LIETUVOS MAŠINŲ IR PRIETAISŲ PRAMONĖ

LIETUVOS MAŠINŲ IR PRIETAISŲ PRAMONĖ

Rašto darbas

KLAIPĖDA, 2006 m.ĮVADASLietuvos mašinų ir prietaisų pramonė apima metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, transporto priemonių, elektrotechnikos ir elektronikos gamybą. Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonė sukuria nemaža apdirbamajai pramonei tenkančio Lietuvos BVP dalį. Šio darbo tikslas yra supažindinti su Lietuvos mašinų ir prietaisų pramone bei jos asociacija. Darbo apie Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonę uždaviniai:1. Supažindinti su trumpa Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonės istorija.2. Pateikti daugiau informacijos apie Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonę, t.y. apie jos vietą apdirbamojoje pramonėje, taip pat apie jos struktūrą, gaminius.3. Supažindinti su Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonės įmonių asociacija (Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija).

DĖSTYMASLietuvos mašinų ir prietaisų pramonė Lietuvoje spartus mašinų ir prietaisų pramonės vystymasis prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo. Devinto dešimtmečio pabaigoje ši pramonės šaka užėmė pirmaujančią vietą respublikos pramonėje. Ji gamino apie 1/4 visos pramonės produkcijos, joje dirbo apie 20% pramonėje dirbančių žmonių. Sparčiausiai augo prietaisų, elektronikos, elektrotechnikos, staklių gamybos pramonė, vystėsi žemės ūkio mašinų gamyba.Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvusi gana stipri mašinų ir prietaisų gamybos pramonė, dėl rinkų pasikeitimo, nepakankamo technologinių lygmenų ir kitų priežasčių nesugebėjo prisitaikyti prie naujų konkurencinių sąlygų ir patyrė didelį nuosmukį, dalis stambių įmonių bankrutavo.Pastaruoju metu, mašinų ir prietaisų pramonės šakoje vyksta pozityvūs pasikeitimai. Per paskutiniuosius metus produkcijos gamybos augimo tempai yra didesni negu kitų pramonės šakų. Lyginant su dauguma Europos šalių, mašinų ir prietaisų pramonė turi konkurencinį pranašumą darbo jėgos kaštų prasme, todėl perspektyvoje ji galės sėkmingai konkuruoti šioje srityje su Europos šalimis. Tačiau maži darbo jėgos kaštai ir esami dideli gamybiniai pajėgumai nėra pakankama konkurencingumo prielaida. Šios šakos pramonės konkurencingumui didinti reikia spartinti inovacinę veiklą, užsienio investicijų pritraukiamumą, kas leistų finansuoti naujų technologijų diegimą, įmonių modernizmą ir jų plėtimąsi, įsisavinant naujas rinkas.

Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonės įmonių asociacijos prezidentas Vaclovas Šleinota

Apie Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonęTrumpa istorija Metalo apdirbimas Lietuvoje prasidėjo 16 a., kai iš vietinės geležies rūdos buvo liejamos patrankos, bažnyčių varpai.19 amžiaus viduryje jau pradėjo steigtis nedidelės mechaninės įmonės, gaminančios žemės ūkio padargus, garo mašinas laivams įvairius įrankius. Buvo gaminami geros kokybės dalgiai. Rusijoje jie buvo labai vertinami ir vadinami „litovka“.Sparti mašinų ir prietaisų pramonės šakos plėtra buvo apie 20 a. vidurį, kada Lietuva būdama Sovietų sąjungos sudėtyje trumpam gavo ekonominį savarankiškumą.Tenka apgailestauti kad ir tuo metu tik labai maža produkcijos dalis buvo tiekiama už sovietinės rinkos ribų.Lietuvai atgavus Nepriklausomybę (1991m.) ir ženkliai silpnėjant NVS rinkos perkamajai galiai gana daug įmonių nesugebėjo persiorientuoti darbui kitose rinkose ir bankrutavo. Dėl ko gerokai susilpnėjo buvę gana stiprios radioelektronikos, elektros mašinų, metalo apdirbimo staklių, žemės ūkio mašinų gamybos. O ir visa mašinų ir prietaisų pramonė užleido pirmaujančias pozicijas maisto ir tekstilės pramonės šakoms.Nuo 1995m.ši pramonės šaka pradėjo atsigauti.Plačiau apie Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonę

Mašinų ir prietaisų pramonės vieta Lietuvos apdirbamojoje pramonėje Lentelė 1 Proc. Pagal sukuriamą BVP 2000m. 2003m. Pagal parduotą produkciją 2000m. 2003m. Pagal lietuviškos prekių eksportą 2000m 2003m.Apdirbamoji pramonė 100 100 100 100 100 100Maisto ir gėrimų 23,0 20,5 24,6 21,7 11,2 12,1Mašinų ir prietaisų 16,2 18,9 13,8 16,1 11,1 19,4 Medienos baldų , popieriaus 12,7 16,2 9,2 11,9 12,5 14,1Aprangos, tekstilės,odos gaminių 19,6 15,7 16,4 12,8 22,0 16,5Chemijos, plastikų,gumos 8,9 10,5 8,3 9,4 8,7 7,9Rafinuoti naftos produktai 9,5 9,5 19,8 20,0 25,7 24,2Kitų produktų 10,1 8,7 7,9 8,1 7,8 5,8

Gamybos koncentracija Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonėje veikia apie 800 įmonių, jose užimta apie 41 tūkstantį dirbančiųjų. Bendra metinė parduotos produkcijos apimtis 2003m siekė apie 4000 mln.Lt , gautas pelnas prieš apmokestinimą siekė apie 330 mln. Lt .

Apie 60 proc. produkcijos pagamina ir parduoda stambios įmonės (per 250 darbuotojų), joms teko apie 53 proc. šakos dirbančiųjų. Lentelė 2

Stambių įmonių skaičius Darbuotojų dalis proc. Pajamų dalisproc.MPP 24 52,7 59,7Metalo gaminių 2 9,7 13Mašinų ir įrangos 6 36 50Elektronikos 4 83 88Elektrotechnikos 4 85 76Prietaisų 4 60 53Transporto priemonių 4 75 83

Vidutinėse įmonėse (nuo 50 iki 250 darbuotojų) užimta apie 28 proc. personalo, jose pagaminama 24 proc. šakos produkcijos.

MPP sektorių struktūra – 2003m. ir plėtra Lentelė 3 Proc. Lentelė 5 Pagal pridėtinę vertę Pagal parduotą produkciją Eksportuojama dalisMPP 100 100 60Metalo gaminių 18 15,2 29Mašinų ir įrangos 20 18,8 60,6Elektronikos 21,3 26 79,7Elektrotechnikos 15,4 17,6 81,4Prietaisų 7,1 6,6 55,3Transporto priemonių 15,3 12,4 86Metalo laužo perdirbimo 2,9 3,2 n.d.

Pastaruoju laiku sparčiausiai augo šie MPP sektoriai:

Pardavimo indeksai proc. 2003m 2004m.I pusmetisElektrotechnikos 157,9 132,6Metalo gaminių 157,4 146,3Elektronikos 135,5 151,3Mašinų ir įrangos 103,0 115,6 Pirmųjų 3-jų sektorių augimo tempai buvo didžiausi apdirbamojoje pramonėje.Ką gaminame ir parduodameMetalo gaminių Ketaus liejiniai ir nepertraukiamo liejimo strypai ir kiti profiliai iki 350 mm skersmens; vielos gaminiai; nerūdijančio plieno talpos; štampai, presformos, litformos; metalinės baldų dalys; grąžtai ir frezos metalui ir medžiui; geležinkelio iešmai; balionai dujoms; mažos ir vidutinio dydžio mašinų detalės. Pagrindinės eksporto prekės- ketaus liejiniai, nerūdijančio plieno talpos, metalinės baldų dalys, mašinų detalėsMašinų ir įrangos Buitiniai šaldytuvai ir šaldikliai; metalo ir medžio apdirbimo staklės; įrengimai maisto pramonei; skalbimo mašinos; vyniojimo ir spausdinimo mašinos; patalpų šildymo ir vėdinimo įrenginiai; žemės ūkio mašinos; autokompresoriai. Pagrindinės eksporto prekės – šaldytuvai ir šaldikliai, frezavimo staklės, patalpų šildymo įrenginiai, autokompresoriai.Elektronikos Televizoriai ir jų komponentai, kaip kineskopai, atlenkimo sistemos, transformatoriai; puslaidininkiniai prietaisai; telekomunikacijos įrenginiai ; energijos apskaitos ir reguliavimo prietaisai ir kiti specialios paskirties prietaisai gaminami mažais kiekiais. Pagrindinės eksporto prekės – kineskopai , atlenkimo sistemos , televizoriai, Elektrotechnikos Laidų komplektai automobiliams ; emaliuoti ir montažiniai laidai; elektros skirstymo įrenginiai; maži elektros varikliai; elektros instaliacijos gaminiai.

Pagrindinės eksporto prekės – laidų komplektai automobiliams, maži elektros varikliai.Prietaisai Lazeriai ir lazeriniai prietaisai moksliniams tyrimams; ilgio ir kampo atskaitymo sistemos; medicininiai prietaisai; skysčių ir elektros skaitikliai Pagrindinės eksporto prekės – lazeriai, kvėpavimo sistemos, ilgio ir kampo atskaitymo sistemų skalės.Transporto priemonių Statomi ir remontuojami laivai, jachtos; remontuojami malūnsparniai; gaminami aukštos klasės sklandytuvai; dviračiai; automobilinės priekabos. Pagrindinės eksporto prekės – laivai ,dviračiai, sklandytuvaiStambiausios MPP įmonės pagal pardavimus mln .LtLentelė 4

Įmonė Produkcija 2000 2001 2002 2003Ekranas Kineskopai 439 434 422 462SY Wiring Techn Laidai automobiliams 214 216 278 476Snaigė Šaldytuvai 137 198 250 278Vilniaus Vingis Atlenkimo sistemos 120 138 152 128Baltijos laivų st. Laivai 115 88 80 84Vakarų laivų g. Laivai 111 127 138 86Baltik Vairas Dviračiai 110 131 142 131Šiaulių Tauro televizoriai Televizoriai 80 62 118 215

Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonės įmonių asiociacija2006 m. vasario 8 d. Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonės įmonių asociacijos visuotinis narių susirinkimas vienbalsiai patvirtino naują įstatų redakciją. Įstatuose įtvirtintas naujas Asociacijos pavadinimas – Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA.Patvirtinus įstatus suformuoti nauji valdymo organai, patvirtinti komitetai, išrinkti jų pirmininkai. Asociacijos prezidentu išrinktas Vaclovas Šleinota, AB „Vilniaus Vingis“ generalinis direktorius. Asociacijos viceprezidentais išrinkti – V. A. Gapšys, Ministro Pirmininko patarėjas; S. Bondarev, AB „Astra“ generalinis direktorius, Metalo ir mašinų komiteto pirmininkas; H. Mykolaitis, Asociacijos LINPRA direktorius. Pagal įstatus Asociacijos prezidiumą sudaro 15 narių: prezidentas, viceprezidentai, komitetų pirmininkai ir kiti. Asociacijos prezidento teikimu Prezidiumo nariais išrinkti: A. Barakauskas, UAB „Brown & Sharpe Precizika“ generalinis direktorius; S. Gailūnas, AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius; A. Gribačiauskas, AB „Vienybė“ generalinis direktorius, Socialinio dialogo komiteto pirmininkas; K. Jasiūnas, UAB „Ekspla“ generalinis direktorius, Mokslo ir inovacijų komiteto pirmininkas; R. Klupšas, UAB „Panevėžio Aurida“ generalinis direktorius; A. Kovas, UAB „VAE Legetecha“ generalinis direktorius; G. Kvietkauskas, UAB „Arginta“ gamybos direktorius, Profesinio rengimo ir kompetencijos ugdymo komiteto pirmininkas;K. Šeputis, Koncerno „Achemos grupė“ Ekonomikos departamento direktorius;

A. Žukauskas, Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto vadovas; R. Žukauskas, UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ generalinis direktorius, Elektronikos ir elektrotechnikos komiteto pirmininkas; E. Žvybas, AB „Ekranas“ generalinis direktorius, Šakos politikos ir verslo ugdymo komiteto pirmininkas.Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (iki 2006 sausio 1 d. Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonės įmonių asociacija) yra nepriklausoma verslo savivaldos organizacija. Tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu ji atstovauja metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės sektoriaus interesus, siekdama padidinti jo konkurencingumą ir internacionalizavimą.Mašinų ir prietaisų pramonė yra didžiausia pagal gaminamą BVP (4,1%) apdirbamosios pramonės šaka, o daugiau kaip pusę šakos BVP gamina Asociacijos narių įmonės.Įkūrimo metai: 1993Narių skaičius: virš 80 (įskaitant beveik visas didžiausias sektoriaus kompanijas)Narystė: Lietuvos pramoninkų konfederacija, ORGALIMEPrezidentas: Vaclovas Šleinota – AB „Vilniaus Vingis“ Generalinis direktoriusVykdantysis direktorius: Dr. Henrikas MykolaitisKartu su partneriais LINPRA atstovauja sektoriaus įmonių interesus, teikdama šias paslaugas:• išsamios sektoriaus duomenų bazės sukūrimas ir palaikymas; • užsienio partnerių ir tiekėjų paieška Lietuvos kompanijoms; • išvykstančių ir atvykstančių verslo misijų organizavimas; • parodų, konsultacijų ir kontaktų mugių organizavimas; • kitų projektų ir iniciatyvų planavimas ir įdiegimas. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija pristato Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonės sektoriaus – metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, transporto priemonių, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės – svarbesnes gamybos, taip pat su ja susijusias paslaugų, mokslo ir mokymo įmones bei institucijas. Šis pramonės sektorius yra didžiausias Lietuvos apdirbamosios pramonės sektorius, 2004 metais sukūręs 20,4 proc. apdirbamajai pramonei tenkančio Lietuvos BVP dalį.Vakarų ir Rytų rinkose yra gerai žinoma sektoriaus produkcija: televizoriai ir jų komponentai, šaldytuvai ir skalbimo mašinos, metalo apdirbimo staklės bei įranga, elektros laidai ir kabeliai, elektros skirstymo, matavimo ir valdymo įranga, lazeriai, maisto pramonės technologinė įranga, jachtos ir jūriniai laivai, autotransporto priemonės ir komponentai, sklandytuvai ir dviračiai, pastatų šildymo įranga, liejiniai, metalo konstrukcijos bei preciziniai metalo gaminiai pagal užsakymus ir daugelis kitų produktų. Pastaraisiais metais Lietuvos mašinų ir prietaisų gamyba sparčiai auga: 2004 m. sektoriaus įmonių parduotos ir eksportuotos produkcijos apimtys išaugo, lyginant su 2000 metais, apie 1,7 karto.
Lietuvoje yra palankios sąlygos sėkmingai plėtoti mašinų ir prietaisų gamybos verslą: stabili politinė, ekonominė ir socialinė situacija, numatomas įsijungimas į eurozoną nuo 2007 metų pradžios, patogi geografinė padėtis, kvalifikuota ir santykinai pigi darbo jėga, išvystyta transporto infrastruktūra, nevisai išnaudotos užsienio investicijų pritraukimo galimybės ir t.t. Pasaulio bankas savo kasmetinėje ataskaitoje „Doing business – 2006” Lietuvos verslo ir investicijų aplinką įvertino aukščiausiai iš visų naujųjų ES narių, skirdama 6-tą vietą tarp visų ES narių ir 15 vietą pasaulio 155 vertintų šalių sąraše.

IŠVADOS2006 m. vasario 8 d. Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonės įmonių asociacijos visuotinis narių susirinkimas patvirtino naują Asociacijos pavadinimą – Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA. Mašinų ir prietaisų pramonė yra didžiausia pagal gaminamą BVP (4,1%) apdirbamosios pramonės šaka. Pasauliniai ekonomikos globalizavimo procesai atneša naujas galimybes bei iššūkius mašinų ir prietaisų pramonei. Efektyvūs verslo informacijos mainai, verslo internacionalizavimas, įsisavinant naujas rinkas ir pritraukiant investicijas, naujų inovatyvių produktų kūrimas ir gamyba, verslo ir inžinerinė įmonių kooperacija – esminės sąlygos, reikalingos sėkmingai verslo plėtotei globalizacijos sąlygomis. Todėl, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos toliau vystyti Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonei

Literatūra

1. Prieiga per internetą 2. Prieiga per internetą 3. Prieiga per internetą