CENTRINĖ KREDITO UNIJA, KREDITO UNIJOS LIETUVOJE, JŲ VEIKLA IR VYSTYMOSI PERSPEKTYVOS

TURINYS
SANTRUPOS 3
ĮVADAS 4
1. CENTRINĖ KREDITO UNIJA 5
1.1. Centrinės kredito unijos veikla, funkcijos ir teisės 5
1.2. Centrinės kredito unijos nariai, jų teisės ir pareigos 7
2. KREDITO UNIJA 9
2.1. Kreditų unijų bruožai ir paslaugos 9
2.2. Kredito unijų raida 11
2.3. Kredito unijų galimybės plėtotis 12
3. KREIDTO ĮSTAIGŲ PAGRINDINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ 15
3.1. Centrinės kredito unijos kaita 15
3.2. Dviejų kredito unijų palyginimas 18
IŠVADOS IR SIŪLYMAI 22
LITERATŪRA 24
PRIEDAI 25SANTRUPOS
CKU Centrinė kredito unija
Ketv. Ketvirtis
KU Kredito unija
Lt Litas
VRKU Vilniaus regiono kredito unija
VTK Vilniaus taupomoji kasaĮVADAS
Darbo tikslas – įvertinti, kokią vietą užima kredito unijos ir centrinė kredito unija bei apžvelgti šių kredito įstaigų vystimosi kaitą ir palyginti veiklos rodiklius.
Uždaviniai:
1. Apibūdinti kredito unijos ir centrinės krredito unijos sampratą, ištirti jų skiriamuosius bruožus.
2. Išanalizuoti kredito unijų raidą Lietuvoje.
3. Ištirti Centrinės kredito unijos plėtrą augimo aspektu.
4. Palyginti „Vilniaus regiono“ ir „Vilniaus taupomosios kasos“ kredito unijų veiklos rodiklius.
Temos aktualumas – žmonės nusivylę bankų indėlių teikiamomis palūkanomis, kurios iš tiesų net nepadengia infliacijos, daugelių dokumentų tvarkymu, norint gauti paskolą, augančiais komisiniais mokesčiais ir t.t. ieško optimalesnių variantų. Tad kredito įstaigos dabar yra labai aktuali tema, kuri vis sparčiau veržiasi į rinką ir teikia gyventojams patrauklesnes sąlygas. Tad dauguma piliečių domisi kredito įstaigomis, jų veeikla ir sąlygomis. Tai parodo vis augantis kredito įstaigų populiarumas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.
Tyrimo objektas – Centrinė kredito unija ir kredito unijos.
Problema – rašant šį darbą, susidurta su privatumo problema. Nėra atskirai kiekvienos kredito įstaigos apibendrintos finansinės ataiskaitos, kuri būtų pateikiama plačiam va

artotojų ratui.
Darbo struktūra – kursinis darbas susideda iš teorinės-metodinės ir praktinės-analitinės dalies. Pirmame kursinio darbo skyriuje pateikiamas Centrinės kredito unijos apibūdinimas, nagrinėjami pagrindiniai šios finansinės institucijos skiriamieji bruožai, teisės ir funkcijos. Antras darbo skyrius skirta Lietuvos kredito unijos sampratai, aptariami svarbiausi bruožai ir paslaugos, šalia pagrindinių sąvokų apžvelgiama kredito unijų raida. Taip pat bandoma apžvelgti Lietuvos kreditų unijų plėtros prielaidos ir pagrindinius faktorius, įtakojančius kredito unijų plėtros galimybes. Trečiame darbo skyriuje išnagrinėjama Centrinės kredito unijos raida, aptariant augimo rodiklius: palūkanų pajamos ir išlaidos, paskolos ir indėliai, turtas, grynasis pelnas, pajamos ir išlaidos. Taip pat šiame skyriuje pateikiama dviejų kredito unijų palyginimas, įvertinat jų narių skaičių, paskolas ir indėlius, turtą ir pelną bei palūkanų dinamika. Paskutinėje darbo dalyje pateikiamos išvados. Toliau pateikiamas liiteratūros sąrašas
Darbo metodika – teorinė dalis paremta Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymu, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymu, bei kitais internetiniais puslapiais apie kredito įstaigas. Praktinės dalies tyrimui informacija yra gauta iš pačių kredito unijų, tiek iš internetinių puslapių, tiek iš kredito unijos pirmininko metinių ataskaitų.1. CENTRINĖ KREDITO UNIJA
1.1. Centrinės kredito unijos veikla, funkcijos ir teisės
Centrinė kredito unija (CKU) – kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigta ir įregistruota kredito įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Ce
entrinė kredito unija veikia pajinio kapitalo pagrindu ir atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, verčiasi licencinių ir kitų finansinių paslaugų teikimu Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme numatytiems asmenims bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Licencinės finansinės paslaugos – tai:
1) Indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;
2) Pinigų pervedimas;
3) Elektroninių pinigų išleidimas ir tvarkymas;
4) Kitos finansinės paslaugos, kurių teikimu galima verstis tik turint pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus išduotą licenciją.
Siekiant paskatinti kredito unijų judėjimo Lietuvoje plėtrą ir užtikrinti kredito unijų sistemos patikimumą 2002 m. liepos 1 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas. Centrinės kredito unijos įstatymas reglamentuoja Centrinės kredito unijos steigimą ir veiklą. Įsteigta Centrinė kredito unija turi kredito įstaigos statusą, ji atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo, kliringo, perskolinimo, veiklos priežiūros ir kt. funkcijas. Naujai priimto Centrinės kredito unijos įstatymo tikslas – sukurti ir įtvirtinti kooperatinės bankininkystės sistemą Lietuvoje. Lietuvoje yra 64 kredito unijos, iš jų 56 priklauso Lietuvos centrinei kredito unijai, jos vienija daugiau nei 63 tūkst. narių, kredito unijų turtas viršija 350 mln. litų.
Centrinė kredito unija atlieka šias funkcijas:
1) palaiko kredito unijų likvidumą;
2) atstovauja kredito unijų Centrinės kredito unijos narių interesams;
3) techniškai aptarnauja Stabilizacijos fondą, sudarytą Centrinėje kredito unijoje;
4) priima sprendimus dėl narystės Centrinėje kredito unijoje;
5) priima neterminuotus ir terminuotus in
ndėlius iš savo narių, kredito unijų asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų ir finansų institucijų;
6) teikia paskolas, garantijas finansinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms;
7) investuoja laisvas lėšas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos banko bei užsienio valstybių, vyriausybių vertybinius popierius;
8) atlieka kliringo operacijas tarp savo narių ir dalyvauja kliringo atsiskaitymų operacijose per Lietuvos banko atsiskaitymų centrą bei kitas kliringo institucijas;
9) dalyvauja Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei projektais susijusias lėšas ir turtą; palaiko ryšius su panašiomis kitų šalių bei tarptautinėmis institucijomis, atstovauja jose Lietuvos kredito unijoms, priima iš institucijų lėšas, techninę ir kitokią pagalbą ir su tuo susijusius įsipareigojimus;
10) stebi ir, kai būtina, tikrina kredito unijas Centrinės kredito unijos nares ir teikia informaciją, siūlymus bei rekomendacijas priežiūros institucijai dėl nustatytų pažeidimų bei riziką ribojančių normatyvų nevykdymo;
11) atlieka pinigų pervedimo operacijas;
12) leidžia mokėjimo priemones ir jas aptarnauja;
13) atlieka operacijas užsienio valiuta;
14) konsultuoja kredito unijas ir jų asociacijas.
Centrinė kredito unija, vykdydama ar atlikdama numatytas funkcijas bei operacijas, turi teisę:
1) veikti kaip kredito unijų laikinasis administratorius bei likvidatorius;
2) deleguoti atstovus į savo narių kredito unijų visuotinius susirinkimus patariamojo balso teise;
3) turėti są
ąskaitas Lietuvos banko atsiskaitymų centre, kituose bankuose nacionaline ir užsienio valiuta;
4) turėti savo antspaudą, jį keisti bei n.audoti savo nuožiūra;
5) pirkti ar kitais būdais įgyti reikalingą savo veiklai palaikyti bei plėtoti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;
6) sudaryti sandorius ir prisiimti įsipareigojimus;
7) leisti, tvirtinti, priimti ir diskontuoti vekselius, čekius, kitus mokestinius įsipareigojimus;
8) atlikti kliringo operacijas tarp savo narių ir dalyvauti kliringo atsiskaitymų operacijose per Lietuvos banko Atsiskaitymų centrą bei kitas kliringo institucijas;
9) gauti iš kredito unijų informaciją, reikalingą Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo funkcijoms bei operacijoms vykdyti;
10) reorganizuotis ar likviduotis;
11) nustatyti privalomas sąlygas, kurių turi laikytis kredito unija, kai jai teikiama finansinė pagalba. [8]1.2. Centrinės kredito unijos nariai, jų teisės ir pareigos
Centrinės kredito unijos nariai yra jos steigėjai, po Centrinės kredito unijos įsteigimo į ją įstojusios kitos kredito unijos. Centrinės kredito unijos steigėjai tampa jos nariais po to, kai įstatymų nustatyta tvarka Centrinė kredito unija yra įregistruota. Centrinėje kredito unijoje turi būti bent 20 narių. Nariu gali būti kredito unija ir valstybė. Nauju Centrinės kredito unijos nariu tampama po to, kai Centrinės kredito unijos valdyba patenkina asmens prašymą priimti į Centrinę kredito uniją ir kai šis išperka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinėje kredito unijoje turimą vieną iš papildomų pajų. Šis pajus tampa naujo Centrinės kredito unijos nario pagrindiniu pajumi. Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pardavus visus savo turimus papildomus pajus, taip pat ir vieną savo turėtą pagrindinį pajų, naujas Centrinės kredito unijos narys priimamas, kai jis išperka naują pagrindinį Centrinės kredito unijos pajų.
Centrinės kredito unijos narys turi šias teises:
1) paskirti savo atstovą dalyvauti Centrinės kredito unijos visuotiniuose narių susirinkimuose ir balsuojant turėti vieną balsą;
2) gauti informaciją apie Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo veiklą, jų finansinę-ūkinę būklę ir turtą bei pareikalauti, kad Centrinė kredito unija pateiktų jam susipažinti ar kopijuoti metinę bei tarpinę finansinę atskaitomybę, valdybos parengtas Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo veiklos ataskaitas, visuotinių susirinkimų protokolus;
3) Centrinėje kredito unijoje turėti papildomų pajų;
4) Centrinės kredito unijos narė kredito unija turi teisę gauti paskolas, garantijas, taip pat kitą finansinę pagalbą iš Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo;
5) laikyti neterminuotus ir terminuotus indėlius Centrinėje kredito unijoje;
6) gauti nariams skirstomo pelno dalį – dividendą, proporcingą turimų pagrindinio ir papildomų pajų Centrinėje kredito unijoje dydžiui;
7) naudotis kredito unijoms teikiamomis kitomis paslaugomis;
8) gauti likviduojamos Centrinės kredito unijos turto dalį, proporcingą savo pajų dydžiui;
9) išstoti iš Centrinės kredito unijos tik tada, kai apie rengimąsi išstoti buvo paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir kai dėl išstojimo bus gauti šios kredito unijos kreditorių – Centrinės kredito unijos ir kredito unijų, esančių Centrinės kredito unijos narėmis, raštiški sutikimai.
Centrinės kredito unijos narys privalo:
1) Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatyme bei Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytais terminais ir tvarka įmokėti pajus ir kitas nustatytas tikslines įmokas;
2) laikytis Centrinės kredito unijos įstatų, dalyvauti Centrinės kredito unijos veikloje. [8]
CKU paslaugas gali teikti savo nariams, kredito unijų, kurios yra CKU narės, nariams, Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų asociacijoms, kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų įstaigoms. Lietuvos centrinė kredito unija atliks pinigų pervedimo operacijas, aptarnaus mokėjimo korteles, kelionės čekius, vekselius, atliks kitas banko operacijas. [10 ]2. KREDITO UNIJA
2.1. Kreditų unijų bruožai ir paslaugos
Kredito unija – kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.
Kredito unijos:
1) priima iš savo narių terminuotus ir neterminuotus indėlius;
2) duoda savo nariams tik kredito unijos įstatuose numatytai paskirčiai ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio paskolas.
Paskola turi būti garantuota bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių užtikrinimo priemone: įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Kredito unija gali suteikti savo nariui trumpalaikes paskolas, nereikalaudama jų grąžinimo garantuoti numatytomis priemonėmis, jei nario prašoma paskola (paskolos) ir palūkanos neviršija jo pajaus kredito unijoje dydžio. Nariui draudžiama disponuoti pajumi ar jo dalimi, ne mažesne už minėtą paskolą ir palūkanas tol, kol tokia paskola ir palūkanos bus grąžintos.
3) diskontuoja, inkasuoja vekselius;
4) iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, skolina pinigus kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijai arba skolinasi pinigų iš kitų kredito unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijos;
5) investuoja laisvas kredito unijos lėšas į valstybės bei Lietuvos banko išleidžiamus vertybinius popierius. [9]
Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia savitarpio paskolas vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas. Savitarpio paskolos išduodamos įvairiems tikslams: būsto remontui, verslui pradėti ir plėtoti, statybai, mokslo reikmėms, atostogoms, žemės ūkio veiklai plėtoti ir pan. Kadangi dauguma kredito unijų yra sukurtos mažų ir vidutinių įmonių atstovų, žemdirbių, ūkininkų iniciatyva, todėl dauguma kredito unijų išduodamų savitarpio paskolų yra skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui remti: pirkti įrangą, pašarus, trąšas, grūdus, žemės ūkio padargus. Pradedantieji verslininkai savitarpio paskolas dažniausiai ima barams, kavinėms, mažoms ar specializuotoms parduotuvėms įrengti. [10]
Jei šiai dienai nereikia paskolos, tai kredito unijos siūlo įvairias taupymo paslaugas: taupymo ar tikslinio taupymo sąskaita, senatvės kaupiamieji indėliai. Taip pat kiekvienam kredito unijos nariui yra atidaroma banko sąskaita, per kurią narys gali vykdyti įvairius finansinius atsiskaitymus. [4]
Kredito unijos patogios tuo, kad jose procedūriniai reikalavimai paskoloms gauti ar indėliams padėti yra paprastesni nei banke. Tai nereiškia, kad paskolą kredito unijoje gali gauti bet kas ir bet kada, tačiau užsukę į kredito uniją paskolos galite tikėtis neabejotinai greičiau nei banke. Kadangi kredito unijų principinis tikslas yra būti savo bendruomenės partnere, reikalavimai pajamų dydžiui ar jų pobūdžiui yra lankstesni, nei komerciniame banke. Kredito unijose klausimai sprendžiami atsižvelgiant į konkrečią situaciją, todėl teigiamas sprendimas paskolos atveju labiau tikėtinas.
Dėl kooperatinės struktūros, narystės kriterijų ir benduomeniškumo kredito unijos geriau pažįsta savo klientus, todėl galima greičiau priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo. Stengiamasi, kad žmogus, atėjęs paskolos, iškart gautų atsakymą dėl jos suteikimo. Visos kredito unijos stengiasi, kad dokumentai būtų sutvarkyti per minimalų laiką. [2]
Lietuvos kredito unijų tinklas išplėtotas visoje Lietuvoje, šiuo metu kredito unijos atidaro vis naujas aptarnavimo kasas, tačiau, priešingai nei bankų kredito unijos, savo veiklą orientuoja į mažesnius miestelius, kaimus bei rajonus. Kredito unijos teikia vis.as bankininkystės paslaugas, tačiau ir vėl nei bankai, orientuojasi į fizinius asmenis bei smulkųjį verslą. [2]
Kredito unija priima indėlius iš savo narių, kitų kredito unijų, kredito unijų asociacijų, Lietuvos centrinės kredito unijos ir kai kurių visuomeninių organizacijų. Palūkanos, kurias moka kredito unijos, svyruoja, tačiau yra 2 – 4 proc. didesnės nei komerciniuose bankuose. [2] Unijos teikia visas žmonėms reikalingas finansines paslaugas: teikiamos vartojamosios, studijų, verslo, būsto ir kitos paskolos, priimami indėliai, atliekami pinigų pervedimai ir kt. Kredito unijose, kaip ir bankuose ar Lietuvos pašto skyriuose, galima sumokėti pačius įvairiausius mokesčius – pradedant komunaliniais ir baigiant telefono sąskaitos apmokėjimu. Naudinga žinoti, kad kredito unijose paslaugų įkainiai už pinigų pervedimą ir mokesčių priėmimą yra mažesni nei Lietuvos bankuose. [2]
Mažiausias kredito unijos narių skaičius yra 50, įskaitant steigėjus. Minimali kredito unijos nario fizinio asmens piniginė įmoka, vadinama pajumi, yra 100 Lt, juridinio asmens – 1000 Lt. Kredito unijos savo įstatuose gali numatyti ir didesnį minimalų pajaus dydį. Vienos kredito unijos minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 Lt. [2]. Narystė kredito unijoje gali būti grindžiama šiais kriterijais:
1) darbas toje pačioje įmonėje, įstaigoje;
2) profesinis bendrumas;
3) priklausymas tam tikram formaliam asmenų junginiui: organizacijai, įskaitant visuomenines ir profesines, bet išskyrus politines partijas; mokymosi, etninei, kultūros, socialinei ar religinei draugijai ar bendruomenei ir pan.;
4) gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje – miestelyje, seniūnijos teritorijoje ar kitame savivaldybės tarybos nustatytame teritoriniame darinyje, jeigu seniūnijos teritorija nėra apibrėžta. [9]
Unijos valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir paskolų komitetas. Valdymo organų nariais gali būti tik pilnamečiai unijos nariai bei juridinių asmenų įgalioti atstovai. [8]2.2. Kredito unijų raida
Kredito kooperatyvo arba kredito unijos idėja gimė Pietų Vokietijoje apie XIX a. vidurį. Friedrichas Reiffeisenas buvo mažo Bavarijos miestelio Heddesdorf meras. Matydamas savo miesto ir apylinkių gyventojų bėdas ir vargus 1850 m. sukūrė pirmąją kooperatinę kredito draugiją, kurioje šios apylinkės gyventojai galėjo sutelkti savo santaupas ir savo tarpe duoti paskolas. XIX a. pabaigoje kredito kooperatyvų idėja pasiekė Lietuvą. Kaip Europoje ir Šiaurės Amerikoje, Lietuvoje šis judėjimas per XX a. pradžią labai išaugo ir 1928 metais buvo įregistruoti 624 kredito kooperatyvai, kurie valdė 37% indėlių ir 37,5% paskolų rinkos. Visų pasaulio kredito unijų tikslai yra panašūs:
• Skatinti taupymą ir išmintingą šeimos finansų valdymą;
• Puoselėti demokratiškumą, solidarumą, bendradarbiavimą, socialinės atsakomybės jausmą, kooperatinę dvasią;
• Teikti savo nariams paskolas bei kitas finansines paslaugas kuo palankesnėmis sąlygomis, sudaryti saugias sąlygas indėliams;
• Skatinti smulkų ir vidutinį verslą, efektyvų žemės ūkio valdymą. [7]
Kredito unijų judėjimas Lietuvoje buvo labai stiprus tarpukario nepriklausomybės metais ir tuomet užėmė didelę Lietuvos finansinės rinkos dalį. Senieji Lietuvos žmonės dar mena kredito kooperatyvus. Tačiau atėjus sovietiniam režimui visos unijos buvo uždarytos. Atkūrus nepriklausomybę bankų sektoriuje buvo labai daug nepriimtinų visuomenei dalykų: paskolų gavimas labai ribotas, bankinių paslaugų kokybė – prasta. Be to, daugelis dar atsimena įvairių bankų griūtį. Žmonėms reikėjo priimtinesnio varianto. Todėl 1994 m Atviros Lietuvos fondas su Kanados kredito unijų judėjimo atstovais parengė projektą, kaip atgaivinti kredito unijų veiklą Lietuvoje. [2]
1995 m. priėmus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą, pradėjo steigtis kredito unijos Lietuvoje. Šis įstatymas nustato kredito unijų veiklos pagrindus, narystės kredito unijoje sąlygas bei savivaldos principus, kredito unijų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą bei veiklos priežiūrą, jos narių teises ir pareigas. Šiuo įstatymu atkuriama kooperatinio kredito sistema bei siekiama paspartinti jos plėtrą Lietuvoje, apibrėžtos galimybės pritraukti lėšas ir jas investuoti. Remiantis Indėlių draudimo įstatymu (2002 m.), indėliai, laikomi kredito unijose yra draudžiami Valstybiniame indėlių draudimo fonde. Kredito unijas prižiūri Lietuvos bankas, joms taikomi minimalūs 30% likvidumo ir 13% kapitalo pakankamumo normatyvai. Kredito unija privalo laikytis šio įstatymo nuostatų ir savo įstatų, Lietuvos Respublikos įstatymų, sudaryti sąlygas savo nariams naudotis jiems priklausančiomis teisėmis, laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kredito unijos nariams ir tretiesiems asmenims. Kredito unija privalo nustatyti savo paslapčių saugojimo tvarką.[9]
Pagal Lietuvos Kredito unijų įstatymą Lietuvos kredito unijos gali priimti indėlius iš įvairių asmenų, įskaitant savo narius ir asocijuotus narius, taip pat iš Lietuvoje įregistruotų kredito unijų asociacijų, asociacijų, religinių bendruomenių, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros įstaigų, Lietuvos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų, ir tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros įstaigų. Taip pat, iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, ji gali priimti indėlius iš kitų kredito unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis. Pagal Kredito unijų įstatymą, kredito unijos nariais gali tapti įvairūs asmenys, įskaitant nuolat Lietuvoje gyvenančius fizinius asmenis ir tam tikrus Lietuvoje įregistruotus juridinius asmenis (pvz., asociacijos, profesinių sąjungų organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos bei žemės ūkio kooperatyvai). [6]
Kredito unijos tampa socialinės ekonomikos dalimi spręsdamos tokias problemas kaip: nedarbo mažinimas – sukuria darbo vietas tiesiogiai (administracija) ir netiesiogiai (paskolos, kurias suteikia šios įstaigos, palengvina naujų darbų kūrimą); regioninė plėtra – duodant paskolas savai bendruomenei į regionus yra investuoj.ami pinigai. Paskolos neiškeliauja kažkur už regiono ribų, o yra vertingai panaudojamos vietinės bendruomenės socialinei gerovei kurti; bendruomenės stiprinimas – dažnai kredito unijos tampa bendruomenės centru, bankeliai remia arba organizuoja socialinę veiklą bendruomenėje.
Kredito unijų tikslas – būti kuo arčiau žmonių ir garantuoti paslaugų kokybę, remiantis geranoriškumu bei supratingumu, liudija apie stiprų bendruomenės jausmą ir stiprėjantį socialinės ekonomikos potencialą Lietuvoje.[12]2.3. Kredito unijų galimybės plėtotis
Kredito unijų plėtros galimybės susijusios su naujos centrinės kooperatinės kredito institucijos atsiradimu, taip pat su pokyčiais mažmeninės bankininkystės rinkoje, bankams paliekant kai kuriuos rinkos segmentus.
1. Naujų finansinių veiklų verslų įdiegimas ir plėtojimas. Galimybės kredito unijų judėjime įdiegti ir plėtoti naujas finansines paslaugas, tokias kaip mokėjimo kortelės, mokėjimų pavedimai, konsultacinės paslaugos, kredito unijų narių komunalinių mokesčių aptarnavimas, būsto ir ilgalaikis kreditavimas. Antrinių įmonių, kurios vykdytų draudimo, investicinę, brokeriavimo, nekilnojamojo turto aptarnavimo veiklą steigimas įgalintų kredito unijas pasiūlyti nariams platesnį spektrą paslaugų;
2. Plėtra naujuose segmentuose. Kredito unijų plėtra galėtų būti orientuojama į naujus rinkos segmentus. Kredito unijos galėtų plėstis miestuose, atskirose parapijose, tenkinti smulkaus ir vidutinio verslo poreikius. Tai leistų padidinti kredito unijų narių skaičių, valdomą turtą, užimti didesnę rinkos dalį. Kredito unijoms tai pat atsiveria naujos galimybės dalyvauti tarpbankinėje rinkoje, užimti dalį mokėjimo kortelių rinkos.
3. Kredito unijų plėtra komercinių bankų paliktuose segmentuose. Po Lietuvos Taupomojo banko, Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo pasikeitusi šių bankų mažmeninės bankininkystės strategija, skyrių skaičiaus mažinimas, sudaro naujas galimybes kredito unijoms užimti bankų paliekamus rinkos segmentus. Prasidėjęs kredito unijų centralizacijos procesas sudaro palankias sąlygas koordinuoti kredito unijų sektoriaus plėtrą bei konkuruoti su bankais tam tikruose paskolų rinkos segmentuose ir Lietuvos rajonuose.
4. Įvaizdžio išskirtinumas. Kredito unijos yra valdomos vien tik lietuviško kapitalo. Kredito unijų judėjimas galėtų būti pristatomas kaip lietuviškas, nacionalinis judėjimas. Bendruomeninių kooperatinių kredito įstaigų įvaizdis suteikia naujas galimybes bendradarbiauti su vietos savivaldybėmis, seniūnijomis, valdžios institucijomis vykdant bendras programas.
5. Informacinių sistemų vystymas. Informacijos sistemų plėtra ir vystymas užtikrina savalaikį informacijos gavimą, veiklos ir nukrypimų kontrolę, sudaro galimybes vykdyti krizinių situacijų prevenciją. Tam reikalinga suformuoti neatsiskaičiusių skolininkų duomenų bazę, centralizuotai kurti ir pateikti vidinę dokumentaciją, skirti pakankamai išteklių informacinių technologijų centralizuotam vystymui.
6. Finansinių išteklių pritraukimas. Dalyvavimas įvairiose valstybinėse, Europos Sąjungos kreditavimo ir verslo rėmimo programose, užsienio investicinių fondų lėšų, nacionalinių ir tarptautinių kredito įstaigų kredito linijų pritraukimas, užtikrintų kredito unijų aprūpinimą finansiniais ištekliais. Tuo būdu būtų patenkinta kredito unijų narių paklausa finansinėms lėšoms.
7. Žmoniškųjų išteklių vystymas ir skatinimas. Žmoniškųjų išteklių pritraukimo ir vystymo politika, specialios tobulinimo programos įgalintų kelti kredito unijų judėjimo personalo ir išrinktųjų į valdymo organus kvalifikaciją. Optimalus žmoniškųjų išteklių parengimas, išnaudojimas (pvz. rajonų lyderių įtraukimas į kredito unijų veiklos populiarinimą) ir jų skatinimas padėtų plėsti kredito unijų veiklą rajonuose.
8. Rinkodaros projektų vystymas. Centralizuoti rinkodaros projektai ir kampanijos sustiprintų kredito unijų rinkodaros veiklą. Rinkodaros veikla turėtų būti orientuota į įvaizdžio formavimą, kredito unijų paslaugų pristatymus ir naujų paslaugų, kaip kredito unijos narystės kortelė, centralizuotos sutartys dėl nuolaidų kredito unijų nariams, projektavimą ir įdiegimą. Naujų kredito unijų produktų platinimo ir pristatymo kanalų per masines informavimo priemones (dienraščius, televizijos kanalus, radijo stotis), internetą, įdiegimas dalyvavimas labdaros, rėmimo projektuose padidintų kredito unijų produktų pardavimų apimtis, sustiprintų kredito unijų įvaizdį;
9. Vėluojančių ir nurašytų paskolų administravimas. Vėluojančių ir nurašytų paskolų administravimui skiriamas nepakankamas. dėmesys, trūksta vėluojančių ir nurašytų paskolų administravimo priemonių ir metodų. Naujos centralizuotos paskolų išieškojimo sistemos sukūrimas, bendradarbiavimo plėtojimas su skolų išieškojimo įmonėmis įgalintų kredito unijas efektyviau išieškoti blogas paskolas, minimizuoti blogų paskolų nurašymo nusotolius.
10. Atstovavimas kredito unijų judėjimui. Kredito unijų sektorius turėtų būti atstovaujamas Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Lietuvos banke, kitose valstybinėse įstaigose, siekiant užtikrinti konstruktyvų dialogą ir interesų derinimą tarp valstybinių institucijų ir kredito unijų atstovų, įtakojant kredito unijų veiklai palankių įstatymų priėmimą, kliūčių kredito unijų veiklos sąlygoms pašalinimą, lygiaverčių konkurencinių sąlygų visoms kredito įstaigoms užtikrinimą.3. KREIDTO ĮSTAIGŲ PAGRINDINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ
3.1. Centrinės kredito unijos kaita
Šiame skirsnyje analizuojama Centrinės kredito unijos veikla 2004 m. III ketvirty , 2005 m. III ketvirty ir 2006 m. III ketvirty. Visi duomenys paimti iš 1 lentelės „Centrinės kredito unijos 2004 m. III ketv. – 2006 m. III ketv. veiklos rodikliai“ (žr. 1 priedas).

1 pav. Centrinės kredito unijos palūkanų pajamos ir palūkanų
išlaidos. Šaltinis: http://www.lb.lt/lt/istaigos/index.htm

Iš 1 pav. Pastebima, kad CKU 2005 m. III ketv. už palūkanas gavo 1288 tūkst. Lt, tai 36,73% daugiau nei 2004 m. tuo pačiu metu, ir 38,08% mažiau nei 2006 m. III ketv. 2005 m. III ketv. CKU palūkanom išleido 85 tūkst. Lt daugiau nei 2004 m. tuo pačiu metu, tai yra 18,64% daugiau. O 2006 m. III ketv. palūkanų išlaidų skirtumas, lyginant su 2005 m. tuo pačiu metu, buvo 137 tūkst. Lt daugiau arba 25,32% daugiau.

2 pav. Centrinės kredito unijos nariams suteiktos paskolos ir jų įdėti indėliai ir akredityvai. Šaltinis: http://www.lb.lt/lt/istaigos/index.htm
Iš 2 pav. matoma, kad 2006 m. III ketv. buvo jaučiamas ypač didelis poreikis paskoloms. Paskolų portfelis nuo 2004 metų III ketv. padidėjo 5,14 mln. Lt lyginant su 2005 metų III ketvirčiu ir jau 2006 m. rugsėjo pabaigoje sudarė 21,07 mln. Lt – 128,77% daugiau nei 2005 tuo laikotarpiu. Iš viso nuo 2004 metų III ketv iki 2006 m. III ketv. pabaigos paskolų portfelį sudarė paskolos už 65015000 litų. Didelis paskolų poreikis atsiliepė indėlių padidėjimui. Indėlių ir akredityvų suma nuo 2004 metų III ketv. per 2-ejus metus padidėjo 44,39 mln. Lt iki 64,18 mln. Lt arba 224,37% daugiau nei 2004 metais.

3 pav. Centrinės kredito unijos turto kaita. Šaltinis: http://www.lb.lt/lt/istaigos/index.htm

3 pav. pateikta, kad Centrinės kredito unijos turtas per 3 metus, nuo 2004 metų III ketv. iki 2006 metų III ketv. padidėjo 43,88 mln. Lt ir 2006 m. rugsėjo mėn. pabaigoje buvo 76,24 mln. Lt arba 135,58% daugiau nei 2004 metų III ketv., kai turtas buvo 32,36 mln. Lt. CKU turte didžiausią dalį sudaro nariams suteiktos paskolos. Paskolos turte 2004 m. III ketv. sudarė 34,65%, 2005 m. III ketv. – 34,14%, 2006 m. III ketv. – 49,10%.

4 pav. Centrinės kredito unijos grynojo pelno (nuostolio) kitimas.
Šaltinis: http://www.lb.lt/lt/istaigos/index.htm

Iš 4 pav. matoma, kad Centrinė kredito unija nuo 2004 metų III ketv. iki 2006 metų III ketv. uždirbo 587 tūkst. Lt grynojo pelno arba 638,04% daugiau nei 2004 metais III ketv. Centrinės kredito unijos 2005 m. III ketv. augimas buvo beveik 3,3 karto spartesnis nei 2004 m. III ketv. 2006 m. III ketv. augimo tempas buvo 2,2 karto spartesnis lyginant su 2005 m. III ketv.

5 pav. Centrinės kredito unijos visų pajamų ir išlaidų palyginimas. Šaltinis: http://www.lb.lt/lt/istaigos/index.htm

Iš 5 pav. pastebime, kad CKU 2005 m. III ketv. pajamos 412 tūkst. Lt arba 39,35% didesnės nei 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo gauta pajamų 1047 tūkst. Lt. 2006m. III ketv. lyginat su 2005 m. III ketv. pajamos išaugo 813 tūkst. Lt arba 55,72% daugiau. Pajamos viršija išlaidas, ir skirtumas tarp jų taip pat didėja, ką parodo grynojo pelno (nuostolio) kitimas (žr. 4 pav.). Išlaidos su metais taip pat didėja, 2005 m. III ketv. išlaidos buvo didesnės 20,63% nei 2004 m. III ketv. 2006 m. III ketv. išlaidos buvo didesnės 13,8% nei 2005 m. III ketv.3.2. Dviejų kredito unijų palyginimas
Palyginimui buvo pasirinkta „Vilniaus regiono“ ir „Vilniaus taupomosios kasos“ kredito unijų tam tikrų veiklos rodiklių ataskaita už 2005 metus, nes tai dvi kredito unijos, kurios pastaruoju metu labiausiai populiarios. Visi duomenys paimti iš 2 lentelės Vilniaus regiono kredito unijos ir kredito unijos „Vilniaus regiono kredito unijos“ veiklos rodiklių palyginimas“ (žr. 2 priedas).
Vilniaus regiono kredito unija (VRKU) įsteigta 1996 m. gegužės 30 d. pavadinimu Pirmoji lenkų kredito unija (2004 m. gegužės 6 d. pavadinimas pakeistas į Vilniaus regiono kredito uniją). [11]
Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (VTK) įkurta 1997 m., iš pradžių ji vadinosi „Jotijos kraštas“.

6 pav. Kredito unijų „Vilniaus regiono“ ir „Vilniaus taupomosios kasos“
narių skaičius. Šaltiniai: http://www.vrku.lt/finansines_ataskaitos ir VTK 2005 metų metinės ataskaitos

6 pav. vaizduoja VRKU ir VTK narių skaičių 2005 metais. Kadangi VRKU gyvuoja vieneriais metais daugiau nei VTK kredito unija, dėl to joje 2005m. gruodžio 31 dieną yra užregistruota daugiau narių, net 2,78 karto daugiau. Tačiau VTK kredito unija 2006 metų spalio mėnesį pateikė patrauklų pasiūlymą taupantiems, kurie už padėtus indėlius gali gauti 6% palūkanas. Šios palūkanos pritraukia investuotojus įstoti į kredito uniją, tad kiekvieną dieną, į šią kredito įstaigą užeina po 5 – 10 žmonių.

7 pav. Kredito unijų „Vilniaus regiono“ ir „Vilniaus taupomosios kasos“

nariams suteiktos paskolos. Šaltiniai: http://www.vrku.lt/finansines_ataskaitos ir VTK 2005 metų metinės ataskaitos

Iš 7 pav. matoma, kad VRKU nariams buvo suteikta paskolų už 3,313 mln. Lt arba 2,24 karto daugiau nei VTK nariams 2005 metais (1,478 mln. Lt). Be abejo, tai priklauso nuo narių skaičiaus, kurių VTK yra net 64,04% mažiau nei VRKU.

8 pav. Kredito unijų „Vilniaus regiono“ ir „Vilniaus taupomosios kasos“
narių įdėti indėliai. Šaltiniai: http://www.vrku.lt/finansines_ataskaitos ir VTK 2005 metų metinės ataskaitos
8 pav. pavaizduota, kad VRKU narių indėliai siekė net 4,35 mln. Lt, tai yra net 1747,87% daugiau nei VTK. Tokį skirtumą lemia indėlių suteiktos palūkanos, 2005 metais VRKU palūkanos buvo palankesnės nei VTK.

9 pav. Kredito unijų „Vilniaus regiono“ ir „Vilniaus taupomosios kasos“
turtas. Šaltiniai: http://www.vrku.lt/finansines_ataskaitos ir VTK 2005 metų
metinės ataskaitos

Nuo 6 pav. iki 8 pav. aptarti rodikliai leidžia suprasti, kad VRKU ir turtas bus didesnis nei VTK. VRKU turtas už VTK didesnis net 2828087 Lt, arba 123,04%. Didžiąją turto dalį sudaro paskolos, kaip matome iš 7 pav., VRKU paskolos yra pakankamai aukštos, tačiau ir VRKU ir VTK paskolų dalis turte sudaro vienodą dalį, VRKU – 64,63%, o VTK šiek tiek mažiau – 64,34%.

10 pav. Kredito unijų „Vilniaus regiono“ ir „Vilniaus taupomosios kasos“ pelnas. Šaltiniai: http://www.vrku.lt/finansines_ataskaitos ir VTK 2005 metų metinės ataskaitos

Iš 10 pav. matoma, kad VTK pelnas yra 71,63% mažesnis už VRKU pelną. Tam įtakos turėjo palūkanų pajamos ir išlaidos.

11 pav. Kredito unijų „Vilniaus regiono“ ir „Vilniaus taupomosios kasos“ teikiamų palūkanų už indėlius palyginimas. Šaltiniai: http://www.vrku.lt/finansines_ataskaitos
ir VTK reklaminis leidinukas

Prieš tai aptarius narių skaičių, suteiktų paskolų ir padėtų indėlių sumą, turtą ir pelną, tai 2005 metais VRKU veiklos rodikliai lenkė VTK, tačiau iš 11 pav. pastebima, kad 2006 metais VTK teikiamos palūkanos yra pačios aukščiausios, kokios yra siūlomos Lietuvoj, tai yra 6%. VTK palūkanos yra aukštesnės nei VRKU pasirinkus bet kokį taupymo laikotarpį. VRKU indėlių palūkanų pokytis yra kas 3 mėnesiai, kai tuo tarpu VTK pokytis yra kas 6 mėnesiai. Investavus pinigus į indėlius, pasirenkant laikotarpį virš 15 mėnesių palūkanos nekinta.IŠVADOS IR SIŪLYMAI
1. Lietuvos centrinė kredito unija yra kredito unijų finansinis centras, kuris priima iš kredito unijų indėlius, teikia kredito unijoms paskolas, atlieka atsiskaitymų centro funkcijas, palaiko kompiuterines sistemas, užtikrina finansinį srautų valdymą, konsultuoja teisiniais ir finansiniais klausimais, rengia mokymus.
2. Centrinė kredito unija iš narių lėšų kaupia stabilizacijos bei likvidumo palaikymo fondus, kurių paskirtis – išspręsti likvidumo ir nemokumo problemas. Centrinė kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, palaiko kredito unijų CKU narių likvidumą ir mokumą, stebi kredito unijų CKU narių veiklą ir, kai būtina, tikrina šias kredito unijas bei teikia informaciją Lietuvos bankui dėl nustatytų pažeidimų, organizuoja kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir teikia metodinę pagalbą kredito unijoms CKU narėms.
3. Lietuvoje yra 64 kredito unijos, iš jų 56 priklauso Lietuvos centrinei kredito unijai. Iš viso unijos vienija daugiau kaip 63 tūkst. narių, kredito unijų turtas viršija 350 mln. litų.
4. Kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta ne pelno siekianti kredito įstaiga, teikianti paslaugas tik savo nariams ir tenkinanti ne tik finansinius, bet ir socialinius poreikius. Dauguma jų yra sukurtos mažų ir vidutinių įmonių atstovų, žemdirbių, ūkininkų iniciatyva.
5. Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia savitarpio paskolas vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas. Savitarpio paskolos išduodamos įvairiems tikslams: būsto remontui, verslui pradėti ir plėtoti, statybai, mokslo reikmėms, atostogoms, žemės ūkio veiklai plėtoti ir pan.
6. Kredito unijų plėtros galimybės susijusios su naujos centrinės kooperatinės kredito institucijos atsiradimu, taip pat su pokyčiais mažmeninės bankininkystės rinkoje, bankams paliekant kai kuriuos rinkos segmentus.
7. Kai kurie didieji Lietuvos komerciniai bankai uždaro savo filialus nedideliuose miesteliuose ir tuo sukuria veiklos erdvę kredito unijoms. Jos turi palankias sąlygas plėstis Lietuvos kaimiškuosiuose rajonuose bei nedideliuose miesteliuose, surinkti indėlius iš „buvusių“ bankų klientų ir kredituoti smulkųjį bei vidutinį verslą. Taigi kredito unijos gali tapti bankų konkurentėmis smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų segmente nedideliuose miesteliuose. Tai padidintų konkurenciją viename paskolų rinkos segmente ir prisidėtų prie verslo plėtojimo periferiniuose Lietuvos rajonuose.
8. Nuo 2004 m. III ketv. iki 2006 m. III ketv. išaugo visa Centrinės kredito unijos sistema:
8.1. Per 3 metus turtas išaugo 135,58%. paskolos turte 2004 m. III ketv. sudarė 34,65%, 2005 m. III ketv. – 34,14%, 2006 m. III ketv. – 49,10%.
8.2. Centrinės kredito unijos paskolų portfelis nuo 2004 m. iki 2006 m. ketv. padidėjo 26221000 Lt arba 233,80%. Iš viso 2006 m. III ketv. pabaigoje paskolų portfelį sudarė paskolos už 65015000 litų.
8.3. Centrinės kredito unijos indėliai nuo 2004 m. III ketv. iki 2006 m. III ketv. padidėjo 44,39 mln. litų arba 224,37%.
8.4. Centrinė kredito unijos per trejus metus uždirbo 587 tūkst. Lt grynojo pelno arba 638,04% daugiau nei 2004 metais.
9. Vilniaus regiono kredito unija pranašesnė už „Vilniaus taupomąją kasą“ šiais veiklos rodikliais:
9.1. VRKU yra 2,78 karto daugiau narių nei VTK
9.2. VRKU nariams buvo suteikta paskolų už 3,313 mln. litų arba 2,24 karto daugiau nei VTK nariams 2005 m.
9.3. VTK nuo VRKU turtas yra mažesnis 55,17%, o pelnas mažesnis 71,63%.
9.4. Tačiau VTK kredito unija neperseninusiai pateikė patrauklų pasiūlymą taupantiems, kurie už padėtus indėlius gali gauti 6% palūkanas. Norėdami gauti šių palūkanų už investuotus pinigus į indėlius, gyventojai turi įstoti į kredito uniją, tad kiekvieną diena, į šią kredito įstaigą užeina po 5 – 10 žmonių. 2006 m. spalio mėn. teikiamos palūkanos yra pačios aukščiausios, kokios yra siūlomos Lietuvoj. Per 2006 metus VTK labai „šoktelėjo“, sulaukė daug narių, investavus pinigus į indėlius. Toks aukštas palūkanų pasiūlym.as gali aplenkti VRKU.LITERATŪRA
1. ALEKNAVIČIENĖ, Vilija. Finansai ir kreditas. Vilnius, 2005. 269p. ISBN 9986-433-35-5.
2. Asmens skolų registras. [interaktyvus]. Vilnius [žiūrėta 2006 m. spalio mėn.]. Prieiga per internetą:
3. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir reikalų raštų rengimo rekomendacijos. Vilnius, 2005. 108p. ISBN 9955-519-47-9
4. Kauno Arkivyskupijos kredito unija. [žiūrėta 2006 m. gruodžio mėn.]. Prieiga per internetą:
5. Lietuvos bankas [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
6. Lietuvos banko prašymu dėl nutarimo projekto dėl privalomųjų atsargų reikalavimų kredito įstaigoms. [žiūrėta 2006 m. gruodžio mėn.]. Prieiga per internetą:< http://www.ecb.int/ecb/legal/pdf/lt_con_2005_8_f_sign.pdf>
7. Lietuvos kredito unijos [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
8. Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymas. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: (Žin., 2000, Nr. 45-1288, 2004, Nr. 61-2181)
9. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: (Žin., 1995, Nr. 26-578, 1997, Nr. 114-2870, 2000, Nr. 45-1289)
10. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra. Kredito unijos. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
11. Vilniaus regiono kredito unija [interaktyvus]. Vilnius [žiūrėta 2006 m. lapkričio mėn.]. Prieiga per internetą:< http://www.vrku.lt>
12. Zanavykų bankelis. [žiūrėta 2006 m. gruodžio mėn.]. Prieiga per internetą: PRIEDAI
1 priedas. Centrinės kredito unijos 2004 m. III ketv. – 2006 m. III ketv.
veiklos rodikliai

1 lentelė
Centrinės kredito unijos 2004 m. III ketv. – 2006 m. III ketv.
veiklos rodikliai

Rodikliai 2004 metų III ketvirtis (tūkst. Lt) 2005 metų III ketvirtis (tūkst. Lt) 2006 metų III ketvirtis (tūkst. Lt)
Palūkanų pajamos 942 1288 2080
Palūkanų išlaidos 456 541 678
Grynasis pelnas
(nuostolis) 92 307 679
Visos pajamos 1047 1459 2272
Visos išlaidos 955 1152 1593
Turtas 32366 47929 76249
Paskolos, suteiktos
centrinės kredito unijos nariams 11215 16364 37436
Centrinės kredito
unijos narių indėliai ir akredityvai 19786 38061 64180
neterminuoti 14611 22031 52537
terminuoti 5175 16030 11643

2 priedas. Vilniaus regiono kredito unijos ir kredito unijos „Vilniaus regiono kredito unijos“ veiklos rodiklių palyginamoji lentelė

2 lentelė
Vilniaus regiono kredito unijos ir kredito unijos „Vilniaus regiono kredito unijos“
veiklos rodiklių palyginimas

Rodikliai Vilniaus regiono kredito unija
(tūkst. Lt) Kredito unija “Vilniaus taupomoii kasa”
(tūkst. Lt)
Nariai 841 302
Paskolos 3313116 1478867
Indėliai 4349213 235363
Turtas 5126577 2298490
Pelnas 19776 5610

Leave a Comment