Aplinkos užterštumo veiksniai

APLINKOS UŽTERŠTUMO VEIKSNIAI, ŠALTINAI IR MAŽINIMO BŪDAI

TURINYS

Įvadas 3
1. Oro tarša 4
1.1. Smogas 4
1.2. Automobilių transportas 5
1.3. Pramonės įmonės 5
1.4. Šiltnamio reiškinys 6
1.5. Ozono sluoksnis 7
2. Oro tarša ir apsauga Lietuvoje 8
3. Vandens tarša 10
Išvados 12
Naudota literatūra 13

ĮVADAS

Daugiausia rūpesčių dabar kelia kaip tik ekologinė aplinkos būklė. Gamtinė sistemų pusiausvyra labai sutrikdyta, pažeista. Žmogus sukūrė galybę technikos, kuri atnešė daug patogumų, bet ir dar daugiau triukšmo, trąšos, atliekų ir kitų blogybių. Virš planetos sklando pavojaus nuojauta: ar žmogus, protinga būtybė, pajėgs atkurti pažeista gamtos harmonija ir išsaugoti savo bei kitų gyvūnų biologinį identiškumą? Ar netaps jis Žemės gyvybės, taip pat ir saavęs, sunaikinimo kaltininku? Ką daryti, kad sustabdytume gamtinių sistemų irimą, išsaugotume ekologiškai visavertę, švarią aplinką? Kodėl technikos pažanga pralenkia natūralios aplinkos kaitrą, nepalikdama jai ir žmogui laiko adaptuotis? Tokie ir panašūs klausimai šiandien tampa vieni iš svarbiausių žmogaus filosofinių apmąstymų, jo dorovinės saviraiškos dalykų. Šie klausimai dabar yra tarp aktualiausių visuose Žemės rutulio taškuose. Ekonomikos augimas užtikrina turtingesnio gyvenimo perspektyvą, tačiau jis turi savo kainą. Šią kainą sudaro: gamtiniai ištekliai, kurie sunaudojami gamyboje ir atliekos, kurios lieka po gamybos proceso irr vartojimo.

1. ORO TARŠA

Pastaruoju metu pasaulis labai supramonėjo. Dabar į orą išleidžiama daugybė cheminių medžiagų ir kitų teršalų. Žmonės keičia Žemės atmosferą, taigi ir klimatą.

Orą daugiausia teršia žmogus. Miestų ir pramonės rajonų užterštame ore kur kas daugiau retesnių dujų, kurių švariame ore es

sama tik pėdsakų arba visai nėra. Kai priemaišų daug, atmosfera darosi drumsta, patamsėja, blogiau permatoma. Užterštu oru nemalonu kvėpuoti, neretai jis būna netgi kenksmingas bet kokiai gyvybei. Žmogaus sveikatai kenkia užteršta aplinka; yra ir netiesioginė žala – mažėja augalų derlingumas, genda įvairūs daiktai.
Svarbiausias oro teršimo šaltinis – iškastinio kuro degimas. Akmens anglys, kūrenamos namų židiniuose, pramonės įmonių ir garvežių pakurose, gulė suodžių sluoksniu ant Europos ir Šiaurės Amerikos miestų XVIII a., XIX a., ir XX a. Pradžioje, o dabar miestų orą daugiausia teršia naftos produktų, ypač benzino ir dyzelinio kuro, dūmai.
Deginamas kuras, ypač netvarkinguose varikliuose ir pakurose, išmeta daugybę teršalų, nevienodai veikiančių aplinką. Tarp jų ypač daug yra sieros dioksido. Iš šių aitrių, vandenyje lengvai tirpstančių dujų susidaro sieros rūgštis, nuo kurios žūūva augalai, genda pastatai. Variklių cilindruose ir pakurose, kai būna labai karšta, susidaro azoto oksidų. Šios troškios dujos irgi virsta rūgštimis. Saulės spindulių veikiami, azoto oksidai sudaro smogą.

1.1 SMOGAS

Su rūku susimaišę dūmai sudaro pavojingąjį smogą. Labai tirštas smogas kartais būdavo Londone; dėl to jis buvo net vadinamas Londono rūku. 1952m. nuo smogo Londone mirė 4000 žmonių. Panašus smogas būdavo Diuseldorfe ir Berlyne. Šių trijų miestų problemą buvo imtasi spręsti. Bet pastaruoju metu smogas ėmė susidaryti daugelyje kitų miestų: Meksike, Los Andžele, Bankoke, Ka

aire.

Klimatas kinta ir tada, kai kertami medžiai medienai arba plečiami žemdirbystės ir statybos plotai. Medžiai sugeria anglies dioksidą, kurį iškvepia žmonės ir gyvūnai, ir gamina deguonį, kurį žmonės ir gyvūnai įkvepia. Naikinant miškus, sutrinka deguonies ir anglies dioksido pusiausvyra atmosferoje. Be to, kertant medžius, keičiasi ir tų vietų albedas.
Kadaise miškais buvo apaugę 60% sausumos. Nūnai jų nebėra nė pusės to. Dabar kas minutę iškertama ne vienas hektaras atogrąžų drėgnųjų miškų.

1.2 AUTOMOBILIŲ TRANSPORTAS

Daugėjant automobilių, atitinkamai labiau teršiama ir atmosfera. Palyginti su elektrinėmis ir pramonės įmonėmis, automobilių išmetamų kenksmingų medžiagų (ypač jei juose neįtaisyti neutralizatoriai) praktiškai neįmanoma sugaudyti, todėl visos jos patenka Į atmosferą.
Degant kurui, į aplinką išsiskiria anglies monoksidas (80%), angliavandeniliai (15%), azoto oksidas (5%), nedideli kiekiai švino, benzpireno ir kt. nuodingų medžiagų.
Prognozuojama, kad dabar naudojamas kuras dar ilgai vyraus, todėl atmosferos tarša didės. Ją galima mažinti ribojant benzino naudojimą, kuris, palyginti su dyzeliniu kuru, yra toksiškesnis. Kol kas svarbiausia griežtai laikytis nustatytų kenksmingų medžiagų išmetimo į atmosferą normų, mažinti išmetamų dujų koncentraciją, gerinti transporto srautų judėjimą nustatant didžiausią leistiną miesto gatvių apkrovą, sodinti želdinius – ekranus. Gana sudėtinga mažinti j aplinką išskiriamų azoto oksidų koncentraciją, nes jie nėra kuro komponentai. Šie teršalai susidaro iš įsiurbiamo į variklio cilindrus atmosferoje esančio azoto, kuris aukštoje temperatūroje, esant dideliam slėgiui, virsta oksidu. To

odėl reikia gaminti specialius dujų degimo įrenginius ir dujų neutralizarorius. Šiuo metu eksploatuojama daug pasenusių automobilių, kurie į atmosferą išmeta 1,6-2 kartus daugiau nuodingų medžiagų negu numatyta standartuose. Šių medžiagų kiekius ir koncentraciją turėtų reguliuoti autotransporto įmones bei techninio aptarnavimo stotys, tikrinti kelių policija.

1.3 PRAMONĖS ĮMONĖS

Pramonės įmonės teršalus išmeta organizuotai ir neorganizuotai. Organizuotas teršalų išmetimas – tai kryptingas užteršto oro pašalinimas per tam specialiai skirtus įrenginius (ventiliacines sistemas, kaminus, stoglangius ir pan.). Šitaip išmestus teršalus galima gaudyti ir valyti. Sakoma, kad neorganizuotai teršalai išmetami tuomet, kai jie į atmosferą patenka iš nesandarių technologinių įrenginių, rezervuarų, dulkių susikaupimo vietų ir pan. Gamybos technologija dar nėra tokia tobula, kad būtų gaminama be atliekų. Todėl, atsižvelgiant į gamybos atliekų kiekį ir sudėtį, būtina jas rinkti bei valyti, kad jos neterštų aplinkos ir nekenktų žmonių sveikatai. Šitaip atmosfera apsaugoma bent iš dalies, nes sulaikyti visas kenksmingas medžiagas techniškai sunkiai įmanoma, be to, norint padidinti oro valymo veiksmingumą, reikia daugiau piniginių sąnaudų, sudėtingesnių ir brangesnių įrenginių. Dar teršalų kiekį galima mažinti valant dujas nuo cheminių bei mechaninių (aerozolių) priemaišų, diegiant pažangias gamybos technologijas su mažai atliekų. Šis būdas veiksmingesnis, nes jis iš esmės mažina atmosferos taršą, be to racionaliai naudojamos žaliavos ir jų atliekos, bet tam reikalingos gana didelės investicijos. Geriausia de

erinti abu būdus.
Akmens anglys, nafta ir gamtinės dujos yra kuras, gaunamas iš Žemės. Prieš milijonus metų augusių priešistorinių miškų augalai suiro, ir iš jų susidarė anglys. Iš suirusių smulkių gyvūnų bei augalų, kurie kadaise plūduriavo jūrose, susidarė nafta ir gamtinės dujos. Todėl anglys, nafta ir gamtinės dujos vadinamos iškastiniu kuru.
Kūrenant iškastinį kurą, išsiskiria daug dujų – anglies dioksido. Žemės atmosferoje visada buvo šiek tiek anglies dioksido, o XVIII a. pradžioje prasidėjus pramoniniam perversmui, jo labai padaugėjo. Kiek anglies dioksido yra dabar, tiksliai nežinoma.

1.4 ŠILTNAMIO REIŠKINYS

Anglies dioksidas leidžia Saulės spinduliams ir šilumai pasiekti Žemės paviršių, bet trukdo šilumai nuo Žemės paviršiaus sklisti į kosminę erdvę.
Panašiai daro ir kitos dujos: azoto oksidai, kurių šiek tiek išsiskiria kūrenant iškastinį kurą, ir anglies, fluoro ir chloro (CFCl) junginiai, kurie naudojami aerozoliams ir šaldytuvams.
Visos šios dujos vadinamos šiltnamio dujomis, nes jos veikia panašiai kaip šiltnamio stiklas. Kaip šiltnamio atmosfera yra šiltesnė už lauko orą, lygiai taip ir Žemės paviršius bei apatiniai jos atmosferos sluoksniai pamažu darosi šiltesni. Tai vadinama šiltnamio reiškiniu.
Mokslininkai randa požymių, rodančių, jog Žemė darosi šiltesnė. Europos kalnų šlaitais slenkantys ledynai trumpėja. Yra žymių, kad Pietų pusrutulyje irgi darosi šilčiau.
Galimas daiktas, Žemėje dabar yra prasidėjęs vienas iš šiltesnio klimato laikotarpių. Vis dėlto dauguma mokslininkų mano, kad šiltnamio reiškinį skatina žmogaus veikla. Matydami, kas dedasi, mes negalime gintis, kad nesame kalti dėl šio kitimo.
Jei šiltnamio reiškinys reikšis ir toliau, jo padariniai pasaulio klimatui gali būti katastrofiški. Ledo skydai ištirps, jūrų lygis pakils. Pajūrio žemumas užlies vanduo.
Daugiamečio įšalo sritys (Sibiras, Šiaurės Kanada) gali tapti šiltomis ir maloniomis vietomis gyventi.
Galima laukti ir kritulių pasiskirstymo pokyčių. Vienose srityse jų iškris mažiau negu dabar, o kitose – daugiau. Sachara gali vėl sužaliuoti, o kitos vietos gali virsti dykumomis.

1.5 OZONO SLUOKSNIS

Atmosfera – tai skydas, saugantis Žemę nuo žalingų Saulės spindulių. Viena iš svarbiausių to skydo dalių – ozono sluoksnis, esantis 10-60 km aukštyje virš žemės paviršiaus. Šis sluoksnis sugeria ultravioletinius spindulius.
Ozonas (melsvos dujos) yra deguonies atmaina. Didumos deguonies sandara – molekulės iš dviejų tvirtai susijungusių deguonies atomų. Ozonas turi dar vieną silpnai prisijungusį atomą.
Ozonas yra aštraus kvapo; kvapą kartais gali-pajusti prie elektros mašinų ir perkūnijos metu. Yra jo ir žemės paviršiuje; tai – sudedamoji smogo dalis.
Apie 1960 m. Antarktidoje dirbantys anglų mokslininkai pradėjo matuoti ozono kiekį ozono sluoksnyje. 9 dešimtmečio pradžioje jie pastebėjo nerimą keliantį reiškinį: kiekvieną pavasarį (rugsėjo ir spalio mėnesiais) tiesiai virš Antarktidos esančiame ozono sluoksnyje atsirasdavo skylė.
Nuo to laiko skylė ėmė pasirodyti kiekvieną pavasarį ir kasmet vis didėjo. 1988 m. ji aprėpė visą Antarktidą ir pasiekė kai kurias Australijos ir Naujosios Zelandijos dalis.
Buvo aišku – ozono sluoksnį kažkas naikina. Nustatyta, kad vienas iš kaltininkų – CFCl junginiai. Ozono skylė atsirado tada, kai imta plačiai naudoti CFCl junginius.
1987 m. 14 didžiųjų pasaulio valstybių susitarė mažinti CFCl junginių gamybą ir naudojimą. Bet iki 1989 m. sausio mėnesio, kai ši sutartis įsigaliojo, CFCl junginiai ėmė ardyti ozono sluoksnį virš Arkties, ozono sluoksnis suplonėjo ir kitose vietose.
Jeigu ozono sluoksnis smarkiai sumažės, Žemės klimatas gali atšilti ir sustiprinti šiltnamio reiškinį. Deja, CFCl junginiai išsilaiko ilgai (iki 140 metų), taigi ozono sluoksnio problema lydės mus dar daug metų.
Laimė, Antarktidos ozono skylė tvyro virš teritorijos, kur gyvena labai mažai žmonių. Ozono sluoksniui smarkiai suplonėjus virš kitų vietų, padariniai galėtų būti tokie:
 Daugiau žmonių susirgimų odos vėžiu ir katarakta, apaktų;
 Kur kas labiau plistų kai kurios užkrečiamosios ligos;
 Nukentėtų augalinis planktonas, o tai sutrikdytų vandenynų mitybos grandinę;
 Susidarytų rūgštusis rūkas;
 Prasčiau derėtų maistiniai augalai (ryžiai ir kt.).

2. ORO TARŠA IR APSAUGA LIETUVOJE

Šiuo metu Lietuvoje iš viso nustatoma 16 kenksmingų oro priemaišų koncentracijų – sieros dioksido, azoto dioksido, anglies monoksido, sulfatai, sieros vandenilis ir kt.
Be stacionarių lokalinio oro monitoringo postų, Fizikos instituto pastangomis Lietuvoje įsteigta ir nuolat veikia viena tarptautinius standartus atitinkanti foninė oro monitoringo stotis Preiloje, kuri dirba pagal tarptautines EMEP ir EUROTRAC programas. Gavus Šiaurės šalių Ministrų tarybos finansinę paramą, 1993 metais Lietuvoje buvo įrengtos dar dvi EMEP standartus atitinkančios oro monitoringo stotys, kurios veikia, kaip Kompleksinio foninio monitoringo stočių, įsteigtų Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, sudedamosios dalys. Trečią tokią stotį, kaip minėta, numatoma įsteigti Žemaitijos nacionaliniame parke 1994 metais. Šios stotys sudarys globalinio oro monitoringo tinklą ir įgalins kontroliuoti tolimas užteršto oro pernašas į Lietuvą iš visų kaimyninių ir tolimesnių valstybių.
Regioninis atmosferos monitoringo lygis daugiausia remiasi kritulių užterštumo tyrimais ir šiuo metu Lietuvoje dar tik pradeda veikti, todėl patikimų duomenų apie atskirų Lietuvos regionų užterštumą nėra. Fragmentiniai moksliniai tyrimai bei biologinio monitoringo (Miškų monitoringas, sunkiųjų metalų sankaupų samanose tyrimai) duomenys rodo, kad atskiruose Lietuvos regionuose jau yra susiformavę nuolat padidėjusio atmosferos užterštumo laukai.
Aplinkos apsaugos departamento iniciatyva Fizikos institutas 1991 metais atliko tyrimo darbus ir pateikė pasiūlymus regioniniam atmosferos užterštumo monitoringo tinklui organizuoti. Remiantis šiais pasiūlymais, Lietuvos regioninio atmosferos monitoringo sistemą turėtų sudaryti 30-35 kritulių ir oro bandinių (pasyvių filtrų) ėmimo punktai, tolygiai išdėstyti visoje Lietuvos teritorijoje, atokiau nuo pramonės įmonių ir centrų. Tačiau dėl didelių transporto išlaidų dabar funkcionuoja tik 9 tokie punktai. Realiam taršos laukų lokaliniame ir regioniniame lygiuose įvertinimui, lygiagrečiai su stebėjimų sistema artimiausiu metu turi būti įdiegta ir atmosferos užterštumo procesų modeliavimo sistema. Modeliavimo duomenys bus verifikuojami ir koreguojami pagal stebėjimų duomenis.
Nuo 1993 metų Lietuvoje pradėti ir stratosferos ozono sluoksnio stebėjimai.
Lietuvos Ekologinio monitoringo sistemoje išskirti du pagrindiniai radioekologinio monitoringo lygiai. Lokalinis – Ignalinos AE regione; regioninis stebėjimų tinklas, kuris teikia informaciją apie oro, vandens, dirvožemio, vandens telkinių dugno nuosėdų ir kai kurių biokomponentų radiacinį užterštumą – įvairiuose Lietuvos regionuose.
Oro monitoringo posistemyje numatyti šie oro radiacinio užterštumo tyrimai:
 gama spinduliavimo dozės galios įvertinimas;
 radiologiniai aerozolių tyrimai;
 radiologiniai kritulių tyrimai.
Atsižvelgiant į Ignalinos AE specifiką ir ypatingą pavojingumą artimiausiais metais numatyta įdiegti lokalinio monitoringo IAE poveikio zonoje sistemą, pasitelkiant šiems darbams kiek galint platesnę tarptautinę paramą.
Oro ir kritulių užterštumo stebėjimai, kurie vykdomi kompleksinėse monitoringo stotyse yra įjungti į kompleksinio kraštovaizdžio monitoringo posistemį.
Apskritai Lietuvoje oro užterštumas vidutinis, teršalų koncentracijos retai viršija leistinas normas ir tai tik didmiesčiuose.

3. VANDENS TARŠA

Tu neturi nei skonio, nei spalvos, nei kvapo, tavęs neįmanoma aprašyti, tavimi mėgaujasi, nežinodami, kas tu toks. Negalime teigti, kad tu būtinas gyvenimui: tu pats gyvenimas. Tu pripildai mus džiaugsmu, kurio negalima paaiškinti mūsų jausmais. Su tavimi mes atgauname jėgas, kurias buvome praradę. Tavo dėka mumyse vėl atgyja mūsų širdies šaltiniai – tai žinomo prancūzo rašytojo Antuano de Sent Egziuperi žodžiai.
Vanduo yra visų pradų pradas. Jame atsirado gyvybė. Tačiau mes užmiršome, kad vanduo yra labai svarbus gamtos turtas. Neliko šiandien buvusio dvasingo požiūrio į vandenį. Paskendome gyvenimo verpetuose ir pačių sukurtų problemų labirintuose. Nesivargindami ir nesusimąstydami gamybos atliekas verčiame aplink save. Didelė dalis tų teršalų patenka ir į vandenį. Vandenį teršia pramonė, autotransportas, žemės ūkis, miestų buitiniai vandenys. Nuo užteršto vandens pasaulyje miršta daug žmonių.

Vandens netaupymas ir švaistymas – tai žmonijos trumparegystė. Jo visuotinis terš imas – nusikaltimas, o nevalymas negalvojimas apie savo rytdieną. Vanduo turi nuostabią savybę – apsivalyti. Šis procesas paspartėja didelio nuolydžio, su rėvomis, slenksčiais, užtvankomis upėse, kuriose vanduo aktyviai maišosi su oru, t. y. vyksta aeracija. Lėtai tekančios upės ir ežerai lėtai apsivalo. Vandenį aktyviai valo jame gyvenantys organizmai, vandenyje ir vandens pakrantėse augantys augalai. Bakterijos pasisavina mineralines medžiagas, o dumbliai gamina deguonį.
Kasmet į pasaulio vandenyną patenka apie 15mln. tonų naftos produktų. Iš to skaičiaus apie 5mln. tonų naftos išsilieja ją transportuojant. Tai sudaro apie procentą transportuojamos. Sunku patikėti, kad net 9mln. naftos į pasaulio vandenyną patenka į atmosferą.

Didelį pavojų, kad nafta gali išsilieti į vandenį, kelia naftos gręžinių gręžimas nuo platformų atviroje jūroje.

Naftos produktai labai plona, mikrometrais matuojama plėvele pasklinda vandens paviršiuje. Tikriausiai ne kartą teko matyti visomis vaivorykštės spalvomis raibuliuojantį vandens paviršių. Taip atsitinka lietui suplovus į balutes naftos produktų ar atnešus jų į upelį, ežerą. Naftos plėvelė sulaiko anglies dioksido ir deguonies skverbimąsi, atspindi saulės spindulius. Dabar penktadalis pasaulio vandenyno jau padengtas naftos plėvelės.ten lėčiau gaminasi deguonis, ima žūti planktonas.

Į paviršinius vandenis patenka ne vien naftos produktų, bet ir organinių medžiagų, mineralinių trąšų, gamyklų ir buitinių, pamuilėmis, skalbimo milteliais užterštų nutekamųjų vandenų. Nesant biologinio valymo įrenginių, tie teršalai teka į upes, ežerus, jūras.

Pasaulio vandenynas virsta pasaulio šiukšlynu!!!!šie žodžiai priklauso įžymiems jūrų keliautojams – T. Hejerdalui ir F. Čičesteriui. Tai patvirtina ir JAV La Holo okeanografijos instituto Havajuose duomenys. Palyginti nedidelėje, taip turistų Havajų salų aplinkoje Ramiajame vandenyne, darant aeronuotrauką, pastebėta apie 35mln plaukiojančių plastmasinių indų, apie 5mln. senų batų ir guminių basučių.

Žymus mūsų jūrų tyrinėtojas Žakas Ivas Kusto paskelbė labai liūdną statistiką: per 20 metų gyvybės okeanuose sumažėjo 40 procentų, o per paskutinius 50 metų išnyko daugiau kaip 1000 jūrų gyvūnų rūšių, kurių jau negalima atstatyti. Visa tai per 50 metų!

IŠVADOS

Nors ir ką galvotume ar manytume, jau negalime pabėgti nuo akivaizdaus fakto: gamtą ištiko šagrenės odos likimas – ji traukiasi, mažėja ir alksta žmogaus atidos. Jei dar įmanoma ką nors gerą padaryti, reikia daryti šiandien, neatidėliojant rytdienai. Kad palaikytume gyvybės persvarą prieš žemę užgulusį gamtos naikinimo marą ir užkirstume kelią ekologinei biosferos agonijai, turime reikliai pažvelgti į save, padaryti deramas išvadas, imtis iniciatyvos, keisti ūkinio aktyvumo ir buitinės gyvensenos pobūdį. Dvidešimt pirmasis šimtmetis bus ekologinis arba nebus jokio – į šį mokslininkų įspėjimą verta įsiklausyti.
Kol kas neįmanoma visiškai sustabdyti kenksmingų medžiagų išmetimo į aplinką, bet galima jį sulaikyti. Bet kokia žmogaus veikla turi remtis pagrindiniais gamtoje galiojančiais dėsniais Labai svarbu plačiau vartoti suskystintas dujas, metilo ar etilo alkoholį, saulės energiją, elektros variklius, akumuliatorius, dviračius ir kitas ekologiškai švaresnes medžiagas bei įrenginius. Dauguma naujų energijos šaltinių jau iš-bandyti ir pamažu pradedami naudoti. Tačiau prabėgs dar daug laiko, kol bus iš-plėsta nauja kuro gavyba ir jiems pritaikyti varikliai.
Vis daugiau ir daugiau lėšų valstybės skiria aplinkos valymo darbams ir įrengimams. Tai dar vienas gana perspektyvus būdas mažinti kenksmingų medžiagų kiekį atmosferoje.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. E.Linkevičius “Ekologijos pagrindai X klasei”, Kaunas “Šviesa”, 1997 m.
2. T.R.Entwistle “Orai ir klimatas”, Talinas “Koolibri”, 1996 m.
3. J.Hortis “Gamtos katastrofos”, Vilnius “Mokslas”, 1989 m.
4. Pažinimo džiaugsmas “Žemė ir jos gerybės”, Vilnius, 1993 m.
5. P.Baltrėnas “Aplinkos apsauga”, Vilnius, 1996 m.
6.www.google.lt
7.www.am.lt

Leave a Comment