arba raštu neilgesniam laikotarpiui kaip 365d..
2) Gali būti sudaromos lengvatinės sutartys: a) 1 metam su sąlyga, kad kiekviena atskira kelionė bus neilgesnė kaip 21d. Draudimo suma gali būti nuo 5 iki 50tūkst.Lt.. b) galima sudaryti 3mėn. su ta pačia sąlyga ir taip 6mėn su ta pačia sąlyga.
3) Draud sut Turi būti pasirašyta iki kelionės pradžios.
4) Draud sut įsigalioja apdraustajam kirtus Lietuvos sieną, bet ne anksčiau nurodytos datos poliuse.
5) Draudimo apsauga baigiasi grįžus į Lietuvą
6) Šeimai arba 4 asmenims gali būti išrašyta 1 draud poliusas.
7) Draudžiant grupę t.y. 5 ar daugiau asmenų išrašomas bendras draudimo poliusas ir pridedamas grupės sąrašas. Jame turi būti nurodyta asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta.
Draudimo terminai pasibaigia:
1) jei sumoka visas draudimo sutartyje numatytas išmokas.
2) Jei apdraustasis miršta
3) Jei pasibaigia draudimo sutarties nustatytas galiojimo terminas

Draudimo sutartis nesudaroma, kai apdraustasis draudimo sutarties pasirašymo metu yra užsienyje.
Draudimo sutarties pakeitimas ir nutraukimas.
Draudimo sutartis gali būti pakeista draudėjo arba apdraustojo prašymu:
1) iki sutarties įsigaliojimo laiko
2) prasidėjus galiojimo terminui, jei pasikeičia tam tikra informacija
Draudėjo iniciatyva nutraukiant draudimo sutartį draudėjui gražinama draudimo įmoka už likusį nepanaudotą draudimo laikotarpį.
Draudimo sutartis gali būti nutraukiam draudiko reikalavimu esant dideliems draudimo sutarties pažeidimams, įmoka negražinant.
Draudėjo ar apdraustojo teisės ir pareigos
Draudėjas ir apdraustasis turi teisę:
1) Pakeisti apdraustą asmenį kitu.
2) Susitarti su draudiku dėl papildomų sąlygų.
3) Gauti draudimo išmoką, įvykus draudiminiam įvykiui.
4) Nutraukti draudimo sutartį. Draudėjas ar apdraustasis privalo suteikti visą žinomą informaciją apie aplinkybes galinčias turėti įtakos draudiminio įvykio įvertinimui.
5) Mokėti draudimo įmoką.
6) Informuoti draudiką ar asistavimo kompaniją per 48val.. Jei reikalingas stacionarinis gydymas ar mirus apdraustajam. Kitais atvejais ne vėliau kaip per 30 kalendorinių d.
7) Apdraustasis kreipdamasis dėl draudiminės išmokos privalo pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudiminį įvykį būtinus nustatant draudimo išmokos dydį.
8) Leisti draudikams arba ekspertams susipažinti su medicinine kortele Lietuvoje.
Draudiko teisės ir pareigos
Draudikas privalo: 1) suteikti draudėjui informaciją susijusią su draudimo sutarties sudarymu. 2) Draudėjui ar apdraustajam išduoti draudimo taisyklių kopiją. 3) Įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudiminę išmoką. 4) Neskelbti gautos informacijos apie draudėją ar apdraustąjį nebent to reikalauja įstatymas.
Draudikas turi teisę:
1)Reikalauti iš draudėjo dokumentų, patvirtinančių apdraustojo asmens asmenį sveikatos būklę ir kitą papildomą inf. 2) Reikalauti kad draudėjas, apdraustasis, įgaliotas asmuo pateiktų visą informaciją ir dokumentus susijusius su draudiminiu įvykiu.
Draudimo išmokos mokėjimas:
1) Visos draudimo išmokos mokamos neviršijant draudimo sumos. 2) Jeigu bendra išmokų draudimo suma viršija draudimo sumą apmokama būtinos medicininės pagalbos paslaugas. 3) Įvykus draudiminiam įvykiui ir nustačius, kad buvo apdraustas keliose kompanijose, draudimo išmoka pasidalijama tarp visų draud komp neviršijant draudimo sumos dydžio. 4) Išmokos dydis nustatomas pagal pateiktus dokumentus.
Draudikas apmoka išlaidas
1) Tiesiogiai gydymo įstaigai arba fiziniam ar juridiniam asmeniui. Taip pat apdraustajam arba jo įgaliotam asmeniui.
2) Draudikui reikalaujant būtina pateikti dokumentų originalus:
a. Apdraustojo arba įgalioto asmens raštišką prašymą žalos atlyginimui.
b. Fiziniam asmeniui draudimo poliusu.
c. Gydymo įstaigos kopiją, patvirtintas gydytojo parašu ir anspaudu su nurodyta ligonio pavarde, gydymo terminais, diagnoze, bei suteiktas paslaugas. Mirties atveju medicininę pažymą apie mirties priežastį.
d. Nelaimingų atsitikimų atveju policijos pažymą.
e. Dokumentus kurie patvirtina ir pagrindžia išlaidas.
Asmenų vykstančių į užsienį draudimas nuo nelaimingų atsitikimų
Draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su kūno sužalojimais, sveikatos sutrikimais ar mirtimi nelaimingo atsitikimo pasėkoje.
Draudiminiai įvykiai – invalidumas nelaimingo atsitikimo pasėkoje, mirtis – nelaimės metu.
Draudimo išmokos ir apmokėjimai
Draudėjas, apdraustasis turi pateikti raštišką prašymą ne vėliau kaip per 1met. nuo draudiminio įvykio. Invalidumo pasireiškimo laikotarpis 1met. po nelaimingo atsitikimo. Apie grupės suteikimą turi būti pranešta per mėn nuo gavimo. Suteikus grupę t.tikram laikot. draudikas draud išmoką moka dalimis. Jei invalidumo gr. Nebesuteikiama jau po 1met likusi draudimo išmokos dalis nemokama. Apdraustajam mirus per metus nuo draudiminio įvykio draudikas sumoka visą draudimo sumą, išskaičiavus išmokas, jei jos buvo padarytos.
Tp savininkų CA draudimas
Įvedimo etapai:
1) TPCA privalomojo draudimo įstatymo priėmimas:
a. Rengtis TPCA dr. Įstatymo priėmimui pradėta 1993m. 1998 vyriausybė perdavė svarstyti seimui. Iki 1999 02 15 visi galėjo pareikšti nuomonę apie įstat.
b. TPCA priv. drau. biuro ir dr. iždo formavimas.
c. Sukurti draudiko asociaciją, kuri vienytų dr. įmones atliekančias TP pri.dr..
d. Draudimo kompanijos, kurios gali užsiimti TPCA draudimu atrinkimas. Pagr. veiksnys įstatinio kapitalo dydis.
e. Darbuotojų paruošimas.
2) Įstatymas priimtas 20001 06 14 įsigaliojo 2002 04 01
Draudimo bendrovės turinčios leidimą vykdyti TPCA privalomą draudimą
1)Lindra.2)Lietuvos draudimas.3)Ergo Lietuva.4)Baltic polis.5)Sampo Lietuva (if).6)LŽŪB.7) Industrijos garantas.8)Pleventa (su Ergo).9) Balticum draud.10)Baltic garant.11)Snoro garantas.12) LTB (BTA) draudimas. Šiuo metu dirba 11.