BANKO RIZIKOS VALDYMAS

2933 0

BANKO RIZIKOS VALDYMAS

KURSINIS DARBAS

Klaipėda 2007

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA 4

1.1 Kapitalo pakankamumas 4

1.2 Maksimali atviroji pozicija užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais 10

1. 3 Banko likvidumas 11

1.4 Kredito rizika 14

1.5 Maksimali paskolos suma vienam skolininkui 14

1.6 Sisteminė rizika 15

2. DARBO METODAI IR PRIEMONĖS 17

3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 20

3.1 Kapitalo pakankamumas 20

3.2 Valiutos rizika 20

3.3 Likvidumo rizika 21

3.4 Kredito rizika 22

3.5 Palūkanų normos rizikos valdymas 22

Išvados 25

Informacijos šaltinių sąrašas 28

Įvadas

Ekonominei sistemai tolydžiai plėtojantis, finansų mechanizmas darosi vis sudėtingesnis, kreditiniai sandoriai nepaprastai išplito ir dabar dauguma įvairių dydžių verslo sandorių atliekama per bankus.

Taigi, komerciniai bakai, veikdami sudėtingoje rinkos aplinkoje, neišvengiamai susiduria su įvairia rizika. Rizika (arab. rizq, nuo Dievo desmalonės priklausantis pragyvenimas arrba apsukrumas) – tai tam tikro nepageidaujamo įvykio išsipildymo tikimybė. Ankščiau ir dabartiniu metu Lietuvoje didelis dėmesys kreipiamas rizikos įvertinimo bei valdymo problemai nagrinėti.

Rizikos koncepsija apima tam tikro veiksmo (pavyzdžiui, investavimo, paskolos suteikimo) galimų rezultatų įvairovę ateityje. Kuo didesnė ši įvairovė – ir laimėjimo, ir pralaimėjimo atžvilgiu, tuo didesnė rizika.

Rizikos valdymas – tai procesas, kuris banko akcininkams priimtinos rizikos ribose leidžia maksimizuoti banko pelną.

Banke rizikos valdymas organizuojamas kaip sistema (sisteminis rizikos valdymas), kurią realizuojant numatoma formalizuoti rizikos valdymo politiką ir sukurti strategiją

Kaip žinoma, kiiekvienas bankas turi laikytis Lietuvos banko nustatytų normatyvų ir reikalavimų, kad sumažėtų jų rizika.

Darbo objektas – banko rizikos valdymo objektas.

darbo tikslas yra sužinoti, kokią riziką gali patirti bankas, kas ją riboja ir įvertinti rizikos valdymą konkrečiame banke. Lietuvos bankas yr

ra nustatęs šiuos banko veiklos riziką ribojančius normatyvus: kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvai. Yra skiriamos ir kredito rizika, ir sisteminė rizika, ir palųkanų normos rizika, ir dar daugelis kitų rizikų.

Darbo uždaviniai:

1. Apibūdinti kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvus.

2. Apibūdinti kredito, palūkanų normos ir sistemines rizikas.

3. Įvertinti rizikos valdymą konkrečiame bake.

Darbe naudojamų kompetencijų sąrašas:

 Gebėjimas įvertinti bankų organizavimo ir veiklos ypatumus;

 Mokėjimas naudotis teisės aktais, reglamentuojančiais bankų veiklos sritį;

 Gebėjimas įvertinti esamą veiklą;

 Gebėjimas analizuoti, sisteminti ir vertinti tyrimų duomenis.

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA

Lietuvos nustatyti banko veiklos riziką ribojantys normatyvai – tai rėmai, kurių pagrindu savo individualią veiklos strategiją plėtoja kiekvienas komercinis baankas. Todėl išsamus šių normatyvų aptarimas padės suprasti bankų veiklą atspindinčių rodiklių dydžius bei jų apskaičiavimo metodus.

1 lentelė. Banko veiklos riziką ribojantys normatyvai. [9]

Normatyvai Bankai

Kapitalo pakankamumo

Banko kapitalo ir viso banko turto bei nebalansinių straipsnių, įvertintų pagal riziką, santykis, išreikštas proc. 8

Likvidumo

Banko likvidaus turto santykis su banko einamaisiais įsipareigojimais 30

Maksimalios atvirosios pozicijos užsienio valiuta (ir tauriaisiais metalais):

1. Bendrosios pozicijos dydis

2. 1 valiutos (tauriųjų metalų) 25% kapitalo

15% kapitalo

Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui 25% kapitalo

Didelių paskolų (suteiktų paskolų bendroji suma) 800% kapitalo

1.1 Kapitalo pakankamumas

Bankams kapitalo reikia todėl, kad galėtų išlaikyti fiksuotus aktyvus, apsaugoti in

ndėlininkus ir kreditorius nuo nelauktų nuostolių, kuriuos gali patirti bankas, taip pat didinti visuomenės pasitikėjimą banku. Tad kapitalo pakankamumas atlieka lemiamą vaidmenį įvertinant vieną ar kitą banko veiklą.

Banko kapitalo pakankamumas išreiškiamas skaičiuotino kapitalo ir turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką, santykiu ir skaičiuojamas pagal formulę:

K/(BT + NS) * 100%

K – skaičiuotinas banko kapitalas (toliau banko kapitalas) – tai I ir II lygio kapitalo suma;

BT – tai banko balanso turtas (aktyvai), įvertintas pagal rizikos laipsnį;

NS – tai banko nebalansiniai straipsniai, įvertinti pagal rizikos laipsnį. [14]

Skaičiuotinas banko kapitalas:

Į I lygio kapitalą įskaitoma:

 Įregistruoto akcinio kapitalo nominali vertė (be privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu),

 Emisinis skirtumas;

 Atsargos kapitalas;

 Praėjusių metų nepaskirstytas pelnas arba nuostolis.

Iš I lygio atimama:

 Supirktos savo akcijos;

 Nematerialusis turtas;

 Einamųjų metų nuostolis.

Į II lygio kapitalą įskaitoma:

 Bendrosios paskirties rezervai paskolų nuostoliams dengti;

 Kiti bendrosios paskirties rezervai;

 Ilgalaikio turto perkainojimo rezervas;

 Apribotas skirtomasis pelnas;

 Einamųjų metų nepaskirstytas pelnas;

 Privilegijuotos akcijos su kaupiamuoju dividendu;

 Subordinuotos paskolos;

 Kiti banko statute (įstatuose) numatyti kapitalai ir fondai.

Privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu ir subordinuotų paskolų suma neturi viršyti 50 proc. banko I lygio kapitalo, atėmus supirktas savo akcijas, nematerialųjį turtą ir einamųjų metų nuostolį.

II lygio kapitalas neturi viršyti I lygio kapitalo, atėmus savo akcijas, nematerialųjį turtą ir einamųjų metų nuostolį. Jeigu II lygio kapitalas viršija I lygio kapitalą, atėmus nurodytus straipsnius, tai į skaičiuotiną kapitalą įtraukiama tik II ly
ygio kapitalo dalis, atitinkanti I lygio kapitalo dydį, atėmus nurodytus straipsnius.

Banko turtas (aktyvai)

Įvertinant veiklos riziką ir galimybę netekti dalies kapitalo, pateikiama banko turto ir nebalansinių straipsnių grynoji vertė, atsižvelgiant į rizikos laipsnį. Grynoji vertė apskaičiuojama atėmus banko sudarytus specializuotus atidėjimus rizikingam turtui iš atitinkamų straipsnių, o nusidėvėjimą – iš ilgalaikio turto.

Visi banko balanse pavaizduoti turto staripsniai suskirstomi į nurodytas grupes ir jų grynoji vertė padauginama iš tai grupei nustatyto rizikos laipsnio (išreikšto procentais).

Banko turtas pagal rizikos grupes skirstomas į 4 grupes:

Pirmosios rizikos grupės balansinio turto rizika lygi nuliui. Jei priklauso:

2 lentelė. Šalys, kurioms taikoma mažesnė turto rizika

1. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės

Airijos karalystė

2. Airija

3. Prancūzija

4. Ispanija

5. Portugalija

6. Vokietija

7. Belgija

8. Olandija

9. Liuksemburgas

10. Italija

11. Šveicarija

12. Austrija

13. Čekija

14. Graikija

15. Danija

16. Suomija

17. Norvegija

18. Islandija

19. Švedija

20. JAV

21. Kanada

22. Australija

23. Japonija

24. Singapūras

25. Taivanas

26. Pietų Korėja

27. Malaizija

28. Naujoji Zelandija

a. Grynieji pinigai (litais ir užsienio valiuta) kasoje ir kelyje, taurieji metalai ir kitos mokėjimo priemonės (kelionės čekiai, kredito kortelės);

b. Privalomosios atsargos ir lėšos banko korespondentinėje sąskaitoje Lietuvos banke;

c. LR vyriausybės ir valstybių, įtrauktų į šalių, kurioms taikoma mažesnė turto rizika, sąrašą, vyriausybių bei centrinių bankų išleisti trumpalaikiai ir ilgalaikiai vertybiniai popieriai;

d. Paskolos, išduotos LR ir valstybių, įtrauktų į čia pateiktą sąrašą (2 lentelė), vyriausybėms ir centriniams bankams;

e. Trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos, išduotos pagal LR Vyriausybės ir valstybių, įtrauktų į sąrašą, vyriausybių bei centrinių bankų laidavimą ir garantijas;

f. Trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos, užtikrintos LR Vyriausybės ir valstybių, įtrauktų į sąrašą, vyriausybių bei centrinių bankų vertybiniais popieriais arba jų indėliu tame banke.

Antrosios rizikos gr

rupės balansinio turto rizika lygi 20 proc. Jai priklauso:

 Paskolos, išduotos LR bei valstybių, įtrauktų į sąrašą, centrinėms (išskyrus vyriausybę) valdymo įstaigoms ir tų įstaigų garantuotos arba laiduotos paskolos;

 Paskolos, išduotos valstybių, įtrauktų į sąrašą, bankams indėliai šiose bankuose ir lėšos korespondentinėse sąskaitose, taip pat paskolos, išduotos pagal šių bankų garantijas ar laidavimą arba užtikrintos tų bankų vertybiniais popieriais;

 Trumpalaikės paskolos (ne ilgiau kaip vieneriems metams), išduotos LR bankams, indėliai (iki pareikalavimo ir terminuotieji ne ilgiau kaip vieneriems metams) šiuose bankuose ir lėšos korespondentinėse sąskaitose, trumpalaikės paskolos, išduotos pagal šių bankų garantijas ar laidavimą arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;

 Paskolos, išduotos Europos investicijų ir tarptautiniams plėtros bankams, jų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal šių bankų laidavimą ar garantijas arba užtikrintos tų bankų vertybiniais popieriais;

 Inkasuotos, bet neperskaičiuotos piniginės lėšos.

Trečiosios rizikos grupės balansinio turto rizika lygi 50 proc. Jai priklauso:

 Paskolos, išduotos LR bei valstybių, įtrauktų į sąrašą, vietinėms valdžios įstaigoms, ir tų įstaigų garantuotos ar laiduotos paskolos;

 Paskolos, visiškai apdraustos įkeistu turtu, nuosavybės teise priklausančiu skolininkui, ir išduotos neviršijant 70 proc. įkeisto turto rinkos vertės, jei bankas yra tikras, jog šio turto klientas neįkeitė kitai skolai apdrausti ir šis turtas nesukels ginčų dėl žemės nuosavybės;

 Sukauptos pajamos ir būsimojo laikotarpio išlaidos. Šių straipsnių rizika turi būti vertinama pagal rizikos laipsnį, nustatytą sutarties šaliai. Tais atvejai, kai neįmanoma nustatyti sutarties šalies, šie straipsniai vertinami 50 proc. rizika.

Ketvirtosios rizikos grupės balansinio turto rizika lygi 100 proc. Jai priklauso:

 Paskolos, valstybių, neįtrautų į sąrašą, vyriausybėms ir centriniams bankams, tų vyriausybių ir centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų laidavimą ir garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;

 Paskolos valstybių, neįtrauktų į sąrašą, centrinėms ir vietinėms valdymo įstaigoms, tų įstaigų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų laidavimą ir garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;

 Paskolos valstybių, neįtrauktų į sąrašą, bankams, indėliai šiuose bankuose ir lėšos korespondentinėse sąskaitose, šių bankų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų laidavimą ir garantijas, arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;

 Ilgalaikės paskolos (ilgiau kaip vieneriems metams) LR bankams, terminuotieji indėliai (ilgiau kaip vieneriems metams) šiuose bankuose, ilgalaikės paskolos, išduotos pagal šių bankų laidavimą ir garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;

 Paskolos, apdraustos gyvenamojo namo užstatu;

 Paskolos, išduotos klientams, nenurodytiems ankstesniuose punktuose;

 Ankstesniuose punktuose nenurodyti vertybiniai popieriai (išskyrus iš banko kapitalo atimamas investicijas į kitas kredito ar finansų įstaigas);

 Ilgalaikis turtas (išskyrus nematerialųjį turtą);

 Kitas ankstesnis punktuose neišvardytas turtas, išskyrus tai, kas atimama iš skaičiuotino banko kapitalo.

Nebalansiniai straipsniai

Nebalansinių straipsnių rizika vertinama dviem etapais. Pirmiausia jie sugrupuojami pagal nebalansinių straipsnių rizikos grupes. Antrajame etape apskaičiuotos nebalansinių sandorių sumos dar kartą dauginamos iš rizikios laipsnio, taikomo antrai sutarties šaliai pagal jau aptartą turto grupavimą.

Kai nebalansiniai sandoriai yra visiškai apdrausti, jiems taikoma:

 Nulinė rizika, kai nebalansiniai straipsniai yra apdrausti LR Vyriausybės ir valstybių, įtrauktų į sąrašą, vyriausybių bei centrinių bankų popieriais arba jų indėliais;

 20 proc. rizika, kai nebalansiniai straipsniai yra apdrausti Europos investicijų ir tarptautinių plėtros bankų išleistais vertybiniais popieriais.

Kai nebalansiniai straipsniai yra apdrausti garantija, laidavimu ar užstatu ir jiems taikomas žemesnis rizikos laipsnis, tai šis rizikos laipsnis taikomas tik tai daliai, kuri yra garantuota, laiduota arba apdrausta.

Nebalansiniai straipsniai, išskyrus straipsnius, susijusius su palūkanų normos ar valiutų kursų svyravimo rizika, pagal potencialią riziką skirstomi į 4 grupes:

Nebalansinių straipsnių rizika lygi 100 proc. Jai priklauso:

 Garantijos ir laidavimai, turintys požymių, kad bus įvykdyti (blogėja juridinio ar fizinio asmens, už kurį garantuota ar laiduota, finansinė padėtis ir artėja įsipareigojimų įvykdymo terminas);

 Banko išleisti akredityvai, kai iš anksto nėra deponuojamos kliento lėšos;

 Įmonių (išskyrus kreditos įstaigas) akceptuoti vekseliai;

 Turto atpirkimo sandoriai;

 Turto pirkimas pagal išankstinių sandorių sutartis;

 Išankstinės indėlių sutartys. Tai sutartis dėl indėlio kitoje kredito įstaigoje fiksuotai ateities datai, fiksuotam periodui, fiksuota palūkanų norma;

 Nevisiškai apmokėtų banko įsigyjamų akcijų ar kitų vertybinių popierių neapmokėta dalis;

Nebalansinių straipsnių rizika lygi 50 proc. Jai priklauso:

 Banko garantijos ir laidavimas, išskyrus nurodytus 100 proc. rizikos 1 punkte;

 Banko išleisti akredityvai, išskyrus nurodytus 100 proc. rizikos 2 punkte;

 Kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekselius), kurių terminas ilgesnis kaip vieneri metai;

Nebalansinių straipsnių rizika lygi 20 proc. Jai priklauso:

Kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekselius), kurių terminas yra vieneri metai ir mažiau.

Nebalansiniai straipsniai be rizikos (rizika lygi 0 proc.). Jai priklauso:

 Kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekdelius), kurių terminas yra vieneri metai ar mažiau ir kurie gali būti anuliuoti bet kuriuo metu be įspėjimo ir be jokių sąlygų;

 Vienkartiniai banko laidavimo raštai muitinei, deponuojant garantuojamą sumą, kaip užstatą;

Nebalansiniai straipsniai, susiję su palūkanų normos ar valiutų kursų svyravimo rizika (išvestiniai finansiniai instrumentai). Jų tipai yra tokie:

 Palūkanų normos sutartys;

 Valiutos pirkimo, pardavimo sutartys;

Nebalansinių straipsnių, susijusių su palūkanų normos ir valiutų kursų svyravimo rizika (išvestinių finansinių instrumentų), rizika skaičiuojama dviem etapais:

1. Kiekvieno finansinio instrumento sutarties suma, atsižvelgus į sutarties terminą yra dauginama iš 3 lentelėje nurodytų procentų;

2. Pirmajame etape gautos sumos dar kartą dauginamos iš rizikos laipsnio, taikomo antrai sutarties šaliai pagal turto grupavimą;

3 lentelė. Pradinis išvestinių finansinių instrumentų rizikos skaičiavimas.

Terminas Palūkanų normos sutartys, proc. Valiutos keitimo sutartys, proc.

Vieneri metai arba mažiau 0,5 2

Daugiau kaip vieneri, bet ne daugiau kaip dveji metai 1 5

Papildomai pridedama kiekvieniems kitiems metams 1 3

Vertinant kapitalo pakankamumą sunkiausia įvertinti specialiųjų atidėjimų, reikalingų aktyvų nuostoliams padengti ir ypač blogoms paskoloms padengti, pakankamumą. Didžiausi nesutarimai tarp priežiūros institucijų ir bankų administracijos kyla dėl reikalingos specialiųjų atidėjimų sumos dydžio, kuris yra gana subjektyvus dalykas. Abejotinų aktyvų atidėjimai neigiamai veikia banko finansinį rezultatą, sumažina banko nuosavą kapitalą, o tai savo ruožtu blogina banko kapitalo pakankamumo santykį. Todėl komerciniai bankai yra linkę slėpti savo abejotinus aktyvus, o ypač blogas paskolas. Tai paprastai daroma atidedant paskolos grąžinimo terminus vėlesniam laikui. Tokie veiksmai retai išsprendžia problemą, o tik atideda tikro nuostolių dydžio, kartu ir kapitalo netekimo fiksavimą. Galima teigti, kad be pakankamo naujo kapitalo net geriausia vadovybė nepajėgs pakelti negaluojančio banko.

Kita vertus, aukštas nuosavo kapitalo ir aktyvų, įvertintų pagal riziką, santykis gali sąlygoti banko pelningumo sumažėjimą, kadangi ne tokie rizikingi aktyvai būna ir ne tokie pelningi. Todėl vis dažniau kalbama apie optimalų kapitalo pakankamumo lygį.

1.2 Maksimali atviroji pozicija užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais

Maksimalios atvirosios pozicijos užsienio valiutų ir tauriaisiais metalais normatyvas susideda iš:

• banko turimų užsienio valiutų ir tauriųjų metalų atvirųjų pozicijų;

• bendros atvirosios pozicijos.

Atviroji valiutos pozicija – tai banko turto (aktyvų) grynosios vertės, jo nebalansinių pretenzijų ir banko balansinių bei nebalansinių įsipareigojimų viena valiuta skirtumas.

Atviroji tauriųjų metalų pozicija – tai banko turto (aktyvų) bei nebalansinių pretenzijų ir banko balansinių bei nebalansinių įsipareigojimų tauriaisiais metalais skirtumas.

Banko kapitalas (BK) – tai banko kapitalas, apskaičiuotas pagal Lietuvos banko valdybos patvirtintas Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles.

Bendra atviroji pozicija (BAP) – tai banko turimų valiutų ir tauriųjų metalų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų didesnė suma.

Ilgoji atviroji pozicija – tai tokia pozicija, kai visas banko turtas (aktyvai) bei nebalansinės pretenzijos viena valiuta ar tauriaisiais metalais viršija visus banko balansinius bei nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta ar tauriaisiais metalais.

Trumpoji atviroji pozicija – tai tokia pozicija, kai visas banko turtas (aktyvai) bei nebalansinės pretenzijos viena valiuta ar tauriaisiais metalais yra mažesni už visus banko balansinius bei nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta ar tauriaisiais metalais.

Bankams yra rekomenduojama siekti, kad atvirosios pozicijos neviršytų Lietuvos banko nustatyto maksimalaus rizikos laipsnio (normatyvo) kiekvienos banko darbo dienos pabaigoje, taip pat rekomenduojama kasdien įvertinti savo operacijų užsienio valiuta bei tauriaisiais metalais riziką.

Vienos valiutos arba tauriųjų metalų poziciją (VVTMP) sudaro:

• Viso banko turto (aktyvų) grynosios vertės ir visų įsipareigojimų ta pačia valiuta ar tauriaisiais metalais skirtumas;

• Banko nebalansinių pretenzijų ir įsipareigojimų ta pačia valiuta ar tauriaisiais metalais skirtumas, kurį sudaro:

 Gautinos ir mokėtinos lėšos pagal kitus į banko nebalansinę dalį įtrauktus išvestinius finansinius instrumentus;

 Mokėjimai, susiję su banko garantijomis, laidavimo raštais, kitais panašaus pobūdžio įsipareigojimais užsienio valiuta.

VVTMP = (A-Į)+(NP-NĮ)

A – aktyvai (turtas);

Į – įsipareigojimai (nuosavybė);

NP- nebalansinės pretenzijos;

NĮ – nebalansiniai įsipareigojimai.

Maksimali vienos užsienios valiutos ar tauriųjų metalų pozicija negali būti didesnė kaip 20 proc. banko kapitalo.

VR = VVTMP/BK*100%≤20%

VR – vienos užsienios valiutos ar tauriųjų metalų pozicijos rodiklis.

Skaičiuojant bendrąjį atvejį valiutų pozicija (BAVP), susumuojamos visų banko turimų užsienio valiutų ir tauriųjų metalų trumposios ir ilgosios atvirosios pozicijos, jos palyginamos ir BAVP taikoma didesnė pozicija.

Maksimali bendra atviroji valiutų ir tauriųjų metalų pozicija negali būti didesnė kaip 30 proc. banko kapitalo. [1]

BR = BAVP/BK*100%≤30%

BR – bendros atvirosios valiutų ir tauriųjų metalų pozicijos rodiklis.

Vienos užsienio valiutos ir tauriųjų metalų atvirosios pozicijos ir bendra atviroji pozicija skaičiuojama litais pagal tos dienos Lietuvos banko nustatytus užsienio valiutų ir lito santykius, o tauriųjų metalų pozicija – pagal tos dienos Londono metalų biržos tauriųjų metalų kainas.

LR bankai šį normatyvą skaičiuoja ir pateikia (kas mėnesį) Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui.

1. 3 Banko likvidumas

Banko likvidumo rodiklis, kitaip tariant, banko likvidaus turto santykis su banko einamaisiais įsipareigojimais, negali būti mažesnis kaip 30 proc. ir yra skaičiuojamas pagal tokią formulę:

L= LT/EĮ*100%≥30%

L – likvidumas;

LT – banko likvidus turtas;

EĮ – banko einamieji įsipareigojimai. [14]

Banko likvidus turtas (aktyvai):

 Pinigai ir proginės monetos;

 Iki pareikalavimo ir terminuotos lėšos (išskyrus privalomąsias atsargas užsienio valiuta), iki kurių grąžinimo datos liko ne daugiau kaip mėnuo, centriniuose bankuose;

 LR Vyriausybės, Lietuvos banko ir kitų valstybių bei centrinių bankų išleisti (ilgalaikiai ir trumpalaikiai) vertybiniai popieriai;

 Lėšų iki pareikalavimo grynoji vertė ir terminuotieji indėliai, iki kurių grąžinimo datos liko ne daugiau nei mėnuo, antriniuose bankuose ir kitose kredito bei finansų įstaigose, išskyrus įkeistas lėšas;

 50 proc. paskolų, iki kurių grąžinimo datos liko ne daugiau kaip mėnuo, grynoji vertė;

 Išperkamosios nuomos įmokos, numatomos gauti artimiausią mėnesį;

 Indėlių sertifikatai – iki pareikalavimo ir terminuotieji, iki kurių grąžinimo datos liko ne daugiau negu mėnuo;

 VVP bankams restruktūrizuoti, iki kurių išpirkimo datos liko ne daugiau kaip mėnuo;

 Kiti skolos vertybiniai popieriai, iki kurių išpirkimo datos liko ne daugiau kaip mėnuo;

 50 proc. nuosavybės vertybinių popierių, įtrauktų į nacionalinės vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos sąrašą;

 Lėšos tranzitinėse sąskaitose iki pareikalavimo ir lėšos, iki kurių pervedimo liko daugiau negu mėnuo;

 Sukauptų pajamų, iki kurių gavimo datos liko ne daugiau kaip mėnuo, grynoji vertė.

Skaičiuojant likvidumo normatyvą iš LT (likvidaus turto) atimama:

 Trijų didžiausių banko indėlininkų indėlių suma, viršijanti banko likvidų turtą;

S=DI – LT; DI – trijų didžiausių banko indėlininkų indėlių suma;

 Paslaugos indėliai;

 Tranzitinių sąskaitų įsipareigojimai iki pareikalavimo bei įsipareigojimai, iki kurių įvykdymo liko ne daugiau kaip mėnuo.

Banko einamieji įsipareigojimai (pasyvai):

 Įsiskolinimai iki pareikalavimo ir terminuoti įsiskolinimai, iki kurių grąžinimo dienos liko ne daugiau nei mėnuo, centriniam bankui, antriniams bankams, kitiems bankams ir kitoms kredito bei finansų įstaigoms;

 Įmonių ir organizacijų terminuotieji indėliai bei akredityvai, iki kurių grąžinimo datos liko ne daugiau nei mėnuo, ir indėliai, kurių grąžinimo terminas jau praėjęs;

 70 proc. gyventojų terminuotųjų indėlių;

 Klientų sąskaitų likučiai banke ir indėliai iki pareikalavimo;

 Išleisti indėlių sertifikatai iki pareikalavimo bei terminuotieji sertifikatai, iki kurių išpirkimo datos liko ne daugiau negu mėnuo;

 Specialieji ir skolinimosi fondai, iki kurių grąžinimo datos liko ne daugiau nei mėnuo arba grąžinimo terminai jau praėję;

 Išleisti skolos vertybiniai popieriai, iki kurių išpirkimo datos liko ne daugiau kaip mėnuo arba kurių išpirkimo terminas jau praėjęs;

 Apmokėtas, bet neįregistruotas akcinis kapitalas;

 Kiti įsiskolinimai iki pareikalavimo, taip pat įsiskolinimai, iki kurių apmokėjimo liko ne daugiau kaip mėnuo arba kurių apmokėjimo terminas jau praėjęs;

 Rezervai, iki kurių išmokėjimo datos liko ne daugiau negu mėnuo arba išmokėjimo terminas jau praėjęs;

 Subordinuotosios paskolos, iki kurių grąžinimo datos liko ne daugiau kaip mėnuo arba kurių grąžinimo terminas jau praėjęs;

 Nebalansiniai įsipareigojimai, galintys padidinti banko turtą, iki kurių įvykdymo liko ne daugiau kaip mėnuo.

Bankai privalo kiekvieną dieną užtikrinti pakankamą likvidaus turto (aktyvų) sumą einamiesiems įsipareigojimams įvykdyti.

Likvidumas leidžia bankui:

 Vykdyti savo įsipareigojimus, o tai lemia indėlininkų ir kitų kreditorių pasitikėjimą;

 Patenkinti paskolų paklausą, t.y. suteikia galimybę lanksčiau reaguoti į pokyčius rinkoje bei didinti savo konkurencinį pranašumą, pritraukiant bankui reikšmingų klientų;

 Išvengti nuostolingo aktyvų pardavimo;

 Likvidumas apriboja premijos už kredito riziką dydį skolinantis rinkoje (patikimas bankas esant reikalui gali skolintis pigiau negu kiti bankai);

 Mažina poreikį papildyti likvidžias lėšas iš brangių finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, centrinio banko paskolų;

 Įgalina atlikti einamuosius mokėjimus kitoms banko reikmėms (tarkim, darbuotojų atlyginimams išmokėti, ūkinėms reikmėms);

 Likvidieji aktyvai bent iš dalies apdraudžia nuo palūkanų normos kitimo rizikos (likvidieji aktyvai, kaip ir trumpalaikiai įsipareiogojimai, iš kurių daugiausia finansuojama banko veikla, yra jautrūs palūkanų normos pokyčiams);

 Sudaro sąlygas spekuliuoti iš rinkos palūkanų normų kitimo;

 Laimėti laiko kitų banko finansinių problemų sprendimui.

1.4 Kredito rizika

Kredito rizika – tai skolos ir palūkanų negrąžinimo rizika. Kredito rizika gali būti apibūdinta kaip skolininko neapibrėžtumo problema. Visad gali atsitikti taip, kad skolininkas neturės galimybės įvykdyti savo įsipareigojimų grąžinti skolą pagal sutartas sąlygas. Tokia situacija gali kilti dėl:

o Skolininko negebėjimo, nenumatytų aplinkybių sukurti reikiamus pinigų srautus;

o Užstato, garantijų ar laidavimo ateities vertės neapibrėžtumo;

o Skolininkui praradus reputaciją. [13]

1.5 Maksimali paskolos suma vienam skolininkui

Skaičiuojant maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvą, paskolos ir kiti su paskolos gavėju susijusių asmenų įsipareigojimai yra konsoliduojami į vieną paskolą. Paskolos grynoji vertė apskaičiuojama iš paskolos atėmus jai sudarytus specialiuosius atidėjimus. Maksimali paskolos suma neturi viršyti 25 proc. banko kapitalo.

Nagrinėdami kliento paskolos, garantijos ar laidavimo prašymus ir siekdami neviršyti nustatyto maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvo, komerciniai bankai privalo reikalauti iš paskolos gavėjo informacijos, leidžiančios nustatyti su paskolos gavėju susijusius asmenis.

Į maksimalios sumos vienam skolininkui normatyvo apskaičiavimą įtraukiama:

 Paskolos bankams – tarpbankinės paskolos litais ir valiuta, suteiktos ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų;

 Paskolos finansų institucijoms;

 Suteiktos paskolos – juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, litais ir valiuta, taip pat banko diskontuoti vekseliai;

 Kliento skola bankui už įvykdytą garantiją (laidavimą) – įtraukiamas visas kliento įsiskolinimas litais ir valiuta;

 Banko garantijos ir laidavimai – įtraukiamos visos banko suteiktos garantijos ir laidavimai litais ir valiuta;

 Banko įsipareigojimai suteikti paskolą – įtraukiami neatšaukiami banko įsipareigojimai suteikti kredito liniją klientui.

Normatyvas apskaičiuojamas:

N= PGV/BK*100%≤25%

PGV – paskolos grynąja verte;

BK – banko kapitalas, apskaičiuojamas pagal kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles.

LR bankai šį normatyvą skaičiuoja nuolat ir pateikia (kas mėnesį) Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui. Kas ketvirtį bankai sudaro ir pateikia minėtam departamentui paskolų, kurios savo grynąja verte viršija 10 proc. banko kapitalo, sąrašą.

Bankas gali skolinti su banku susijusiems asmenims ne daugiau kaip 10 proc. banko kapitalo.

Su banku susiję asmenys:

 Banko ir jo antrinių bankų bei jo įmonių akcijų paketo savininkai, jų sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose minėti asmenys tiesiogiai ar/ir netiesiogiai įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 proc. nuosavo kapitalo;

 Banko ir jo antrinių bankų bei įmonių tarybų ir valdybų nariai, revizoriai, administracijos ir filialų vadovai bei jų sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose minėti asmenys tiesiogiai ar/ir netiesiogiai įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 proc. nuosavo kapitalo.

Lietuvos bankas yra nustatęs tvarką, pagal kurią yra pateikiama informacija apie su banku susijusiems asmenims išduotas paskolas.

Be šių anksčiau minėtų normatyvų, Lietuvos bankas dar numato privalomąsias atsargas, kurias komerciniai bankai privalo laikyti Lietuvos banke (jos beprocentės). Šios atsargos yra Lietuvos banko pinigų politikos instrumentas, padedantis reguliuoti pinigų pasiūlą ir bankų sistemos likvidumą.

1.6 Sisteminė rizika

Kalbant apie riziką bankų sektoriuje reikia paminėti ir sisteminės rizikos lygio bankų sektoriuje vertinimo ir kontrolės klausimą.

Lietuvos bankas šį klausimą sprendžia, kai turi priimti sprendimą dėl sisteminės rizikos Lietuvos bankų sektoriuje padidėjimo, atsirandančio dėl bankų reorganizavimo ar įsigijimo (toliau – susijungimo).

Sisteminės rizikos valdymas numato agreguotą rizikų valdymą, t.y., kai kiekviena rizikos rūšis yra tinkamai valdoma visos bankų sistemos mastu, sisteminės rizikos tikimybė yra minimali.

Sisteminės rizikos valdymo aspektas – tai bankų koncentracijos lygio įvertinimas, kadangi koncentracijos įtaka sisteminei rizikai ir konkurencijai finansų rinkoje yra ypač didelė. [3]

Sisteminės rizikos lygis nustatomas lyginant šiuos banko (bankų) rodiklius su atitinkamais viso Lietuvos banko sektoriaus rodikliais:

1. banko turtą;

2. banko paskolas rezidentams, išskyrus paskolas kredito ir finansų institucijoms;

3. rezidentų indėlius banke, išskyrus kredito ir finansų institucijų indėlius.

Lietuvos bankas nepritaria bankų susijungimui, jeigu dėl to bent pagal vieną iš nurodytų rodiklių apskaičiuota dalis viršys šias sisteminės rizikos lygio Lietuvos bankų sektoriuje ribas:

 besijungiančių bankų dalis viršys 40 procentų;

 keturių po susijungimo didžiausių bankų dalis padidės daugiau kaip 7,5 procentinio punkto.

2001 m. Lietuvos banko valdyba patvirtino Elektroninės bankininkystės rizikos stebėjimo ir valdymo bendrąsias nuostatas. Šiuo dokumentu bankai įpareigoti pagal savo technines galimybes ir teikiamų elektroninės bankininkystės paslaugų apimtį sukurti patikimą šios naujos veiklos srities rizikos stebėjimo ir valdymo sistemą. Nuostatose reglamentuoti pagrindiniai elektroninės bankininkystės saugumo kontrolės aspektai, banko elektroninės bankininkystės išorinių ryšių ir priklausomybės nuo trečiųjų šalių priežiūros sistemos sukūrimas, priemonės, garantuojančios informacijos konfidencialumą, sandorių, įrašų ir informacijos vientisumas bei kliento tapatybės nustatymo metodai.

2. DARBO METODAI IR PRIEMONĖS

Kursinis darbas buvo rašomas remiantis knygomis, priėjimu prie interneto, LR Banko įstatymu, AB SEB Vilniaus banko ir grupės finansine atskaitomybe.

Darbe naudoti metodai:

1. Dar prieš rašant darbą buvo panaudotas mintinės analizės metodas, atliekamas abstrakčiomis sąvokomis ir sprendimais. (Reikėjo nuspręsti kokie bus naudojami terminai, sąvokos)

2. Renkant medžiagą darbui, analizuojant duomenis naudojau duomenų analizės metodu.

3. Visuotinio pažinimo metodas buvo panaudotas darbo tikslo nustatymui, uždavinių formavimui, informacijos rinkimui ir analizei, duomenų apibendrinimui.

5. Apibendrinimo metodas panaudotas medžiagai grupuoti ir išdėstyti pagal konkrečią jos reikšmę.

6. Siekiant susikonkretizuoti ties esminiais darbo bruožais, atskleisti esmę naudojamas abstrakcijos metodas

7. Indukcijos metodas – juo remiantis buvo suformuluotos galutinės darbo išvados.

8. Naudoti modeliavimo grafiniai metodai diagramoms atvaizduoti.

2.1 AB SEB Vilniaus bankas pristatymas

Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius

Informacija tel.: 1528, (8 ~ 5) 268 2800

E. paštas info@seb.lt

Banko sąskaita LT74 7044 0630 0000 0022

Banko kodas 70440

Įmonės kodas 112021238 Juridinių asmenų registre

PVM kodas LT120212314

SWIFT kodas BIC CBVI LT 2X

Telex 261601 VILBK LT

150 metų rinkoje veikiančios Šiaurės Europos finansų įmonių grupės SEB narys SEB Vilniaus bankas yra didžiausias Lietuvos komercinis bankas, teikiantis visas bankininkystės paslaugas privatiems ir verslo klientams bei finansų įstaigoms. SEB Vilniaus bankas pirmauja svarbiausiose šalies bankų paslaugų rinkose ir aptarnauja 981 tūkstantį klientų visoje Lietuvoje. SEB Vilniaus banko grupę Lietuvoje sudaro AB SEB Vilniaus bankas, šalyje turintis 67 klientų aptarnavimo padalinius, ir šešios bendrovės: UAB “SEB VB gyvybės draudimas”, UAB “SEB VB investicijų valdymas”, UAB “SEB VB lizingas”, UAB “SEB VB nekilnojamasis turtas”, UAB “SEB VB rizikos kapitalo valdymas”, UAB “SEB Vilfima”.

SEB Vilniaus bankas (anksčiau – AB Vilniaus bankas) buvo įkurtas 1990 metų kovo 2 dieną ir yra vienas iš komercinės bankininkystės Lietuvoje pradininkų, nuo savo veiklos pradžios diegęs naujas bankų paslaugas, skatinęs šalies bankininkystės plėtrą ir daręs ženklią įtaką bankų rinkai. Būdamas SEB grupės dalimi, SEB Vilniaus bankas ypač daug dėmesio skiria universalioms ir pagal individualius klientų poreikius kuriamoms finansų paslaugoms, e. bankininkystei, ilgalaikiams ryšiams su klientais.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ yra patvirtinusi SEB Vilniaus banko ilgalaikio skolinimosi reitingą A investicinio lygio. Tai vienintelis šalies bankas, priklausantis tarptautinių vertybinių popierių tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemai „Euroclear“. SEB Vilniaus banko veiklos rezultatus yra aukštai įvertinę tarptautiniai bankininkystės leidiniai ir autoritetingos institucijos: 2005 metais geriausio banko vardą Lietuvoje suteikė leidiniai „Global Finance“, „Euromoney“, „Deutsche Bank“. Banke į

. . .

11 lentelė. Kreditų pagal ūkio šakas ir sektorius grynoji vertė.

Grupė Bankas

2006 2005 2006 2005

17 478

4 953

31 019

37 827

(2)

Bankai

Kiti finansų tarpininkai

Nuostoliai dėl kredito įstaigoms ir finansų institucijoms išduotų kreditų sumažėjusios vertės 17 478

919 069

– 205 752

590 984



22 431 68 844 Iš viso kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms grynoji vertė 936 547 796 736

2 126 208

2 666 815

2 143 330

329 574

749 217

403 341

316 137

148 011

140 792

4 735

4 162

8 799

4 310 494 1 769 731

1 707 011

1 415 263

347 363

450 565

273 637

342 784

109 362

91 064

5 562

2 695

10 697

2 397 590 Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Apdirbamoji pramonė

Nekilnojamasis turtas

Komunalinių paslaugų sektorius

Statyba

Transportas ir ryšiai

Vyriausybės ir savivaldybių paslaugos

Žemė ūkis, medžioklė, miškininkystė

Viešbučiai ir restornas

Švietimas

Kasyba ir karjerų eksplotavimas

Sveikatos apsauga

Kita

Iš viso kreditams klientų

Nuostoliai dėl kreditų kliento sumažėjimo vertės 2 117 170

2 666 815

2 234 928

329 574

749 217

403 341

316 137

148 011

140 792

4 735

4 162

8 799

4 308 018 1 678 988

1 651 626

1 498 441

333 184

444 185

272 659

342 751

108 282

90 866

5 562

2 695

10 206

2 132 907

13 351 615

(130 522) 8 923 324

(107 946) 13 431 699

(130 522)

8 572 352

(102 344)

13 221 093 8 815 378 Iš viso kreditų klientams grynosios vertės 13 301 177 8 470 008

Didžiausią kreditų klientams grynąją vertę sudaro įmonės, užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba, o mažiausią – kasyba ir karjerų eksplotavimu. Taigi auganti kreditų grynoji vertė rodo pelno augimą iš palūkanų, tačiau išlieka ir rizika dėl kredito ir palūkanų negražinimo.

Išvados

Kiekvienas bankas ar kokia kita institucija, ar tai įmonė susiduria su rizika. Tačiau bankui su rizika tenka susidurti ir kovoti kiekvieną dieną. Tam, kad tos rizikos išvengtų, tiksliau, kad ją sumažintų, nes rizikos visiškai išvengti negalima. Bankas laikosi Lietuvos banko nustatytų banko veiklos riziką ribojančių normatyvų.

Taigi, kapitalo pakankamumo normatyvas rodo, tai, kaip bankas gali išlaikyti fiksuotus aktyvus, apsaugoti indėlininkus ir kreditorius nuo nelauktų nuostolių, kuriuos gali patirti bankas, jeigu nepakaks kapitalo, taip pat didinti visuomenės pasitikėjimą banku.

Užsienio valiutų rizika, kurią lemia valiutų kursų svyravimai. Tarkim, jeigu bankas vengs dalyvauti ir prisiimti kitų šalių riziką, susiaurins savo klientams teikiamų paslaugų ratą ir praras dalį pelningos rinkos.

Palūkanų normos rizika lemia susidariusi situacija rinkoje, kuri gali staiga arba netikėtai pakisti ir pakeisti palūkanų normos lygį. Banko mokamos palūkanos už įsipareigojimus gali viršyti banko pajamas už palūkanas duodančius aktyvus. Bankas, kurio aktyvų ir pasyvų struktūra yra artima pagal terminus, bus mažiau rizikingas ir labiau konservatyvus, tačiau ir mažiau pelningas.

Kredito rizika šiuo metu Lietuvoje yra labai svarbi, kadangi labai daug fizinių ir juridinių asmenų ima paskolas, o ši rizika kyla iš klientų nevykdymo savo įsipareigojimų. Kreditų portfelis paprastai yra pats pelningiausias banko aktyvas (turtas), bet kartu ir pats rizikingiausias.

Likvidumo rizika – tai tokia rizika, kai bankui gali nepasisekti ir jis nesugebės gauti pinigų per trumpiausią laikotarpį ir mažiausia kaina savo įsipareigojimams įvykdyti. Likvidumo rizika valdoma vykdant Lietuvos banko nustatytą likvidumo riziką ribojantį normatyvą.

Maksimali paskolos suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 proc. banko kapitalo.

O sisteminės rizikos valdymas numato agreguotą rizikų valdymą, t.y., kai kiekviena rizikos rūšis yra tinkamai valdoma visos bankų sistemos mastu, sisteminės rizikos tikimybė yra minimali.

Taigi visų šių rizikų valdymas ir įvertinimas, bei normatyvų ribojančių banko veiklą laikymasis yra labai svarbus banko veiklai. Nuo to priklauso, ar bankas dirbs pelningai, ar sugebės įvykdyti visus įsipareigojimus, ar nepatirs didelių nuostolių dėl kažkokių operacijų atlikimo ir panašiai.

Šiame darbe buvo įvertinama AB SEB grupės ir Vilniaus banko veikla ir rizika. Ir apibendrindama, galiu pasakyti, kad SEB grupės ir Vilniaus banko pajamos per 2006 m. išaugo beveik dvigubai. SEB grupės ir banko kapitalo dydžiai atitinka SEB grupės kapitalo politiką, kadangi kapitalo dyžio vidurkis per metus grupėje buvo 8,65 proc., o banke – 8,76 proc., o pagal SEB grupės kapitalo pakankamumo politiką turi būti 8,5 – 9 proc. 2006 m. gruodžio 31d. bankas vykdė Lietuvos banko nustatytą atvirosios užsienio valiutos pozicijos reikalavimą.

Grupė laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį, nei Lietuvos banko nustatytasis, likvidumo rodiklį ir mokumo galimybę esant nenumatytoms nepalankioms aplinkybėms. Likvidumo rizkos valdymo sistema įvertina esamų ir būsimų pinigų srautų analizę. Grupė prisiima kredito riziką, t.y., riziką, kad kita šalis nesugebės sumokėti visos sumos laiku. Banko vadovybė, valdydama palūkanų normos riziką, vadovaujasi palūkanų normos rizikos spragos ataskaita. 2006 metais jautrumas palūkanų normų pokyčiams padidėjo dėl didesnio palūkanų normų pokyčiams jautraus turto ir įsipareigojimų neatitikimo, kurį lėmė smarkiai padidėjęs skolinimosi mastas. Tiek banko, tiek grupės 2006 m. trumpalaikių ir ilgalaikių kreditų grynoji vertė klientams yra ganėtinai didesnė, nei 2005 m.

Visi šie rodikliai rodo, kad bankas turi susikūręs sistemą ir kiekvienos rizikos valdymo politiką, kuria vadovaujasi, vykdo visus normatyvus, reikalavimus ir siekia geriausių rezultatų, taip pat siekia ir dar sieks geresnės kokybės, didesnio klientų pasitenkinimo, modernių technologijų pritaikymo banke ir naujų paslaugų kūrimo.

Informacijos šaltinių sąrašas

1. Lietuvos Respublikos Bankų įstatymas

2. Ivaškevičius D. ir Sakalas A.. Bankų vadyba. 1997 m.

3. Jasevičienė F., Ginotienė R., Stankevičienė V., Bankų rizikos: sisteminis požiūris. 2000 m.

4. Jasienė M., Palūkanų normos rizikos valdymas. 1998 m.

5. Katkus V., Šiuolaikinės bankininkystės principai. 2000 m.

6. Mayer T., Duesenberry S. J. ir Aliber R., Pinigai, bankai ir ekonomika.1990 m.

7. Martinkus B., Žilinskas V., Ekonomikos pagrindai. Kaunas. 1997 m.

8. Prieiga per internetą

9. Prieiga per internetą

10. Prieiga per internetą

11. Prieiga per internetą

12. Rutkauskas A. Finansų rinkos ir institucijos. Vilnius. 1998 m.

13. Urniežius R., Rizika. 2001 m.

14. Vaškelaitis V., Pinigai: Komercinai bankai ir jų rizikos valdymas. 2003 m.

15. Vaškelaitis V., Pinigai: Centriniai bankai ir jų funkcijos. 2006 m.

Join the Conversation

×
×