Darbo biržų vaidmuo sprendžiant nedarbo problemas

Darbą priėmė: lekt. R. Keršienė

Kaunas, 2005
Turinys

Įvadas 2
1. Teorinė dalis 3
1.1 Užimtumo politika Lietuvoje 3
1.2 Valstybės skatinimas kurti darbo vietas 4
2. Lietuvos darbo biržos pagrindinės paslaugos 6
2.1 Bedarbių registravimas 6
2.1.1 Darbo jėgos pasiūla 7
2.2 Nedarbo socialinio draudimo išmoka 8
2.3 Įdarbinimas 8
2.4 Profesinis mokymas 9
2.5 Verslo organizavimas 9
2.6 Viešieji darbai 9
2.7 Darbo klubai 9
2.8 Elektroninės paslaugos 10
3. Lietuvos darbo biržos projektas ir reforma 11
4. Situacijos darbo rinkoje trumpa apžvalga 13
5. Išvados 16
6. Literatūra 18Įvadas
Ekonominis nuosmukis, ūkio restruktūrizacija, privatizacijos procesas iššaukė naujo reiškinio – nedarbo atsiradimą. Rinkos ekonomikos sąlygomis susiformavo aukštas ir struktūriškai nepalankus nedarbas: jaunimo, ilgalaikis nedarbas bei regioniniai nedarbo skirtumai. Atsirado pakankamai didelė darbo jėgos dalis, kuri yra nepajėgi prisitaikyti prie rinkos pokyčių: turimas išsilavinimas, kvalifikacija ir koompetencija neatitinka darbdavių keliamų reikalavimų.
Šiuo metu Lietuvoje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai, mūsų valstybė susiduria su viena aktualiausių problemų pasaulyje – nedarbu. Pasiekęs tam tikrą lygį, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Nėra tikslių ekonominių ar socialinių apskaičiavimų, tačiau manytina, kad 10 proc. nedarbas – grėsminga riba. Šiuo metu Lietuvoje nedarbas siekia būtent tokį lygį, todėl valstybė turėtų imtis priemonių gyventojų užimtumui skatinti.
Lietuvoje, nedarbui mažinti, yra įsteigtos darbo biržos. Lietuvos darbo birža, įgyvendindama valstybinės užimtumo garantijas darbo rinkoje, padeda ieškantiems darbo žmmonėms įsidarbinti, aprūpina darbdavius reikiama kvalifikuota darbo jėga, įtraukia registruotus darbo biržoje asmenis į gyventojų užimtumo programas, moka bedarbiams nedarbo draudimo išmokas.
Pagrindinis darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos darbo biržos pagrindines paslaugas nedarbui mažinti, strateginius ir veiklos planus, projektą ir reformą. Pateikti prieduose st

tatistinius duomenis apie nedarbo situaciją Lietuvos darbo biržoje.1. Teorinė dalis
1.1 Užimtumo politika Lietuvoje
Siekiant sušvelninti socialines nedarbo pasekmės, valstybė parengia ir įgyvendina specialias priemones, kurios sudaro darbo rinkos politikos turinį.
Darbo rinkos politiką galima traktuoti plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme ji yra sudėtinė užimtumo politikos dalis.
Užimtumo politikos tikslas – formuoti racionalią gyventojų užimtumo struktūrą, didinti darbo ekonominį ir socialinį efektyvumą. Tuo pačiu užimtumo politika turi numatyti ir realizuoti nedarbo prevencijos, profilaktikos priemones.
Siaurąja prasme, darbo rinkos politika sprendžia du pagrindinius uždavinius: 1) ekonominių, finansinių bei kitokių priemonių pagalba reguliuoja nedarbo lygį ir trukmę; 2) socialiai apsaugo bedarbius. Šiuos uždavinius atitinka dvi darbo rinkos politikos (DRP) kryptys: aktyvi ir pasyvi darbo rinkos politika.
Pasyvi darbo rinkos politika – tai valstybės priemonių pagalba reguliuojamas kompensacinis mechanizmas, bedarbystės atveju nustatomos kompensacijos sąąlygos, formos, apimtis ir garantuojamas draudimas nuo nedarbo. Pasyvi darbo rinkos politika apima tokias priemones, kaip darbuotojų draudimą nuo nedarbo, nedarbo pašalpos sąlygų, jos dydžio nustatymą ir mokėjimą, kitokią materialinę paramą bedarbiui ir jo šeimai. Taigi, svarbiausias pasyvios politikos tikslas aprūpinti bedarbius pašalpomis ir kitokia materialine parama, užtikrinančia bedarbiui ir jo šeimai bent minimalų gyvenimo lygį.
Aktyvi darbo rinkos politika – tai kompleksas priemonių, didinančių bedarbių konkurentiškumą darbo rinkoje, padedančių jiems greičiau grįžti į aktyvią darbinę veiklą. Ji grindžiama principu, jog žmogus pats tu
uri užsidirbti savo ir šeimos pragyvenimui, o valstybė sudaro prielaidas jo užimtumui: tarpininkauja įdarbinant, remia profesinį mokymą, savarankišką užimtumą ir pan.
Darbo rinkos aktyvi politika dažniausiai diferencijuojama atsižvelgiant į atskiras gyventojų grupes, kurių padėtis darbo rinkoje ypač nepalanki (invalidai, priešpensijinio amžiaus bedarbiai, nekvalifikuotas jaunimas ir kt.). Efektyviausia, specialistų nuomone, yra tokia darbo rinkos politika, kuri apskritai gerina visų subjektų padėtį darbo rinkoje, tačiau ypatingą dėmesį skiria silpnai apsaugotoms gyventojų grupėms.
Santykis tarp aktyvios ir pasyvios darbo rinkos politikos elementų – jų apimtis, kokybė ir efektyvumas – gali skirtis atskirose šalyse. Vienodai efektyvi gali būti tiek aktyvi, tiek pasyvi darbo rinkos politika. Tai priklauso nuo konkrečių atskiro regiono arba tos, ar kitos šalies sąlygų. Konkrečios priemonės, kuriomis ji įgyvendinama atskirose šalyse, yra daugiau ar mažiau tradicinės, o skiriasi tik jų panaudojimo mastas, formos ir kt., detalės.
Lietuvos darbo birža rengia aktyvios darbo rinkos politikos programas, kurių tikslas padėti bedarbiams prisiderinti prie esamos darbo paklausos struktūros ir įsijungti į aktyvią darbinę veiklą. Šios programos skirtos pirmiausia tiems bedarbiams, kuriems sunku konkuruoti darbo rinkoje ir todėl jų įdarbinimo galimybės labai menkos. Tai bedarbiai, kurie pagal LR Bedarbių rėmimo įstatymą turi teisę į papildomas užimtumo garantijas. Jos taikomos: asmenims, jaunesniems kaip 18 metų; moterims, turinčioms vaikų iki 14 metų, ir vyrams, vieniems auginantiems vaikus ik
ki to paties amžiaus; asmenims, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją likę ne daugiau kaip 5 metai; asmenims, grįžusiems iš įkalinimo vietų; neįgaliems žmonėms (invalidams). Be to, visą bedarbių kontingentą įdarbinimo galimybių požiūriu, Lietuvos darbo birža skirsto į pasirengusius ir nepasirengusius darbo rinkai bedarbius. Pasirengusiems darbo rinkai bedarbiams priskiriami: turintys ne ilgesnę kaip vienerių metų darbo pertrauką pagal profesinį pasirengimą, ar veiklos praktiką. Nepasirengusiais darbo rinkai laikomi bedarbiai: neturintys profesinio pasirengimo; turintys nepaklausią vietos darbo rinkoje profesiją ar veiklos praktiką; turintys ilgesnę kaip vienerių metų darbo pertrauką pagal profesinį pasirengimą ar veiklos praktiką.1.2 Valstybės skatinimas kurti darbo vietas
Lietuvos darbo birža pradėjo įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų bandomuosius projektus, didžiausio nedarbo teritorijose. Jie turėtų padėti sutelkti vietos bendruomenės socialinę ir ekonominę infrastruktūrą. Vietinių užimtumo iniciatyvų programos projektais tikimasi padėti labiausiai socialiai pažeistiems asmenims.
Iniciatyviesiems – 101 mln. litų projektams vykdyti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Užimtumo didinimo 2001 – 2004 metų programa, šiems metams skyrė 1,2 mln. litų, 2002 – 2004 metais iš valstybės biudžeto numatoma skirti 100 mln. litų. Vietinėms užimtumo iniciatyvoms didelį dėmesį skiria savivaldybės, kurios projektams įgyvendinti taip pat numato skirti nemažas lėšas.
Šiais metais pirmieji vietinių užimtumo iniciatyvų projektai bus įgyvendinami didžiausio nedarbo teritorijose – Akmenės, Pasvalio, Pakruojo, Jurbarko, Joniškio, Šiaulių, Šakių ir Širvintų rajonuose bei Druskininkų mieste.
Dalyvauti projektų atrankoje valstybės finansinei paramai ga
auti gali įmonės, įstaigos ir organizacijos (išskyrus išlaikomas iš valstybės ir savivaldybės biudžetų) bei fiziniai asmenys. Viena iš sąlygų – projektų pateikėjų lėšos, kartu su rėmėjų lėšomis, turi sudaryti ne mažiau kaip 35 procentus visos projekto vertės. Vienai darbo vietai finansuoti gali būti skiriama iki 17 tūkstančių litų.
Pinigai bus kontroliuojami. Dideli pinigai įpareigoja sukurti gerai funkcionuojantį jų panaudojimo kontrolės mechanizmą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo tvarką, Lietuvos darbo biržos generalinio direktoriaus įsakymu, patvirtintas visas kompleksas priemonių, užtikrinančių šios programos realizavimą.
Prieš tai Respublikinės darbo biržos buvo sudarytas projektų priežiūros komitetas. Šiame komitete atstovaujamos ne tik valstybinės bei savivaldos institucijos, bet ir profesinės sąjungos, verslininkų organizacijos. Komitetas vertins teritorinių darbo biržų pateiktus projektus ir teiks pasiūlymus skirti valstybės finansinę paramą jiems įgyvendinti.
Prie teritorinių darbo biržų, kurios įgyvendins bandomuosius projektus, sudarytos vietinių užimtumo iniciatyvų projektų vykdymo komisijos. Jos atrinks projektus ir vertins, ar jie atitinka vietos darbo rinkos poreikius, svarstys ir teiks pasiūlymus projektų plėtrai, bei jų įgyvendinimo tobulinimui.
Efektyviausių projektų paieška. Atrenkant bei vertinant projektus, bus atsižvelgta į nustatytus kriterijus, projektų įtaką nedarbo lygiui toje teritorijoje, perspektyvių užimtumo didinimo požiūriu, ekonominių veiklų plėtojimą. Bus atsižvelgta, kiek sumažės socialinių pašalpų gavėjų, kiek išplės socialinės paslaugos.
Prioritetą numatoma teikti projektams, kuriuos finansiškai rems keli vietiniai arba užsienio partneriai, įgyvendinant projektą bus sudaryta galimybė darbuotojams kelti kvalifikaciją. Taip pat atsižvelgiama, kaip projektą remia savivaldybė – ar skiria lėšų, patalpas, ar žada taikyti mokesčių lengvatas. Savivaldybių parama labai padidins projekto sėkmingo įgyvendinimo galimybes. Svarbus kriterijus yra galimybė tęsti projektą pasibaigus jo finansavimui, projekto plėtros galimybės.
Darbo biržos, bendradarbiaudamos su projektų vykdytojais, pasirengusios, jei reikės, organizuoti bedarbių, kuriuos numatoma siųsti į steigiamas darbo vietas, profesinį mokymą ir suteikti jiems papildomas kvalifikacijas.
Šios programos įgyvendinimas buvo pavestas darbo biržoms, jos jau turi patirtį įgyvendinant PHARE programos paremtus vietinių užimtumo iniciatyvų projektus Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose bei Varėnoje. Įgyvendinant šiuos projektus buvo sukurta daugiau nei 50 darbo vietų, projektų rengimo ir įgyvendinimo patirtį įgijo savivaldos institucijos bei kiti socialiniai partneriai.2. Lietuvos darbo biržos pagrindinės paslaugos
1990 m. įkurta Lietuvos darbo birža buvo pirmoji įstaiga, pradėjusi vykdyti konkrečią užimtumo politiką, pagal TDO rekomendacijas. Šiuo metu Lietuvos darbo birža turi 47 teritorinius padalinius ir pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Lietuvos darbo birža ir jos skyriai, rajonuose rūpinasi bedarbystės ir gyventojų užimtumo didinimo reikalais. Jų veiklą apima minėtų programų konkretumas ir efektyvumas. Kiekvienas regionas turi savų įdarbinimo problemų, atskirose darbo biržose išskiriami prioritetiniai veiksmai, siekiant atskiras bedarbių grupes integruoti į darbo rinką, taikyti naujas darbo formas su darbdaviais.
Darbo biržos, vykdydamos užimtumo didinimo programas, 1997 m. įdarbino 73,0 tūstančius nedirbančiųjų asmenų, 13,5 tūkst. įsigijo ar pakeitė profesiją ir 52,2 tūkst. buvo įtraukti į kitas užimtumo programas. Respublikinė darbo birža, remdamasi analizės duomenimis, iškilusiais uždaviniais ir galimybėmis, kiekvieniems metams numato naujus veiklos tikslus ir būdus jiems siekti. Gyventojų užimtumo klausimams nagrinėti, prie darbo biržų steigiamas visuomeniniais pagrindais veikiančios Trišalės komisijos. Jos sudaromos iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: darbuotojų (profesinių sąjungų), darbdavių (verslininkų asociacijos) bei valstybės valdymo organų atstovų. Darbuotojų ir darbdavių atstovus darbui trišalėse komisijose skiria minėtos organizacijos, o valstybės atstovus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybės.
Šiuo metu Lietuvos darbo birža, norėdama sumažinti gyventojų nedarbo lygį, teikia šias pagrindines paslaugas:
 bedarbių registravimas;
 nedarbo draudimo išmokos;
 įdarbinimas;
 profesinis mokymas;
 verslo organizavimas;
 viešieji darbai;
 darbo klubai;
 elektroninės paslaugos ir kt.2.1 Bedarbių registravimas
Darbo biržoje gali registruotis visi ieškantys darbo asmenys: nedirbantys (bedarbiai), turintys įspėjimą apie atleidimą iš darbo, kiti asmenys: dirbantys, besimokantys dieninėse mokymo įstaigose, pensinio amžiaus. Ieškantys darbo asmenys turėtų kreiptis į gyvenamosios vietos teritorinę darbo biržą ir su savimi turėti tokius dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio pasą ar Lietuvos Respublikos pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Jeigu šiuose dokumentuose nėra žymos apie asmens gyvenamąją vietą, papildomai pateikia Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkymo įstaigų arba asmens gyvenamosios vietos teritorinės policijos įstaigos migracijos skyriaus, poskyrio, grupės ar pasų poskyrio (asmenys, gyvenantys seniūnijai priskirtoje teritorijoje, kaimų ir miestų gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra migracijos tarnybų, – seniūno) išduotą pažymą apie asmens gyvenamąją vietą, ar pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje; valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, darbo knygelę (išskyrus niekada nedirbusius); dokumentus, patvirtinančius išsilavinimą, specialybę ir kvalifikaciją; gaunantys iš valstybės ar socialinio draudimo biudžetų pensiją – pažymėjimą apie pensijos paskyrimo terminą ir dydį; invalidai – invalidumo pažymėjimą ir dokumentą, nurodantį darbingumo laipsnį (darbo rekomendaciją); įspėti apie atleidimą iš darbo asmenys pateikia raštišką įspėjimą apie atleidimą.2.1.1 Darbo jėgos pasiūla
Sumažėjo darbo jėgos pasiūla. Palyginti su 2004 m. I pusmečiu, besikreipiančių į darbo biržą bedarbių skaičius sumažėjo 25,3 tūkst. arba 22,3 proc. Kas septintas bedarbis iki registracijos darbo biržoje nėra dirbęs. 16,9 proc. bedarbių registruoti darbo biržoje pakartotinai per 1 m. laikotarpį.
1 lentelė

Per I pusm. 2004 2005 Pokytis +/-

tūkst. proc.
Įregistruota bedarbių, iš jų: 113,4 88,1 -25,3 -22,3
moterų 54,6 43,9 -10,7 -19,6
vyrų 58,8 44,2 -14,6 -24,8
absolventų 3,3 2,3 -1,0 -30,3
jaunimo 19,8 14,2 -5,6 -28,3
priešpensinio amžiaus 6,7 6,6 -0,1 -1,5
neturinčių profesinio pasirengimo 37,1 30,5 -6,6 -17,8
pakartotinai per 1 m. laikotarpį 19,1 14,9 -4,2 -22,0
darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių 39,9 31,8 -8,1 -20,3

Pateiktą lentelę galima pavaizduoti ir grafiškai (žr. 1 schemą).

1 schema. Bedarbių skaičiaus dinamika2.2 Nedarbo socialinio draudimo išmoka
Jei esate užsiregistravęs darbo biržoje bedarbiu ir negavote pasiūlymo darbui, atitinkančio jūsų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, turite teisę į nedarbo draudimo išmoką, jeigu: iki įsiregistravimo darbo biržoje turite ne mažesnį kaip 18 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėn.; esate atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių bei darbdavio bankroto atveju; baigėte privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvote atleistas iš šių tarnybų ištarnavę ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko; buvote vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogose.

Nedarbo draudimo stažas išmoka neskiriama, jei: atsisakėte siūlomo darbo, atitinkančio jūsų profesinį pasirengimą; atsisakėte dalyvauti individualiame įsidarbinimo plane numatytose priemonėse; nustatytu laiku neatvykote į darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įsidarbinimo plane numatytose priemonėse; atsisakėte siūlomo sveikatos patikrinimo, kad būtų nustatytas tinkamumas darbui.2.3 Įdarbinimas
Viena pagrindinių darbo biržos funkcijų – teikti bedarbiams ir ieškantiems darbo asmenims įdarbinimo paslaugas. Darbas siūlomas atsižvelgiant į užregistruotas laisvas darbo vietas ir į darbdavio keliamus kvalifikacinius bei dalykinius reikalavimus. Bedarbiams, pasirengusiems darbo rinkai, siūlomas darbas, atitinkantis jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę. Bedarbiams, nepasirengusiems darbo rinkai, siūlomas nekvalifikuotas darbas, atitinkantis jų sveikatos būklę. Jeigu bedarbiams negalima iš karto pasiūlyti tinkamo darbo, jų aptarnavimas vykdomas atsižvelgiant į “Įsidarbinimo planą”, kuriame numatomas dalyvavimas darbo rinkos aktyviose užimtumo priemonėse: naujų darbo vietų steigimo, remiamų darbo vietų, profesinio mokymo, savo verslo organizavimo, viešųjų darbų, darbo klubų.2.4 Profesinis mokymas
Profesinio mokymo tikslai: sudaryti galimybes ieškantiems darbo asmenims įsigyti profesiją, pakelti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti pagal poreikį darbo rinkoje; suteikti atsakingam, sąžiningam, turinčiam patirties darbuotojui, kurį darbdavys siekia išlaikyti darbe, papildomą profesinę kompetenciją arba naują kvalifikaciją; operatyviai paruošti darbdaviams reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, galinčius prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos reikalavimų pagal realizuojamus verslo planus.2.5 Verslo organizavimas
Savo verslo organizavimo programos tikslas: skatinti bedarbių aktyvumą, organizuojant ir vystant smulkų savo verslą. Bedarbiams, turintiems gerų sumanymų dėl savo verslo, darbo birža teikia metodinę – finansinę pagalbą.2.6 Viešieji darbai
Viešieji darbai padeda palaikyti ir plėtoti vietos socialinę infrastruktūrą (socialines paslaugas, sveikatos apsaugą, kultūrą, švietimą, turizmą, aplinkos apsaugą, miškų tvarkymą, komunalinio ūkio bei kitokią visuomeninę, socialinę ir asmeninę aptarnavimo veiklą). Viešųjų darbų pobūdį nustato savivaldybės. Ieškantys darbo asmenys viešuosius darbus gali dirbti ik 6 mėnesių (su pertraukomis) per 12 mėnesių laikotarpį. Už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, apskaičiuotas taikant ne mažesnį už valstybės nustatytą minimalų valandinį atlygį arba minimalią mėnesinę algą. Bedarbiams, dirbantiems viešuosius darbus, darbo paieška tęsiama. Pirmenybė dirbti viešuosius darbus teikiama bedarbiams, negaunantiems nedarbo socialinio draudimo išmokos ir auginantiems bendrojo lavinimo ar kitokias švietimo sistemos mokyklas lankančius vaikus (-ą), taip pat moksleiviams ir studentams iš socialinės rizikos šeimų. Darbdaviams, nustatytąja tvarka organizuojantiems viešuosius darbus, kas mėnesį iš Užimtumo fondo padengiama 50 procentų darbo užmokesčio sąnaudų, apskaičiuotų pagal valstybės nustatytą minimalų valandinį atlygį arba minimalią mėnesinę algą ir visos darbdavio nustatytąja tvarka mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.2.7 Darbo klubai
Darbo klubų tikslas – padėti žmonėms įveikti stresą ir įtampą, atsiradusią dėl nedarbo, suteikti žinių ir įgūdžių, padedančių susirasti darbą. Lankydami darbo klubą sužinosite apie: padėtį darbo rinkoje ir galimybes įsidarbinti; kaip ir kur ieškoti darbo; kaip pasiruošti pokalbiui su darbdaviu; kas gali padėti darbo paieškoje. Darbo klubų užsiėmimų metu lavinsite bendravimo įgūdžius, realiai įvertinsite savo norus ir galimybes, mokysitės įveikti neigiamus išgyvenimus ir kt.2.8 Elektroninės paslaugos
Paslaugos ieškantiems darbo
1. SMS žinučių apie laisvas darbo vietas užsakymas.
Informacinėje sistemoje DBIRŽA-I, įdiegtoje teritorinėse darbo biržose, realizuota funkcija, leidžianti siųsti SMS žinutes bedarbiams į jų mobilius telefonus apie naujai registruotas darbo vietas, kurios atitinka bedarbio profesinę kvalifikaciją. Jeigu bedarbis nori, kad jam būtu siunčiama SMS žinutė, jis turi informuoti apie tai jį aptarnaujantį darbo biržos specialistą, kuris įves bedarbio mobilaus telefono numerį ir požymį, kad bedarbis sutinka gauti SMS žinutę apie laisvą darbo vietą. Bedarbiui už žinučių gavimą mokėti nereikės. Žinutės siunčiamos automatiškai.
2. Informacijos apie naujai registruotas laisvas darbo vietas užsakymas internetu.
Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje ieškantis darbo gali užsakyti informaciją apie naujai registruotas laisvas darbo vietas interneto svetainėje. Ši paslauga teikiama tik registruotiems naudotojams. Pirmą kartą prisijungęs ieškantis darbo asmuo įsiregistruoja: užpildo anketinius duomenis ir nurodytu elektroninio pašto adresu gauna slaptažodį. Norint gauti informaciją apie naujas registruotas laisvas darbo vietas, registruotas naudotojas įveda svetainėje savo elektroninio pašto adresą ir gautą slaptažodį. Užpildžius paieškos anketą ir užrašius žinutės (užklausos) pavadinimą bei jos galiojimo laiką, programa automatiškai atrinks visas per dieną naujai registruotas internete laisvas darbo vietas, atitinkančias užduotus paieškos parametrus, ir išsiųs informaciją apie jas ieškančiam darbo elektroniniu paštu. Jeigu ieškantis darbo nori užsakyti kito tipo žinutes, pirmiausia reikia įvesti naujus paieškos parametrus į anketą, užrašyti žinutės pavadinimą ir nurodyti jos galiojimo laiką. Vieno tipo žinutės maksimalus galiojimo laikas – 30 dienų. Vienu metu galima užsakyti iki 5 skirtingo tipo žinučių.
Iš visų darbo paieškos būdų, nuolat populiarėja internetinė darbo paieška. Ja naudojasi 44 proc. apklaustųjų. Nemaža jų dalis (43 proc.), šia informacija naudojosi rečiau kaip kas dvi savaites.
Tačiau, palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio apklausų rezultatais, matyti, jog bedarbiai, kurie naudojasi Lietuvos darbo biržos internetinėje svetainėje pateikiama informacija, pradeda ja naudotis vis dažniau – besinaudojančių kartą per savaitę dalis išaugo nuo 24,0 iki 29,2 proc.
Dauguma besinaudojančių internetinės svetainės informacija teigiamai vertina šią paslaugą. 67,0 proc. besinaudojančių teigė, kad informacijos apie paslaugas, darbo pasiūlą ir paklausą Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje pakanka, 24,5 proc. – kad pakanka iš dalies, kad nepakanka – 8,5 proc. bedarbių (žr. 2 schemą

Internetinė darbo paieška ir elektroninių paslaugų ieškojimas3. Lietuvos darbo biržos projektas ir reforma
Projektas. “Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas nuteistiesiems ir asmenims, paleistiems iš laisvės atėmimo vietų”
Lietuvos darbo biržos įgyvendinamo, Europos Sąjungos socialinio fondo finansuojamo projekto “Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas nuteistiesiems ir asmenims, paleistiems iš laisvės atėmimo vietų” tikslas – padėti asmenims, paleistiems iš laisvės atėmimo vietų ir besirengiantiems išeiti į laisvę, integruotis į darbo rinką bei pakelti kvalifikaciją darbo biržų darbuotojų, dirbančių su paleistais iš įkalinimo įstaigų asmenimis. Siekiant įgyvendinti projekto tikslą, vienas iš svarbiausių uždavinių – parengti “Adaptacijos visuomenėje ir darbo rinkoje” programą bei informacinį lankstinuką su nuorodomis būsto, sveikatos, socialinės paramos gavimo, profesijos įgijimo bei integracijos į visuomenę ir darbo rinką klausimais.
Išklausę parengtą programą asmenys, grįžę iš įkalinimo įstaigų, galės geriau planuoti savo karjerą, renkantis aktyvias darbo rinkos politikos programas. Nuteistiesiems, besirengiantiems išeiti į laisvę, bus organizuojamos “Darbo rinkos dienos”, kurių metu bus supažindinti su “Adaptacijos visuomenėje ir darbo rinkoje” programa.
Informacinis lankstinukas su nuorodomis būsto, sveikatos, socialinės paramos gavimo, profesijos įgijimo bei integracijos į visuomenę ir darbo rinką klausimais bus platinamas visose teritorinėse darbo biržose ir įkalinimo įstaigose.
Projektui pasibaigus bus atlikta tikslinės grupės dalyvių – asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, apklausa ir įvertintas projekto efektyvumas bei, atsižvelgiant į gautos apklausos rezultatus, atitinkamai pakoreguota.

Lietuvos darbo biržos reforma
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas turėtų iš esmės keisti požiūrį į neįgalius žmones. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tikslesniam ir kompleksiškesniam neįgaliųjų darbingumo lygio nustatymui. Įsigaliojus naujoms tvarkoms neįgalieji galės dalyvauti reabilitacijos programose, kur bus patikrinami, ką, kaip ir kiek iš tiesų gali dirbti. Tuomet jie kreipsis į Darbo biržą, o ši suteiks jiems atitinkamas paslaugas pagal jų poreikius ir galimybes. Priėmus šį įstatymą bus išvengiama neretai šiandien pasitaikančių situacijų, kai, pavyzdžiui, į darbo biržą kreipiasi neįgalieji, kuriems labiau reikia medikų ar socialinių darbuotojų pagalbos. Juk darbo birža sergančio neįgalaus asmens negali nukreipti į darbą ar pasiūlyti dalyvauti aktyviose darbo rinkos programose (profesinio mokymo, darbo klubo, viešųjų darbų, subsidijuojamų darbo vietų steigimo, vietinių iniciatyvų projektuose ir pan.). Sergančiais ar savarankiškai savimi negalinčiais pasirūpinti asmenimis, kurie dėl įvairių nusiskundimų negali dirbti net pusę darbo dienos, turėtų pasirūpinti medikai ar socialiniai darbuotojai. Įvairiais negalavimais besiskundžiantys asmenys, neturėtų tapti darbo biržos klientais.
Lietuvos darbo birža kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ???Sodra“ bei MSEK dalyvauja PHARE projekte ???Institucinė plėtra invalidų pensijų srityje“, kurio pagrindinis tikslas – rengti poįstatyminius teisės aktus, užtikrinančius nuoseklų neįgaliųjų integravimą į darbo rinką. Pavyzdžiui, jeigu šiandien darbo biržoje užregistruojamas sergantis žmogus, bet jam nesurandamas darbas, jis pyksta, jaučia nepasitenkinimą. Tokiu atveju, pagal naujas tvarkas, pirmiausia bus nustatytas jo darbingumo laipsnis ir priklausomai nuo komisijos atsakymo, jam bus ieškoma tinkamo darbo arba jis gaus socialinę pašalpą. Taigi bus parengti poįstatyminiai aktai ir patobulinta organizacijų bendradarbiavimo sistema, nemažai dėmesio bus skiriama įvairiose organizacijose su neįgaliaisiais dirbančiųjų mokymo reikmėms. Norėtųsi grįžtamojo ryšio iš neįgaliųjų organizacijų, turėtų būtų pasakoma, kokių įgūdžių ar žinių reikėtų darbuotojams, besirūpinantiems neįgaliųjų integracija.
Didelės paramos laukiama iš ES socialinių fondų. Bus siekiama, kad įvairios įstaigos, aktyviau bendradarbiaudamos, rengtų projektus, susiju.sius su neįgaliųjų įdarbinimu, mokymu, reabilitacija ar technikos modernizavimo programomis.4. Situacijos darbo rinkoje trumpa apžvalga
Europos sąjungos narių nedarbo lygis praeitą pusmetį vidutiniškai siekė 8,9% . JAV nedarbas buvo 5,4, Japonijoje 4,6. Euro zonoje didžiausias nedarbas buvo Ispanijoje- 10,3, Prancūzija 9,8 ir Vokietija 9,7. Lenkijoje nedarbas yra didžiausias 18,1.

Lietuvoje nedarbo lygis 2005 m. rugpjūtis

2005 m rugpjūčio mėnesį: 2005 m. rugsėjoo 1 d.:
Įregistruota bedarbių 12460 Įregistruota bedarbių 91493
Įdarbinta asmenų 8922 iš jų: moterų 57389(62,7%)
iš jų pagal neterminuotas darbo sutartis 7174 vyrų 34104(37,3%)
Paskirta nedarbo draudimo išmokų 2928 jaunimo 7419(8,1%)
Įregistruota laisvų darbo vietų 17183 ilgalaikių bedarbių 26373(28,8%)

iš jų neterminuotam darbui 15399 gyvenančių kaimo vietovėse 37887(41,4%)
Nukreipta į aktyvias darbo rinkos politikos programas 9682 gaunančių nedarbo draudimo pašalpą 14471(15,8%)
Nuo metų pradžios: Bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais:
Įregistruota bedarbių tūkst. 112,9 Bendras 4,3%
Įdarbinta asmenų tūkst. 71,8 Moterų 5,4%
Nukreipta į programas tūkst. 88,7 Vyrų 3,2%

Jaunimo 1,6%

Darbo jėgos pasiūla mažėja
Rugpjūčio mėnesį į teritorines darbo biržas kreipėsi 12,5 tūkst. bedarbių, palyginti su liepa įregistruotų bedarbių skaičius beveik nepakito. Tačiau per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su 2004 m. sausio – rugpjūčio mėn., darbo jėgos pasiūla sumažėjo 21,4 proc. arba 30,7 tūkst. Nuo 2005 metų pradžios į teritorines darbo biržas kreipėsi 112,9 tūkst. bedarbių.
Nors per mėnesį bedarbių skaičius keitėsi nežymiai, bedarbių struktūroje buvo žymesnių pokyčių. Net 21,8 proc. mažiau nei liepa įregistruota asmenų iki 25 m. amžiaus. Liepos mėnesį didžiąją jaunų bedarbių dalį sudarė aukštųjų, aukštesniųjų bei profesinių mokyklų absolventai, jų buvo įregistruota 1,9 tūkst. Rugpjūčio mėnesį tik 0,8 tūkst. absolventų kreipėsi į biržą, arba beveik 60 proc. mažiau.
Iš besiregistruojančių 55,9 proc. sudarė moterys, 44,1 proc. – vyrai. Kas trečias bedarbis gyvena kaimo vietovėje, trys iš penkių bedarbių neturi profesinio pasirengimo arba turi ilgesnę kaip trejų metų darbo pertrauką.

Bedarbių skaičius sumažėjo iki 91,5 tūkst.
Šių metų rugsėjo 1 d. šalyje buvo 91,5 tūkst. registruotų bedarbių. Per rugpjūčio mėnesį bedarbių skaičius sumažėjo 3,3 tūkst. Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, bedarbių skaičiaus mažėjimas 43,4 tūkst. arba 32,2 proc.
Teritorinėse darbo biržose įregistruoti bedarbiai rugsėjo 1 d. sudarė 4,3 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų, tai yra 0,2 procentinio punkto mažiau nei rugpjūčio 1 d. Palyginti su 2004 m. rugsėjo 1 d., nedarbas sumažėjo 2,1 procentinio punkto, o nuo metų pradžios mažėjimas – 1,7 proc. punkto.

Bedarbių moterų dalis tarp šalies darbingo amžiaus moterų per mėnesį sumažėjo 0,1 procentinio punkto ir rugsėjo 1 d. sudarė 5,4 proc. Bedarbiai vyrai tarp tos pačios amžiaus grupės vyrų sudarė 3,2 proc. arba 0,2 procentinio punkto mažiau nei prieš mėnesį.
Rugsėjo 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 7,4 tūkst. jaunų bedarbių ir jie sudarė 1,6 proc. visų šalies 16-24 m. amžiaus grupės gyventojų.

Įdarbinta 8,9 tūkst. asmenų
Darbo biržai tarpininkaujant, rugpjūčio mėnesį įsidarbino 8,9 tūkst. ieškančių darbo asmenų, tai yra 3 proc. daugiau nei liepą.
Per 80 proc. įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą. Tarp įdarbintųjų pagal neterminuotą darbo sutartį moterys sudarė per 53 proc., jauni iki 25 m. amžiaus bedarbiai – 18,6 proc. Asmenys, kuriems iki pensijos liko ne ilgiau kaip 5 m., sudarė 5,2 proc. gavusiųjų nuolatinį darbą. Kas šeštas įdarbintasis – ilgalaikis bedarbis.
Pagal terminuotas sutartis moterų taip pat įdarbinama daugiau nei vyrų. Kas penktas dirbantis terminuotus darbus – ilgalaikis bedarbis, kas dešimtas asmuo iki 25 m. amžiaus.
Nuo metų pradžios darbo birža padėjo įsidarbinti 71,8 tūkst. asmenų. Dar 11,4 tūkst. bedarbių pradėjo individualią veiklą, įsigiję lengvatinius verslo liudijimus.5. Išvados
1. Lietuvos darbo birža yra svarbi valstybinė įstaiga, nes padeda ieškantiems darbo žmonėms įsidarbinti, aprūpina darbdavius kvalifikuota darbo jėga, įtraukia gyventojus į užimtumo programas.

Vienu žodžiu tariant, stengiasi sumažinti nedarbą Lietuvoje.
2. Norėdama didinti gyventojų užimtumą ir mažinti nedarbo lygį, Lietuvos darbo birža teikia šias paslaugas:
 bedarbių registravimas;
 nedarbo draudimo išmokos;
 įdarbinimas;
 profesinis mokymas;
 verslo organizavimas;
 viešieji darbai;
 darbo klubai;
 elektroninės paslaugos ir kt.
3. Populiariausia darbo biržos paslauga – elektroninės paslaugos.
4. Pagal darbo biržos statistinius duomenis, darbo jėgos pasiūla sumažėjo. 2005 m. liepos 1 d. darbo biržose įregistruota 92,9 tūkst. bedarbių. Per metus bedarbių skaičius sumažėjo 46,4 tūkst. Didžiąją dalį, net 61,1 proc. bedarbių struktūroje – moterys.
5. Pagal Lietuvos darbo biržos gautus apklausos rezultatus apie darbo biržos teikiamų paslaugų kokybę, buvo įvertinta tokiu rezultatu: 71 proc. (didžiausias) respondentų tenkina darbo biržos teikiamų paslaugų kokybė ; 17 proc. – labiau tenkina, negu ne; 3,6 proc. – labiau nepatenkinti negu patenkinti; 2,8 proc. – nenorėjo atsakyti ir 5 proc. – atsakymo nežinojo.
6. Be paslaugų darbo birža kuria strateginius ir veiklos planus. Strateginis planas – dokumentas, siekiant Lietuvos darbo biržos modernizavimo, bedarbių užimtumo didinimo ir nedarbo mažinimo.

Veiklos planas iškeliamas atsižvelgiant į prognozuojamas permainas, mažinančias nedarbo lygį darbo rinkoje bei siekiant Lietuvos darbo biržos veiklos krypčių tęstinumo.
7. Lietuvos darbo birža stengiasi įgyvendinti projektus ir reformas labiausiai pažeidžiamiems piliečiams, tokiems kaip, grįžusiems iš įkalinimo vietų ar invalidams.
8. Darbo biržos pranašumai: ieškantiems darbo Darbo biržose teikiamos efektyvios įdarbinimo tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugos, siejamos su darbuotojų veiklos planavimo ir vertinimo sistema; sukurta Darbo birža internete, padedanti šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis derinti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą; rengiamos ir realizuojamos tikslinės programos labiausiai socialiai pažeidžiamų bedarbių grupėms, siekiant darbdavius aprūpinti aukštai kvalifikuota darbo jėga; vykdomi užimtumo iniciatyvų projektai nedarbo skirtumams mažinti.
9. Darbo biržos trūkumai: didelė nedarbo teritorinė diferenciacija, mažas savivaldybių dalyvavimas sprendžiant nedarbo problemas; nėra garantijų gauti pakankamą finansavimą darbo rinkos aktyvios politikos programų ir įsidarbinimo planų realizavimui; nepakankamas teritorinis ir profesinis mobilumas;6. Literatūra
1. Gyventojų užimtumas,V.Motiekaitienė, Vilnius 2003
2. Lietuvos darbo birža [dokumentas interaktyvus] [žiūrėta 2005 09 03] prieiga per internetą: http://www.ldb.lt
3. „Lietuvos darbo biržoje laukiama reformų“ [dokumentas interaktyvus] [žiūrėta 2005 09 03] prieiga per internetą: http://www.biciulyste.lt
4. „Valstybės gyventojų užimtumo teisinės garantijos“ [dokumentas interaktyvus] [žiūrėta 2005 08 29] prieiga per internetą: http://www.sociumas.lt

Leave a Comment