Darbo rinka lietuvoje

Dar netolimoje praeityje Lietuvoje buvo planinis ūkis. Pramonė ir žemės ūkis buvo įjungti į sudėtingą visasąjunginį mechanizmą, įmonės nesusidurdavo su prekių realizacijos problemomis, nereikėjo rūpintis žaliavomis – viskas buvo skirstoma iš centro. Bedarbystė neegzistavo, nes baigusiam studijas ir įgijusiam specialybę asmeniui buvo garantuojama darbo vieta, neatsižvelgiant į tos rūšies specialistų paklausą. Jeigu žmogus dėl tam tikrų priežasčių (motinystės atostogų, grįžusieji po būtinosios karinės tarnybos) būdavo bedarbis, tai valstybė jam arba išsaugodavo ankstesnę darbo vietą, arba suteikdavo galimybę per tam tikrą laiko tarpą susirasti ki itą darbą. Neįgalintiems žmonėms taip pat buvo garantuojamos bent jau nedidelės pajamos iš apmokamo darbo.
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, padėtis iš esmės pakito. Prasidėjo perėjimas nuo planinio ūkio prie rinkos ekonomikos, buvo vykdoma privatizacija. Suirus centralizuotai ūkio valdymo sistemai, įmonės prarado produkcijos ir žaliavų realizavimo rinkas, suiro darbo vietų paskirstymo sistema. Tai sukėlė įmonių prastovas, gamybos apimties sumažėjimą, bankrotus, lėšų, skirtų darbo apmokėjimui, stygių, darbo vietų sumažėjimą. Sumažėjo sunkiosios pramonės reikšmė, karinė pramonė visai išnyko.
Įteisinus privačią nuosavybę, atsirado naujos verslo organizavimo fo ormos: individualios įmonės, partnerinės įmonės (UAB), akcinės bendrovės (AB), investicinės akcinės bendrovės (IAB). Visi šie pokyčiai lėmė darbo rinkos susiformavimą, nes dėl socialistinei sistemai būdingo darbo vietų paskirstymo galima sakyti, kad tarybiniu laikotarpiu tokios rinkos nebuvo. Darbo pasiūla ėmė nebeatitikti da

arbo paklausos. Kai kurios specialybės (ūkio planuotojai, sunkiosios ir karinės pramonės inžinieriai ir pan.) tapo nebereikalingomis, o jas turintys žmonės nespėja arba nebesugeba persikvalifikuoti. Padidėjo paklausa tokių specialybių kaip: teisininkai, politologai, ekonomistai, ypač rinkos ekonomikos specialistai, bankininkai, verslininkai. Anksčiau tokių specialistų buvo ruošiama nedaug, todėl norintys dabar užimti šitas darbo vietas turi greitai persikvalifikuoti.
Lietuvos darbo rinkos pokyčiai pasireiškė tuo, kad:
 Nuo 1989 iki 1993m. statybose dirbančių žmonių skaičius sumažėjo 45% .
 Nuo 1989 iki 1993m. pramonės dirbančiųjų skaičius sumažėjo 35% .
 Nuo 1989 iki 1993m. transporto darbuotojų skaičius sumažėjo 40% .
 Švietimo ir sveikatos apsaugos darbuotojų skaičius praktiškai nepakito.
 Žmonių, užsiimančių komercine veikla, skaičius išaugo 60% .
 Prekybininkų skaičius padidėjo 43% .
 Jeigu 1989m. tik 10 % visų dirbančiųjų priklausė privačiam sektoriui, tai 1993m. šis skaičius išaugo iki 56% .
 1993m. pabaigoje tik 3% žemės ūkio darbininkų dirbo ne pr rivačiame sektoriuje.

(Lietuvos demografiniai pokyčiai ir gyventojų politika.- V.: 1995)
Atsiradus darbo rinkai, atsirado ir nedarbas, kuris suprantamas kaip darbo pasiūlos ir paklausos disbalansas. Nedarbo lygis gali būti suprantamas dvejopai:
 Natūralus bedarbystės lygis – kai ciklinės bedarbystės lygis lygus nuliui. (Ciklinė bedarbystė – fenomenas atsirandantis esant nestabiliai ekonominei situacijai, kai mažinamas darbo vietų skaičius. Tai ypatingai nepageidautina bedarbystės rūšis.)
 Normalus nedarbo lygis – bedarbių santykis su ekonomiškai aktyviais šalies gyventojais. Ekonomiškai aktyviais laikomi darbingo amžiaus, visada pasirengę pradėti dirbti asmenys.
Nedarbo lygis nulemia, ar nedarbas yr

ra blogybė, ar toleruotinas dalykas. Įvairūs šaltiniai skirtingai charakterizuoja normaliais laikytinus nedarbo lygius. Dažniausiai normaliu nedarbo lygiu laikomas 5-6% nedarbo lygis. Lietuvos respublikinės darbo biržos duomenimis vidutinis oficialus nedarbo lygis Lietuvoje atitinka normą ir sudaro 6.7 % (1994m. – 3.8% , 1995m. – 6.1% , 1996m. – 7.1% (Lietuvos ekonominė ir socialinė raida. – 1996m. sausio – gruodžio mėn.,- V.: Statistikos departamentas prie LRV., 1997, p.8). Tačiau tai neatspindi realios padėties, nes nėra vieningo susitarimo, koks asmuo turi būti laikomas bedarbiu. Darbo birža pateikia tokią bedarbio sampratą: bedarbiu laikomas darbingo amžiaus asmuo, neturintis darbo, užsiregistravęs darbo biržoje, vykdantis aktyvią darbo paiešką.
Statistikos departamentas taip pat tiria bedarbystės paplitimą, tačiau naudoja ne bedarbio, o nedirbančio žmogaus sampratą. Į nedirbančiųjų skaičių patenka visi apklausos metu pasisakę esantys bedarbiais (neatsižvelgiant į tai, ar jis registruotas darbo biržoje, ar ne, ar aktyviai ieško darbo, ar ne).
Todėl respublikinės darbo biržos ir statistikos departamento pateikiami duomenys apie bedarbystės lygį yra skirtingi. Pvz.: 1994 m. respublikinės darbo biržos duomenimis bedarbystės lygis siekė 3.8% , o statistikos departamento atliktas tyrimas rodė tą lygį esant net 14% . (Lietuvos demografiniai pokyčiai ir gyventojų politika.- V.:1995, p188).
Prie viso to dar reikia paminėti neseniai mūsų visuomenėje atsiradusį fenomeną – juodąją darbo rinką (neoficialų darbą). Tai reiškia, kad nėra jokių raštiškų darbininko ir darbdavio susitarimų, nemokami mokesčiai ir socialinis draudimas, negarantuojamas darbo saugumas ir atlyginimas už
ž darbo metu galimas traumas. Be to į juodąją darbo rinką gali būti įsitraukę tiek užsiregistravę darbo biržose, tiek jose neregistruoti asmenys. Galima ir tokia situacija, kada žmogus yra oficialiai registruotas darbo biržoje kaip bedarbis, gauna bedarbio pašalpą, bet tuo pačiu yra užimtas juodojoje darbo rinkoje. Tai galima paaiškinti politinės, ekonominės situacijos nestabilumu, neoficialaus darbo kontrolės ir apskaitos nebuvimu. Įvairiais duomenimis nuo 150 iki 600 tūkstančių žmonių yra įtraukti į neoficialią darbo rinką. (Lietuvos demografiniai pokyčiai ir gyventojų politika.-V.:1995, p185)
Lietuvos darbo rinkos struktūrą galima pavaizduoti taip:

Oficialiai
registruoti, gauna
bedarbio pašalpą.

Neoficiali bedarbystė.(trumpas
darbo laikas, priverstinės atostogos,
niekada neregistruoti darbo biržoje)

Neoficiali darbo rinka. Juodoji darbo rinka.
Firmos , nemokančios mokesčių ir socialinio draudimo.

Oficialiai dirbantys.

Darbo rinka kiekvienoje apskrityje yra skirtinga:
VILNIAUS APSKRITIS

Vilniaus apskritis yra didžiausia Lietuvoje. Apskritį sudaro Vilniaus miesto, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Elektrėnų bei Vilniaus savivaldybių teritorijos. Bendras plotas yra 9650 km2. Tai apima apie 15 % šalies teritorijos. Centras yra šalies sotinė Vilnius. Apskrityje yra 16 miestų, kuriuose gyvena 79,5 % apskrities gyventojų, tarp jų 64,6 % Vilniaus miesto gyventojų, 20,5 %. kaimo gyventojų. Apskritis ribojasi su Baltarusijos Respublika, taip pat ir kitomis Lietuvos apskritimis: Alytaus, Kauno, Panevėžio ir Utenos.
Apskrityje gyvena 89500 gyventojų, kurie sudaro 24,2 % šalies gyventojų. Vilniaus apskrityje viename kvadratiniame kilometre gyvena vidutiniškai 92,7 žmogaus.
Apskrityje gyvena įvairių tautybių gyventojai. Palyginti su kitomis Lietuvos apskritimis, tai daugiausia įvairių tautų turinti apskritis.
Pastaruoju me

etu apskrities administracija didžiausią dėmesį skiria Regiono plėtrai, kuriai vadovauja Regioninės plėtros departamentas. Apskrities visuomeninio gyvenimo intensyvumui didelę reikšmę turi Vilniaus mieste įsikūrusios šalies valdymo institucijos, diplomatinės tarnybos, užsienių šalių atstovybės.
Vilniaus apskrityje yra geografinis Europos centras, senoji Lietuvos sostinė gražieji Trakai, legendinė sostinė Kernavė. Čia kertasi svarbūs Rytų bei Vakarų ekonominiai ir politiniai interesai. Geriausi teatrai, orkestrai, turtingiausios bibliotekos, linksmiausios šventės yra taip pat Vilniuje, jo priemiesčiuose ir gretimuose rajonuose.
Apskrityje išplėtota mašinų gamybos ir metalo apdirbimo, chemijos ir farmacijos, elektronikos, energetikos, statybinių medžiagų, baldų ir popieriaus, lengvoji ir maisto, kitos pramonės šakos. Šiose srityse sukauptas mokslinis techninis ir gamybinis potencialas, daug labai kvalifikuotos darbo jėgos. Didelės ir iki šiol neišnaudotos turizmo galimybės.
2003 m. pabaigoje registruotas nedarbo lygis Vilniaus apskrityje buvo 6,1%. 2004 metų sausio 1 d. Vilniaus apskrities darbo biržose buvo įregistruota 31000 bedarbių. Tai penktadalis visų šalies darbo biržose įregistruotų bedarbių.
Šalies sostinės Vilniaus savivaldybėje 2003 m. pabaigoje buvo įregistruota 15700 bedarbių arba kas dešimtas šalies bedarbis. Nežiūrint to, Vilniaus mieste registruotas nedarbo lygis yra vienas mažiausių Lietuvoje ir 2003 m. vidutiniškai sudarė 5,5 proc. Didžiausias nedarbo lygis iš Vilniaus apskrities savivaldybių buvo registruotas Šalčininkų rajone ir siekė beveik 19 proc.
Per 2003 metus ieškantiems darbo asmenims Vilniaus apskrities darbo biržose buvo pasiūlyta beveik 32000 laisvų darbo vietų. Iš jų net 90 proc. buvo skirtos nuolatiniam darbui, tuo tarpu vidutiniškai šalyje nuolatinio darbo vietos sudaro apie 75 proc. visų laisvų darbo vietų.
Didžiausia darbo vietų pasiūla buvo pramonės įmonėse (41,0 proc.) ir paslaugų sektoriuje (31,0 proc.). Pastaraisiais metais žymiai išaugo darbo jėgos paklausa statybos sektoriuje, paklausūs įvairių statybinių profesijų darbuotojai.
2003 m. IV ketvirčio paklausiusios profesijos buvo: verslo administravimo, prekybos, reklamos, draudimo vadybininkai, finansininkai, pramonės inžinerijos, metalo apdirbimo inžinieriai technologai, siuvinių technologai, anglų kalbos mokytojai.
Numatoma, kad didžiausias įsidarbinimo galimybes Vilniaus apskrityje 2004 metais turės verslo specialistai, rinkodaros vadybininkai, kompiuterių ir elektronikos inžinieriai, finansininkai, draudimo bei reklamos agentai, siuvimo technologai, statybos inžinieriai, užsienio kalbų ir kompiuterijos mokytojai.
Iš darbininkiškų profesijų atstovų bus jaučiamas parduotuvių pardavėjų, drabužių siuvėjų, virėjų, konditerių, kepėjų trūkumas.
Pagal prognozę darbo jėgos pasiūla atitinka paklausą medienos apdirbimo inžinierių, maisto ir gėrimų technologų, metalo konstrukcijų montuotojų, ekskavatorių, buldozerių mašinistų ir kai kuriose kitose veiklos srityse.
Prognozuojama, kad 2004 m. Vilniaus apskrityje istorijos, muzikos, fizinio lavinimo mokytojų, teisininkų, architektų, žurnalistų, žemėtvarkininkų, chemijos inžinierių, veterinarų, agronomų, zootechnikų, audėjų, verpėjų, mezgėjų, keramikų, pynėjų pasiūla viršys paklausą.

KAUNO APSKRITIS

Kauno apskritis yra vidurio Lietuvoje. Graži ir spalvinga Kauno apskritis apima Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų ir Raseinių rajonus, Kauno miestą ir Birštoną. Kauno apskritį supa net 6 apskritys – Alytaus, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Marijampolės apskritis.
Kauno apskrities teritorija 8060 km2, gyventojų skaičius 749000 tūkstančiai.
Apskrities administracinis centras – Kaunas – antras pagal dydį ir reikšmę Lietuvos miestas, visada veržęsis pirmauti. Tai – ne tik senų tradicijų miestas, bet ir stambus mokslo, verslo, pramonės ir kultūros centras. Jis seniai garsėja elektronikos ir lengvosios pramonės gaminiais. Nuo jo lengvosios pramonės gaminiais stengiasi neatsilikti Raseiniai. Jonavoje ir Kėdainiuose – svarbiausios Lietuvos chemijos pramonės įmonės. Prienuose gaminami lietuviški sklandytuvai. Birštonas – trečiasis pagal svarbą šalies kurortas, garsus gydomaisiais mineraliniais vandenimis bei poilsiavietėmis. Kruonyje, Kaišiadorių rajone veikia vienintelė Lietuvoje hidroakumuliacinė elektrinė. Kauno apskritis – patrauklus bei turintis daug galimybių regionas turizmui ir kitokiam verslui plėtoti.
2003 m. registruotas nedarbo lygis Kauno apskrityje siekė 7,8% ir lyginant visas 10 Lietuvos apskričių, jis buvo vienas iš žemiausių. Nedarbo lygis 2003 m. pabaigoje Kaune siekė 7,4%, o Prienuose – 5,7% ir buvo pats mažiausias nedarbo lygis visoje Kauno apskrityje.
Tikimasi, kad 2004 m. nedarbo lygis nežymiai mažės, nes geresnis mokesčių administravimas, verslo sąlygų liberalizavimas, ES struktūrinių fondų atėjimas, įsigaliojęs Darbo kodeksas skatins darbdavius teisėtai įforminti darbo santykius.
Daugiausia Kauno miesto gyventojų yra užimta pramonėje, statybose, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. 2003m. IV ketvirtį paklausiausios profesijos buvo maisto prekių pardavėjas, siuvėjas, stalius staklininkas, vadybininkas, draudimo agentas.
Per 2003 m. 10 mėn. Kauno darbo biržoje buvo įregistruotos 8555 laisvos darbo vietos. Tikimasi, kad 2004 m. jų bus įregistruota 10000. Daugės darbo vietų privačiame sektoriuje. Tai sąlygos tolesnis valstybei priklausančių objektų privatizavimas bei privataus sektoriaus pramonėje ir versle didėjimas.
Vyraujančios Kauno mieste pramonės veiklos – maisto produktų ir gėrimų gamyba ir tekstilės bei lengvosios pramonės gaminių gamyba, audinių ir avalynės gamyba; drabužių siuvimas; kailių apdaila ir dažymas.
Kauno mieste veikia nemažas skaičius komercinių įmonių, teikiančių paslaugas. Paslaugas teikiančių įmonių tarpe didžiausią skaičių sudaro verslo veiklos įmonės, antroje vietoje – įmonės, atliekančios nekilnojamojo turto operacijas, trečioje – sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugų įmonės.
Prognozuojama, kad Kaune 2004 m. bus jaučiamas šių specialistų su aukštuoju universitetiniu/neuniversitetiniu bei aukštesniuoju išsilavinimu trūkumas: vadybininkų, buhalterių apskaitininkų, informatikų, viešbučių ir įstaigų administratorių. Iš darbininkiškų profesijų atstovų bus jaučiamas stalių baldžių, barmenų padavėjų, betonuotojų, mūrininkų, tinkuotojų trūkumas. Pagal prognozę darbo jėgos pasiūla atitinka paklausą farmacininkų, veterinarijos gydytojų, socialinių darbuotojų, prekių pervežimo organizatorių, elektrikų, šaltkalvių remontininkų ir kai kuriose kitose veiklos srityse.
Prognozuojama, kad 2004 m. Kauno apskrityje kūno kultūros mokytojų, agronomų, interjero dizainerių, ikimokyklinio ugdymo specialistų, sodininkų, daržininkų, kalvių, namų ūkio ekonomų pasiūla viršys paklausą.
KLAIPĖDOS APSKRITIS
Klaipėdos apskritis yra vienintelė Lietuvos Respublikos pajūrio apskritis. Ji susideda iš Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų. Klaipėdos apskrities teritorija apima 4942 km2., gyventojų skaičius 172500. Regiono administracinis ir verslo centras yra Klaipėdos miestas. Klaipėdos apskritis yra išsidėsčiusi tarp Skandinavijos ir Centrinės Europos vakarinėje Lietuvos Respublikos dalyje. Apskritis ribojasi su Latvijos Respublika šiaurėje ir Kaliningrado regionu pietuose. Šalies viduje Klaipėdos apskritis ribojasi su Telšių bei Tauragės regionais.
Klaipėdos apskritis yra vienintelis Lietuvos Respublikos regionas, išsidėstęs Baltijos jūros pakrantėje. Didžiausias regiono plotis iš rytų į vakarus siekia maždaug 40 km., o iš šiaurės į pietus maždaug 100 km. Ypač gerai išvystyta apskrities transporto infrastruktūra, glaudžiai susijusi su kontinentu, padaro apskritį patrauklia abipusiams tranzito srautams su Centrine Europa bei Skandinavija. Transeuropiniai koridoriai Nr. IX drauge su savo B atšaka Klaipėda – Vilnius – Minskas – Kijevas yra nusidriekę iš Rytų į Vakarus per Klaipėdos apskritį drauge su kitais dviem Europiniais greitkeliais E272 Klaipėda – Palanga – Šiauliai – Panevėžys – Vilnius ir E85 Klaipėda – Kaunas – Vilnius – Lvovas – Bukareštas – Aleksandropolis.
Klaipėda yra slenkstis, kur tranzitiniai kroviniai sudaro maždaug 80 % visų krovinių srautų. Ji išsiskiria nepakartojamais vandens resursais. Klaipėdos apskrities ekonomikos specifinius bruožus daugiausia lemia Klaipėdos uostas, kuris yra vienintelis labiausiai į šiaurę nutolęs, ir visus metus neužšąlantis uostas rytinėje Baltijos jūros dalyje.
Klaipėdos apskritis ekonominių rodiklių atžvilgiu yra viena iš lyderių Lietuvoje. Nuo 1994 m. bendras apskrities vidaus produktas kasmet augo 3-4 %. Šiuo metu sėkmingai investuojamos tiesioginės užsienio investicijos yra dominuojančios, tuo tarpu valstybės investicijos dažniausiai yra netiesioginės ir turi mažiau įtakos apskrities ekonominei plėtrai. Gamybos sektoriuje vykdomi restruktūrizavimo darbai, todėl daugiau nei dvigubas gamybos potencialo ir apimčių augimas tam pasitarnauja. Perspektyviausios pramonės šakos Klaipėdos apskrityje yra maisto pramonė, laivų statyba bei remontas, medienos bei lengvoji pramonė.
Klaipėdos apskrityje registruoti 8 738 ekonominės veiklos subjektai. Šiuo metu maždaug 59% egzistuojančių įmonių apskrityje yra mažos arba vidutinio dydžio įmonės.
Klaipėdos apskrityje 2003 m. pabaigoje registruotas nedarbo lygis buvo 9,4%. Klaipėdos mieste nedarbo lygis 8,6%, Palangoje 10,8%, Skuodo rajone 13,9%, Kretingos rajone 5,6%, Šilutės rajone 14,4%. 2003 m. IV ketvirtį paklausiausios profesijos buvo vadybos, buhalterinės apskaitos, verslo administravimo ir organizavimo, pardavėjų, prekių žinovų. 2004 m. sausio 1 d. Klaipėdos apskrityje buvo įregistruota 17200 bedarbių, iš kurių 8700 Klaipėdos mieste.
Prognozuojama, kad Klaipėdoje 2004 m. bus jaučiamas šių specialistų su aukštuoju universitetiniu/neuniversitetiniu bei aukštesniuoju išsilavinimu trūkumas: kompiuterių taikymo, elektronikos inžinierių, statybos inžinierių, verslo specialistų, rinkodaros vadybininkų. Iš darbininkiškų profesijų atstovų bus jaučiamas dažytojų, grindų ir plytelių klojėjų, mūrininkų, tinkuotojų trūkumas.
Pagal prognozę darbo jėgos pasiūla atitinka paklausą medienos apdirbimo inžinierių, inžinierių mechanikų, baldų dizainerių, parduotuvių pardavėjų, medienos apdirbimo mašinų operatorių ir kai kuriose kitose veiklos srityse.
Didžiausios įsidarbinimo galimybės Klaipėdos apskrityje tarp specialistų turi kompiuterių taikymo, elektronikos inžinieriai, statybos inžinieriai, verslo specialistai, rinkodaros vadybininkai; tarp kvalifikuotų darbininkų – dažytojai, mūrininkai, pardavėjai, smulkaus verslo organizatoriai, virėjai.
Prognozuojama, kad 2004 m. Klaipėdos apskrityje ikimokyklinio, pradinio ugdymo mokytojų, buhalterių, bibliotekininkų, drabužių siuvėjų, laivų įgulų narių, jūreivių pasiūla viršys paklausą.
ŠIAULIŲ APSKRITIS
Šiaulių apskritis Lietuvos šiaurėje apima Vakarų Aukštaitijos ir Žemaitijos etnografinių regionų dalis. Per apskritį eina sąlyginė etnografinė žemaičių ir aukštaičių tarmių riba. Apskritį sudaro Šiaulių miesto, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių teritorijos. Gyvena 367,1 tūkstančių gyventojų, bendras plotas yra 8540 km2 .
Šiaulių apskritis yra sparčiai intelektualinį ir pramoninį potencialą kaupiantis regionas Šiaurės Lietuvoje. Labai svarbi apskrities ekonomikai yra žemdirbystė ir jos produktų perdirbimas.
Apskritis pasižymi gerais automobilių keliais, itin gerai išplėtotu geležinkelių tinklu. Labai perspektyvus Zoknių oro uostas, kurio kompleksas yra pagrindas naujai laisvajai ekonominei zonai kurti. Mūsų apskritis yra tinkama erdvė verslui plėtoti. Šiauliečiai verslininkai yra pasirengę priimti naujas ir gerai apgalvotas idėjas, jas įgyvendinant nepagailėti nei lėšų, nei laiko.
Lyginant su kitomis apskritimis, Šiaulių regione gana didelė darbingo amžiaus gyventojų dalis, tačiau palyginti žemas gyventojų užimtumo lygis. Dirbančių darbingo amžiaus žmonių dalis Šiaulių apskrityje siekia tik 47 proc. Pagal šį rodiklį iš dešimties regionų Šiaulių apskritis yra septintoje vietoje. Taigi ir nedarbo lygis didesnis nei Lietuvoje. 2003 metais nedarbo lygis apskrityje vidutiniškai sudarė 11,8 proc, apskrities centre Šiauliuose – 8,4 proc. 2004 m. sausio 1 d. Šiaulių apskrityje buvo įregistruota 19100 bedarbių. Didžiausias nedarbo lygis Šiaulių apskrityje yra Akmenės rajone ir sudaro 19,3 proc.
Pakankamai aukštą nedarbo lygį Šiaulių apskrityje nulemia tai, kad yra mažai laisvų darbo vietų atokesnėse vietovėse, tarp bedarbių daugiausia vyresnio amžiaus, praradusių ar neturinčių kvalifikacijos žmonių, daug jaunimo, ypač rajonuose, neturinčio net pagrindinio išsilavinimo. Ieškantys darbo asmenys nėra pakankamai mobilūs, jie nepasirengę dirbti toliau nuo gyvenamos vietos.
2003 metais Šiaulių apskrityje buvo įregistruota 17000 laisvų darbo vietų. Daugiausia laisvų darbo vietų Šiaulių mieste ir rajone užregistruota paslaugų sektoriuje. Antrą vietą užima pramonės sektorius. Tačiau lyginant visos Lietuvos mastu, Šiaulių apskrities pramonė užima tik nedidelę dalį visos šalies pramonės ir sudaro apie 5,6 proc..
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu svarbiausios Šiaulių apskrities pramonės produkcijos rūšys yra dviračiai, televizoriai, baldai, maisto produktai ir gėrimai, oda ir jos dirbiniai, elektros įrengimai ir prietaisai.
2003 m. IV ketvirtyje apskrityje paklausiausios profesijos buvo mokytojai, vadybininkai, technikos mokslų specialistai, verslo administravimo, buhalterinės apskaitos, statybos, metalo apdirbimo specialistai.
Prognozuojama, kad Šiaulių apskrityje 2004 m. bus jaučiamas šių specialistų su aukštuoju universitetiniu/neuniversitetiniu bei aukštesniuoju išsilavinimu trūkumas: verslo specialistų, rinkodaros vadybininkų, kompiuterių taikymo, elektronikos inžinierių. Iš darbininkiškų profesijų atstovų bus jaučiamas parduotuvių pardavėjų, mūrininkų, tinkuotojų, dažytojų trūkumas.
Pagal prognozę darbo jėgos pasiūla atitinka paklausą maisto ir gėrimų technologų, inžinierių elektrikų, elektrotechnikų, automobilių inžinierių ir kai kuriose kitose veiklos srityse.
Prognozuojama, kad 2004 m. Šiaulių apskrityje bendrosios praktikos slaugytojų, pradinio ugdymo, fizinio lavinimo mokytojų, žemės ūkio mašinų mechanikų, kirpėjų, kosmetologų, manikiūrininkų pasiūla viršys paklausą.
PANEVĖŽIO APSKRITIS
Panevėžio apskritį sudaro Panevėžio miesto bei Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijos. Pagal užimamą 7880 km2 plotą Panevėžio apskritis yra ketvirtoji apskritis Lietuvoje. Miestai ir gyvenvietės sudaro 202 km2, žemdirbystės plotai – 482 km2, miškai – 2109 km2 , vandenys – 20 km2 .
Panevėžio apskritis ribojasi su Latvija, Lietuvoje – su Utenos, Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apskritimis. Joje gyvena per 320800 gyventojų, iš kurių absoliučią daugumą sudaro lietuviai. Apskrities centras yra Panevėžys, įsikūręs ant Nevėžio upės kranto, pusiaukelėje tarp dviejų Baltijos valstybių sostinių Vilniaus ir Rygos.
Apskrityje gerai išvystyta susisiekimo infrastruktūra. Važiuojant automagistrale A2 Lietuvos sostinė Vilnius pasiekiama per 1,5 valandos. Neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas yra už 240 km, o Latvijos Rygos jūrų uostas -150 km atstumu nuo apskrities centro – Panevėžio miesto. Geležinkelio linija, einanti per Panevėžio, Kupiškio ir Rokiškio rajonus, jungia su Kaliningrado sritimi (Rusijos Federacija), Daugpiliu (Latvija) ir Maskva (Rusijos Federacija). Apskrities teritoriją kerta sparčiai rekonstruojama tarptautinė automagistralė E67 Via Baltica, kuri įeina į Trans Europos greitkelių sistemą ir užtikrina patogų susisiekimą su Skandinavijos ir Centrinės ir Vakarų Europos šalimis.
Panevėžio apskritis yra išvystytos pramonės ir žemės ūkio kraštas. Regiono pramonės įmonės kasmet vis geriau įsitvirtina tarptautinėse rinkose. Eksportuojama produkcija sudaro per 61 proc. visos parduotos produkcijos. Į užsienio šalis eksportuojama 86,4 proc. apskrityje pagaminamų tekstilės gaminių, 94,3 proc. pasiūtų drabužių, 85 proc. spalvoto vaizdo televizorių kineskopų, 80,8 proc. medienos gaminių, 48 proc. laidų ir kabelių, 43,2 proc. pieno produktų, 12,9 proc. kitų maisto produktų ir gėrimų.
Iš šimto sėkmingiausiai dirbančių Lietuvos įmonių net 14 savo veiklą vysto Panevėžio apskrityje. Neabejotinai Panevėžio apskrities pramonės lyderiai yra viena iš didžiausių įmonių Lietuvoje AB “Ekranas” (kineskopų gamyba) Panevėžyje. Per pastaruosius metus padidėjo ir toliau auga paslaugos ir prekyba. Čia sukuriama daugiausia naujų įmonių ir naujų darbo vietų. Paslaugų sektoriuje dirba daugiau nei 57 proc. visų apskrities įmonių, daugiausia smulkios ir vidutinės.
Panevėžio apskrities žemės ūkio sektorius yra vienas iš stipriausių Lietuvoje. Čia užauginama ir superkama per 20 proc. visos šalies grūdinių kultūrų, 11 proc. – cukrinių runkelių, 16 proc. – gyvulių, 10 proc. – paukščių, 20 proc. – pieno. Siekiame sukurti palankią aplinką investicijoms, naujoms įmonėms steigti ir verslams skatinti regione. Daug dėmesio skiriama aplinkos apsaugai, transporto ir infrastruktūros vystymui, turizmo ir paslaugų sektoriaus plėtrai. Panevėžio apskritis yra atvira verslo pasiūlymams ir pasirengusi padėti juos įgyvendinti
Švietimo, mokslo ir perkvalifikavimo sistema apskrityje užtikrina vietinių gyventojų ir pramonės vystymosi poreikius. Todėl Panevėžio apskrities darbo rinkoje daug aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, o darbo kaštai daugiau nei 10 proc. mažesni už šalies vidurkį.
Šiuo metu Panevėžio apskrityje yra apie 180 tūkstančių darbingo amžiaus žmonių. Tai sudaro 56,4 proc. visų apskrities gyventojų.
2004 m. sausio 1 dieną registruotas nedarbo lygis Panevėžio apskrityje siekė 12,3%, apskrities darbo biržose buvo įregistruota 17100 bedarbių. Panevėžio miesto savivaldybėje registruotas vidutinis metinis nedarbo lygis, siekiantis 12 proc. Aukščiausias tarp 5 didžiausių šalies miestų.

2003 m. IV ketvirčio paklausiausios profesijos buvo verslo organizavimas, apskaita ir finansai, vadyba. Tarp darbuotojų turinčių profesines kvalifikacijas, populiariausi yra pardavėjai, siuvėjai, šaltkalviai.
Prognozuojama, kad Kaune 2004 m. bus jaučiamas šių specialistų su aukštuoju universitetiniu/neuniversitetiniu bei aukštesniuoju išsilavinimu trūkumas: kompiuterių taikymo, elektronikos inžinierių, gydytojų, psichologų, statybos inžinierių, architektų. Iš darbininkiškų profesijų atstovų bus jaučiamas parduotuvių pardavėjų, dailidžių statybininkų ir stalių, mūrininkų, tinkuotojų poreikis. Pagal prognozę darbo jėgos pasiūla atitinka paklausą farmacininkų, veterinarijos gydytojų, socialinių darbuotojų, prekių pervežimo organizatorių, elektrikų, šaltkalvių remontininkų ir kai kuriose kitose veiklos srityse.
Prognozuojama, kad 2004 m. Panevėžio apskrityje pradinio ugdymo, fizinio lavinimo mokytojų, inžinierių mechanikų, elektroninės įrangos mechanikų, elektromechanikų ir monterių pasiūla viršys paklausą.
ALYTAUS APSKRITIS
Apskritis, apimanti Dzūkijos etnografinį regioną, yra Lietuvos pietuose. Ją sudaro Alytaus ir Druskininkų miestų bei Alytaus, Lazdijų, Varėnos rajonų savivaldybių teritorijos. Centras yra Alytus.
Alytaus apskrities teritorija 5425km2 , gyventojų skaičius 202200 tūkstančiai.
Apskritis ribojasi su Baltarusijos ir Lenkijos valstybėmis, Lietuvoje su Marijampolės, Kauno bei Vilniaus apskritimis. Svarbiausi apskrities miestai yra Alytus, Lazdijai, Varėna ir Druskininkai. Itin svarbus yra Šeštokų europinio geležinkelio mazgas ir tarptautinė krovinių perkrovimo stotis. Lazdijuose veikia Lietuvos ir Lenkijos, Druskininkuose yra Lietuvos ir Baltarusijos pasienio muitinės. Alytus yra svarbus automobilių ir geležinkelių transporto mazgas.
Apskrityje plėtojama mašinų gamybos, tekstilės, chemijos, maisto ir statybos pramonė. Didžiausios pramonės įmonės sutelktos Alytuje. Joms specialistus rengia Alytaus aukštesnioji technikos mokykla.
Svarbiausios įmonės yra buitinių šaldytuvų gamykla akcinė bendrovė “Snaigė”, šampanizuotus vynus gaminanti AB “Alita”, medvilninius verpalus ir audinius gaminanti akcinė bendrovė “Alytaus tekstilė”. Sėkmingai dirba akcinės bendrovės “Alytaus pieninė”, “Varėnos grūdai”, “Druskininkų statyba”, “Dainava”.
Reikšmingiausi kultūros paminklai yra Merkinės XV-XVII-XIX a., Simno XVI-XVIII a., Rudaminos XVI- XVIII a. bažnyčios, Liškiavos bažnyčios ir vienuolyno ansamblis XVIII-XIX a., Zervynų etnografinis kaimas.
Druskininkuose veikia įžymaus lietuvių dailininko ir kompozitoriaus M.K.Čiurlionio memorialinis muziejus, miško namai-muziejus “Girios aidas”, Antrojo pasaulinio karo aukas mena Pirčiupių kaimo muziejus Varėnos rajone. Apskrities kraštovaizdis ypač palankus rekreacijai plėtoti. Per apskritį teka didžiausia šalies upė Nemunas ir viena gražiausių Lietuvos upių yra Merkys. Gausu ežerų. Tai miškingiausia apskritis 44% su grybingiausiais Lietuvoje miškais. Vertingiausi kraštovaizdžiai yra Dzūkijos nacionaliniame parke, Žuvinto ir Čepkelių gamtos rezervatuose, Metelių , Nemuno kilpų bei Veisiejų regioniniuose parkuose.
2004 m. sausio 1d. registruotas nedarbo lygis 11,3%. Nors palyginus su praeito mėnesio pabaiga nedarbo lygis padidėjo 0,3% punkto, nors nuo sausio mėnesio jis sumažėjo 1,2 % punkto, skaičiuojant bedarbystės lygį nuo darbo jėgos. Nedarbo lygio svyravimams įtakos turi darbų sezoniškumas, nestabili padėtis didžiosiose pramonės įmonėse. Didžiausias nedarbo lygis buvo Simno 15,5%, Daugų seniūnijose 15,1%, mažiausias Miroslavo, Krokialaukio 7,4% skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus.
Daugiausia naujų darbo vietų užregistruota paslaugų sektoriuje.
Per 2003m. gruodžio mėnesį užregistruota 358 naujos laisvos darbo vietos, iš jų 50 terminuotam darbui. Palyginus su praėjusiu mėn. naujų laisvų darbo vietų užregistruota 6,5% daugiau. Didėja galimybės įsidarbinti nuolatiniams darbui.

Pagrindinės tendencijos apskrities darbo rinkoje: nedarbo lygis nežymiai mažėja, mažėja jaunų bedarbių skaičius, mažėja ilgalaikis nedarbas, mažėja laisvų darbo vietų terminuotam darbui, auga darbo jėgos paklausa aukštos kvalifikacijos specialistams.
Pagrindinės Alytaus apskrities įmonių ekonominės veiklos: siuvimas, tekstilė, statyba ir medienos apdirbimas, prekyba, transportas, šaldytuvų gamyba, maisto produktų ir gėrimų gamyba.
Prognozuojama, kad Alytuje 2004 m. bus jaučiamas šių specialistų su aukštuoju universitetiniu/neuniversitetiniu bei aukštesniuoju išsilavinimu trūkumas: verslo specialistų, rinkodaros vadybininkų, kompiuterių taikymo, elektronikos inžinierių, finansininkų, draudimo, reklamos agentų. Iš darbininkiškų profesijų bus jaučiamas parduotuvių pardavėjų, mūrininkų, tinkuotojų, plytelių klojėjų, drabužių siuvėjų trūkumas. Pagal prognozę darbo jėgos pasiūla atitinka paklausą medienos apdirbimo, statybos inžinierių, telekomunikacijų technikų, autotransporto priemonių remontininkų, virėjų, kulinarų, konditerių.
Didžiausios įsidarbinimo Alytaus apskrityje galimybės specialistams: vadybos, apskaitos ir audito, informacinių technologijų specialistams, užsienio kalbų mokytojams, psichologams, pramonės inžinieriams. Kvalifikuotiems darbuotojams: mūrininkams, betonuotojams, tinkuotojams, pardavėjams.
Prognozuojama, kad 2004 m. Alytaus apskrityje šaldymo įrangos gamybos technikų, ikimokyklinio, pradinio ugdymo mokytojų, sodininkų, daržininkų, ūkininkų pasiūla viršys paklausą.
MARIJAMPOLĖS APSKRITIS
Marijampolės apskritis įsikūrusi šalies pietvakariuose. Apskrities plotas 4463 km2, gyventojų skaičius 188100. Marijampolės apskritį sudaro Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio rajono ir Šakių rajono savivaldybės. Marijampolė yra ne tik apskrities, bet ir Sūduvos krašto švietimo, kultūros bei pramonės centras.
Apskritis yra patogioje geografinėje padėtyje: pietvakariuose ji ribojasi su Kaliningrado sritimi, Lenkija, o Lietuvoje ribojasi su Kauno, Alytaus ir Tauragės apskritimis. Marijampolės apskrityje išplėtotas automobilių kelių tinklas, teritoriją kerta svarbios automagistralės. Rekonstruojama tarptautinės magistralės E67 – “Via Baltica” dalis nuo Kauno iki Lietuvos-Lenkijos sienos. Ši magistralė įeis į transeuropinių greitkelių sistemą, sujungs Šiaurės valstybes su Centrine ir Vakarų Europa. Projektuojamas europinio standarto geležinkelis Lietuvos-Lenkijos siena-Marijampolė-Kaunas. Ši magistralė įsijungs į Europos geležinkelių tinklą.
Marijampolės apskrityje veikia vienas Lietuvos-Lenkijos ir du Lietuvos-Rusijos perėjimo punktai. Beveik visa apskrities teritorija yra Šešupės žemupyje, tik pietinis pakraštys yra Baltijos kalvyno Sūduvos aukštumoje.
Didžiausia įmonių dalis susitelkusi Marijampolės savivaldybėje. Tai individuali įmonė “Arvi”, gaminanti trąšas, jomis prekiaujanti, teikianti transporto paslaugas; AB Koncernas “Alga”, gaminantis aliuminio-plastiko profilių, medienos gaminius, gaminius iš juodųjų metalų, teikiantis saugos tarnybos, muitinės sandėlių, muitinės importo-eksporto terminalo, techninių apžiūrų centro bei kitas paslaugas; UAB “Kraitenė”, gaminanti ledus bei perdirbanti žuvį; AB “Vernitas”, gaminanti verpalus.
Kazlų Rūdos savivaldybėje stambiausios įmonės – AB “Girių bizonas”, garsėjanti medžio drožlių plokščių gamyba; AB “Jūrės medis”, vienintelė Lietuvoje medinių klijuotų konstrukcijų gamintoja.
Vilkaviškio rajono savivaldybėje sėkmingai dirba AB “Žemkalnija”, siuvanti drabužius; UAB “Vilkasta”, atliekanti statybos darbus, prekiaujanti statybinėmis medžiagomis, UAB “Cipel Baltika”, užsiimanti brangiakailių žvėrelių kailių išdirbimu.
Didžiausios Šakių rajono savivaldybėje įmonės – UAB “Lekėčiai”, auginanti kiaules ir perdirbanti mėsą, UAB “Uriga” – saldžių varškės sūrelių gamintoja. Maždaug pusė pagamintos produkcijos realizuojama vidaus rinkoje. Eksportuojama daugiausia į Vidurio ir Vakarų Europą 89 %, į NVS šalis ir Rusiją 11%.
Pagrindinės Marijampolės apskrities įmonių ekonominės veiklos: medienos apdirbimas, transportas, verpalų gamyba, žemės ūkio produktų apdirbimas ir maisto produktų gamyba, statyba.
2004 m. sausio 1 dieną Marijampolės apskrityje registruotas nedarbo lygis sudarė 12,8%. 2003 metų pabaigoje Marijampolės apskrities darbo biržose buvo įregistruota10400 bedarbių.
2003 m. IV ketvirtį paklausiausios profesijos buvo apskaitos, audito, vadybos specialistų bei pardavėjų ir mūrininkų.
Pagrindinės tendencijos apskrities darbo rinkoje: nedarbo lygis nežymiai mažėja, mažėja ilgalaikis nedarbas, mažėja jaunų bedarbių skaičius, mažėja laisvų darbo vietų terminuotam darbui, mažėja laisvų darbo vietų nekvalifikuotiems bedarbiams.
Prognozuojama, kad Marijampolėje 2004 m. bus jaučiamas šių specialistų su aukštuoju universitetiniu/neuniversitetiniu bei aukštesniuoju išsilavinimu trūkumas: užsienio kalbos, kompiuterijos mokytojų, verslo specialistų, rinkodaros vadybininkų, kompiuterių taikymo. Iš darbininkiškų profesijų bus jaučiamas parduotuvių pardavėjų, drabužių siuvėjų trūkumas. Pagal prognozę darbo jėgos pasiūla atitinka paklausą medienos apdirbimo, statybos inžinierių, chemikų inžinierių, siuvimo technologų, metalų apdirbimo staklių derintojų, elektromechanikų ir kai kuriose kitose veiklos srityse.
Didžiausios įsidarbinimo galimybės Marijampolės apskrityje tarp specialistų turi apskaitos, audito, informacinių technologijų specialistai, užsienio kalbos mokytojai; tarp kvalifikuotų darbuotojų pardavėjai, maisto ruošimo darbuotojai, automechanikai, mūrininkai.
Prognozuojama, kad 2004 m. Marijampolės apskrityje ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų, zootechnikų, agronomų, veterinarų, audimo, verpimo mašinų operatorių, žemės ūkio mašinų mechanikų pasiūla viršys paklausą.
UTENOS APSKRITIS

Utenos apskritis apima Anykščių, Molėtų, Ignalinos, Utenos ir Zarasų rajonus bei Visagino miestą, tai sudaro 7201 kv. km plotą, kuriame Statistikos departamento duomenimis 2003 m. pradžioje gyveno 183 131 gyventojas. Tai rečiausiai apgyvendintas Lietuvos regionas. Kaimo teritorijoje gyvena net 54 proc. gyventojų. Utenos apskritis priklauso Rytų Lietuvos regionų grupei. Joje gyventojų senėjimas progresuoja ypač sparčiai, o natūralaus prieaugio koeficientas jau seniai yra neigiamas. Natūralaus prieaugio koeficientas regione yra žemiausias visų šalies apskričių mastu. Taigi Utenos apskritis yra labiausiai demografiniu požiūriu pasenęs regionas. Tiek gimstamumas, tiek natūralus gyventojų prieaugis šiame Aukštaitijos regione nėra pakankamas paprastai darbo jėgos reprodukcijai užtikrinti. Darbingo amžiaus gyventojai regione sudaro 56,2 proc. Tik Visagino mieste visiškai skirtinga demografinė situacija. Jame mirtingumo koeficientas buvo apie du kartus mažesnis nei šalies, o darbingo amžiaus gyventojai sudaro net 71,4 proc.
Apskritis ribojasi su Latvija ir Baltarusija bei su Vilniaus ir Panevėžio apskritimis. 2002 metais Utenos apskrityje buvo sukurta 4,3 proc. šalies BVP. BVP vienam gyventojui 2001m. sudarė 82,8 proc. šalies vidurkio. Šiame regione žemos vidutinės butų kainos, bet gana aktyvus žemės sklypų judėjimas. Utenos apskrityje žemės yra vienos iš nederlingiausių respublikoje, tad ir pagal žemės ūkio įvertinimą apskričiai tenka paskutinė vieta šalyje. Apskrityje yra vienintelė Lietuvoje atominė elektrinė, plėtojama mašinų gamybos ir metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, tekstilės ir trikotažo, maisto pramonė. Ignalinos rajone veikianti AE įtakoja, kad šiame rajone vidutinis darbo užmokestis yra dukart didesnis nei kituose apskrities miestuose bei rajonuose. Didžiausios pramonės įmonės veikia Utenoje, Anykščiuose ir Visagine. Pajėgiausios apskrities įmonės – Ignalinos atominė elektrinė, Utenos akcinės bendrovės “ Utenos mėsa“, “Utenos trikotažas “, “Švyturys – Utenos alus”, Anykščių akcinė bendrovė ‘’Anykščių vynas“. Pagrindinės veiklos sritys apskrityje : siuvimas, statyba ir medienos apdirbimas, prekyba, transportas, maisto produktų ir gėrimų gamyba.
2003 m. pabaigoje Utenos apskrityje nedarbo lygis buvo 9,7 procentai Nedarbo lygis 2003 m. pabaigoje Utenoje buvo 11,3 procentai, Ignalinoje – 13 procentai, Zarasuose – 6,4 procentai, Molėtuose – 5,2 procentai, Anykščiuose – 7 procentai. 2003 m. pradžioje apskrities bedarbiai sudarė 5,2 proc. visų Lietuvos bedarbių. Lyginant su 2002 metais, registruoto nedarbo lygis mažėja. Nors dirbančiųjų paslaugose dalis siekia 56 proc., skirtingai negu kituose regionuose, daug darbo vietų Utenos apskrityje yra sukurta pramonėje. Šiame regione pramonės ekonominėje veikloje kartu su statyba dirba beveik trečdalis visų užimtų gyventojų.

Didžiausios įsidarbinimo galimybes Utenos apskrityje turi informatikos, pramonės inžinerijos, techninės priežiūros ir remonto, verslo administravimo ir organizavimo specialistai, medicinos gydytojai. Tarp kvalifikuotų darbininkų didžiausią paklausą turi šaltkalviai, pienininkai, virėjai, miškininkai, šilumos įrengimų mechanikai, medžio apdirbimo staklininkai.
Prognozuojama, kad nepakankamai darbo vietų Utenos apskrityje 2004 metais bus inžinieriams elektrikams, elektromechanikams, zootechnikams, agronomams, žemės ūkio ekonomistams, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, žemės ūkio mašinų mechanikams, sodininkams, daržininkams, traktorininkams, namų ekonomams.
TAURAGĖS APSKRITIS
Lietuvos Respublikos teritorijoje yra Tauragės apskritis, apimanti Žemaitijos etnografinio regiono pietinę dalį. Tauragės apskritį sudaro Tauragės, Šilalės, Jurbarko rajonų bei Pagėgių savivaldybių teritorijos. Tauragės apskrities plotas 4411,5 km2. Iš jų 96 km2 užima miestai ir gyvenvietės, 75 km2. pramonės įmonės ir keliai, 2480 km2 žemdirbystės plotai, 1289 km2 miškai, 103 km2 vandenys, 368 km2 kitos paskirties plotai.
Apskrityje gyvena 134 300 gyventojų. Pagal gyventojų skaičių apskritis yra mažiausia šalyje, o pagal plotą priešpaskutinėje vietoje po Telšių apskrities. Apskrities administracijos centras yra Tauragė.
Tauragės apskritis yra žemės ūkio kraštas. Miškai sudaro apie trečdalį apskrities teritorijos. Gamybos ir eksporto apimčių požiūriu svarbiausios Tauragės apskrityje yra tekstilės ir drabužių siuvimo, maisto ir gėrimų pramonė, medžio dirbinių ir medienos apdirbimo pramonės šakos.
Apskrities teritoriją kerta geležinkelio linija Radviliškis– Sovetskas (Rusijos Federacija). Šiauriniu apskrities paribiu eina Vilniaus – Klaipėdos greitkelis, pietine apskrities siena teka Nemuno upė, tinkanti upių laivininkystei vystyti.
1998 m. Tauragės apskritis priimta į Europos regionų asamblėją. Nuo 1999 m. apskritis dalyvauja Euroregiono “SAULĖ” darbe. Į jį įeina Tauragės, Šiaulių apskritys, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko, Nemano ir Slavėko rajonai, Jelgavos rajonas Latvijoje, Skonės apskritis Švedijoje.
Puiki apskrities geografinė padėtis: apskritį kerta Radviliškio – Sovetsko geležinkelis, geras susisiekimas su Latvija, 230 km iki jos sostinės Rygos, 180 km iki Kaliningrado. Šiaurės-pietvakarių kryptimi apskrities centrą – Tauragę- kerta automobilių kelias Sankt-Peterburgas – Šiauliai – Tauragė -Kaliningradas, turintis ne tik svarbia reikšmę susisiekimui, bet ir istorinę reikšmę, kaip prekybinis “Hanzos”kelias.
2004 m. sausio 1 d. Tauragės apskrityje buvo registruotas 13,5 proc. nedarbo lygis, apskrities teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 8400 bedarbiai. Bedarbių skaičius Tauragės apskrityje yra mažiausias iš dešimties šalies apskričių. Per 2003 metus iš viso apskrityje užregistruota 10500 bedarbių, iš jų Tauragės darbo biržoje beveik 5000.
Laisvų darbo vietų per 2003 metus Tauragės apskrityje įregistruota 5100, iš jų beveik pusė apskrities centre.
2003 m. IV ketvirtyje paklausiausios specialistų profesijos buvo buhalterinė apskaita, vadyba, verslo administravimas ir organizavimas. Tarp kvalifikuotų darbininkų paklausiausi buvo pardavėjai, siuvėjai, vairuotojai.
Prognozuojama, kad Tauragės apskrityje 2004 m. bus jaučiamas šių specialistų su aukštuoju universitetiniu/neuniversitetiniu bei aukštesniuoju išsilavinimu trūkumas: verslo administratorių, rinkodaros vadybininkų, elektronikos, automobilių inžinierių. Iš darbininkiškų profesijų atstovų bus jaučiamas parduotuvių pardavėjų, siuvėjų, apdailininkų, pastatų dažytojų trūkumas.
Pagal prognozę darbo jėgos pasiūla atitinka paklausą maisto ir gėrimų, siuvimo technologų, medienos apdirbimo, statybos inžinierių, vaistininkų, stomatologų, tinkuotojų, plytelių klojėjų, betonuotojų ir kai kuriose kitose veiklos srityse.
Prognozuojama, kad 2004 m. Tauragės apskrityje bendrosios praktikos slaugytojų, mechanikų technologų, elektromechanikų, zootechnikų, namų ekonomų, žemės ūkio mašinų mechanikų pasiūla viršys paklausą.
TELŠIŲ APSKRITIS
Telšių apskritis jungia keturis Žemaitijos rajonus: Telšių, Plungės, Rietavo ir Mažeikių. Telšių apskritis užima 4139 km2 plotą arba 6,3 proc. visos Lietuvos teritorijos ir yra mažiausia iš dešimties Lietuvos apskričių. Apskrityje gyvena 182578 gyventojai arba 5 proc. šalies gyventojų. Apskrities miestų gyventojai sudaro 62 proc. visų gyventojų.
Per pastaruosius metus gyventojų skaičius apskrityje beveik nesikeitė. Darbingo amžiaus gyventojai sudaro 54,8 proc., pensinio amžiaus asmenys – 19,2 proc. visų apskrities gyventojų. Apskrityje veikia 29 stambios pramonės įmonės. Akcinės bendrovės “Mažeikių nafta”, ir “Žemaitijos pienas” yra didžiausios ne tik Lietuvoje, bet ir tarp kaimyninių Baltijos šalių Latvijos ir Estijos. Čia dominuoja maisto, naftos perdirbimo, statybinių medžiagų pramonė. Be to, išplėtota tekstilės, trikotažo, odos, meno dirbinių, baldų gamyba, daug statybinių organizacijų. Daug įmonių eksportuoja savo produkciją į užsienio šalis, todėl yra žinomos ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Telšių apskritis tai ir žemdirbystės ir gyvulininkystės kraštas. Čia yra 217,3 tūkst. ha žemdirbystei tinkamos žemės, iš jos 172,9 tūkst. ha. yra ariama. Asmeninio ūkio žemė užima 109 tūkst. ha. Apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje vyrauja privatus ūkis ir žemės ūkio bendrovės. Žemdirbiai augina gyvulius ir tradicines kultūras: rugius, kviečius, miežius, bulves. Kaime žmonės pradeda auginti ir netradicines žemės ūkio kultūras, bei gyvulius.
Apskrities kraštovaizdis, pasipuošęs nedidelėm kalvelėm, daugybe ežerų ir vingiuotomis upėmis, žaliais miškų plotais, didesniais ir mažesniais miesteliais, palankus plėtoti ir vystyti turizmą. Vaizdingiausios teritorijos paskelbtos Žemaitijos nacionaliniu ir Varnių regioniniu parkais, kuriuos pamėgo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistai. Drąsesni pradeda plėtoti ir kaimo verslus, kaip vaistažolių, uogų, grybų auginimas, žuvų ir kitų vandens gyvūnų veisimas ir auginimas, pynimas iš vytelių, audimas, rankdarbių gaminimas, žemės ūkio produkcijos perdirbimas bei kaimo turizmas.
2003 metais Telšių apskrityje registruotas vidutinis metinis nedarbo lygis siekė 14,4 proc. ir buvo didžiausias tarp dešimties šalies apskričių. Atitinkamas nedarbo lygio rodiklis Telšių rajone buvo 10,4 proc., Plungės rajone 8,9 proc., Mažeikių rajone 21 proc. Mažeikių rajono savivaldybėje registruotas nedarbo lygis yra antras pagal didumą tarp 60 Lietuvos savivaldybių.
2004 m. sausio 1 d. Telšių apskrities savivaldybėje buvo įregistruota 11500 bedarbių. Iš jų daugiau kaip pusė buvo Mažeikių rajone.
Telšių apskrityje 2003 metais buvo įregistruota7800 laisvų darbo vietų. Iš jų kas trečia vieta buvo skirta laikinam darbui.
2003 m. IV ketvirtyje Telšių apskrityje paklausiausi buvo statybos ir architektūros, verslo organizavimo, vadybos specialistai. Taip pat darbo rinkoje reikėjo pardavėjų, siuvėjų, santechnikų.
Prognozuojama, kad Telšiuose 2004 metais bus jaučiamas šių specialistų su aukštuoju universitetiniu/neuniversitetiniu bei aukštesniuoju išsilavinimu trūkumas: statybos, automatikos inžinierių, verslo specialistų, rinkodaros vadybininkų. Iš darbininkiškų profesijų atstovų bus jaučiamas mūrininkų, tinkuotojų, plytelių klojėjų, apdailininkų, pastatų dažytojų trūkumas.
Pagal prognozę darbo jėgos pasiūla atitinka paklausą finansininkų, draudimo, reklamos agentų, maisto ir gėrimų technologų, padavėjų, konditerių, metalų apdirbimo staklių derintojų ir kai kuriose kitose veiklos srityse.
Prognozuojama, kad 2004 metais Telšių apskrityje ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, žemės ūkio ekonomistų, pieno produktų gamintojų, siuvėjų, audėjų, verpėjų pasiūla viršys paklausą.
Bedarbystės plitimas sukelia daug socialinių, demografinių, kriminogeninių, psichologinių problemų. Sumažėja šeimų disponuojamų pajamų dydis, neturintys darbo patiria daug stresų, nervinės įtampos, padažnėja alkoholizmo atvejų, žmonės emigruoja į kitas šalis ieškodami darbo, mažėja gimstamumas, nes nedirbantys tėvai negali išlaikyti savo vaikų.
Galima teigti, kad bedarbystė yra labai opi šiandieninė Lietuvos visuomenės problema.

Informacijos šaltinių sąrašas:

1. http://www.sociumas.lt/Lit/Nr1/rinka.asp
2. http://www.socmin.lt/index.php?1252466012
3. http://www.ldb.lt/eures/index.aspx/lt/darbo_rinkos_informacija/?menu_id=225

Leave a Comment