Birziniu sandoriu rusys.

TURINYS

1. Santrauka 2 psl.2. Turinys 4 psl.3. Įvadas 5 psl.4. Paprastas tvirtas sandoris 7 psl.5. Reporto operacija 9 psl.6. Deporto operacija 10 psl.7. Paprastas sandoris su premija 12 psl.8. Pasirinkimo sandoriai (opcionai) 13 psl.9. Pirkėjo opcionas 14 psl.10. Pardavėjo opcionas 15 psl.11. Stelažo sandoriai 17 psl.12. Piramidės 18 psl.13. Marža 19 psl.14. Apsikeitimo sandoriai 20 psl.15. Išankstiniai sandoriai 20 psl.16. Tiesioginiai sandoriai 21 psl.17. Išvados 23 psl.18. Literatūros sąrašas 24 psl. ĮVADAS

Birža sukuria tikslią organizacinę struktūrą, tikslų biržos vertybių sandorių sudarymo ir įvykdymo mechanizmą ir griežtą sandorių vykdymo kontrolės sistemą. Pagrindinis biržos uždavinys – sandorių įvykdymo garantijų užtikrinimas. Jo įvykdymas pasiekiamas tuo, kad birža garantuoja vertybinių popierių, kotiruojamų joje, patikimumą. Tai pasiekiama tuo, kad į apyvartą biržoje leidžiami tik tie vertybiniai popieriai, kurie praėjo listingą, t.y. atitinka pateiktus reikalavimus.Sandoris – tai veiksmas, nukreiptas tam tikro teisinio rezultato pasiekimui. Biržiniai sandoriai sudaro ypatingą sandorių grupę. Biržinių sandorių ypatumai pirmiausia pasireiškia ypatingame jų įvykdyme. Jie sudaromi biržoje asmenų, įgaliotų biržinių operacijų atlikimui ir turi būti įregistruoti pagal šioje biržoje nustatytas taisykles. Biržos operacija – tai biržos vertybių pirkimo – pardavimo sandoris, sudarytas tarp biržinės prekybos dalyvių biržos patalpose nustatytu laiku.Biržos operacijos fondų biržoje – tai operacijos su vertybiniais popieriais, dažniausiai su akcijomis. Formaliai biržiniai sandoriai gali būti sudaromi dėl vienos akcijos, tačiau tradiciškai biržoje sandoriai su paprastomis akcijomis numato 100 vnt. „fasuotę“ kaip mažiausią apimtį, o sandoriai su privilegijuotomis akcijomis – 10-15 vnt. Mažesnės apimties sandoriams numatytas kitas (paprastai aukštesnis) komisinis mokestis. Visi sandoriai biržoje skirstomi į dvi dideles grupes – neatidėliotini ir ateities sandoriai. Vykdant neatidėliotinus sandorius vertybiniai popieriai pereina pirkėjui iškart ir jis juos apmoka, vaizdžiai sakant, nenuėjus nuo kasos. Tiesa, kadangi nei vertybiniai popieriai nei pinigai į biržos prekybinę salę neatnešami, praktikoje šalių įsipareigojimų vykdymas reikalauja šiokio tokio laiko, tačiau visai neilgo – trijų dienų.Neatidėliotini sandoriai arba realios prekės – vertybinių popierių – sandoriai realizuoja investuotojo strategiją biržoje. Norą investuoti savo pinigus į vienos ar kitos kompanijos akcijas galima realizuoti sudarius savarankišką, jei tam yra pagrindo, arba su brokerio pagalba šios kompanijos akcijų pirkimo už tam tikrą numatytą pinigų sumą neatidėliotiną sandorį. Sudarius sandorį biržos salėje reikia sudaryti apmokėjimo paliepimą. Po to, kai biržos atsiskaitymo palata gauna mokėjimo pavedimą, ji organizuoja vertybinių popierių, kuriuos jis įsigijo, siuntimą klientui. Visa tai turi užimti ne daugiau nei tris dienas. Kita biržos operacijų grupė – ateities sandoriai – tai nepaprastai įvairios pirkimo – pardavimo sandorių rūšys. Šioje grupėje gali būti realizuojama ir investuotojo, ir žaidėjo strategija. Pastaroji suteikia šiems sandoriams ypatingą patrauklumą. Ateities sandorių terminas gali būti mėnesio ribose, nuo mėnesio iki trijų, o taip pat šeši ir net devyni mėnesiai. Tačiau kiekvieno mėnesio bėgyje atsiskaitymams pagal ateities sandorius skirtos tik viena ar dvi dienos priklausomai nuo biržos darbo reglamento. “Medio” sandoris yra likviduojamas nurodyto mėnesio 15 dieną, “ultimo” – mėnesio gale (30 arba 31 dieną).Pavyzdžiui, Prancūzijos biržose atsiskaitymai pagal tvirtus terminuotuosius sandorius vykdomi kartą per mėnesį, Londono – dukart.Tokiu būdu, ateities sandorių sąlygomis pardavėjas perduoda vertybinius popierius, o pirkėjas apmoka juos ne iškart, o praėjus tam tikram terminui.Biržos kursams būdingas nepastovumas, ir nesunkiai gali nutikti taip, kad ateities sandorio įsipareigojimų vykdymo metu kursas bus visiškai ne toks, koks buvo jo sudarymo metu. Šis faktas ir yra visų ateities sandorių sudarymo pagrindas (tiek tvirtų, tiek ir sąlyginių).Ateities sandorių dalyvių prasmė, pagrindinė užduotis, tikslas yra jų noras dalyvauti busimuose vertybinių popierių kurso pasikeitimuose. Tokio dalyvavimo būdai, jų finansinis aprūpinimas – skirtingi, todėl ir ateities sandoriai yra labai skirtingi. Ateities sandoriai skirstomi į dvi rūšis: tvirti (jie turi būti vykdomi būtinai) ir sąlyginiai.Šio darbo tikslas – plačiau apžvelgti biržinių sandorių rūšis, apsvarstyti klausimus, liečiančius biržinius sandorius. Šiame darbe bus išnagrinėti teoriniai ir praktiniai biržinių sandorių aspektai, aptartos jų rūšys ir formos, o taip pat jų turinys, prekyba vertybiniais popieriais.

PAPRASTAS TVIRTAS ATEITIES SANDORIS

Ateities sandoris (future contract) arba tiesiog fiučeris – tai susitarimas tarp pirkėjo ir pardavėjo apie tai, kad:1. Pirkėjas sutinka priimti kokią tai vertybę tam tikra sutarta kaina suėjus tam tikram laikotarpiui.2. Pardavėjas sutinka pateikti kokią tai vertybę sutarta kaina suėjus sutartyje numatytam laikui.Suprantama, kad ateities sandorio pasirašymo metu niekas nieko niekam neparduoda ir neperka. Pasirašantys sutartį tik sutinka parduoti arba nupirkti tam tikrą kiekį tam tikros prekės tam tikra kaina tam tikrai datai ateityje.Kai mes sakome kontrakto “pirkėjai” arba “pardavėjai” mes naudojame ateities sandorių rinkos dalyvių žargoną. Žargono pagalba pasakome kas kokius įsipareigojimus prisiima ateičiai.Kaina, kuria sutarties šalys sutarė atlikti sandorį ateityje vadinama ateities sandorio kaina (futurel price).Diena, kada turi būti įvykdytas sandėris, vadinama įvykdymo data (settlement date, delivery date).Tai ką šalys sutarė parduoti-nupirkti, vadinama objektu, dalyku arba baziniu aktyvu (the underlying).Taupytojas, turintis tam tikrą pinigų sumą, kreipiasi į biržos brokerių kontorą. Jam paskiriamas brokeris, o pastarasis labai suinteresuotas, kad šis taupytojas taptu pastoviu firmos klientu. (Tai įmanoma, jei taupytojas gaus naudos nuo bendravimo su brokerių kontora). Klientas nurodo savo turimą sumą ir prašo patarimo: kiek ir kokių akcijų už ją nusipirkti.Brokeris, turėdamas informacijos apie vertybinių popierių rinkos konjunktūrą, remdamasis taisykle, kad “perkamos ne akcijos, o kompanijos”, randa klientui kompanijas, kurios demonstruoja tendencijas plėtrai, turi gerą reputaciją ir rodo suinteresuotumą savo investuotojais. Brokerio rekomendacijos būtinai turi atsižvelgti į ir atspindėti taupytojo – investuotojo interesus, priešingu atveju tai bus jo pirmas ir paskutinis kreipimasis į šią brokerių kontorą ir į šį brokerį. O tai reiškia – sudie komisiniams!Taupytojas išsirenka įmonės ABC akcijas ir duodą brokeriui nurodymus nupirkti akcijų kovo 1 d. (kovo 1 d. ABC akcijos kotiravimas – 100 dolerių). Brokeris sudaro ateities sandorį ir praneša, “kad jis turi būti įvykdytas “ultimo” – t.y. kovo 31 d. Kovo 15 d. mūsų taupytojas, o dabar jau beveik investuotojas, peržiūrėdamas biržos biuletenį, (kuris tapo jam įdomus), aptiko, kad kompanijos ABC akcijos kotiruojamos pagal 130 dolerių už akciją kainą. Toliau įmanomi du variantai.Pirmasis. Mūsų taupytojas tvirtai apsisprendė tapti investuotoju, šiuo atveju įmonės ABC akcininku. Ir toks akcijų kurso, kurias jis nurodė nupirkti, ir kurių šeimininku taps kovo 31 d., elgesys patvirtiną jo padaryto pasirinkimo teisingumą, nes net jei kursas daugiau nebekils, jis, išleidęs 10000 dolerių (100 dol. x 100), taps 13000 dolerių kapitalo savininku, iki mokesčių ir komisinių išskaičiavimo (130 dol. x 100).Antrasis. Taupytojas nusprendžia tapti žaidėju. Jis duoda brokeriui antrą nurodymą, šį kartą jau parduoti 100 įmonės ABC akcijų po 130 dol. už vnt. Iš šis naujas sandoris (nes visi tvirti ateities sandoriai pagal šios biržos reglamentą turi vieną atsiskaitymo dieną) bus likviduotas kovo 31 d. Tada, tą dieną, jei ABC kursas daugiau nekito, taupytojas turės (be mokesčių ir komisinių): Pelnas iš 100 akcijų pardavimo pagal 130 dolerių už akciją kursą – 13000 dolerių Atimti 100 akcijų po 100 dolerių pirkimo išlaidas – 10000 dolerių Pelnas – 3000 dolerių.Paprastas tvirtas sandoris biržoje vykdomas per nustatytą terminą ir pagal tam tikrus (fiksuotus) kursus, kurie būna sandorio sudarymo metu, visa operacija aprūpinta pinigais ir realiomis akcijomis.Galimi variantai, kai nėra vieno iš ankščiau išvardintų sandorio komponentų, o kartais net ir abiejų. Tuo atveju įvykdomas ateities “skirtumo” sandoris, kai vienas iš sandorio kontragentų turi apmokėti kitam skirtumo tarp kursų, nustatytų sandorio sudarymo metu, ir faktiško kurso, esamo sandorio termino pabaigos metu, sumą. Reikia pastebėti, kad tikslų vertybinių popierių biržos kursų elgesį nesiims prognozuoti nei vienas sveiko proto žmogus. Tai neprognozuojama. Nes net jei kas nors turi konfidencialios (dar nepaskelbtos) informacijos apie firmą, tarkime, apie būsimą susijungimą, dėl to laukimą pelno ir dividendų padidėjimą, ir, kaip to rezultatą, akcijų kurso prognozuojamą padidėjimą, jam, visų pirma, yra draudžiama ją naudoti savo asmeniniams interesams ir tai seka ne tik kompanija, bet ir birža, o antra – jis nežino savo konkurentų strategijos ir savo įmonės atsparumo jai laipsnio, o tai reiškia, kad nežino ir savo įmonės akcijų biržoje elgesio.

Todėl akcijų kursai, kaip žinoma, dažnai kyla ir krenta priešingai žaidėjų prognozėms. O jei žaidėjai neturi pakankamos pinigų sumos sandorio likvidavimui, situacija susidarys ne iš gerųjų. Kadangi tokios situacijos biržai, kaip bebūtų gaila, ne naujiena, yra parengti stiprūs buferiniai mechanizmai. Tas buferinis mechanizmas remiasi kredito operacijomis. Tvirtiems ateities sandoriams jis siūlo reporto ir deporto operacijas.

REPORTO OPERACIJA

Klientas tikisi ABC akcijų kurso pakilimo. Jis nurodo kovo 1 d. brokeriui nupirkti 100 ABC akcijų pagal kovo 1 d. kursą, sakykime, 100 dolerių už vnt. Sandoris likviduojamas kovo 31 d. Per visą mėnesį ABC kursas ne tik nepakilo, bet netgi krito iki 80 dolerių už vienetą. Jei sandoris apmokamas pinigais, tai kovo 31 d. perkama 100 ABC akcijų po 100 dolerių už vienetą, tuo tarpu kai rinka jomis prekiauja jau po 80 dolerių už vienetą. Tokiu būdu, išleidęs 10000 dolerių, klientas turi tik 8000 dolerių realų kapitalą. O ką daryti, jei sandoris apmokamas ne pinigais, jeigu visas išskaičiavimas remiasi sėkmingu perpardavimu mėnesio eigoje? Tada klientas prašo brokerio surengti jam reportą, tuo metu jis įsitikinęs, kad ABC akcijų kuro pakilimas vis tik įvyks.Reporto operacija susideda iš dviejų sandorių, aptartų vienoje sutartyje. Mūsų klientas kovo 31 d., taip ir nesulaukęs ABC akcijų kurso kilimo, randa sau kontragentą reporto operacijai. Paprastai tai būna bankai. Jis parduoda bankui pastarąsias 100 ABC akcijų kovo 31 d. kainomis, t.y. po 80 dolerių už vienetą, ir tuoj pat toje pačioje sutartyje perka 100 savo ABC akcijų atgal po 90 dolerių už vienetą su likvidavimo terminu balandžio 30 d. Jei jo prognozė dėl ABC akcijų kurso pakilimo pasitvirtins, ir kursas pakils iki 120 dolerių, tai per operacijos laiką kovo 1 d. – balandžio 30 d. klientas gaus pelną, lygų 1000 dolerių.O dabar išsamiau apie visus čia įvykdytus sandorius. Kovo 1 d. ABC akcijų kotiravimas – 100 dolerių už vienetą. Sudaromas sandoris dėl 100 ABC akcijų pirkimo 100 dolerių už vienetą kaina. Kovo 31 d. ABC akcijų kotiravimas – 80 dolerių už vienetą. Prasideda reporto operacijos:1 etapas. Klientas – žaidėjas perka iš prieš tai buvusio šeimininko ABC 100 akcijų 100 dolerių už vienetą kaina.2 etapas. Vėlgi jis parduoda jas bankui kovo 31 d. kursu, t.y. po 80 dolerių už vienetą.Tam, kad atliktų šias operacijas, klientui pakanka 2000 dolerių grynųjų pinigų, t.y. 20% nuo viso jo ABC 100 vnt. akcijų pirkimo sandorio. Todėl kovo 31 d.: Pelnas iš 100 akcijų po 80 dolerių už vnt. realizacijos – 8000 dol. Atimti 100 akcijų po 100 dol. už vnt. pirkimo išlaidas – 10000 dol. Nuostoliai – 2000 dol.3 etapas. Klientas – žaidėjas tuoj pat perka iš banko savo 100 ABC akcijų pagal ateities sandorį „ultimo“ balandį, t.y. balandžio 30 d. po 90 dolerių už vnt.Balandžio 30 d. ABC akcijų kotiravimas – 120 dolerių už vnt. Todėl:a) klientas – žaidėjas perka iš banko savo 100 ABC akcijų po 90 dolerių už vnt.b) po to klientas – žaidėjas parduoda jas rinkoje už kotiravimo kainą – 120 dolerių už vnt.Balandžio 30 dienai yra tokia situacija:Pelnas iš 100 akcijų po 120 dolerių už vnt. realizacijos – 12000 dol.Atimti 100 akcijų po 90 dol. už vnt. pirkimo išlaidas – 9000 dol.Pelnas – 3000 dol.Taigi, kovo 1 d. – balandžio 30 d. periodo nuostoliai sudaro 2000 dolerių, o pelnas – 3000 dolerių. Tokiu būdu, visos operacijos rezultatas – 1000 dolerių.Kaip šiame reporto sandoryje yra saugomi jo dalyvių interesai?Pirmojo 100 ABC akcijų savininko interesas yra visiškai išsaugotas: jis ketino kovo 31 d. parduoti 100 akcijų po 100 dolerių, tą jis ir padarė, ir kas tapo akcijų savininku – pirmasis pirkėjas ar koks kitas – jam visiškai neįdomu.Kliento – žaidėjo interesas galu gale irgi yra realizuotas – jis gavo pelno iš visos operacijos. Siekdamas šio tikslo jis žengė kelis žingsnius. Pirmas žingsnis – tai sandorio pratęsimo operacija (paprastai mėnesiui) laukiant kad kursas pakils. Tam jis kreipiasi į banką ir prašo iš jo paskolos, kurią įsipareigoja grąžinti su procentais, užstatydamas akcijas, t.y. iš esmės ima kreditą. Gavęs tą kreditą, klientas – žaidėjas pasiekia svarbiausią tikslą – sandorio laiko pratęsimą. Kartu jis išsprendžia dar vieną jam svarbią problemą: jis išvengia jam nepalankaus akcijų pardavimo, kas gali rinkoje sustiprinti tendenciją jų kurso kritimui, nes pardavėjų kartu su juo dabar bus daugiau. Antras žingsnis kurso pakilimo atveju yra aiškus – sandorio likvidavimas su teigiamu skirtumu. Jei kursas nepakyla, tikėtina kad antras žingsnis vėl bus pakartotina reporto operacija tam, kad pratęsti sandorį dar mėnesiui.

Banko interesus atspindi net pats operacijos pavadinimas – reportas. Reportas – tai kainų skirtumas, kuriomis bankas perka iš kliento akcijas, o po to jam jas parduoda:Banko pelnas iš 100 akcijų po 90 dol. už vnt. pardavimo – 9000 dol.Atimti 100 akcijų po 80 dolerių pirkimo išlaidas – 8000 dol.Banko pelnas – reportas – 1000 dol.Čia bankas įvykdė klasikinę skolinimo operaciją: išduota paskola su užstatu – 8000 dolerių mėnesiui. Absoliutus procento dydis šiai paskolai buvo 100 dolerių, kas perskaičiavus mėnesiui sudaro 12,5%. Galu gale reporto dydis, taip pat kaip ir paskolos procentas, priklauso nuo paskolų kapitalo paklausos ir pasiūlos pusiausvyros iš vienos pusės, ir nuo laukiamo užstatomų akcijų kurso pakilimo lygio – iš kitos.

DEPORTO OPERACIJA.

Išnagrinėkime tvirtų ateities sandorių variantus, kai klientas yra pardavėjas. Vykdomas paprastas tvirtas 100 ABC akcijų pardavimo sandoris.Klientas turi 100 ABC akcijų ir nurodo brokeriui parduoti jas kovo mėnesį. ABC akcijų kotiravimas balandžio 1 dienai – 100 dolerių už vnt. Brokeris šia kaina sudaro tvirtą ateities sandorį su likvidavimo terminu – kovo 31 d. Suėjus šiam laikotarpiui pirkėjas apmoka sandorį ir klientas gauna už savo akcijas 10000 dolerių.Birža ir čia įneša savo modifikacijas į paprastus tvirtus vertybinių popierių pardavimo sandorius. Pasirodo, nebūtina pradėti reikalą, turint popierius rankose. Jei klientas yra įsitikinęs, kad popieriai pigs, jis sudaro ateities sandorį jų pardavimui, neturėdamas nei vieno. Sandoris sudarytas kovo 1 d., o iki kovo 31 d. dar daug laiko, kad gautum tuos popierius. Pavyzdžiui, klientas – žaidėjas kovo 1 d. sudaro sandorį su X, kad kovo 31 d. parduos jam 100 ABC akcijų po 100 dolerių, nors jis jų ir neturi. Tai darydamas jis tikisi to, kad po keleto dienų šių akcijų kursas kris, pavyzdžiui, iki 80 dolerių. Ir tada jis sudaro atvirkštinį ateities sandorį – 100 ABC akcijų po 80 dolerių už vnt. pirkimui.Jei jo prognozė pasitvirtina, tai balandžio 31 d.:Pelnas iš 100 akcijų po 100 dolerių pardavimo – 10000 dol.Atimti 100 akcijų po 80 dolerių pirkimo išlaidas – 8000 dol.Pelnas – 2000 dol.Jei jo prognozė nepasitvirtino – akcijos kaina toliau augo ir kovo 31 d. pasiekė 120 dolerių, tai klientas žaidėjas patirs nuostolių, nes kovo 31 d. jis turės nupirkti 100 akcijų po 120 dolerių ir jas parduoti 100 dolerių kaina. Nuostolis bus 2000 dolerių. Tačiau jei klientas neturi reikiamos sumos, jis biržoje gali pasiskolinti tokias pačias akcijas mėnesiui ir mokėti procentus, t.y. įvykdyti deporto operaciją. To jis ir prašo savo brokerio.Išsamiai išnagrinėkime visas deporto sandorio operacijas. Sandoris prasidėjo kovo 1 d. ir kovo 31 d. klientui – žaidėjui buvo reikalinga deporto operacija, per kurią jis turi: likviduoti savo kovo 1 d. sandorį, t.y. parduoti 100 ABC akcijų 100 dolerių už vnt. kaina. To jis kreipiasi į banką. Prasideda deporto operacija:1 etapas. Klientas iš banko perka 100 ABC akcijų po 120 dolerių, už vienetą (kovo 31 d. kotiravimo kaina) ir po to parduoda jas pirkėjui X po 100 dolerių vienetą.2 etapas. Jis parduoda bankui 100 ABC akcijų 110 dolerių už vienetą kaina, likvidavimo terminas – balandžio 30 d. Jei balandžio mėnesį kliento – žaidėjo prognozė galu gale pasitvirtins ir ABC akcijų kursas nukris iki 80 dolerių už vienetą, operacija atrodys taip:pirkėjas X kovo 31 d. gaus kovo 1 d. jam žadėtas 100 ABC akcijų po 100 dolerių;bankas, pardavęs 100 ABC akcijų 120 dolerių už vienetą kaina, ir nupirkęs jas balandžio 30 d. 110 dolerių už vienetą kaina, gaus po 10 dolerių pelną iš kiekvienos akcijos;klientas – žaidėjas, kovo 31 d. nupirkęs iš banko 100 ABC akcijų 120 dolerių už vienetą kaina, parduoda jas pirkėjui X po 100 dolerių; Jo bendri nuostoliai – 2000 dolerių;klientas – žaidėjas parduoda bankui 100 ABC akcijų 110 dolerių už vienetą kaina su vykdymo terminu balandžio 30 d. Tų akcijų jis vėl neturi. Tačiau jei balandžio 15 d. šių akcijų kursas kris iki 80 dolerių, klientas – žaidėjas sudaro naują sandorį – dabar jau 100 ABC akcijų po 80 dolerių už vienetą pirkimo, su vykdymo terminu balandžio 30 d. Klientas – žaidėjas balandžio 30 d. perka 100 ABC akcijų po 80 dolerių už vienetą ir tuoj pat parduoda jas bankui po 110 dolerių už vienetą. Šios operacijos bendras pelnas – 3000 dolerių. Tokiu būdu, galutinis kliento – žaidėjo deporto operacijos pelnas yra 1000 dolerių.Biržos slenge angliškai kalbančiose šalyse žaidėjai, planuojantys savo pelną remdamiesi vertybinių popierių kurso kritimu, vadinami “lokiais”. O tie, kurie žaidžia remdamiesi kurso kilimu, vadinami “buliais”. Jie veda žiaurias kovas tarpusavyje dėl pelno. Žaidimų biržoje esmė – “pajusti” akcijų kurso pasikeitimą iki tol, kol tai bus paskelbta viešai. Tačiau tokį “jautrumą” turi vienetai, o žaidžia milijonai, stengdamiesi gauti informacijos apie būsimus pasikeitimus. Ne veltui biržoje dažnai vartojamas posakis: “kas biržoje žinoma visiems – niekam neįdomu”. Ir konfidenciali informacija apie planuojamus veiksmus (pavyzdžiui, apie būsimą susiliejimą, turto perdavimą į kitas rankas, apie stambių pelningų užsakymų gavimą ir t.t.) tapo einama preke.

Tačiau, kaip rodo prieš tai buvusi analizė, net sandoriai, vykdomi pagal biržos taisykles, yra pakankamai rizikingi. Kad kažkaip riziką sumažinti, biržoje paplito sąlyginių ateities sandorių mechanizmas.Sąlyginiai ateities sandoriai numato, kad vienas iš kontragentų už tam tikrą mokestį gali pakeisti savo sandorio įsipareigojimus (atsisakyti jo visai ar dalinai, pakeisti vykdymo laiką ar vertybinių popierių kiekį). Kaip rezultatas atsiranda įvairios kombinacijos. Išnagrinėkime kai kurias iš jų.

PAPRASTAS SANDORIS SU PREMIJA.

Pirkėjas gali atsisakyti vertybinių popierių sandorio įvykdymo dieną. Tokią teisę jis pardavėjui apmoka ypatinga premija, kurios dydis nustatomas iš anksto. Pavyzdžiui, įforminamas 100 ABC akcijų po 100 dolerių už vienetą sandoris (iš kurių 100 dolerių – premija). Sandorio įvykdymo dieną pirkėjas arba gaus 100 akcijų už 10000 dolerių, arba jų atsisakys, sumokėjęs 1000 dolerių premiją, t.y. po 10 dolerių už kiekvieną akciją.Kada gi pirkėjas pasirinks išlaidas premijai, o ne realų akcijų pirkimą? Visais atvejais, kai šių vertybinių popierių kursas pakils aukščiau, nei yra premijos dydis. Tai reiškia, kad, pvz., ABC akcijų kurso kilimas iki 120 dolerių pirkėjui ypač naudingas, nes įvykdęs sandorį, jis ne tik gavo jam reikalingas 100 ABC akcijų, bet ir įsigijo jas žemesne nei rinkos kaina, net įskaičiavus premiją.Jei ABC akcijų kursas nesikeičia, sandoris taip pat įvyksta. Jei ABC akcijų kursas krenta žemiau, nei 90 dolerių už vienetą, pirkėjas sandorio atsisako ir moka premiją. Sakykime, ABC akcijos jau kainuoja 80 dolerių už vienetą. Pirkėjas atsisako pradinio sandorio ir moka premiją 1000 dolerių (10 dolerių už akciją). Po to jis perka jam būtinas 100 ABC akcijų, tačiau jau už 8000 dolerių. Viso jis išleidžia 9000 dolerių, t.y. 1000 dolerių mažiau, nei anksčiau sudarytame sandoryje (10000 dolerių).Taigi, biržos prekybos dalyviai turi daugiau variantų realizuoti savo interesus, o svarbiausia, apriboti galimus nuostolius, nes operacijų rizika nustatyta iš anksto ir lygi premijos dydžiui, t.y. pateiktame pavyzdyje – 1000 dolerių.Laikas nuo sandorių su premija sudarymo iki įvykdymo priklauso nuo pusių susitarimo ir siekia šešis – devynis mėnesius. Tokie ilgi terminai, be abejo, numato kursų pasikeitimus, kai kada smarkius. Būtent nuo jų, smarkių kursų pasikeitimų, biržos verteiva ir apsidraudžia iš anksto aptartos premijos dydžiu.Kita sąlyginių ateities sandorių rūšis – tai opcioninis sandoris, t.y. sandoris su teise rinktis.

PASIRINKIMO SANDORIAI (OPCIONAI)

Pasirinkimo sandoris (option) – tai kontraktas jo pirkėjui suteikiantis teisę pirkti arba parduoti turtą už tam tikrą iš anksto nustatytą kainą per konkretų laikotarpį.Pasirinkimo sandorio išrašytojas (option writer), taip pat vadinamas pasirinkimo sandorio pardavėju (option seller), suteikia pirkėjui teisę į pasikeitimą tam tikra pinigų suma, vadinamą pasirinkimo sandorio kaina (option price) arba pasirinkimo sandorio premija (option premium). Kaina, kuria pasirinkimo sandorio objektas yra perkamas arba parduodamas, vadinasi ateities kursu (exercise-stike price). Data, po kurios pasirinkimo sandorius pasibaigia, vadinasi pasirinkimo sandorio galiojimo data (expiration data).Jei pasirinkimo sandorius suteikia savininkui galimybę (bet neįpareigoja) pirkti tam tikrą turto kiekį tam tikru kursu, tai jis vadinamas pirkimo (Call) pasirinkimo sandoriu. Jei pasirinkimo sandorius suteikia savininkui galimybę (bet neįpareigoja) parduoti tam tikrą turto kiekį tam tikru kursu, vadinamas pardavimo (Put) pasirinkimo sandoriu. Investuotojas taip pat gali naudoti įvairias pasirinkimo sandorių call ir put kombinacijas. Tos kombinacijos turi specifinius pavadinimus. Pvz., vieno pasirinkimo sandorio call ir vieno put turinčius vienodas kainas ir tą pačią įvykdymo datą kombinacija vadinasi stroiddle, vieno opciono call ir dviejų opcionų put kombinacija – vadinama strap. Taip pat gali būti naudojamos sudėtingesnės kombinacijos su skirtingomis kainomis ir (arba) skirtingomis įvykdymo datomis.Vertėtų išskirti du pasirinkimo sandorių tipus: Europietiški ir Amerikietiški. Jie skiriasi tik pasirinkimo sandorio panaudojimo galimybe. Europietiškais pasirinkimo sandoriais galima pasinaudoti tiktai termino pasibaigimo dieną, tuo tarpu Amerikietiškais galima pasinaudoti bet kuriuo metu iki termino galiojimo pabaigos. Pasirinkimo sandorio pavadinime atsispindi pavadinimas paprastųjų akcijų, esančių pasirinkimo sandorio objektu, mėnuo, kai pasibaigs pasirinkimo sandorio galiojimo terminas, vykdymo kaina ir pasirinkimo sandorio tipas ( put arba call).

PIRKĖJO OPCIONAS

Pirkėjas moka pardavėjui tam tikrą atlyginimą avansu, kad nustatyto laikotarpio bėgyje (pvz., šešių mėnesių) bet kokiu momentu nupirkti iš jo tam tikrą akcijų kiekį už iš anksto susitartą kainą. Jis šia teise pasinaudos, jei šių akcijų kursas peržengs kainą, aptartą pasirinkimo sandoryje.

Sakykime, kovo 1 d. sudaromas pasirinkimo sandoris, numatantis 100 ABC akcijų po 80 dolerių už vienetą pirkimą iki rugpjūčio mėnesio, su opcionu 30 dolerių už akciją. Sandorio sudarymo metu pirkėjas (tiksliau potencialus pirkėjas) moka 3000 dolerių opcioną (biržoje sako: “Nusipirko opcioną pirkimui.”).Nuo ko priklauso opciono dydis? Pirmiausia, nuo šių vertybinių popierių paklausos ir pasiūlos, tačiau opciono dydis turi viršyti skirtumą tarp akcijos kotiravimo kainos sandorio sudarymo metu ir pasirinkimo sandorio realizacijos kainos. Pavyzdžiui, ABC akcija kovo 1 d. laikosi 100 dolerių už vienetą lygyje: pirkėjo opcionas su 80 dolerių realizacijos kaina gali būti nupirktas už 30 dolerių. Jei ABC akcijų kursas iki rugpjūčio pakils aukščiau 110 dolerių už vienetą (80 + 30), tai opciono pirkėjas turės pelno.1 grafikas atspindi opciono pirkėjo strategiją. Ji numato tris galimus variantus.

1 grafikas

Pirmasis (1 grafike – vientisa linija “_____________”). Opciono pirkėjo prognozė nepasitvirtino: ABC akcijų kursas nekilo, o krito. Kritęs iki 80 dolerių už vienetą (gal ir žemiau, tačiau tai neturi reikšmės), jis tuo pačiu apsprendė sandorio rezultatą: pirkėjas, sumokėjęs opcioną, atsisakė sandorio. Opciono dydis šiame variante yra šio sandorio maksimali rizika. Tai matome ir 1 grafike: akcijų kurso judėjimas nuo 80 dolerių ir žemiau duoda tą patį nuostolių dydį – 30 dolerių už akciją.Antras (1 grafike – dviguba linija “=============”). Opciono pirkėjo prognozė pasitvirtino iš dalies:jei per visą laiką kursas pakilo tik iki 110 dolerių už akciją – pirkėjas neturi nei pelno, nei nuostolio. Tai tas pats, kaip jis ką tik būtų atėjęs į biržą ir nusipirkęs reikalingas jam akcijas pagal tuo momentu esamą kursą;jei ABC akcijų kursas krito, tačiau nenukrito žemiau nei 80 dolerių už akciją, tai pirkėjas turi galimybę sumažinti savo nuostolius. Sakykime, ABC akcijų kursas rugpjūčio 1 d. nukrito iki 90 dolerių už akciją. Šiuo atveju pirkėjas išperka jam pagal sandorį priklausančias 100 ABC akcijų po 80 dolerių už akciją. Išleidžia tam 8000 dolerių (+ 3000 dolerių – opcionas) ir iškart parduoda jas pagal rugpjūčio 31 dienos kotiravimo kursą – po 90 dolerių, gaudamas 9000 dolerių. Tokiu būdu, savo nuostolius jis sumažino nuo 3000 dolerių iki 2000 dolerių. Būtent tai atspindi 1 grafikas, be to jis demonstruoja, kad kuo kursas artimesnis 80 dolerių taškui, tuo mažesnį dydį sudaro opciono pirkėjo nuostolių atlyginimas: 80 dolerių taške tas atlyginimas lygus 0, o 110 dolerių taške nuostolis lygus 0.Trečias (1 grafike – triguba linija “=============”). Pirkėjo prognozė visiškai išsipildė: akcijų ABC kursas kilo sandorio termino metu. Šiuo atveju pirkėjo pelno dydis ribojamas tik sandorio terminais. Jei iki rugpjūčio 31 dienos ABC akcijų kursas sugebėjo pakilti iki 120 dolerių už akciją, tai pirkėjo pelnas bus lygus 1000 dolerių. Nusipirkęs 100 akcijų po 80 dolerių, išleidęs 8000 dolerių, jis parduoda jas 120 dolerių kaina ir turi 12000 dolerių. Tokiu būdu, sumokėjęs (8000 dolerių 100 ABC akcijų įsigijimui + 3000 dolerių – operacijos opcionas) 11000 dolerių ir gavęs 12000 dolerių, jis turi pelno 1000 dolerių.

PARDAVĖJO OPCIONAS

Pasirinkimo sandorio sąlygomis pasirinkimo teisę gali įgyti ne tik pirkėjas, bet ir pardavėjas. Pavyzdžiui, pardavėjas, sumokėjęs pirkėjui avansu (o ne gavęs iš jo) po 30 dolerių už akciją, įgijo teisę parduoti jam bet kuriuo momentu nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 31 d. 100 akcijų po 100 dolerių. Pardavėjas pasinaudos savo teise, tik kai pats galės nupirkti akcijas pigiau. Pavyzdžiui ABC akcija kovo 1 d. turi kursą, lygų 100 dolerių. Pardavėjo trijų mėnesių opcionas su realizacijos kaina 90 dolerių gali būti nupirktas už 10 dolerių. Jei ABC akcijų kursas kris iki 80 dolerių ir žemiau, pardavėjas turės naudos.

2grafikas

Šis grafikas atspindi pardavėjo opciono strategiją su trimis galimomis pozicijomis.Pirma (2 grafike – vientisa linija “___________”). Pardavėjo prognozė nepasitvirtino, akcijų kursas auga ir visų trijų mėnesių eigoje buvo aukštesnis nei 90 dolerių už akciją. Pardavėjas, sudarymo momentu, t.y. kovo 1 d., sumokėjęs 1000 dolerių opcioną už akcijas (po 10 dolerių už akciją), gegužės 31 d. sandorio atsisakė. Jo nuostoliai lygūs šiam tūkstančiui nepriklausomai nuo to, kaip aukštai kilo ABC akcijų kursas, kas ir parodyta 2 grafike.Antra (2 grafike – dviguba linija “=============”). Pardavėjo prognozė išsipildė iš dalies:jei kursas nukrito iki 80 dolerių už akciją, nuostoliai lygūs nuliui, sandoris bus įvykdytas;

jei kursas laikosi intervale nuo 80 iki 90 dolerių už akciją, pardavėjas, vykdydamas, sandorį, dalinai padengia savo nuostolius.Trečia (2 grafike – triguba linija “=============”). Pardavėjo prognozė pasitvirtino, jis turi pelno, kurio dydis matuojamas ABC akcijų kurso kilimo greičiu ir pačio sandorio termino ilgumu. 2 grafike tai parodo tiesi linija aukščiau 80 dolerių taško: kuo greičiau ji kyla aukštyn ir kuo daugiau šio kilimo patenka į sandorio laiko rėmus, tuo didesnis pardavėjo pelnas.Bendras opciono strategijos išvadas galima suformuluoti taip:– pirkėjo opcionas – taip vadinamo opcionų investavimo paprasčiausia forma, kuri leidžia dalyvauti būsimame akcijų kurso kilime, bet su pradiniu kapitalu (opcionas), kuris yra žymiai mažesnis, nei būtinas visiškam akcijų valdymui. Kaip galutinis rezultatas, pirkėjas gauna pelną nuo akcijų kurso kilimo, t.y. visur, kur mes matome biržoje pirkėją, jis visada tikisi akcijų kurso kilimo.– pardavėjo opcionas – pardavėjas gauna pelną nuo akcijų kurso kritimo – visada visose sandoriuose. Tačiau šiame sandoryje pardavėjas gali išspręsti ir kitą užduotį: sumažinti (apriboti) jau įsigytų akcijų nuostolius. Šiuo atveju pardavėjo opciono dydis analogiškas draudiminiam įnašui.

STELAŽO SANDORIAI

Sutinkami ir tokie sandoriai, kurie iš anksto neapsprendžia, kas sandoryje bus pardavėjas, o kas pirkėjas. Tai – stelažo sandoriai. Vienas iš jų dalyvių, sumokėjęs avansu kitam šiokį tokį atlyginimą, įgyja teisę kažkuriuo savo pasirinktu periodu nupirkti ar parduoti vertybinius popierius.Sakykime, aktyvus sandorio dalyvis, sumokėjęs kitam dalyviui 30 dolerių už akciją, įsigijo devyniems mėnesiams teisę nupirkti ABC akcijas po 100 dolerių už vienetą, arba, atvirkščiai, parduoti jas 80 dolerių už vienetą kaina.

3 grafikas

3 grafikas atspindi stelažo sandorių strategiją. Stelažo sandoriai turi sudėtingą strateginį išsivystymą, nes jungia savyje pirkėjo opciono strategiją ir pardavėjo opciono strategiją vienu metu. Išnagrinėkime galimus variantus:Pirmas: nuo taško 80 dolerių iki taško 100 dolerių (3 grafike – vientisa linija “__________”).100 dolerių taškas fiksuoja pirkimo kainą, o 80 dolerių taškas – pardavimo kainą. Šie taškai vadinasi stelažo taškais arba stelažiniais taškais. Akcijų kurso kitimas šių taškų ribose vienareikšmiškai fiksuoja aktyvaus dalyvio nuostolį avanso lygyje, t.y. 30 dolerių už akciją arba viso 3000 dolerių.Antras: nuo 80 dolerių taško iki 50 dolerių taško ir nuo 100 dolerių taško iki 130 dolerių taško (3 grafike – dviguba linija “=============”). Šie du sutraukyti intervalai ABC akcijų kurso judėjime aktyviam sandorio dalyviui reiškia galimas savo nuostolių kompensacijas. Taip, akcijų kurso kritimas nuo 80 dolerių iki 50 dolerių kompensuoja nuostolius nuo 30 dolerių už akciją iki nulio, 50 dolerių taške. Analogišką rezultatą duoda ir kurso kilimas nuo 100 dolerių iki 130 dolerių, visiškas nuostolių padengimas įvyksta, jei ABC akcijų kursas pakyla iki 130 dolerių lygio.Trečias: nuo 50 dolerių taško ir žemiau ir nuo 130 dolerių taško ir aukščiau (3 grafike – triguba linija “=============”). Tie “ūsai” 3 grafike parodo situacijas, kai aktyvus sandorio dalyvis gauna pelną:jei ABC kursas krenta žemiau 50 dolerių;jei ABC kursas kyla virš 130 dolerių.Stelažo sandoriuose pasireškia žaidėjo motyvacija: čia šios operacijos dalyvius akcijos, kaip tokios, nedomina, jiems visiškai tas pats, ką su jomis veikti – pirkti ar parduoti, kad tik būtų pelno.Bendram susipažinimui su fondų biržos operacijomis būtina apžvelgti dar dvi sandorių rūšis, susijusias su operacijų dalyvių kreditavimu – tiesioginiai arba per tarpininką.

PIRAMIDĖS.

Tai sandoriai, kuriuos paprastai vykdo stambūs dileriai, turintys bankuose autoritetą ir pasitikėjimą. Piramidės pamatuose guli neatidėliotini sandoriai ir visas tas mechanizmas naudojamas, kai dėl kažkokių priežasčių ateities sandoriai biržoje yra uždrausti arba apriboti. Dileris asignavo pakankamai didelę pinigų sumą, pavyzdžiui, 10 mln. dolerių, ir už juos nupirko paprasto neatidėliotino sandorio pagalba tam tikrą akcijų kiekį. Po to jis užstato šias akcijas bankui, bet ne procentui, o gauna grynuosius pinigus, t.y. gauna paskolą. Jos maksimalus dydis gali sudaryti 80% užstato, t.y. 8 mln. dolerių. Toliau už tuos 8 mln. dolerių dileris vėl perka akcijas, jau naujas, ir taip pat užstato jas banke, ir t.t. Bendra užstatytų akcijų suma (S) šioje piramidėje randama pagal šią formulę:

S = a / (1 – q); 10 mln. dolerių / 1 – 0,8 = 50 mln. dolerių.a – dilerio asignavimo dydis;q- maksimalus paskolos dydis.Jei būtina parduoti kurias nors iš šių akcijų, dileris padengia paskolą jų daliai ir pelningai jas parduoda.Šių operacijų tikslas – išplėsti veiklos lauką. Juk turėdamas didelį akcijų masyvą, kurių kursas pastoviai keičiasi, atsiranda žymiai daugiau kursų “kilimo” ar “kritimo” žaidimo variantų, ir, vadinasi, didėja tikimybė gauti pelną. Čia, kaip matosi iš aprašymo, naudojamas tiesioginis kreditavimas: dileris – bankas.

MARŽA

Sandoriai su marža, arba marža, naudojami biržos operacijų dalyvių – tarpininkų kreditavimui (paprastai, brokerių). Šie sandoriai pakankamai plačiai paplitę, nes leidžia dalyvauti biržos žaidimuose, turint pradžioje tik pusę reikalingos sumos.Perkantis akciją (akcijas) įneša brokeriui dalį kainos, kuri ir vadinama “marža”. Brokeris perka šias akcijas, be neperduoda jas klientui, o įneša jas į banką. Ir kadangi bankui jis nėra stambus indėlininkas, tai gauna tik 50% įnešamų akcijų kainos. Tokiu būdu, brokeris surinko pilną akcijų kainą. Šios akcijos yra banke, tačiau klientas per banką gali disponuoti: išpirkti (surinkus reikalingą sumą) arba parduoti jas už grynuosius, pasirinkus ateities sandorio vieną ar kitą atmainą.Šių sandorių ypatumas tame, kad brokerių aptarnavimas čia brangesnis. Tai sąlygojama tuo, kad bankas ima procentus iš brokerio, kuriuos pastarasis, žinoma, perkelia klientui. Po to prideda savo procentus, nes sandoryje kaip tik jis kredituoja klientą puse sumos, ir be to gauna “įprastus” komisinius.Po to, kai fondo biržoje įvykdytas prekybinis sandoris, atsiranda būtinybė poprekybiniam aptarnavimui: reikia parūpinti parduoto vertybinio popieriaus nusiuntimą klientui ir laiku perduoti pinigus pardavėjui.Tuo užsiima kliringo kontora, kuri gali būti kiekvienai biržai sava, o gali aptarnauti keletą biržų.Pirmiausia kliringo kontora sulygina kiekvieno prekybinio sandorio duomenis, kaip jie buvo užregistruoti perkančio ir paduodančio brokerių tam, kad išgautų tikslų, suderintą prekybinį kontraktą.Toliau įvykdomas visų prekybinių sandorių, įvykdytų dienos bėgyje, buhalterinis valymas, kad būtų galima suvesti į minimumą tarp brokerių perkeltų vertybinių popierių skaičių.Pavyzdžiui, brokeris X pardavė 100 akcijų brokeriui Y, o tas pardavė100 ABC akcijų brokeriui Z. Brokeris Y, šiuo atveju, tampa “išvalytas”.Kliringo kontora instruktuoja brokerį X perduoti 100 ABC akcijų brokeriui Z.Toliau vykdomas vertybinių popierių siuntimas mainais į užmokestį tarp perkančio ir parduodančio brokerio.

APSIKEITIMO SANDORIAI

Apsikeitimo (SWAP) sandoriai – tai sandoriai su klientu dėl dviejų valiutų ar dviejų rūšių vertybinių popierių pirkimo/pardavimo, numatant jų atgalinį išpirkimą konkrečiu laiku ateityje. Sutartis įforminama kaip du pirkimo/pardavimo sandoriai. Apsikeitimo valiutomis sandoriai – tai apsikeitimo valiutomis tam tikram laikotarpiui sandoriai. Kai įmonė turi vienos valiutos perteklių ir jai reikalinga kita valiuta, naudinga sudaryti apsikeitimo valiutomis sandorį. Įmonė bankui parduoda jai tuo metu nereikalingą valiutą, įsipareigodama ateityje ją nupirkti.Apsikeitimo sandoris padeda optimizuoti įmonės lėšų panaudojimą, leidžia padidinti apyvartines lėšas norima valiuta, panaudojant tuo momentu nereikalingas lėšas kitomis valiutomis ir išvengiant valiutų rizikos. Pavyzdžiui, įmonė gavo 1000 svarų sterlingų ir žino, kad po 3 mėnesių turės juos sumokėti už prekes. Dabartinis kursas yra 6,2 Lt už 1 svarą sterlingų. Po trijų mėnesių kursas pasikeis ir bus lygus 6,6 Lt už 1 svarą sterlingų. Įmonė tai numatydama bankui parduoda svarą sterlingų už 6,2 Lt ir įsipareigoja ta pačia kaina nupirkti po 3 mėnesių. Įmonė sutaupo 400 Lt, kuriuos prarastų dėl lito kurso kritimo nuo 6,2 iki 6,6 Lt už 1 svarą sterlingų bei gauna papildomų lėšų.Tokie valiutiniai sandoriai nesudaro kurso rizikos bei leidžia klientui padidinti apyvartines lėšas norima valiuta, panaudojant tuo momentu nereikalingas lėšas kitoms valiutoms.

IŠANKSTINIAI SANDORIAI

Išankstiniai sandoriai (angl. forward) – valiutų keitimo arba vertybinių popierių pirkimo sandoriai, suteikiantys šalims teisę pirkti-parduoti nurodytas valiutas ar vertybinius popierius ateityje pagal sandorio sudarymo dieną susitartą valiutų kursą ar kainą. Jeigu einamasis valiutų kursas (įmonės požiūriu) ar vertybinių popierių kaina po tam tikro laikotarpio taps palankesniu, nei numatytas išankstiniame sandoryje, įmonei teks atsisakyti naudos dėl šio pokyčio.Panagrinėsime išankstinius valiutinius sandorius.Jeigu Lietuvos įmonė, perkanti žaliavas Rytų Europos šalyse, žino, kad po 30 dienų reikės sumokėti už žaliavas 100 000 JAV dolerių, turėtų kreiptis į banką ir sudaryti išankstinį JAV dolerių pirkimo už litus sandorį. Nepaisant to, koks po 30 dienų bus JAV dolerio ir euro kursas, Lietuvos įmonė JAV dolerius pirks už tą kainą, kuri numatyta išankstiniame JAV dolerių pirkimo už litus sandoryje.

Valiutų kursas išankstiniuose sandoriuose nėra pagrįstas spėjimu. Valiutos kursas apskaičiuojamas tiksliai pagal formulę.Daugelis mano, kad išankstiniai sandoriai yra brangi apsidraudimo nuo valiutų rizikos priemonė, tačiau taip nėra, kadangi bankas užsideda tokią pat pelno maržą, kaip ir keisdamas valiutą, kai už produkciją atsiskaitoma nedelsiant. Tačiau bankas, kai atsiskaitoma nedelsiant, gali nustatyti didesnę maržą išankstiniams sandoriams nei valiutos keitimui dėl to, kad įžvelgia didesnę konkrečios įmonės įsipareigojimų neįvykdymo riziką. Dėl šios priežasties įmonės turėtų pasiteirauti, kokius valiutų kursus išankstiniuose sandoriuose siūlo bankas.Bankas, siekdamas apsidrausti nuo įmonės įsipareigojimų nevykdymo, kiekvienai įmonei nustato išankstinio sandorio limitą (toliau – limitas), nuo kurio priklauso sandorio terminas ir maksimali suma. Be šio limito bankas pasitikėjimo pagrindais negali sudaryti išankstinio sandorio. Bankai limitui nustatyti iš kliento reikalauja pateikti:* balansą ir pelno/nuostolio ataskaitą;* informaciją apie praeitų metų debitorius ir kreditorius;* informaciją apie pagrindinius įmonės akcininkus ir kt. Limitas nustatomas per 1-2 savaites nemokamai. Įmonės prašymas nustatyti limitą jos neįpareigoja sudaryti išankstinį sandorį. Todėl įmonė, žinodama, kad ateityje bus sudaromi prekių pirkimo-pardavimo sandoriai užsienio valiuta, iš anksto gali sužinoti kiekvieno banko jai nustatytą limitą, o sudarius prekių pirkimo-pardavimo sandorį, jai nereikės gaišti laiko dėl informacijos apie limitą.Išankstinio sandorio terminą, priklausomai nuo poreikių, pasirenka įmonė.Lietuvoje išankstiniai sandoriai dažniausiai sudaromi tik konvertuojamoms valiutoms pirkti-parduoti, taip pat Vidurio Europos ir Baltijos šalių valiutoms.

TIESIOGINIAI SANDORIAI

Tiesioginiai sandoriai – tai vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandoriai, kai abi sandorio šalys susitaria dėl sandorio sąlygų. Tiesioginiai sandoriai sudaromi Biržos techniniu ir organizaciniu priemonių pagalba prekybos sesijos metu pagal Biržos narių pateiktus pavedimus pirkti ir/arba parduoti pavedime nurodyta kaina.Tiesioginiai sandoriai gali būti sudaromi visais vertybiniais popieriais, įtrauktais į Oficialųjį, Einamąjį ir Nelistinguojamų vertybinių popierių sąrašus. Biržos nariams, norintiems sudaryti tiesioginį sandorį, Birža sudaro sąlygas skelbti pasiūlymus pirkti ir/arba parduoti VP, sukurdama specialią elektroninę skelbimų lentą. Biržos narių šioje skelbimų lentoje pateikiami pasiūlymai pirkti ir/arba parduoti VP yra preliminarūs, t.y. nevykdomi automatiškai. Skelbdami pasiūlymus, Biržos nariai turi nurodyti Centrinio depozitoriumo dalyvio kodą, pasiūlymo rūšį (pirkimas ar pardavimas), VP kodą, kiekį ir kainą. Šių pasiūlymų pateikimo bei anuliavimo laiką ir tvarką vykdomuoju raštu nustato Biržos valdyba.Minimalus tiesioginio sandorio dydis į Oficialųjį prekybos sąrašą įtrauktais vertybiniais popieriais yra 40.000,00 (keturiasdešimt tūkstančių) litų. Tiesioginių sandorių dydis, sudarant tiesioginius sandorius į kitus Biržos prekybos sąrašus įtrauktais VP, yra neribojamas.Kai Biržos nario klientas parduoda VP tam pačiam Biržos nariui arba kai Biržos nario klientas perka VP iš to paties Biržos nario, tai tokiu tiesioginiu sandoriu įsigyjamo VP kaina (skolos VP – pajamingumas) negali skirtis nuo paskutinės prekybos sesijos vidutinės svertinės VP kainos (skolos VP – pajamingumo) daugiau kaip 35%. Kitais tiesioginiais pirkimo – pardavimo sandoriais įsigyjamų VP kainos (skolos VP pajamingumas) yra neribojamos.Biržos valdybai pareikalavus, Biržos nariai privalo pateikti visus turimus dokumentus apie tiesioginius sandorius.

IŠVADOS

Nuo pat atsiradimo biržos veikla buvo susijusi su valstybiniu įsikišimu ir palaikymu. Kiekvienos šalies ekonominė padėtis priklauso nuo įvairių finansinių institutų – tokių kaip bankai (finansinės kredito kompanijos), draudimo kompanijos, pensijų fondai, biržos – veiklos. Tai vis įstaigos, tarpininkaujančios tarp įvairių pirkėjų ir pardavėjų. Birža – tai organizacija, tarpininkaujanti įvairiems pirkėjams ir pardavėjams rinkoje, kontroliuojanti vykdomų sandorių teisėtumą ir veikianti kaip dalyvių įsipareigojimų įvykdymo garantas. Besivystant rinkos ekonomikai biržos sąvoka vis sparčiau veržiasi į mūsų gyvenimą. Mūsų laikais sandoriai tampa labai aktualūs, nes jų apimtis ir reikšmingumas didėja kiekvienais metais. Svarbią vietą turi užimti piliečių informuotumas sandorių vykdymo klausimais. Sandorių socialinė ir ekonominė reikšmė nustatoma pagal jų esmę ir ypatingomis juridinėmis – teisinėmis savybėmis. Būtent jie – tai ta teisinė priemonė, kurios pagalba socialiai ir ekonomiškai laisvi subjektai nustato savo teises ir pareigas, t.y. juridines savo elgesio laisvių ribas.

Šiame darbe buvo apžvelgti biržinių sandorių pagrindiniai elementai ir kai kurie principai. Buvo išnagrinėti teoriniai ir praktiniai biržinių sandorių aspektai, aptartos jų rūšys ir formos (neatidėliotini sandoriai, ateities sandoriai – tarp jų paprasti tvirtieji sandoriai, sandoriai su premija, tiesioginiai sandoriai, stelažo, marža ir t.t.), o taip pat jų turinys, prekyba vertybiniais popieriais.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ассоциация экономических вузов. Международная универсальная биржа вторичных ресурсов. Фондовый портфель. // Москва «Соминтэк», 19922. Gaston Defosse, Pierre Balley “Vertybinių popierių birža – Biržos operacijos” // “Vada”, Kaunas, 19943. Finansų maklerio įmonė “Jūsų tarpininkas” [Interaktyvus], 2005 spalis [žiūrėta 2005-10-31]. Prieiga per internetą: http://www.jt.lt/ApieJT/PrekVertPop/TiesiogSand.asp4. Modulio S181B009 “Finansų rinkos” konspektų rinkinys // Kauno technologijos universitetas, Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Finansų katedra, 20055. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra “Apsidraudimo nuo valiutų rizikos priemonės” [Interaktyvus], 2005 11 22 [žiūrėta 2005-11-22]. Prieiga per internetą: http://www.svv.lt/index.php/lt/29775/