BANKO RIZIKOS VALDYMAS

BANKO RIZIKOS VALDYMAS

KURSINIS DARBAS

Klaipėda 2007
Turinys

Turinys 2
Įvadas 3
1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA 4
1.1 Kapitalo pakankamumas 4
1.2 Maksimali atviroji pozicija užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais 10
1. 3 Banko likvidumas 11
1.4 Kredito rizika 14
1.5 Maksimali paskolos suma vienam skolininkui 14
1.6 Sisteminė rizika 15
2. DARBO METODAI IR PRIEMONĖS 17
3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 20
3.1 Kapitalo pakankamumas 20
3.2 Valiutos rizika 20
3.3 Likvidumo rizika 21
3.4 Kredito rizika 22
3.5 Palūkanų normos rizikos valdymas 22
Išvados 25
Informacijos šaltinių sąrašas 28

Įvadas
Ekonominei sistemai tolydžiai plėtojantis, finansų mechanizmas darosi vis sudėtingesnis, kreditiniai sandoriai nepaprastai išplito ir dabar dauguma įvairių dydžių verslo sandorių atliekama per bankus.

Taigi, komerciniai bakai, veikdami sudėtingoje rinkos aplinkoje, neišvengiamai susiduria su įvairia rizika. Rizika (arab. rizq, nuo Dievo desmalonės priklausantis pragyvenimas arrba apsukrumas) – tai tam tikro nepageidaujamo įvykio išsipildymo tikimybė. Ankščiau ir dabartiniu metu Lietuvoje didelis dėmesys kreipiamas rizikos įvertinimo bei valdymo problemai nagrinėti.
Rizikos koncepsija apima tam tikro veiksmo (pavyzdžiui, investavimo, paskolos suteikimo) galimų rezultatų įvairovę ateityje. Kuo didesnė ši įvairovė – ir laimėjimo, ir pralaimėjimo atžvilgiu, tuo didesnė rizika.
Rizikos valdymas – tai procesas, kuris banko akcininkams priimtinos rizikos ribose leidžia maksimizuoti banko pelną.
Banke rizikos valdymas organizuojamas kaip sistema (sisteminis rizikos valdymas), kurią realizuojant numatoma formalizuoti rizikos valdymo politiką ir sukurti strategiją
Kaip žinoma, kiiekvienas bankas turi laikytis Lietuvos banko nustatytų normatyvų ir reikalavimų, kad sumažėtų jų rizika.
Darbo objektas – banko rizikos valdymo objektas.
darbo tikslas yra sužinoti, kokią riziką gali patirti bankas, kas ją riboja ir įvertinti rizikos valdymą konkrečiame banke. Lietuvos bankas yr

ra nustatęs šiuos banko veiklos riziką ribojančius normatyvus: kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvai. Yra skiriamos ir kredito rizika, ir sisteminė rizika, ir palųkanų normos rizika, ir dar daugelis kitų rizikų.
Darbo uždaviniai:
1. Apibūdinti kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvus.
2. Apibūdinti kredito, palūkanų normos ir sistemines rizikas.
3. Įvertinti rizikos valdymą konkrečiame bake.

Darbe naudojamų kompetencijų sąrašas:
 Gebėjimas įvertinti bankų organizavimo ir veiklos ypatumus;
 Mokėjimas naudotis teisės aktais, reglamentuojančiais bankų veiklos sritį;
 Gebėjimas įvertinti esamą veiklą;
 Gebėjimas analizuoti, sisteminti ir vertinti tyrimų duomenis.
1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA

Lietuvos nustatyti banko veiklos riziką ribojantys normatyvai – tai rėmai, kurių pagrindu savo individualią veiklos strategiją plėtoja kiekvienas komercinis baankas. Todėl išsamus šių normatyvų aptarimas padės suprasti bankų veiklą atspindinčių rodiklių dydžius bei jų apskaičiavimo metodus.
1 lentelė. Banko veiklos riziką ribojantys normatyvai. [9]
Normatyvai Bankai
Kapitalo pakankamumo

Banko kapitalo ir viso banko turto bei nebalansinių straipsnių, įvertintų pagal riziką, santykis, išreikštas proc. 8
Likvidumo

Banko likvidaus turto santykis su banko einamaisiais įsipareigojimais 30
Maksimalios atvirosios pozicijos užsienio valiuta (ir tauriaisiais metalais):

1. Bendrosios pozicijos dydis
2. 1 valiutos (tauriųjų metalų) 25% kapitalo
15% kapitalo

Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui 25% kapitalo

Didelių paskolų (suteiktų paskolų bendroji suma) 800% kapitalo

1.1 Kapitalo pakankamumas
Bankams kapitalo reikia todėl, kad galėtų išlaikyti fiksuotus aktyvus, apsaugoti in

ndėlininkus ir kreditorius nuo nelauktų nuostolių, kuriuos gali patirti bankas, taip pat didinti visuomenės pasitikėjimą banku. Tad kapitalo pakankamumas atlieka lemiamą vaidmenį įvertinant vieną ar kitą banko veiklą.
Banko kapitalo pakankamumas išreiškiamas skaičiuotino kapitalo ir turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką, santykiu ir skaičiuojamas pagal formulę:
K/(BT + NS) * 100%
K – skaičiuotinas banko kapitalas (toliau banko kapitalas) – tai I ir II lygio kapitalo suma;
BT – tai banko balanso turtas (aktyvai), įvertintas pagal rizikos laipsnį;
NS – tai banko nebalansiniai straipsniai, įvertinti pagal rizikos laipsnį. [14]
Skaičiuotinas banko kapitalas:
Į I lygio kapitalą įskaitoma:
 Įregistruoto akcinio kapitalo nominali vertė (be privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu),
 Emisinis skirtumas;
 Atsargos kapitalas;
 Praėjusių metų nepaskirstytas pelnas arba nuostolis.
Iš I lygio atimama:
 Supirktos savo akcijos;
 Nematerialusis turtas;
 Einamųjų metų nuostolis.
Į II lygio kapitalą įskaitoma:
 Bendrosios paskirties rezervai paskolų nuostoliams dengti;
 Kiti bendrosios paskirties rezervai;
 Ilgalaikio turto perkainojimo rezervas;
 Apribotas skirtomasis pelnas;
 Einamųjų metų nepaskirstytas pelnas;
 Privilegijuotos akcijos su kaupiamuoju dividendu;
 Subordinuotos paskolos;
 Kiti banko statute (įstatuose) numatyti kapitalai ir fondai.
Privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu ir subordinuotų paskolų suma neturi viršyti 50 proc. banko I lygio kapitalo, atėmus supirktas savo akcijas, nematerialųjį turtą ir einamųjų metų nuostolį.
II lygio kapitalas neturi viršyti I lygio kapitalo, atėmus savo akcijas, nematerialųjį turtą ir einamųjų metų nuostolį. Jeigu II lygio kapitalas viršija I lygio kapitalą, atėmus nurodytus straipsnius, tai į skaičiuotiną kapitalą įtraukiama tik II ly
ygio kapitalo dalis, atitinkanti I lygio kapitalo dydį, atėmus nurodytus straipsnius.
Banko turtas (aktyvai)
Įvertinant veiklos riziką ir galimybę netekti dalies kapitalo, pateikiama banko turto ir nebalansinių straipsnių grynoji vertė, atsižvelgiant į rizikos laipsnį. Grynoji vertė apskaičiuojama atėmus banko sudarytus specializuotus atidėjimus rizikingam turtui iš atitinkamų straipsnių, o nusidėvėjimą – iš ilgalaikio turto.
Visi banko balanse pavaizduoti turto staripsniai suskirstomi į nurodytas grupes ir jų grynoji vertė padauginama iš tai grupei nustatyto rizikos laipsnio (išreikšto procentais).
Banko turtas pagal rizikos grupes skirstomas į 4 grupes:
Pirmosios rizikos grupės balansinio turto rizika lygi nuliui. Jei priklauso:
2 lentelė. Šalys, kurioms taikoma mažesnė turto rizika

1. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės

Airijos karalystė
2. Airija
3. Prancūzija
4. Ispanija
5. Portugalija
6. Vokietija
7. Belgija
8. Olandija
9. Liuksemburgas
10. Italija
11. Šveicarija
12. Austrija
13. Čekija
14. Graikija
15. Danija
16. Suomija
17. Norvegija
18. Islandija
19. Švedija
20. JAV
21. Kanada
22. Australija
23. Japonija
24. Singapūras
25. Taivanas
26. Pietų Korėja
27. Malaizija
28. Naujoji Zelandija

a. Grynieji pinigai (litais ir užsienio valiuta) kasoje ir kelyje, taurieji metalai ir kitos mokėjimo priemonės (kelionės čekiai, kredito kortelės);
b. Privalomosios atsargos ir lėšos banko korespondentinėje sąskaitoje Lietuvos banke;
c. LR vyriausybės ir valstybių, įtrauktų į šalių, kurioms taikoma mažesnė turto rizika, sąrašą, vyriausybių bei centrinių bankų išleisti trumpalaikiai ir ilgalaikiai vertybiniai popieriai;
d. Paskolos, išduotos LR ir valstybių, įtrauktų į čia pateiktą sąrašą (2 lentelė), vyriausybėms ir centriniams bankams;
e. Trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos, išduotos pagal LR Vyriausybės ir valstybių, įtrauktų į sąrašą, vyriausybių bei centrinių bankų laidavimą ir garantijas;
f. Trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos, užtikrintos LR Vyriausybės ir valstybių, įtrauktų į sąrašą, vyriausybių bei centrinių bankų vertybiniais popieriais arba jų indėliu tame banke.
Antrosios rizikos gr

rupės balansinio turto rizika lygi 20 proc. Jai priklauso:
 Paskolos, išduotos LR bei valstybių, įtrauktų į sąrašą, centrinėms (išskyrus vyriausybę) valdymo įstaigoms ir tų įstaigų garantuotos arba laiduotos paskolos;
 Paskolos, išduotos valstybių, įtrauktų į sąrašą, bankams indėliai šiose bankuose ir lėšos korespondentinėse sąskaitose, taip pat paskolos, išduotos pagal šių bankų garantijas ar laidavimą arba užtikrintos tų bankų vertybiniais popieriais;
 Trumpalaikės paskolos (ne ilgiau kaip vieneriems metams), išduotos LR bankams, indėliai (iki pareikalavimo ir terminuotieji ne ilgiau kaip vieneriems metams) šiuose bankuose ir lėšos korespondentinėse sąskaitose, trumpalaikės paskolos, išduotos pagal šių bankų garantijas ar laidavimą arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;
 Paskolos, išduotos Europos investicijų ir tarptautiniams plėtros bankams, jų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal šių bankų laidavimą ar garantijas arba užtikrintos tų bankų vertybiniais popieriais;
 Inkasuotos, bet neperskaičiuotos piniginės lėšos.
Trečiosios rizikos grupės balansinio turto rizika lygi 50 proc. Jai priklauso:
 Paskolos, išduotos LR bei valstybių, įtrauktų į sąrašą, vietinėms valdžios įstaigoms, ir tų įstaigų garantuotos ar laiduotos paskolos;
 Paskolos, visiškai apdraustos įkeistu turtu, nuosavybės teise priklausančiu skolininkui, ir išduotos neviršijant 70 proc. įkeisto turto rinkos vertės, jei bankas yra tikras, jog šio turto klientas neįkeitė kitai skolai apdrausti ir šis turtas nesukels ginčų dėl žemės nuosavybės;
 Sukauptos pajamos ir būsimojo laikotarpio išlaidos. Šių straipsnių rizika turi būti vertinama pagal rizikos laipsnį, nustatytą sutarties šaliai. Tais atvejai, kai neįmanoma nustatyti sutarties šalies, šie straipsniai vertinami 50 proc. rizika.
Ketvirtosios rizikos grupės balansinio turto rizika lygi 100 proc. Jai priklauso:
 Paskolos, valstybių, neįtrautų į sąrašą, vyriausybėms ir centriniams bankams, tų vyriausybių ir centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų laidavimą ir garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;
 Paskolos valstybių, neįtrauktų į sąrašą, centrinėms ir vietinėms valdymo įstaigoms, tų įstaigų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų laidavimą ir garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;
 Paskolos valstybių, neįtrauktų į sąrašą, bankams, indėliai šiuose bankuose ir lėšos korespondentinėse sąskaitose, šių bankų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų laidavimą ir garantijas, arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;
 Ilgalaikės paskolos (ilgiau kaip vieneriems metams) LR bankams, terminuotieji indėliai (ilgiau kaip vieneriems metams) šiuose bankuose, ilgalaikės paskolos, išduotos pagal šių bankų laidavimą ir garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;
 Paskolos, apdraustos gyvenamojo namo užstatu;
 Paskolos, išduotos klientams, nenurodytiems ankstesniuose punktuose;
 Ankstesniuose punktuose nenurodyti vertybiniai popieriai (išskyrus iš banko kapitalo atimamas investicijas į kitas kredito ar finansų įstaigas);
 Ilgalaikis turtas (išskyrus nematerialųjį turtą);
 Kitas ankstesnis punktuose neišvardytas turtas, išskyrus tai, kas atimama iš skaičiuotino banko kapitalo.
Nebalansiniai straipsniai
Nebalansinių straipsnių rizika vertinama dviem etapais. Pirmiausia jie sugrupuojami pagal nebalansinių straipsnių rizikos grupes. Antrajame etape apskaičiuotos nebalansinių sandorių sumos dar kartą dauginamos iš rizikios laipsnio, taikomo antrai sutarties šaliai pagal jau aptartą turto grupavimą.
Kai nebalansiniai sandoriai yra visiškai apdrausti, jiems taikoma:
 Nulinė rizika, kai nebalansiniai straipsniai yra apdrausti LR Vyriausybės ir valstybių, įtrauktų į sąrašą, vyriausybių bei centrinių bankų popieriais arba jų indėliais;
 20 proc. rizika, kai nebalansiniai straipsniai yra apdrausti Europos investicijų ir tarptautinių plėtros bankų išleistais vertybiniais popieriais.
Kai nebalansiniai straipsniai yra apdrausti garantija, laidavimu ar užstatu ir jiems taikomas žemesnis rizikos laipsnis, tai šis rizikos laipsnis taikomas tik tai daliai, kuri yra garantuota, laiduota arba apdrausta.
Nebalansiniai straipsniai, išskyrus straipsnius, susijusius su palūkanų normos ar valiutų kursų svyravimo rizika, pagal potencialią riziką skirstomi į 4 grupes:
Nebalansinių straipsnių rizika lygi 100 proc. Jai priklauso:
 Garantijos ir laidavimai, turintys požymių, kad bus įvykdyti (blogėja juridinio ar fizinio asmens, už kurį garantuota ar laiduota, finansinė padėtis ir artėja įsipareigojimų įvykdymo terminas);
 Banko išleisti akredityvai, kai iš anksto nėra deponuojamos kliento lėšos;
 Įmonių (išskyrus kreditos įstaigas) akceptuoti vekseliai;
 Turto atpirkimo sandoriai;
 Turto pirkimas pagal išankstinių sandorių sutartis;
 Išankstinės indėlių sutartys. Tai sutartis dėl indėlio kitoje kredito įstaigoje fiksuotai ateities datai, fiksuotam periodui, fiksuota palūkanų norma;
 Nevisiškai apmokėtų banko įsigyjamų akcijų ar kitų vertybinių popierių neapmokėta dalis;
Nebalansinių straipsnių rizika lygi 50 proc. Jai priklauso:
 Banko garantijos ir laidavimas, išskyrus nurodytus 100 proc. rizikos 1 punkte;
 Banko išleisti akredityvai, išskyrus nurodytus 100 proc. rizikos 2 punkte;
 Kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekselius), kurių terminas ilgesnis kaip vieneri metai;
Nebalansinių straipsnių rizika lygi 20 proc. Jai priklauso:
Kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekselius), kurių terminas yra vieneri metai ir mažiau.
Nebalansiniai straipsniai be rizikos (rizika lygi 0 proc.). Jai priklauso:
 Kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekdelius), kurių terminas yra vieneri metai ar mažiau ir kurie gali būti anuliuoti bet kuriuo metu be įspėjimo ir be jokių sąlygų;
 Vienkartiniai banko laidavimo raštai muitinei, deponuojant garantuojamą sumą, kaip užstatą;
Nebalansiniai straipsniai, susiję su palūkanų normos ar valiutų kursų svyravimo rizika (išvestiniai finansiniai instrumentai). Jų tipai yra tokie:
 Palūkanų normos sutartys;
 Valiutos pirkimo, pardavimo sutartys;
Nebalansinių straipsnių, susijusių su palūkanų normos ir valiutų kursų svyravimo rizika (išvestinių finansinių instrumentų), rizika skaičiuojama dviem etapais:
1. Kiekvieno finansinio instrumento sutarties suma, atsižvelgus į sutarties terminą yra dauginama iš 3 lentelėje nurodytų procentų;
2. Pirmajame etape gautos sumos dar kartą dauginamos iš rizikos laipsnio, taikomo antrai sutarties šaliai pagal turto grupavimą;
3 lentelė. Pradinis išvestinių finansinių instrumentų rizikos skaičiavimas.
Terminas Palūkanų normos sutartys, proc. Valiutos keitimo sutartys, proc.
Vieneri metai arba mažiau 0,5 2
Daugiau kaip vieneri, bet ne daugiau kaip dveji metai 1 5
Papildomai pridedama kiekvieniems kitiems metams 1 3

Vertinant kapitalo pakankamumą sunkiausia įvertinti specialiųjų atidėjimų, reikalingų aktyvų nuostoliams padengti ir ypač blogoms paskoloms padengti, pakankamumą. Didžiausi nesutarimai tarp priežiūros institucijų ir bankų administracijos kyla dėl reikalingos specialiųjų atidėjimų sumos dydžio, kuris yra gana subjektyvus dalykas. Abejotinų aktyvų atidėjimai neigiamai veikia banko finansinį rezultatą, sumažina banko nuosavą kapitalą, o tai savo ruožtu blogina banko kapitalo pakankamumo santykį. Todėl komerciniai bankai yra linkę slėpti savo abejotinus aktyvus, o ypač blogas paskolas. Tai paprastai daroma atidedant paskolos grąžinimo terminus vėlesniam laikui. Tokie veiksmai retai išsprendžia problemą, o tik atideda tikro nuostolių dydžio, kartu ir kapitalo netekimo fiksavimą. Galima teigti, kad be pakankamo naujo kapitalo net geriausia vadovybė nepajėgs pakelti negaluojančio banko.
Kita vertus, aukštas nuosavo kapitalo ir aktyvų, įvertintų pagal riziką, santykis gali sąlygoti banko pelningumo sumažėjimą, kadangi ne tokie rizikingi aktyvai būna ir ne tokie pelningi. Todėl vis dažniau kalbama apie optimalų kapitalo pakankamumo lygį.
1.2 Maksimali atviroji pozicija užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais
Maksimalios atvirosios pozicijos užsienio valiutų ir tauriaisiais metalais normatyvas susideda iš:
• banko turimų užsienio valiutų ir tauriųjų metalų atvirųjų pozicijų;
• bendros atvirosios pozicijos.
Atviroji valiutos pozicija – tai banko turto (aktyvų) grynosios vertės, jo nebalansinių pretenzijų ir banko balansinių bei nebalansinių įsipareigojimų viena valiuta skirtumas.
Atviroji tauriųjų metalų pozicija – tai banko turto (aktyvų) bei nebalansinių pretenzijų ir banko balansinių bei nebalansinių įsipareigojimų tauriaisiais metalais skirtumas.
Banko kapitalas (BK) – tai banko kapitalas, apskaičiuotas pagal Lietuvos banko valdybos patvirtintas Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles.
Bendra atviroji pozicija (BAP) – tai banko turimų valiutų ir tauriųjų metalų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų didesnė suma.
Ilgoji atviroji pozicija – tai tokia pozicija, kai visas banko turtas (aktyvai) bei nebalansinės pretenzijos viena valiuta ar tauriaisiais metalais viršija visus banko balansinius bei nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta ar tauriaisiais metalais.
Trumpoji atviroji pozicija – tai tokia pozicija, kai visas banko turtas (aktyvai) bei nebalansinės pretenzijos viena valiuta ar tauriaisiais metalais yra mažesni už visus banko balansinius bei nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta ar tauriaisiais metalais.
Bankams yra rekomenduojama siekti, kad atvirosios pozicijos neviršytų Lietuvos banko nustatyto maksimalaus rizikos laipsnio (normatyvo) kiekvienos banko darbo dienos pabaigoje, taip pat rekomenduojama kasdien įvertinti savo operacijų užsienio valiuta bei tauriaisiais metalais riziką.
Vienos valiutos arba tauriųjų metalų poziciją (VVTMP) sudaro:
• Viso banko turto (aktyvų) grynosios vertės ir visų įsipareigojimų ta pačia valiuta ar tauriaisiais metalais skirtumas;
• Banko nebalansinių pretenzijų ir įsipareigojimų ta pačia valiuta ar tauriaisiais metalais skirtumas, kurį sudaro:
 Gautinos ir mokėtinos lėšos pagal kitus į banko nebalansinę dalį įtrauktus išvestinius finansinius instrumentus;
 Mokėjimai, susiję su banko garantijomis, laidavimo raštais, kitais panašaus pobūdžio įsipareigojimais užsienio valiuta.
VVTMP = (A-Į)+(NP-NĮ)
A – aktyvai (turtas);
Į – įsipareigojimai (nuosavybė);
NP- nebalansinės pretenzijos;
NĮ – nebalansiniai įsipareigojimai.
Maksimali vienos užsienios valiutos ar tauriųjų metalų pozicija negali būti didesnė kaip 20 proc. banko kapitalo.
VR = VVTMP/BK*100%≤20%
VR – vienos užsienios valiutos ar tauriųjų metalų pozicijos rodiklis.
Skaičiuojant bendrąjį atvejį valiutų pozicija (BAVP), susumuojamos visų banko turimų užsienio valiutų ir tauriųjų metalų trumposios ir ilgosios atvirosios pozicijos, jos palyginamos ir BAVP taikoma didesnė pozicija.
Maksimali bendra atviroji valiutų ir tauriųjų metalų pozicija negali būti didesnė kaip 30 proc. banko kapitalo. [1]
BR = BAVP/BK*100%≤30%
BR – bendros atvirosios valiutų ir tauriųjų metalų pozicijos rodiklis.
Vienos užsienio valiutos ir tauriųjų metalų atvirosios pozicijos ir bendra atviroji pozicija skaičiuojama litais pagal tos dienos Lietuvos banko nustatytus užsienio valiutų ir lito santykius, o tauriųjų metalų pozicija – pagal tos dienos Londono metalų biržos tauriųjų metalų kainas.
LR bankai šį normatyvą skaičiuoja ir pateikia (kas mėnesį) Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui.
1. 3 Banko likvidumas
Banko likvidumo rodiklis, kitaip tariant, banko likvidaus turto santykis su banko einamaisiais įsipareigojimais, negali būti mažesnis kaip 30 proc. ir yra skaičiuojamas pagal tokią formulę:
L= LT/EĮ*100%≥30%
L – likvidumas;
LT – banko likvidus turtas;
EĮ – banko einamieji įsipareigojimai. [14]
Banko likvidus turtas (aktyvai):
 Pinigai ir proginės monetos;
 Iki pareikalavimo ir terminuotos lėšos (išskyrus privalomąsias atsargas užsienio valiuta), iki kurių grąžinimo datos liko ne daugiau kaip mėnuo, centriniuose bankuose;
 LR Vyriausybės, Lietuvos banko ir kitų valstybių bei centrinių bankų išleisti (ilgalaikiai ir trumpalaikiai) vertybiniai popieriai;
 Lėšų iki pareikalavimo grynoji vertė ir terminuotieji indėliai, iki kurių grąžinimo datos liko ne daugiau nei mėnuo, antriniuose bankuose ir kitose kredito bei finansų įstaigose, išskyrus įkeistas lėšas;
 50 proc. paskolų, iki kurių grąžinimo datos liko ne daugiau kaip mėnuo, grynoji vertė;
 Išperkamosios nuomos įmokos, numatomos gauti artimiausią mėnesį;
 Indėlių sertifikatai – iki pareikalavimo ir terminuotieji, iki kurių grąžinimo datos liko ne daugiau negu mėnuo;
 VVP bankams restruktūrizuoti, iki kurių išpirkimo datos liko ne daugiau kaip mėnuo;
 Kiti skolos vertybiniai popieriai, iki kurių išpirkimo datos liko ne daugiau kaip mėnuo;
 50 proc. nuosavybės vertybinių popierių, įtrauktų į nacionalinės vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos sąrašą;
 Lėšos tranzitinėse sąskaitose iki pareikalavimo ir lėšos, iki kurių pervedimo liko daugiau negu mėnuo;
 Sukauptų pajamų, iki kurių gavimo datos liko ne daugiau kaip mėnuo, grynoji vertė.
Skaičiuojant likvidumo normatyvą iš LT (likvidaus turto) atimama:
 Trijų didžiausių banko indėlininkų indėlių suma, viršijanti banko likvidų turtą;
S=DI – LT; DI – trijų didžiausių banko indėlininkų indėlių suma;
 Paslaugos indėliai;
 Tranzitinių sąskaitų įsipareigojimai iki pareikalavimo bei įsipareigojimai, iki kurių įvykdymo liko ne daugiau kaip mėnuo.
Banko einamieji įsipareigojimai (pasyvai):
 Įsiskolinimai iki pareikalavimo ir terminuoti įsiskolinimai, iki kurių grąžinimo dienos liko ne daugiau nei mėnuo, centriniam bankui, antriniams bankams, kitiems bankams ir kitoms kredito bei finansų įstaigoms;
 Įmonių ir organizacijų terminuotieji indėliai bei akredityvai, iki kurių grąžinimo datos liko ne daugiau nei mėnuo, ir indėliai, kurių grąžinimo terminas jau praėjęs;
 70 proc. gyventojų terminuotųjų indėlių;
 Klientų sąskaitų likučiai banke ir indėliai iki pareikalavimo;
 Išleisti indėlių sertifikatai iki pareikalavimo bei terminuotieji sertifikatai, iki kurių išpirkimo datos liko ne daugiau negu mėnuo;
 Specialieji ir skolinimosi fondai, iki kurių grąžinimo datos liko ne daugiau nei mėnuo arba grąžinimo terminai jau praėję;
 Išleisti skolos vertybiniai popieriai, iki kurių išpirkimo datos liko ne daugiau kaip mėnuo arba kurių išpirkimo terminas jau praėjęs;
 Apmokėtas, bet neįregistruotas akcinis kapitalas;
 Kiti įsiskolinimai iki pareikalavimo, taip pat įsiskolinimai, iki kurių apmokėjimo liko ne daugiau kaip mėnuo arba kurių apmokėjimo terminas jau praėjęs;
 Rezervai, iki kurių išmokėjimo datos liko ne daugiau negu mėnuo arba išmokėjimo terminas jau praėjęs;
 Subordinuotosios paskolos, iki kurių grąžinimo datos liko ne daugiau kaip mėnuo arba kurių grąžinimo terminas jau praėjęs;
 Nebalansiniai įsipareigojimai, galintys padidinti banko turtą, iki kurių įvykdymo liko ne daugiau kaip mėnuo.
Bankai privalo kiekvieną dieną užtikrinti pakankamą likvidaus turto (aktyvų) sumą einamiesiems įsipareigojimams įvykdyti.
Likvidumas leidžia bankui:
 Vykdyti savo įsipareigojimus, o tai lemia indėlininkų ir kitų kreditorių pasitikėjimą;
 Patenkinti paskolų paklausą, t.y. suteikia galimybę lanksčiau reaguoti į pokyčius rinkoje bei didinti savo konkurencinį pranašumą, pritraukiant bankui reikšmingų klientų;
 Išvengti nuostolingo aktyvų pardavimo;
 Likvidumas apriboja premijos už kredito riziką dydį skolinantis rinkoje (patikimas bankas esant reikalui gali skolintis pigiau negu kiti bankai);
 Mažina poreikį papildyti likvidžias lėšas iš brangių finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, centrinio banko paskolų;
 Įgalina atlikti einamuosius mokėjimus kitoms banko reikmėms (tarkim, darbuotojų atlyginimams išmokėti, ūkinėms reikmėms);
 Likvidieji aktyvai bent iš dalies apdraudžia nuo palūkanų normos kitimo rizikos (likvidieji aktyvai, kaip ir trumpalaikiai įsipareiogojimai, iš kurių daugiausia finansuojama banko veikla, yra jautrūs palūkanų normos pokyčiams);
 Sudaro sąlygas spekuliuoti iš rinkos palūkanų normų kitimo;
 Laimėti laiko kitų banko finansinių problemų sprendimui.
1.4 Kredito rizika
Kredito rizika – tai skolos ir palūkanų negrąžinimo rizika. Kredito rizika gali būti apibūdinta kaip skolininko neapibrėžtumo problema. Visad gali atsitikti taip, kad skolininkas neturės galimybės įvykdyti savo įsipareigojimų grąžinti skolą pagal sutartas sąlygas. Tokia situacija gali kilti dėl:
o Skolininko negebėjimo, nenumatytų aplinkybių sukurti reikiamus pinigų srautus;
o Užstato, garantijų ar laidavimo ateities vertės neapibrėžtumo;
o Skolininkui praradus reputaciją. [13]
1.5 Maksimali paskolos suma vienam skolininkui
Skaičiuojant maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvą, paskolos ir kiti su paskolos gavėju susijusių asmenų įsipareigojimai yra konsoliduojami į vieną paskolą. Paskolos grynoji vertė apskaičiuojama iš paskolos atėmus jai sudarytus specialiuosius atidėjimus. Maksimali paskolos suma neturi viršyti 25 proc. banko kapitalo.
Nagrinėdami kliento paskolos, garantijos ar laidavimo prašymus ir siekdami neviršyti nustatyto maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvo, komerciniai bankai privalo reikalauti iš paskolos gavėjo informacijos, leidžiančios nustatyti su paskolos gavėju susijusius asmenis.
Į maksimalios sumos vienam skolininkui normatyvo apskaičiavimą įtraukiama:
 Paskolos bankams – tarpbankinės paskolos litais ir valiuta, suteiktos ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų;
 Paskolos finansų institucijoms;
 Suteiktos paskolos – juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, litais ir valiuta, taip pat banko diskontuoti vekseliai;
 Kliento skola bankui už įvykdytą garantiją (laidavimą) – įtraukiamas visas kliento įsiskolinimas litais ir valiuta;
 Banko garantijos ir laidavimai – įtraukiamos visos banko suteiktos garantijos ir laidavimai litais ir valiuta;
 Banko įsipareigojimai suteikti paskolą – įtraukiami neatšaukiami banko įsipareigojimai suteikti kredito liniją klientui.
Normatyvas apskaičiuojamas:
N= PGV/BK*100%≤25%
PGV – paskolos grynąja verte;
BK – banko kapitalas, apskaičiuojamas pagal kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles.

LR bankai šį normatyvą skaičiuoja nuolat ir pateikia (kas mėnesį) Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui. Kas ketvirtį bankai sudaro ir pateikia minėtam departamentui paskolų, kurios savo grynąja verte viršija 10 proc. banko kapitalo, sąrašą.
Bankas gali skolinti su banku susijusiems asmenims ne daugiau kaip 10 proc. banko kapitalo.
Su banku susiję asmenys:
 Banko ir jo antrinių bankų bei jo įmonių akcijų paketo savininkai, jų sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose minėti asmenys tiesiogiai ar/ir netiesiogiai įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 proc. nuosavo kapitalo;
 Banko ir jo antrinių bankų bei įmonių tarybų ir valdybų nariai, revizoriai, administracijos ir filialų vadovai bei jų sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose minėti asmenys tiesiogiai ar/ir netiesiogiai įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 proc. nuosavo kapitalo.
Lietuvos bankas yra nustatęs tvarką, pagal kurią yra pateikiama informacija apie su banku susijusiems asmenims išduotas paskolas.
Be šių anksčiau minėtų normatyvų, Lietuvos bankas dar numato privalomąsias atsargas, kurias komerciniai bankai privalo laikyti Lietuvos banke (jos beprocentės). Šios atsargos yra Lietuvos banko pinigų politikos instrumentas, padedantis reguliuoti pinigų pasiūlą ir bankų sistemos likvidumą.
1.6 Sisteminė rizika
Kalbant apie riziką bankų sektoriuje reikia paminėti ir sisteminės rizikos lygio bankų sektoriuje vertinimo ir kontrolės klausimą.
Lietuvos bankas šį klausimą sprendžia, kai turi priimti sprendimą dėl sisteminės rizikos Lietuvos bankų sektoriuje padidėjimo, atsirandančio dėl bankų reorganizavimo ar įsigijimo (toliau – susijungimo).
Sisteminės rizikos valdymas numato agreguotą rizikų valdymą, t.y., kai kiekviena rizikos rūšis yra tinkamai valdoma visos bankų sistemos mastu, sisteminės rizikos tikimybė yra minimali.
Sisteminės rizikos valdymo aspektas – tai bankų koncentracijos lygio įvertinimas, kadangi koncentracijos įtaka sisteminei rizikai ir konkurencijai finansų rinkoje yra ypač didelė. [3]
Sisteminės rizikos lygis nustatomas lyginant šiuos banko (bankų) rodiklius su atitinkamais viso Lietuvos banko sektoriaus rodikliais:
1. banko turtą;
2. banko paskolas rezidentams, išskyrus paskolas kredito ir finansų institucijoms;
3. rezidentų indėlius banke, išskyrus kredito ir finansų institucijų indėlius.

Lietuvos bankas nepritaria bankų susijungimui, jeigu dėl to bent pagal vieną iš nurodytų rodiklių apskaičiuota dalis viršys šias sisteminės rizikos lygio Lietuvos bankų sektoriuje ribas:
 besijungiančių bankų dalis viršys 40 procentų;
 keturių po susijungimo didžiausių bankų dalis padidės daugiau kaip 7,5 procentinio punkto.
2001 m. Lietuvos banko valdyba patvirtino Elektroninės bankininkystės rizikos stebėjimo ir valdymo bendrąsias nuostatas. Šiuo dokumentu bankai įpareigoti pagal savo technines galimybes ir teikiamų elektroninės bankininkystės paslaugų apimtį sukurti patikimą šios naujos veiklos srities rizikos stebėjimo ir valdymo sistemą. Nuostatose reglamentuoti pagrindiniai elektroninės bankininkystės saugumo kontrolės aspektai, banko elektroninės bankininkystės išorinių ryšių ir priklausomybės nuo trečiųjų šalių priežiūros sistemos sukūrimas, priemonės, garantuojančios informacijos konfidencialumą, sandorių, įrašų ir informacijos vientisumas bei kliento tapatybės nustatymo metodai.

2. DARBO METODAI IR PRIEMONĖS

Kursinis darbas buvo rašomas remiantis knygomis, priėjimu prie interneto, LR Banko įstatymu, AB SEB Vilniaus banko ir grupės finansine atskaitomybe.
Darbe naudoti metodai:
1. Dar prieš rašant darbą buvo panaudotas mintinės analizės metodas, atliekamas abstrakčiomis sąvokomis ir sprendimais. (Reikėjo nuspręsti kokie bus naudojami terminai, sąvokos)
2. Renkant medžiagą darbui, analizuojant duomenis naudojau duomenų analizės metodu.
3. Visuotinio pažinimo metodas buvo panaudotas darbo tikslo nustatymui, uždavinių formavimui, informacijos rinkimui ir analizei, duomenų apibendrinimui.
5. Apibendrinimo metodas panaudotas medžiagai grupuoti ir išdėstyti pagal konkrečią jos reikšmę.
6. Siekiant susikonkretizuoti ties esminiais darbo bruožais, atskleisti esmę naudojamas abstrakcijos metodas
7. Indukcijos metodas – juo remiantis buvo suformuluotos galutinės darbo išvados.
8. Naudoti modeliavimo grafiniai metodai diagramoms atvaizduoti.

2.1 AB SEB Vilniaus bankas pristatymas
Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Informacija tel.: 1528, (8 ~ 5) 268 2800
E. paštas info@seb.lt
Banko sąskaita LT74 7044 0630 0000 0022
Banko kodas 70440
Įmonės kodas 112021238 Juridinių asmenų registre
PVM kodas LT120212314
SWIFT kodas BIC CBVI LT 2X
Telex 261601 VILBK LT
150 metų rinkoje veikiančios Šiaurės Europos finansų įmonių grupės SEB narys SEB Vilniaus bankas yra didžiausias Lietuvos komercinis bankas, teikiantis visas bankininkystės paslaugas privatiems ir verslo klientams bei finansų įstaigoms. SEB Vilniaus bankas pirmauja svarbiausiose šalies bankų paslaugų rinkose ir aptarnauja 981 tūkstantį klientų visoje Lietuvoje. SEB Vilniaus banko grupę Lietuvoje sudaro AB SEB Vilniaus bankas, šalyje turintis 67 klientų aptarnavimo padalinius, ir šešios bendrovės: UAB “SEB VB gyvybės draudimas”, UAB “SEB VB investicijų valdymas”, UAB “SEB VB lizingas”, UAB “SEB VB nekilnojamasis turtas”, UAB “SEB VB rizikos kapitalo valdymas”, UAB “SEB Vilfima”.
SEB Vilniaus bankas (anksčiau – AB Vilniaus bankas) buvo įkurtas 1990 metų kovo 2 dieną ir yra vienas iš komercinės bankininkystės Lietuvoje pradininkų, nuo savo veiklos pradžios diegęs naujas bankų paslaugas, skatinęs šalies bankininkystės plėtrą ir daręs ženklią įtaką bankų rinkai. Būdamas SEB grupės dalimi, SEB Vilniaus bankas ypač daug dėmesio skiria universalioms ir pagal individualius klientų poreikius kuriamoms finansų paslaugoms, e. bankininkystei, ilgalaikiams ryšiams su klientais.
Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ yra patvirtinusi SEB Vilniaus banko ilgalaikio skolinimosi reitingą A investicinio lygio. Tai vienintelis šalies bankas, priklausantis tarptautinių vertybinių popierių tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemai „Euroclear“. SEB Vilniaus banko veiklos rezultatus yra aukštai įvertinę tarptautiniai bankininkystės leidiniai ir autoritetingos institucijos: 2005 metais geriausio banko vardą Lietuvoje suteikė leidiniai „Global Finance“, „Euromoney“, „Deutsche Bank“. Banke įdiegta tarpuskaitos sistema LITAS ir tarptautinis sąskaitos numerio formatas IBAN.
Šiandien SEB Vilniaus banko grupėje dirba 1 901 specialistas. SEB Vilniaus banko grupė įsitvirtinusi Lietuvos kreditų, investicinių fondų, investicinio gyvybės draudimo rinkų lyderės pozicijose, ji pirmauja šalies akcijų prekybos, vertybinių popierių saugojimo ir trečiosios pakopos pensijų fondų rinkose.

Seb Vilniaus bankas siūlo labai didelį paslaugų asortimentą. Yra platus paslaugų pasirinkimas. Bankas stengiasi suteikti visas galimas paslaugas ir patenkinti visus savo klientų poreikius.
Bankas teikia šias paslaugas:
1. Sąskaitos ir mokėjimai: banko sąskaita, tiesioginis debetas, periodinis pinigų pervedimas, vietinis pinigų pervedimas, tarptautinis pinigų pervedimas, lėšų gavimas iš užsienio, čekiai ir IBAN.
2. Mokėjimo kortelės: debeto ir kredito kortelės.
3. Taupymas ir investavimas: indėliai, su akcijomis susietos obligacijos, dvejopo pelno investiciniai lakštai, investicinai fondai ir vertybiniai popieriai.
4. Kreditai: būsto kreditas, kaupiamasis būsto kreditas, vartojimo kreditas, didelių galimybių kreditas, atvirkštinis atpirkimo sandoris (RE-REPO) ir kreditai namų bendrijoms.
5. Lizingas: lengvieji automobiliai, krovininis transportas, specialioji technika, įranga ir nekilnojamasis turtas.
6. Pensijų fondai: antrosios pakopos pensijų fondai ir trečiosios pakopos pensijų fondai.
7. Draudimas: investicinis gyvybės draudimas, VIP investicinis gyvybės draudimas, vaikų draudimas, studijų draudimas, mišrusis gyvybės draudimas, gyvybės ir kritinių ligų rizikos draudimas ir pensinis draudimas.
8. E. Bankininkystės paslaugos: paslaugos internetu, telefonu, mobiliuoju telefonu (wap.seb.lt), prekyba vertybiniais popieriais internetu ir e. prekyba.
9. Valiutos ir pinigų rinkos: valiutos keitimas, valiutos keitimo sandoriai, valiutų rizikos valdymas, valiutų skaičiuoklė ir palūkanų normos rizikos valdymas.
AB SEB Viniaus banko grupė 2006 m. pasiekė itin gerų rezultatų. 2006m. AB SEB Vilniaus banko grupė uždirbo 288,2 mln. litų, tai yra net 93,3 proc.daugiau negu 2005 m. Veiklos rezultatų pagėrėjimą lėmė:
1. padidėję komisiniai mokesčiai,
2. veiklos efektyvumo garantijos,
3. bankų uždirbtų palūkanų pajamos,
4. gavo pakankamai ženklias pajamas iš investicijų,
5. augo pajamos iš valiutų keitimo.

3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
AB SEB grupės ir Vilniaus banko rizikos valdymo įvertinimas
3.1 Kapitalo pakankamumas
4 lentelė. 2006 metų kapitalo pakankamumo dinamika.

Grupė Bankas
2005 m. gruodžio 31 d.
2006 m. kovo 31 d.
2006 m. birželio 30 d.
2006 m. rugsėjo 30d.
2006 m. gruodžio 31 d. 8,37 %
8,66 %
8,61 %
8,13 %
9,36 % 8,16 %
8,47 %
8,56 %
8,45 %
10,16 %

1 paveikslas. 2006 metų kapitalo pakankamumo dinamika.

Grafike matyti kaip per metus kito kapitalo pakankamumo rodiklis. Pagal SEB grupės kapitalo politiką kapitalo pakankamumo dydis turi būti 8,5 – 9 proc., šiek tiek didesnis negu reikalaujamas mažiausias rodiklis, ir kuris padėtų efektyviai įgyvendinti verslo tikslus. Taigi SEB grupes ir banko kapitalo dydžiai atitinka SEB grupės kapitalo politiką, kadangi kapitalo dyžio vidurkis per metus grupėje buvo 8,65 proc., o banke – 8,76. Matoma, kad SEB grupei ir bankui kapitalo pakanka, kadangi jis atitinka Lietuvos banko reikalavimą, kad kapitalo pakankamumo rodiklis būtų ne mažesnis arba lygus 8 proc. Kapitalo pakankamumas tiek grupės tiek banko svyruoja gana nedaug. 2006 metų gale kapitalo pakankamumo rodiklis pasiekė tiek grupėje, tiek banke didžiausia procentą per visus metus. O tai yra pagirtina, kadangi, tai rodo, jog bankas ir grupė gali išlaikyti fiksuotus aktyvus, apsaugoti indėlininkus ir kreditorius nuo nelauktų nuostolių, kuriuos gali patirti bankas, taip pat didinti visuomenės pasitikėjimą banku.
3.2 Valiutos rizika
Užsienio valiutos kurso rizika yra apibrėžiama dviem matais: vienos užsienio valiutos atvira pozicija litų išraiška ir bendra atvira valiutų pozicija – didžiausia iš visų ilgų ir trumpų susumuotų atvirų valiutų pozicijų. Užsienio valiutos kurso rizikos matai apima neatidėliotinos kainos bei išankstinių sandorių pozicijas, užsienio valiutos, įskaitant auksą, ateities pozicijas, užsienio valiutos pasirinkimo sandorių delta pozicijas bei kitus balansinius straipsnius. Užsienio valiutos kurso rizikos kontrolė yra užtikrinama atliekant atvirų valiutų pozicijų limitų laikymosi monitoringą.
5 lentelė. Turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta (tūkst. litų).
Grupė Valiuta Kursas Bankas
Pozicija Pozicija procentais nuo kapitalo Pozicija Pozicija procentais nuo kapitalo
(47873)
(118)
(86)
(101)
1251
(1849) (3,06)
(0,01)
(0,01)
(0,01)
0,07
(0,11) JAV doleriai (USD)
Kanados doleriai (CAD)
Rusijos rubliai (RUB)
Estijos kronos (EEK)
Likusios ilgosios pozicijos
Likusios trumposios pozicijos 2,6304
2,2648
0,099708
2,2067
N.d.
N.d. (31546)
(118)
(86)
(151)
829
(2287) (2,13)
(0,01)
(0,01)
(0,01)
0,05
(0,15)
(50027) 3,20 Atvira trumpoji pozicija N.d. (34188) (2,31)
6 lentelė. Turto ir įsipareigojimų, išreikštų kitomis negu litai ir eurai valiutomis, atviroji pozicija tūkstančiais litų 2005 m. gruodžio 31d.:
Grupė Valiuta Kursas Bankas
Pozicija Pozicija procentais nuo kapitalo Pozicija Pozicija procentais nuo kapitalo
(32915)
2996
500
304
33
(614) (3,52)
0,32
0,05
0,03
0,00
(0,06) JAV doleriai (USD)
Kanados doleriai (CAD)
Rusijos rubliai (RUB)
Estijos kronos (EEK)
Likusios ilgosios pozicijos
Likusios trumposios pozicijos 2,6304
2,2648
0,099708
2,2067
N.d.
N.d. (33895)
(3)
500
198
21
(652) (4,10)
(0,00)
0,06
0,02
0,00
(0,07)
(33,529) (3,58) Atvira trumpoji pozicija N.d. (34550) (4,17)

Pagal Lietuvos banko reikalavimus nuo 2004 m. gruodžio 1d. eurų valiuotos pozicija nėra įtraukta skaičiuojant atvirąją užsienio valiutos poziciją.
2006 m. gruodžio 31d. bankas vykdė Lietuvos banko nustatytą atvirosios užsienio valiutos pozicijos reikalavimą.
3.3 Likvidumo rizika
Likvidumo rizika yra tokia rizika, kuri atsiranda dėl to, kad grupė gali nesugebėti laiku įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų arba per tam tikrą laikotarpį už priimtiną kainą finansuoti ar realizuoti savo turto. Grupė laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį, nei Lietuvos banko nustatytasis, likvidumo rodiklį ir mokumo galimybę esant nenumatytoms nepalankioms aplinkybėms. Likvidumo rizkos valdymo sistema įvertina esamų ir būsimų pinigų srautų analizę.
Portfelio litais palūkanų norma 2006 m. buvo 4,93 proc., valiuta 5,07 – 7,16 proc. (2005 metais atitinkamai 5,9 proc. ir 4,2 procento). 2006 m. gruodžio 31 d. lizingo sandorių, kurių palūkanos kintamos, sudarė 91 proc. lizingo portfelio (2005 m. gruodžio 31 d. – 90,3 procentų).
3.4 Kredito rizika

Grupė prisiima kredito riziką, t.y., riziką, kad kita šalis nesugebės sumokėti visos sumos laiku. Rizika yra vertinama pagal kredito ekvivalentus, apskaičiuojamus įvertinus finansinio sandorio tipą. Taikant grupės kredito politiką, vadovaujamasi principu, kad, sudarant bet kokį skolinimosi sandorį, turi būti atliekama kredito analizė. Atsižvelgiant į sandorio kompleksiškumą ir kliento patikimumą, taikomos įvairios kredito rizikos valdymo priemonės.
Grupės kreditai vertinami atskirai, taip pat vertinamas visas portfelis. Vertinamas tų homogeninių kredito grupių, kurių panaši rizikos charakteristika, portfelis: būsto įsigijimo kreditų, vartojimo kreditų, mokamųjų kortelių sąskaitų kredito limitų, smulkių įmonių kreditų. Homogeninių kreditų specialieji atidėjiniai yra sudaromi taikant statistinius metodus pagal homogeninės kredito grupės skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir patirtus nuostolius. Atskirai vertinami skolininkai, pagal įsipareigojimų nevykdymo tikimybę priskiriami atitinkamai rizikos grupei.
3.5 Palūkanų normos rizikos valdymas
Banko vadovybė, valdydama palūkanų normos riziką, vadovaujasi palūkanų normos rizikos spragos ataskaita, pateikta apačioje, kurioje taip pat pateikiama bendra palūkanų normos perkainojimo struktūra pagal terminus. Šioje ataskaitoje pateikti likučiai yra sugrupuoti kitaip negu likučiai, pateikti balanse.
7 lentlė. Bendra palūkanų normos perkainojimo struktūra pagal terminus
2006 m. gruodžio 31d.:
Terminas Iki
1 metų 1 – 3 metai Daugiau nei 3 metai Iš viso:
Turtas
Kreditų grynoji vertė
Skolos vertybiniai popieriai
Tarpbankinių indėlių ir kreditų grynoji vertė
Kitas turtas
Nebalansiniai turto straipsniai
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos

Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai
Kiti įsipareigojimai
Nebalansiniai įsipareigojimai
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos
12107452

420880

1346112
5942
3142423
492553
458907

219681
1795
180858
701172
1171927

31269
2536
166282
13301177
2051714

1597062
10273
3489563

17022809

1353794 2073186 20449789

2906653
5968434
531025
263583

83363
242996
374698
60010

26245

73121
1146082

3016261
6211430
978844
1469675

9669695 761067 1245448 11676210
Spraga 7353114 592727 827738 8773579

8 lentelė. Bendra palūkanų normos perkainojimo struktūra pagal terminus.
2005 m. gruodžio 31d.:
Terminas Iki
1 metų 1 – 3 metai Daugiau nei 3 metai Iš viso:
Turtas
Kreditų grynoji vertė
Skolos vertybiniai popieriai
Tarpbankinių indėlių ir kreditų grynoji vertė
Kitas turtas
Nebalansiniai turto straipsniai
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos

Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai
Kiti įsipareigojimai
Nebalansiniai įsipareigojimai
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos
8030072

882601

821989

449037
228122
571056

207414
1760
224432
211814
387023

15798

83425
8470008
1840680

1045201
1760
756894

10183699

1232784 698060 12114543

2482873
2229729
194626
34701

109591
173940
256282

24224
377340

83425

2616688
2781009
450908
118126

4941929 539813 484989 5966731
Spraga 5241770 692971 213071 6147812
Iš šių lentelių galima matyti, kad viso spraga 2006 metų gale yra didesnė negu 2,5 mln. lt. 2006 metais jautrumas palūkanų normų pokyčiams padidėjo dėl didesnio palūkanų normų pokyčiams jautraus turto ir įsipareigojimų neatitikimo, kurį lėmė smarkiai padidėjęs skolinimosi mastas.
9. lentelė. Banko jautrumas palūkanų normų pokyčiams, kuomet pajamingumo kreivė l ygiagrečiai pasislenka 1 procentiniu punktu (mln. litų):

2006 2005
Grynųjų palūkanų pajamų pokyčiui (NII) 44,9 36,3
Akcininkų nuosavybės rinkos vertės pokyčiui (delta 1%) 49,8 48,2

Palūkanų normų rizika yra valdoma prognozuojant rinkos palūkanų normas ir derinant, kad nebūtų turto ir įsipareigojimų neatitikimo pagal perkainojimo terminus. Bankas taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius išmatuoti grupės jautrumą palūkanų normos pokyčiams apskaičiuojant metinių grynųjų palūkanų pokytį (NII) ir akcininkų nuosavybės rinkos vertės grynąjį pokytį (delta 1%), jei pajamingumo kreivė lygiagrečiai pasislenka vienu procentu.
Bankas valdo antrinių įmonių ir grupės palūkanų normos riziką teikdamas antrinėms įmonėms finansavimą ir taikydamas kitas palūkanų normos rizikos valdymo priemones bei procedūras.
10 lentelė. Kreditų klientams grynoji vertė. [11]
Grupė Bankas
2006 2005 2006 2005
1 929 192
11 422 423

1 374 268
7 549 056

Trumpalaikiai kreditai
Ilgalaikiai kreditai

Iš viso kreditų klientams

Nuostoliai dėl sumažėjusios kreditų vertės 1 929 192
11 502 503

13 431 699

(130 522) 1 310 650
7 261 702

8 572 352

(102 344)
13 351 615 8 923 324

(130 522)
(107 946)
13 221 093 8 815 378 Iš viso kreditų klientams grynosios vertės 13 301 177 8 470 008

Iš lentelėje pateiktų duomenų galima sakyti, kad tiek banko, tiek grupės 2006 m. trumpalaikių ir ilgalaikių kreditų grynoji vertė klientams yra ganėtinai didesnė, nei 2005 m. Tai ir kreditų 2006 metais buvo išduota daugiau, nei – 2005 m. Tiesa, bankas ir grupė patyrė ir nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės, kurie 2006 m buvo didesni. Bet juk ir kreditų buvo išduota daugiau, tai tie nuostoliai palyginti nėra dideli.
AB SEB Vilniaus banko teikiamų trumpalaikių kreditų litais įmonėms palūkanos 2006 metais svyravo nuo 1,3 proc. iki 11 proc. (nuo 2,58 proc. iki 10,50 proc. 2005 metais) ir nuo 1,5 proc. iki 11,28 proc. kreditų užsienio valiuta (nuo 2,96 proc. iki 8,91 proc. 2005 metais). Ilgalaikių kreditų litais palūkanos svyravo atitinkamai nuo 0,7 proc. iki 15 proc. (nuo 2,47 proc. iki 12,11 proc. 2005 metais) ir nuo 1 proc. iki 12,33 proc. kreditų užsienio valiuta (nuo 2,18 proc. iki 6,65 proc. 2005 metais).
2006 m. gruodžio 31 d. kreditai, kurių palūkanos kintamos, sudarė 78 proc. banko kreditų portfelio (2005 m. gruodžio 31 d. – 79 procentus).

11 lentelė. Kreditų pagal ūkio šakas ir sektorius grynoji vertė.
Grupė Bankas
2006 2005 2006 2005
17 478
4 953

31 019
37 827

(2)

Bankai
Kiti finansų tarpininkai

Nuostoliai dėl kredito įstaigoms ir finansų institucijoms išduotų kreditų sumažėjusios vertės 17 478
919 069

– 205 752
590 984


22 431 68 844 Iš viso kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms grynoji vertė 936 547 796 736
2 126 208
2 666 815
2 143 330
329 574
749 217
403 341
316 137
148 011
140 792
4 735
4 162
8 799
4 310 494 1 769 731
1 707 011
1 415 263
347 363
450 565
273 637
342 784
109 362
91 064
5 562
2 695
10 697
2 397 590 Didmeninė ir mažmeninė prekyba
Apdirbamoji pramonė
Nekilnojamasis turtas
Komunalinių paslaugų sektorius
Statyba
Transportas ir ryšiai
Vyriausybės ir savivaldybių paslaugos
Žemė ūkis, medžioklė, miškininkystė
Viešbučiai ir restornas
Švietimas
Kasyba ir karjerų eksplotavimas
Sveikatos apsauga
Kita
Iš viso kreditams klientų

Nuostoliai dėl kreditų kliento sumažėjimo vertės 2 117 170
2 666 815
2 234 928
329 574
749 217
403 341
316 137
148 011
140 792
4 735
4 162
8 799
4 308 018 1 678 988
1 651 626
1 498 441
333 184
444 185
272 659
342 751
108 282
90 866
5 562
2 695
10 206
2 132 907
13 351 615

(130 522) 8 923 324

(107 946) 13 431 699

(130 522)

8 572 352

(102 344)
13 221 093 8 815 378 Iš viso kreditų klientams grynosios vertės 13 301 177 8 470 008

Didžiausią kreditų klientams grynąją vertę sudaro įmonės, užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba, o mažiausią – kasyba ir karjerų eksplotavimu. Taigi auganti kreditų grynoji vertė rodo pelno augimą iš palūkanų, tačiau išlieka ir rizika dėl kredito ir palūkanų negražinimo.

Išvados

Kiekvienas bankas ar kokia kita institucija, ar tai įmonė susiduria su rizika. Tačiau bankui su rizika tenka susidurti ir kovoti kiekvieną dieną. Tam, kad tos rizikos išvengtų, tiksliau, kad ją sumažintų, nes rizikos visiškai išvengti negalima. Bankas laikosi Lietuvos banko nustatytų banko veiklos riziką ribojančių normatyvų.
Taigi, kapitalo pakankamumo normatyvas rodo, tai, kaip bankas gali išlaikyti fiksuotus aktyvus, apsaugoti indėlininkus ir kreditorius nuo nelauktų nuostolių, kuriuos gali patirti bankas, jeigu nepakaks kapitalo, taip pat didinti visuomenės pasitikėjimą banku.
Užsienio valiutų rizika, kurią lemia valiutų kursų svyravimai. Tarkim, jeigu bankas vengs dalyvauti ir prisiimti kitų šalių riziką, susiaurins savo klientams teikiamų paslaugų ratą ir praras dalį pelningos rinkos.
Palūkanų normos rizika lemia susidariusi situacija rinkoje, kuri gali staiga arba netikėtai pakisti ir pakeisti palūkanų normos lygį. Banko mokamos palūkanos už įsipareigojimus gali viršyti banko pajamas už palūkanas duodančius aktyvus. Bankas, kurio aktyvų ir pasyvų struktūra yra artima pagal terminus, bus mažiau rizikingas ir labiau konservatyvus, tačiau ir mažiau pelningas.
Kredito rizika šiuo metu Lietuvoje yra labai svarbi, kadangi labai daug fizinių ir juridinių asmenų ima paskolas, o ši rizika kyla iš klientų nevykdymo savo įsipareigojimų. Kreditų portfelis paprastai yra pats pelningiausias banko aktyvas (turtas), bet kartu ir pats rizikingiausias.
Likvidumo rizika – tai tokia rizika, kai bankui gali nepasisekti ir jis nesugebės gauti pinigų per trumpiausią laikotarpį ir mažiausia kaina savo įsipareigojimams įvykdyti. Likvidumo rizika valdoma vykdant Lietuvos banko nustatytą likvidumo riziką ribojantį normatyvą.
Maksimali paskolos suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 proc. banko kapitalo.
O sisteminės rizikos valdymas numato agreguotą rizikų valdymą, t.y., kai kiekviena rizikos rūšis yra tinkamai valdoma visos bankų sistemos mastu, sisteminės rizikos tikimybė yra minimali.
Taigi visų šių rizikų valdymas ir įvertinimas, bei normatyvų ribojančių banko veiklą laikymasis yra labai svarbus banko veiklai. Nuo to priklauso, ar bankas dirbs pelningai, ar sugebės įvykdyti visus įsipareigojimus, ar nepatirs didelių nuostolių dėl kažkokių operacijų atlikimo ir panašiai.
Šiame darbe buvo įvertinama AB SEB grupės ir Vilniaus banko veikla ir rizika. Ir apibendrindama, galiu pasakyti, kad SEB grupės ir Vilniaus banko pajamos per 2006 m. išaugo beveik dvigubai. SEB grupės ir banko kapitalo dydžiai atitinka SEB grupės kapitalo politiką, kadangi kapitalo dyžio vidurkis per metus grupėje buvo 8,65 proc., o banke – 8,76 proc., o pagal SEB grupės kapitalo pakankamumo politiką turi būti 8,5 – 9 proc. 2006 m. gruodžio 31d. bankas vykdė Lietuvos banko nustatytą atvirosios užsienio valiutos pozicijos reikalavimą.
Grupė laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį, nei Lietuvos banko nustatytasis, likvidumo rodiklį ir mokumo galimybę esant nenumatytoms nepalankioms aplinkybėms. Likvidumo rizkos valdymo sistema įvertina esamų ir būsimų pinigų srautų analizę. Grupė prisiima kredito riziką, t.y., riziką, kad kita šalis nesugebės sumokėti visos sumos laiku. Banko vadovybė, valdydama palūkanų normos riziką, vadovaujasi palūkanų normos rizikos spragos ataskaita. 2006 metais jautrumas palūkanų normų pokyčiams padidėjo dėl didesnio palūkanų normų pokyčiams jautraus turto ir įsipareigojimų neatitikimo, kurį lėmė smarkiai padidėjęs skolinimosi mastas. Tiek banko, tiek grupės 2006 m. trumpalaikių ir ilgalaikių kreditų grynoji vertė klientams yra ganėtinai didesnė, nei 2005 m.
Visi šie rodikliai rodo, kad bankas turi susikūręs sistemą ir kiekvienos rizikos valdymo politiką, kuria vadovaujasi, vykdo visus normatyvus, reikalavimus ir siekia geriausių rezultatų, taip pat siekia ir dar sieks geresnės kokybės, didesnio klientų pasitenkinimo, modernių technologijų pritaikymo banke ir naujų paslaugų kūrimo.

Informacijos šaltinių sąrašas

1. Lietuvos Respublikos Bankų įstatymas
2. Ivaškevičius D. ir Sakalas A.. Bankų vadyba. 1997 m.
3. Jasevičienė F., Ginotienė R., Stankevičienė V., Bankų rizikos: sisteminis požiūris. 2000 m.
4. Jasienė M., Palūkanų normos rizikos valdymas. 1998 m.
5. Katkus V., Šiuolaikinės bankininkystės principai. 2000 m.
6. Mayer T., Duesenberry S. J. ir Aliber R., Pinigai, bankai ir ekonomika.1990 m.
7. Martinkus B., Žilinskas V., Ekonomikos pagrindai. Kaunas. 1997 m.
8. Prieiga per internetą
9. Prieiga per internetą
10. Prieiga per internetą
11. Prieiga per internetą
12. Rutkauskas A. Finansų rinkos ir institucijos. Vilnius. 1998 m.
13. Urniežius R., Rizika. 2001 m.
14. Vaškelaitis V., Pinigai: Komercinai bankai ir jų rizikos valdymas. 2003 m.
15. Vaškelaitis V., Pinigai: Centriniai bankai ir jų funkcijos. 2006 m.

Leave a Comment