Banko finansinė analizė

TURINYS

Įvadas …………………………………………………………………………………………………………………….31. AB bankas „NORD/LB Lietuva“ charakteristika …………………………………………………….. 1.1. Banko veiklos istorija ………………………………………………………………………………………..1.2. Banko valdyba ………………………………………………………………………………………………….1.3. Banko teikiamų paslaugų spektro analizė ……………………………………………………………..1.4. Pagrindiniai banko konkurentai ir jų veiklos rezultatai …………………………………………..2. AB bankas „NORD/LB Lietuva“ ekonominė aplinkos pasikeitimai, jos įtaka banko veiklai bei ekonominių rodiklių pokyčiai ………………………………………… 2.1. Ekonominės aplinkos Lietuvoje pasikeitimai ir įtaka finansinių institucijų veiklai, pasikeitimų prognozės 2004-2005m………………………………………….2.2. Teisinė aplinka ………………………………………………………………………………………………… 2.3. Banko ekonominių rodiklių pokyčiai per 2002 –2004 metus …………………………………..2.3.1. Pelningumo rodikliai ……………………………………………………………………………………… 2.3.2. Banko rizikos ……………………………………………………………………………………………….. 3. AB bankas „NORD/LB Lietuva“ stipriųjų ir silpnųjų pusių analizė ………………………….. 4. AB Bankas „NORD/LB Lietuva“ suteikti kreditai fiziniams asmenims ……………………..5. AB „NORD/LB Lietuva“ veiklos prognozės …………………………………………………………..5.1. Lietuvos ekonominės plėtros prognozės ………………………………………………………………5.2 Banko 2005 m. pirmojo ketvirčio veikla ……………………………………………………………..Išvados …………………………………………………………………………………………………………………. Literatūros sąrašas …………………………………………………………………………………………………. Priedai …………………………………………………………………………………………………………………..

ĮVADAS

Viena seniausių ir plačiausiai išplėtotų finansinių paslaugų industrijos grandžių – bankininkystė – šiuo metu patiria didelius poslinkius. Bankų veikla tiek išsiplėtė, jog kartais net žodį “bankas” siūloma keisti terminu “finansinių paslaugų institucija”, pabrėžiant šiuolaikinio banko teikiamų paslaugų įvairovę.Finansų institucijos, kaip ir bet kurios pelno siekiančios verslo įstaigos, pagrindinis tikslas yra maksimizuoti savininkų nuosavybę. Tačiau šio tikslo skirtingos institucijos siekia skirtingais būdais, derindami įvairias priemones. Apžvelgiant finansų institucijų valdymo sprendimų spektrą, galima teigti, jog norint efektyviai valdyti šias institucijas būtina turėti žinių bei informacijos iš įvairiu sričių. Vakarų šalių bankininkystės sistemos naudoja galingus informacinius bankus, kuriuose analitikai dešimtmečiais kaupia informaciją apie esamus ir potencialius klientus, apie šalies ekonomikos pokyčius.Finansų analizės tyrimo objektas yra įmonių finansinė veikla bei jos rezultatai, parodomi alternatyviuose projektuose, apskaitos, atskaitomybės medžiagoje ir kituose informacijos šaltiniuose. Finansų analizė, kaip reikšminga įmonės finansinės būklės aiškinimo ir gerinimo bei jos valdymo racionalizavimo priemonė, be to, gali būti svarbi ir kaip įmonės veiklos kontrolės forma. Remiantis finansų analizės duomenų baze, galima daryti įmonės veiklos efektyvumą, pelningumą ir jos perspektyvumą apibūdinančias išvadas bei, remiantis jomis, kurti ir diegti naujus projektus. Finansinės institucijos, šiuo atveju banko, finansinės atskaitomybės analizė suteikia vertingos informacijos banko vadovams vertinant esamos ir būsimos skolos kokybę, nulemia skolinančio banko ir kliento santykių eigą. Kiekvienas analitinės informacijos vartotojas turi specialius tikslus: skolinantis bankas analizuoja savo skolininko finansines ataskaitas tam, kad galėtų įvertinti kliento sugebėjimą mokėti palūkanas ir grąžinti skolą, o banko klientui finansiniai santykiniai rodikliai pateikia naudingą analitinę informaciją apie banko finansinę būklę bei riziką skolinant bankui pinigus.

1. Finansų institucijos AB bankas „NORD/LB Lietuva“charakteristika

1.1. Banko veiklos istorija

XX a. pradžioje kilo idėja steigti Žemės banką, kuris ir buvo dabartinio „NORD/LB Lietuva“ pirmtakas. Dar 1916 m. buvo nutarta steigti banką, kuris kredituotų tuo metu pagrindinę ūkio šaką – žemės ūkį bei žemės ūkio produktų perdirbimo įmones. Įdomu, kad šis projektas jau nuo pat pradžių buvo tarptautinis – lėšos banko įstatiniam kapitalui 100 tūkst. dolerių buvo surinktos iš JAV gyvenančių lietuvių. 1924 m. buvo priimtas Žemės banko įstatymas. Toks išskirtinis vyriausybės dėmesys yra paaiškinamas tuo, kad Žemės bankui buvo numatytas labai svarbus vaidmuo – suteikti paskolų žemės ūkio apyvartai. 1924 birželio 23 d. įvyko steigiamasis Žemės banko susirinkimas. Banko kapitalas tuomet sudarė 5 mln. litų. Paskolos buvo išduodamos iki 10 metų. Nors didžiąją dalį akcijų valdė vyriausybė, bankas, kaip ir šiuo metu, buvo akcinė bendrovė, o jo akcijomis buvo prekiauta Kauno biržoje. Pagrindinė Žemės banko buveinė buvo įsikūrusi Kaune. 1930 m. įsteigtas skyrius Klaipėdoje. Nepaisant mažo tinklo, bankas buvo sukūręs labai patogią ir efektyvią paskolų teikimo sistemą. Paskolos buvo suteikiamos pašte ar Lietuvos banko skyriuose. Tad ūkininkams nereikėdavo važiuoti į Kauną, paskolas jie galėjo gauti net ir tolimiausiame Lietuvos kampelyje. 1930 m. priimtas įstatymas pakeitė banko statusą – Žemės bankas tapo mišraus pobūdžio hipotekiniu banku. Išsiplėtė banko klientų kontingentas – kreditai pradėti teikti miestų namų statyboms, žemės ūkiu paremtai pramonei ir prekybai, savivaldybėms. Taip pat buvo padidintos paskolų ūkininkams maržos. Bankui buvo suteikta teisė leisti obligacijas. 1930 m. išleisti pirmieji Paskolos lakštai, kurie greitai tapo svarbiu Lietuvos finansinės rinkos instrumentu. Lakštų laikytojai turėjo pirmenybę prieš visus kitus Žemės banko kreditorius, tenkinant pretenzijas iš grąžinamų paskolų ir įkeisto turto banko bankroto atveju. Akcinės bendrovės savo atsargos kapitalą galėjo laikyti ne tik Iždo, bet ir Žemės banko lakštais. Tai įrodo aukštą šio finansinio instrumento patikimumą. Praėjus daugiau nei 70 metų, 2004-aisiais m. Bankas vėl pirmasis iš Lietuvos komercinių bankų išleido analogišką lakštams, ypatingai aukšto likvidumo finansinį instrumentą – hipotekines obligacijas, kurių emisija kaip tik dabar yra platinama. Apibendrinant pirmąjį banko istorijos etapą, galima teigti, kad Žemės bankas suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos ekonomikoje, kredituodamas tuo metu svarbiausią ūkio šaką – žemės ūkį. Nepaisant šalyje ir pasaulyje praūžusių ūkio krizių, Žemės bankas visą laiką veikė stabiliai ir pelningai, praturtindamas Lietuvos finansų rinką naujais instrumentais. 1925-1939 m. laikotarpiu realus Banko akcinis kapitalas padidėjo beveik 5 kartus. 1938 m. Žemės banko paskolos sudarė 33,3 procentus visos kredito sistemos bendros paskolų sumos. Antrasis Banko istorijos etapas siejasi su Lietuvos valstybės istorija. Sovietų Sąjungai okupavus šalį, Žemės bankas buvo nacionalizuotas ir praktiškai prarado galimybę veikti kaip savarankiškas finansų sistemos dalyvis. Bankas buvo paverstas SSRS žemės ūkio banko respublikine kontora ir tik skirstė lėšas pagal administracijos nurodymus. Banko raida buvo sustabdyta beveik 50- čiai metų. Vienintelis teigiamas aspektas, yra tai, kad šiuo laikotarpiu buvo išvystyta banko infrastruktūra – kiekviename rajone buvo įsteigtas banko skyrius arba punktas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tai įgalino banką greitai užimti lyderio pozicijas Lietuvos bankų sektoriuje.Sekantis banko istorijos etapas prasidėjo 90-aisiais metais Nepriklausomoje Lietuvoje. Bankas atnaujino savo komercinę veiklą, tapo universaliu banku, išplėtė paslaugų ir produktų spektrą. 2002 m. bankas buvo privatizuotas. Strateginis investuotojas – Vokietijos finansinė grupė „NORD/LB“ įsigijo 76,01 proc. akcijų paketą. Taip Bankas įsijungė į stiprų tarptautinį finansinių institucijų tinklą. Šiuo metu „NORD/LB“ valdo 93,10 proc. „NORD/LB Lietuva” akcijų. 2003 m. banko senasis pavadinimas LŽŪB pakeistas į „NORD/LB Lietuva“. Bankas yra sudedamoji koncerno dalis atstovaujama visame pasaulyje. NORD/LB Lietuva išlaiko nepriklausomą teisinį statusą.

Tai, kad investuotoju buvo pasirinktas Vokietijos bankas, manau, nėra atsitiktinumas. Lietuvą ir Vokietiją nuo senų laikų siejo tamprūs ekonominiai ryšiai. XX a. pradžioje, vystantis Lietuvos bankinei sistemai didžiausią įtaką jai darė vokiškoji bankininkystės tradicija. Kaip pavyzdį galima būtų pateikti jau minėtas lakštų emisijas, kurias leisdamas Žemės bankas rėmėsi Vokietijos hipotekos bankų patirtimi. NORD/LB“ grupė atėjo į Lietuvą turėdama aiškią, ilgalaikę strategiją. Vokietijos bankas, steigdamas skyrius bei įsigydamas bankus Baltijos regiono valstybėse, inkorporavo jas į bendrą finansinę erdvę anksčiau nei jos buvo priimtos į Europos Sąjungą. Know-how perdavimas bei didelės investicijos sąlygojo greitą „NORD/LB“ bankų augimą Baltijos regione, klientų pasitenkinimą bei pasitikėjimą jais. Per pastaruosius dvejus metus Banke įvyko daug pasikeitimų. Buvo reorganizuota banko struktūra, centralizuotos administracinės funkcijos, banko skyriai pritaikyti optimaliam klientų aptarnavimui. Daug investavo į informacinių technologijų sritį. Tai garantuoja banko nepertraukiamą darbą, elektroninės bankininkystės paslaugų vystymą. Vien per praėjusius 2003 m. elektroninės bankininkystės vartotojų skaičius banke „NORD/LB Lietuva“ išaugo daugiau nei 6 kartus. „NORD/LB Lietuva“ tapo moderniu banku ir stengiasi būti pirmuoju diegiant naujoves bei vystant naujus bankinius produktus. Ypatingas dėmesys „NORD/LB“ finansinėje grupėje yra skiriamas paslaugų kokybei. Bankas siekia tapti geriausiu, aukščiausios kokybės paslaugas teikiančiu banku. Stengiasi atsižvelgti į kiekvienos klientų grupės poreikius ir pasiūlyti labiausiai jų lūkesčius atitinkančius produktus. Didelis šioje salėje susirinkusių klientų ratas įrodo, kad jų pastangos yra vertinamos. Bankas „NORD/LB Lietuva” savo veiklą orientuoja į dvi strategines kryptis – Verslo bei Mažmeninę bankininkystę. Turi daug pajėgumų, išteklių ir patirties, tad užtikrintų aukščiausią paslaugų kokybę abiem segmentams. Bankas turi šias dukterines bendroves: •UAB “NORD/LB lizingas” (finansin÷s ir veiklos nuomos operacijos); . •UAB “NORD/LB investicijųvaldymas” (investicijųvaldymo veikla). 2004 m. gruodžio 31 d. bankui priklausė 100% UAB „NORD/LB lizingo” ir UAB „NORD/LB investicijų valdymas” akcinio kapitalo. Dukterinė įmonė „NORD/LB investicijųvaldymas” buvo įsteigta 2003 m. rugpjūčio 19 d. Nuo pat šių bendrovių įsteigimo dienos Bankas yra vienintelis jų akcininkas. Banko akcijos yra Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamajame sąraše. Akcinis kapitalas, pagrindinai priklauso vienam didžiausiam akcininkui Vokietijos bankui Norddeutsche Landesbank Girozentrale (Vokietija) ir sudaro 93,10 proc. Banko akcijų. Bankas „NORD/LB Lietuva” yra socialiai atsakinga bendrovė. Dalį savo pelno skiria Lietuvos kultūros bei meno vystymui. 2004 metais įsteigėpremijas geriausiems Dailės akademijos studentų darbams, taip pat remia eilę kitų meno projektų Lietuvoje. Bankas „NORD/LB Lietuva” yra trečias bankas Lietuvos bankų rinkoje.. Turi 46 skyrius bei 38 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje. Kad visas šis mechanizmas veiktų sklandžiai, reikia darnios komandos. 2003 m. gruodžio 19 d. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva” sudarė 50 mln. eurų (172,6 mln. litų) nominalios vertės obligacijų su kintamomis palūkanomis emisijos pasirašymo sutartį su Vokietijos banku Bankgesellschaft Berlin AG. Ši obligacijų emisija nebus platinama viešai. Pasak banko ,,NORD/LB Lietuva�� prezidento Thomas S. Buerkle, obligacijų emisija rodo, kad bankas, be tradicinių lėšų šaltinių, gali diversifikuoti banko finansinių išteklių pritraukimą leisdamas vidutinės trukmės skolos vertybinius popierius. Lėšos, kurios bus gautos Vokietijos bankui įsigijus obligacijų emisiją, bus panaudotos įprastinei banko veiklai finansuoti. Ši obligacijų emisija yra pirmoji Lietuvoje registruoto komercinio banko obligacijų emisija leidžiama užsienio kapitalo rinkoje.

1.2 Banko valdyba

Banko valdybą sudaro penki nariai: valdybos pirmininkas: banko Prezidentas T.Buerkle; valdybos pirmininko pavaduotojas valdybos narys dr. Vygintas Bubnys – atsakingas už verslo klientus ir iždą. Valdybos nariai: Werner Schilli atsakingas už mažmeninį verslą ir skyrių tinklą; dr. Hinrich Holm – atsakingas už savąją kontrolę, informacines technologijas, finansus ir apskaitą. A.Saulius – atsakingas už kreditų riziką ir analizę.

1.3 Banko teikiamų paslaugų spektro analizė

AB bankas „NORD/LB Lietuva“ teikia šias paslaugas individualiems klientams :Individualūs klientai – tai fiziniai asmenys, t.y. žmogus kaip teisių ir prievolių turėtojas, sulaukęs 18 metų bei galintis atsakyti už savo veiksmus, taip pat bankui yra svarbu, kad jie būtų mokūs, tačiau tai nėra esminis prioritetas.1. Atidaro sąskaitas ir priima indėlius litais, JAV doleriais ir eurais. Palūkanų normos priklauso nuo indėlio valiutos, rūšies, termino. Gyventojų indėliai yra apdrausti VĮ Indėlių draudimo fonde. Nord/LB bankas priima indėlius:• Terminuotus – laikomus banke nurodytą dienų ar metų skaičių, ne mažiau 7 dienų ir iki 2metų.• Ilgalaikiai terminuotieji indėliai – tai indėlininkų lėšos, įmokėtos apibrėžtam terminui (nuo 2 iki 5 ar daugiau metų) į sąskaitą banke ir indėlininkams išmokamos suėjus šiam terminui.• Universalusis indėlis – tai indėlis, kai indėlininko lėšos įmokamos į indėlio sąskaitą indėlio sutartyje numatytam terminui, su teise iki termino pabaigos papildyti indėlį bei atsiimti jį nustatytomis dalimis, išsaugant teisę į palūkanas, ir indėlininkui išmokamas suėjus terminui. Indėliai priimami ne trumpesniam nei 1 metų ir ne ilgesniam nei 5 metų terminui, pasirenkant norimą mėnesių ir dienų skaičių.• Kaupimo indėliai – tai indėlininkų lėšos, įmokėtos apibrėžtam terminui į sąskaitą banke ir indėlininkams išmokamos suėjus šiam terminui. Kaupimo indėlio sąskaitą galima papildyti bet kokia suma. Kaupimo indėliai priimami terminui nuo 3 mėnesių iki 5 metų. Kaupimo indėlis neišmokamas dalimis. Priklausomai nuo pasirinkimo, palūkanos išmokamos kas mėnesį, kas ketvirtį (kalendoriniam mėnesiui pasibaigus ) arba suėjus kaupimo indėlio sutarties terminui.• Vaikų indėliai – tai galimybė iš anksto pasirūpinti tuo, kad pilnametystės sulaukęs vaikas jau turėtų finansinį pagrindą tolimesniam gyvenimui.2. Bankas teikia tarpininkavimo paslaugas įsigyjant ir/ar parduodant šiuos vertybinius popierius:• LR Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus Lietuvoje; • LR Vyriausybės taupymo lakštus (skirti įsigyti tik fiziniams asmenims); • LR Vyriausybės euroobligacijas išleidžiamas užsienyje; • Lietuvoje įregistruotų akcinių bendrovių akcijas; • Lietuvoje įregistruotų akcinių bendrovių skolos vertybinius popierius (obligacijas); • Užsienio šalių vyriausybės skolos vertybinius popierius; • Užsienio biržose kotiruojamus vertybinius popierius ir užsienyje registruotų investicinių fondų akcijas2. Suteikia kreditus vartotojų poreikiams tenkinti:• Greitieji vartojimo kreditai – vartojimo kreditai teikiami be kredito grąžinimą užtikrinančių priemonių (turto įkeitimo ar laidavimo) pilnamečiams asmenims, kurie teisėtu pagrindu nuolat ar laikinai gyvena Lietuvos Respublikoje ir gauna pakankamas ir pastovias pajamas. Kreditų paskirtis: prekių ar paslaugų įsigijimas savo asmeniniams ar namų ūkio poreikiams. Kreditų terminas: nuo 3 mėnesių iki 5 metų.

• kreditai fiziniams asmenims su laidavimu arba įkeičiant nekilnojamąjį turtą;• keturių rūšių būsto kreditai – būsto statybai, pirkimui, remontui bei būsto pirkimui. 3. Keičia valiutą. Bankas “NORD/LB Lietuva” vykdo valiutos pirkimą ir pardavimą pavedimu ir grynaisiais pinigais; Naudojamos pažangiausias informacines sistemas Reuters ir Telerate. Tai leidžia operatyviai reaguoti į pasikeitimus pasaulio valiutų rinkoje; 4. Bankas “NORD/LB Lietuva” ne tik parduoda, bet ir inkasuoja kitų bankų čekius, kurių vertė išreikšta konvertuojamomis valiutomis.5. Daro vietinius bei tarptautinius mokėjimo pavedimus.6. Internetinė klientų aptarnavimo sistema INTERNETO LINIJA – banko “NORD/LB Lietuva” klientų aptarnavimo kanalas, suteikiantis galimybę klientams bet kuriuo momentu tiesiogiai valdyti savo sąskaitos lėšas ir informaciją iš bet kurio kompiuterio, turinčio ryšį su internetu. Pajamų ir turto deklaravimas internetu.7. Teikia saugojimo paslaugas. Nuomoja individualiam naudojimui seifus.8. Asmeninio banko paslaugas patikimiems klientams, kurių asmeniniai poreikiai yra unikalūs ir, kurie patiki bankui didelės vertės lėšas.9. NORD/LB siūlo kaupti lėšas trečiai senatvės pensijai papildomos savanoriško pensijų kaupimo fonde NORD/LB PAPILDOMA PENSIJA.10. Tarptautinės mokėjimo kortelės, kurios turėtoju gali tapti bet kuris asmuo. Su šiomis mokėjimo kortelėmis parasta ir patogu atsiskaityti, į mokėjimo kortelių sąskaitas galima pervesti darbo užmokestį. Mokėjimo kortelės sąskaita atidaroma litais.11. Teikia verslo konsultacijas.12. Bankas suteikia faktoringo bei tarptautinio faktoringo paslaugas, tai atlieka palyginti su dideliais faktoringo limitais.AB bankas „NORD/LB Lietuva“ teikia šias paslaugas verslo klientams :Verslo klientai – tai juridiniai asmenys, tiksliau, įstaiga, įmonė ar organizacija, kuri, vykdydama jai pavestas funkcijas, pvz., sudarydama turtinius sandėrius, stoja savo vardu kaip savarankiškas civilinių teisių ir pareigų subjektas. Juridinis asmuo turi atskirą turtą ir savarankiškai atsako pagal savo įsipareigojimus. Jų nuosavybė priklauso vienam arba keliems fiziniams asmenims.1. Banko sąskaitos, skirtos vykdyti atsiskaitymus.2. Indėliai:a) Terminuotieji indėliai yra patogi taupymo forma, kai norima sukaupti didesnę pinigų sumą per pasirinktą laikotarpį (nuo 7 dienų iki 2 metų). b) Ilgalaikiai terminuotieji indėliai yra patogi taupymo forma, kai norima sukaupti didesnę pinigų sumą per pasirinktą laikotarpį (nuo 2 iki 5 metų).3. Kreditai:a) Trumpalaikiai kreditai, tai kreditai verslo klientams, išduodami iki 1 metų laikotarpiui, apyvartinėms lėšoms papildyti.b) Greitasis verslo kreditas, tai kredito limitas verslo kliento sąskaitoje, skirtas apyvartinėms lėšoms papildyti.c) Ilgalaikiai kreditai teikiami investicijoms ir stambiam, smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti.d) Overdraftas, tai efektyvus trumpalaikio kreditavimo būdas, leidžiantis banko sąskaitoje vykdyti išlaidų operacijas, kai joje nėra pinigų.e) Kredito linija, tai trumpalaikė paskola išduodama iki 2 metų laikotarpiui skirta apyvartinių lėšų trūkumui padengti, akredityvams išleisti ar kitiems iždo produktams įsigyti.f) Faktoringas – tai kreditinio reikalavimo, atsiradusio pardavus tam tikras prekes ar paslaugas, perleidimas bankui.4. Banke “NORD/LB Lietuva” mokėjimo pavedimus dabar galima atlikti maksimaliai sutaupant savo laiką, naudojantis E LINIJA.5. Bankiniai čekiai.6. Valiutos pirkimas ir pardavimas.7. Pinigų inkasavimo paslauga tinka ūkio subjektams, kurie nemažai įplaukų gauna grynaisiais pinigais.

1.4 Pagrindiniai banko konkurentai ir jų veiklos rezultataiLietuvoje prasidėjus privatizavimo procesui, buvę valstybiniai bankai buvo visiškai ar iš dalies privatizuoti arba buvo kuriami nauji akciniai komerciniai bankai. 1997 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 3 valstybiniai komerciniai ir 25 komerciniai bankai, o 2003 metų pabaigoje jau veikė 10 Lietuvos banko licenciją turinčių komercinių bankų, 4 užsienio bankų skyriai, 2 užsienio bankų atstovybės ir 58 kredito unijos. Šiuo metu Nord/LB Lietuva bankui didžiausią konkurenciją rinkoj sudaro šie komerciniai bankai, būtent: • AB bankas “Hansabankas” – vienas iš pagrindinių banko konkurentų, besidalijantis rinką su juo. Orientuoja savo veiklą į smulkias bei vidutines įmones, taip pat į tuos gyventojus, kurių perkamoji galia yra didesnė už šalies vidurkį. Tačiau būdamas universalus bankas, jis aptarnauja visas klientų grupes. Be to, nors banko vidaus rinką sudaro Baltijos šalys, savo paslaugas teikia ir tam tikrų klientų segmentams Rusijoje.• AB “Vilniaus bankas” – vienas stambiausių ir pelningiausiai veikiantis komercinis bankas Lietuvoje. Veiklos sritys yra mažmeninė, asmeninė, verslo ir investicinė bankininkystė, investicijų valdymas, gyvybės draudimas. Lietuvos komercinis bankas, teikiantis visas bankininkystės paslaugas privatiems ir verslo klientams bei finansų įstaigoms. Vilniaus bankas pirmauja svarbiausiose šalies bankų paslaugų rinkose ir aptarnauja 844 tūkstančius klientų visoje Lietuvoje.• AB Parex bankas – 1996 m. spalio 24 d. buvo įregistruotas Lietuvos banke kaip UAB Industrijos bankas. AB Parex bankas priima indėlius, suteikia kreditus, daro mokėjimo pavedimus, dokumentinius atsiskaitymus, keičia valiutą, suteikia garantijas ir laidavimus bei priima kitus garantinius įsipareigojimus. Teikia saugojimo paslaugas savo klientų vertybėms ir dokumentams, finansavimo paslaugas, užsiima investicijomis, prekiauja vertybiniais popieriais, teikia konsultavimo paslaugas finansų ir investicijų klausimais. • UAB Sampo bankas- žinomiausia finansinių paslaugų grupė Suomijoje, aktyviai stiprinanti pozicijas Baltijos šalyse, Vidurio ir Rytų, Šiaurės Europoje. Pagrindinės SAMPO veiklos sritys yra gyvybės bei ne gyvybės draudimas, bankininkystės, lizingo bei investicinės paslaugos. • UAB Medicinos bankas – bankas įkurtas 1992 m. Jo dukterinė įmonė UAB “Medicinos banko lizingas” taip pat Lietuvoje teikia lizingo paslaugas. Medicinos bankas – universalus komercinis bankas, teikiantis finansinį aptarnavimą ir paslaugas visiems verslo ir privatiems klientams. • AB Šiaulių bankas – Bankas įkurtas 1992 m. Centrinė banko buveinė įsikūrusi Šiauliuose. Šiaulių bankas yra įsteigęs 4 sėkmingai dirbančias antrines įmones: UAB “Šiaulių banko lizingas”, UAB “Šiaulių banko investicijų valdymas”, UAB “Šiaulių banko faktoringas”, UAB “Šiaulių banko turto fondas”. Pastaroji bendrovė užsiima ilgalaikėmis investicijomis į žemę ir nekilnojamąjį turtą. Banko teikiamos paslaugos: internetinės bankininkystė, mokėjimo kortelės, indėliai, plečiamos periodinio mokėjimo, tiesioginio debeto paslaugos. Svarbiausia banko veiklos kryptis – kreditavimas. • AB Ūkio bankas – įkurtas 1989m. Klientams siūlo internetinės bankininkystės paslaugas, teikia paskolas, vartojimo kreditus, finansų maklerio, lizingo ir kt. paslaugas.Taip pat konkurenciją Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams sudaro užsienio bankų skyriai: – Lenkijos Respublikos AB Kredyt Bank S. A. Vilniaus skyrius: bankas įsteigtas 1990 m. Lenkijoje. Kredyt Bank yra vienas didžiausių Lenkijos bankų. Veiklą Lietuvoje Kredyt Bank pradėjo 1997 m. Kredyt Bank galima atidaryti sąskaitą, padėti indėlį, gauti paskolą, atlikti pavedimus litais ar užsienio valiuta bei kitomis siūlomomis paslaugomis.– Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius.– Vokietijos FR banko VEREINS-UND WESTBANK AG Vilniaus skyrius.Užsienio bankų skyriai tradiciškai didžiausią konkurenciją sudaro stambių verslo klientų kreditavime.

Nors likę Lietuvos bankai ypatingos įtakos rinkoje neturi, tačiau reikia atidžiai sekti jų veiksmus rinkoje ir atitinkamai į juos reaguoti, nes klientui svarbiausia ne banko dydis, o jo teikiamų paslaugų kokybė.

2. AB bankas „NORD/LB“ ekonominės aplinkos pasikeitimai, jos įtaka banko veiklai bei ekonominių rodiklių pokyčiai

2.1. Ekonominės aplinkos Lietuvoje pasikeitimai ir įtaka finansinių institucijų veiklai, pasikeitimų prognozės

Apžvelgus keleto pastarųjų metų Lietuos ekonominę situaciją, galima teigti, kad vienas sudėtingiausių laikotarpių Lietuvos ekonomikai buvo 1999 m. Tuo metu tęsėsi Rusijos krizė, kuri turėjo didžiulę įtaką Lietuvos verslui. Lietuvai pereinant iš centralizuotos planinės ekonomikos į laisvosios rinkos ekonomiką, padidėjo su paskolų teikimo veikla susijusi rizika, daugelis bankų patyrė nemažus paskolų nuostolius. Keli bankai nustojo veikę, o į kitų bankų veiklą turėjo įsikišti Lietuvos bankas, kaip bankų priežiūros institucija.Makroekonomikos apžvalga Lietuvos ūkis 2000–2003 m. plėtojosi spartėjančiai, metinio prieaugio rodiklis užpernai buvo pakilęs beveik iki 10 proc. Deja, tokio aukšto tempo be didelių kapitalo injekcijų iš užsienio ilgai išlaikyti neįmanoma, todėl 2004 m. buvo išskirtiniai ne tik dėl pasikeitusių šalies verslo sąlygų, Lietuvai įstojus į ES, – pernai ekonomika įžengė į lėtėjančios plėtros fazę. Tai greit suvokė ne tik ekspertai bei verslininkai, bet ir dalis politikų, tačiau rudenį vykę rinkimai į Seimą ir užsitęsęs naujos šalį valdančios partijų koalicijos formavimo procesas nesudarė sąlygų ryžtingiems ekonominės politikos sprendimams, skatinantiems verslą ir užsienio investicijas. Praėjusiais metais sukurto bendrojo vidaus produkto metinis prieaugis palyginamosiomis kainomis nesiekė 7 proc. Pagal realaus BVP pokytį Lietuva toli atitrūko nuo išsivysčiusių Europos šalių, tačiau praleido į priekį Ukrainą, Baltarusiją, Latviją ir Rusiją. Šiek tiek lėčiau augo Estijos, Lenkijos, Airijos, Slovakijos ekonomikos. Deja, daugėja požymių, kad šiemet šalies ūkio plėtra vėl sulėtės. Šiuo metu pasaulyje susiklosčiusi Lietuvai itin palankios padėties tikimasi BVP augimo ir 2006 m., kadangi intensyvėja gamybos perkėlimas iš išsivysčiusių šalių į pigesnės darbo jėgos regionus. O dėka pastarųjų metų gerų makroekonominių rodiklių ir numatomo euro įvedimo Lietuvai skiriamas vis didesnis užsienio investuotojų dėmesys. Vartojimo kainų indekso pokytis per 2004 m. sudarė 2,9 proc. ir ES bendrą rodiklį viršijo neženkliai. Stipri prekybos tinklų konkurencija lėmė, kad Lietuvoje jau kelinti metai iš eilės infliacijos dydis buvo mažiausias tarp trijų Baltijos šalių. Pernykščio kainų šuoliuko viena pagrindinių priežasčių buvo dalies importo muitų padidėjimas, bet nors šiemet šio prekių branginimo šaltinio nebeliko, mažai tikėtina, kad infliacijos tempas ženkliai sumažės. Priešingai, istorinius rekordus mušančios naftos kainos, kylantys atlyginimai, brangstanti žemės ūkio produkcija bei dėl Federalinės rezervų sistemos pastaruoju metu vykdomos monetarinės politikos stiprėjantis JAV doleris didina tikimybę, kad 2005 m. vidutinis metinis vartojimo kainų pokytis bus didesnis nei Mastrichto sutartyje numatyta riba. Taigi, būtent per didelė infliacija yra pagrindinė kliūtis, Lietuvai siekiant įsivesti eurą. Pagrindinis namų ūkių pajamų didėjimo šaltinis yra darbo pajamų kilimas. Per praėjusius metus vidutinis darbo užmokestis šalyje pašoko 8,5 proc. Kol kas nesimato priežasčių, kodėl turėtų slopti į užsienį dirbti išvykstančių lietuvių srautas, o dėl migracijos šalyje aštrėjant darbo jėgos trūkumui, ji pastaruoju metu brangsta spartėjančiai, todėl šiais metais atlyginimai gali ūgtelėti vidutiniškai ir daugiau nei mūsų prognozuojami 10 proc.Nors emigracija neigiamai veikia mūsų įmonių konkurencingumą, didele dalimi jos dėka baigia išsispręsti viena opiausių šalies socialinių problemų – ženkli bedarbystė. Tyrimo duomenimis 2004 m. pabaigoje Lietuvoje nedarbo lygis siekė 10,6 proc. ir priartėjo prie ES rodiklio (apie 9 proc.). Praėjusiais metais Lietuvoje tęsėsi skolinimosi bumas – jau kelinti metai bankų išduotų paskolų portfelis auga itin sparčiai, o per 2004 m. jis šoktelėjo apie 40 proc. Šį procesą skatino itin palankios skolinimosi sąlygos, nors, kaip ir buvo laukta, kreditai per metus vidutiniškai šiek tiek pabrango.Jei pastarieji metai buvo paženklinti esminiu verslo sąlygų kitimu šalies viduje (privatizavimas, integravimasis į ES ir pan.) ir naujų rinkų paieška, tai 2005 m. išsiskirs permainomis užsienio rinkose. Liberalizuojant daugelio prekių prekybą PPO šalyse, Europos Sąjunga iš esmės visiškai atsiveria Azijos gamintojams. Anksčiau Lietuvos eksportuotojų svarbiausias uždavinys buvo įsiskverbti į ES rinką, priverčiant kiek susispausti senbuvius, o nuo šiol jų sėkmę lems sugebėjimas atlaikyti vis stiprėjančią darbščiųjų azijiečių konkurenciją. Bendrasis vidaus produktas

Patyręs nuosmukį 1999 m, vėliau Lietuvos ūkis sparčiai augo penkerius metus iš eilės (žr. 2.1diagramą).

Negalutiniais duomenimis praėjusiais metais šalyje sukurtas BVP palyginamosiomis kainomis buvo 6,7 proc. didesnis nei prieš metus – augimo tempas sutapo su 2000–2003 m. laikotarpio vidurkiu. Nors po euforijos 2003 m., kai Lietuvos ekonomika plėtojosi sparčiausiai Europoje, buvo laukta didesnio šuolio, pernykštis rezultatas vertintinas gerai. Skaičiuojant galiojusiomis kainomis, 2004 m. BVP ūgtelėjo 10,2 proc. iki 61,9 mlrd. Lt arba 18,0 tūkst. Lt vienam gyventojui. Apžvelgiant visą penkerių metų laikotarpį galima teigti, kad šalies ekonomika pažengė toli į priekį. Eurostat’o duomenimis Lietuvos BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui (perkamosios galios standartais) 2000 m. sudarė 38,6 proc. Europos Sąjungos vidurkio ir per ketverius metus pakilo iki 48 proc. – tokio šuolio nepadarė nė viena kita ES valstybė. Pernai pagal šį rodiklį Lietuva lenkė ne tik Latviją, bet ir pirmą kartą atsistojo priekyje Lenkijos, nors dar 2000 m. šios mūsų kaimynės gamybos lygis buvo net penktadaliu aukštesnis. Jei šalis lygintume, neatsižvelgdami į vartojimo kainų skirtumus, pernykštė Lietuvos vieta išliktų ta pati, tačiau jos atotrūkis nuo ES senbuvių būtų ženkliai didesnis – 2004 m. Lietuvoje sukurto BVP dalis vienam gyventojui sudarė 5200 eurų, o ES vidurkis siekė 22300 eurų, t.y. buvo 4,3 karto didesnis. Artimiausiais metais BVP raida didele dalimi priklausys nuo migracijos masto ir investicijų dydžio. Nepaisant didėjančios ES paramos, labiausiai tikėtinas nuosaikus ūkio plėtros sulėtėjimas. Kainos ir darbo užmokestis Po dvejus metus trukusios defliacijos pernai Lietuvos ekonomika pasisuko kainų augimo link – jos per 2004 m. ūgtelėjo 2,9 proc. Vartotojo krepšelio brangimui reikšmingos įtakos turėjo maisto produktų, sudarančių didžiausią Lietuvos namų ūkių išlaidų dalį, kainos. Vienkartinį jų šuolį lėmė Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą ir juo iššaukti žmonių infliaciniai lūkesčiai: vien per pirmąjį narystės mėnesį maisto kainos pakilo 2,1 proc., o prieaugis per 2004 m. sudarė 4,8 proc. Nemažą infliacinį spaudimą taip pat patyrė sveikatos priežiūros bei transporto grupės prekės ir paslaugos. Pastarųjų brangimas yra sietinas su brangusiais degalais ir išaugusiais keleivinio geležinkelių transporto tarifais.

Būtiniausiems produktams brangstant, prabangos prekių kainos judėjo priešinga linkme. Plečiantis efektyvioms technologijoms bei smunkant buitinės technikos ir organinės technikos gamybos savikainai, praėjusiais metais tęsėsi jų kainų kritimas Lietuvos parduotuvėse. Infliaciją kiek sumažino ir dėl besitęsiančios kovos telekomunikacijų rinkoje atpigusios ryšių paslaugos. Tačiau ryšių tarifų mažėjimas pernai nebuvo toks įspūdingas kaip 2003 m. – telekomunikacijų paslaugos atpigo tik 1,2 proc., tuo tarpu užpernai jos smuko 12,5. Akivaizdu, kad kainų augimo tendencija turėtų išlikti ir šiais metais, tai patvirtina šių metų pradžios statistika – kovą metiniai infliacijos tempai sudarė 3,2 proc. Kainų augimo pagrindiniai šaltiniai išlieka tie patys – vis sparčiau brangstantys maisto produktai bei transporto prekės ir paslaugos (žr. 2.2 diagramą).

Kylant kainoms, kilo diskusijos, ar infliacija netaps kliūtimi, Lietuvai įsivedant eurą. Iki šiol mūsų šalis sėkmingai vykdė Mastrichto sutartyje nustatytus ekonominius konvergencijos kriterijus, tačiau šiemet atsirado reali grėsme peržengti sutartyje numatytą kainų stabilumo ribą. Tam, kad to neįvyktų, 2005 m. vidutinės metinės infliacijos rodiklis Lietuvoje neturi daugiau kaip 1,5 proc. punkto viršyti trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių vidurkio. Pernai kukliausius kainų augimo tempus demonstravo Suomija (ten buvo užfiksuota nulinė vidutinė metinė infliacija), Danija (1 proc.) ir Švedija (1,2 proc.). Tokiu būdu, jei sprendimas dėl euro įvedimo būtų priimamas šiandien, atitinkama riba sudarytų 2,2 proc. 2004 m. pabaigoje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1310 Lt ir buvo 8,5 proc. didesnis nei prieš metus. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis po mokesčių dėl neapmokestinamo minimumo taikymo išaugo kiek kukliau – 7,5 proc. Deja, Lietuvos darbuotojams vis dar tenka pasitenkinti lėtesniu nei ekonomikos augimo tempas atlyginimų kilimu (nominalaus bendro vidaus produkto prieaugis pernai siekė 10,2 proc.). Tačiau, šiuo metu šalyje yra susikaupęs nemenkas darbo užmokesčio augimo potencialas ir darbo kainos augimas artimiausiais metais turėtų paspartėti.

Investicijos Materialinės investicijos (toliau – investicijos) 2002–2003 m. laikotarpį augo gerokai lėčiau nei šalyje sukuriama pridėtinė vertė, todėl pernykštis ūgtelėjimas 16,4 proc. buvo laukiamas. Dėl žemo vidutinio darbo našumo šalies įmonėse, ūkio raidai ypač svarbios yra investicijos į įrengimus ir transporto priemones, kurios po dvejų metų stagnacijos pernai pagaliau pakilo ir beveik 28 proc. viršijo 2003 m. apimtį – tai didžiausias šuolis nuo 1997 m.(žr. 2.3 diagramą).

Materialinių investicijų augimą pastaruoju metu skatina ES fondų lėšos, jam prielaidas sudarė ir ženkliai pagerėjęs vidutinis šalies bendrovių pelningumas, todėl šiais metais investavimo procesas turėtų stiprėti.

Finansų rinka Lietuvos finansų rinkos spurtas bei gyventojų įgūdžių, naudojantis finansiniais instrumentais, stiprėjimas lemia tai, kad pinigų kiekis plačiąja prasme auga vis greičiau nei siaurieji pinigų agregatai. 2004 m. pabaigoje pinigų bazė P0 siekė 6,9 mlrd. Lt ir buvo tik 7 proc. didesnė, nei užpernai tuo pačiu laikotarpiu (žr 10.1 diagramą). Menkam pinigų bazės augimui įtakos turėjo 11 proc. smukusios komercinių bankų atsargos litais bei nuosaikus LB išleistų į apyvartą pinigų kiekio pokytis. 2004 m. pasižymėjo sparčia bankų sektoriaus plėtra bei vis aštrėjančia konkurencija bankinėje rinkoje. Paskolų klientams portfelis per metus ūgtelėjo 39,7 proc. (žr. 2.4 diagramą), o indėlių augimas pranoko optimistiškiausius lūkesčius ir sudarė 31,6 proc. per metus.

Paskolų bumą, kaip ir užpernai sąlygojo stabili makroekonominė aplinka, optimistiškos gyventojų nuotaikos bei išliekančios žemos palūkanų normos (žr.2.5 diagramą).

Didžiausią šuolį 2004 m. padarė komercinių bankų būsto paskolų portfelis – jis ūgtelėjo beveik 80 proc. Rinkoje vyrauja nekilnojamojo turto brangimo lūkesčiai, kurie skatina paklausą. Palūkanų norma jei ir kils, tai nuosaikiu tempu. Balandžio 7 d. Europos centrinio banko taryba nepakeitė bazinės palūkanų normos – 23 mėnesį iš eilės ji išlieka mažiausia nuo 1948 m. – 2 procentai. Nepaisant itin spartaus kreditavimo augimo, Lietuva pagal būsto paskolų ir BVP santykį ženkliai atsilieka ne tik nuo ES senbuvių, bet ir nuo daugumos ES naujokų (būsto paskolų portfelis 2004 m. gale sudarė tik apie 5,5 proc. BVP, Eurozonoje šis rodiklis siekia apie 35 proc). Tačiau pagal būsto kreditavimo sąlygų palankumą, Lietuvos komerciniai bankai tikrai nesusileidžia kaimyninių šalių bankams. Visa tai sudaro prielaidas tolesniam minėtų paskolų augimui. 2004 m. pabaigoje bankuose laikomų indėlių suma sudarė 17,9 mlrd. Lt ir per metus padidėjo 4,3 mlrd. Lt. Gyventojų indėlių per metus pagausėjo beveik 2 mlrd. Lt iki 9,8 mlrd. Lt. Tačiau dar labiau išaugę įmonių depozitai sumažino gyventojų dalį indėlių struktūroje iki 55 proc. Šiam santykiniam sumažėjimui įtakos turėjo žemos indėlių palūkanų normos bei alternatyvių taupymo priemonių, tokių kaip pensijų fondai, obligacijos ir pan., paplitimas. Dėl šių priežasčių, bei dėl vartojimo paskolų bumo, indėliai iki pareikalavimo jau tris metus iš eilės auga sparčiau negu terminuotieji indėliai. Tarpbankinė skolinimo rinka per 2004 m. ūgtelėjo apie 80 proc. – sudaryta 37,9 mlrd. Lt vertės sandorių, palyginti su 20,7 mlrd. Lt užpernai (žr. 10.6 diagramą). Dar labiau – apie 95 proc.- išaugo vienos dienos sandoriai, padidėjo ir jų dalis visų sandorių struktūroje – nuo 80 iki 85 proc. Reaguojant į paklausos didėjimą, tarpbankinėje rinkoje per praėjusius metus palūkanų normos pakilo nuo 1,38 proc. iki 1,88 proc. Tačiau galima tikėtis, kad sumažėjus privalomųjų atsargų normai pinigų kaina tarpbankinėje rinkoje šiemet šiek tiek sumenk10.1 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad 2004 m. šalies bankai pagerino pernykštį finansinį rezultatą beveik trečdaliu – jų uždarbis siekė 299,3 mln. Lt. Pelno šuolį didžiąja dalimi lėmė minėta paskolų rinkos plėtra. Be to, paslaugų įkainiams kylant, 15 proc. išaugo grynosios paslaugų ir komisinės pajamos. Vaisių davė ir komercinių bankų turimas akcijų portfelis – pajamos už nuosavybės vertybinius popierius pašoko net 2,9 karto. 10.1 lentelė Pagrindiniai kredito įstaigų veiklos rezultatai Duomenys 2003 12 31 2004 12 31 Pokytis per metus, proc.Turtas, mlrd. Lt 22,0 29,1 32,3Paskolos, mlrd. Lt 12,1 16,9 39,7Indėliai, mlrd. Lt 13,6 17,9 31,6 Iš jų fizinių asmenų dalis (proc.) 58,1 54,9 –Akcininkų nuosavybė, mln. Lt 1931,6 2505.9 19,0Pelnas, mln. Lt 233,7 299,3 28,1

Banko paskolų portfelis per 2004 metus padidėjo 55 proc. arba 889 mln. Lt ir 2004 metų pabaigoje siekė 2,5 mlrd. litų.Įspūdingą augimą 2004 m. pademonstravo ir Lietuvos vertybinių popierių rinka. Po smukimo 2003 m. biržos apyvarta pernai ūgtelėjo 76 proc. ir sudarė beveik 1 mlrd. eurų. Spartus ekonominis augimas, didėjantys kotiruojamų įmonių pelnai bei pozityvūs investuotojų lūkesčiai, susiję su stojimu į ES, sąlygojo tai, kad pernai akcijų rinkos indeksai įspūdingai kilo daugumoje naujųjų ES narių. Įstojus į ES, Lietuvos vertybinių popierių rinka tapo patrauklesnė rizikos vengiantiems investuotojams. Palyginti maža Lietuvos vertybinių popierių rinka vargu ar gali tikėtis stambių užsienio investuotojų lėšų atėjimo, tačiau pelningos lietuviškos akcijos jau sulaukė didesnio pajamingumo ieškančių Europos investicinių fondų dėmesio. Be to, Vilniaus vertybinių popierių biržos įsiliejimas į OMX biržų aljansą, Lietuvos vertybinių popierių rinką daro žinomesnę bei patrauklesnę tarptautiniams investuotojams. Akcijų indeksui įspūdingai augant, pastaruoju metu rinkoje galima įžvelgti šiokį tokį nerimą – investuotojai baiminasi, kad ilgą laiką augusios akcijų kainos gali staiga smukti.

2.2 Teisinė aplinka2004 m. sausio mėnesį įsigaliojo pilna Mokėjimų įstatymo redakcija. Mokėjimams elektroninėmis priemonėmis Lietuvoje yra taikomi specialūs reikalavimai. Šie reikalavimai nustato naujų įsipareigojimų bankams ir naujų teisių klientams. Bankams labai svarbu apsisaugoti nuo klientų teisių pažeidimo.

2.3. Banko ekonominių rodiklių pokyčiai per 2002 –2004 metus

Ekonominiai rodikliai, kuriuos nagrinėsime analizuodami NORD/LB Lietuva banko pateiktas konsoliduotas metines finansines ataskaitas, parengtas pagal TAS: paaiškinamuosius raštus, balansus, pelno (nuostolio) bei pinigų srautų ataskaitas, padės atlikti išsamią fiansinę banko analizę per mūsų pasirinktą analizuojamąjį laikotarpį –2002 m., 2003 m., ir 2004 m. Finansinės banko ataskaitos pateikiamos kursinio darbo 1, 2 ir 3 prieduose. Jos sudarytos nacionaline Lietuvos valiuta – litais. Banko apskaita yra tvarkoma pagal Tarptautinius finansinius apskaitos standartus ir Lietuvos Respublikos Komercinių bankų įstatymą.

2.3.1. Pelningumo rodikliai

Analizuodami pelningumo rodiklius nustatysime ir apibendrinsime banko veiklos rezultatus bei akcininkų gaunamą naudą iš investicijų per analizuojamą laikotarpį.

Turto pelningumasApskaičiuojamas pagal formulę: Grynasis pelningumas / visas turtas.Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.Grynasis pelnas (nuostolis) mln. Lt. -50,6 15,4 19,4Visas turtas, mln. Lt 2009 2542 3616Turto pelningumas, (ROA), proc. neigiamas 0,61 0,54

Turto pelningumas rodo kiek grynojo pelno tenka kiekvienam turto piniginiam vienetui bei kokia viso turto dalis sugrąžinama pelno pavidalu. 2002 m. patirtas banko nuostolis siejamas su turto perkainavimu po privatizavimo ir konservatyvesniu rizikos vertinimu, kai LŽŪB kredito portfelis buvo peržiūrėtas pagal NORD/LB rizikos standartų reikalavimus. Analizuojant gautus ROA galime teigti, kad bankas efektingiausiai naudojo savo turtą 2003 m.

Nuosavybės pelningumas Apskaičiuojamas pagal formulę: Grynasis pelningumas / nuosavas kapitalas.Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.Grynasis pelnas (nuostolis) mln. Lt. -50,6 15,4 19,4Nuosavas kapitalas, mln., Lt 159,8 175,2 213,2Nuosavybės pelningumas, (ROE), proc. neigiamas 8,8 9.1

Nuosavybės pelningumas nustato, kiek pelno tenka kiekvienam akcininkų (savininkų) investuotam į verslą piniginiam vienetui bei apibūdina investicijų pelningumą. Aukštas lygis užtikrina didelius dividendus. Žinodami banko grynąjį pelną ir kiek yra nuosavo akcininko kapitalo, paskaičiavę ROE galime matyti koks yra nuosavybės kapitalas, kaip jis kinta. Banko nuosavam kapitalui palaipsniui augant, didžiausias nuosavybės pelningumas buvo pasiektas 2004 metais ir sudarė 9,1 proc.

Pelnas tenkantis vienai akcijai

Apskaičiuojamas pagal formulę: Grynasis pelnas / akcijų skaičius.

Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.Grynasis pelnas (nuostolis) mln. Lt. -50,6 15,4 19,4Akcijų skaičius 1858794 1858794 2053861Pelnas tenkantis vienai akcijai, Lt. Neigiamas 8.31 9,52

Pelnas tenkantis vienai akcijai nustatomas dalijant atitinkamų – analizuojamų metų rezultatą iš svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkio per metus. Akciją apibrėžia investicijų vertybinis popierius, pažymintis jos savininko dalyvavimą akciją išleidusio juridinio asmens kapitale ir suteikiantis turtines teises.

Grynųjų pajamų iš palūkanų maržaApskaičiuojamas pagal formulę: Grynosios pajamos iš palūkanų / palūkanas uždirbantis turtas.Palūkanas uždirbantis turtas tai: balanse atvaizduotos paskolos kredito įstaigoms, iždo trumpalaikiai vertybiniai popieriai, suteiktos paskolos, išperkamoji nuoma (lizingas), vertybinių popierių skolos.

Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.Grynosios pajamos iš palūkanų mln. Lt. 58,7 62,7 79,2Palūkanas uždirbantis turtas, mln. Lt 1541 2144 3258Grynųjų pajamų iš palūkanų marža (NIM), proc. 3,8 2,92 2,43

Grynųjų pajamų iš palūkanų marža, tai pelningumo rodiklis. Kuo šis rodiklis didesnis tuo geriau. Tačiau dėl didėjančio rinkos spaudimo palūkanų lygiui NORD/LB banko palūkanų marža mažėjo, tačiau analizuojant kitus rodiklius matosi, kad banko grupės pajamos iš palūkanas uždirbančio turto kyla, o išteklių kaina didėja, ko pasekoje mažėja palūkanų intervalas. 2004 m. grynųjų pajamų iš palūkanų marža sumažėjo iki 2,43 proc. Tą įtakojo grynųjų pajamų iš palūkanų sumažėjimas, nes ženkliai nukrito paskolų palūkanų norma.Dividendai2002 – 2004 m. bankas dividendų nemokėjo.

2.3.2. Banko rizikos

Aptariant bei analizuojant banko rizikas paskaičiuosime banko veiklos, kapitalo, kredito rizikas ir apžvelgsime jų rodiklius. NORD/LB banką veikia bei yra svarbios visos bankinės rizikos charakteristikos, tame tarpe ir likvidumo rizika bei užsienio valiutų kurso rizika. Likvidumo rizika – rizika, kad bankas sugebės gauti pinigų per trumpą laikotarpį ir už priimtiną kainą NORD/LB bankui yra labai nedidėlė, kadangi jo veiklos apimtys didžiulės ir bankas gerai žino savo klientų poreikius, juos pastoviai analizuoja. Užsienio valiutos kurso rizika NORD/LB banką veikia lygiai kaip ir kitus Lietuvos bankus. Visuomet galima laukti, kad pasikeitimai užsienio valiutų kursuose padarys nuostolių, tačiau banko specialistai analizuoja kurso svyravimų galimybes, tendencijas ir konkrečių pozicijų dydžius, siekdami, jos kurso svyravimai turėtų kuo mažesnę įtaką.

Likvidumo rizika

Nustatę NORD/LB banko likvidumo rodiklius aptarsime banko sugebėjimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus bei išanalizuosime kokios yra galimybės paversti turtą pinigais. Banko likvidumas parodys gebėjimą bet kokiu momentu patenkinti visus iš banko išeinančių pinigų srautų poreikius, o likvidumo rizika apibendrins likvidumo krizės riziką bei riziką galinčią daryti įtaką banko pelningumui. Rodiklis 1Apskaičiuojamas pagal formulę: Vertybiniai popieriai, kurių trukmė < nei 1 metai / Visas turtas.Kuo šis rodiklis didesnis, tuo artimiausiu metu stabilesnė situacija.Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.Vertybiniai popieriai, kurių trukmė < nei 1 metai, mln. Lt. 42,5 36,5 14,6Visas turtas, mln. Lt 2009 2542 3616Proc. 2,11 1,43 0.4

Rodiklis 2

Apskaičiuojamas pagal formulę: Pagrindiniai depozitai / Visas turtas. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija.Depozitai – juridinių ir fizinių asmenų indėliai ir sąskaitos. Šis rodiklis parodo, kaip aktyviai klientai patiki savo pinigines lėšas bankui saugoti ir kaip saugiai dėl patikėtų lėšų jie turi jaustis. Šiuo atveju indėliai sudaro 50 –70 proc. viso banko turto:Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.Pagrindiniai depozitai, mln. Lt. 1446,8 Visas turtas, mln. Lt 2009 2542 3616Proc. 72

Rodiklis 3Apskaičiuojamas pagal formulę: Akcininkų nuosavybė / Visas turtas.Kuo šis rodiklis didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija.Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.Akcininkų nuosavybė, mln. Lt. 159,8 175,2 213,2Visas turtas, mln. Lt 2009 2542 3616Proc. 7,95 6,89 5,89

Kredito rizika Kredito rizika yra apibrėžiama kaip rizika kuomet sandorio šalys nesugeba atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Kai bankas įsigyja pajamas atnešantį turtą, yra rizika, kad paskolos gavėjas nesugebės grąžinti pagrindinės paskolos sumos bei rizika, kad nesugebės pastoviai mokėti palūkanų. Kredito rizikos valdymo tikslas įvertinti galimų nuostolių atsiradimo tikimybę, numatyti jų dydį ir pateikti interpretaciją banko valdybai, kad būtų pakeista susidariusi padėtis. Tačiau NORD/LB banke ši rizika yra tinkamai valdoma, bankas tik labai gerai įvertinęs kliento riziką priima sprendimą ar suteikti jam kreditą. Banko suteikiamų kreditų apimtys kas metai vis didėja. 2002 m. paskolos sudarė 1077,4 mln. Lt. 2003 m. – 1604,5 mln.Lt, 2004 m. – 2493,6 mln.Lt. Banko paskolų portfelis per 2004 metus padidėjo 55 proc. arba 889 mln. Lt ir 2004 metų pabaigoje siekė 2,5 mlrd. Lt. Palyginus praėjusių metų skaičius, matome, kad paskolų tempai didėja, tam turi įtakos stabili makroekonominė aplinka, optimistiškos gyventojų nuotaikos, bei išliekančios žemos palūkanų normos. Nagrinėjant išduodamų paskolų struktūrą , dominuoja paskolos užsienio valiuta, ypač padaugėjo paskolų išduodamų eurais. Tikimasi, kad ateinančiais metais paskolų portfelis dar labiau augs. Fizinių asmenų kreditų portfelį sudaro daugiausiai paskolos būstui įsigyti. Bankas vis sparčiau didina paskolų portfelį ir siūlo savo klientams vis naujas paslaugas bei geresnes sąlygas kreditavimo srityje. Nord/LB bankas Lietuvoje užima vieną iš pirmaujančių pozicijų ir paskolų rinkoje.

Rizikos kilmė – klientai neįvykdys savo įsipareigojimų. Poveikis banko veiklai – kreditų portfelis paprastai yra pats pelningiausias banko aktyvas, bet kartu ir pats rizikingiausias;

Rodiklis 1Apskaičiuojamas pagal formulę: Specialieji atidėjimai paskoloms ir garantijoms / visas turtas.Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo geriau.Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.Specialieji atidėjimai paskoloms ir garantijoms, mln. Lt 53,4 -11,2 -20,9Visas turtas, mln. Lt 2009 2542 3616Proc. 2,65 -0,44 -0,57

Rodiklis 2Apskaičiuojamas pagal formulę: Specialieji atidėjimai paskoloms / Visos paskolos. Kuo mažesnis tuo geriau.Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.Specialieji atidėjimai paskoloms, mln. Lt 52,9 -11,2 -20,9Visos paskolos, mln. Lt 1077,4 1604,5 2493,6Proc. 4,95 -0,69 -0,84

Rodiklis 3Apskaičiuojamas pagal formulę: Visos paskolos / Visas turtas. Kuo mažesnis tuo geriau.Paskolos sudaro 45 – 55 proc. viso turto ir šis rodiklis didėja: Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.Visos paskolos, mln. Lt 1077,4 1604,5 2493,6Visas turtas, mln. Lt 2009 2542 3616Proc. 53,6 63,1 68.9

Rodiklis 4Apskaičiuojamas pagal formulę: Probleminės paskolos / visos paskolos. Kuo mažesnis tuo geriau. Probleminių paskolų procentas per trejus metus sumažėjo daugiau nei 85 proc. Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.Probleminės paskolos, mln. Lt Visos paskolos, mln.Lt. 1077,4 1604,5 2493,6Kartais

Kapitalo rizika Kapitalo rizika nusako banko mokumą, parodo ar bankas yra pakankamai pajėgus sumokėti kreditoriams ir įvykdyti visus savo įsipareigojimus. Čia didelę svarbą turi banko aktyvų dydis. Rizikos kilmė – banko aktyvų vertė taps mažesnė už įsipareigojimų sumą (išskyrus akcininkams priklausančią dalį), bankas taps nemokus ir žlugs.Poveikis banko veiklai – mažiau rizikingi aktyvai yra mažiau pelningi. Pernelyg konservatyvus bankas, vengdamas rizikos, gali neatitikti savininkų interesų;

Rodiklis 1Apskaičiuojamas pagal formulę: Akcininkų nuosavybė / rizikingas turtas.Kuo šis rodiklis yra didesnis, tuo geriau, tuo saugesnė yra artimiausiu metu banko situacija. Šiuo atveju rizikingas turtas ženkliai viršija akcininkų nuosavybę. Tai susiję su šiuo metu esančia didele paskolų paklausa rinkoje:Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.Akcininkų nuosavybė, mln. Lt 159,8 175,2 213,2Rizikingas turtas mln.Lt 1068,5 1583 2473,1Kartais 0,15 0,11 0,09

Palūkanų normos rizika

Rizikos kilmė – situacija rinkoje gali staiga arba netikėtai pakisti ir pakeisti palūkanų normos lygį. Banko mokamos palūkanos už įsipareigojimus gali viršyti banko pajamas už palūkanas duodančius aktyvus;Poveikis banko veiklai – bankas, kurio aktyvų ir pasyvų struktūra yra artima pagal terminus, bus mažiau rizikingas ir labiau konservatyvus, tačiau ir mažiau pelningas;

Rodiklis 1Apskaičiuojamas pagal formulę: Palūkanų normos pokyčiams jautrus turtas / Palūkanų normos pokyčiams jautrūs įsipareigojimai. Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.Palūkanų normos pokyčiams jautrus turtas, mln. Lt Palūkanų normos pokyčiams jautrūs įsipareigojimai, mln.Lt. GAP, mln. Lt

GAP < 0, jeigu palūkanų normos didėja, o pelnas mažėja, arba kai palūkanų normos mažėja, o pelnas didėja. Ši padėtis yra tradicinė depozitinėms finansų institucijoms.GAP > 0, jeigu palūkanų normos didėja, o pelnas irgi didėja, arba kai palūkanų normos mažėja, o pelnas irgi mažėja. Tokia padėtis yra pageidautina.GAP = 0 rizika yra mažiausia, tačiau jos išvengti visiškai neįmanoma, nes turto ir įsipareigojimų straipsnių palūkanų normų pokyčiai nėra visiškai sinchronizuoti.

Veiklos rizika Vykstant žymiems pasikeitimams ekonomikoje, technologijose, ekologijoje, politikoje veiklos sėkmė priklauso nuo priimamų sprendimų teisingumo. Todėl galima sakyti, kad visi rinkos dalyviai, priimdami atitinkamus sprendimus, veikia rizikos sąlygomis, esant tikimybei laimėti arba pralaimėti ir būtent nuo šių sprendimų teisingumo, pagrindimo paskaičiavimais bei prognozėmis pagrįstų išvadų ir priklauso banko veiklos rezultatai. Labai svarbūs bankui ir veiklos rizikos rodikliai.Rodiklis 1Apskaičiuojamas pagal formulę: Visas turtas / vidutinis darbuotojų skaičius.Kuo šis rodiklis didesnis, tuo geriau. Per pastaruosius tris metus šis rodiklis stabiliai augo, nes didėjant turtui, darbuotojų skaičius mažėjo. Tai rodo veiklos rentabilumo augimą.

Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.Visas turtas, mln. Lt 2009 2542 3616Vidutinis darbuotojų skaičius 1583 1274 1001Mln. Lt. 1,27 1,99 3,61

Rodiklis 2Apskaičiuojamas pagal formulę: Netiesioginės išlaidos / visas turtas. Kuo mažesnis tuo geriau.

Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.Netiesioginės išlaidos, mln. Lt 81,7 88,34 83,3Visas turtas, mln. Lt 2009 2542 3616Kartais 0,04 0,34 0,23

Rodiklis 3Apskaičiuojamas pagal formulę: Darbo užmokestis ir premijos / darbuotojų skaičius. Trejų metų bėgyje banke sumažėjo darbuotojų skaičius. Darbo užmokestis per tris metus stabiliai didėja. Kuo rodiklis didesnis tuo geriau.Rodiklis 2002 m. 2003 m. 2004 m.Atlyginimai ir premijos, mln. Lt 54,7 55,5 50,7Darbuotojų skaičius, vnt. 1583 1274 1001Mln. Lt. 3,46 4,36 5,06

3. AB bankas „Nord/LB Lietuva“ banko stipriųjų ir silpnųjų pusių analizė

Apibendrinti ir sujungti išorinės aplinkos ir išteklių analizės rezultatus leidžia vadinamoji SSGG (ang. SWOT) analizė. Analizės pavadinimo santrauka sudaryta iš lietuvių ( anglų ) kalbos žodžių: stiprybės ( strengths ), silpnybės ( Weaknesses ), galimybės ( opportunities ), grėsmės ( threats ). Stiprybės ir silpnybės apima pagrindinius organizacijos strategijos kūrimo veiksnius, kurie išryškėja kaip išteklių analizės rezultatas. Galimybės ir grėsmės apima pagrindinius strategijos kūrimo veiksnius, kurie išryškėja kaip organizacijos išorinės aplinkos analizės rezultatas. SSGG analizės rezultatas yra pateikiamas kaip veiksnių sąrašas pagal minėtas keturias dalis:

Stiprybės Silpnybės• Turi gerą vardą (įvaizdį) vietinėje rinkoje ir užsienyje. Nord/LB Lietuva – vietinėje bankų rinkoje stabiliai išsilaiko trečioje vietoje; nuo 2002 m. Nord/LB grupės narys; didelės galimybės skolintis vietinėje ir užsienio finansų rinkose.• Finansinis stabilumas, aukštas veiklos pelningumas, veiklos skaidrumas. Tarptautinės reitingų agentūros ,,Fitch“ teigiami įvertinimai. Stambus, dinamiškai besivystantis bankas.• Finansiškai patikimi klientai ir banko nuolatiniai ryšiai su jais.• Didelė paslaugų ir jų pardavimo kanalų įvairovė bei platus klientų aptarnavimo tinklas.• 2004 m. įsteigtas Kokybės valdymo skyrius. Į paslaugų kokybės gerinimo procesus įtraukti visų lygių banko darbuotojai: nuo valdybos, formuojančios banko strategiją, iki vadybininkų, kurie aptarnauja klientus • Nepakankamai išplėstas privačios bankininkystės paslaugų spektras.• Banko poreikiams ir jo valdymui nepakankamai pritaikytos informacinės technologijos, nepakankamai užtikrinamas informacinių sistemų tarpusavio suderinamumas..

Galimybės GrėsmėsKortelių produktų vystymas• laipsniškas perėjimas nuo magnetinių prie lustinių mokėjimo kortelių padidins kortelių saugumą,• kreditavimo iš kortelės plėtimas – naujų kreditinių kortelių išleidimas privatiems asmenims.• Sparčiau diegti naujas technologijas, kurios užtikrintų informacinių sistemų tarpusavio suderinamumą.

• Paskolų portfelio didinimas, esant palankiai ekonominiai situacijai.• Naujų kreditavimo formų pateikimas tiek verslo tiek individualiems klientams.• Rinkos didinimas. Didėjant šalies darbuotojų darbo užmokesčiui ir namų ūkių pajamoms, auga banko potencialių klientų skaičius. • Lietuvos kaimo gyventojai, kurie sudaro labai didelę visų šalies gyventojų dalį, yra nemažas banko potencialių klientų segmentas.• Lizingo plėtimas.• Indėlių produktų įvairovės didinimas.• Ekonomikos plėtra tapo stabili ir subalansuota – augimas pastebimas beveik visose veiklose. Tai turėtų padidinti banko siūlomų produktų ir paslaugų paklausą. Be to, tai reiškia, kad mažėja banko kreditavimo rizika. • Didelė konkurencija Lietuvos bankų rinkoje.• Konkurentų veiklos pasekoje, didelių klientų praradimas.• Marketingo vystymas, komercinės veiklos aktyvumo didinimas:a) rinka iš esmės jautri tik kainų konkurencijai, todėl sunku konkuruoti kokybe,b) kartą nesuteikus klientui jį dominančios informacijos, galima jį prarasti.• Dideli investiciniai kaštai šiuolaikinei programinei įrangai, naujoms informacinėms technologijoms įsigyti ir įdiegti.• Lito stiprėjimas JAV dolerio atžvilgiu gali neigiamai paveikti kai kurių ūkio sektorių veiklos rezultatus ir jų mokumą.• Gerėjant įmonių finansiniams rodikliams ir spartėjant integracijos į ES procesui, Lietuvos ūkio subjektai turės geresnes galimybes skolintis užsienyje. • Spartėjanti Lietuvos gyventojų emigracija į užsienį bei gyventojų senėjimas mažina esamų ir potencialių klientų skaičių.

4. AB bankas „NORD/LB Lietuva“ suteikti kreditai fiziniams asmenims

Fiziniams asmenims suteiktos ilgalaikės paskolos ( tarp kurių dominuoja būsto kreditavimo paskolos) pastaraisiais metais tapo vienu iš dinamiškiausiai augančių banko turto straipsnių. Šių paskolų augimą lėmė dėl bankų konkurencijos mažėjančios palūkanų normos bei gerėjančios paskolų išdavimo sąlygos. Be to, teigiamą įtaką daro pamažu gerėjanti gyventojų, kaip potencialių klientų, finansinė padėtis.Paskolų klientams rinkos dalys (%):Data Trumpalaikės Ilgalaikės Iš viso,mln. Lt Pokytis (%)2002-12-31 51,2 1164,9 1216,1 +702003-12-31 88,9 2307,2 2396,1 +972004-12-31 80,1 4344,8 4424,9 +85Šaltinis: LB mėnesinis biuletenis.Kalbant apie paskolų portfelio būklę, pažymėtina, kad bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai šiuo 2003 m. yra geriausi nuo 1994 metų. Specialiųjų atidėjimų paskoloms santykis su paskolų portfeliu per metus sumažėjo nuo 1,56% iki 1,08%, o probleminių (III, IV, V grupės) paskolų dalis paskolų portfelyje sumažėjo atitinkamai nuo 5,82% iki 2,64%. Per pirmąjį 2004 m. pusmetį paskolų fiziniams amenims dalis padidėjo nuo 20% iki 24% visų paskolų, o būsto paskolų ie BVP santykis nuo 3,4 % iki 4,4 % BVP.Paskolų portfelio kokybei reikšmingos įtakos turi ne tik paskolų portfelio atsinaujinimas naujomis paskolomis, bet ir atsigaunanti šalies ekonomika, pagerėjusi kai kurių skolininkų finansinė būklė bei nurašytų paskolų susigrąžinimas.Didžiausias rinkos dalis kreditų rinkoje užima trys bankai: Vilniaus bankas, Hansabankas ir Nord/LB Lietuva. Per 2002 – 2004 metus paskolų klientams portfelis padidėjo visuose paminėtuose bankuose. Finansiniai rezultatai rodo, kad 2003 m. ir 2004 metų pradžioje banke vykusios reformos jau duoda pirmuosius rezultatus. Per 2004 m. trečiąjį ketvirtį ,,NORD/LB Lietuva“ uždirbtos grynosios palūkanų pajamos lyginant su pirmųjų dviejų ketvirčių vidurkiu išaugo 2,44 milijono litų. Tą lėmė smarkiai išaugęs banko valdomas kreditų portfelis. 2004 rugsėjo 30 d. bankas buvo išdavęs 842,6 mln. litų kreditų gyventojams ir 1 426 mln. litų kreditų verslo klientams. ,,NORD/LB Lietuva“ užimama kreditų rinkos dalis stabiliai auga. Bankas orientuojasi daugiau į mažmeninį verslą. Ypatingai paklausūs yra ,,NORD/LB Lietuva“ išduodami būsto ir vartojimo kreditai. Pagal išduotus vartojimo kreditus ,,NORD/LB Lietuva“ užima antrą vietą rinkoje. Per devynis šių 2004 metų mėnesius bankas išdavė 238,8 mln. litų būsto ir 147 mln. litų vartojimo kreditų. Vartojimo kreditai per tris 2004 metų ketvirčius išaugo daugiau nei 90 procentų, būsto kreditai augo 52, 6 procentais.( žr. 4.1 diagramą)

Vidutinė palūkanų norma rinkoje už paskolas fiziniams asmenims (kaip ir paskolų verslo klientams atveju) 2002 – 2004 m. laikotarpiu pastoviai mažėjo. (žr.4.2 diagramą)

Vokietijos finansinei grupei priklausančio banko ,,NORD/LB Lietuva“ fizinių asmenų kreditų portfelis artėja prie vieno milijardo litų ribos. Banko ,,NORD/LB Lietuva“ fizinių asmenų kreditų portfelis per 2004 metus išaugo 415 milijonais litų arba 79 procentais. 2005 m. ,,NORD/LB Lietuva“ fizinių asmenų kreditų portfelį planuoja padidinti 498 milijonais litų, iš kurių vartojimo paskolų augimas turėtų būti 218 milijonų litų. Kreditai fiziniams asmenims yra perspektyvi sritis, kuri turi daug neišnaudoto potencialo.Vokietijos finansinei grupei priklausantis „NORD/LB Lietuva“ bankas šalies gyventojams planuoja pradėti teikti kreditus būstui palankesnėmis sąlygomis, t.y. iki 0,75 procentinio punkto mažesnes nei standartinės palūkanas ir kartu pasiūlyti partnerių nuolaidas įvairioms namų įrangos prekėms įsigyti.Banko paskolų gyventojams portfelis per 2004 metus padidėjo 80 proc. ir metų pabaigoje sudarė 938 milijonus litų.

5. AB „NORD/LB Lietuva“ veiklos prognozės

5.1 Lietuvos ekonominės plėtros prognozės

Praėjusiais metais Lietuvoje tęsėsi skolinimosi bumas – jau kelinti metai bankų išduotų paskolų portfelis auga itin sparčiai, o per 2004 m. jis šoktelėjo apie 40 proc. Šį procesą skatino itin palankios skolinimosi sąlygos, nors, kaip ir buvo laukta, kreditai per metus vidutiniškai šiek tiek pabrango. Kadangi šalies bendrovės ir namų ūkiai pagal vidutinį įsiskolinimo lygį kol kas ženkliai atsilieka ne tik nuo ES senbuvių, bet ir nuo Latvijos bei Estijos, artimiausiais metais šis procesas nesilps net ir tuo atveju, jei Europos centrinis bankas pakels bazinių palūkanų normą tuo netiesiogiai pabrangindamas bankų paskolas ir Lietuvoje. Įmonės skuba investuoti ir kelti darbo našumą, o būsto paskolų augimą palaiko brangstantis nekilnojamasis turtas. Šiais metais, kaip ir pernai, yra laukiamas spartus komercinių bankų sektoriaus augimas. Be to, panašu, kad 2005 m. metai bus paženklinti itin aštria konkurencija tarp rinkos dalyvių. Apie tai byloja šių metų pradžioje prasidėjusios nuolaidų bei ypatingai palankių sąlygų siūlymo kampanijos. Stambiausi komerciniai bankai, reaguodami į jų rinkos dalies sumažėjimą, yra priversti pasitenkinti mažesniais įkainiais, siekiant pritraukti naujus klientus. Tačiau, besiplečiantis paskolų portfelis turėtų užtikrinti bankų pelnų augimą. Atsižvelgiant į tai, kad bendras paskolų portfelis Lietuvoje tesudaro apie 30 proc. BVP, spartaus jo augimo galima tikėtis ir šiais metais.Lėtėjančio pinigų siaurąja prasme augimo tendencija išsilaikys ir šiemet, tam palankūs ir Lietuvos banko planai liberalizuoti privalomųjų atsargų politiką. Lietuvai integruojantis į Eurozoną, bus siekiama suvienodinti privalomųjų atsargų normą su ECB reikalavimais. Šiuo metu ji siekia 6 proc. bankų įsipareigojimų, tačiau jau šiemet LB numato sumažinimą 1-2 proc. punktais. Be to, už lėšas, priverstinai laikomas Lietuvos banke, komerciniai bankai pradės uždirbti palūkanas. Iki Lietuvos įstojimo į Eurozoną komercinių bankų privalomųjų atsargų norma privalės būti galutinai sumažinta iki 2 proc. Tai turėtų išplėsti komercinių bankų kreditavimo galimybes, išlaisvinant papildomas lėšas, bei pagerinti bankų sektoriaus konkurencingumą tarptautinėse rinkose.

Aptardami šalies makroekonominę situaciją, banko analitikai pabrėžė įspūdingą pažangą mažinant nedarbą ir atkreipė dėmesį, kad artimiausioje ateityje Lietuvos ekonominę plėtrą labiausiai įtakos migracijos ir investicijų srautai.Banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika, praėjusiais metais augusi 6,7 proc., 2005 m. padidės 5,9 proc., o metinė infliacija sieks 2,9 proc. ir šiek tiek viršys eurozonos rodiklį. Prognozuodami BVP pokytį 2006 m. „NORD/LB Lietuva“ analitikai lieka optimistais, pabrėždami Lietuvai palankią padėtį pasaulinėje rinkoje, kurią sąlygoja intensyvus gamybos perkėlimas iš išsivysčiusių šalių į pigesnės darbo jėgos regionus.

5.2 AB banko „ NORD/LB Lietuva“ 2005 m. pirmojo ketvirčio veikla

Per pirmąjį 2005 metų ketvirtį didžiausias vokiško kapitalo bankas šalyje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ – žymiai padidino paslaugų individualiems bei stambiesiems verslo klientams apimtį ir uždirbo 4,427 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Banko 2004 m. pirmojo ketvirčio neaudituotas grynasis pelnas buvo 2,022 mln. litų.Pagrindiniai įvykiaiBanko paskolos privatiems klientams pirmą kartą jo istorijoje viršijo 1 mlrd. litų ribą ir š.m. pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė 1,13 mlrd. litų. Palyginti su 2004 m. pirmuoju ketvirčiu, visas banko paskolų portfelis padidėjo 55 proc. ir š.m. kovo pabaigoje siekė 2,745 mlrd. litų. Banko pajamos žymiai išaugo. Palyginti su 2004 m. pirmuoju ketvirčiu, banko grynosios palūkanų pajamos padidėjo 37 proc. ir 2005 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 22,6 mln. litų. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos padidėjo 24 proc. iki 8,95 mln. litų. Bankas griežtai kontroliavo išlaidas. Nepaisant sparčios verslo plėtros, palyginti su 2004 m. pirmojo ketvirčio išlaidomis, banko 2005 m. pirmojo ketvirčio operacinės išlaidos sumažėjo procentu iki 19,5 mln. litų. Jos buvo milijonu litų mažesnės palyginti su pernai metų ketvirtiniu vidurkiu.Komentuodamas 2005 m. pirmojo ketvirčio veiklos rezultatus, banko „NORD/LB Lietuva“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Thomas S. Buerkle pasakė:„Pirmąjį šių metų ketvirtį bankas „NORD/LB Lietuva“ žymiai sutvirtino savo poziciją mažmeninės bankininkystės rinkoje, o jo paskolos gyventojams pirmą kartą banko istorijoje viršijo 1 milijardo litų ribą. Labiausiai esame patenkinti, kad nenuilstamos darbuotojų pastangos didinti banko veiklos efektyvumą ir visų pagrindinių bankinių produktų pardavimo sėkmė užtikrino įspūdingą dviženklį grynųjų palūkanų ir komisinių pajamų augimo tempą, palyginti su pirmuoju 2004 metų ketvirčiu.“ Atsižvelgdamas į sparčią verslo plėtrą ir vadovaudamasis konservatyvia rizikos valdymo politika, bankas per pirmąjį šių metų ketvirtį iš karto padarė specialiuosius atidėjinius už paskolas. Tai turės teigiamos įtakos banko finansiniams rezultatams metų bėgyje.TurtasPalyginti su 2004m. pirmojo ketvirčio turtu – 2,68 mlrd. litų, š.m. pirmojo ketvirčio pabaigoje banko „NORD/LB Lietuva“ turtas išaugo 37 proc. iki 3,68 mlrd. litų. Tai daugiausia lėmė sparčiai didėjantis banko paskolų portfelis.Paskolos ir indėliai Sėkmingas darbas su stambiais verslo klientais ir su individualiais klientais, leido bankui vien per pirmąjį šių metų ketvirtį padidinti paskolų portfelį 10 proc. iki 2,7 mlrd. litų. Tai lėmė sėkminga greitųjų vartojimo kreditų kampanija ir pasiūlytos konkurencingos paskolų būstui įsigyti sąlygos.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį indėlių ir akredityvų banke padaugėjo 122,3 mln. litų iki 2,02 mlrd. litų, o palyginti su 2004 m. pirmuoju ketvirčiu, jų suma išaugo 28 proc. arba 437,5 mln. litų.Pajamos ir išlaidosPer pirmąjį 2005 ketvirtį bankas „NORD/LB Lietuva“ žymiai padidino veiklos efektyvumą ir uždirbo 22,6 mln. litų grynųjų palūkanų pajamų – tai yra, 37 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2004 metais. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos 2005 m. pirmąjį ketvirtį buvo 24 proc. didesnės, palyginti su 2004 m. pirmuoju ketvirčiu ir siekė 8,95 mln. litų. Palyginti su 2004 m. pirmuoju ketvirčiu, banko „NORD/LB Lietuva“ veiklos sąnaudos sumažėjo procentu ir per pirmuosius tris šių metų mėnesius sudarė19,5 mln. litų nepaisant sparčios verslo plėtros. Kapitalas Pirmąjį š.m. ketvirtį bankas „NORD/LB Lietuva“ vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Siekdami ir ateityje užtikrinti subalansuotą banko „NORD/LB Lietuva“ plėtrą, banko akcininkai pritarė vadovybės planui toliau stiprinti banko kapitalo bazę išleidžiant naują akcijų emisiją už 73,88 mln. litų. Naujai išleidžiamos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 95 litai bus platinamos po 180 litų už akciją.

IŠVADA

Vokietijos finansinei grupei priklausantis „NORD/LB Lietuva“ bankas šalies gyventojams teikia kreditus būstui palankesnėmis sąlygomis ir kartu siūlo partnerių nuolaidas įvairioms namų įrangos prekėms įsigyti. Paskolos gyventojams yra viena iš banko prioritetinių sričių. Banko „NORD/LB Lietuva“ paskolų gyventojams portfelis šiuo metu jau viršija milijardą litų. Gerėjanti Lietuvos ekonominė situacija ir ateinančiais metais leidžia prognozuoti fizinių asmenų kreditų augimą. Gyventojams suteiktos paskolos išlieka vienu iš dinamiškiausiai augančių banko turto straipsnių. Nors gyventojams teikiamose paskolose ir toliau dominuoja būsto paskolos, tačiau paskutiniu metu jaučiamas labai spartus kitos paskirties (daugiausiai vartotojiškų) paskolų gyventojams augimas. Atsižvelgiant į tai, jog aštrios konkurencijos sąlygų bei siekimo užimti kuo didesnę rinkos dalį veikiamas bankas ir toliau švelnino šio tipo paskolų teikimo standartus (pvz.: sumažino reikalavimus paskolos gavėjui, šių paskolų maržą, iki minimumo sumažino pradinį įnašą ir pan.), ir tai, kad nekilnojamojo turto rinkai yra ypač būdingas cikliškumas, tikėtina, jog būsto paskolų teikimas ateityje gali sąlygoti didesnį kredito rizikos susikaupimą bankuose. Bet galimoms rizikoms amortizuoti bankas šiuo metu turi pakankamai gerą kapitalo bazę.Būsto paskolos gyventojams, kaip bankinis produktas, populiarumą įgavo tik pastaraisiais metais, jų apimtis bei lyginamieji svoriai, palyginti su kitomis regiono šalimis, taip pat išlieka vieni žemiausių, todėl turi dar pakankamai daug erdvės augti toliau.

LITERATŪRA

1. www.nordlb.lt2. www.lb.lt3. www.vb.lt4. AB bankas “NORD/LB Lietuva“ analitikų grupė, Lietuvos ekonomikos apžvalga, 2004, Nr.15. AB bankas “NORD/LB Lietuva“ analitikų grupė, Lietuvos ekonomikos apžvalga, 2004, Nr.26. AB bankas “NORD/LB Lietuva“ analitikų grupė, Lietuvos ekonomikos apžvalga, 2005, Nr.37. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I., Finansų analizė. Kaunas, Technologija, 1998.8. Vasiliauskaitė A. Finansų institucijų veiklos ir valdymo ypatumai.// Socialiniai mokslai. Vadyba. – 1996, Nr.4(8)