atsargu apskaita

ATSARGŲ APSKAITA

KURSINIS DARBAS

Klaipėda 2007TURINYS

Įvadas 21. Informacijos šaltinių apžvalga 3 1.1 Trumpalaikis turtas 31.2 Atsargų klasifikavimas apskaitoje 41.3 Atsargų įvertinimas apskaitoje ir atskaitomybėje 61.4 Atsargų dokumentavimas 71.5 Atsargų įkainojimas 81.6 Atsargų įsigijimo savikaina 101.7 Atsargų sunaudojimo (pardavimo) apskaitos būdai 121.8 Atsargų inventorizavimas 142. Darbo metodai ir priemonės 172.1 „X“ Įmonės charakteristika, istorija ir veikla 172.2 Atsargų apskaitos politika „X“ įmonėje 183. Darbo rezultatai ir jų aptarimas 22 3.1 Atsargų apskaitos politika „X“ įmonėje analizė 22 3.2 Įmonės „X“ naudojamų dokumentų dokumentacija 27 3.3 „X“ įmonėje atsargų inventorizavimas ir jos tvarka 28Išvados 29Informacijos šaltinių sąrašas 30Priedai 34

ĮVADAS

Atsargomis laikomos įmonės žinioje esančios vertybės – trumpalaikis turtas, – kurios skirtos parduoti įprasta tvarka arba sunaudoti teikiant paslaugas ar gaminant parduotinas prekes ir kurios vieną kartą dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese ir yra iš karto sunaudojamos įmonės veikloje uždirbant pajamas.Prekių ir žaliavų kainos nuolat keičiasi kintant rinkos sąlygoms. Vienos ir tos pačios prekės gali būti perkamos skirtingomis kainomis vienu metu. Nors įmonei ir yra žinoma, kiek ji pati sumokėjo už vieną ar kitą parduotą prekę, bet jos pagrindinis uždavinys – kiek įmanoma tiksliau nustatyti parduotų prekių savikainą ir sandėlyje likusių prekių vertę. Tam reikia nustatyti, kokia tvarka buvo parduotos tos skirtingų kainų prekės, o priklausomai nuo įmonės veikos pobūdžio ir nuo turimų atsargų specifikacijos yra nustatomas atsargų apskaitos metodas. Pasirinkta kursinio tema – atsargų apskaita – yra viena iš aktualiausių finansinės apskaitos temų, nes atsargos yra viena iš pagrindinių ir daugeliui svarbiausių trumpalaikio turto rūšių, kurios tiesiogiai dalyvauja uždirbant pajamas, o svarbiausias informacijos šaltinis apie įmonės žinioje esančias atsargas ir yra finansinės apskaitos formuojama informacija.Atsargų apskaitos temos aktualumas teoriniu požiūriu labai plačiai aptarinėjamas nacionalinių ir tarptautinių finansinės apskaitos reglamentų. Taip pat šio darbo tema yra plačiai analizuojama periodiniuose apskaitos leidiniuose, todėl šio kursinio darbo tikslas yra kiek įmanoma plačiau išnagrinėti atsargų apskaitos ypatumus, remiantis naujausiais duomenimis, o pagrindiniai šio darbo uždaviniai, kurie detalizuotų darbo tikslą yra:

1. Apibūdinti atsargų apskaitos sąvoką;2. Metodiškai pagrįsti atsargų apskaitos ypatumus;3. Išanalizuoti atsargų apskaitos politiką „ X“ įmonėje;

Profesinės kompetencijos sąrašas:1. Ūkinio subjekto ekonominės padėties atsispindėjimas apskaitoje: * Mokėti pateikti informaciją apskaitos vartotojams. * Mokėti nustatyti finansinius rezultatus ir pavaizduoti juos apskaitoje.2. Ūkio subjekto priimamų sprendimų ekonominis vertinimas. * Objektyviai įvertinti ūkio subjektų finansinės veiklos rezultatus. * Gebėjimas priimti sprendimus.

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA1.1 TRUMPALAIKIS TURTAS

Atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. [ 1, 75 psl.] Atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį atsargos gali būti įvairios. Išskiriamos tokios pagrindinės atsargų grupės: Žaliavos ir komplektavimo gaminiai;  Nebaigta gamyba; Pagaminta produkcija; Pirktos prekės, skirtos perparduoti; Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti.

ATSARGOS

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai Nebaigta gamyba Pagaminta produkcija Pirktos prekės, skirtos perparduoti Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti.

1. pav. Atsargų grupės Sudaryta: 4, 54 psl.Žaliavos ir komplektavimo gaminiai- tai materialinės vertybės ( pagrindinės ir pagalbinės žaliavos, statybinės medžiagos, kuras, atsarginės dalys ir pan.), kurios skirtos ne parduoti, bet kurias numatoma sunaudoti gamybos procese per ateinantį ataskaitinį laikotarpį. Kelyje esančios žaliavos ir komplektavimo gaminiai, nuosavybės teise priklausančios įmonei, taip pat priskiriamos šiai grupei.Nebaigta gamyba – tai kurie gaminiai, praėję ne visas technologines proceso stadijas taip pat nesukomplektuoti gaminiai. Nebaigtai gamybai nepriskiriamos nepradėtos apdoroti žaliavos gamybos padaliniuose, taip pat gamybai nupirkti komplektavimo gaminiai. Pagaminta produkcija – tai praėję visas technologines stadijas gaminiai, skirti parduoti arba kitaip sunaudoti įmonės veikloje.Pagaminta produkcija – tai visos iš trečiųjų asmenų įsigytos materialinės vertybės, kurios bus skirtos perparduoti. 4, 54 psl.

1.2 ATSARGŲ KLASIFIKAVIMAS APSKAITOJE

Kad įmonė galėtų veikti, reikia turėti atsargų. Tai labiau siejama su prekybos ir gamybos įmonės veikla, nes tokių įmonių pelnui didelę įtaką turi tam tikros atsargos. Atsargomis laikomos įmonės žinioje esančios materialinės vertybės, kurias ji tikisi parduoti arba tiesiogiai panaudoti gamyboje. Įmonėje pagrindinės atsargų grupės yra: Žaliavos; Komplektavimo gaminiai; Nebaigta gamyba; Pagaminta produkcija; Prekės, skirtos perparduoti.Žaliavos įsigyjamos siekiant perdirbti jas į gatavą produkciją. Gamybos ciklo metu finansinės apskaitos požiūriu žaliavos pereina 3 stadijas. Pirmiausia jos tampa žaliavų atsargomis. Perdavus šias žaliavas į gamybą ir pradėjus perdirbimo procesą, jos laikomos nebaigtos gamybos atsargomis. Tai tarpinis etapas tarp žaliavų ir pagamintos produkcijos atsargų. Pagaminant produkciją, tačiau jos neparduodant, ji vadinama pagamintos produkcijos atsargomis. Iki galo nebaigiant gamybos susidaro nebaigtos gamybos likučiai. Visi šie likučiai parodomi balanso trumpalaikio turto skyriuje – Trumpalaikis turtas.[ 5, 77 psl.]Taigi atsargos – nelikvidžiausias trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus. [ 6, 179 psl.]Gamybinėje įmonėje veiklos ciklas prasideda žaliavų medžiagų, komplektavimo gaminių įsigijimų ir baigiasi pagamintos produkcijos, suteiktų paslaugų pardavimu. Gamybinės įmonės veiklos ciklo metu vienos atsargos perdirbamos ir tampa kitomis atsargomis, kurios realizuojamos arba mainomos į kitą turtą. Šiose įmonėse veiklos ciklas gali būti labai ilgas, kartais net gali užtrukti ilgiau, negu vienerius ataskaitinius metus:

2 pav. Trumpalaikio turto ūkinės veiklos ciklas gamybinėje įmonėjeSudaryta: 6, 180 psl.

Prekybinėje įmonėje veiklos ciklas prasideda jau gatavų gaminių įsigijimu ir baigiasi šių gaminių pardavimu pirkėjams arba mainymu į kitą turtą. Paprastai šių įmonių veiklos ciklas yra gana trumpas, nes atsargos įsigyjamos konkrečiam tikslui, todėl greitai realizuojamos:

3 pav. Trumpalaikio turto ūkinės veiklos ciklas prekybinėje įmonėjeSudaryta: 6, 180 psl.

Pardavimui skirtos atsargos negali būti perpardavinėjamos ta pačia kaina, kuria įmonė jas nusipirko. Kiekviena prekybos įmonė parduoda prekes didesne kaina, negu mokėjo įsigydama atsargų. Tam yra nustatomas prekybos antkainis – priedas prie pirkimo kainos.Kad būtų aiškiau kas yra veiklos ciklas, tai Veiklos ciklas – laikotarpis nuo veiklos procese naudojamu atsargu įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai pinigais paverčiamą priemonę. [ 15; 2 punktas]

1.3 ATSARGŲ ĮVERTINIMAS APSKAITOJE IR ATSKAITOMYBĖJE

Atsargų pasigaminimo savikaina turi būti nustatoma prie pagrindinių medžiagų, žaliavų ir komplektavimo gaminių, sunaudotų gaminant šias atsargas, įsigijimo savikainos pridedant tiesioginio darbo išlaidas, padarytas gaminant šį trumpalaikį turtą. Atsargų pasigaminimo savikainą turi būti įtraukta ir atitinkama netiesioginių gamybos išlaidų dalis nustatyta pagal pasirinktą paskirstymo kriterijų. Į pasigaminimo savikainą neįtraukiamos veiklos sąnaudos. Atsargoms pirkti arba nebaigtoms vykdyti sutartims finansuoti skirtų skolintų sumų palūkanos priskiriamos prie atsargų įsigijimo savikainos, jeigu normalus atsargų įsigijimo laikotarpis ne ilgesnis kaip metai.Sąlyginai galima išskirti dvi atsargų įsigijimo vertės dalis: pirkimo kaina ir visos kitos išlaidos, susijusios su atsargų atsigabenimu į įmonę.Išlaidos sandėliams išlaikyti ir prižiūrėti į atsargų savikainą neįskaitomos, jos apskaitomos veiklos sąnaudų sudėtyje. Atsargų įsigijimas įforminamas sutartimi tarp įmonės pirkėjos ir įmonės tiekėjos. Sutartyse nurodoma tiekiamų atsargų nomenklatūra, kiekis, savybės, kainos, tiekimo terminai, pristatymo sąlygos, mokėjimo sąlygos ir pan. Už sutartyse numatomų sąlygų nevykdymą gali būti numatomos įvairios sankcijos, baudos, netesybos, delspinigiai. Atsargų pirkimo-pardavimo sutartyse turi būti aiškiai apibrėžtas nuosavybės teisių perdavimo momentas įmonės tiekėjos įmonei pirkėjai. Jei sutartyse nebuvo numatytas nuosavybės perdavimo momentas, tai nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento. Dažniausiai nuosavybės teisė atsiranda tada, kai dokumentaliai užfiksuojamas įsipareigojimas mokėti ir atsiranda teisė reikalauti perkamų vertybių.Už valiutą įsigytos atsargos apskaitoje pajamuojamos to turto pirkinio dienos valiutos kursu. Perkant prekes už valiutą iš užsienio, neteisinga jas pajamuoti pagal muitinę vertę. Tai nėra įsigijimo vertė. Atsargų įsivežimas iš užsienio turi būti patvirtintas muitinės deklaracijomis, neturint muitinės deklaracijos negalima pajamuoti atsivežtų iš užsienio atsargų pagal pirkimo užsienyje dokumentus.Siekiant paspartinti atsiskaitymus su tiekėjais, pirkimo-pardavimo sutartyse gali būti numatyta diskontų taikymo galimybė. Tai yra griečiau sumokėti, tada mažiau teks mokėti. Diskontas gali būti suteikiamas ne vien už greitesnį atsiskaitymą, bet ir už didesnį pirktų prekių kiekį. Kainos mažinamos reklamos tikslais, siekiant padidinti pardavimų apimtis. Prekybinių nuolaidų yra įvairių rūšių. Visos suteiktos nuolaidos, jeigu jomis įmonė pirkėja pasinaudojo, negali būti įtrauktos į faktinę atsargų įsigijimo vertę. [5, 77- 78 psl.]Nuolaidos ir nukainojimai gali būti taikomi ne tik toms atsargoms, kurios skirtos perparduoti, bet ir toms, kurios sunaudojamos įmonėje produkcijai gaminti. [11]

1.4 ATSARGŲ DOKUMENTAVIMAS

Atsargų įsigijimas turi būti įrodytas juridinę galią turinčiais dokumentais. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalaujama, kad dokumentai būtų surašyti ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Dokumentai turi turėti juridinę galią.Jeigu krovinys gabenamas ne samdytu, o nuosavu transportu, galima naudoti ne važtaraštį, o PVM sąskaitos-faktūros mėlynąjį egzempliorių. Šis PVM sąskaitos-faktūros egzempliorius kartu su kroviniu išduodamas gavėjui ir laikomas krovinio buvimo vietoje.Jeigu įmonės, įsigyjančios atsargų, atstovas pasiima krovinį iš įmonės tiekėjos sandėlio, jam išrašomas įgaliojimas. Įgaliojimas išrašomas vienu egzemplioriumi. Jį pasirašo įmonės vadovas ir vyriausias buhalteris, jis patvirtinamas apvaliu antspaudu. [ 4, 56-57 psl.]Priimant atsargas į sandėlį gali būti naudojami Užpajamavimo orderiai. Daugiausia paplitę Vienaeiliai pajamų orderiai. Jie išrašomi pagal kiekvieną atsargų nomenklatūrinį numerį. Pagal vieną sąskaitą-faktūrą surašoma tiek Užpajamavimo orderių, kiek joje įrašyta atsargų pavadinimų, rūšių, dydžių. Užpajamavimo orderyje nurodomas sandėlis, atsargų gavimo data, priimamų atsargų kiekis pagal dokumentą arba faktiškai bei kiti reikalingi atsargoms apibūdinti duomenys. Jeigu tiekėjo išrašytose sąskaitose-faktūrose nurodyti duomenys tiksliai sutampa su faktiškai gautas vertybes apibūdinančiais duomenimis, Užpajamavimo orderiai neišrašinėjami, o ant sąskaitos-faktūros dedamas specialus spaudas ir užpildomi jo rekvizitai. Šis spaudas liudija, kad atsargos priimamos. Gali būti naudojami Daugiaeiliai pajamų orderiai. Tada į vieną orderį surašomos visos tuo metu gautos atsargos. [ 5, 57-58 psl.]Į gamybą atsargos išduodamos pagal svorį, vienetų skaičių ir pan. Įmonėse, kur masiškai gaminama produkcija, išduodant žaliavas naudojamos Limitinės išdavimo kortelės. Išdavimo limitas apskaičiuojamas pagal tai, kokias produkcijos rūšis ir kokiais kiekiais reikia gaminti, atsižvelgiant į sunaudojimo normas pagaminant vienetą. Limitavimas bei normavimas yra įmonės vidinės apskaitos bei kontrolės reikalas. Limitinės kortelės išrašomos dviem egzemplioriais. Viena jų duodama gamybiniam padaliniui, o kita – sandėliui. Medžiagų išdavimo iš sandėlio į gamybą negalima laikyti jų sunaudojimu, nes tai tik jų saugojimo vietos pakeitimas. Žaliavas galima laikyti sunaudotomis tik tada, kai į gamybinį padalinį išduotas jų kiekis sutampa su faktiškai sunaudotu kiekiu. Jeigu žaliavų limito nepakanka, trūkstamam kiekiui išduoti gali būti išrašomi Reikalavimai. Reikalavimai išrašomi dviem egzemplioriais, nurodant reikalaujamą ir faktiškai išduotą kiekį. Visus atsargų išdavimo dokumentus pasirašo įmonės vadovo įsakymu patvirtinti asmenys. [ 5, 58-59 psl.]

1.5 ATSARGŲ ĮKAINOJIMAS

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme nurodoma, kad atsargos finansinėje atskaitomybėje įkainojamos pagal faktinę savikainą, o faktinė savikaina apskaičiuojama pirmiausiai nurašant anksčiausiai įsigytas atsargas. Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.Turto įvertinimo metinės finansinės atskaitomybės taisyklėse nurodoma, kad: „Pagrindinės žaliavos, medžiagos ir komplektuojamieji gaminiai, sunaudoti gamyboje ir įtraukiami į pagamintų atsargų (produkcijos) savikainą, finansinėje atskaitomybėje turi būti įvertinti naudojant FIFO būdą (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos). Jeigu atsargos ir tam tikra jų rūšis įmonėje juda kitaip, jos gali būti apskaičiuojamos ir atspindimos finansinėje atskaitomybėje LIFO būdu, aritmetinio bei slenkančio vidurkio, konkrečių kainų arba kitais būdais, atitinkančiais tų atsargų judėjimą”.Dabartiniu metu LR įmonės gali laisvai pasirinkti atsargų įvertinimo būdą. Pagrindiniai atsargų įvertinimo būdai, yra šie:1) Konkrečių kainų būdas;2) Vidutinių kainų būdas;3) FIFO — atsargų įvertinimo pirmųjų pirkimų kainomis būdas;4) LIFO – atsargų įvertinimo paskutiniųjų pirkimų kainomis būdas;5) LCM – mažesnės kainos metodas.Konkrečių kainų būdas dažniausiai taikomas prekyboje, prekiaujant unikaliomis arba brangiai kainojančiomis prekėmis. Prekių kainos nustatytos tik tam tikro prekių tipo. Turint įvairių prekių rūšių, susidaro daug skirtingų apskaičiavimų. Naudojant šį būdą galima sąmoningai valdyti parduotų prekių savikainos, o tuo pačiu ir pelno lygį, pasirenkant pardavimui vienetus, kurie buvo pirkti didesne ar mažesne kaina. Atsargų įkainojimo konkrečių kainų būdu pavyzdys pateiktas 1 – ame priede.Vidutinių kainų būdas patogus naudoti vienarūšio asortimento prekių apskaitoje. Yra du šio būdo metodai: aritmetinio svertinio vidurkio ir besikeičiančio vidurkio. Naudojant aritmetinio svertinio vidurkio metodą daroma prielaida, kad visų ataskaitinio laikotarpio turimų atsargų vertė yra vienoda nepriklausomai nuo pirkimo kainos ir pirkimo laiko. Atsargos, esančios ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, ir visos nurašytos per ataskaitinį laikotarpį atsargos įvertinamos vidutinėmis kainomis. [ 4, 60-61psl.]Taikant FIFO būdą, daroma prielaida, jog pirmiausiai parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai, – tai reiškia, kad laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo vėliausiai įsigytos ar pagamintos. Šį būdą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausiai. [13, 7 punktas.] Atsargų įkainojimo FIFO būdu pavyzdys pateiktas 2 – ame priede.LIFO būdo esmė ta, kad parduodant ar kitaip sunaudojant atsargas, jos įkainojamos paskutiniųjų pirkimų kainomis. Atsargos, išduotos iš sandėlio, pirmiausiai įvertinamos paskutinio pirkimo kainomis, vėliau priešpaskutinio. Faktinis medžiagų judėjimas gali būti ir kitoks. Jei lieka likutis laikotarpio pabaigoje, jis įkainojamas seniausių pirkimų kainomis. Naudojant šį būdą, parduotų prekių savikaina labiausiai atitinka esamą kainų lygį ir pajamos bei pelnas yra realiausias. Atsargų įkainojimo FIFO būdu pavyzdys pateiktas 3 – ame priede.Mažesnės kainos metodas (LCM) – kuri kaina mažesnė: savikaina ar rinkos kaina. Šis metodas naudojamas įkainoti atskiroms atsargoms, kurių rinkos kaina dėl tam tikrų priežasčių nukrito žemiau už jų įsigijimo kainą. Tokiu atveju atsargos įskaičiuojamos ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje pagal jų grynąją realizacinę vertę – iš realios pardavimo kainos atėmus su pardavimu susijusias išlaidas. [2, 82-83 psl.]Visi šie įkainojimo būdai įmonėse yra naudojami atsižvelgiant į atsargų judėjimą įmonėje bei kitas sąlygas, kurios nulemia, kuris iš penkių įvertinimo būdų bus taikomas tam tikrai įmonei.[8]Pagal 9–ąjį Verslo Apskaitos standartą, jei įmonės apskaitoje buvo taikomas LIFO metodas, tai finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte atsargos turės būti pateikiamos įkainotos LIFO metodu ir FIFO metodu arba grynąją galimo realizavimo verte, taip pat parodomos šių verčių skirtumas. LR pelno mokesčio įstatyme nustatyta, kad įmonės, skaičiuodamos pelno mokestį, atsargų sąnaudas nustato taikydamos FIFO metodą. Kitokį atsargų įkainojimo metodą, skaičiuodamos pelno mokestį, įmonės gali taikyti tik tuo atveju, jei dėl veiklos specifikos ir atsargų judėjimo kitokį metodą jos taiko sudarydamos finansinę atskaitomybę ir gauna vietos mokesčių administratoriaus sutikimą. [13, 7 punktas.]

1.6 ATSARGŲ ĮSIGIJIMO SAVIKAINA

Įsigijimo savikainą sudaro ne tik atsargų pirkimo kaina, bet ir kitos tiesiogiai su jų pirkimu susijusios sąskaitos. Tokių išlaidų pavyzdžių tikrai daug: komisiniai prekybos tarpininkams, įvairios rinkliavos, atsargų gabenimo, saugojimo ir kitos paruošimo naudoti išlaidos. Tokių papildomų išlaidų išvengti pavyksta itin retai. Nebent kai tiekėjas pats pristato nupirktas atsargas į pirkėjo įmonės sandėlį. [12, 1psl.]9-ajame Verslo apskaitos standarte nurodyta, jog atsargų įsigijimo savikaina pradedama formuoti nuo grynosios atsargų pirkimo kainos, t.y. atskaičius mokėjimus, kuriais pasinaudojo įmonė. Tokiu būdu į nustatomą atsargų savikainą įskaičiuojama: sąskaitoje nurodyta atsargų kaina, atmetus visas pirkimo nuolaidas bei netiesioginius mokesčius (vėliau bus atgauti), kuriais valdžia apmokestina ne pačias įmones, parduodančias prekes, o galutinius tų prekių vartotojus, ir kuriuos valdžia renka ne tiesiogiai iš prekių galutinių vartotojų, o per tarpininkus – įmones, parduodančias šias prekes; atsargų atsivežimo kaina, prekių draudimo kelyje išlaidos. Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis (įskaitomos į per ataskaitinį laikotarpį parduotų prekių savikainą) tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos ar per brangu tiksliai nustatyti atskirų atsargų rūšių minėtas išlaidas. Įmonės apskaitos politikoje turi būti numatyti kriterijai, kuriais vadovaujamasi, nustatot minėtų išlaidų reikšmingumą;

 atitinkami mokesčiai ir muitai, susiję su prekių pirkimu .Netiesiogiai perkant atsargas dalyvauja ir vyriausias buhalteris, ir įmonės vadovas, tačiau praktiškai sudėtinga tokias netiesiogines išlaidas priskirti konkrečioms atsargoms, daugeliu atvejų jos įtraukiamos į ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudas, dažniausiai į bendrąsias ir administracines. [12, 4 psl.]Atsargų pirkimo kaina koreguojama tik po prekių pirkimo suteiktomis nuolaidomis ir nukainojimu, t.y. tuomet, kai pats nuolaidos ar nukainojimo faktas ir suma išaiškėja užregistravus pirkimo operaciją apskaitoje. Pirkėjas, kurio įsigytoms prekėms suteiktos nuolaidos ar nukainojimas, buhalterinėse sąskaitose turi fiksuoti atsargų savikainą patikslinantį įrašą.Nuolaidos gali būti: apyvartos; mokėjimo (nuolaida, skatinanti greitesnį pirkėjo atsiskaitymą). nukainojimas gali būti suteikiamas kaip kompensacija už pardavėjo įsipareigojimų vykdymą ne laiku ar nekokybiškai, t.y. jei pateiktos brokuotos, netinkamos kokybės ar komplektacijos prekės, arba jei jos pateiktos pavėluotai.Atsargų įsigijimo savikainos ir jos kainos koregavimo apskaitos reikalavimus reglamentuoja 9-ojo VAS „Atsargos“ 5 punkto nuostatos. Nukainojimai ir nuolaidos, kuriomis pirkėjas pasinaudojo po to, kai atsargos jau buvo užregistruotos apskaitoje, registruojami atsižvelgiant į tai, ar įsigytos ir paskaitoje užregistruotos atsargos dar laikomos sandėlyje, ar jau yra perduotos, sunaudotos produkcijai gaminti. 9-ojo VAS „Atsargos“ 5.1 punkto nuostata teigia, kad jeigu nuolaida ar atsargų nukainojimas suteikiamas po to, kai įmonė pirktas atsargas jau pardavė, koreguojama parduotų prekių savikaina, mažinant ją nuolaidų ar nukainojimo suma. Koreguojama tą ataskaitinį laikotarpį, kai buvo gauta nuolaida ar atliktas atsargų nukainojimas.Jei atsargos dar neparduotos, vadovaujantis 9-ojo VAS „Atsargos“ 5.2 punkto nuostatomis, tiesiogiai koreguojama atsargų įsigijimo savikaina, mažinant ją nuolaidų ar nukainojimo suma, tenkančia neparduotoms atsargoms. Tačiau jei to padaryti neįmanoma arba netikslinga, nes suteiktų nuolaidų ar nukainojimo sumos nėra reikšmingos, koreguojama parduotų prekių savikaina. Dažna problema, susijusi su atsargų pirkimo kainos koregavimais, yra ta, kad tokios koregavimo galimybės nesuteikia kai kurios kompiuterinės apskaitos programos. Tuomet gautomis nuolaidomis tenka mažinti ataskaitinio laikotarpio parduotų prekių savikainą. Ji koreguojama ir tuo atveju, kai netikslinga nustatyti, ar prekės, kurioms nuolaidos ir nukainojimai suteikti, dar yra sandėlyje, ar jau parduotos.Nuolaidos ir nukainojimai gali būti taikomi ne tik toms atsargoms, kurios skirtos perparduoti, bet ir toms, kurios sunaudojamos įmonėje produkcijai gaminti. Šios nuolaidos ir nukainojimai registruojami apskaitoje analogiškai, kaip ir anksčiau aptartais atvejais: jei atsargos sunaudotos gaminti produkcijai, kuri jau parduota, gautų nuolaidų ar nukainojimų sumomis mažinama gamyboje sunaudotų žaliavų vertė; jei produkcija dar nebaigta gaminti, mažinama nebaigtos gamybos savikaina; jei produkcija baigta gaminti, bet dar neparduota, mažinama pagamintos produkcijos savikaina. Prieš atliekant koregavimus, svarbu atsižvelgti į sumų reikšmingumą. [10, 4 psl.]

1.7 ATSARGŲ SUNAUDOJIMO (PARDAVIMO) APSKAITOS BŪDAI

9-ajame Verslo apskaitos standarte nurodyta, jog atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje gali būti registruojamas nuolat arba periodiškai. Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija. Jeigu nuolat apskaitomų atsargų būdą taikyti ekonomiškai netikslinga, gali būti taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, kai atsargų likučių savikaina ir parduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atlikus atsargų likučių inventorizaciją. [ 13, 9 punktas]Nuolat apskaitomų atsargų būdas yra taikomas, kai yra reali galimybė tiksliai apskaičiuoti atsargas. Tai įmanoma, pvz. prekiaujant brangiomis arba unikaliomis prekėmis, kai prekių parduodama nedaug. Šiuo atveju kiekvieną kartą sunaudojus arba pardavus atsargas, apskaitoje užregistruojamos atsargų sąnaudos ir atsargų sumažėjimas. Atsargų pirkimo operacijos šiuo atveju registruojamos sąskaitos 201 Atsargos debete. Kiekvieną kartą įsigijus atsargas apskaitoje atliekamas buhalterinis įrašas:D 2014 AtsargosK 27 Pinigai arba įmonės skolų sąskaitosAtsargų nurašymo (sumažėjimo) ūkinės operacijos registruojamos sąskaitoje 201 Atsargos kredite, debetuojant atitinkamą sąnaudų sąskaitą (6 klasė).D 6 klasės sąskaitosK 201 AtsargosBet kuriuo momentu sąskaitos 201 Atsargos likutis rodo įmonės turimų atsargų kiekį ir sumą.Nuolat apskaitomų atsargų būdas

Atsargų likutis Atsargų Sunaudotų per Atsargų likutislaikotarpio + pirkimai per – laikotarpį = laikotarpiopradžioje laikotarpį atsargų pabaigoje savikainaSudaryta: 3, 161 psl.Jeigu nuolat apskaitomų atsargų būdą taikyti ekonomiškai netikslinga, gali būti taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas. Tuom ataugų likučių savikaina sunaudotų arba parduotų atsargų savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atlikus inventorizaciją. [ 6, 185-186]Periodiškai apskaitomų atsargų būdasAtsargų likutis Atsargų Atsargų likutis Sunaudotų perlaikotarpio + pirkimai per – laikotarpio = laikotarpįpradžioje laikotarpį pabaigoje atsargų savikaina Sudaryta: 3, 105 psl.Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą atsargų pirkimai per laikotarpį registruojami sąskaitos 6002 Pirkimai debete. Kiekvieną kartą, įsigijus prekių atsargas, apskaitoje registruojama:D 6002 PirkimaiK 27 Pinigai arba įmonės skolų sąskaitaSąskaita 201 Atsargos per laikotarpį nenaudojama, t.y. jos debete lieka užfiksuotas tas pats laikotarpio pradžios likutis. Ši sąskaita per laikotarpį nei debetuojama, nei kredituojama. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui atliekama inventorizacija ir nustatomi kiekiniai atsargų likučiai. Juos padauginus iš atitinkamų kainų apskaičiuojama likučio suma. Apskaičiuoti likučiai įrašomi į sąskaitą 201 Atsargos. Periodiškai atskaitant atsargas nepateikiama tiksli informacija apie pelno formavimą, nes nežinoma parduotų prekių savikaina. Be to, atliekant inventorizaciją, visos nerastos atsargos laikomos parduotomis arba kitaip sunaudotomis. Tačiau atsargų gali sumažėti dėl tokių ūkinių faktų kaip piktnaudžiavimai, natūrali netektis. Valdymo personalas tokios informacijos negali gauti, nes apskaitoje ji paprasčiausiai nekaupiama. Nežinomi ir atsargų likučiai einamuoju momentu, todėl sunkiau kontroliuoti atsargas. [4, 67-70]

1.8 ATSARGŲ INVENTORIZAVIMAS

Įmonės, net ir tvarkydamos griežčiausią buhalterinę apskaitą, kartkartėmis turi patikrinti, ar faktiniai ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų, pinigų, vertybinių popierių ir kito turto likučiai yra tokie patys kaip ir apskaitoje. Inventorizaciją reikia atlikti ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, nes kitu atveju įmonės savininkams ir kitiems informacijos vartotojams gali būti pateikta klaidinga informacija apie įmonės turimo turto kiekį ir jo vertę. Be to, jeigu prieš mokestinių metų pabaigą neatliekama inventorizacija, gali būti neteisingai apskaičiuotas ir pelno mokestis.Inventorizacija turi būti pagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais. Inventorizacija atliekama vadovaujantis įmonės administracijos vadovo arba savininko įsakymu, kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos. Šiuo įsakymu inventorizacijos komisijai turi būti pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją pagal įsakyme nurodytos dienos būklę, turi būti nurodomas inventorizacijos pradžios bei užbaigimo laikas, įpareigojama šį faktą įforminti dokumentais. Inventorizacija įforminama sudarant inventorizavimo aprašus, kurie aiškiai ir įskaitomai surašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Inventorizavimo aprašas yra pagrindinis inventorizacijos dokumentas, jo privalomieji rekvizitai yra: * įmonės pavadinimas, * dokumento pavadinimas, * dokumento sudarymo pradžios ir pabaigos data bei vieta, * inventorizuojamų objektų pavadinimai, * inventorizuojamų objektų matavimo rodikliai, kiekis, kaina, suma arba tik suma, arba tik kiekis, * inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų vardai, pavardės, pareigos ir parašai.Atskiri inventorizavimo aprašai sudaromi pagal turto buvimo vietas, inventorizavimo metu gautą turtą, inventorizavimo metu išduotą turtą, materialiai atsakingus asmenis, buhalterinės apskaitos sąskaitas.Inventorizuojant materialųjį turtą, surašomi du inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kuriuos abu pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys. Pirmasis inventorizavimo aprašo egzempliorius inventorizacijos baigimo dieną atiduodamas į buhalteriją, o antrasis – materialiai atsakingam asmeniui.Visas patikrintas ir suskaičiuotas turtas įrašomas į aprašus, kuriuose nurodomas jo įrašo eilės numeris, pavadinimas, rūšis (techninė charakteristika), kiekis, kaina ir suma. Kiekvieno aprašo lapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais įrašomas faktiškai rasto turto kiekis natūriniais rodikliais (susumavus lape įrašyto turto kiekį natūriniais rodikliais neatsižvelgiant į matavimo vienetą), žodžiais nurodomas paskutiniojo įrašo eilės numeris. Neužpildytos lapo eilutės perbraukiamos. Paskutinio aprašo lapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais įrašomas paskutiniojo įrašo eilės numeris, faktiškai rasto turto kiekis natūriniais rodikliais (susumavus visuose, įskaitant ir paskutinįjį, aprašo lapuose nurodytą turto kiekį natūriniais rodikliais) ir faktiškai rasto turto suma.Remiantis inventorizavimo aprašais, faktiški inventorizuotų objektų likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradžios dieną. Radus likučių neatitikimų, inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų darbuotojų raštiškų paaiškinimų dėl visų trūkumų ir pertekliaus, taip pat nuostolių, susijusių su skolų ieškinio senaties terminų praleidimu. Pagal pateiktus paaiškinimus, inventorizacijos komisija nustato aptiktų turto trūkumų, nuostolių ir gedimo, taip pat pertekliaus pobūdį ir rekomenduoja panaikinti inventorizacijos duomenų skirtumus. Nustatytas turto perteklius užpajamuojamas. Turto trūkumas priskiriamas prie gautinų už turto trūkumus sumų (jeigu numatoma trūkumų sumas išieškoti) arba netekimų (jeigu trūkumų išieškoti neįmanoma).Galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą priima įmonės administracijos vadovas arba savininkas. Remiantis įmonės administracijos vadovo arba savininko įsakymu dėl inventorizacijos rezultatų įtraukimo į apskaitą, šie rezultatai per dešimt dienų po sprendimo priėmimo turi būti įrašomi į atitinkamas buhalterinės apskaitos sąskaitas.Kai prekių trūkumas ar perteklius nustatomi inventorizuojant vienarūšes prekes, tai inventorizacijos komisijos siūlymu įmonės administracijos vadovas ar savininkas gali priimti sprendimą perrūšiuoti vienarūšes prekes. Jeigu inventorizuojamų vienarūšių prekių perteklius ar trūkumas nustatomas dėl įmonės sandėlyje padarytos parduotų prekių apskaitos klaidos (t. y., kai parduodant vienas vienarūšes prekes buvo nurodyta, kad parduotos kitos vienarūšės prekės), tai įmonės administracijos vadovo ar savininko sprendimu perrūšiuotų prekių trūkumą galima laikyti įmonės sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, o perteklių – įmonės apmokestinamomis pajamomis. Jeigu inventorizacijos komisija, atlikusi prekių (produkcijos, žaliavų) inventorizaciją jų saugojimo vietose ir radusi trūkumų (faktiškus prekių likučius palyginusi su apskaitos duomenimis), nustato, kad prekių ar produkcijos (kiekio, svorio) trūkumas susidarė dėl natūralios netekties, ir šį faktą patvirtina įmonės administracijos vadovas (savininkas), tai prekių (produkcijos) trūkumo vertės suma gali būti priskiriama ribojamo dydžio leidžiamiems atskaitymams.Inventorizacijos metu nustatytas sandėliuojamų prekių trūkumas priskiriamas natūralios netekties nuostoliams, jei jis susidaro dėl tų prekių (gatavos produkcijos, žaliavų) specifinių savybių ar biologinių procesų (drėgmės išgaravimo, kvėpavimo, mikroorganizmų veiklos ir pan.) netenka svorio arba išdulka, išbyra ar sudūžta, išsilaisto.Inventorizacijos metu nustatytas prekių (produkcijos) trūkumas, susidaręs dėl pirkėjų užmaršumo (vagysčių), taip pat gali būti priskiriamas natūralios netekties nuostoliams, tačiau tik prekių (produkcijos) pardavimo vietose, t. y. prekybos savitarnos salėse. Prekių (produkcijos) trūkumas, susidaręs dėl vagysčių iš kitų vietų (pvz., iš parduotuvių sandėlių ar kitų saugojimo vietų) ir dėl grobstymų, natūralios netekties nuostoliams nepriskiriamas. Natūralios netekties nuostoliams nepriskiriami dėl prekių (produkcijos, žaliavų) gedimo ar broko susidarę nuostoliai. Tačiau dėl uogų, daržovių, vaisių ir grybų gedimo susidariusiems nuostoliams taikoma išimtis. Šie inventorizacijos metu nustatyti nuostoliai priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

Natūralios netekties nuostoliais nelaikomi nuostoliai, susiję su prekių nekokybiškumu ar netinkamumu vartoti dėl realizacijos terminų pasibaigimo. Nuostoliai, patirti dėl stichinių nelaimių, natūralios netekties nuostoliams taip pat nepriskiriami.Prekių (produkcijos) natūralios netekties nuostoliai ribojamų dydžio leidžiamais atskaitymais pripažįstami tik tada, kai jie nustatomi inventorizacijos metu, nustatomi kiekvienu atskiru atveju (pvz., prekybos salėje sudužo stiklainiai su konservuotais maisto produktais, suplyšo maišeliai su biriais maisto produktais, transportavimo metu prekės neteko svorio ir pan.) arba apskaičiuojami pagal specialias žinybines metodikas. Tačiau, jeigu specialiose žinybinėse metodikose nustatytos natūralios netekties matavimo paklaidos normos, tai šios normos, apskaičiuojant pelno mokestį, netaikomos. [ 14]Atliekant atsargų inventorizaciją, komisija, faktiškai įvertinusi įmonės turimas atsargas, gali pateikti pasiūlymus ir dėl šio turto vertės koregavimo. [ 9 ]

2. DARBO METODAI IR PRIEMONĖS

Šioje darbo dalyje bus kalbama apie individualią įmonę „X“ (toliau įmonė). Pirmame punkte dėmesys bus koncentruojamas į įmonės charakteristiką, istoriją, veiklą. Antroje dalyje bus koncentruojamasis į įmonės atsargų apskaitos politiką, atsargų laikymą, nurašymo aktus – kada jie yra nurašomi ir pan.. Bus stengiamasi išsiaiškinti ar įmonė nesandėliuoja per daug atsargų.

2.1 „X“ ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA, ISTORIJA IR VEIKLA

IĮ „X“ buvo įregistruota 2003 metais kovo 24 dieną. Kuriant įmonę yra reikalingas pradinis įnašas, šios įmonės pradinis įnašas buvo apie 18 000 litų. Veikloje įmonė vadovaujasi įmonės įstatais ir Lietuvos Respublikos norminiais aktais, kurie reglamentuoja įmonės užsiimama veiklą. Įsikūrus įmonei buvo atidarytos dvi parduotuvės kaimuose. Kurių pagrindinė veikla yra prekyba: Maistu; Alkoholiniais gėrimais; Gaiveisiais gėrimais; Pramoninėmis prekėmis.Tuo metu įmonėje dirbo 7 darbuotojai, iš jų šeši dirbo pilnu etatu, o vienas buvo priimtas ant pusės etatui, tai yra: 4 pardavėjos; Sąvininkas įmonės; Direktorius; Vyr. buhalterė.( puse etatui)Įmonėje apskaitą ir finansinė atskaitomybė sudaro vyr. buhalterė, kuri vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, verslo apskaitos standartais ir įmonės apskaitos politika.Maždaug pusę metų įmonės verslas buvo pelningas, todėl jos sąvininkas sugalvojo ir išteigė 2004 metais spalio 10 dieną dar vieną parduotuvę. Ji buvo į steikta mieste ir buvo priimtos dirbti dar papildomai dvi pardavėjos. Bet po kelių mėnesių, tai yra 2004 metų gruodžio 20 dieną trečioji įsteigta parduotuvė buvo uždaryta, nes aplink ją buvo daug kitų konkuruojančių parduotuvių ir ši parduotuvė šiai įmonei nešė didelį nuostolį. Po uždarymo buvo atleistos ir tos dvi naujos darbuotojos.Šiuo metu, šios įmonės dvejuose parduotuvėse yra maždaug prekių už 21 000 litų. Įmonė gyvuoja jau ketverius metus.

2.2 ATSARGŲ APSKAITOS POLITIKA „X“ ĮMONĖJE

Bandomasis balansas šioje „X“ įmonėje yra atliekamas kiekvieno mėnesio pabaigoje. Duomenis kuriuos naudosiu darbe yra paimti iš 2004. 01 – 2004. 06 ir 2005. 01 – 2005. 06 metų bandomojo balanso. Duomenys kurie bus naudojami užima antrąjį sąskaitų plano skirsnį, tai yra trumpalaikis turtas, kuris yra skirtas perparduoti – 204. Šioje įmonėje prekės yra perpardavinėjamos skirtingais procentais, tai yra:

 2041 Prekės skirtos perparduoti 18 % 2043 Prekės skirtos perparduoti 5 % 2044 Prekės skirtos perparduoti 0 %

Prekės skirtos perparduoti 18 % būtų:• Alkoholiniai gėrimai;• Maistas;• Pramoninės prekėsĮ 18 % skirtų prekių perpardavimo sąrašą neįeina tos prekės, kurios yra perpardavinėjamos su 5% ir 0%. 5% prekės perparduoti yra: paukštiena, higieniniai paketai vaikiški pamperai, pėdkelnės, plaukų dažai, dantų pasta, šunų kačių ėdalas, kaulų masei skirta šunims, kiaulienos gaminiai – kojos, kaulai, kepenys, pusgalviai.0 % perpardavinėjami yra tik buteliai.Žinodama kokios prekės įeina į 18%, 5% ir 0 % perpardavinėjimą ir turėdama šešių mėnesių duomenis, galiu sudaryti kiekvieno mėnesio lėktuvėlius ir iš tų duomenų nubraižyti grafikus kuriuose atsispindėtų prekių srautų judėjimas. Iš grafikų bus galima nusakyti kurios prekės yra per ilgai užlaikomos sandėliuose ir kurių paklausa įmonėje yra nepakankamai didelė. Taip pat bus įmanoma nustatyti, kurį mėnesį daugiausiai prekių parduota, kurį mėnesį prekių yra daugiausiai įsigyta.Lėktuvėlių, iš kurių duomenų bus sudaryti grafikai, duomenys yra paimami iš „X“ įmonės 2004 01 01 – 2004 06 31 ir 2005. 01 – 2005. 06 metų, didžiosios knygos, kurioje visi duomenys yra vedami pagal kiekvienos įmonės susidarytą sąskaitų planą. Šioje knygoje yra susegami bandomieji balansai ir kiekvieno mėnesio kiekvienos sąskaitos debetavimas ir kreditavimas kuris parodo prekių judėjimą toje sąskaitoje.

Bandomojo balanso dalis iš 2004. 01 – 2004. 01 metų, kur prekės yra skirtos perparduoti 18, 5 ir 0 % judėjimas ir keitimasis mėnesio pradžioje ir mėnesio pabaigoje. D 2041 K D 2043 K D 2044 K L1 51096,99 25637,09 L1 3053,48 425,27 L1 241,25 118,77 22943,29 417,40 18,77 L2 48403,19 L2 3045,61 L2 141,25

Iš čia:L1 – likutis mėnesio pradžioje;L2 – likutis mėnesio pabaigoje.

Bandomojo balanso dalis iš 2004. 02 – 2004. 02 metų. D 2041 K D 2043 K D 2044 K L1 48403,19 31725,00 L1 3045,61 469,50 L1 141,25 5,89 19165,51 497,19 12,14 L2 35843,70 L2 3073,30 L2 135,00

Bandomojo balanso dalis iš 2004. 03 – 2004. 03 metų. D 2041 K D 2043 K D 2044 K L1 35843,70 26966,24 L1 3073,30 0 L1 135,00 61,54 2924,63 47,26 43,71 L2 38124,09 L2 3120,56 L2 117,17

Bandomojo balanso dalis iš 2004. 04 – 2004. 04 metų. D 2041 K D 2043 K D 2044 K L1 28124,09 29163,48 L1 3120,56 20,83 L1 117,17 22,27 31903,84 47,26 L2 40864,45 L2 3122,01 L2 94,90

Bandomojo balanso dalis iš 2004. 05 – 2004. 05 metų. D 2041 K D 2043 K D 2044 K L1 40864,45 39680,33 L1 3122,01 65,52 L1 94,90 16,16 36686,47 122,22 L2 37870,59 L2 3178,71 L2 78,74

Bandomojo balanso dalis iš 2004. 06 – 2004. 06 metų. D 2041 K D 2043 K D 2044 K L1 39083,50 0 L1 3178,71 0 L1 78,74 0

L2 39083,50 L2 3178,71 L2 78,74

Iš šių duomenų negalima paanalizuoti koks yra prekių judėjimas per dvejus metus, todėl dar pridedu ir 2005. 01 – 2005. 06 metų bandomojo balanso dalį, kurios pagalba bus galima analizuoti dviejų metų duomenis, nes matysiu, kaip jie keitėsi tais metais.

Bandomojo balanso dalis iš 2005. 01 – 2005. 01 metų, kur prekės yra skirtos perparduoti 18, 5 ir 0 % judėjimas ir keitimasis mėnesio pradžioje ir mėnesio pabaigoje.

D 2041 K D 2043 K D 2044 K L1 17122,08 31921,79 L112011,09 0 L1 489,40 110,09 50662,35 420,80 259,69 L2 35862,64 L2 2431,89 L2 639,00

Bandomojo balanso dalis iš 2005. 02 – 2005. 02 metų. D 2041 K D 2043 K D 2044 K L1 35788,22 29642,43 L1 2431,89 167,31 L1 639,00 145,37 35065,37 280,45 123,24 L2 41024,18 L2 2545,03 L2 616,87

Bandomojo balanso dalis iš 2005. 03 – 2005. 03 metų. D 2041 K D 2043 K D 2044 K L1 17019,84 11584,49 340,88 0 107,16 0

L2 5435,35 L2 340,88 L2 107,16

Bandomojo balanso dalis iš 2005. 04 – 2005. 04 metų. D 2041 K D 2043 K D 2044 K L1 5435,35 30940,56 L1 340,88 0 L1 107,00 0 36140,13 515,45 37,36 L2 10634,92 L2 856,33 L2 144,52

Bandomojo balanso dalis iš 2005. 05 – 2005. 05 metų. D 2041 K D 2043 K D 2044 K L1 10634,92 60015,24 L1 856,33 0 L1 144,52 32,39 56731,88 800,16 209,33 L2 7351,56 L2 1656,49 L2 321,46

Bandomojo balanso dalis iš 2005. 05 – 2005. 05 metų. D 2041 K D 2043 K D 2044 K L1 7321,03 36911,76 L1 1656,49 0 L1 321,46 35,23 46892,76 354,60 203,17 L2 17302,03 L2 2011,09 L2 489,40

3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1 ATSARGŲ APSKAITOS POLITIKA „X“ ĮMONĖJE ANALIZĖ

Iš antrojo skyriaus sudarytų lėktuvėlių galima matyti kiek įmonė pardavė per 2004 metų pusmetį ir per 2005 metų pusmetį, prekių su skirtingais procentais, kokie buvo likučiai mėnesio pradžioje ir mėnesio pabaigoje. Bet, kad būtų lengviau matyti aš turėdama šiuos duomenis sudariau lentelę ir nubraižiau tris diagramas, tai yra paveikslas nr.1; paveikslas kuriame atsispindi 18% perpardavimas nr. 2, tai paveikslas kuriame yra matomas 5% perpardavimas ir paveikslas nr. 3 kuriame matoma 0% perpardavimas. Iš kurių bus matomas atsargų judėjimas kiekvieną mėnesį.

Mėn./ Proc. 18 proc. 5 proc. 0 proc. 2004 2005 2004 2005 2004 2005Sausis 48403,19 35862,64 3045,61 2431,89 141,25 639Vasaris 35843,7 41024,18 3073,3 2545,03 135 616,87Kovas 38124,09 5435,35 3120,56 340,88 117,17 107,16Balandis 40864,45 10634,92 3122,01 856,33 94,9 144,52Gegužė 37870,59 7350,96 3178,71 1656,49 78,74 321,46Birželis 39083,5 17302,03 3178,71 2011,09 78,74 489,4

Šioje lentelėje esantys duomenys yra paimti iš 2004. 01 – 2004. 06 ir 2005. 01 – 2005. 06 metų bandomojo balanso lėktuvėlių. Šios lentelės pagalba sudarysiu paveikslus kuriuose atspindės dviejų metų prekių perpardavinėjimas, tai yra paveikslas nr.1; paveikslas kuriame atsispindi 18% perpardavimas nr. 2, tai paveikslas kuriame yra matomas 5% perpardavimas ir paveikslas nr. 3 kuriame matoma 0% perpardavimas. Iš kurių bus matomas atsargų judėjimas kiekvieną mėnesį.

Paveikslas Nr.1Šis paveikslas sudarytas remiantis gautomis duomenimis iš „X“ įmonės vedamo bandomojo balanso 2004 ir 2005 metų pirmųjų pusmečių. Jame atsispindi 2004 ir 2005 metų perpardavinėjimai su 18 %. Aiškiai matoma, kad 2004 metais pardavimai buvo pakankamai tolygūs, jie labai didelėmis sumomis nesiskyrė, bet 2005 metais, perpardavimas labai ženkliai sumažėjęs pagal 2004 metų perpardavimą. 2004 metų aukščiausiais taškas siekė beveik 50 000 Litų, o ištikto buvo 48403,19 litų. Tas taškas parodo, kad tą mėnesį atsargų buvo daugiausia parduota. Dar aukščiausias šis taškas yra, nes sausio mėnesio pradžios likutis buvo 51096,99 litų, Per tą mėnesį buvo įsigyta prekių skirtų perparduoti už 22943,29 litus, bet per tą mėnesį atsargoje buvusių prekių pardavė už 25637,09 litus. Galima teikti, kad prekių likutis mėnesio pabaigoje labai neženkliai skiriasi, nes per sausio mėnesį prekių skirtų perparduoti buvo įsigyta beveik tiek pat kiek ir per tą mėnesį parduota. 2005 metų sausio mėnesio aukščiausias taškas siekia apytiksliai 40 000 litų, bet tikri skaičiai yra 41024,18 litų. Šis taškas yra aukščiausioje vietoje, nes mėnesio pradžios likutis yra 35065,37 lito, vasario mėnesį atsargų įsigyta už 35788,22 litų, o per tą mėnesį atsargų parduota už 29642,43 lito. Aiškiai matoma, kad to mėnesio pradžios likutis ir prekių įsigyta suma už tam tikrą sumą nelabai skiriasi, bet tą mėnesį, buvo pakankamai didelis ir atsargų perpardavimas. 2004 ir 2005 metų aukščiausi taškai skiriasi, nes 2004 metų sausio mėnesio likutis pradžioje buvo didesnis negu 2005 metų kovo mėnesio.Remiantis paveikslu taip pat yra aiškiai matomi ir 2004 ir 2005 metų žemiausi taškai. Jie parodo, kad tą mėnesį buvo mažiausiais to mėnesio pabaigos likutis. 2004 metais mažiausiais mėnesio likutis buvo vasario mėnesį, o 2005 metais – kovo mėnesį. 2004 metais mažiausias likutis to mėnesio buvo, nes tą mėnesį prekių skirtų perparduoti buvo įsigyta už 19165,51 litą, o jų parduota buvo už 31725 litus. 2005 metais mažiausias likutis to mėnesio buvo, nes to mėnesio pradžios likutis buvo 17019,84 litai, per tą mėnesį prekių buvo parduota už 11584,49 litus, bet tą mėnesį nebuvo įsigyta papildomai prekių. 2005 metų likusių kitų keturių mėnesių pabaigos likučiai yra pakankamai tolygūs. Tų prekių paklausa yra gan didelė, tai galima pamatyti vien pažvelgus į y ašį ant kurios yra vaizduojami mėnesio pabaigos likučiai, todėl tų prekių įmonė kiekvieną mėnesį vis papildo sandėlyje. Kadangi matomas tolygus judėjimas galima teigti, kad prekių įmonė įsigyja maždaug tokį kiekį kurį ir parduoda per tą mėnesį.

Paveikslas Nr.2Paveikslas buvo sudarinėjamas remiantis gautomis duomenimis iš „X“ įmonės vedamo bandomojo balanso lėktuvėlių 2004 ir 2005 metų pirmųjų pusmečių. Jame atsispindi 2004 ir 2005 metų perpardavinėjimai su 5 %. Šis perpardavinėjimas su 5 % yra ženkliai mažesnis negu su 18%, tai galima aiškiai matoma pažiūrėjus į x ašį kurioje matosi kokie likučiai mėnesio pabaigoje buvo tuose nagrinėjamuose šešiuose mėnesiuose. 18% x ašis yra sudaryta iš dešimčių tūkstančių, o 5% tik iš tūkstančių kur kas mažesnių skaičių, kurie labai tiksliai nusako, kad 5% perpardavinėjimai yra mažesni. Mažesni galime teikti dar ir dėl to, kad 5% dedami tik kai kurioms prekėms, o jų nėra taip daug, kaip 18%.2004 metais aukščiausias taškas buvo ne vienas, bet du, tai yra gegužės ir birželio mėnesį. Nors tie du mėnesiai žiūrint į paveikslus ir yra aukščiausi, bet atkreipus dėmesį į anksčiau sudarytus lėktuvėlius yra matomi skirtumai. Birželio mėnesį mėnesio pabaigos likutis išliko iki pat galo mėnesio toks pat, nes per visą mėnesį nebuvo jokių pardavimų ir jokių prekių įsigijimo. Visą mėnesį prekės išstovėjo nejudinamos. Gegužės mėnesį, mėnesio pradžios likutis buvo 3122,01 litų, bet per visą` mėnesį įvyko pirkimų ir pardavimų, atsargų buvo įsigyta už 122,22 litus, o jų parduota už 65,52.

2005 metais aukščiausias taškas buvo vasario mėnesį, kuris siekė 25 000 litų. Tą mėnesį, pradžios mėnesio likutis buvo 2431,89 litų, per mėnesį įsigyta atsargų už 280,45 litus, o jų parduota už 167,31 litą. Mėnesio pabaigos likutis didesnis už mėnesio pradžios likutį, nes per mėnesį buvo prekių įsigyta daugiau negu jų parduota. Pažiūrėjus į 2005 metų visų pradžios mėnesių likučius, aiškiai matoma, kad šio mėnesio pradžios likutis ir yra didžiausias, tai ir nulėmė, kad taškas vasario mėnesio yra aukščiausioje vietoje. Pažiūrėjus į paveikslą nr.2 didžiausias dėmesys patraukia 2005 metų greitas linijos kritimas žemyn iš vasario mėnesio į kovo mėnesį. Šis kritimas reiškia, kad kovo mėnesį, mėnesio pabaigos likutis buvo žemiausiais iš visų šešių nagrinėjamų mėnesių. Kovo mėnesį, mėnesio pradžios likutis buvo nulinis, per visą mėnesį buvo įsigyta atsargų už 340,88 litų. Kadangi per visą mėnesį nebuvo parduodamų prekių, tai nupirktos atsargos perkeliamos į mėnesio pabaigos likutį.2004 metais žemiausias taškas yra sausio mėnesį, visais kitais mėnesiais jis kilo. Sausio mėnesio taškas yra žemiausias, nes mėnesio pradžios likutis buvo 3053,48 litai, per tą mėnesį buvo nupirkta prekių už 417,40 lito, o perparduota už 425,27 litus. Prekių buvo nupirkta mažiau todėl nors ir neženkliai, bet sumažėjo mėnesio pabaigos likutis, kuris ir yra vaizduojamas paveiksle.Paveiksle aiškiai matoma, kad 2004 metų perpardavimai buvo žymiai didesni negu 2005 metais. Taip pat aiškiai matoma, kad 2004 metais prekių perpardavimas kiekvieną mėnesį didėjo, paveiksle jis laipsniškai kyla aukštyn, o 2005 metais perpardavimas pirmais du mėnesiais kilo aukštyn, bet jau trečią mėnesį jis ženkliai krito žemyn, visais kitais mėnesiais jis po truputi augo ir kilo į viršų.

Paveikslas Nr.3Trečias paveikslas taip pat buvo sudarinėjamas remiantis gautomis duomenimis iš „X“ įmonės vedamo bandomojo balanso lėktuvėlių 2004 ir 2005 metų pirmųjų pusmečių. Jame atsispindi 2004 ir 2005 metų perpardavinėjimai su 0 %. Palyginus su 18% ir 5% paveikslu šis perpardavinėjimas su 0% yra pats mažiausias, nes jame yra perpardavinėjami tik buteliai.2004 metų aukščiausias taškas yra sausio mėnesį, nes to mėnesio pradžios likutis buvo didžiausias iš visų mėnesių pradžių likučių, tai yra 241,25 litai, visais kitais tų metų mėnesiais pradžios likučiai yra mažesni. Per sausio mėnesį buvo nupirkta perparduodamų prekių už 18,77 litus, o jų parduota už 118,77 litus. Nors ir buvo parduota prekių už didesnę sumą, negu jų nupirkta, bet tai nepakenkė, kad sausio mėnesio pabaigos likučiui – 141,25 litai, nes jis yra aukščiausias šio mėnesio.2005 metų aukščiausias taškas yra taip pat sausio mėnesį, tai yra taškas kuris siekia 639 litus. Šio mėnesio pradžios likutis buvo 489,4 litai, per visą mėnesį, įsigyta prekių už 259,69 litus, o parduota už 110,09. Mėnesio pabaigos likutis padidėjo, nes prekių buvo įsigyta daugiau negus parduota per sausio mėnesį.2005 metais matomas paveiksle labai didelis ir ženklus kovo mėnesio sumažėjimas kuris sumažėjo nuo 616,87 litų iki 107,16 litų, šis ženklus ir labai gerai matomas sumažėjimas yra todėl, kad kovo mėnesį, mėnesio pradžios likučio nebuvo, per mėnesį buvo tik įsigyta atsargų už 107,16 litų, todėl šis taškas ir yra mažiausias, nes kitais mėnesiais prekių buvo įsigyta daugiau.2004 metų žemiausias taškas yra birželio mėnesį, šis taškas atsirado nuosekliai kiekvieną mėnesį mažėjant kiekvieno pabaigos likučiui. Šį mėnesį, mėnesio pradžios likutis buvo 78,74 litai, per mėnesį nepakito ir mėnesio pabaigos likutis, jis iš liko 78,74, nes nebuvo, nei įsigyta nei parduota prekių. 3.2 ĮMONĖS „X“ NAUDOJAMŲ ATSARGŲ DOKUMENTACIJA

Šioje „X“ įmonėje nurašymo aktuose atsispindi sąskaitų plano sąskaitos, kurios prasideda skaičiumi 2, tai yra trumpalaikis turtas. Įmonė nurašymo aktuose nurodo tokias sąskaitų plano sąskaitas, kaip:• 2014 Medžiagos naudojimui;• 203 Ūkio prekės;• 206 Kanceliarinės prekės;• 207 Kuras;• 208 Atsarginės dalys.Šių medžiagų nurašymai vyksta kiekvieno mėnesio pabaigoje. Kiekviena sąskaitai yra sudaroma vis nauja lentelė ir ji yra atskirai apskaičiuojama. Nurašymo akto lentelę sudaro tokie stulpeliai, kaip: Kaina, mato vienetai, mėnesio pradžia, pajamos, nurašyta, mėnesio pabaiga. Visada turi būti užpildyti tokie stulpeliai: Kaina, mato vienetas, tai yra pagrindiniai stulpeliai norint apskaičiuoti reikiamus duomenis, jei jų nežinotų įmonės vyr. buhalterė, tai ji negalėtu apskaičiuoti nurašymo sumos ir žinoti kiek yra mėnesio pabaigoje. Pvz.:

Medžiagų pavadinimai Kaina Mato.Vnt. Mėn. pradž. Pajamos Nurašyta Mėn. pabai. kiekis suma kiekis suma kiekis suma kiekis suma

Medžiagų ataskaita „X“ įmonė 04. 06

203 Ūkio prekės

178 Akum. 183,05 Vnt. 1 183,05 1 183,05 83 Padangos 110,17 Vnt. 2 220,34 2 220,34146 Padangos 114,07 Vnt. 2 288,14 2 288,1440 Valytuvas 8,47 Vnt. 1 8,47 1 8,47 VISO: 700,00 0,00 191,52 508,48

Įmonės vyr. buhalterė žinodama kiek buvo mėnesio pradžioje ir kiek yra nurašyta prekių ji gali apskaičiuoti ir mėnesio pabaigoje likusias prekes, tai yra mėnesio pradžioje esančias prekes kurios nebuvo nurašytos mėnesio pabaigoje yra parodomos, kad lieka mėnesio pabaigoje.Šitokios lentelės yra sudarinėjamos kiekvienai sąskaitų plano sąskaitai, kuri yra įtraukiama į nurašymo aktus. Sudarius tokias nurašymo aktų lenteles yra sudedamos visos stulpelio „Nurašyta“ „VISO“ sumos, sudėjus gautas rezultatas yra nurašomas ir įmonė žino kiek per ta mėnesį yra padarytų nurašymų ir už kokią sumą.

3.3 „X“ ĮMONĖJE ATSARGŲ INVENTORIZAVIMAS IR JOS TVARKA

Inventorizacija „X“ įmonėje yra atliekama taip kaip ir kitose įmonėse, tai yra kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą. Bet šioje įmonėje alkoholiniams gėrimams inventorizacija yra atliekama, kas tris mėnesius, tai yra keturis kartus per metus. Kitoms prekėms inventorizacija yra atliekama metų gale. Visų pirmiausią prieš inventorizaciją vadovas (direktorius) sudaro komisiją, paskelbia pirmininką, paskelbiami inventorizacijos objektai, inventorizacijos pradžia ir pabaiga, inventorizacijos rūšis. Kadangi įmonė turi dvi parduotuves, tai jose inventorizacija atliekama skirtingu laiku. Inventorizuojant atsargas inventorizacijos vietoje dalyvauja pardavėjos kurios dirba toje parduotuvėje, bet kitos dvi pardavėjos kurios dirba kitoje parduotuvėje šioje inventorizacijoje nedalyvauja, nes jos dalyvauja tuo metu, kai inventorizacija yra atliekama jų darbo vietoje (parduotuvėje). Inventorizacijos metu šioje įmonėje visos atsargos pasveriamos, suskaičiuojamos, išmatuojamos, bet kad tai būtu viskas tiksliai atlikta komisijos nariai visų pirmiausia patikrina ar veikia matavimo priemonės, ar jos yra patikrintos. Jeigu atsargos būna supakuotos ir jų pakuotė yra nepažeista, tada jos būna tikrinamos tik atrankos būdu. Supakuotų atsargų tikrina nemažiau 10 procentų. Viso skaičiavimo metu yra pildomi matavimo ir svėrimo aktai. Šie matavimo ir svėrimo aktai kartu su techniniais skaičiavimais pridedami prie padaryto aprašo.Pabaigus inventorizaciją visi aprašai yra perduodami į buhalteriją, ten visą darbą atlieka įmonės buhalterė, Buhalterė faktinius likučius sutikrina su buhalterinės apskaitos duomenimis. Jei tikrinant likučius yra randama nukrypimų, tada įmonės buhalterė sudaro inventorizacijos rezultatų suvestinė. Pavyzdys 4 priede. Dėl rastų trūkumų ar pertekliaus inventorizacijos komisijai yra pateikiami kaltų darbuotojų raštiški pasiaiškinimai.Po viso šito galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų priima įmonės direktorius.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

• Atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.• Apskaičiuojant sunaudotų gamyboje ir parduotų atsargų savikainą, įmonė gali taikyti įvairius atsargų įkainojimo metodus, atsižvelgdama į atsargų judėjimą įmonėje. Atsargų įvertinimo metodo pasirinkimą lemia jo įtaka balansui, pelno (nuostolio) ataskaitai, mokėtiniems mokesčiams ir valdytojų priimamiems sprendimams. Esminė problema, su kuria susiduriama renkantis atsargų įvertinimo metodą, yra prekių atsargų likučio vertės atspindėjimas balanse ir parduotų prekių savikainos parodymas pelno (nuostolio) ataskaitoje. LR pelno mokesčio įstatyme nustatyta, kad įmonės, skaičiuodamos pelno mokestį, atsargų sąnaudas nustato taikydamos FIFO metodą. Kitokį atsargų įkainojimo metodą, skaičiuodamos pelno mokestį, įmonės gali taikyti tik tuo atveju, jei dėl veiklos specifikos ir atsargų judėjimo kitokį metodą jos taiko sudarydamos finansinę atskaitomybę ir gauna vietos mokesčių administratoriaus sutikimą.• Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o sudarant metinę finansinę atskaitomybę – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąją galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.• Atsargų įsigijimo savikaina pradedama formuoti nuo grynosios atsargų pirkimo (įsigijimo) kainos, atskaičius diskontus, kuriais pasinaudojo įmonė, taip pat ir be visų nuolaidų. Į nustatomą atsargų savikainą įskaičiuojama: sąskaitoje nurodyta atsargų kaina, atsargų atsivežimo kaina, atitinkami mokesčiai ir muitai, susiję su prekių pirkimu. Atsargų pirkimo kaina koreguojama tik po prekių pirkimo suteiktomis nuolaidomis ir nukainojimu.• Atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje gali būti registruojamas nuolat arba periodiškai. Nuolatinė atsargų apskaita pasitvirtina tik apskaitant nedidelius brangių prekių judėjimus rankiniu būdu arba gerai kompiuterizavus apskaitą. Atsargas, apskaitant periodiškai, ypatingas dėmesys skiriamas inventorizacijai: atsargų likučiai nustatomi pagal inventorizacijos duomenis taikant pasirinktą atsargų įkainojimo būdą.• Gali susidaryti situacija, kai konkrečių atsargų pardavimo kaina rinkoje tampa mažesnė nei šių atsargų pirkimo (pasigaminimo) savikaina. Tokiu atveju Tarptautinis apskaitos standartas Nr.2 nurodo, kad atsargos turi būti įvertintos mažesniąja verte arba pirkimo (pasigaminimo) savikaina, arba grynąja pardavimo kaina. • Remiantis teorine ir praktine dalimi galima teikti, kad „X“ įmonė naudojasi savo įmonės viduje FIFO atsargų įkainojimo metodu, nes ši įmonė taiko, kad anksčiau įsigytų atsargų kaina atitiktu pirmiau nurašytų atsargų kainą.

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Bagžiunienė V. Apskaitos politika: Vilnius, 2005.2. Buckiūnienė O. Įmonių finansai: Vilnius, 20023. Gudaitienė O. Apskaitos pradmenys. Vilnius 2004. [105-109 psl.] ir [156-161]4. Gudaitienė O. Buhalterinė apskaita: mokomoji knyga. Vilnius, 2005.5. Gudaitienė O. Finansinė apskaita: mokomoji knyga. Vilnius, 2002.6. Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius, 2004.7. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003.8. Savaitraštis „ Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos“ Nr. 44(428) – 2006m. lapkričio 20d. straipsnis – „Atsargų apskaita pagal TAS ir VAS: skirtumai ir panašumai“ straipsnio autorius: J. Navikienė9. Savaitraštis „ Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos“ Nr. 44(428) – 2006 m. lapkričio 20d. straipsnis – „Metinės inventorizacijos organizavimas ir jos rezultatų aptarimas“ straipsnio autorius: L. Švelginienė10. Savaitraštis „Buhalterija“ Nr. 24 (85) – 2006m. birželio 12 d. straipsnis – „Atsargų įsigijimo savikainos koregavimai finansinėje apskaitoje“ straipsnio autorius: G. Deveikis11. Savaitraštis „Buhalterija“ Nr. 41(425) – 2006 m. spalio 30d. straipsnis – „Kaip atliekos tampa atsargomis“ straipsnio autorius: J. Navikienė12. Savaitraštis „Buhalterija“ Nr. 43 (104) – 2006m. spalio 30 d. – straipsnis „ Kokias išlaidas verta įskaityti į atsargų įsigijimo savikainą“ straipsnio autorius: G. Deveikis13. Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas. 9-asis Verslo apskaitos standartas. Atsargos. Patvirtinta viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr.1. Prieiga per internetą: http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/9-atsargos.doc14. Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos atsargų inventorizavimas. Prieiga per internetą: http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=period&leidid=4&metai=2003&num=42

15. Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas. 2-asis Verslo apskaitos standartas. Balansas. Patvirtinta viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr.1. Prieiga per internetą: http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/2-balansas.doc

PRIEDAI P1

ATSARGŲ ĮKAINOJIMO KONKREČIŲ KAINŲ METODU PAVYZDYS

Atsargų apskaitos kortelėPavadinimas xxxData 200… sausio mėn. Dok. Nr. Turinys Gauta Sunaudota (parduota) Likutis Kiekis Kaina Suma Kiekis Kaina Suma Kiekis Kaina Suma 2025 100150 20003750 45 x 575007 10 120 1200 202510 100150120 200037501200 55 x 695015 510 100150 5001500 151510 100150120 150022501200 40 x 495020 1055 100150120 1000750600 5105 100150120 5001500600 20 x 260031 Iš viso: 10 x 1200 35 x 4350 5105 100150120 5001500600 20 x 2600

ATSARGŲ ĮKAINOJIMO FIFO METODU PAVYZDYS P2

Atsargų apskaitos kortelėPavadinimas xxxData 200… sausio mėn. Dok. Nr. Turinys Gauta Sunaudota (parduota) Likutis Kiekis Kaina Suma Kiekis Kaina Suma Kiekis Kaina Suma01 400 10 400003 200 12 2400 400200 100150 2000375015 300 10 3000 100200 1012 1000240020 400 15 6000 100100 1012 10001200 100400 1215 1200600028 200 18 3600 100100 1215 12003000 200200 1518 3000360031 Iš viso: 800 x 12000 800 x 9400 200200 1518 30003600 400 x 6600

ATSARGŲ ĮKAINOJIMO LIFO METODU PAVYZDYS P3

Atsargų apskaitos kortelėPavadinimas xxxData 200… sausio mėn. Dok. Nr. Turinys Gauta Sunaudota (parduota) Likutis Kiekis Kaina Suma Kiekis Kaina Suma Kiekis Kaina Suma01 400 10 400003 200 12 2400 400200 1012 4000240015 200100 1210 24001000 300 10 300020 400 15 6000 200 15 3000 300200 1015 3000300028 200 18 3600 200100 1815 36001500 300100 1015 3000150031 Iš viso: 800 x 12000 800 x 11500 300100 1015 30001500 400 x 4500

INVENTORIZACIJOS REZULTATŲ SUVESTINĖ P4

Įmonės pavadinimas……………………. data………………………………….Grupė Sąskaitų kodai Inventorizacijos rezultatai Nustatyta sugedusių vertybių Iš bendros trūkumų ir nuostolių vertybių sugedimo sumos Trūkumas Perteklius Užstatyta dėl perrūšiavimo Nurašyta pagal sumažėjimo normas Priskaičiuota kaltiems asmenims Pastaba Suma Suma Suma 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Vadovas…………………………………. Vyr. buhalteris……………….