Darbo užmokestis ir išskaitymai iš jo

VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA

Neakivaizdinis skyrius Buhalterinės apskaitos specialybė NB00b

DARBO UŽMOKESTIS IR IŠSKAITYMAI IŠ JO

KURSINIS DARBAS

Studentė __________________________________________

Kursinio darbo vadovė _________________________________ Rita Davidavičienė

Vilnius, 2003

Turinys

ĮVADAS ..............................2
DARBO UŽMOKESTIS ..............................3
MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. JOS KITIMAI ..........................4
DARBO UŽMOKESTIS ESANT NUKRYPIMŲ NUO NORMALIŲ DARBO SĄLYGŲ ....5
VIDUTINIS DARBO UŽMOKESTIS .........................6
KASMETINIŲ ATOSTOGŲ APMOKĖJIMAS ....................9
IŠMOKOS ATLEIDŽIANT DARBUOTOJĄ IŠ DARBO .................10
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS. NEAPMOKESTINAMASIS PAJAMŲ DYDIS ......10
VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS. PRIVALOMOJO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKŲ TARIFAI ..............................14
LIGOS, MOTINYSTĖS IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPŲ MOKĖJIMAS .......15
ĮMOKOS Į GARANTINĮ FOMDĄ .........................16
IŠSKAITŲ IŠ DARBO UŽMOKESČIO PAGRINDAI ..................17
DARBO UŽMOKESČIO IR MOOKESČIŲ, IŠSKAITOMŲ IŠ DARBO UŽMOKESČIO REGISTRAVIMAS BUHALTERINĖJE APSKAITOJE ......................18
DARBO UŽMOKESTIS “VOKELIUOSE” .....................20
IŠVADOS ..............................22
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS .............................23
PRIEDAI

DARBO UŽMOKESTIS IR IŠSKAITYMAI IŠ JO

Įvadas

Kiekvienas žmogus atlikdamas darbą, tikisi teisingo bei sąžiningo atlygio. Iš darbo žmogus tikisi ne tik dvasinio, moralinio pasitenkinimo bei savęs realizavimo, bet ir materialinio atlygio bei naudos. Jeigu dėl moralinio atlygio bei pasitenkinimo savo darbu norminių dokumentų nėra, tai priklauso nuo pačio darbuotojo, jo darbdavio bei darbo aplinkos, tai materialinį atlygį už darbą reglamentuoja nemažas kiekis įvairiausių norminių dokumentų, priimtų įvvairiuose valdininkų lygiuose (seimas, ministerija, mokesčių inspekcija ir t.t). Lietuvoje darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (priimtas 2002 birželio 04 d., įsigaliojo nuo 2003 sausio 01 d.), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (priimtas 2002 liepos 02 d., įsigaliojo 2003 sausio 01 d.) bei kiti Lietuvos Respublikos norminiai dokumentai.
Savo da

arbe pamėginsiu apžvelgti Lietuvos gyventojų darbo užmokesčio mokėjimo,skaičiavimo ir atspindėjimo apskaitoje tendencijas bei kitimus paskutiniais metais, mokesčių susijusių su darbo užmokesčiu kitimus. Pamąstysiu, kodėl Lietuvos įmonėse vis dar populiarūs atlyginimai „vokeliuose“, žvilgsnis į „vokelius“ iš darbuotojo ir darbdavio pozicijų.

DARBO UŽMOKESTIS. MOKĖJIMO UŽ DARBĄ BŪDAI, RŪŠYS IR SISTEMOS

Lietuvos Respublikoje darbo užmokesti reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, patvirtintas 2002 m. birželio 04 d. įstatymu Nr. IX-926, įsigaliojęs nuo 2003 sausio 01 d.
Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Vyrams ir mooterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Darbo užmokestis mokamas pinigais.
Yra du mokėjimo už darbą būdai:
v laikinė sistema;
v vienetinė sistema.
Esant laikiniai formai, darbo kiekis išreiškiamas atidirbtu laiku
Esant vienetiniai formai, darbo kiekis išreiškiamas pagamintos produkcijos ar atlikto darbo vienetų skaičiumi.
Yra dvi laikinės mokėjimo už darbą sistemos:
v laikinė paprastoji;
v laikinė premijinė.
Esant laikinei paprastajai sistemai, darbuotojams apmokama už atidirbtą laiką tik pagal tvirtai nustatytus atlygius.
Esant laikinei premijinei sistemai, be pagrindinio uždarbio darbuotojams dar mokamos premijos.
Vienetinės darbo apmokėjimo formos:
v vienetinė paprastoji;
v vienetinė premijinė;
v vienetinė progresyvinė;
v akordinė.
Vienetinė paprastoji si

istema – darbininkui mokama už kiekvieną pagamintos produkcijos arba atlikto darbo vienetą pagal nustatytus įkainius.
Vienetinė premijinė – be pagrindinio uždarbio darbininkui dar mokama ir premija.
Vienetinė progresyvinė – už išdirbį pagal normas mokama pagal nustatytą įkainį, o už išdirbį virš normos mokama taikant didesnį, vis didėjantį įkainį.
Akordinė sistema – apmokama ne už atskirus darbus, o už visą atliktų darbų kompleksą pagal sustambintą įkainį.
Darbo užmokestis gali būti dviejų rūšių
v pagrindinis – darbo užmokestis, kuris mokamas už dirbtą laiką, įskaitant ne dėl darbuotojo kaltės prastovėtą laiką.
v papildomas – mokamas pagal galiojančius įstatymus už nedirbtą laiką (pvz. Už atostogas).
Darbo apmokėjimas tiesiogine prasme reiškia santykius tarp darbdavio ir dirbančiojo. Plėtojantis rinkos ekonomikos santykiams, tarifiniai atlygiai ir algų kitimas nustatomas ir keičiamas savarankiškai. Svarbus apmokėjimo už darbą principas yra teisingas užmokestis už realius darbo rezultatus, kuris skatina kiekvieną darbuotoją panaudoti visus sugebėjimus geriau ir išradingiau dirbti. Geri rezultatai bus tada, kai dirbantysis darbe realizuos savo asmeninius gabumus ir kai jo atlyginimo dydis tiesiogiai priklausys nuo tų galutinių rezultatų, kurie atspindi darbo kiekį ir kokybę, darbo aktyvumą.
Darbo užmokestis priklauso nuo darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje, darbo kiekio ir kokybės bei įmonės veiklos rezultatų. Valstybė nustato tik minimalų valandinį atlygį (minimalią mėnesinę algą); darbuotojo valandinis (mėnesinis) darbo užmokestis negali būti mažesnis už įstatymo nustatyta minimalų va
alandinį atlygį (mėnesinę algą).

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. JOS KITIMAI

Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyti didesni negu minimalūs darbo užmokesčio dydžiai. Darbuotojo darbo užmokestis negali būti mažesnis, nei Vyriausybės nustatyti minimalūs darbo užmokesčio didžiai.
Vyriausybė 2003 liepos 18 d. nutarimu Nr.937 nusprendė darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose (tarp jų ir biudžetinėse), neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, nuo šių metų rugsėjo 1 d. padidinti:
v minimalų valandinį atlygį iki 2,67 lito (dabar yra 2,53 lito);
v minimaliąją mėnesinę algą iki 450 litų (šiuo metu – 430 litų);
Pavyzdys
Darbuotojas dabar gaunantis minimaliąją mėnesinę algą – 430 litų, kuriam taikomas pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir kuriam nevykdomi jokie papildomi atskaitymai iš atlyginimo (baudos, alimentai ar kiti atskaitymai pagal vykdomuosius raštus), atskaičius privalomus mokesčius „į rankas“ gautų: 430 – ((430 – 290)*33%) – (430 *3%)=370,90 lt.
Nuo rugsėjo 1 d., padidėjus minimaliai mėnesiniai algai – 450 litų, tas pats darbuotojas esant tom pačiom sąlygom gautų: 450 – ((450 – 290)* 33%) – (450 *3%)=383,70 lt.
Darbdavys už darbuotoją mokesčių turės sumokėti:
kai minimali mėnesinė alga 430 litų – (430 *31%) + (430*0,2%) =134,16 lt.
kai minimali mėnesinė alga 450 litų – (450 *31%) + (450*0,2%) =140,40 lt

Minimalių išmokų dydžiai (1 lentelė)
Mėnuo Minimalus gyvenimo lygis Minimali mėnesinė alga Minimalus valandinis atlygis Valst. Soc. Draudimo pensija Bazinė mėnesinė alga Bazinis valandinis atlygis
1998
balandis 120 400 2,36 132 105 0,62
gegužė 125 400 2,36 138 105 0,62
birželis 125 430 2,53 138 105 0,62
2002
rugsėjis 125 430 2,53 147 105 0,62
2003
balandis 125 430 2,53 147 105 0,62
gegužė 125 430 2,53 152 105 0,62
rugsėjis 125 450 2,67 105 0,62

Dabar galiojantys minimalaus darbo užmokesčio dydžiai nesikeitė daugiau kaip 5 metus,- nuo 1998 birželio 1 d. Tačiau mi

inimalus darbo užmokestis padidės ne visiems Lietuvos dirbantiesiems.
Trišalės tarybos 2003 m. liepos 10 d. posėdyje pritarta ir, į tai atsižvelgdama, Vyriausybė nutarė nedidinti minimalios mėnesinės algos:
v žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuoto žemės ūkio produkcijos per praėjusius kalendorinius metus sudaru daugiau kaip 50 proc. visų pajamų;
v ūkininkų samdomiems darbuotojams;
v valstybės politikams (Seimo nariams, Vyriausybės nariams, savivaldybių merams ir jų pavaduotojams), teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams bei valstybės tarnautojams, kuriems atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka pareiginių algų ir priedų bei priemokų dydžiai priklauso nuo minimalios mėnesinės algos.
Tačiau reikėtų pabrėžti, kad žemės ūkyje dirbantiems ir kitiems, kuriems nedidinama minimali mėnesinė alga, nuo rugsėjo 1 d. tūrės būti taikomas šiek tiek didesnis minimalus valandinis atlygis – 2,55 lito (vietoje dabar galiojančio 2,53 lito). Tai susiję su tuo, jog pastaraisiais metais padaugėjo švenčių ne darbo dienų – prisidėjo Tarptautinė darbo diena – gegužės 1-oji ir Žolinė – rugpjūčio 15 d. dėl to, šiek tiek sumažėjus vidutiniam mėnesio darbo valandų skaičiui, dviem centais padidėjo minimali darbo valandos kaina. Be to, įvertinant tai, jog kitais metais įsigalios dar viena šventės diena – Rasos (Joninės), Vyriausybei teks patikslinti 2004 metų minimalaus valandinio atlygio dydį.
Esant vienetiniam darbo apmokėjimui, privalu peržiūrėti ir padidinti žemiausios kvalifikacijos darbų įkainius, nes nustatyti darbo įkainiai turi garantuoti įvykdžius išdirbio normas, vienetinį užmokestį ne mažesnį už minimalų vienetinį atlygį (valandos – nuo rugsėjo 1 d. – 2,67 lito; dienos (pamainos), kuris nustatomas minimalų valandinį atlygį padauginus iš dienos (pamainos) darbo valandų skaičiaus; arba mėnesio – minimalus valandinis atlygis padaugintas iš mėnesio darbo valandų skaičiaus).
Pavyzdys
Darbuotojas dabar gaunantis minimalų valandinį atlygį – 2,53 litų, už 8 val. pamainą gautų: 2,53*8=20,24 lt. Už mėnesį esant 22 darbo dienom: 20,24*22=445,28 lt (2,53*176(mėnesio darbo valandų sk.)=445,28 lt.)
Tarkime, kad šiam darbuotojui taikomas pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir jam nevykdomi jokie papildomi atskaitymai iš atlyginimo (baudos, alimentai ar kiti atskaitymai pagal vykdomuosius raštus), atskaičius privalomus mokesčius „į rankas“ jis gautų: 445,28 – ((445,28 – 290)*33%) – (445,28 *3%)=380,68 lt.
Nuo rugsėjo 1 d., padidėjus minimaliam valandiniam atlygiui – 2,67 litų, tas pats darbuotojas esant tom pačiom sąlygom gautų: 2,67*176=469,92 lt. 469,92 – ((469,92 – 290)* 33%) – (469,92 *3%)=396,45 lt.
Konkretūs darbuotojo apmokėjimo dydžiai (tarifinis atlygis ar mėnesinė alga, vienetiniai darbų įkainiai, priedai, priemokos), kitos apmokėjimo sąlygos nurodomos darbo sutartyje vadovaujantis kolektyvinės sutarties nuostatomis.
Palyginimui pateikiu kai kurių Europos sąjungos valstybių nustatytas minimalias algas (4 priedas).

DARBO UŽMOKESTIS ESANT NUKRYPIMŲ NUO NORMALIŲ DARBO SĄLYGŲ

Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, mokamas padidintas tarifinis atlygis.
Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant įmonės nustatytą darbo laiką, nakties laikas – nuo 22 valandos iki 6 valandos.
Pavyzdys
Darbuotojas gaunantis minimalų valandinį atlygį – 2,53 litų, už viršvalandžius gautų:
2,53*1,5=3,80 lt.
Nuo rugsėjo 1 d., padidėjus minimaliam valandiniam atlygiui, už viršvalandžius darbuotojas gautų: 2,67*1,5=4 lt.

Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.
Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis.

Pavyzdys
Darbuotojas gaunantis minimalų valandinį atlygį – 2,53 litų, už darbą poilsio ir švenčiu dienomis gautų:
2,53*2=5,06 lt.
Nuo rugsėjo 1 d., padidėjus minimaliam valandiniam atlygiui, už darbą poilsio ir švenčiu dienomis darbuotojas gautų: 2,67*2=5,34 lt.

VIDUTINIS DARBO UŽMOKESTIS

Vidutinio darbo užmokesčio tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 gegužės 29 d. nutarimu Nr.650 „Dėl Darbuotojų ir valstybės tarnautojų vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“.
Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka (toliau vadinama – Tvarka) nustato darbuotojo ir valstybės tarnautojo (toliau vadinama – darbuotojas) vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą, kai darbuotojui apmokama už kasmetines atostogas, laiką, kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, jam išmokama išeitinė išmoka arba kitos teisės aktų nustatytos išmokos.

(2 lentelė)
Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma
1. pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau vadinama – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines (pareigines) algas (toliau vadinama – mėnesinės algos) ir vienetinius įkainius; 1. apmokėjimas už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo įmonėje (darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, tarpsezoninius laikotarpius, darbo užmokestis, gautas iš kitos įmonės, kurios įpareigojimus vykdė darbuotojas, kitos numatytos išmokos);
2. padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais; 2. išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bedarbio pašalpa, kitos (iš jų ir materialinės) pašalpos neatsižvelgiant į išmokų šaltinį;
3. priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse; 3. atlyginimas už darbuotojams padarytą žalą dėl jų suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susijusio su jų darbu;
4. anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (neatsižvelgiant į šio skirtumo mokėjimo šaltinį); 4. kompensacija priimant arba perkeliant į darbą kitoje vietovėje;
5. premijos (mėnesio, ketvirčio, už 6, 9 mėnesių ar metų darbo rezultatus, vienkartinės, iš jų ir premijos iš pelno bei tantjemos) pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą, darbuotojams skatinti skirtos vienkartinės piniginės išmokos. 5. dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kompensuojamosios išmokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio;

6. nemokamai teikiamų butų, komunalinių paslaugų, kuro, važiavimo bilietų, nemokamo maitinimo, daiktų ir uniformų vertė ar iš dalies apmokama jų vertė;

7. išmokos pagal civilines (iš jų ir autorines) sutartis;

8. vienkartinės ir kitos išmokos ne iš įmonės darbo apmokėjimo ir pelno lėšų, skirtų darbuotojams skatinti;

9. kitos išmokos (iš jų ir kompensuojamosios), nustatytos teisės aktuose, kolektyvinėje, darbo sutartyse ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose ir nesusijusios su darbuotojo darbo apmokėjimu bei jo darbo rezultatais.

Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų:
1. Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis ir mėnesines premijas.
Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį.
Kai reikia apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir nėra duomenų apie prieš vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį einančio mėnesio darbo užmokestį, darbo užmokesčiui apskaičiuoti imami 3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš šį mėnesį.
Kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, skaičiuojamasis laikotarpis yra paeiliui einantys 6 mėnesiai, pasirinkti iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą, mažiau apmokamą, darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio.
2. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
3. Vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).
Vidutinis darbo valandos užmokestis taip pat turi būti skaičiuojamas tais atvejais, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena yra trumpesnė arba ilgesnė negu normalios trukmės (pavyzdžiui, dirbant 5 dienas per savaitę – mažiau arba daugiau kaip 8 valandas kasdien).
4. Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius (žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga atveju – mažiau kaip 6 mėnesius), vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, ir vadovaujamasi.2 ir 3 punktų nuostatomis.
5. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje.
Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, laikas, kurį darbuotojas nedirbo pažeisdamas įstatymus ar darbo tvarkos taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nušalintas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio, prilyginamas dirbtam laikui.
6. Premijos, išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (už 6, 9 mėnesius ar metus ir panašiai), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant 1/4 bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, išmokėtos vieną iš skaičiuojamojo laikotarpio mėnesių (kai išmokėtos kelios ketvirčių premijos, imama paskutinė), ir suma dalijama iš skaičiuojamojo 3 mėnesių laikotarpio darbo dienų skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (jeigu jo nėra – pagal įmonės darbo grafiką).
Gautas dydis pridedamas prie darbuotojo darbo dienos (valandos) vidutinio uždarbio.
Šio punkto nuostatų taip pat laikomasi įtraukiant į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą tantjemas, mokamas teisės aktų ir įmonės kolektyvinės sutarties (jeigu jos nėra – darbo sutarties) numatytais atvejais.
Išmokėtos vienkartinės premijos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose) nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jų pobūdį ir laikotarpio, už kurį jos mokamos, trukmę. Jeigu tokia nuostata įmonėje nenumatyta, vienkartinės premijos, taip pat vienkartinės piniginės išmokos į skaičiavimą įtraukiamos kaip metinės premijos šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.
7. Tais atvejais, kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, į skaičiavimą įtraukiamos visos per 24 kalendorinius mėnesius, einančius iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą mažiau apmokamą darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio, išmokėtos premijos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių (6, 9 mėnesius ar metus) laikotarpį, imant 1/4 bendros jų sumos. Gautas dydis sudedamas su premijomis (ne daugiau kaip dviejų ketvirčių), išmokėtomis per skaičiuojamąjį laikotarpį ir ši suma dalijama iš skaičiuojamojo 6 mėnesių laikotarpio darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo (pamainos) darbo grafiką (jeigu jo nėra – pagal įmonės darbo (pamainos) grafiką). Šios nuostatos laikomasi į vidutinį darbo užmokestį įskaičiuojant tantjemas. Gautas dydis sudedamas su darbuotojo dienos (valandos) vidutiniu uždarbiu.
Išmokėtos vienkartinės premijos, taip pat vienkartinės piniginės išmokos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos kaip metinės premijos šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.
8. Sumažėjus darbo užmokesčiui po to, kai darbdavio iniciatyva įstatymų nustatyta tvarka darbuotojui buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo, skaičiuojamasis laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis išeitinei išmokai mokėti, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo.
9. Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) arba valandinio (dienos) tarifinio atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti šie dydžiai – kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose) nustatyta tvarka (pavyzdžiui, iš panašių profesijų, pareigybių ar padalinio darbuotojų vidutinio tarifinio ar viso darbo užmokesčio).
10. Jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius, einančius prieš priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią.
11. Dėl įmonės likvidavimo atleidžiant darbuotoją, išėjusį atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, taip pat dirbantį toje pačioje įmonėje ne visą darbo laiką (ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę) ir auginantį vaiką iki 3 metų, išeitinė išmoka turi būti apskaičiuojama, kaip numatyta 10 punkte (išskyrus atvejus, kai darbininko vienetininko, dirbančio ne visą darbo laiką, faktinis uždarbis didesnis už jam nustatytą tarifinį atlygį).
12. Dienos (valandos) vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už skaičiuojamąjį mėnesį teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje) nustatytą toms pareigoms, profesijai ar atitinkamos kategorijos darbams minimalų valandinį (dienos) atlygį arba minimalios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio valandinį (dienos) užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, o jeigu šie dydžiai nenustatyti – negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus atitinkamus minimalius darbo užmokesčio dydžius.
Valstybės tarnautojams šio punkto pirmosios pastraipos nuostatos netaikomos.
Tais atvejais, kai teisės aktais, kolektyvine ar darbo sutartimis garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką).
Metinius darbo dienų koeficientus, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Pagal šią Tvarką vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas darbuotojams, dirbantiems vienoje ar keliose darbovietėse (atskirai pagal kiekvieną darbo sutartį), taip pat dirbantiems ne visą darbo laiką.
Pagal nutarimą Nr.650, skaičiuojamas ir kasmetinių atostogų apmokėjimas

KASMETINIŲ ATOSTOGŲ APMOKĖJIMAS

Darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartys, turi teisę į atostogas. Atostogos gali būti:
v kasmetinės;
v tikslinės (nėštumo ir gimdymo; atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai; mokymosi; kūrybinės; valstybinėms ir visuomeninėms pareigoms atlikti; nemokamos)
Kasmetinės atostogos – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojui pailsėti ir atkurti darbingumą, paliekant darbo vietą, pareigas bei mokant vidutinį darbo užmokestį.
Kasmetinės atostogos gali būti minimalios ir pailgintos. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos. Darbuotojams iki 18 metų, invalidams, motinai ar tėvui, vieniems auginantiems namie invalidą iki jam sueis 16 metų – 35 kalendorinės dienos. Dirbantiems ne visą darbo dieną darbuotojams, atostogos netrumpinamos. Pailgintos iki 58 kalendorinių dienų atostogos suteikiamos tam tikrų kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių specifinės darbo sąlygos. Darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai nustato LR Vyriausybė.
Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas taip: vidutinio vienos darbo dienos (valandos) užmokesčio dydis dauginamas iš darbo dienų (valandų) skaičiaus darbuotojui suteiktų atostogų laikotarpiu.

Kasmetines minimaliąsias atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija.
Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejus metus.
Nustatant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.
Metinius darbo dienų koeficientus bei metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius kasmet tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

IŠMOKOS ATLEIDŽIANT DARBUOTOJĄ IŠ DARBO

Nutraukus darbo sutartį pagal Kodekso 129 straipsnį, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki dvylikos mėnesių – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Nutraukus darbo sutartį kitais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.
Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną.

Darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos:
1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, – ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną;
2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) – per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.
Darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą.
Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.

GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS. NEAPMOKESTINAMASIS PAJAMŲ DYDIS

Pagal Įstatymo nuostatas, kurios įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 dienos, gyventojų pajamų mokesčio mokėtojai yra nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai), gaunantys pajamų.

Pajamos – per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra, taip pat pozityviosios pajamos.
Įstatyme nustatyta, kad gyventojo per kalendorinius metus gautos pajamos apmokestinamos taikant 15 arba 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, atsižvelgus į tai kokios tai rūšies pajamos (su darbo santykiais susijusios pajamos, individualios veiklos pajamos, autorinis atlyginimas ir pan.). Fiksuotas pajamų mokestis – kai asmuo verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą.
Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo gaunamos pajamos skirstomos į dvi klases A ir B. A klasės pajamoms priskiriamos:
v visos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio gyventojo per jo nuolatinę bazę gyventojo gautos pajamos,
v sporto veiklos pajamos,
v atlikėjų pajamos,
v gautos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat pajamos už parduotą nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje,
v iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.
Vadinasi, jeigu gyventojas iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio arba iš nuolatinio gyventojo gaus aukščiau nurodytas pajamas, tai pajamų mokestį nuo išmokamų sumų privalės apskaičiuoti ir pervesti į biudžetą pajamas išmokėję asmenys.

Skirtumas tarp A ir B klasės pajamų yra tas, kad pajamų mokestį nuo išmokamų A klasės pajamų išskaičiuoja ir sumoka tas pajamas išmokantys asmenys, o nuo gautų B klasės pajamų mokestį apskaičiuoja ir sumoka pats gyventojas, kalendoriniams metams pasibaigus
pateikdamas pajamų mokesčio deklaraciją iki kitų metų gegužės pirmos dienos. Pajamų mokestį gyventojas privalo sumokėti iki deklaracijos pateikimo. Prie gyventojo deklaruojamų B klasės pajamų priskiriamos visos kitos A klasei nepriskirtos pajamos, t.y.:
v azartinių lošimų ir loterijų laimėjimai,
v bet kokios rūšies pajamos, gautos iš užsienio valstybių vienetų, esančių užsienyje ir užsienio valstybių gyventojų, įskaitant Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų gaunamas pajamas iš užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų;
v iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos pajamos, kurios pagal Įstatymą nepriskirtos A klasės pajamoms;
v nesvarbu iš kur gautos ne individualios veiklos turto (išskyrus Lietuvoje registruoto kilnojamojo turto ir Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, didesnės kaip 24 NPD per mokestinį laikotarpį;
v individualios veiklos pajamos (išskyrus sporto ir atlikėjų veiklos pajamas);
v ūkininko ir ūkio narių pajamos iš ūkininko ūkyje, įregistruotame Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka, vykdomos žemės ūkio veiklos, kurios gautos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, užsienio vieneto ar nenuolatinio gyventojo, neužsiimančio individualia veikla Lietuvoje – neapmokestinamos;
v pajamos, gautos už realizuotą žemės ūkio produkcijos, išaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išnuomotoje ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje – neapmokestinamos (pvz., vaisiai, daržovės, uogos ir pan. realizuoti kitiems gyventojams arba Lietuvos vienetams);
v pajamos už turto nuomą, gautos iš nuolatinių Lietuvos gyventojų (jeigu asmuo neužsiima individualia veikla)
v pozityviosios pajamos.
Gyventojo pozityviosios pajamos, tai pajamos ar jų dalis, kuri įskaitoma į gyventojo (kontroliuojančio asmens) pajamas proporcingai šio nuolatinio Lietuvos gyventojo turimų akcijų (dalių, pajų) balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui. Vienetas laikomas kontroliuojamu nuolatinio gyventojo, jeigu jis:
v yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti
v arba jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį
v arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 proc. akcijų (dalių, pajų) ar ) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.
Kontroliuojamasis vienetas šiuo atveju turi būti įregistruotas ar kitaip organizuotas valstybėse arba zonose. Tikslinių teritorijų (valstybių arba zonų) sąrašas pateiktas 2001-12-22 Finansų ministro įsakyme Nr. 344 (Žin., 2001, Nr. 110-3992, 2002, Nr. 41-1544).
Mokesčio mokėtojams, kurie gauna pajamų pagal darbo sutartis, taip pat gauna pajamų iš bet kokios kitos veiklos, vykdomos pagal teisinius santykius, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pajamų mokestį nuo jam išmokamų sumų išskaičiuos darbdavys. Tačiau reikia žinoti, kad nuo 2003 metų sausio 1 dienos gautos pajamos bus apmokestinamos taikant vieną pajamų mokesčio tarifą – 33 procentus. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 priedėlio tarifai nuo 2003 m. sausio 1 dienos nebebus taikomi. Darbdavys, apskaičiuodamas pajamų mokestį, kiekvieną mėnesį atims iš išmokamo atlyginimo pagrindinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (nuo 2003-01-01 – 290 Lt) arba mokesčio mokėtojui priklausantį individualų neapmokestinamąjį dydį. Individualūs neapmokestinamieji pajamų dydžiai nustatyti asmenims turintiems I (NPD-430 Lt) arba II (NPD-380 Lt) grupės invalidumą, asmenims auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) nustatytas 430 Lt NPD, be to už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 46 litais. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) mokestiniu laikotarpiu (mokestinis laikotarpis – kalendoriniai metai) atimamas tik vienoje darbovietėje.
Tais atvejais, jeigu pagal Įstatymą priklauso individualus NPD, tai kartu su prašymu būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo yra I arba II grupės invalidas arba augina tris ir daugiau vaikų. Jeigu atitinkama lengvata buvo naudotasi ir anksčiau, t.y. buvo taikoma Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta lengvata ir buvo pateikti patvirtinantys dokumentai bei iki 2003-01-01 nepasikeitė sąlygos, tai tokiu atveju darbdaviui reikia pateikti tik prašymą.
Jeigu gyventojas dirba keliose darbovietėse, tai kitose darbovietėse nuo išmokamų darbo pajamų bus išskaičiuojamas 33 procentų pajamų mokestis, neatėmus NPD.
Įstatyme nustatyta, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų už kiekvieną vaiką (įvaikį) taikomas papildomas NPD, kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD, t.y. 29 Lt (290×0,1) už kiekvieną vaiką. Papildomas NPD taikomas toje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur taikomas NPD, t.y. toje darbovietėje kur teikiamas prašymas taikyti NPD. Papildomas 29 Lt NPD per mėnesį gautoms pajamoms už kiekvieną vaiką dalijamas kiekvienam iš tėvų per pusę. Jeigu gyventojas augina vieną arba du vaikus (įvaikius) vienas, tokiam gyventojui taikomas visas papildomas NPD. Tarkime, jeigu tėvai augina du vaikus, abu jie dirba ir gauna darbo pajamų, tai kiekvieno iš jų per mėnesį gautos pajamos mažinamos pagrindiniu NPD (290 Lt) ir papildomo NPD dydžiu, t.y. iš viso 319 Lt (290+29), jeigu tėvai turi tik vieną vaiką, tai kiekvieną mėnesį atimama suma sudarys 304,50 (290+14,50). Tačiau, atkreipiame dėmesį, kad darbdaviui būtina pateikti prašymą dėl NPD ir papildomo NPD taikymo ir dokumentus patvirtinančius, kad auginamas vienas arba du vaikai.
Todėl kiekvienas gyventojas, gaunantis su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, jo pasirinktoje (jeigu dirba keliose darbovietėse) arba toje vienoje darbovietėje, kurioje dirba, ne vėliau kaip iki pirmojo atlyginimo, kuris bus mokamas 2003 metais, apskaičiavimo turi pateikti savo įmonės, įstaigos, organizacijos vadovui laisvos formos prašymą dėl pagrindinio neapmokestinamojo dydžio taikymo (NPD) arba dėl individualaus NPD, arba dėl papildomo NPD taikymo bei dokumentus patvirtinančius teisę į individualų NPD arba teisę į papildomą NPD (PNPD).
Kai darbuotojas atitinka du kriterijus, pagal kuriuos gali būti taikomi du skirtingi individualūs neapmokestinamieji pajamų dydžiai, jis turi teisę pasirinkti didžiausią.
(3 lentelė)
Gyventojams taikomasNPD ir PNPD NPDPNPDdydžiai(Lt) Augina 1 vaiką: Augina 2 vaikus: Augina 3 vaikus: Augina 4 vaikus:

vienas(ne vienas) vienas(ne vienas) vienas(ne vienas) vienas(ne vienas)
1 2 3 4 5 6
1. Pagrindinis: 290 -(290+14,5=304,5) -(290+29=319) — —
2. Papildomas: 29 29(14,5) 58(29) – –
3.Individualus:
1) I grupės invalidams 430 430+29=459 (430+14,5=444,5) 430+58=488(430+29=459) 441(430) 494(476)
2) II grupės invalidams 380 380+29=409(380+14,5=394,5) 380+58=438(380+29=409) 441(430) 494(476)
3) Asmenims, auginantiems 3 vaikus, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką 43046 – – 430 430+46=476
4) Asmenims, vieniems auginantiems vaikus (įvaikius): motinai (įmotei) ar tėvui (įtėviui) už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) 33553 335 335+53=388 335+53+53=441 335+53+53+53=494
5) Žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos per metus sudaro daugiau kaip 50 proc. visų pajamų, taip pat ūkininkų, įstatymų nustatyta tvarka įregistravusių ūkį, samdomiems darbuotojams 330 330+29=359(330+14,5=344,5) 330+58=388(330+29=359) 441(430) 494(476)
Pavyzdys
1.Darbuotoja darbdaviui pateiktame prašyme, dėl neapmokestinamų pajamų dydžio, nurodė viena auginanti vaiką iki 18 m. darbuotojos mėnesinis darbo užmokestis – 500 lt. Pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnį, motina viena auginanti vaikus iki 18 m., taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, įgijo teisę į individualų NPD – 335 lt. per mėnesį.
Pajamų mokesčio dydis būtų: ((500 – 335)*33%) = 54,45 lt.
2. Darbuotojas darbdaviui pateiktame prašyme, dėl neapmokestinamų pajamų dydžio, nurodė esantis II grupės invalidas ir šeimoje auginantis vaiką iki 18 m. darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis – 500 lt. Pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, II grupės invalidas įgyja teisę i individualų NPD – 380 lt. taip pat į NPD – 14,50 lt, bendras NPD per mėnesį – 394,50 lt.
Pajamų mokesčio dydis būtų: ((500 – 394,50)*33%) = 34,82 lt.

VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS. PRIVALOMOJO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKŲ TARIFAI

Valstybinį socialinį draudimą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 17-447), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas (Žin., 2001, Nr.91-3190), Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (Žin., 1999, Nr.110-3207), Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (Žin., 2000, Nr.111-3574), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr.59-1153), taip pat kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis, einančius narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbančius žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatus į notarus, valstybės tarnautojus, valstybės politikus, Konstitucinio Teismo teisėjus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kitų teismų teisėjus, kandidatus į teisėjus, prokuratūros pareigūnus, Lietuvos banko valdybos pirmininką, jo pavaduotojus, valdybos narius, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtus valstybės institucijų ar įstaigų vadovus, kitus Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtus valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnus, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtus valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkus, jų pavaduotojus ir narius, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnus ir gaunantys atlyginimą už darbą; valstybiniu socialiniu draudimu draudžia jų darbdavys. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą (Žin., 2002, Nr. 123-5528) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse (Žin., 2002, Nr. 41-1535) nustatytą tvarką darbdavys privalo mokėti už dirbančiuosius 31 procento dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo priskaičiuoto atlyginimo,o 3 procentus išskaičiuoti iš paties dirbančiojo atlyginimo ir bendrą 31 + 3 procento valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas buvo patvirtintas 1991 metais ir iki 2000 metų nesikeitė. Jo dydis buvo 31 proc. nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio, iš kurio 30 proc. mokėjo darbdavys ir 1 proc. – darbuotojas. Nuo 2000 metų sausio 1 d. Seimas nustatė 34 proc. įmokų tarifą (31 proc. moka darbdavys, o 3 proc. – darbuotojas)

2003 metams patvirtinti tarifai:
· draudėjų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas – 31%;
· apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas – 3%.
VSD įmokų tarifo (34 proc.) paskirstymas
Valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, kurią apdraustajam pradedamas skaičiuoti atlyginimas už darbą.
Darbdavio ir darbuotojo įmokos apskaičiuojamos kaip darbuotojui mokamo atlyginimo procentas. Draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuotos atlyginimo už darbą sumos, įskaitant visas išmokas ir neapmokestinamąjį minimumą, nepriklausomai nuo išmokų šaltinių, bet ne mažesnės už kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalią mėnesinę algą, perskaičiuotą proporcingai dirbtam laikui. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ir jų dydžiai atskiroms draudimo rūšims kasmet tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos gali būti mokamos pavedimais per banką, pašto perlaidomis. Įmokų mokėtojai mokėjimo dokumentuose privalo nurodyti valstybinio socialinio draudimo įmokų kodus.
Privalomojo valstybinio socialinio draudimo 31 + 3 proc. tarifu draudžiami asmenys turi teisę gauti valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2000, Nr.11-3574) nustatyta tvarka bei Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatytas išmokas, o taip pat turi teisę į Valstybinio socialinio draudimo senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153) nustatytą tvarką. Šios kategorijos asmenys turi teisę naudotis sveikatos draudimo paslaugomis bei yra draudžiami nuo nedarbo.

LIGOS MOTINYSTĖS IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPŲ MOKĖJIMAS

Ligos ir kitų socialinių pašalpų skyrimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 86 „Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų, iki jam sukaks vieneri metai suteikimo mėnesį.
Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo bei gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumos.
Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas užpraeito kalendorinio ketvirčio draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties ketvirčio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė).
Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumą dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).
Ligos pašalpą už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, (išskyrus šeimos nario slaugos pašalpą) apmoka darbdavys. Jeigu darbuotojas dirba keliose darbovietėse, už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka kiekvienas darbdavys. Tačiau jeigu darbuotojas susirgo penktadienį, o šeštadienis yra poilsio diena, darbdavys apmoka tik vieną dieną. Darbdavio apmokama ligos pašalpa negali būti mažesnė negu 80 procentų ir didesnė negu 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio uždarbio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 gegužės 29 d. nutarimą Nr.650 „Dėl Darbuotojų ir valstybės tarnautojų vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“.
Nuo 3–ios kalendorinės nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama 85 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį. Ligos pašalpa iš socialinio draudimo lėšų skiriama tik po to, kai apskaičiuota pašalpa iš darbdavio lėšų už dvi pirmąsias ligos dienas. Ligos pašalpos skyrimo pagrindas – nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Teritoriniam skyriui pateikiamas nedarbingumo pažymėjimas (jo antroji pusė) turi būti užpildytas darbdavio. Ši pašalpa mokama tol,
kol asmuo atgaus darbingumą arba bus pripažintas invalidu

ĮMOKOS Į GARANTINĮ FOMDĄ

Pagal Garantinio fondo įstatymą (2000 09 12 Nr. VIII-1926, Žin., 2000, Nr. 82-2478), kuris įsigaliojo nuo 2000 m. spalio 1 dienos, įmokas į Garantinį fondą privalo mokėti visos įmonės, viešosios įstaigos, bankai ir kredito unijos (toliau įmonės), kurios įregistruotos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Įmokos dydis – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos).

Įmokos į Garantinį fondą mokamos kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.
Lėšos iš Garantinio fondo skiriamos šiame įstatyme nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, kai įmonė jiems yra įsiskolinusi.
Garantinio fondo lėšas sudaro:
1) įmonių įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos);
2) Privatizavimo fondo lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal atskirą programą;
3) lėšos, gautos iš bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių Garantinio fondo kreditoriniams reikalavimams tenkinti;
4) juridinių ir fizinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, savanoriškos įmokos.
Garantinio fondo lėšos kaupiamos ir saugomos Valstybės iždo sąskaitoje, kuri atidaroma Lietuvos banke.

IŠSKAITŲ IŠ DARBO UŽMOKESČIO PAGRINDAI

Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais.
Visiems dirbantiems taikomos šios išskaitos iš jiems mokamo darbo užmokesčio:
v gyventojų pajamų mokestis (33 %);
v valstybinio socialinio draudimo įmoka (3 %);
Išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu:
1. grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus; atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;
2. darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės.
Negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.
Kiekvieną kartą išmokant darbo užmokestį, bendras visų išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų, o išieškant sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytos žalos atlyginimą ir tyčiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą  penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio.

Darant išskaitas iš darbo užmokesčio pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio.
Neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma.

DARBO UŽMOKESČIO IR MOKESČIŲ, IŠSKAITOMŲ IŠ DARBO UŽMOKESČIO REGISTRAVIMAS BUHALTERINĖJE APSKAITOJE

Darbo užmokestis ir mokesčiai išskaitomi iš jo buhalterinėje apskaitoje apskaitomi 47 sąskaitoje. Sąskaitų plano naudojimo paaiškinimuose nurodyta:
47 sąskaita mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas skirta apskaityti įmonės skoloms, susijusioms su pelno, pridėtinės vertės, socialinio draudimo mokesčiais, taip pat mokesčiais, išskaitytais iš atlyginimų, ir kitomis panašaus pobūdžio prievolėmis. Šioje sąskaitoje apskaitomas ir įmonės darbuotojams mokėtinas atlyginimas už darbą.
Ši sąskaita debetuojama:
v padengus minėto pobūdžio skolas, – skolos mažėjimo suma (K 27);
Ši sąskaita kredituojama:
v registruojant minėto pobūdžio skolų atsiradimą (D 60, 61, 62, 64,65).
Apskaitos metodikos požiūriu 471 (mokėtini atlyginimai) sąskaita yra sudėtinga dėl to, kad:
v priskaičiuojant mokėtiną atlyginimą, jis yra priskaičiuojamas už daugelį rodiklių:
1. nuolatinį darbą;
2. už įvairius priedus;
3. socialinį draudimą (savininko ir Sodros sąskaita);
4. už atostogas, įvairias kompensacijas ir kt.
v priskaičiavus visų rūšių atlyginimus, daromi iš jo įstatymais numatyti išskaitymai:
1. gyventojų pajamų mokestis;
2. socialinio draudimo įmokos;
3. pagal teismo sprendimus išduotus vykdomuosius raštus;
4. pagal kitus įsipareigojimus ir raštus.
Visos darbo užmokesčio priskaitymų ir išskaitymų operacijos registruojamos Bendrajame žurnale.
Atlyginimų priskaitymų suvestinė priskiriama laisvos formos dokumentams, todėl kiekviena įmonė gali jį susiprojektuoti pagal savo poreikius, taikydama atlyginimų už darbą sistemą, įmonės valdymui, planavimui reikalingą informaciją. Atlyginimų priskaitymų suvestinė naudojama kaip apskaitos registras, kuriame sumuojama visiems įmonės darbuotojams priskaičiuotų atlyginimų ir kitų išmokų sumos bei išskaičiuoti įstatymu numatyti mokesčiai. Taip pat susumuojama bendra mokėtinų atlyginimų suma. Duomenys į atlyginimo priskaičiavimo suvestinę keliami iš darbo užmokesčio apskaičiavimui naudojamų dokumentų, t.y. vienetinių darbo paskirų, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio ir pan.
Atlyginimų priskaitymų suvestinėje klaidų neturi būti. Atliekant jos inventorizaciją, reikia patikrinti:
v ar visi darbo užmokesčio išmokėjimo priskaičiavimo žiniaraščiai yra įregistruoti į apskaitos registrą;
v ar visi kasoje išmokėti žiniaraščiai yra įregistruoti į apskaitos registrą;
v ar kasoje esančiuose žiniaraščiuose neišmokėta suma sutampa su apskaitos registre apskaičiuotu kreditoriniu įsiskolinimu;
v jeigu tikrinimo metu surandami neatitikimai, turi būti daromas tikrinimas grįžtamąja tvarka. Ankščiau minėtais būdais turi būti tikrinamas kiekvienas mėnuo ir turi būti surandamos klaidos.
Nustačius klaidas, reikia padaryti koreguojamuosius įrašus, po kurių apskaitos duomenys turi sutapti su žiniaraščiuose esančiomis neišmokėtomis sumomis.
Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje dokumentuojamos darbuotojams išmokėto avanso ar atlyginimo sumos. Duomenys į Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį perkeliami iš darbuotojo asmeninių sąskaitų arba Atlyginimų priskaitymų suvestinės. Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis naudojamas tik išmokant darbuotojams atlyginimus. Pagrindiniai šio dokumento rekvizitai – mokėtino atlyginimo suma ir atžymos apie atlyginimų išmokėjimą, t.y. darbuotojų parašai. Įmonės vadovas ir vyr.buhalteris patvirtina pagal šį žiniaraštį bendrą mokėtinų atlyginimų sumą. Žiniaraščio pabaigoje įrašoma faktiškai išmokėta suma ir kasos išlaidų orderis.
Laiku neatsiimtas darbo užmokestis yra atžymimas mokėjimo žiniaraštyje – parašo rašymo vietoje ranka įrašant arba uždedant spaudą “Deponuota”. Neišmokėtas darbo užmokestis perkeliamas į Neišmokėto darbo užmokesčio suvestinę. Ši suvestinė naudojama tik laiku neišmokėtoms atlyginimų sumoms dokumentuoti. Prie kiekvieno Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio surašomas atskiras Neišmokėto darbo užmokesčio registras arba iš visų tą mėnesį užpildytų žiniaraščių neišmokėti atlyginimai surašomi į vieną Neišmokėto darbo užmokesčio suvestinę. Išmokėjus deponuotą atlyginimą, Neišmokėto darbo užmokesčio suvestinėje įrašomas mokėjimo dokumento numeris, data, išmokėta suma. Dažniausiai toks išmokėjimas dokumentuojamas atskirais kasos išlaidų orderiais.
Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis kaip ir Neišmokėto darbo užmokesčio suvestinė nenaudojami tose įmonėse, kuriose darbuotojų atlyginimai pervedami banko pavedimais į asmenines sąskaitas ar elektronines korteles. Tokiose įmonėse būtina pildyti darbuotojų asmenines sąskaitas, kuriose pažymima apie įmonės atsiskaitymą su darbuotoju. Asmens sąskaitoje įrašomas darbuotojui priskaičiuotas atlyginimas, išskaitos iš jo, banko pavedimo data, numeris, išmokėta suma.
Pavyzdys
Darbuotojui priskaičiuotas darbo užmokestis už X mėnesį – 500 lt. Įrašas apskaitoje:
D 61 500

K 471 500
Priskaitant ligos pašalpą (už 2 dienas):
D 61 .....

K 471.....
Iš priskaičiuoto darbo užmokesčio išskaičiuojami pajamų mokestis ir Sodros įmoka (3%):
D 471 84,30

K 4702 69,30

K 472 15
Jeigu būtų išskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus:
D 471 .....

K 488 .....
Nuo priskaičiuoto darbuotojo atlyginimo skaičiuojamos įmokos Sodrai ir į Garantinį fondą:
D 61122 155 D 61123 1

K 472 155 K 4706 1
Išmokamas priskaičiuotas darbo užmokestis:
D 471 415,70

K 27. 415,70
Pervestos sumos ir išmokėtas darbo užmokestis registruojamas Pinigų mokėjimo žurnale.
Darbo užmokesčio įsiskolinimas prilyginamas bet kokiam kreditoriniam įsiskolinimui.
Darbo užmokestis už ataskaitinį mėnesį yra priskaičiuojamas praktiškai jau pasibaigus mėnesiui, nes darbas vyksta iki paskutinės mėnesio dienos vakaro.
Atlyginimas pradedamas išmokėti, suskaičiavus dirbtą darbo laiką ir apskaičiavus uždarbį. Todėl praktiškai atlyginimas yra išmokamas jau sekančiame mėnesyje. Tikriausiai pirmieji įrašai bus išmokėjimas už praeitą mėnesį. O darbo užmokesčio priskaičiavimas už ataskaitinį mėnesį bus įrašomas paskutinės mėnesio dienos data.
DARBO UŽMOKESTIS “VOKELIUOSE”

Mūsų įmonėse vis dar labai populiaru oficialiai darbuotojui mokėti tik minimalų valstybės nustatytą darbo užmokestį. Tačiau visi puikiai suprantame, kad geras specialistas už tokį atlygį nedirbs, todėl atsiranda dar viena apmokėjimo forma – neoficialus atlyginimas arba taip vadinamas darbo užmokestis “vokelyje” – darbuotojui mokamas minimumas plius grynieji pinigai. Arba dar vienas dažnai pasitaikantis “taupymo” būdas – nesudaryti darbo sutarties su darbuotoju, tuomet už jį nereikia mokėti jokių mokesčių, tačiau visuomet išlieka rizika būti sučiuptam ir nubaustam (1, 2, 3 priedai).
Nelegaliu darbu laikoma komercinė, ūkinė, finansinė, profesinė veikla, vykdoma neįsteigus įstatymų nustatyta tvarka įmonės ar neišpirkus atitinkamai veiklai reikalingo patento, kai dalis darbo užmokesčio mokama “vokeliais”, kai asmenys dirba legaliose įmonėse, bet su jais nesudarytos darbo sutartys, kai dirbama ilgesnį negu oficialiai darbo sutartyje sulygtą darbo laiką.
Manau negalima iškarto smerkti darbdavio pasirinkusio šį kelią, atlyginimai “vokeliuose” mokami siekiant sumažinti įmonės išlaidas, kurios susijusios su mokesčiais už darbuotojo gaunamą atlyginimą. Ekonomija akivaizdi:
Pavyzdys
Vairuotojas – ekspeditorius dirbdamas 10 valandų, gauna 1500 Lt. (priskaičiuota) atlyginimą. Jam išmokėti priklausytų: 1500 – ((1500-290)*33%) – (1500*3%)=1055,70 Lt.
Darbdavys už darbuotojui priskaičiuota atlyginimą mokesčių turėtų sumokėti:
1500*31%=465 Lt 1500*0,2%=3 Lt iš viso

Leave a Comment