KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
ELEKTROTECHNIKOS IR AUTOMATIKOS FAKULTETAS
DERYBOS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS. ĮSTOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI
Parengė: Priėmė:
2003
Turinys
Turinys 21. Įžanginis žodis 32. Kodėl buvo reikalingos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje? 43. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje minusai? 54. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje pliusai? 65. Ekonominis bendradarbiavimas su Europos Sąjunga 8 5.1. Prekyba su Europos Sąjunga 8 5.2. Lietuvos integracijos į ES poveikis biudžetui 9 5.3. Lietuvos narystės ES nauda ir kaštai 106. Derybų rezultatai ekonominių požiūriu 11 6.1. Laisvas prekių judėjimas – derybų rezultatas 11 6.2. Laisvė teikti paslaugas – derybų rezultatas 12 6.3. Konkurencijos politika – derybų rezultatas 14 6.4. Pramonės politika – derybų rezultatas 147. Išvados 178. Literatūros sąrašas 17
1. Įžanginis žodis
Lietuva derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) pradėjusi2000 m. vasario 15 d., 2001 metus baigė suderinusi 23 derybinius skyriusir, pasivijusi dvejais metais anksčiau derybas pradėjusias šaliskandidates, tapo “aukso vidurio” dalimi. Lietuvai 2001 metai, žvelgiant išderybų dėl narystės ES pozicijų, buvo ypač sėkmingi. Nuveiktas didelisdarbas rengiantis narystei ES, modernizuojant šalies ūkį ir valdymą,tęsiant reformas daugelyje sričių, derantis dėl narystės sąlygų irįgyvendinant jau prisiimtus į Svarbu ir tai, kad 2001 metais mums pavykopademonstruoti valstybėms narėms, jog Lietuva yra verta būti tarp jų, irverta nė kiek ne mažiau nei kitos kandidatės. Nors derybų tempas buvo spartus ir uždaryti 23 derybiniaiskyriai, derybos 2002 metais mums nebuvo lengvos. Jose svarstėme tuosderybų skyrius, kuriuos detaliai reguliuoja ES teisės aktai ir kuriemsperkelti į nacionalinę teisę ir praktiškai įgyvendinti reikia nemažaiadministracinių pastangų ir finansinių išteklių. Kai kuriose iš šių sričiųLietuva prašė pereinamųjų laikotarpių tam tikroms teisinėms normomsįgyvendinti.Buvo deramasi dėl sąlygų kuriomis prisijungsime prie ES reikalavimų, arkurias įvykdę tapsime Sąjungos nariais; dėl datos, kada tapsime nariais;dėl pinigų kiekio, kuris bus skiriamas, Lietuvai tapus nare, iš ESbiudžeto. Visos derybų dėl narystės ES delegacijos tikslas buvo užtikrintipalankias Lietuvai narystės ES sąlygas ir įgyvendinti strateginiusvalstybės tikslus–2004 m. su pirmąja banga tapti ES nare. Išskirtinis dėmesys buvo skiriamas tam, kad išsamiai ir laikubūtų informuoti Lietuvos žmonės apie derybas, siekiama, jog objektyvi iraiški informacija apie stojimo į ES procesus pasiektų kiek įmanoma daugiaužmonių.Integracija į Europos Sąjungą, greta siekio tapti NATO nare ir palaikytigerus santykius su kaimyninėmis šalimis, yra vienas svarbiausių Lietuvosužsienio politikos tikslų. Integracija nėra vienkartinis įvykis, o veikiauilgas procesas, kurio metu plečiamas ir gilinamas jau pradėtasbendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių-narių. Visospagrindinės mūsų šalies politinės jėgos sutaria dėl Lietuvos būsimosnarystės ES.Ekonominės politikos srityje Lietuvos įsijungimas į Europos Bendrąją rinkąmums būtų naudingas daugeliu aspektų, pvz., užtikrintų greitą ir tolygiąLietuvos ekonomikos plėtrą, spartų gyvenimo standartų augimą, efektyvioskonkurencinės aplinkos sukūrimą, regioninės politikos klausimų efektyvųsprendimą, palankių Bendros žemės ūkio politikos principų įdiegimąLietuvos žemės ūkyje.
2. Kodėl buvo reikalingos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje?
Derybos dėl narystės ES reikalingos tiek Lietuvai, tiek EuroposSąjungai, nes yra deramasi dėl narystės ES sąlygų.
Pirma, derybose nagrinėjama, kaip Lietuva rengiasi stoti į ES –ar yra vykdomos ūkio reformos, ar yra atitinkamos institucijos, ar Lietuvavykdo duotus įsipareigojimus ir ką planuoja nuveikti, kad laiku baigtųpasirengimą narystei. Antra, deramės dėl pereinamųjų laikotarpių – arsugebėsime iš karto nuo narystės ES datos įgyvendinti visus narystės ESkriterijus, ar turime prašyti atidėti jų įgyvendinimą tam tikramlaikotarpiui. Trečia, deramės dėl finansinių narystės sąlygų, t.y. kokiąfinansinę paramą gausime. Be šių trijų esminių derybose nagrinėjamų dalykųneįmanoma pasiekti abiem pusėms priimtino sprendimo. Norint įstoti į ES, reikia sugebėti prisiderinti prie ESteisinės, administracinės ir institucinės sistemos. Į ES galima žiūrėtikaip į savotišką “klubą”, kuriame visos ES valstybės narės turi tam tikraspareigas ir teises ir kur yra nustatytos konkrečios dalyvavimo taisyklės.Europos Sąjungai svarbu, kad Lietuva sugebėtų tapti visateise ES “klubo”dalyve, gebančia laikytis visų ES narės teisių ir pareigų. Be abejonės,Lietuvai tai irgi svarbu, tačiau mūsų interesas yra ir susiderėti dėl kuopalankesnių narystės sąlygų, kad nenukentėtų mūsų nacionaliniai interesai.|Kad taptų ES nare, Lietuva turi atitikti šiuos ES narystės ||kriterijus: || ||tapti demokratiška valstybe, kurioje būtų stabilios ||institucijos, garantuojančios demokratiją, teisinę valstybę, ||žmogaus teises ir pagarbą tautinėms mažumoms bei jų teisių ||gynimą; || ||sukurti veikiančią rinkos ekonomiką ir sugebėti išlaikyti ||ES-je veikiančių rinkos jėgų konkurencinį spaudimą; || ||pertvarkyti administracines struktūras ir gebėti įgyvendinti ||ES teisės normas; || ||gebėti prisiimti narystės ES įsipareigojimus bei siekti ||politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos. |
3. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje minusai?
Narystės ES pasekmes vienareikšmiškai įvardyti tik kaip teigiamasar tik kaip neigiamas neįmanoma. Jos tarpusavyje glaudžiai susijusios, o,pavyzdžiui, to paties ES teisės akto perkėlimas turi ir privalumų, irtrūkumų (priklausomai nuo to, kokias interesų grupes ar valstybėsinstitucijas paveiks, kada tai atsitiks ir pan.). Tačiau vis tiek galimateigti, kad integracijos sąnaudos jau pasireiškia ar išryškės artimiausiumetu, o teks jos dažniausiai tam tikroms verslo ir visuomenės grupėms. Irnors tiesiogiai narystės trūkumais šių sąnaudų vadinti negalima (taiveikiau investicijos į ateitį arba siekimas kuo greičiau pasinaudotiintegracijos teikiama nauda), keletą tokių pavojaus signalų galimanurodyti. Jau buvo minėta, kad integracija – tai kartu ir gyvenimo kokybėspagerėjimas: švaresnis vanduo, gaivesnis oras, geresnės kokybės prekės,saugesnės ir geriau įrengtos darbo vietos. Tačiau visa tai kainuoja, ogaliausiai visos sąnaudos perkeliamos galutiniam prekių ar paslaugųvartotojui – mums. Vadinasi, integracija ir narystė ES susijusi su kainų(pvz., maisto, žemės ūkio produktų) pokyčiais arba, kitaip tariant, jųkilimu. Paprastai toks kainų kilimas kompensuojamas darbo užmokesčioaugimu, tačiau visuomenė, be abejo, griežčiau stebi kainų lygio kitimą neiatlyginimų didėjimą. Neigiamą integracijos poveikį turėtų patirti maisto perdirbimoįmonės, skerdyklos ir kiti gamintojai (dėl aukštesnių veterinarijos irfitosanitarijos standartų), pramonės ir paslaugų įmonės (dėl poreikioinvestuoti į naujas technologijas, būtinybės teikti daugiau informacijosvalstybės institucijoms), valstybės institucijos (dėl poreikio keisti darbo
tvarką, persikvalifikuoti dėl padidėjusio darbo krūvio ar, kai kuriaisatvejais, jų funkcijų sumažinimo). Integracija ir pasirengimas narystei ESgali būti skausmingesnis smulkioms įmonėms ir smulkiems ūkininkams (dėlpadidėjusios konkurencijos ir aukštesnių kokybės standartų, sąnaudųpadidėjimo ir jų kompensavimo galimybių). Truputį padidės bendras importo muitų lygis – padidės 90,2 mln.litų, sumažės 10,8 mln. litų. Dėl to neigiamą poveikį patirs vartotojai beiimportuotojai. Kita vertus, padidės kai kurių vietinių gamintojų apsauga.Prekyboje su Rusija išaugs arba atsiras muitai branduolinių reaktorių kuroelementams, gamtinėms dujoms, kai kurioms chemijos prekėms, trąšoms,automobiliams ir pan., o sumažės muitas benzinui. Tiriant galimą ES direktyvų poveikį, nustatyta, kad labiausiainukentės Lietuvos įmonės, nepajėgsiančios finansuoti gaminių irtechnologijų modernizavimo, importuotojai iš Nepriklausomų ValstybiųSandraugos šalių, pigioms ir prastesnės kokybės prekėms pirmenybęteikiantys vartotojai. Jei gaminiai neatitiks ES standartų, juos busdraudžiama įvežti. Integracija yra neatsiejamai susijusi su Lietuvosekonomikos restruktūrizavimu ir modernizavimu. Todėl restruktūrizavimopasekmės – persikvalifikavimas, būtinybė keisti darbo vietą – kurį laikągali sustiprėti ir padidėti. Kita vertus, negalima šių laikinų neigiamųpokyčių priskirti tik integracijai į ES – bet kuriuo atveju Lietuvaprivalėtų pertvarkyti savo ūkį, o be ES paramos šis procesas būtų darskausmingesnis ir truktų ilgiau.4. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje pliusai?
Politine prasme narystė ES reikš Lietuvos stabilumo didėjimą,tai, be jokios abejonės, bus juntama ir ekonomikoje. Juk verslas galisėkmingai vystytis tik ten, kur yra aiški ir daugiau ar mažiau stabiliįstatyminė bazė. Užsienio investicijos visuomet aplenks valstybę, kuri galineatlaikyti politinio ar ekonominio vidaus ar užsienio jėgų spaudimo. Todėlintegracija į ES ir narystė joje – tai realiausia galimybė šaliai sėkmingaivystytis ir modernizuoti ūkį. Narystė ES suteiks realius svertus, leisiančius Lietuvaidalyvauti didžiojoje politikoje ir nelikti pasaulio užkampyje. Tapusi ESnare Lietuva kartu taps tiesiogiai ateities Europos kūrime dalyvaujančiavalstybe. Lietuvos dalyvavimas Europos viršūnių taryboje, EuroposKomisijoje, ES Taryboje, Europos Parlamente ir kitose institucijoseužtikrins tokį mūsų “buvimą” Europoje, kokio Lietuva neturėjo nuo patvėlyvųjų viduramžių. Narystė ES sustiprins kultūrinę Lietuvos priklausomybę Europai.Ši kultūrinė priklausomybė turi didžiulę reikšmę pasitikėjimui tarppiliečių, ūkio subjektų ir valstybių ir atitinkamai yra svarbi saugumo irnet ekonominės gerovės sąlyga. ES teisės perėmimas bei narystė ES įtvirtinsmodernią ir efektyvią ūkio ir kitų politikos sričių reguliavimo struktūrąbei labai patobulins Lietuvos teisinę sistemą. Narystė ES taip pat yra siejama su padidėjusiomis galimybėmis.Pirmiausia tai padidėjusios galimybės aktyviam ir mobiliam visuomenėssluoksniui. Studentija galės semtis žinių užsienio universitetuose, odėstytojai ir profesūra – jas ten skleisti. Meno ir kultūros žmonėmsintegracija reikš prasiplėtusias galimybes ES kultūrai skirtose programose. Verslininkai galės parduoti savo gaminius ar teikti paslaugas netik trims milijonams tautiečių, bet ir dar keliems šimtams milijonų Europosgyventojų. Be to, sumažės kliūčių verslui ES rinkoje. Kita vertus, naudosturės vietos įmonės, nes jos bus geriau apsaugotos nuo konkurencijos išNepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių, taip pat tos įmonės, kurios
iš NVS šalių importuos prekes, atitinkančias ES standartus. Narystė ES busnaudinga ir ūkininkams, kurie pretenduos į ES paramą ir Bendrosios žemėsūkio politikos lėšas. Tai reikš papildomas investicijas į ūkį, darbo vietųkūrimą, galimybę imtis naujos veiklos (pvz., kaimo turizmo), pagaliau –parduoti savo produkciją keliems šimtams milijonų Europos vartotojų. Kaimo ir mažų miestelių gyventojams narystė ES (per jądalyvavimas ES regioninėje politikoje) reikš darbo vietų kūrimą ir geresniogyvenimo sąlygų užtikrinimą, nedarbo sumažinimą, galimybę plėtoti savoverslą. Tokiu būdu mažės ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumaitarp Lietuvos regionų (šio rodiklio skirtumas tarp apskričių siekia 2,5karto). Ekspertų skaičiavimais, Lietuva, įstojusi į ES, kasmet gautų apie400-600 mln. litų paramą ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti išES struktūrinių fondų. Kai dėl lėšų, kurias Lietuva gaus iš ES biudžeto, tai pirmaisiaisnarystės metais mūsų šalis iš ES turėtų gauti apie 1,7 mlrd. litų, o įmokosį ES biudžetą sudarytų apie 640 mln. litų, t.y. beveik tris kartus mažiau.Turint omenyje, kad visas Lietuvos 2001 m. valstybės biudžetas yra maždaug7,4 mlrd. litų, ši parama būtų išties juntama. Praėjus 4-5 metams poLietuvos įstojimo į ES, įplaukos iš ES biudžeto pasiektų apie 3,3-3,7 mlrd.litų, tai reikštų 2,8-3,3 mlrd. litų grynųjų įplaukų. Žinoma, būtina sąlygašioms lėšoms gauti yra pačios Lietuvos finansinis dalyvavimas (vadinamasiskofinansavimas). Paprastai tariant, maždaug du trečdaliai naujo kelio artilto pastatymo išlaidų guls ant ES, trečdalis – ant Lietuvos pečių. Griežti ES aplinkos apsaugos standartai, prekių ir paslaugųkokybės reikalavimai, dėmesys, skiriamas vartotojų apsaugai, lems tai, kąapibendrintai galima pavadinti gyvenimo kokybės pagerėjimu. Galima drąsiaiteigti, kad tik dėl integracijos į ES gersime švaresnį vandenį irkvėpuosime grynesniu oru tuoj, o ne, pavyzdžiui, po 5 metų (viena Lietuvatiesiog būtų nepajėgi skirti tiek lėšų aplinkos apsaugai). Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis narystės ESpranašumas – tai atsivėrusios naujos galimybės. Ir tik nuo mūsų visų (tiekvalstybės, tiek kiekvieno piliečio) priklausys, ar mes sugebėsime jomispasinaudoti.5. Ekonominis bendradarbiavimas su Europos Sąjunga
5.1. Prekyba su Europos Sąjunga
2001 m. Lietuvos eksportas į ES šalis sudarė 32,52%, o importasiš ES – 46,49% viso Lietuvos eksporto ir importo. 2002 m. Lietuvoseksportas ir importas į ES ir iš ES sudarė 37,98% ir 50,16% viso Lietuvoseksporto ir importo. Didžiausi prekybos partneriai yra Vokietija, Danija,Italija, Jungtinė Karalystė, Švedija, ir Prancūzija. Prekybos apyvarta sušiomis valstybėmis . 2002 m. sudarė 77,50% visos apyvartos su ES.
Prekybos apyvarta su ES 2001m., lyginant su 2002 m, išaugo 11,2%ir sudarė 45,4% bendros Lietuvos užsienio prekybos apyvartos; eksportasišaugo 12,2%, importas – 10,8%. 2002 metais apie 50% visų Lietuvojegaminamų pramoninių prekių buvo eksportuojama. 2002 m., kaip ir 2001 m., ESišliko pagrindine Lietuvos prekybos partnere.
Lyginant importo iš Europos Sąjungos struktūrą bei augimo tempus,pažymėtinas augalinės kilmės produktų, tekstilės importo augimas. 2002 m.,lyginant su 1997 m., mašinų ir įrengimų importas padidėjo 29%, tekstilėsproduktų – 20%, augalinės kilmės produktų – 13%. 2002 m., lyginant su 2001 m., tekstilės produktų eksportas į ESpadidėjo 165%, mašinų ir įrengimų – 175%, augalinės kilmės produkcijos –44,1%, chemijos produktų – 30%. Kita vertus, netauriųjų metalų eksportas įES sumažėjo 11,0%, medienos ir jos produktų – 11,1%,gyvulininkystės-21,9%.
Lietuvos importo iš ES struktūra 1997-2001 m.
|Grupė|Produktai |1997(%) |1998 |1999 |2000 |2001 || | | |(%) |(%) |(%) |(%) ||II |Augalinės kilmės |5,5 |3,8 |3,1 |3,0 |3,5 || |produktai | | | | | ||IV |Maisto produktai, |6,3 |6,8 |6,6 |5,8 |4,9 || |alk., tabakas | | | | | ||VI |Chemijos produktai |8,5 |8,1 |9,0 |9,2 |9,1 ||XV |Netaurieji metalai |4,2 |5,0 |5,4 |5,9 |5,8 ||VII |Plastmasės gaminiai |5,0 |5,8 |5,8 |5,7 |5,5 ||XI |Tekstilės produktai |13,5 |12,9 |11,5 |11,3 |12,3 ||XVI |Mašinos ir įrengimai|30,9 |23,1 |23,4 |22,8 |23,3 ||XVII |Transporto priemonės|9,8 |11,8 |14,9 |18,1 |17,9 || |Viso: |83,7 |77,3 |79,6 |81,8 |82,3 |
Lietuvos eksporto į ES struktūra 1997-2001 m.
|Grupė|Produktai |1997 |1998 |1999 |2000 |2001 || | |(%) |(%) |(%) |(%) |(%) ||I |Gyvulininkystės |13,6 |10,5 |6,1 |5,7 |3,9 || |produkcija | | | | | ||VI |Chemijos produktai |18,5 |15,2 |16,1 |12,6 |14,7 ||IX |Mediena ir jos |8,0 |12,4 |13,1 |11,3 |9,0 || |gaminiai | | | | | ||XI |Tekstilės produktai|19,0 |24,0 |30,6 |33,9 |35,2 ||XV |Netaurieji metalai |9,9 |13,3 |7,1 |5,9 |4,7 ||XVI |Mašinos ir |4,5 |7,6 |10,4 |10,4 |10,9 || |įrengimai | | | | | || |Viso: |73,5 |83,1 |83,4 |79,8 |78,4 |
5.2. Lietuvos integracijos į ES poveikis biudžetui
Būsima narystė ES Lietuvai turės reikšmingų finansinių padarinių.Apskritai narystė ES paveiks pajamų surinkimą, išlaidų valdymą (biudžetovykdymą) ir apskaitą bei valstybės biudžeto planavimą (pajamas, išlaidas,fiskalinę padėtį). Dėl didelio politikų ir visuomenės susidomėjimo Lietuvossistemos, skirtos narystės ES padariniams valstybės finansams valdyti, turibūti Modernios reguliavimo sistemos perėmimas bei lengvesnis patekimas įbendrąją ES rinką yra esminiai Lietuvos ekonomikos augimo veiksniai. Galimaprognozuoti, kad, padidėjus masto ekonomijai, pagreitės pramonėsrestruktūrizacijos tempai, išaugs prekybos su ES apimtis, atsiras daugiautyrimų ir plėtros galimybių. Prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo judėjimolaisvių užtikrinimas paskatins efektyvesnį išteklių paskirstymą ir gamybosiškraipymų pašalinimą. Įvedus vieningą valiutą, išnyks pervedimo ir keitimokaštai, taps efektyvesnė prekyba bei kitokie ekonominiai mainai.
5.3. Lietuvos narystės ES nauda ir kaštai
Tiksliai, kiekybiškai nustatyti Lietuvos narystės ES ekonominespasekmes sudėtinga. Galimų kiekybinių Lietuvos narystės ES ekonominių kaštųbei naudos apskaičiavimai priklauso nuo to, kada prognozuojama Lietuvosnarystė ES, kiek per tą laikotarpį pasikeis Lietuvos ūkio rodikliai irstruktūra, kaip keisis ES reguliavimo sąranga. Tačiau vieningos rinkossukūrimo ES pasekmių tyrimai rodo, kad ES valstybėse narėse nuo devintojodešimtmečio pabaigos padidėjo konkurencija ir jos įmonių konkurencingumas,masto ekonomija (pagreitintas pramonės restruktūralizacijos tempas,prekybos regionalizacija, daugiau tyrimų ir plėtros galimybių),investicijos ir ekonominio augimo tempai. Taip pat pastebėta teigiama įtakasmulkiam ir vidutiniam verslui, darbo vietų kūrimui. Šias pasekmes tiksliaiįvertinti galima tik ilgalaikėje perspektyvoje. Tikėtina, kad dėl “žemų”Lietuvos starto pozicijų dėl narystės poveikio BVP metinis augimas galėtųpadidėti 2-3 procentais. Kaip teigiama iki šiol Lietuvoje atliktosestudijose, narystė ES sukeltų stipresnį konkurencinį spaudimą Lietuvoskompanijoms ir per trumpą laikotarpį būtų ženkliai perskirstytos pajamostarp ūkio šakų ir kompanijų. Trumpuoju laikotarpiu Lietuvoje ištekliaigreičiausiai bus telkiami darbui imliose ūkio šakose (tekstilės, medienospramonėje), kuriose Lietuvos kompanijos, išsilyginus kainoms, turėssantykinį pranašumą prieš atitinkamas ES kompanijas. Didžiausius kainųsulyginimo ir prisitaikymo kaštus gali patirti mašinų gamybos bei kaikurios kitos sunkiosios pramonės šakos. Išteklių perskirstymas darysskirtingą poveikį Lietuvos vartotojams ir gamintojams, pavyzdžiui,žemdirbiai turėtų gauti papildomų pajamų Lietuvos vartotojų ir ES mokesčiųmokėtojų sąskaita. Kaupimo pasekmės atsiranda dėl prekybos poveikionacionalinių išteklių lygiui ir yra susijusios su gamybos veiksnių kaupimotempu. Jos pasireikš per ilgesnį laikotarpį ir labai priklausys nuovyriausybės makroekonominės politikos, skatinančios privačias investicijasį Lietuvos ūkį. Išdėstymo pasekmės yra susijusios su geografiniu esamųišteklių paskirstymu. Lietuvą galima laikyti tranzito centru, kuriame
gaminama produkcija skirta tiek eksportui į Vakarus, tiek į Rusijos rinką.Manoma, kad, kai maža šalis integruojasi į didelę erdvę, ji patirianeproporcingai didelę naudą BVP augimo atžvilgiu, tačiau tai kartu reiškia,kad didėja mažos šalies trumpalaikiai prisitaikymo kaštai. Narystė ESapskritai siejama su teigiamu poveikiu valstybės kandidatės politikosvykdymo stabilizavimui, reformų konsolidavimui ir investuotojų pasitikėjimodidinimui. Lietuva turės galimybę konkuruoti stabilesnėje ir labiauprognozuojamoje tarptautinėje rinkoje, perimti efektyvesnio ekonomikosvaldymo patirtį. Kalbant apie vieningos valiutos įvedimą, kaip ir visojeES, išnyks pervedimo ir keitimo kaštai, taps efektyvesnė prekyba beikitokie ekonominiai mainai .6. Derybų rezultatai ekonominių požiūriu
6.1. Laisvas prekių judėjimas – derybų rezultatas
Pereinamasis laikotarpis vaistų registravimo reikalavimųlaikymuisi pagal ES normas iki 2007 m. sausio 1d. Vaistai, esantys Lietuvosrinkoje neturės būti perregistruojami pagal ES reikalavimus iki Lietuvosnarystės ES pradžios 2004 m., o galės būti parduodami rinkoje iki kolnepasibaigs jų 5-erių metų įregistravimo terminas, vėliausiai iki 2007 m.sausio 1 d. Kadangi tam, kad vaistą užregistruoti, būtina atlikti nemažaibrangiai kainuojančių tyrimų, pereinamasis laikotarpis sudarys galimybęvaistų gamintojams ir prekiautojams paskirstyti vaistų perregistravimokaštus per ilgesnį periodą. Vartotojams pereinamasis laikotarpis busnaudingas tuo, kad nors ir nežymus vaistų pabrangimas neįvyks staigiai, opalaipsniui. Be to, pereinamasis laikotarpis leis populiarių ir nebrangiųvaistų gamintojams ar prekybininkams per ilgesnį laiką sukaupti reikalingųlėšų vaistų registracijos atnaujinimui.Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai laisvo prekių judėjimo srityje:
• Svarbiausias narystės privalumas – netarifinių kliūčių prekybai panaikinimas (pvz., standartų ir kitų reikalavimų, keliamų prekių saugai, suvienodinimas arba kitų kliūčių prekybai panaikinimas). Dėl šios priežasties bei taikant abipusio pripažinimo principą Lietuvoje pagamintos prekės pagal čia galiojančius reikalavimus, bus pripažįstamos kitose ES šalyse. • Kadangi prekės lengviau cirkuliuos iš/į Lietuvą, Lietuvos rinkoje bus didesnis prekių pasirinkimas, o Lietuvos gamintojams bus lengviau skverbtis į kitų ES šalių rinkas. • Dėl aukštesnių reikalavimų ir efektyvesnės rinkos priežiūros institucijų veiklos Lietuvoje cirkuliuojančios prekės bus kokybiškesnės, sveikesnės ir saugesnės vartotojams bei aplinkai.
• Viešųjų pirkimų srityje teigiamą poveikį pajus mokesčių mokėtojai (nes viešosios lėšos bus panaudotos efektyviau), valstybė (nes racionaliau bus panaudojamos centrinės vyriausybės ir savivaldybių lėšos), vartotojai (nes pagerės viešųjų paslaugų kokybė), ūkio subjektai (nes bus didesnis jų dalyvavimo konkursuose skaidrumas, taip pat galimybės dalyvauti konkursuose tiek Lietuvoje, tiek ES šalyse). • Vaistų, kosmetikos ir medicinos gaminių srityje narystė ES skatins gaminti kokybiškesnę ir saugesnę produkciją, bus skaidresnė vaistų įteisinimo procedūra, atsiras laisvė platinti gaminamus arba importuojamus produktus visoje ES. Antra vertus, prisitaikymo prie ES reikalavimų sunkumus pajus vaistų gamintojai ir prekiautojai (dėl būtinų pertvarkymo kaštų), taip pat galimas nežymus vaistų pabrangimas, kuris dėka išsiderėto pereinamojo laikotarpio įvyks palaipsniui iki 2007 metų. • Maisto produktų srityje tiesioginę naudą gaus vartotojai, kurie turės galimybę įsigyti kokybiškus ir saugius maisto produktus, gauti išsamią informaciją apie jų sudėtį. • Po vienkartinių pradinių investicijų teigiamą poveikį pajus cheminių medžiagų ir preparatų gamintojai, kadangi palengvės šių medžiagų tiekimas ES rinkai. Pagerės ir naudojimosi sąlygos jų vartotojams. • Stiklo, tekstilės, avalynės, skalbimo priemonių, trąšų ir
medienos produktų srityje akivaizdžią naudą gaus atitinkamos produkcijos vartotojai (nes išaugs prekių kokybė ir jos garantijos), taip pat produkcijos eksportuotojai (nes bus pašalinti apribojimai patekti į ES rinką). Dėl skalbimo priemonių (ploviklių) kokybės pagerėjimo sumažės natūralios gamtinės aplinkos, ypač vandens tarša. K: Kokį bendrą teigiamą poveikį turės narystė ES? A: Lietuvos gamintojams atsiveria geresnės galimybės vystyti gamybą irprekybą skverbiantis į didžiausią pasaulyje ES rinką. Lietuvoje dėldidesnės konkurencijos padaugės prekių, pakils jų kokybė.6.2. Laisvė teikti paslaugas – derybų rezultatas
Pereinamasis laikotarpis iki 2007 m. gruodžio 31 d. dėl indėliųdraudimo sistemos pilno suderinimo su direktyvos 94/19/EB nuostatomis.Pereinamasis laikotarpis būtinas, kad indėlių draudimo sistema, sėkmingaižengusi pirmuosius žingsnius, įsitvirtintų Lietuvoje kaip bankiniosektoriaus stabilumo garantas. Augant indėliams Lietuvos bankuose, augs irdraudimo suma, todėl 2007 m. pasiekus minėtos direktyvos reikalaujamądraudimo sumą (20 tūkst. eurų) ir išmokos dydžius, padėtis indėlių rinkojebus adekvati bendrai situacijai. Pereinamasis laikotarpis iki 2007 m. gruodžio 31 d. dėlinvestuotojų kompensavimo sistemos pilno suderinimo su direktyvos 97/9/EBnuostatomis. Investicijų draudimo sistemos pagal ES teisę turi garantuotiiki 20 tūkst. eurų (apie 70 tūkst. litų) kompensaciją, jeigu dėlinvesticines paslaugas teikiančios bendrovės nemokumo investuotojaipraranda jai patikėtas lėšas ar vertybinius popierius. Numatoma laipsniškaigarantuoti ES reikalavimus atitinkančią kompensacijos sumą. Per kiek laikobus sukaupta specialiame fonde lėšų, kurių prireiks sistemos funkcionavimopradžiai, priklausys nuo to, kokia pradinė kompensavimo suma buspatvirtinta ir kokio dydžio įmokas mokės rinkos dalyviai. Garantuojamoskompensacijos suma bus laipsniškai didinama, atsižvelgiant į dabartinesgyventojų pajamas, iki 2007 m. gruodžio 31 dienos. Lietuva prašė priskirti Lietuvos kredito unijas prie direktyvos2000/12/EB 2 straipsnio 3 dalyje išvardytų institucijų, o Centrinei kreditounijai numato taikyti 1 mln. eurų minimalaus pagrindinio kapitaloreikalavimą pagal direktyvos 2000/12/EB 5 straipsnio 2 dalį. Kredito unijųteikiamų paslaugų bei atliekamų operacijų tikslas kitoks nei kitų kreditoįstaigų, kiti veiklos kriterijai bei visiškai savita struktūra, kurigrindžiama ypatingais narystės reikalavimais. Kredito unijos dėl savomenkos apimties nesugebėtų vykdyti ES finansinių direktyvų reikalavimų.Visų pirma tai susiję su reikalavimais kapitalui. Pradėjus taikyti kreditounijoms ES direktyvų reikalavimus, pajininkai privalėtų sukaupti bentminimalų (1 mln. eurų) pajinį kapitalą, o tai praktiškai nerealu, tokiubūdu kredito unijų veikla gali būti sužlugdyta ir pakirstas pasitikėjimasprasidėjusiu ir besiplečiančiu kooperatiniu judėjimu Lietuvoje.Skaudžiausių pasekmių patirtų kredito unijų nariai ir jų šeimos, nes jieprarastų savo pajus arba patirtų finansinių nuostolių.Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai laisvės teikti paslaugųsrityje: • Lietuvos fiziniai bei juridiniai asmenys galės laisvai teikti komercinės veiklos paslaugas visoje ES teritorijoje. • Lietuvos finansų įstaigos galės teikti paslaugas visoje ES teritorijoje. • Dėl privalomo autotransporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo žymiai pagerės žalą autoįvykiuose patyrusių piliečių padėtis, stipriai padidės draudimo bendrovių sukaupiamos lėšos, kas gali ženkliai pagerinti investicinį klimatą šalyje. Antra vertus, padidės išlaidos transporto priemonėms išlaikyti. • Bankų sektoriuje sustiprės komercinių bankų priežiūra, padidės efektyvumas, išsiplės jų teikiamų paslaugų spektras ir pagerės kokybė, jų veikla taps skaidresnė, kas didins pasitikėjimą visa
sistema. • Draudimo sektoriuje draudėjai gaus platesnį paslaugų pasirinkimą, geresnę jų interesų apsaugą. • Ryšium su indėlių garantijų sistemos įgyvendinimu padidės pasitikėjimas bankais. • Padidės saugumas finansiniams investuotojams. • Dėl geresnės asmens duomenų apsaugos sustiprės asmenų privatumo teisės garantijos. K: Kokį bendrą teigiamą poveikį turės narystė ES? A: Teigiamas poveikis narystė ES šiame skyriuje susijęs suekonominiais pranašumais: įsijungimu į stabilų ekonominį bloką, priėjimuprie didžiulės ir turtingos rinkos, išaugusiu užsienio investuotojųpasitikėjimu, aukštesne gyvenimo kokybe. Steigimosi teisė garantuos kaipLietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims, taip ir ES šalių nariųfiziniams ir juridiniams asmenims, be jokių apribojimų visoje ESteritorijoje steigti įmonės ir jų filialus, bei teikti savarankiškaidirbančiųjų paslaugas.6.3. Konkurencijos politika – derybų rezultatas
Pereinamųjų laikotarpių neprašoma.Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai konkurencijos srityje/Kokįbendrą teigiamą poveikį turės narystė ES: • Lietuvoje pradėjus veikti Europos Bendrijos konkurencijos taisyklėms (faktiškai jos jau dabar yra perkeltos į atitinkamus Lietuvos teisės aktus), visoje ES bendrojoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, tame tarpe ir Lietuvos ūkio subjektai privalės laikytis sąžiningos konkurencijos taisyklių, nesudarinėti draudžiamų susitarimų, turinčių tikslą riboti konkurenciją, nepiktnaudžiauti savo dominuojančia rinkoje padėtimi, laikytis koncentracijos rinkoje taisyklių.
• Bus griežtai reglamentuojama valstybės institucijų, įstaigų ir kitų valstybės pagalbos teikėjų veikla teikiant finansinę paramą tam tikriems ūkio subjektams arba kai kurių prekių gamybai ar paslaugų teikimui, tuo būdu suteikiant jiems išskirtinę ekonominę naudą ir sudarant sąlygas iškreipti konkurenciją.
To pasėkoje teigiamą poveikį pajus visi ūkio subjektai, kuriems bussudarytos vienodos sąlygos konkuruoti rinkoje bei visi Lietuvos vartotojai,kuriems bus suteikta galimybė rinktis kokybiškiausią ir pigiausią prekę .
6.4. Pramonės politika – derybų rezultatas
Pereinamųjų laikotarpių neprašoma.Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai pramonės politikos srityje: • Pažymėtinas žymus Lietuvos pramonės eksportinio potencialo padidėjimas ryšium su įstojimu į ES. • Dėl padidėjusios konkurencijos silpnos, nekonkurencingos įmonės, bus priverstos persitvarkyti arba išeiti iš rinkos kas turi tiek teigiamų (išaugęs konkurencingumas, darbo našumas), tiek neigiamų pusių (persitvarkymo kaštai, darbo netekimas, socialinės išmokos). • Įmonėms gali tekti papildomos išlaidos investicijų pavidalu siekiant atsilaikyti prieš ES šalių įmonių konkurencinį spaudimą. • Dėl sumažėjusių įėjimo ir išėjimo iš rinkos barjerų sustiprės konkurencija ir padidės išteklių naudojimo racionalumas, pagerės inovacijų diegimas pramonėje, bus sukurtos palankesnės sąlygos smulkiam ir vidutiniam verslui. • Dėl mažesnių darbo jėgos kaštų į Lietuvą gali būti perkelta ES rinkai gaminančios įmonės iš dabartinių ES narių. • Padidės pramonės augimo tempai, kas teigiamai veiks BVP augimą ir užsienio prekybos balansą. • Spartesnė eksporto plėtra prisidės prie mokėjimų balanso gerinimo. • įsijungimas į tarptautinį darbo pasidalijimą užtikrins ekonomikos stabilumą ir jos ilgalaikės plėtros perspektyvas. • Užimtumo ir atlyginimų didėjimas ilgainiui atneš teigiamas permainas ir socialinėje sferoje – sumažės jaunimo emigracija į užsienio šalis, sumažės (iš lėto) nedarbas šalyje, • Dėl visuotinio aplinkosaugos reikalavimų taikymo sumažės aplinkos tarša. • ES reikalavimus atitinkančių teisės aktų dėka jau dabar gerokai supaprastinta komercinė veikla: įdiegtos paprastesnės įmonių
bankroto procedūros, leisiančios bankrutuojančioms įmonėms lengviau atsiskaityti su darbuotojais ir kreditoriais, supaprastintos įmonių restruktūrizavimo procedūros. • Rengiantis narystei ES priimta vidutinės trukmės pramonės politikos strategija, kuri aiškiai apibrėžė prioritetines Lietuvos ūkio raidos kryptis, gamintojai ir investuotojai gali lengviau pasirinkti kaip kurti ir plėtoti savo verslą. • Rengiantis narystei ES priimtas valstybės paramos įstatymas, suvienodintos konkurencinės sąlygos gamintojams, sukurta skaidresnė verslo aplinka, atitinkanti Bendrosios rinkos reikalavimus. • Rengiantis narystei ES priimti teisės aktai (pvz., 1999 sausio 12 d. patvirtinta Nacionalinė kokybės programa, numatanti ISO 9000 ir ES standartų diegimą), kurie prisidės prie lietuviškos pramonės produkcijos kokybės bei konkurencingumo gerinimo.K: Kokį bendrą poveikį turės narystė ES?A: Įstojusi į ES Lietuva savarankiškai kurs ir vykdys savo pramonėspolitiką. Narystė ES paskatins mūsų pramonės konkurencinį stiprėjimą,atsiras didesnės eksporto pramonės gaminiais galimybės, kylanti pramonėturėtų prisidėti prie bendro ekonominio šalies pakilimo. Priimti teisėsaktai sukuria palankesnę ir skaidresnę aplinką pramonės plėtrai beiinvesticijoms.7. Išvados
Derybas dėl narystės ES galima suvokti kaip platesnio proceso –Lietuvos pasirengimo narystei ES – sudedamąją dalį, iš esmės kaip galutinįstojimo į ES etapą. Siekdama tapti ES nare Lietuva turi perimti irįgyvendinti ES vidaus taisykles (teisinių ir administracinių taisykliųrinkinį) iki narystės ES datos. Kitaip sakant, perimti ES “klubo” vidaustaisykles ir mokėti pagal jas gyventi. Tam reikia atlikti ūkiomodernizavimo reformas, leisiančias sukurti rinkos ekonomiką ir atlaikytikonkurenciją, stiprinti valstybės valdymą, derinti Lietuvos teisės aktusprie ES teisės aktų, užtikrinti jų įgyvendinimą. Tapusi ES nare Lietuvagaus paramą iš Europos Sąjungos (iš vadinamųjų ES struktūrinių fondų). Šiparama bus skiriama žemės ūkiui, regionų, infrastruktūros plėtrai. Todėlderybose buvo tariamasi ir dėl finansinių Lietuvos dalyvavimo ES sąlygų.Dėl vadinamojo “finansinio derybų paketo” buvo deramasi paskutiniame derybųetape. Pagrindiniai aptariamieji klausimai – žemės ūkio produkcijos kvotųnustatymas, išmokų ūkininkams dydžiai, paramos apimtis aplinkos,transporto, infrastruktūros plėtrai. Įstojimas į Europos Sąjungą užtikrintų politinį ir ekonominįstabilumą ,skatintų ekonomikos vystymąsi. Įsijungimas į Bendrąją Rinkąmums būtų visapusiškai naudingas. Todėl vienas svarbiausių Lietuvostikslų artimiausiu metu yra pradėti integraciją į Europos Sąjungą. Sėkmingaekonominių reformų eiga bei mūsų gebėjimas perkelti į Lietuvos teisę irpraktikoje įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus mums teikiapasitikėjimo savo jėgomis .
8. Literatūros sąrašas
1. Vidmantas Purlys „Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje“; 2. Wimas Koko „Europos sąjungos plėtra. Pasiekimai ir uždaviniai“; 3. Interneto svetainė – http://www.euro.lt/
———————–[pic]