DERYBOS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS. ĮSTOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

ELEKTROTECHNIKOS IR AUTOMATIKOS FAKULTETAS

DERYBOS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS. ĮSTOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ PRIVALUMAI IR

TRŪKUMAI

Parengė:

Priėmė:

Turinys

Turinys 2
1. Įžanginis žodis 3
2. Kodėl buvo reikalingos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje? 4
3. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje minusai? 5
4. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje pliusai? 6
5. Ekonominis bendradarbiavimas su Europos Sąjunga 8

5.1. Prekyba su Europos Sąjunga 8

5.2. Lietuvos integracijos į ES poveikis biudžetui 9

5.3. Lietuvos narystės ES nauda ir kaštai 10
6. Derybų rezultatai ekonominių požiūriu 11

6.1. Laisvas prekių judėjimas – derybų rezultatas 11

6.2. Laisvė teikti paslaugas – derybų rezultatas 12

6.3. Konkurencijos politika – derybų rezultatas 14

6.4. Pramonės politika – derybų rezultatas 14
7. Išvados 17
8. Literatūros sąąrašas 17

1. Įžanginis žodis

Lietuva derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) pradėjusi
2000 m. vasario 15 d., 2001 metus baigė suderinusi 23 derybinius skyrius
ir, pasivijusi dvejais metais anksčiau derybas pradėjusias šalis
kandidates, tapo “aukso vidurio” dalimi. Lietuvai 2001 metai, žvelgiant iš
derybų dėl narystės ES pozicijų, buvo ypač sėkmingi. Nuveiktas didelis
darbas rengiantis narystei ES, modernizuojant šalies ūkį ir valdymą,
tęsiant reformas daugelyje sričių, derantis dėl narystės sąlygų ir
įgyvendinant jau prisiimtus į Svarbu ir tai, kad 2001 metais mums pavyko
pademonstruoti valstybėms narėms, jog Lietuva yra verta būti tarp jų, ir
verta nė kiek ne mažiau neei kitos kandidatės.

Nors derybų tempas buvo spartus ir uždaryti 23 derybiniai
skyriai, derybos 2002 metais mums nebuvo lengvos. Jose svarstėme tuos
derybų skyrius, kuriuos detaliai reguliuoja ES teisės aktai ir kuriems
perkelti į nacionalinę teisę ir praktiškai įgyvendinti reikia nemažai
administracinių pastangų ir finansinių išteklių. Kai kuriose iš

š šių sričių
Lietuva prašė pereinamųjų laikotarpių tam tikroms teisinėms normoms
įgyvendinti.
Buvo deramasi dėl sąlygų kuriomis prisijungsime prie ES reikalavimų, ar
kurias įvykdę tapsime Sąjungos nariais; dėl datos, kada tapsime nariais;
dėl pinigų kiekio, kuris bus skiriamas, Lietuvai tapus nare, iš ES
biudžeto.

Visos derybų dėl narystės ES delegacijos tikslas buvo užtikrinti
palankias Lietuvai narystės ES sąlygas ir įgyvendinti strateginius
valstybės tikslus–2004 m. su pirmąja banga tapti ES nare.

Išskirtinis dėmesys buvo skiriamas tam, kad išsamiai ir laiku
būtų informuoti Lietuvos žmonės apie derybas, siekiama, jog objektyvi ir
aiški informacija apie stojimo į ES procesus pasiektų kiek įmanoma daugiau
žmonių.
Integracija į Europos Sąjungą, greta siekio tapti NATO nare ir palaikyti
gerus santykius su kaimyninėmis šalimis, yra vienas svarbiausių Lietuvos
užsienio politikos tikslų. Integracija nėra vienkartinis įvykis, o veikiau
ilgas procesas, kurio metu plečiamas ir gilinamas jau pradėtas
bendradarbiavimas taarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių-narių. Visos
pagrindinės mūsų šalies politinės jėgos sutaria dėl Lietuvos būsimos
narystės ES.
Ekonominės politikos srityje Lietuvos įsijungimas į Europos Bendrąją rinką
mums būtų naudingas daugeliu aspektų, pvz., užtikrintų greitą ir tolygią
Lietuvos ekonomikos plėtrą, spartų gyvenimo standartų augimą, efektyvios
konkurencinės aplinkos sukūrimą, regioninės politikos klausimų efektyvų
sprendimą, palankių Bendros žemės ūkio politikos principų įdiegimą
Lietuvos žemės ūkyje.

2. Kodėl buvo reikalingos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje?

Derybos dėl narystės ES reikalingos tiek Lietuvai, tiek Europos
Sąjungai, nes yra deramasi dėl narystės ES sąlygų.

Pirma, derybose nagrinėjama, kaip Lietuva re

engiasi stoti į ES –
ar yra vykdomos ūkio reformos, ar yra atitinkamos institucijos, ar Lietuva
vykdo duotus įsipareigojimus ir ką planuoja nuveikti, kad laiku baigtų
pasirengimą narystei. Antra, deramės dėl pereinamųjų laikotarpių – ar
sugebėsime iš karto nuo narystės ES datos įgyvendinti visus narystės ES
kriterijus, ar turime prašyti atidėti jų įgyvendinimą tam tikram
laikotarpiui. Trečia, deramės dėl finansinių narystės sąlygų, t.y. kokią
finansinę paramą gausime. Be šių trijų esminių derybose nagrinėjamų dalykų
neįmanoma pasiekti abiem pusėms priimtino sprendimo.

Norint įstoti į ES, reikia sugebėti prisiderinti prie ES
teisinės, administracinės ir institucinės sistemos. Į ES galima žiūrėti
kaip į savotišką “klubą”, kuriame visos ES valstybės narės turi tam tikras
pareigas ir teises ir kur yra nustatytos konkrečios dalyvavimo taisyklės.
Europos Sąjungai svarbu, kad Lietuva sugebėtų tapti visateise ES “klubo”
dalyve, gebančia laikytis visų ES narės teisių ir pareigų. Be abejonės,
Lietuvai tai irgi svarbu, tačiau mūsų interesas yra ir susiderėti dėl kuo
palankesnių narystės sąlygų, kad nenukentėtų mūsų nacionaliniai interesai.

|Kad taptų ES nare, Lietuva turi atitikti šiuos ES narystės |
|kriterijus: |
| |
|tapti demokratiška valstybe, kurioje būtų stabilios |
|institucijos, garantuojančios demokratiją, teisinę valstybę, |
|žmogaus teises ir pagarbą tautinėms mažumoms bei jų teisių |
|gynimą; |
| |
|sukurti veikiančią rinkos ekonomiką ir sugebėti išlaikyti |
|ES-je veikiančių rinkos jėgų konkurencinį spaudimą; |
| |
|pertvarkyti administracines struktūras ir gebėti įgyvendinti |
|ES teisės normas; |
| |
|gebėti prisiimti narystės ES įsipareigojimus bei siekti

|
|politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos. |

3. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje minusai?

Narystės ES pasekmes vienareikšmiškai įvardyti tik kaip teigiamas
ar tik kaip neigiamas neįmanoma. Jos tarpusavyje glaudžiai susijusios, o,
pavyzdžiui, to paties ES teisės akto perkėlimas turi ir privalumų, ir
trūkumų (priklausomai nuo to, kokias interesų grupes ar valstybės
institucijas paveiks, kada tai atsitiks ir pan.). Tačiau vis tiek galima
teigti, kad integracijos sąnaudos jau pasireiškia ar išryškės artimiausiu
metu, o teks jos dažniausiai tam tikroms verslo ir visuomenės grupėms. Ir
nors tiesiogiai narystės trūkumais šių sąnaudų vadinti negalima (tai
veikiau investicijos į ateitį arba siekimas kuo greičiau pasinaudoti
integracijos teikiama nauda), keletą tokių pavojaus signalų galima
nurodyti.

Jau buvo minėta, kad integracija – tai kartu ir gyvenimo kokybės
pagerėjimas: švaresnis vanduo, gaivesnis oras, geresnės kokybės prekės,
saugesnės ir geriau įrengtos darbo vietos. Tačiau visa tai kainuoja, o
galiausiai visos sąnaudos perkeliamos galutiniam prekių ar paslaugų
vartotojui – mums. Vadinasi, integracija ir narystė ES susijusi su kainų
(pvz., maisto, žemės ūkio produktų) pokyčiais arba, kitaip tariant, jų
kilimu. Paprastai toks kainų kilimas kompensuojamas darbo užmokesčio
augimu, tačiau visuomenė, be abejo, griežčiau stebi kainų lygio kitimą nei
atlyginimų didėjimą.

Neigiamą integracijos poveikį turėtų patirti maisto perdirbimo
įmonės, skerdyklos ir kiti gamintojai (dėl aukštesnių veterinarijos ir
fitosanitarijos standartų), pramonės ir paslaugų įmonės (dėl poreikio
investuoti į naujas technologijas, būtinybės teikti daugiau informacijos
valstybės institucijoms), valstybės institucijos (dėl poreikio keisti darbo
tvarką, persikvalifikuoti dė

ėl padidėjusio darbo krūvio ar, kai kuriais
atvejais, jų funkcijų sumažinimo). Integracija ir pasirengimas narystei ES
gali būti skausmingesnis smulkioms įmonėms ir smulkiems ūkininkams (dėl
padidėjusios konkurencijos ir aukštesnių kokybės standartų, sąnaudų
padidėjimo ir jų kompensavimo galimybių).

Truputį padidės bendras importo muitų lygis – padidės 90,2 mln.
litų, sumažės 10,8 mln. litų. Dėl to neigiamą poveikį patirs vartotojai bei
importuotojai. Kita vertus, padidės kai kurių vietinių gamintojų apsauga.
Prekyboje su Rusija išaugs arba atsiras muitai branduolinių reaktorių kuro
elementams, gamtinėms dujoms, kai kurioms chemijos prekėms, trąšoms,
automobiliams ir pan., o sumažės muitas benzinui.

Tiriant galimą ES direktyvų poveikį, nustatyta, kad labiausiai
nukentės Lietuvos įmonės, nepajėgsiančios finansuoti gaminių ir
technologijų modernizavimo, importuotojai iš Nepriklausomų Valstybių
Sandraugos šalių, pigioms ir prastesnės kokybės prekėms pirmenybę
teikiantys vartotojai. Jei gaminiai neatitiks ES standartų, juos bus
draudžiama įvežti. Integracija yra neatsiejamai susijusi su Lietuvos
ekonomikos restruktūrizavimu ir modernizavimu. Todėl restruktūrizavimo
pasekmės – persikvalifikavimas, būtinybė keisti darbo vietą – kurį laiką
gali sustiprėti ir padidėti. Kita vertus, negalima šių laikinų neigiamų
pokyčių priskirti tik integracijai į ES – bet kuriuo atveju Lietuva
privalėtų pertvarkyti savo ūkį, o be ES paramos šis procesas būtų dar
skausmingesnis ir truktų ilgiau.

4. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje pliusai?

Politine prasme narystė ES reikš Lietuvos stabilumo didėjimą,
tai, be jokios abejonės, bus juntama ir ekonomikoje. Juk verslas gali
sėkmingai vystytis tik ten, kur yra aiški ir daugiau ar mažiau stabili
įstatyminė bazė. Užsienio investicijos visuomet aplenks valstybę, kuri gali
neatlaikyti politinio ar ekonominio vidaus ar užsienio jėgų spaudimo. Todėl
integracija į ES ir narystė joje – tai realiausia galimybė šaliai sėkmingai
vystytis ir modernizuoti ūkį.

Narystė ES suteiks realius svertus, leisiančius Lietuvai
dalyvauti didžiojoje politikoje ir nelikti pasaulio užkampyje. Tapusi ES
nare Lietuva kartu taps tiesiogiai ateities Europos kūrime dalyvaujančia
valstybe. Lietuvos dalyvavimas Europos viršūnių taryboje, Europos
Komisijoje, ES Taryboje, Europos Parlamente ir kitose institucijose
užtikrins tokį mūsų “buvimą” Europoje, kokio Lietuva neturėjo nuo pat
vėlyvųjų viduramžių.

Narystė ES sustiprins kultūrinę Lietuvos priklausomybę Europai.
Ši kultūrinė priklausomybė turi didžiulę reikšmę pasitikėjimui tarp
piliečių, ūkio subjektų ir valstybių ir atitinkamai yra svarbi saugumo ir
net ekonominės gerovės sąlyga. ES teisės perėmimas bei narystė ES įtvirtins
modernią ir efektyvią ūkio ir kitų politikos sričių reguliavimo struktūrą
bei labai patobulins Lietuvos teisinę sistemą.

Narystė ES taip pat yra siejama su padidėjusiomis galimybėmis.
Pirmiausia tai padidėjusios galimybės aktyviam ir mobiliam visuomenės
sluoksniui. Studentija galės semtis žinių užsienio universitetuose, o
dėstytojai ir profesūra – jas ten skleisti. Meno ir kultūros žmonėms
integracija reikš prasiplėtusias galimybes ES kultūrai skirtose programose.

Verslininkai galės parduoti savo gaminius ar teikti paslaugas ne
tik trims milijonams tautiečių, bet ir dar keliems šimtams milijonų Europos
gyventojų. Be to, sumažės kliūčių verslui ES rinkoje. Kita vertus, naudos
turės vietos įmonės, nes jos bus geriau apsaugotos nuo konkurencijos iš
Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių, taip pat tos įmonės, kurios
iš NVS šalių importuos prekes, atitinkančias ES standartus. Narystė ES bus
naudinga ir ūkininkams, kurie pretenduos į ES paramą ir Bendrosios žemės
ūkio politikos lėšas. Tai reikš papildomas investicijas į ūkį, darbo vietų
kūrimą, galimybę imtis naujos veiklos (pvz., kaimo turizmo), pagaliau –
parduoti savo produkciją keliems šimtams milijonų Europos vartotojų.

Kaimo ir mažų miestelių gyventojams narystė ES (per ją
dalyvavimas ES regioninėje politikoje) reikš darbo vietų kūrimą ir geresnio
gyvenimo sąlygų užtikrinimą, nedarbo sumažinimą, galimybę plėtoti savo
verslą. Tokiu būdu mažės ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumai
tarp Lietuvos regionų (šio rodiklio skirtumas tarp apskričių siekia 2,5
karto). Ekspertų skaičiavimais, Lietuva, įstojusi į ES, kasmet gautų apie
400-600 mln. litų paramą ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti iš
ES struktūrinių fondų.

Kai dėl lėšų, kurias Lietuva gaus iš ES biudžeto, tai pirmaisiais
narystės metais mūsų šalis iš ES turėtų gauti apie 1,7 mlrd. litų, o įmokos
į ES biudžetą sudarytų apie 640 mln. litų, t.y. beveik tris kartus mažiau.
Turint omenyje, kad visas Lietuvos 2001 m. valstybės biudžetas yra maždaug
7,4 mlrd. litų, ši parama būtų išties juntama. Praėjus 4-5 metams po
Lietuvos įstojimo į ES, įplaukos iš ES biudžeto pasiektų apie 3,3-3,7 mlrd.
litų, tai reikštų 2,8-3,3 mlrd. litų grynųjų įplaukų. Žinoma, būtina sąlyga
šioms lėšoms gauti yra pačios Lietuvos finansinis dalyvavimas (vadinamasis
kofinansavimas). Paprastai tariant, maždaug du trečdaliai naujo kelio ar
tilto pastatymo išlaidų guls ant ES, trečdalis – ant Lietuvos pečių.

Griežti ES aplinkos apsaugos standartai, prekių ir paslaugų
kokybės reikalavimai, dėmesys, skiriamas vartotojų apsaugai, lems tai, ką
apibendrintai galima pavadinti gyvenimo kokybės pagerėjimu. Galima drąsiai
teigti, kad tik dėl integracijos į ES gersime švaresnį vandenį ir
kvėpuosime grynesniu oru tuoj, o ne, pavyzdžiui, po 5 metų (viena Lietuva
tiesiog būtų nepajėgi skirti tiek lėšų aplinkos apsaugai).

Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis narystės ES
pranašumas – tai atsivėrusios naujos galimybės. Ir tik nuo mūsų visų (tiek
valstybės, tiek kiekvieno piliečio) priklausys, ar mes sugebėsime jomis
pasinaudoti.

5. Ekonominis bendradarbiavimas su Europos Sąjunga

5.1. Prekyba su Europos Sąjunga

2001 m. Lietuvos eksportas į ES šalis sudarė 32,52%, o importas
iš ES – 46,49% viso Lietuvos eksporto ir importo. 2002 m. Lietuvos
eksportas ir importas į ES ir iš ES sudarė 37,98% ir 50,16% viso Lietuvos
eksporto ir importo. Didžiausi prekybos partneriai yra Vokietija, Danija,
Italija, Jungtinė Karalystė, Švedija, ir Prancūzija. Prekybos apyvarta su
šiomis valstybėmis . 2002 m. sudarė 77,50% visos apyvartos su ES.

Prekybos apyvarta su ES 2001m., lyginant su 2002 m, išaugo 11,2%
ir sudarė 45,4% bendros Lietuvos užsienio prekybos apyvartos; eksportas
išaugo 12,2%, importas – 10,8%. 2002 metais apie 50% visų Lietuvoje
gaminamų pramoninių prekių buvo eksportuojama. 2002 m., kaip ir 2001 m., ES
išliko pagrindine Lietuvos prekybos partnere.

Lyginant importo iš Europos Sąjungos struktūrą bei augimo tempus,
pažymėtinas augalinės kilmės produktų, tekstilės importo augimas. 2002 m.,
lyginant su 1997 m., mašinų ir įrengimų importas padidėjo 29%, tekstilės
produktų – 20%, augalinės kilmės produktų – 13%.

2002 m., lyginant su 2001 m., tekstilės produktų eksportas į ES
padidėjo 165%, mašinų ir įrengimų – 175%, augalinės kilmės produkcijos –
44,1%, chemijos produktų – 30%. Kita vertus, netauriųjų metalų eksportas į
ES sumažėjo 11,0%, medienos ir jos produktų – 11,1%,gyvulininkystės-21,9%.

Lietuvos importo iš ES struktūra 1997-2001 m.

|Grupė|Produktai |1997(%) |1998 |1999 |2000 |2001 |
| | | |(%) |(%) |(%) |(%) |
|II |Augalinės kilmės |5,5 |3,8 |3,1 |3,0 |3,5 |
| |produktai | | | | | |
|IV |Maisto produktai, |6,3 |6,8 |6,6 |5,8 |4,9 |
| |alk., tabakas | | | | | |
|VI |Chemijos produktai |8,5 |8,1 |9,0 |9,2 |9,1 |
|XV |Netaurieji metalai |4,2 |5,0 |5,4 |5,9 |5,8 |
|VII |Plastmasės gaminiai |5,0 |5,8 |5,8 |5,7 |5,5 |
|XI |Tekstilės produktai |13,5 |12,9 |11,5 |11,3 |12,3 |
|XVI |Mašinos ir įrengimai|30,9 |23,1 |23,4 |22,8 |23,3 |
|XVII |Transporto priemonės|9,8 |11,8 |14,9 |18,1 |17,9 |
| |Viso: |83,7 |77,3 |79,6 |81,8 |82,3 |

Lietuvos eksporto į ES struktūra 1997-2001 m.

|Grupė|Produktai |1997 |1998 |1999 |2000 |2001 |
| | |(%) |(%) |(%) |(%) |(%) |
|I |Gyvulininkystės |13,6 |10,5 |6,1 |5,7 |3,9 |
| |produkcija | | | | | |
|VI |Chemijos produktai |18,5 |15,2 |16,1 |12,6 |14,7 |
|IX |Mediena ir jos |8,0 |12,4 |13,1 |11,3 |9,0 |
| |gaminiai | | | | | |
|XI |Tekstilės produktai|19,0 |24,0 |30,6 |33,9 |35,2 |
|XV |Netaurieji metalai |9,9 |13,3 |7,1 |5,9 |4,7 |
|XVI |Mašinos ir |4,5 |7,6 |10,4 |10,4 |10,9 |
| |įrengimai | | | | | |
| |Viso: |73,5 |83,1 |83,4 |79,8 |78,4 |

5.2. Lietuvos integracijos į ES poveikis biudžetui

 

Būsima narystė ES Lietuvai turės reikšmingų finansinių padarinių.
Apskritai narystė ES paveiks pajamų surinkimą, išlaidų valdymą (biudžeto
vykdymą) ir apskaitą bei valstybės biudžeto planavimą (pajamas, išlaidas,
fiskalinę padėtį). Dėl didelio politikų ir visuomenės susidomėjimo Lietuvos
sistemos, skirtos narystės ES padariniams valstybės finansams valdyti, turi
būti Modernios reguliavimo sistemos perėmimas bei lengvesnis patekimas į
bendrąją ES rinką yra esminiai Lietuvos ekonomikos augimo veiksniai. Galima
prognozuoti, kad, padidėjus masto ekonomijai, pagreitės pramonės
restruktūrizacijos tempai, išaugs prekybos su ES apimtis, atsiras daugiau
tyrimų ir plėtros galimybių. Prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo judėjimo
laisvių užtikrinimas paskatins efektyvesnį išteklių paskirstymą ir gamybos
iškraipymų pašalinimą. Įvedus vieningą valiutą, išnyks pervedimo ir keitimo
kaštai, taps efektyvesnė prekyba bei kitokie ekonominiai mainai.

5.3. Lietuvos narystės ES nauda ir kaštai

Tiksliai, kiekybiškai nustatyti Lietuvos narystės ES ekonomines
pasekmes sudėtinga. Galimų kiekybinių Lietuvos narystės ES ekonominių kaštų
bei naudos apskaičiavimai priklauso nuo to, kada prognozuojama Lietuvos
narystė ES, kiek per tą laikotarpį pasikeis Lietuvos ūkio rodikliai ir
struktūra, kaip keisis ES reguliavimo sąranga. Tačiau vieningos rinkos
sukūrimo ES pasekmių tyrimai rodo, kad ES valstybėse narėse nuo devintojo
dešimtmečio pabaigos padidėjo konkurencija ir jos įmonių konkurencingumas,
masto ekonomija (pagreitintas pramonės restruktūralizacijos tempas,
prekybos regionalizacija, daugiau tyrimų ir plėtros galimybių),
investicijos ir ekonominio augimo tempai. Taip pat pastebėta teigiama įtaka
smulkiam ir vidutiniam verslui, darbo vietų kūrimui. Šias pasekmes tiksliai
įvertinti galima tik ilgalaikėje perspektyvoje. Tikėtina, kad dėl “žemų”
Lietuvos starto pozicijų dėl narystės poveikio BVP metinis augimas galėtų
padidėti 2-3 procentais. Kaip teigiama iki šiol Lietuvoje atliktose
studijose, narystė ES sukeltų stipresnį konkurencinį spaudimą Lietuvos
kompanijoms ir per trumpą laikotarpį būtų ženkliai perskirstytos pajamos
tarp ūkio šakų ir kompanijų. Trumpuoju laikotarpiu Lietuvoje ištekliai
greičiausiai bus telkiami darbui imliose ūkio šakose (tekstilės, medienos
pramonėje), kuriose Lietuvos kompanijos, išsilyginus kainoms, turės
santykinį pranašumą prieš atitinkamas ES kompanijas. Didžiausius kainų
sulyginimo ir prisitaikymo kaštus gali patirti mašinų gamybos bei kai
kurios kitos sunkiosios pramonės šakos. Išteklių perskirstymas darys
skirtingą poveikį Lietuvos vartotojams ir gamintojams, pavyzdžiui,
žemdirbiai turėtų gauti papildomų pajamų Lietuvos vartotojų ir ES mokesčių
mokėtojų sąskaita. Kaupimo pasekmės atsiranda dėl prekybos poveikio
nacionalinių išteklių lygiui ir yra susijusios su gamybos veiksnių kaupimo
tempu. Jos pasireikš per ilgesnį laikotarpį ir labai priklausys nuo
vyriausybės makroekonominės politikos, skatinančios privačias investicijas
į Lietuvos ūkį. Išdėstymo pasekmės yra susijusios su geografiniu esamų
išteklių paskirstymu. Lietuvą galima laikyti tranzito centru, kuriame
gaminama produkcija skirta tiek eksportui į Vakarus, tiek į Rusijos rinką.
Manoma, kad, kai maža šalis integruojasi į didelę erdvę, ji patiria
neproporcingai didelę naudą BVP augimo atžvilgiu, tačiau tai kartu reiškia,
kad didėja mažos šalies trumpalaikiai prisitaikymo kaštai. Narystė ES
apskritai siejama su teigiamu poveikiu valstybės kandidatės politikos
vykdymo stabilizavimui, reformų konsolidavimui ir investuotojų pasitikėjimo
didinimui. Lietuva turės galimybę konkuruoti stabilesnėje ir labiau
prognozuojamoje tarptautinėje rinkoje, perimti efektyvesnio ekonomikos
valdymo patirtį. Kalbant apie vieningos valiutos įvedimą, kaip ir visoje
ES, išnyks pervedimo ir keitimo kaštai, taps efektyvesnė prekyba bei
kitokie ekonominiai mainai .

6. Derybų rezultatai ekonominių požiūriu

6.1. Laisvas prekių judėjimas – derybų rezultatas

Pereinamasis laikotarpis vaistų registravimo reikalavimų
laikymuisi pagal ES normas iki 2007 m. sausio 1d. Vaistai, esantys Lietuvos
rinkoje neturės būti perregistruojami pagal ES reikalavimus iki Lietuvos
narystės ES pradžios 2004 m., o galės būti parduodami rinkoje iki kol
nepasibaigs jų 5-erių metų įregistravimo terminas, vėliausiai iki 2007 m.
sausio 1 d. Kadangi tam, kad vaistą užregistruoti, būtina atlikti nemažai
brangiai kainuojančių tyrimų, pereinamasis laikotarpis sudarys galimybę
vaistų gamintojams ir prekiautojams paskirstyti vaistų perregistravimo
kaštus per ilgesnį periodą. Vartotojams pereinamasis laikotarpis bus
naudingas tuo, kad nors ir nežymus vaistų pabrangimas neįvyks staigiai, o
palaipsniui. Be to, pereinamasis laikotarpis leis populiarių ir nebrangių
vaistų gamintojams ar prekybininkams per ilgesnį laiką sukaupti reikalingų
lėšų vaistų registracijos atnaujinimui.
Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai laisvo prekių judėjimo srityje:

• Svarbiausias narystės privalumas – netarifinių kliūčių prekybai

panaikinimas (pvz., standartų ir kitų reikalavimų, keliamų

prekių saugai, suvienodinimas arba kitų kliūčių prekybai

panaikinimas). Dėl šios priežasties bei taikant abipusio

pripažinimo principą Lietuvoje pagamintos prekės pagal čia

galiojančius reikalavimus, bus pripažįstamos kitose ES šalyse.

• Kadangi prekės lengviau cirkuliuos iš/į Lietuvą, Lietuvos

rinkoje bus didesnis prekių pasirinkimas, o Lietuvos gamintojams

bus lengviau skverbtis į kitų ES šalių rinkas.

• Dėl aukštesnių reikalavimų ir efektyvesnės rinkos priežiūros

institucijų veiklos Lietuvoje cirkuliuojančios prekės bus

kokybiškesnės, sveikesnės ir saugesnės vartotojams bei aplinkai.

• Viešųjų pirkimų srityje teigiamą poveikį pajus mokesčių

mokėtojai (nes viešosios lėšos bus panaudotos efektyviau),

valstybė (nes racionaliau bus panaudojamos centrinės vyriausybės

ir savivaldybių lėšos), vartotojai (nes pagerės viešųjų paslaugų

kokybė), ūkio subjektai (nes bus didesnis jų dalyvavimo

konkursuose skaidrumas, taip pat galimybės dalyvauti konkursuose

tiek Lietuvoje, tiek ES šalyse).

• Vaistų, kosmetikos ir medicinos gaminių srityje narystė ES

skatins gaminti kokybiškesnę ir saugesnę produkciją, bus

skaidresnė vaistų įteisinimo procedūra, atsiras laisvė platinti

gaminamus arba importuojamus produktus visoje ES. Antra vertus,

prisitaikymo prie ES reikalavimų sunkumus pajus vaistų

gamintojai ir prekiautojai (dėl būtinų pertvarkymo kaštų), taip

pat galimas nežymus vaistų pabrangimas, kuris dėka išsiderėto

pereinamojo laikotarpio įvyks palaipsniui iki 2007 metų.

• Maisto produktų srityje tiesioginę naudą gaus vartotojai, kurie

turės galimybę įsigyti kokybiškus ir saugius maisto produktus,

gauti išsamią informaciją apie jų sudėtį.

• Po vienkartinių pradinių investicijų teigiamą poveikį pajus

cheminių medžiagų ir preparatų gamintojai, kadangi palengvės šių

medžiagų tiekimas ES rinkai. Pagerės ir naudojimosi sąlygos jų

vartotojams.

• Stiklo, tekstilės, avalynės, skalbimo priemonių, trąšų ir

medienos produktų srityje akivaizdžią naudą gaus atitinkamos

produkcijos vartotojai (nes išaugs prekių kokybė ir jos

garantijos), taip pat produkcijos eksportuotojai (nes bus

pašalinti apribojimai patekti į ES rinką). Dėl skalbimo

priemonių (ploviklių) kokybės pagerėjimo sumažės natūralios

gamtinės aplinkos, ypač vandens tarša.

K: Kokį bendrą teigiamą poveikį turės narystė ES?

A: Lietuvos gamintojams atsiveria geresnės galimybės vystyti gamybą ir
prekybą skverbiantis į didžiausią pasaulyje ES rinką. Lietuvoje dėl
didesnės konkurencijos padaugės prekių, pakils jų kokybė.

6.2. Laisvė teikti paslaugas – derybų rezultatas

Pereinamasis laikotarpis iki 2007 m. gruodžio 31 d. dėl indėlių
draudimo sistemos pilno suderinimo su direktyvos 94/19/EB nuostatomis.
Pereinamasis laikotarpis būtinas, kad indėlių draudimo sistema, sėkmingai
žengusi pirmuosius žingsnius, įsitvirtintų Lietuvoje kaip bankinio
sektoriaus stabilumo garantas. Augant indėliams Lietuvos bankuose, augs ir
draudimo suma, todėl 2007 m. pasiekus minėtos direktyvos reikalaujamą
draudimo sumą (20 tūkst. eurų) ir išmokos dydžius, padėtis indėlių rinkoje
bus adekvati bendrai situacijai.

Pereinamasis laikotarpis iki 2007 m. gruodžio 31 d. dėl
investuotojų kompensavimo sistemos pilno suderinimo su direktyvos 97/9/EB
nuostatomis. Investicijų draudimo sistemos pagal ES teisę turi garantuoti
iki 20 tūkst. eurų (apie 70 tūkst. litų) kompensaciją, jeigu dėl
investicines paslaugas teikiančios bendrovės nemokumo investuotojai
praranda jai patikėtas lėšas ar vertybinius popierius. Numatoma laipsniškai
garantuoti ES reikalavimus atitinkančią kompensacijos sumą. Per kiek laiko
bus sukaupta specialiame fonde lėšų, kurių prireiks sistemos funkcionavimo
pradžiai, priklausys nuo to, kokia pradinė kompensavimo suma bus
patvirtinta ir kokio dydžio įmokas mokės rinkos dalyviai. Garantuojamos
kompensacijos suma bus laipsniškai didinama, atsižvelgiant į dabartines
gyventojų pajamas, iki 2007 m. gruodžio 31 dienos.

Lietuva prašė priskirti Lietuvos kredito unijas prie direktyvos
2000/12/EB 2 straipsnio 3 dalyje išvardytų institucijų, o Centrinei kredito
unijai numato taikyti 1 mln. eurų minimalaus pagrindinio kapitalo
reikalavimą pagal direktyvos 2000/12/EB 5 straipsnio 2 dalį. Kredito unijų
teikiamų paslaugų bei atliekamų operacijų tikslas kitoks nei kitų kredito
įstaigų, kiti veiklos kriterijai bei visiškai savita struktūra, kuri
grindžiama ypatingais narystės reikalavimais. Kredito unijos dėl savo
menkos apimties nesugebėtų vykdyti ES finansinių direktyvų reikalavimų.
Visų pirma tai susiję su reikalavimais kapitalui. Pradėjus taikyti kredito
unijoms ES direktyvų reikalavimus, pajininkai privalėtų sukaupti bent
minimalų (1 mln. eurų) pajinį kapitalą, o tai praktiškai nerealu, tokiu
būdu kredito unijų veikla gali būti sužlugdyta ir pakirstas pasitikėjimas
prasidėjusiu ir besiplečiančiu kooperatiniu judėjimu Lietuvoje.
Skaudžiausių pasekmių patirtų kredito unijų nariai ir jų šeimos, nes jie
prarastų savo pajus arba patirtų finansinių nuostolių.
Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai laisvės teikti paslaugų
srityje:

• Lietuvos fiziniai bei juridiniai asmenys galės laisvai teikti

komercinės veiklos paslaugas visoje ES teritorijoje.

• Lietuvos finansų įstaigos galės teikti paslaugas visoje ES

teritorijoje.

• Dėl privalomo autotransporto priemonių valdytojų civilinės

atsakomybės draudimo žymiai pagerės žalą autoįvykiuose patyrusių

piliečių padėtis, stipriai padidės draudimo bendrovių

sukaupiamos lėšos, kas gali ženkliai pagerinti investicinį

klimatą šalyje. Antra vertus, padidės išlaidos transporto

priemonėms išlaikyti.

• Bankų sektoriuje sustiprės komercinių bankų priežiūra, padidės

efektyvumas, išsiplės jų teikiamų paslaugų spektras ir pagerės

kokybė, jų veikla taps skaidresnė, kas didins pasitikėjimą visa

sistema.

• Draudimo sektoriuje draudėjai gaus platesnį paslaugų

pasirinkimą, geresnę jų interesų apsaugą.

• Ryšium su indėlių garantijų sistemos įgyvendinimu padidės

pasitikėjimas bankais.

• Padidės saugumas finansiniams investuotojams.

• Dėl geresnės asmens duomenų apsaugos sustiprės asmenų privatumo

teisės garantijos.

K: Kokį bendrą teigiamą poveikį turės narystė ES?

A: Teigiamas poveikis narystė ES šiame skyriuje susijęs su
ekonominiais pranašumais: įsijungimu į stabilų ekonominį bloką, priėjimu
prie didžiulės ir turtingos rinkos, išaugusiu užsienio investuotojų
pasitikėjimu, aukštesne gyvenimo kokybe. Steigimosi teisė garantuos kaip
Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims, taip ir ES šalių narių
fiziniams ir juridiniams asmenims, be jokių apribojimų visoje ES
teritorijoje steigti įmonės ir jų filialus, bei teikti savarankiškai
dirbančiųjų paslaugas.

6.3. Konkurencijos politika – derybų rezultatas

Pereinamųjų laikotarpių neprašoma.
Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai konkurencijos srityje/Kokį
bendrą teigiamą poveikį turės narystė ES:

• Lietuvoje pradėjus veikti Europos Bendrijos konkurencijos

taisyklėms (faktiškai jos jau dabar yra perkeltos į atitinkamus

Lietuvos teisės aktus), visoje ES bendrojoje rinkoje veikiantys

ūkio subjektai, tame tarpe ir Lietuvos ūkio subjektai privalės

laikytis sąžiningos konkurencijos taisyklių, nesudarinėti

draudžiamų susitarimų, turinčių tikslą riboti konkurenciją,

nepiktnaudžiauti savo dominuojančia rinkoje padėtimi, laikytis

koncentracijos rinkoje taisyklių.

• Bus griežtai reglamentuojama valstybės institucijų, įstaigų ir

kitų valstybės pagalbos teikėjų veikla teikiant finansinę paramą

tam tikriems ūkio subjektams arba kai kurių prekių gamybai ar

paslaugų teikimui, tuo būdu suteikiant jiems išskirtinę

ekonominę naudą ir sudarant sąlygas iškreipti konkurenciją.

To pasėkoje teigiamą poveikį pajus visi ūkio subjektai, kuriems bus
sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti rinkoje bei visi Lietuvos vartotojai,
kuriems bus suteikta galimybė rinktis kokybiškiausią ir pigiausią prekę .

6.4. Pramonės politika – derybų rezultatas

Pereinamųjų laikotarpių neprašoma.
Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai pramonės politikos srityje:

• Pažymėtinas žymus Lietuvos pramonės eksportinio potencialo

padidėjimas ryšium su įstojimu į ES.

• Dėl padidėjusios konkurencijos silpnos, nekonkurencingos įmonės,

bus priverstos persitvarkyti arba išeiti iš rinkos kas turi tiek

teigiamų (išaugęs konkurencingumas, darbo našumas), tiek

neigiamų pusių (persitvarkymo kaštai, darbo netekimas,

socialinės išmokos).

• Įmonėms gali tekti papildomos išlaidos investicijų pavidalu

siekiant atsilaikyti prieš ES šalių įmonių konkurencinį

spaudimą.

• Dėl sumažėjusių įėjimo ir išėjimo iš rinkos barjerų sustiprės

konkurencija ir padidės išteklių naudojimo racionalumas, pagerės

inovacijų diegimas pramonėje, bus sukurtos palankesnės sąlygos

smulkiam ir vidutiniam verslui.

• Dėl mažesnių darbo jėgos kaštų į Lietuvą gali būti perkelta ES

rinkai gaminančios įmonės iš dabartinių ES narių.

• Padidės pramonės augimo tempai, kas teigiamai veiks BVP augimą

ir užsienio prekybos balansą.

• Spartesnė eksporto plėtra prisidės prie mokėjimų balanso

gerinimo.

• įsijungimas į tarptautinį darbo pasidalijimą užtikrins

ekonomikos stabilumą ir jos ilgalaikės plėtros perspektyvas.

• Užimtumo ir atlyginimų didėjimas ilgainiui atneš teigiamas

permainas ir socialinėje sferoje – sumažės jaunimo emigracija į

užsienio šalis, sumažės (iš lėto) nedarbas šalyje,

• Dėl visuotinio aplinkosaugos reikalavimų taikymo sumažės

aplinkos tarša.

• ES reikalavimus atitinkančių teisės aktų dėka jau dabar gerokai

supaprastinta komercinė veikla: įdiegtos paprastesnės įmonių

bankroto procedūros, leisiančios bankrutuojančioms įmonėms

lengviau atsiskaityti su darbuotojais ir kreditoriais,

supaprastintos įmonių restruktūrizavimo procedūros.

• Rengiantis narystei ES priimta vidutinės trukmės pramonės

politikos strategija, kuri aiškiai apibrėžė prioritetines

Lietuvos ūkio raidos kryptis, gamintojai ir investuotojai gali

lengviau pasirinkti kaip kurti ir plėtoti savo verslą.

• Rengiantis narystei ES priimtas valstybės paramos įstatymas,

suvienodintos konkurencinės sąlygos gamintojams, sukurta

skaidresnė verslo aplinka, atitinkanti Bendrosios rinkos

reikalavimus.

• Rengiantis narystei ES priimti teisės aktai (pvz., 1999 sausio

12 d. patvirtinta Nacionalinė kokybės programa, numatanti ISO

9000 ir ES standartų diegimą), kurie prisidės prie lietuviškos

pramonės produkcijos kokybės bei konkurencingumo gerinimo.
K: Kokį bendrą poveikį turės narystė ES?
A: Įstojusi į ES Lietuva savarankiškai kurs ir vykdys savo pramonės
politiką. Narystė ES paskatins mūsų pramonės konkurencinį stiprėjimą,
atsiras didesnės eksporto pramonės gaminiais galimybės, kylanti pramonė
turėtų prisidėti prie bendro ekonominio šalies pakilimo. Priimti teisės
aktai sukuria palankesnę ir skaidresnę aplinką pramonės plėtrai bei
investicijoms.

7. Išvados

Derybas dėl narystės ES galima suvokti kaip platesnio proceso –
Lietuvos pasirengimo narystei ES – sudedamąją dalį, iš esmės kaip galutinį
stojimo į ES etapą. Siekdama tapti ES nare Lietuva turi perimti ir
įgyvendinti ES vidaus taisykles (teisinių ir administracinių taisyklių
rinkinį) iki narystės ES datos. Kitaip sakant, perimti ES “klubo” vidaus
taisykles ir mokėti pagal jas gyventi. Tam reikia atlikti ūkio
modernizavimo reformas, leisiančias sukurti rinkos ekonomiką ir atlaikyti
konkurenciją, stiprinti valstybės valdymą, derinti Lietuvos teisės aktus
prie ES teisės aktų, užtikrinti jų įgyvendinimą. Tapusi ES nare Lietuva
gaus paramą iš Europos Sąjungos (iš vadinamųjų ES struktūrinių fondų). Ši
parama bus skiriama žemės ūkiui, regionų, infrastruktūros plėtrai. Todėl
derybose buvo tariamasi ir dėl finansinių Lietuvos dalyvavimo ES sąlygų.
Dėl vadinamojo “finansinio derybų paketo” buvo deramasi paskutiniame derybų
etape. Pagrindiniai aptariamieji klausimai – žemės ūkio produkcijos kvotų
nustatymas, išmokų ūkininkams dydžiai, paramos apimtis aplinkos,
transporto, infrastruktūros plėtrai.

Įstojimas į Europos Sąjungą užtikrintų politinį ir ekonominį
stabilumą ,skatintų ekonomikos vystymąsi. Įsijungimas į Bendrąją Rinką
mums būtų visapusiškai naudingas. Todėl vienas svarbiausių Lietuvos
tikslų artimiausiu metu yra pradėti integraciją į Europos Sąjungą. Sėkminga
ekonominių reformų eiga bei mūsų gebėjimas perkelti į Lietuvos teisę ir
praktikoje įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus mums teikia
pasitikėjimo savo jėgomis .

8. Literatūros sąrašas

1. Vidmantas Purlys „Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje“;

2. Wimas Koko „Europos sąjungos plėtra. Pasiekimai ir uždaviniai“;

3. Interneto svetainė – http://www.euro.lt/

———————–
[pic]

Leave a Comment