Bankai ju valdymas, procesas, vekseliai, cekiai ir t.t.

Pagrindiniai bankų veiklos principaiYra tam tikri bendri banko veiklos principai, kuriais stengiasi vadovautis atsižvelgdami į išorės bei veiklos aplinką. Pagrindinės ekonomikos rinkos veiklos principas yra ekonomiškumas. Bankuose jis pasireiškia siekimu maksimilizuoti pelną, bei kapitalo rentabilumą.Ekonomiškumo principas yra derinamas su saugumo principu, kuris traktuojamas kiek siaurąja prasme, tiek plačiąja prasme, priimant principinius banko kūrimo ir veiklos sprendimus.Banko saugumas apima klientų indėlių ir akcininkų kapitalo išsaugojimą laikantis bankui nustatytų saugumo normatyvų.Svarbų vaidmenį įgyvendinant bankų saugumo principą vaidina ne finansiniai saugumo tikslai.Tai banko įvaizdis, savarankiškumas. Bankų veikloje ypatingą vaidmenį vaidina klientų pasitikėjimas banku. Pasitikėjimo sąvoka yra labai plati ir ji apima subjektyvius pasitikėjimo aspektus, kuriems susiformuoti yra ne visuomet realus pagrindas.Pvz.: tikrai nepasitikėsime banku, jei žinosime, kad didelė jo akcijų paketo dalis yra konkurentų rankose.Ekonomiškumas ir saugumas realizuojamas įgyvendinant kitus dalinius principus:1. Operatyvumas- būtinas kiekvienai bankų veiklos sričiai, spartus aptarnavimas prie kasos prie kasos langelio, operatyvus piniginių indėlių išmokėjimas, formuoja teisingą kliento nuomone apie banką, bei didina jo pasitikėjimą.2. Bankų veiklos vidinė ir išorinė kontrolė- skiriama nuolatinė operatyvioji kontrolė ir vidinė, bei išorinė revizija. Nuolatinę operatyvią kontrolę atlieka įmonės vadovai, todėl labai svarbų vaidmenį vaidina revizija ar vidaus auditas,kurie turi išaiškinti trūkumus,bet ir numatyti priemones, kaip užkirsti kelią jiems.3. Kaip savarankišką principą reikia skirti visuomenės bei darbuotojų informatyvumą (informavimą). Rinkos sąlygomis yra pasirinkimas,kurį dažnai lemia realios banko padėties žinojimas.Visuomenė turi žinoti tikslią padėtį, tai savarankiškai mobilizuoja banką.

Čekių naudojimo tvarkaČekis – vertybinis popierius,tam tikra teisine forma sudarytas čekio davėjas, pavedimas bankui, kad šis besąlygiškai išmokėtų arba sumokėtų jame išrašyta sumą. Čekiai naudojami patiems davėjo poreikiams.

Kreditavimo operacijosPaskolų suteikimas yra pagrindinė komercinių bankų aktyvinių operacijų rūšis, duodanti didžiausias pajamas. Panaudodamas išteklius kreditavimui bankas gauna pelną, o kartu patenkina klientų kreditų poreikį. Svarbu, kad banko vadovybė gerai paskirstytų banko išteklius įvairioms kreditavimo sritims ir rūšims.Kredito išdavimas yra sudėtinga operacija ir norintys gauti kreditą kreipdamasis i banką turi nurodyti kredito tikslą, terminus bei padengimo grafiką. Klientas privalo supažindinti banką su savo finansine ir gamybine veikla.Firmos gali būti apsidraudusios, turėti laiduotojus arba garantus,tada pagal pateiktus dokumentus yra įvertinamas kliento kretingumas. Kreditingumas- sugebėjimas laiku padengti kreditą. Daugelyje užsienio šalių paskolų dalis suteikiama atidarant vadinamąja kreditinę liniją, t.y. limitą kurio neviršydama firma gali gauti kreditą be jokių papildomų susitarimų. Suteikdamas kreditą pagal užstatą, bankas gauna įkeitimo raštą, suteikiantį jam teisę disponuoti įkeistu turtu, jei kreditas nebus grąžintas. Gali būti įkeistas kilnojamas, nekilnojamas turtas, valstybiniai popieriai bei depozitiniai sertifikatai.

Kredito klasifikavimasKreditavimo trukmė1. Trumpalaikis (iki 1m) apyvartinių lėšų kreditavimas2. Vidutinis kreditavimas (1-5 m)3. Ilgalaikis (5-10 m.)Pagal apdraudimą:1. Kreditas už užstatą vekseliais, prekėmis, dokumentais kredituojančiais prekės priklausymą klientams2. Kreditas be užstato arba kreditas kapitalui, šiuo atveju padidėja kliento kapitalas.Pagal palūkanų ėmimą:1. Palūkanos iškart išskaitomos iš kredito sumos, tai taikoma nepatikimiems klientams2. Palūkanos imamos kredito grąžinimo momentu3. Palūkanos mokamos dalimis per visą kredito laikotarpįPagal kreditavimo metodus1. Pagal likučius kreditas suteikiamas periodiškai esant poreikiu ir palūkanos išskaitomos iškart2. Pagal apyvartą kreditas suteikiamas nuolat ir dažnai tuo pat metu vienas grąžinamas, o kitas kreditas įmanomasPagal skolinimo rūšis1. Komercinis kreditas suteikiamas firmoms laikinai pritrūkusioms lėšų2. Kreditas, fondo birža tarpininkas. Šis kreditas yra apdraudžiamas vertybiniais popieriais ir naudojamas spekuliaciniais tikslais

3. Žemės ūkio kreditas būna 2 rūšių: hitpotekinis ir trumpalaikis4. Vartotojiškas kreditas. Jis yra kelių formų. Jis gali būti grąžinamas arba iš kart arba dalimisPalūkanų už kreditus dydis priklauso nuo kredito rūšies ir apimties nuo skolinto kapitalo dydžio, klientų ryšių su bankų ir situacijos rinkoje. Didžiausia palūkanų norma mokama už vartotojišką kreditą, nes nereikalaujama užstato, mažesnės palūkanos už žemės ūkio kreditą ir mažesnės palūkanos už vertybinius popierius. Kiekvienoje šalyje egzistuoja tam tikri kredito išdavimo limitai, Lietuvoje maximali suma išduodama vienam ūkio objektui negali viršyti 30% banko kapitalo.

Banko proceso organizavimasSąskaitų atidarymas ir disponavimas. Bankai kaupia ir saugo finansines lėšas,klientų pavedimu vykdo atsiskaitymus. Skiriamas dar sąskaitų grupės operacijomis su klientais- tai ne bankais ir tarpbankiniais atsiskaitymais. Atsiskaitymais su klientais nebankais yra naudojamos įvairios sąskaitos. Atsiskaitomosios sąskaitos atidaromos visiems juridinio asmens teises turintiems ūkio subjektams. Atsiskaitomąsias sąskaitas atidaromos visų ūkių subjektams,turintiems juridines teises,valstybinėms įmonėms,valst. akcinėms įm., UAB, žemės ūkio bendrijoms. Einamosios sąskaitos atidaromos ūkio subjektams, neturintiems juridinio asmens teisių, taip pat biudžetinėms organizacijoms. Biudžetinių organizacijų nebiudžetinėms lėšoms saugoti atidaromos atskiros einamosios sąskaitos.Depozitų sąskaitos atidaromos teisinės sistemos įmonėms, tai gali būti teismams, prokuratūroms, policijos komisariatams,muitinėms… Indėlininkams atidaromas depozitų sąskaitos nepriklausomai nuo jų pilietybės. Indėlis gali būti vardinis vienam asmeniui, tačiau sąskaitų skaičius indėlininkams neribojamas. Indėliai gali būti terminuoti (nustatytam laikui) ir neterminuoti – einamosios indėlių sąskaitos. Už indėlius skaičiuojamos palūkanos ir informacija apie indėlius bankas laiko paslaptyje.Kliringo sąskaitos atidaromos kliringo namuose pagrindinėms banko įstaigoms. Tarpbankinių atsiskaitymų informacija į kliringo namus perduodama dalimis. Pirmoji dalis priimama iki 12val.,ir remiantis gauta informacija neviršijant limito vykdomi mokėjimai. Jei kliringo sąskaitos limitas neleidžia apmokėti visų dokumentų, apmokama nustatyta tvarka, kurią nurodo mokėtojas. Kliringo namai elektroniniu paštu išsiunčia bankams kliringo sąskaitas išrašius ir pranešimus apie neapmokėtus dokumentus. Antroji dalis iš bankų priimama iki 16val.iki to laiko bankai gali reguliuoti savo korespondencinių sąskaitų likučius. Procedūra kartojama ir 16 val. ir pranešami nauji likučiai, bei neapmokėti dokumentai grąžinami bankams.

Korespondencinėse sąskaitose yra apskaitomi visi bankų privalomi nacionalinės valiutos rezervai, kreditinių išteklių tarpbankinėje biržoje pardavimai, pirkimai ir lizingo sąskaitų likučiai. Bankai atsiskaitymams gali naudoti ir savo rezervus, laikydamiesi privalomų rezervų normos- vidutinės kontroliuojamo laikotarpio sumos.

Vekselių naudojimų tvarkaVekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo besąlygiškai įsipareigoja sumokėti tam tikra sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats ar tai paveda padaryti kitam. Vekseliai naudojami atsiskaitymams už prekes ir paslaugas išduodant paskoloms garantuoti bei diskontuoti komercinius vekselius. Vekseliai gali įsakomieji (trata) ir paprastasis (solo). Įsakomuoju vekseliu jo davėjas trečiam asmeniui tam tikra sumą. Paprastuoju vekseliu davėjas pats pasižada mokėti jame nurodyta sumą.Kiekvienas vekselis gali būti perleistas kitam asmeniui įforminant indosamentą (perleidimo dalį). Indosantas privalo jį pasirašyti perduodamas naujam savininkui visas teises, tačiau indosantas gali uždrausti toliau indosuoti vekselį. Vekselio apmokėjimas gali būti garantuojamas laiduojant kitų asmenų visą arba dalį sumos. Laidavimas (avalis) įforminamas laiduotojo (avalisto) parašu vekselyje arba jo tęsinyje. Laiduotojas arba vekselio mokėtojas už vekselio apmokėjimą atsako solidariai. Laiduotojas apmokėjęs vekselį įgyja regreso teises į asmenį už kurį laidavo.Vekselyje turi būti nurodoma, kada jis turi būti apmokėtas:1. Per tam tikrą laiką po pateikimo.2. Per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos.3. Nustatytą dieną.Vekselis gali būti apmokamas dalimis, laiku neapmokėtas vekselis gali būti užprotestuotas pas notarą. Vekseliams yra keliama nemažai reikalavimų, pvz.: Vokietijos Centrinis Bankas reikalauja, kad už vekselį būtų atsakingi nepriekaištingo mokumo asmenys. Vekselio padengimo laikas likęs po jo pirkimo neturi viršyti 3 mėnesių.Lietuvoje pagal vekselio įstatymą diskontuoti priimamas vekselis turi atitikti šiuos reikalavimus:1. Jis turi būti įformintas įstatymo nustatyta tvarka;2. Turi būti patvirtintas ne mažiau kaip dviem parašais, t.y.vekselio gavėjo ir pirmojo vekselio turėtojo;

3. Tai turi būti ūkinei operacijai išrašytas prekinis-komercinis vekselis;4. Nuo jo pateikimo diskontuoti dienos iki apmokėjimo dienos turi būti likę ne daugiau kaip 12mėn.ir ne mažiau kaip 1savaitė;5. Vekselis turėti mokėjimo terminą.Vekseliu turėtojai gali juos pateikti bankui diskontuoti (parduoti), gali juos pirkti ir įmonės. Bankas neaiškindamas priežasties gali atsisakyti diskontuoti vekselį. Bankas paprastai sudaro vardinę nepatikimų vartotojų kartoteką, kuri naudojama vekselių patikimumui įvertinti.Bankas išskaičiuoja iš vekselio diskanto suma:S=VTN/(100*360)S-diskonto sumaV-vekselio sumaT-dienų iki apmokėjimo termino sk.N-palūkanų metinė norma (šią normą bankas nustato savarankiškai į Lietuvos banko nustatyta rediskonto normą)Vekselio pateikėjas atlygina bankui pašto (porto) išlaidas ir moka komisinį mokestį bankui korespondentui už vekselio inkasavimo operacijas domno. Diskontuoti vekseliai pateikiami apmokėti skolininko bankui. Komerciniai vekseliai gali būti panaudoti kreditavimui. Vekselio turėtojas norėdamas gauti įkeistais vekseliais apmokėtą kreditą sudaro su banku kredito sutartį, kurioje nurodo maksimalią kredito sutartį. Įkeistų vekselių ir teikiamo kredito maksimalus santykis negali viršyti 70%. Kredito grąžinimo terminas negali būti vėlesnis už vekselio apmokėjimo terminą.

Lizingo operacijosJos gali būti traktuojamos kaip viena iš kreditavimo atmainų, ji taikoma ilgalaikės įrengimo nuomos, atskirais atvejais turto finansavimui. Nuomininkas gauna ilgam laikui naudoti išnuomotojas priemones ir pasižada už tai sėkminga per visą laiką atsiskaityti su nuomotuoju. Lizingo kompanijos bankas yra jos savininkas gauna už nuomą tam tikrą pinigų sumą, nuomininkas gauna jam reikalingą įrangą, neįdėdamas tam reikalingų lėšų. Nuomininkas arba visai nedaro pirminio įnašo arba jis yra nedidelis ir naudodamasis mokesčių lengvatomis dėl amortizacijos ir dėl to, kad nuomos mokestis yra eksploatacinės išlaidos įeinančios į savikainą, jis yra neapmokestinamas. Nuomos mokestis mokamas kas mėnesį arba kitais terminais. Gali būti numatyta, kad nuomos terminui pasibaigus nuomininkas gali įsigyti išnuomotą produktą – tai išperkamoji nuoma. Gali būti pirminė nuoma, kad įmonė tik naudojasi turtu be teisės tapti savininkais.

Valiutinių operacijų organizavimasLR ir užsienio valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys gali turėti einamąsias sąskaitas ir terminuotus indėlius nuomojama sąskaita. Sąskaitų atidarymo tvarka: LR juridiniai asmenys neturintys juridiniu asmenų teisių bankui privalo pateikti:Pareiškimą atidaryti sąskaitąĮmonės registravimo pažymėjimą, originalą ir nuorašąTurėti įmonės įstatų originaląParašų ir antspaudo pavyzdžių korteles arba sąrašas asmenų įgaliotų disponuoti sąskaita su jų parašais (pvz. patvirtintais notaro arba banko vadovo)Atidarant sąskaitą kito asmens vardu, pareiškėjas yra asmuo atidarantis sąskaitą. Įgaliotam asmeniui įforminimą parašo pavyzdžio kortele. Pinigai padeda nustatyti prekės ar paslaugos kainą visiems suprantama išraiška. Pinigų paklausa – tai pinigų kiekis reikalingas ūkiniams sandoriams vykdyti, t.y. tarpininkauti visų pateiktų parduoti ar pirkti prekių paklausa. Pinigų pasiūla kitaip vad. pinigų mase, tai praktiškas pinigų kiekis naudojamas mainams, tai mokėjimo priemonių visuma. Pinigų vertę kuria visuminių prekių pasiūlos ir pinigų pasiūlos santykis. Jeigu kainos kyla pinigų vertė krinta ir priešingai. Kalbant apie pinigų vertę reikia užsiminti apie konvertavimą jos gali būti vidinės ir išorinės. Vidinės – pinigai atlieka šalies mokėjimo priemonės f-ją, o išorinės – pinigai gali būti keičiami į kitų šalių pinigus arba valiutą. Pririšant kitą prie kitos šalies valiutos labiau patikima šalies valiuta. Bankas yra finansinė institucija priimant indėlius, indėlius iki pareikalavimo ir teikianti komercines paskolas. Tarptautinėje prekyboje naudojama ne vienos šalies valiuta. Jeigu viso pasaulio valstybės naudotų vieną valiutą prekyba būtų paprastesnė. Oficialų užsienio valiutų kursą lito atžvilgiu nustato ir patvirtina Lietuvos bankas. Paprastai realusis valiutos kursas yra apskaičiuojamas pagal formulę: R=e * Pu/PR – realusis kursase – užsienio valiutos kainos savo šalies valiuta

Pu – prekių (paslaugų) kainos užsienyjeP – prekių (paslaugų) kainos savo šalyjeValiutos keitimas, tai užsienio valiutos pirkimas arba pardavimas pagal tą dieną galiojantį valiutų keitimo kursą. Valiutų keitimo operacijas galima atlikti visuose bankuose.

Ateities sandoriaiBankai savo klientams siūlo sudaryti įvairius sandorius susijusius su užsienio valiutų keitimu:Forvardai ir fjūčeriai – tai ateities sandoris. Tai valiutų pirkimo pardavimo sandoris, kai atsiskaitymas vyksta nustatytu laiku ateityje nustatytu kursu. Sudarius tokį sandorį užsienio valiuta ateityje bus galima parduoti už sutartą kaina nepriklausomai nuo užsienio valiutos kurso rinkoje. Forvardai ir fjūčeriai yra vieno tipo sandoriai turintys keletą skirtumų. Fjūčeris – standartinis kontraktas vykdomas standartinėmis valiutomis ir standartiniais kiekiais. Šie sandoriai sudaromi vertybinių popierių biržoje ir ypatingai yra svarbūs stambioms firmoms. Forvardo sandoriai yra individualūs, o sutarčių sumos priklauso nuo banko ir kliento susitarimo. Sandorius sudaro įmonė su banku pasirašydama sutartį. Šie sandoriai smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios nori apdrausti santykiniai nedideles valiutų sumas. Forvardai ir fjūčeriai eliminuoja bet kokį net gi teigiamą valiutų kursų pokytį, tai gi galima gauti papildomą pelną. Sudarant forvardo sandorį banke įmonei nustatomas forvardo limitas. Bankas įvertina kliento pinigų srautus, nustato maximalų sandorio terminą ir sumą. Limitai nustatomi nemokamai, todėl naudinga iš anksto kreiptis į banką dėl limito. Forvardo limitas reiškia tai, kad sudarytų nesumokėtų sandorių sumą neturi viršyti banko nustatytos limitų sumos. Forvardo kaina nustatoma iš anksto ir priklauso nuo dabartinės valiutų rinkos kainos palūkanoms, tarp sandorių valiutų skirtumo bei termino kuriam sudaromas sandoris. Sandoris palankus eksportuojančioms, importuojančioms ir gaunančioms paskolą valiuta įmonėms. Forvardo sandoris importuotojams leidžia planuoti prekių savikainą, kainą, o kartu ir pelną nerizikuojant patirti nuostolių dėl valiutų kursų. Forvardas naudojamas tada, kai norima tiksliai suplanuoti ateities pinigų srautus ir apsidrausti nuo galimų valiutos kursų neigiamų svyravimų. Forvardas įpareigoja savininką įvykdyti sandorį nepriklausomai nuo valiutų kurso pasikeitimo.

Opcionai – tai pasirenkamasis sandoris. Galimybė pirkti ar paduoti pasirinktu metu, pasirinktą kiekį, pasirinkto turo, pasirinktu metu. Draudžiantis opcionų teigiamų kurso poslinkio atveju gauname pelną priklausomai nuo valiutos rinkos kainos ir neturime jokių įsipareigojimų ar apribojimų. O neigiamo kurso poslinkio atveju prarandame mokestį banko premiją sumokėta už opcioną. Lietuvoje opcionai naudojami tik tarptautinėje rinkoje. Pagrindinis opcionų skirtumas nuo forvardų ir fjūčerių yra, kad opcionų savininkas apriboja nuostolį o ne pelną, tačiau iš anksto turi sumokėti sandorio mokestį banko premiją. Blogiausiu atveju forvardo savininkas nepraranda nieko, o opciono savininkas praranda mokestį, tačiau gauna pelną iš teigiamo kurso pokyčio, ko negali tikėtis forvardo savininkas. Be to opciono savininkas skirtingai nuo forvardo nėra įpareigotas vykdyti sandorį esant nepalankiam kursui. Opciono skirtumas nuo forvardo yra tas, kad perkant opcioną galima pasirinkti ateities kursą nuo kurio priklauso tik mokesti bankui. Pasikeitus planams opcioną galima nenuostolingai parduoti kas neleistina su forvardu.

Svopai – apsikeitimo sandoriai. Tai sandoris apsikeisti valiutomis arba palūkanomis tam tikru terminu. Svopo sandoris sudaromas, kai įmonė turi vieno valiutos perteklių, o jei reikalinga kita valiuta. Tuomet įmonė bankui parduoda nereikalingą valiutą įsipareigodama ateityje ją nupirkti. Apsikeitimo sandoris padeda optimizuoti lėšų panaudojimą, atliekant apsikeitimo sandorį galima padidinti apyvartines lėšas noriam valiuta, panaudojus tuo metu nereikalingas lėšas kitomis valiutomis ir išvengus valiutų kursų rizikos. Apsikeitus sandoris taip pat naudojamas kaip norima pakelti investicijų pelningumą. Valiutų apsikeitimo sandorius dažnai naudojam tiek importuotojai tiek eksportuotojai norėdami apsidrausti nuo valiutų kursų svyravimo rizikos. Svopas faktiškai yra analogiškas keleto forvardo kombinacijų, tačiau jo privalumas yra tas, kad jis yra lankstesnis galima suderinti reikalingą valiutų kursą ir svopo sandoris yra pigesnis už kitus finansinius instrumentus.Spotai – tai valiutos keitimas nedelsiant. Laikui bėgant keitimo kursai keičiasi. Valiutų keitimo sutartyse visada aptariama kada šie keitimai turi įvykti. Banko elektroninių priemonių pagalba valiutos konvertavimą galima atlikti tą pačią dieną. Sąvoką, valiutos keitimas nedelsiant, reiškia valiutos kainą kuria ji keičiama tuoj pat ir taip skubiai kiek tai yra įmanoma. Tokie sandoriai sudaro grynos valiutos rinką ir šie sandoriai yra vieni iš dažniausiai naudojamų.