DERYBOS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS. ĮSTOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

ELEKTROTECHNIKOS IR AUTOMATIKOS FAKULTETAS

DERYBOS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS. ĮSTOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ PRIVALUMAI IR

TRŪKUMAI

Parengė:

Priėmė:

2003

1. Įžanginis žodis

Lietuva derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) pradėjusi

2000 m. vasario 15 d., 2001 metus baigė suderinusi 23 derybinius skyrius ir, pasivijusi dvejais metais anksčiau derybas pradėjusias šalis kandidates, tapo “aukso vidurio” dalimi. Lietuvai 2001 metai, žvelgiant iš derybų dėl narystės ES pozicijų, buvo ypač sėkmingi. Nuveiktas didelis darbas rengiantis narystei ES, modernizuojant šalies ūkį ir valdymą, tęsiant reformas daugelyje sričių, derantis dėl narystės sąlygų ir įgyvendinant jau prisiimtus į Svarbu ir tai, kad 2001 metais mums pavyko pademonstruoti valstybėms narėms, jog Lietuva yra verta būti tarp jų, ir verta nė kiek ne mažiau nei kitos kandidatės.

Nors derybų tempas buvo spartus ir uždaryti 23 derybiniai skyriai, derybos 2002 metais mums nebuvo lengvos. Jose svarstėme tuos derybų skyrius, kuriuos detaliai reguliuoja ES teisės aktai ir kuriems perkelti į nacionalinę teisę ir praktiškai įgyvendinti reikia nemažai administracinių pastangų ir finansinių išteklių. Kai kuriose iš šių sričių

Lietuva prašė pereinamųjų laikotarpių tam tikroms teisinėms normoms įgyvendinti.

Buvo deramasi dėl sąlygų kuriomis prisijungsime prie ES reikalavimų, ar kurias įvykdę tapsime Sąjungos nariais; dėl datos, kada tapsime nariais;

dėl pinigų kiekio, kuris bus skiriamas, Lietuvai tapus nare, iš ES

biudžeto.

Visos derybų dėl narystės ES delegacijos tikslas buvo užtikrinti palankias Lietuvai narystės ES sąlygas ir įgyvendinti strateginius valstybės tikslus–2004 m. su pirmąja banga tapti ES nare.

Išskirtinis dėmesys buvo skiriamas tam, kad išsamiai ir laiku būtų informuoti Lietuvos žmonės apie derybas, siekiama, jog objektyvi ir aiški informacija apie stojimo į ES procesus pasiektų kiek įmanoma daugiau žmonių.

Integracija į Europos Sąjungą, greta siekio tapti NATO nare ir palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis, yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos tikslų. Integracija nėra vienkartinis įvykis, o veikiau ilgas procesas, kurio metu plečiamas ir gilinamas jau pradėtas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių-narių. Visos pagrindinės mūsų šalies politinės jėgos sutaria dėl Lietuvos būsimos narystės ES.

Ekonominės politikos srityje Lietuvos įsijungimas į Europos Bendrąją rinką mums būtų naudingas daugeliu aspektų, pvz., užtikrintų greitą ir tolygią

Lietuvos ekonomikos plėtrą, spartų gyvenimo standartų augimą, efektyvios konkurencinės aplinkos sukūrimą, regioninės politikos klausimų efektyvų sprendimą, palankių Bendros žemės ūkio politikos principų įdiegimą

Lietuvos žemės ūkyje.

2. Kodėl buvo reikalingos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje?

Derybos dėl narystės ES reikalingos tiek Lietuvai, tiek Europos

Sąjungai, nes yra deramasi dėl narystės ES sąlygų.

Pirma, derybose nagrinėjama, kaip Lietuva rengiasi stoti į ES –

ar yra vykdomos ūkio reformos, ar yra atitinkamos institucijos, ar Lietuva vykdo duotus įsipareigojimus ir ką planuoja nuveikti, kad laiku baigtų pasirengimą narystei. Antra, deramės dėl pereinamųjų laikotarpių – ar sugebėsime iš karto nuo narystės ES datos įgyvendinti visus narystės ES

kriterijus, ar turime prašyti atidėti jų įgyvendinimą tam tikram laikotarpiui. Trečia, deramės dėl finansinių narystės sąlygų, t.y. kokią finansinę paramą gausime. Be šių trijų esminių derybose nagrinėjamų dalykų neįmanoma pasiekti abiem pusėms priimtino sprendimo.

Norint įstoti į ES, reikia sugebėti prisiderinti prie ES

teisinės, administracinės ir institucinės sistemos. Į ES galima žiūrėti kaip į savotišką “klubą”, kuriame visos ES valstybės narės turi tam tikras pareigas ir teises ir kur yra nustatytos konkrečios dalyvavimo taisyklės.

Europos Sąjungai svarbu, kad Lietuva sugebėtų tapti visateise ES “klubo”

dalyve, gebančia laikytis visų ES narės teisių ir pareigų. Be abejonės,

Lietuvai tai irgi svarbu, tačiau mūsų interesas yra ir susiderėti dėl kuo palankesnių narystės sąlygų, kad nenukentėtų mūsų nacionaliniai interesai.

|Kad taptų ES nare, Lietuva turi atitikti šiuos ES narystės |

|kriterijus: |

|tapti demokratiška valstybe, kurioje būtų stabilios |

|institucijos, garantuojančios demokratiją, teisinę valstybę, |

|žmogaus teises ir pagarbą tautinėms mažumoms bei jų teisių |

|gynimą; |

|sukurti veikiančią rinkos ekonomiką ir sugebėti išlaikyti |

|ES-je veikiančių rinkos jėgų konkurencinį spaudimą; |

|pertvarkyti administracines struktūras ir gebėti įgyvendinti |

|ES teisės normas; |

|gebėti prisiimti narystės ES įsipareigojimus bei siekti |

|politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos. |

3. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje minusai?

Narystės ES pasekmes vienareikšmiškai įvardyti tik kaip teigiamas ar tik kaip neigiamas neįmanoma. Jos tarpusavyje glaudžiai susijusios, o, pavyzdžiui, to paties ES teisės akto perkėlimas turi ir privalumų, ir trūkumų (priklausomai nuo to, kokias interesų grupes ar valstybės institucijas paveiks, kada tai atsitiks ir pan.). Tačiau vis tiek galima teigti, kad integracijos sąnaudos jau pasireiškia ar išryškės artimiausiu metu, o teks jos dažniausiai tam tikroms verslo ir visuomenės grupėms. Ir nors tiesiogiai narystės trūkumais šių sąnaudų vadinti negalima (tai veikiau investicijos į ateitį arba siekimas kuo greičiau pasinaudoti integracijos teikiama nauda), keletą tokių pavojaus signalų galima nurodyti.

Jau buvo minėta, kad integracija – tai kartu ir gyvenimo kokybės pagerėjimas: švaresnis vanduo, gaivesnis oras, geresnės kokybės prekės, saugesnės ir geriau įrengtos darbo vietos. Tačiau visa tai kainuoja, o galiausiai visos sąnaudos perkeliamos galutiniam prekių ar paslaugų vartotojui – mums. Vadinasi, integracija ir narystė ES susijusi su kainų (pvz., maisto, žemės ūkio produktų) pokyčiais arba, kitaip tariant, jų kilimu. Paprastai toks kainų kilimas kompensuojamas darbo užmokesčio augimu, tačiau visuomenė, be abejo, griežčiau stebi kainų lygio kitimą nei atlyginimų didėjimą.

Neigiamą integracijos poveikį turėtų patirti maisto perdirbimo įmonės, skerdyklos ir kiti gamintojai (dėl aukštesnių veterinarijos ir fitosanitarijos standartų), pramonės ir paslaugų įmonės (dėl poreikio investuoti į naujas technologijas, būtinybės teikti daugiau informacijos valstybės institucijoms), valstybės institucijos (dėl poreikio keisti darbo tvarką, persikvalifikuoti dėl padidėjusio darbo krūvio ar, kai kuriais atvejais, jų funkcijų sumažinimo). Integracija ir pasirengimas narystei ES

gali būti skausmingesnis smulkioms įmonėms ir smulkiems ūkininkams (dėl padidėjusios konkurencijos ir aukštesnių kokybės standartų, sąnaudų padidėjimo ir jų kompensavimo galimybių).

Truputį padidės bendras importo muitų lygis – padidės 90,2 mln.

litų, sumažės 10,8 mln. litų. Dėl to neigiamą poveikį patirs vartotojai bei importuotojai. Kita vertus, padidės kai kurių vietinių gamintojų apsauga.

Prekyboje su Rusija išaugs arba atsiras muitai branduolinių reaktorių kuro elementams, gamtinėms dujoms, kai kurioms chemijos prekėms, trąšoms, automobiliams ir pan., o sumažės muitas benzinui.

Tiriant galimą ES direktyvų poveikį, nustatyta, kad labiausiai nukentės Lietuvos įmonės, nepajėgsiančios finansuoti gaminių ir technologijų modernizavimo, importuotojai iš Nepriklausomų Valstybių

Sandraugos šalių, pigioms ir prastesnės kokybės prekėms pirmenybę teikiantys vartotojai. Jei gaminiai neatitiks ES standartų, juos bus draudžiama įvežti. Integracija yra neatsiejamai susijusi su Lietuvos ekonomikos restruktūrizavimu ir modernizavimu. Todėl restruktūrizavimo pasekmės – persikvalifikavimas, būtinybė keisti darbo vietą – kurį laiką gali sustiprėti ir padidėti. Kita vertus, negalima šių laikinų neigiamų pokyčių priskirti tik integracijai į ES – bet kuriuo atveju Lietuva privalėtų pertvarkyti savo ūkį, o be ES paramos šis procesas būtų dar skausmingesnis ir truktų ilgiau.

4. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje pliusai?

Politine prasme narystė ES reikš Lietuvos stabilumo didėjimą, tai, be jokios abejonės, bus juntama ir ekonomikoje. Juk verslas gali sėkmingai vystytis tik ten, kur yra aiški ir daugiau ar mažiau stabili įstatyminė bazė. Užsienio investicijos visuomet aplenks valstybę, kuri gali neatlaikyti politinio ar ekonominio vidaus ar užsienio jėgų spaudimo. Todėl integracija į ES ir narystė joje – tai realiausia galimybė šaliai sėkmingai vystytis ir modernizuoti ūkį.

Narystė ES suteiks realius svertus, leisiančius Lietuvai dalyvauti didžiojoje politikoje ir nelikti pasaulio užkampyje. Tapusi ES

nare Lietuva kartu taps tiesiogiai ateities Europos kūrime dalyvaujančia valstybe. Lietuvos dalyvavimas Europos viršūnių taryboje, Europos

Komisijoje, ES Taryboje, Europos Parlamente ir kitose institucijose užtikrins tokį mūsų “buvimą” Europoje, kokio Lietuva neturėjo nuo pat vėlyvųjų viduramžių.

Narystė ES sustiprins kultūrinę Lietuvos priklausomybę Europai.

Ši kultūrinė priklausomybė turi didžiulę reikšmę pasitikėjimui tarp piliečių, ūkio subjektų ir valstybių ir atitinkamai yra svarbi saugumo ir net ekonominės gerovės sąlyga. ES teisės perėmimas bei narystė ES įtvirtins modernią ir efektyvią ūkio ir kitų politikos sričių reguliavimo struktūrą bei labai patobulins Lietuvos teisinę sistemą.

Narystė ES taip pat yra siejama su padidėjusiomis galimybėmis.

Pirmiausia tai padidėjusios galimybės aktyviam ir mobiliam visuomenės sluoksniui. Studentija galės semtis žinių užsienio universitetuose, o dėstytojai ir profesūra – jas ten skleisti. Meno ir kultūros žmonėms integracija reikš prasiplėtusias galimybes ES kultūrai skirtose programose.

Verslininkai galės parduoti savo gaminius ar teikti paslaugas ne tik trims milijonams tautiečių, bet ir dar keliems šimtams milijonų Europos gyventojų. Be to, sumažės kliūčių verslui ES rinkoje. Kita vertus, naudos turės vietos įmonės, nes jos bus geriau apsaugotos nuo konkurencijos iš

Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių, taip pat tos įmonės, kurios iš NVS šalių importuos prekes, atitinkančias ES standartus. Narystė ES bus naudinga ir ūkininkams, kurie pretenduos į ES paramą ir Bendrosios žemės ūkio politikos lėšas. Tai reikš papildomas investicijas į ūkį, darbo vietų kūrimą, galimybę imtis naujos veiklos (pvz., kaimo turizmo), pagaliau –

parduoti savo produkciją keliems šimtams milijonų Europos vartotojų.

Kaimo ir mažų miestelių gyventojams narystė ES (per ją dalyvavimas ES regioninėje politikoje) reikš darbo vietų kūrimą ir geresnio gyvenimo sąlygų užtikrinimą, nedarbo sumažinimą, galimybę plėtoti savo verslą. Tokiu būdu mažės ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumai tarp Lietuvos regionų (šio rodiklio skirtumas tarp apskričių siekia 2,5

karto). Ekspertų skaičiavimais, Lietuva, įstojusi į ES, kasmet gautų apie

400-600 mln. litų paramą ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti iš

ES struktūrinių fondų.

Kai dėl lėšų, kurias Lietuva gaus iš ES biudžeto, tai pirmaisiais narystės metais mūsų šalis iš ES turėtų gauti apie 1,7 mlrd. litų, o įmokos į ES biudžetą sudarytų apie 640 mln. litų, t.y. beveik tris kartus mažiau.

Turint omenyje, kad visas Lietuvos 2001 m. valstybės biudžetas yra maždaug

7,4 mlrd. litų, ši parama būtų išties juntama. Praėjus 4-5 metams po

Lietuvos įstojimo į ES, įplaukos iš ES biudžeto pasiektų apie 3,3-3,7 mlrd.

litų, tai reikštų 2,8-3,3 mlrd. litų grynųjų įplaukų. Žinoma, būtina sąlyga šioms lėšoms gauti yra pačios Lietuvos finansinis dalyvavimas (vadinamasis kofinansavimas). Paprastai tariant, maždaug du trečdaliai naujo kelio ar tilto pastatymo išlaidų guls ant ES, trečdalis – ant Lietuvos pečių.

Griežti ES aplinkos apsaugos standartai, prekių ir paslaugų kokybės reikalavimai, dėmesys, skiriamas vartotojų apsaugai, lems tai, ką apibendrintai galima pavadinti gyvenimo kokybės pagerėjimu. Galima drąsiai teigti, kad tik dėl integracijos į ES gersime švaresnį vandenį ir kvėpuosime grynesniu oru tuoj, o ne, pavyzdžiui, po 5 metų (viena Lietuva tiesiog būtų nepajėgi skirti tiek lėšų aplinkos apsaugai).

Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis narystės ES

pranašumas – tai atsivėrusios naujos galimybės. Ir tik nuo mūsų visų (tiek valstybės, tiek kiekvieno piliečio) priklausys, ar mes sugebėsime jomis pasinaudoti.

5. Ekonominis bendradarbiavimas su Europos Sąjunga

5.1 Prekyba su Europos Sąjunga

2001 m. Lietuvos eksportas į ES šalis sudarė 32,52%, o importas iš ES – 46,49% viso Lietuvos eksporto ir importo. 2002 m. Lietuvos eksportas ir importas į ES ir iš ES sudarė 37,98% ir 50,16% viso Lietuvos eksporto ir importo. Didžiausi prekybos partneriai yra Vokietija, Danija,

Italija, Jungtinė Karalystė, Švedija, ir Prancūzija. Prekybos apyvarta su šiomis valstybėmis . 2002 m. sudarė 77,50% visos apyvartos su ES.

Prekybos apyvarta su ES 2001m., lyginant su 2002 m, išaugo 11,2%

ir sudarė 45,4% bendros Lietuvos užsienio prekybos apyvartos; eksportas išaugo 12,2%, importas – 10,8%. 2002 metais apie 50% visų Lietuvoje gaminamų pramoninių prekių buvo eksportuojama. 2002 m., kaip ir 2001 m., ES

išliko pagrindine Lietuvos prekybos partnere.

Lyginant importo iš Europos Sąjungos struktūrą bei augimo tempus, pažymėtinas augalinės kilmės produktų, tekstilės importo augimas. 2002 m., lyginant su 1997 m., mašinų ir įrengimų importas padidėjo 29%, tekstilės produktų – 20%, augalinės kilmės produktų – 13%.

2002 m., lyginant su 2001 m., tekstilės produktų eksportas į ES

padidėjo 165%, mašinų ir įrengimų – 175%, augalinės kilmės produkcijos –

44,1%, chemijos produktų – 30%. Kita vertus, netauriųjų metalų eksportas į

ES sumažėjo 11,0%, medienos ir jos produktų – 11,1%,gyvulininkystės-21,9%.

Lietuvos importo iš ES struktūra 1997-2001 m.

|Grupė|Produktai |1997(%) |1998 |1999 |2000 |2001 |

|II |Augalinės kilmės |5,5 |3,8 |3,1 |3,0 |3,5 |

| |produktai | | | | | |

|IV |Maisto produktai, |6,3 |6,8 |6,6 |5,8 |4,9 |

| |alk., tabakas | | | | | |

|VI |Chemijos produktai |8,5 |8,1 |9,0 |9,2 |9,1 |

|XV |Netaurieji metalai |4,2 |5,0 |5,4 |5,9 |5,8 |

|VII |Plastmasės gaminiai |5,0 |5,8 |5,8 |5,7 |5,5 |

|XI |Tekstilės produktai |13,5 |12,9 |11,5 |11,3 |12,3 |

|XVI |Mašinos ir įrengimai|30,9 |23,1 |23,4 |22,8 |23,3 |

|XVII |Transporto priemonės|9,8 |11,8 |14,9 |18,1 |17,9 |

| |Viso: |83,7 |77,3 |79,6 |81,8 |82,3 |

Lietuvos eksporto į ES struktūra 1997-2001 m.

|Grupė|Produktai |1997 |1998 |1999 |2000 |2001 |

|I |Gyvulininkystės |13,6 |10,5 |6,1 |5,7 |3,9 |

| |produkcija | | | | | |

|VI |Chemijos produktai |18,5 |15,2 |16,1 |12,6 |14,7 |

|IX |Mediena ir jos |8,0 |12,4 |13,1 |11,3 |9,0 |

| |gaminiai | | | | | |

|XI |Tekstilės produktai|19,0 |24,0 |30,6 |33,9 |35,2 |

|XV |Netaurieji metalai |9,9 |13,3 |7,1 |5,9 |4,7 |

|XVI |Mašinos ir |4,5 |7,6 |10,4 |10,4 |10,9 |

| |įrengimai | | | | | |

| |Viso: |73,5 |83,1 |83,4 |79,8 |78,4 |

5.2 Lietuvos integracijos į ES poveikis biudžetui

Būsima narystė ES Lietuvai turės reikšmingų finansinių padarinių.

Apskritai narystė ES paveiks pajamų surinkimą, išlaidų valdymą (biudžeto vykdymą) ir apskaitą bei valstybės biudžeto planavimą (pajamas, išlaidas, fiskalinę padėtį).

Dėl didelio politikų ir visuomenės susidomėjimo Lietuvos sistemos, skirtos narystės ES padariniams valstybės finansams valdyti, turi būti Modernios reguliavimo sistemos perėmimas bei lengvesnis patekimas į bendrąją ES rinką yra esminiai Lietuvos ekonomikos augimo veiksniai.

Galima prognozuoti, kad, padidėjus masto ekonomijai, pagreitės pramonės restruktūrizacijos tempai, išaugs prekybos su ES apimtis, atsiras daugiau tyrimų ir plėtros galimybių. Prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo judėjimo laisvių užtikrinimas paskatins efektyvesnį išteklių paskirstymą ir gamybos iškraipymų pašalinimą. Įvedus vieningą valiutą, išnyks pervedimo ir keitimo kaštai, taps efektyvesnė prekyba bei kitokie ekonominiai mainai.

5.3 Lietuvos narystės ES nauda ir kaštai

Tiksliai, kiekybiškai nustatyti Lietuvos narystės ES ekonomines pasekmes sudėtinga. Galimų kiekybinių Lietuvos narystės ES ekonominių kaštų bei naudos apskaičiavimai priklauso nuo to, kada prognozuojama Lietuvos narystė ES, kiek per tą laikotarpį pasikeis Lietuvos ūkio rodikliai ir struktūra, kaip keisis ES reguliavimo sąranga.

Tačiau vieningos rinkos sukūrimo ES pasekmių tyrimai rodo, kad ES valstybėse narėse nuo devintojo dešimtmečio pabaigos padidėjo konkurencija ir jos įmonių konkurencingumas, masto ekonomija (pagreitintas pramonės restruktūralizacijos tempas, prekybos regionalizacija, daugiau tyrimų ir plėtros galimybių), investicijos ir ekonominio augimo tempai. Taip pat pastebėta teigiama įtaka smulkiam ir vidutiniam verslui, darbo vietų kūrimui. Šias pasekmes tiksliai įvertinti galima tik ilgalaikėje perspektyvoje. Tikėtina, kad dėl „žemų”

Lietuvos starto pozicijų dėl narystės poveikio BVP metinis augimas galėtų padidėti 2-3 procentais.

Kaip teigiama iki šiol Lietuvoje atliktose studijose, narystė ES sukeltų stipresnį konkurencinį spaudimą Lietuvos kompanijoms ir per trumpą laikotarpį būtų ženkliai perskirstytos pajamos tarp ūkio šakų ir kompanijų.

Trumpuoju laikotarpiu Lietuvoje ištekliai greičiausiai bus telkiami darbui imliose ūkio šakose (tekstilės, medienos pramonėje), kuriose Lietuvos kompanijos, išsilyginus kainoms, turės santykinį pranašumą prieš atitinkamas ES kompanijas. Didžiausius kainų sulyginimo ir prisitaikymo kaštus gali patirti mašinų gamybos bei kai kurios kitos sunkiosios pramonės šakos.

Išteklių perskirstymas darys skirtingą poveikį Lietuvos vartotojams ir gamintojams, pavyzdžiui, žemdirbiai turėtų gauti papildomų pajamų Lietuvos vartotojų ir ES mokesčių mokėtojų sąskaita.

Kaupimo pasekmės atsiranda dėl prekybos poveikio nacionalinių išteklių lygiui ir yra susijusios su gamybos veiksnių kaupimo tempu. Jos pasireikš per ilgesnį laikotarpį ir labai priklausys nuo vyriausybės makroekonominės politikos, skatinančios privačias investicijas į Lietuvos ūkį. Išdėstymo pasekmės yra susijusios su geografiniu esamų išteklių paskirstymu. Lietuvą galima laikyti tranzito centru, kuriame gaminama produkcija skirta tiek eksportui į Vakarus, tiek į Rusijos rinką.

Manoma, kad, kai maža šalis integruojasi į didelę erdvę, ji patiria neproporcingai didelę naudą BVP augimo atžvilgiu, tačiau tai kartu reiškia, kad didėja mažos šalies trumpalaikiai prisitaikymo kaštai. Narystė ES

apskritai siejama su teigiamu poveikiu valstybės kandidatės politikos vykdymo stabilizavimui, reformų konsolidavimui ir investuotojų pasitikėjimo didinimui. Lietuva turės galimybę konkuruoti stabilesnėje ir labiau prognozuojamoje tarptautinėje rinkoje, perimti efektyvesnio ekonomikos valdymo patirtį. Kalbant apie vieningos valiutos įvedimą, kaip ir visoje

ES, išnyks pervedimo ir keitimo kaštai, taps efektyvesnė prekyba bei kitokie ekonominiai mainai .

6. Derybų rezultatai ekonominių požiūriu

6.1 Laisvas prekių judėjimas – derybų rezultatas

Pereinamasis laikotarpis vaistų registravimo reikalavimų laikymuisi pagal ES normas iki 2007 m. sausio 1d. Vaistai, esantys Lietuvos rinkoje neturės būti perregistruojami pagal ES reikalavimus iki Lietuvos narystės ES pradžios 2004 m., o galės būti parduodami rinkoje iki kol nepasibaigs jų 5-erių metų įregistravimo terminas, vėliausiai iki 2007 m.

sausio 1 d. Kadangi tam, kad vaistą užregistruoti, būtina atlikti nemažai brangiai kainuojančių tyrimų, pereinamasis laikotarpis sudarys galimybę vaistų gamintojams ir prekiautojams paskirstyti vaistų perregistravimo kaštus per ilgesnį periodą. Vartotojams pereinamasis laikotarpis bus naudingas tuo, kad nors ir nežymus vaistų pabrangimas neįvyks staigiai, o palaipsniui. Be to, pereinamasis laikotarpis leis populiarių ir nebrangių vaistų gamintojams ar prekybininkams per ilgesnį laiką sukaupti reikalingų lėšų vaistų registracijos atnaujinimui.

Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai laisvo prekių judėjimo srityje:

• Svarbiausias narystės privalumas – netarifinių kliūčių prekybai panaikinimas (pvz., standartų ir kitų reikalavimų, keliamų prekių saugai, suvienodinimas arba kitų kliūčių prekybai panaikinimas). Dėl šios priežasties bei taikant abipusio pripažinimo principą Lietuvoje pagamintos prekės pagal čia galiojančius reikalavimus, bus pripažįstamos kitose ES šalyse.

• Kadangi prekės lengviau cirkuliuos iš/į Lietuvą, Lietuvos rinkoje bus didesnis prekių pasirinkimas, o Lietuvos gamintojams bus lengviau skverbtis į kitų ES šalių rinkas.

• Dėl aukštesnių reikalavimų ir efektyvesnės rinkos priežiūros institucijų veiklos Lietuvoje cirkuliuojančios prekės bus kokybiškesnės, sveikesnės ir saugesnės vartotojams bei aplinkai.

• Viešųjų pirkimų srityje teigiamą poveikį pajus mokesčių mokėtojai (nes viešosios lėšos bus panaudotos efektyviau), valstybė (nes racionaliau bus panaudojamos centrinės vyriausybės ir savivaldybių lėšos), vartotojai (nes pagerės viešųjų paslaugų kokybė), ūkio subjektai (nes bus didesnis jų dalyvavimo konkursuose skaidrumas, taip pat galimybės dalyvauti konkursuose tiek Lietuvoje, tiek ES šalyse).

• Vaistų, kosmetikos ir medicinos gaminių srityje narystė ES

skatins gaminti kokybiškesnę ir saugesnę produkciją, bus skaidresnė vaistų įteisinimo procedūra, atsiras laisvė platinti gaminamus arba importuojamus produktus visoje ES. Antra vertus, prisitaikymo prie ES reikalavimų sunkumus pajus vaistų gamintojai ir prekiautojai (dėl būtinų pertvarkymo kaštų), taip pat galimas nežymus vaistų pabrangimas, kuris dėka išsiderėto pereinamojo laikotarpio įvyks palaipsniui iki 2007 metų.

• Maisto produktų srityje tiesioginę naudą gaus vartotojai, kurie turės galimybę įsigyti kokybiškus ir saugius maisto produktus, gauti išsamią informaciją apie jų sudėtį.

• Po vienkartinių pradinių investicijų teigiamą poveikį pajus cheminių medžiagų ir preparatų gamintojai, kadangi palengvės šių medžiagų tiekimas ES rinkai. Pagerės ir naudojimosi sąlygos jų vartotojams.

• Stiklo, tekstilės, avalynės, skalbimo priemonių, trąšų ir medienos produktų srityje akivaizdžią naudą gaus atitinkamos produkcijos vartotojai (nes išaugs prekių kokybė ir jos garantijos), taip pat produkcijos eksportuotojai (nes bus pašalinti apribojimai patekti į ES rinką). Dėl skalbimo priemonių (ploviklių) kokybės pagerėjimo sumažės natūralios gamtinės aplinkos, ypač vandens tarša.

K: Kokį bendrą teigiamą poveikį turės narystė ES?

A: Lietuvos gamintojams atsiveria geresnės galimybės vystyti gamybą ir prekybą skverbiantis į didžiausią pasaulyje ES rinką. Lietuvoje dėl didesnės konkurencijos padaugės prekių, pakils jų kokybė.

6.2 Laisvė teikti paslaugas – derybų rezultatas

Pereinamasis laikotarpis iki 2007 m. gruodžio 31 d. dėl indėlių draudimo sistemos pilno suderinimo su direktyvos 94/19/EB nuostatomis.

Pereinamasis laikotarpis būtinas, kad indėlių draudimo sistema, sėkmingai žengusi pirmuosius žingsnius, įsitvirtintų Lietuvoje kaip bankinio sektoriaus stabilumo garantas. Augant indėliams Lietuvos bankuose, augs ir draudimo suma, todėl 2007 m. pasiekus minėtos direktyvos reikalaujamą draudimo sumą (20 tūkst. eurų) ir išmokos dydžius, padėtis indėlių rinkoje bus adekvati bendrai situacijai.

Pereinamasis laikotarpis iki 2007 m. gruodžio 31 d. dėl investuotojų kompensavimo sistemos pilno suderinimo su direktyvos 97/9/EB

nuostatomis. Investicijų draudimo sistemos pagal ES teisę turi garantuoti iki 20 tūkst. eurų (apie 70 tūkst. litų) kompensaciją, jeigu dėl investicines paslaugas teikiančios bendrovės nemokumo investuotojai praranda jai patikėtas lėšas ar vertybinius popierius. Numatoma laipsniškai garantuoti ES reikalavimus atitinkančią kompensacijos sumą. Per kiek laiko bus sukaupta specialiame fonde lėšų, kurių prireiks sistemos funkcionavimo pradžiai, priklausys nuo to, kokia pradinė kompensavimo suma bus patvirtinta ir kokio dydžio įmokas mokės rinkos dalyviai. Garantuojamos kompensacijos suma bus laipsniškai didinama, atsižvelgiant į dabartines gyventojų pajamas, iki 2007 m. gruodžio 31 dienos.

Lietuva prašė priskirti Lietuvos kredito unijas prie direktyvos

2000/12/EB 2 straipsnio 3 dalyje išvardytų institucijų, o Centrinei kredito unijai numato taikyti 1 mln. eurų minimalaus pagrindinio kapitalo reikalavimą pagal direktyvos 2000/12/EB 5 straipsnio 2 dalį. Kredito unijų teikiamų paslaugų bei atliekamų operacijų tikslas kitoks nei kitų kredito įstaigų, kiti veiklos kriterijai bei visiškai savita struktūra, kuri grindžiama ypatingais narystės reikalavimais. Kredito unijos dėl savo menkos apimties nesugebėtų vykdyti ES finansinių direktyvų reikalavimų.

Visų pirma tai susiję su reikalavimais kapitalui. Pradėjus taikyti kredito unijoms ES direktyvų reikalavimus, pajininkai privalėtų sukaupti bent minimalų (1 mln. eurų) pajinį kapitalą, o tai praktiškai nerealu, tokiu būdu kredito unijų veikla gali būti sužlugdyta ir pakirstas pasitikėjimas prasidėjusiu ir besiplečiančiu kooperatiniu judėjimu Lietuvoje.

Skaudžiausių pasekmių patirtų kredito unijų nariai ir jų šeimos, nes jie prarastų savo pajus arba patirtų finansinių nuostolių.

Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai laisvės teikti paslaugų srityje:

• Lietuvos fiziniai bei juridiniai asmenys galės laisvai teikti komercinės veiklos paslaugas visoje ES teritorijoje.

• Lietuvos finansų įstaigos galės teikti paslaugas visoje ES

teritorijoje.

• Dėl privalomo autotransporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo žymiai pagerės žalą autoįvykiuose patyrusių piliečių padėtis, stipriai padidės draudimo bendrovių sukaupiamos lėšos, kas gali ženkliai pagerinti investicinį klimatą šalyje. Antra vertus, padidės išlaidos transporto priemonėms išlaikyti.

• Bankų sektoriuje sustiprės komercinių bankų priežiūra, padidės efektyvumas, išsiplės jų teikiamų paslaugų spektras ir pagerės kokybė, jų veikla taps skaidresnė, kas didins pasitikėjimą visa sistema.

• Draudimo sektoriuje draudėjai gaus platesnį paslaugų pasirinkimą, geresnę jų interesų apsaugą.

• Ryšium su indėlių garantijų sistemos įgyvendinimu padidės pasitikėjimas bankais.

• Padidės saugumas finansiniams investuotojams.

• Dėl geresnės asmens duomenų apsaugos sustiprės asmenų privatumo teisės garantijos.

K: Kokį bendrą teigiamą poveikį turės narystė ES?

A: Teigiamas poveikis narystė ES šiame skyriuje susijęs su ekonominiais pranašumais: įsijungimu į stabilų ekonominį bloką, priėjimu prie didžiulės ir turtingos rinkos, išaugusiu užsienio investuotojų pasitikėjimu, aukštesne gyvenimo kokybe. Steigimosi teisė garantuos kaip

Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims, taip ir ES šalių narių fiziniams ir juridiniams asmenims, be jokių apribojimų visoje ES

teritorijoje steigti įmonės ir jų filialus, bei teikti savarankiškai dirbančiųjų paslaugas.

6.3 Konkurencijos politika – derybų rezultatas

Pereinamųjų laikotarpių neprašoma.

Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai konkurencijos srityje/Kokį bendrą teigiamą poveikį turės narystė ES:

• Lietuvoje pradėjus veikti Europos Bendrijos konkurencijos taisyklėms (faktiškai jos jau dabar yra perkeltos į atitinkamus

Lietuvos teisės aktus), visoje ES bendrojoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, tame tarpe ir Lietuvos ūkio subjektai privalės laikytis sąžiningos konkurencijos taisyklių, nesudarinėti draudžiamų susitarimų, turinčių tikslą riboti konkurenciją, nepiktnaudžiauti savo dominuojančia rinkoje padėtimi, laikytis koncentracijos rinkoje taisyklių.

• Bus griežtai reglamentuojama valstybės institucijų, įstaigų ir kitų valstybės pagalbos teikėjų veikla teikiant finansinę paramą tam tikriems ūkio subjektams arba kai kurių prekių gamybai ar paslaugų teikimui, tuo būdu suteikiant jiems išskirtinę ekonominę naudą ir sudarant sąlygas iškreipti konkurenciją.

To pasėkoje teigiamą poveikį pajus visi ūkio subjektai, kuriems bus sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti rinkoje bei visi Lietuvos vartotojai, kuriems bus suteikta galimybė rinktis kokybiškiausią ir pigiausią prekę .

6.4 Pramonės politika – derybų rezultatas

Pereinamųjų laikotarpių neprašoma.

Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai pramonės politikos srityje:

• Pažymėtinas žymus Lietuvos pramonės eksportinio potencialo padidėjimas ryšium su įstojimu į ES.

• Dėl padidėjusios konkurencijos silpnos, nekonkurencingos įmonės, bus priverstos persitvarkyti arba išeiti iš rinkos kas turi tiek teigiamų (išaugęs konkurencingumas, darbo našumas), tiek neigiamų pusių (persitvarkymo kaštai, darbo netekimas, socialinės išmokos).

• Įmonėms gali tekti papildomos išlaidos investicijų pavidalu siekiant atsilaikyti prieš ES šalių įmonių konkurencinį spaudimą.

• Dėl sumažėjusių įėjimo ir išėjimo iš rinkos barjerų sustiprės konkurencija ir padidės išteklių naudojimo racionalumas, pagerės inovacijų diegimas pramonėje, bus sukurtos palankesnės sąlygos smulkiam ir vidutiniam verslui.

• Dėl mažesnių darbo jėgos kaštų į Lietuvą gali būti perkelta ES

rinkai gaminančios įmonės iš dabartinių ES narių.

• Padidės pramonės augimo tempai, kas teigiamai veiks BVP augimą ir užsienio prekybos balansą.

• Spartesnė eksporto plėtra prisidės prie mokėjimų balanso gerinimo.

• įsijungimas į tarptautinį darbo pasidalijimą užtikrins ekonomikos stabilumą ir jos ilgalaikės plėtros perspektyvas.

• Užimtumo ir atlyginimų didėjimas ilgainiui atneš teigiamas permainas ir socialinėje sferoje – sumažės jaunimo emigracija į užsienio šalis, sumažės (iš lėto) nedarbas šalyje,

• Dėl visuotinio aplinkosaugos reikalavimų taikymo sumažės aplinkos tarša.

• ES reikalavimus atitinkančių teisės aktų dėka jau dabar gerokai supaprastinta komercinė veikla: įdiegtos paprastesnės įmonių bankroto procedūros, leisiančios bankrutuojančioms įmonėms lengviau atsiskaityti su darbuotojais ir kreditoriais, supaprastintos įmonių restruktūrizavimo procedūros.

• Rengiantis narystei ES priimta vidutinės trukmės pramonės politikos strategija, kuri aiškiai apibrėžė prioritetines

Lietuvos ūkio raidos kryptis, gamintojai ir investuotojai gali lengviau pasirinkti kaip kurti ir plėtoti savo verslą.

• Rengiantis narystei ES priimtas valstybės paramos įstatymas, suvienodintos konkurencinės sąlygos gamintojams, sukurta skaidresnė verslo aplinka, atitinkanti Bendrosios rinkos reikalavimus.

• Rengiantis narystei ES priimti teisės aktai (pvz., 1999 sausio

12 d. patvirtinta Nacionalinė kokybės programa, numatanti ISO

9000 ir ES standartų diegimą), kurie prisidės prie lietuviškos pramonės produkcijos kokybės bei konkurencingumo gerinimo.

K: Kokį bendrą poveikį turės narystė ES?

A: Įstojusi į ES Lietuva savarankiškai kurs ir vykdys savo pramonės politiką. Narystė ES paskatins mūsų pramonės konkurencinį stiprėjimą, atsiras didesnės eksporto pramonės gaminiais galimybės, kylanti pramonė turėtų prisidėti prie bendro ekonominio šalies pakilimo. Priimti teisės aktai sukuria palankesnę ir skaidresnę aplinką pramonės plėtrai bei investicijoms.

7. Išvados

Derybas dėl narystės ES galima suvokti kaip platesnio proceso –

Lietuvos pasirengimo narystei ES – sudedamąją dalį, iš esmės kaip galutinį stojimo į ES etapą. Siekdama tapti ES nare Lietuva turi perimti ir įgyvendinti ES vidaus taisykles (teisinių ir administracinių taisyklių rinkinį) iki narystės ES datos. Kitaip sakant, perimti ES “klubo” vidaus taisykles ir mokėti pagal jas gyventi.

Tam reikia atlikti ūkio modernizavimo reformas, leisiančias sukurti rinkos ekonomiką ir atlaikyti konkurenciją, stiprinti valstybės valdymą, derinti Lietuvos teisės aktus prie ES teisės aktų, užtikrinti jų įgyvendinimą. Tapusi ES nare Lietuva gaus paramą iš Europos Sąjungos (iš vadinamųjų ES struktūrinių fondų). Ši parama bus skiriama žemės ūkiui, regionų, infrastruktūros plėtrai. Todėl derybose buvo tariamasi ir dėl finansinių Lietuvos dalyvavimo ES sąlygų.

Dėl vadinamojo “finansinio derybų paketo” buvo deramasi paskutiniame derybų etape. Pagrindiniai aptariamieji klausimai – žemės ūkio produkcijos kvotų nustatymas, išmokų ūkininkams dydžiai, paramos apimtis aplinkos, transporto, infrastruktūros plėtrai.

Įstojimas į Europos Sąjungą užtikrintų politinį ir ekonominį stabilumą ,skatintų ekonomikos vystymąsi. Įsijungimas į Bendrąją Rinką mums būtų visapusiškai naudingas. Todėl vienas svarbiausių Lietuvos tikslų artimiausiu metu yra pradėti integraciją į Europos Sąjungą. Sėkminga ekonominių reformų eiga bei mūsų gebėjimas perkelti į Lietuvos teisę ir praktikoje įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus mums teikia pasitikėjimo savo jėgomis .

8. Literatūros sąrašas

1. Vidmantas Purlys „Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje“;

2. Wimas Koko „Europos sąjungos plėtra. Pasiekimai ir uždaviniai“;

3. Interneto svetainė – http://www.euro.lt/

[pic]