atsargu apskaita

ATSARGŲ APSKAITA

KURSINIS DARBAS

Klaipėda 2006TURINYS

ĮVADAS 31. TRUMPALAIKIS TURTAS 42. ATSARGŲ KLASIFIKAVIMAS APSKAITOJE 63. ATSARGŲ ĮVERTINIMAS APSKAITOJE IR ATSKAITOMYBĖJE 93.1 REIKALAVIMAI ATSARGŲ ĮSIGIJIMO DOKUMENTAMS 113.2 ATSARGŲ PRIĖMIMO TVARKA IR UŽPAJAMAVIMAS 123.3 ATSARGŲ IŠDAVIMO OPERACIJŲ DOKUMENTAVIMAS 144. ATSARGŲ ĮKAINOJIMAS 155. ATSARGŲ ĮSIGIJIMO SAVIKAINA 196.ATSARGŲ SUNAUDOJIMO (PARDAVIMO) APSKAITOS BŪDAI 227. ATSARGŲ ĮKAINOJIMO IR ATSISKAITYMŲ SU TIEKĖJAIS APSKAITA 24PRAKTINĖ DALIS 28UAB „X” FINANSINĖS VEIKLOS ANALIZĖ Klaida! Žymelė neapibrėžta.IŠVADOS 29LITERATŪRA 31PRIEDAI 32

ĮVADAS

Atsargomis laikomos įmonės žinioje esančios vertybės – trumpalaikis turtas, – kurios skirtos parduoti įprasta tvarka arba sunaudoti teikiant paslaugas ar gaminant parduotinas prekes ir kurios vieną kartą dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese ir yra iš karto sunaudojamos įmonės veikloje uždirbant pajamas.Prekių ir žaliavų kainos nuolat keičiasi kintant rinkos sąlygoms. Vienos ir tos pačios prekės gali būti perkamos skirtingomis kainomis vienu metu. Įmonė dažniausiai nežino, kiek pati sumokėjo už vieną ar kitą parduotą prekę. Todėl svarbus įmonės uždavinys – kiek įmanoma tiksliau nustatyti parduotų prekių savikainą ir sandėlyje likusių prekių vertę. Tam reikia nustatyti, kokia tvarka buvo parduotos tos skirtingų kainų prekės, o priklausomai nuo įmonės veikos pobūdžio ir nuo turimų atsargų specifikacijos yra nustatomas atsargų apskaitos metodas.Dažnai yra tiesiog neįmanoma tiksliai nustatyti, už kiek buvo nupirkta per ataskaitinį laikotarpį parduota prekė. Todėl prekių judėjimo sąvoka reiškia fizinį prekių judėjimą įmonės veiklos metu, o sąvoka kainos judėjimas prekių įsigijimo išlaidų priskyrimą ataskaitinio laikotarpio metu parduotų prekių savikainai arba sandėlyje likusių atsargų vertei. Taikant periodiškai apskaitomų atsargų metodą, visos įsigytos atsargos registruojamos debetuojant Pirkimų sąskaitą. Parduodant prekių atsargas, registruojamas tik pajamų uždirbimas. Todėl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje būtina inventorizuoti įmonėje esančias atsargas.Taikant nuolat apskaitomų atsargų metodą visos įsigytos ir sumažėjusios atsargos iš karto registruojamos tam tikroje Atsargų sąskaitoje. Kiekvieną kartą pardavus prekes registruojamos ne tik uždirbtos pajamos, bet ir parduotų prekių savikaina. Pasirinikta kursinio tema – atsargų apskaita. Šio kursinio darbo tikslas yra išanalizuoti atsargų apskaitos ypatybes.Pagrindiniai šio darbo uždaviniai, kurie detalizuotų darbo tikslą yra:1. Apibūdinti atsargų sąvoką2. Išsiaiškinti pagrindines atsargų grupes;3. Išanalizuoti atsargų apskaitos būdus.

1. TRUMPALAIKIS TURTAS

Trumpalaikiu turtu laikomi pinigai, trumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai, gautinos skolos, atsargos ir iš anksto apmokėtos sąnaudos. Trumpalaikis turtas paprastai sunaudojamas per santykinai trumpą laikotarpį (dažniausiai per vieną ūkinės veiklos ciklą). Šis laikotarpis (ataskaitinis) paprastai trunka vienerius metus, tačiau tose įmonėse, kurių ūkinės veiklos ciklas ilgesnis negu metai, jis gali būti taip pat ilgesnis.Taigi pavertimo pinigais nereikėtų suprasti vienareikšmiškai – kaip turto pardavimo. Tai reiškia, kad toks turtas turi „pereiti“ visą veiklos ciklą ir tik po to tapti pinigais. Pavyzdžiui, įmonė įsigijo gamybai reikalingų žaliavų, jas sunaudojo produkcijai pagaminti, po to produkcija parduodama, ir už ją gaunami pinigai. Tarkime, kad įmonė prekiauja automobiliais. Kaip apskaitoje ji klasifikuos šį turtą? Kadangi automobiliai, kaip minėjome, skirti pardavimui, bet ne įmones poreikiams tenkinti (pvz., prekėms pervežti), tai pardavus šias mašinas, jos daugiau nebus naudojamos ūkinėje veikloje, kitaip tariant, virs sąnaudomis iš karto per vieną veiklos ciklą (skirtingai nuo ilgalaikio turto, kuris per šį laikotarpį tik iš dalies nusidėvi).Pabrėžtina, jog prekybinėse įmonėse, kaip ir daugelyje kitų, veiklos ciklas (Pinigai – Prekybines atsargos – Pinigai) yra dažniausiai trumpesnis negu vieneri metai (ataskaitinis laikotarpis). Taigi galime teigti, jog automobiliai bus užfiksuoti kaip prekybinės atsargos, nes jie bus paversti pinigais („pereis“ veiklos ciklą) per trumpesnį negu ataskaitinis laikotarpį bei taps sąnaudomis iš karto per šį veiklos ciklą.Antra vertus, gali atsitikti taip, jog įmonė neįstengs parduoti šių automobilių per ataskaitinį laikotarpį. Vienok, pastarieji nuo to netaps ilgalaikiu turtu, nes bus parduoti per vieną veiklos ciklą (nors ir ilgesnį už ataskaitinį laikotarpį), kitaip tariant, virs sąnaudomis iš karto (tuo tarpu ilgalaikis tartas per vieną veikos ciklą tik iš dalies nusidėvi).Tos pačios parduotuvės savininkas tikriausiai naudojasi automobiliu, kuris reikalingas pareigoms atlikti. Šio automobilio jis neparduos, bet naudosis juo ilgą laiką, pirkdamas ir parduodamas perpardavimui skirtus automobilius. Taigi minėtas automobilis apskaitoje bus pavaizduotas kaip ilgalaikis turtas, kurio vertė bus nurašyta į sąnaudas palaipsniui prekiaujant pardavimui skirtais automobiliais.Svarbiausios trumpalaikio turto grupės. Pinigais laikomi įmonės pinigai kasoje, pinigai įmones sąskaitoje banke bei kai kurie kiti vertybiniai popieriai. Visi išvardyti elementai priskirtini turtui, kadangi turi konkretų savininką ir naudojami įmonės ūkinėje veikloje, siekiant gauti naudą.Trumpalaikėmis investicijomis laikomi trumpalaikiai rinkos vertybiniai popiečiai, įsigyti už laikinai nenaudojamas pinigines lėšas. Rinkos vertybiniams popieriams priklauso: valstybinės obligacijos, akcijos, vekseliai. Juos įmonė gali gana lengvai parduoti ir gauti ne tik pradinę, pinigų sumą, bet ir tam tikrą pelną.Kita labai svarbi trumpalaikio turto grupė – atsargos. Jomis disponuodama, įmonė tikisi gauti naudą, pavyzdžiui, pardavusi produkciją, kuriai pagaminti buvo sunaudotos tos atsargos. Jos gali būti labai įvairios: žaliavos, nebaigtos gamybos atsargos, gatava produkcija, kitos medžiagos ir pan.Dar viena trumpalaikio turto grupė – tai iš anksto apmokėtos sąnaudos. Tai reiškia, kad įmonė iš anksto padori išlaidų, kurios sąnaudomis taps ateinančiais laikotarpiais. Tarkime, kad įmonė iš anksto sumoka už pastato nuomą visiems ateinantiems metams. Šiuo atveju, kol įmonė nesinaudojo pastatų tą laikotarpį, už kurį buvo sumokėta, išankstinės sąnaudos priklausys įmonei. Antra vertus, jeigu klientas taip ir nesuteiks įmonei teises naudotis pastatu, už kurio nuomą buvo sumokėta iš anksto, tai pastaroji turi teisę atgauti sumokėtus pinigus. Tačiau pati nuoma buvo mokėta ne tiek dėl teisės turėti pastatą, kiek dėl galimybės pelningai tą pastatą panaudoti, kitaip tariant, tikintis, kad padarytos išlaidos ateityje uždirbs tam tikras pajamas. Taigi iš anksto apmokėtos sąnaudos laikomos turtu, nes jos turi konkretų savininką ir skirtos gauti tam tikrą naudą ateityje, dažniausiai pajamoms uždirbti.

Kita trumpalaikio turto grupė – skolos įmonei arba, kitaip tariant, gautinos skolas yra susijusi su atsiskaitymais už suteikus paslaugas bei parduotas prekes arba įmones suteiktas paskolas.Paprastai pirkėjai už įmonės suteiktas paslaugas ar išsiųstą produkciją sumoka pastarajai ne iš karto, bet per tam tikrą laikotarpį, kuris numatomas pardavimo sutartyse. Taigi pardavimo procesas gali būti suskaidytas į du etapus: turto pardavimą ir pinigų gavimą. Laiko požiūriu dažnai Šie etapai nesutampa. Pirkimo-pardavimo sutartyje numatytomis sąlygomis pardavus turtą pirkėjui, pastarasis tampa šio turto (prekių ar paslaugų) savininku. Tuo pat momentu pardavėjas tampa savininku turto, į kurį sutartyje numatytomis sąlygomis pirkėjas keičia prekes. Dažniausiai tas keičiamas turtas būna pinigai. Tačiau atsargos bei jų apskaita taip pat yra labai svarbi apskaitoje. Sekančiame skyriuje bus nagrinėjamas atsargų klasifikavimas.

2. ATSARGŲ KLASIFIKAVIMAS APSKAITOJE

Kad įmonė galėtų veikti, reikia turėti atsargų. Tai labiau siejama su prekybos ir gamybos įmonės veikla, nes tokių įmonių pelnui didelę įtaką turi tam tikros atsargos. Atsargomis laikomos įmonės žinioje esančios materialinės vertybės, kurias ji tikisi parduoti arba tiesiogiai panaudoti gamyboje. Įmonėse išskiriamos tokios pagrindinės atsargų grupės: Žaliavos; Komplektavimo gaminiai; Nebaigta gamyba; Pagaminta produkcija; Prekės, skirtos perparduoti.

Žaliavos įsigyjamos siekiant perdirbti jas į gatavą produkciją. Gamybos ciklo metu finansinės apskaitos požiūriu žaliavos pereina 3 stadijas. Pirmiausia jos tampa žaliavų atsargomis. Perdavus šias žaliavas į gamybą ir pradėjus perdirbimo procesą, jos laikomos nebaigtos gamybos atsargomis. Tai tarpinis etapas tarp žaliavų ir pagamintos produkcijos atsargų. Pagaminant produkciją, tačiau jos neparduodant, ji vadinama pagamintos produkcijos atsargomis. Iki galo nebaigiant gamybos susidaro nebaigtos gamybos likučiai. Visi šie likučiai parodomi balanso trumpalaikio turto skyriuje – Trumpalaikis turtas.Taigi atsargos – nelikvidžiausias trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus.Ištrauka iš Balanso:B. Trumpalaikis turtasI. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartysI.1. AtsargosI.1.1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiaiI.1.2. Nebaigta gamybaI.1.3. Pagaminta produkcijaI.1.4. Pirktos prekės skirtos perparduotiI.1.5. Ilgalaikis turtas skirtas perparduotiI.1.6. Išankstiniai apmokėjimai1 pav. Atsargų klasifikavimasNebaigta gamyba – tai gaminami ir dar nebaigti apdoroti gaminiai, kurių savikainą sudaro žaliavų kaina ir tų žaliavų apdirbimo (konversijos) išlaidos.Pagaminta produkcija – tai visiškai pagamintos, bet dar neparduotos prekės: trumpalaikis turtas, saugomas įmonės sandėliuose ir skirtas uždirbti pajamoms, pardavus jį ateinančiais laikotarpiais.Veiklos ciklas – laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai pinigais paverčiama priemone. Veiklos ciklo samprata atskirose įmonėse gali skirtis atsižvelgiant į įmonių veiklos pobūdį.Gamybinėje (perdirbimo, paslaugų teikimo) įmonėje veiklos ciklas prasideda žaliavų medžiagų, komplektavimo gaminių įsigijimų ir baigiasi pagamintos produkcijos, suteiktų paslaugų pardavimu. Gamybinės įmonės veiklos ciklo metu vienos atsargos (žaliavos, medžiagos) perdirbamos ir tampa kitomis atsargomis, kurios realizuojamos arba mainomos į kitą turtą. Šiose įmonėse veiklos ciklas gali būti labai ilgas, kartai net užtrukti ilgiau, negu vienerius ataskaitinius metus:

2 pav. Trumpalaikio turto ūkinės veiklos ciklas gamybinėje įmonėje

Prekybinėje įmonėje veiklos ciklas prasideda jau gatavų gaminių įsigijimu ir baigiasi šių gaminių pardavimu pirkėjams arba mainymu į kitą turtą. Paprastai šių įmonių veiklos ciklas yra gana trumpas, nes atsargos įsigyjamos konkrečiam tikslui, todėl greitai realizuojamos:

3 pav. Trumpalaikio turto ūkinės veiklos ciklas prekybinėje įmonėjePardavimui skirtos atsargos negali būti perpardavinėjamos ta pačia kaina, kuria įmonė jas nusipirko. Kiekviena prekybos įmonė parduoda prekes didesne kaina, negu mokėjo įsigydama atsargų. Tam yra nustatomas prekybos antkainis – priedas prie pirkimo kainos.

3. ATSARGŲ ĮVERTINIMAS APSKAITOJE IR ATSKAITOMYBĖJE

Finansų ministerijos patvirtintose turto vertinimo taisyklėse (1994 m. kovo 8 d. raštas Nr. 21N „Dėl turto įvertinimo”) nurodoma, kad atsargų įsigijimo savikaina, jas perkant iš kitų asmenų, turi būti nustatoma prie jų pirkimo kainos pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius, išskyrus PVM, transportavimo, paruošimo bei kitas tiesiogines išlaidas, susijusias su atsargų įsigijimu, bei atimant gaurus pirkimo diskontus ir nuolaidas. Nereikšmingos atsargų pervežimo ir paruošimo naudoti išlaidų sumos gali būti nurašomos kaip veiklos sąnaudos.Atsargų pasigaminimo savikaina turi būti nustatoma prie pagrindinių medžiagų, žaliavų ir komplektavimo gaminių, sunaudotų gaminant šias atsargas, įsigijimo savikainos pridedant tiesioginio darbo išlaidas, padarytas gaminant šį trumpalaikį turtą. Atsargų pasigaminimo savikainą turi būti įtraukta ir atitinkama netiesioginių gamybos išlaidų dalis nustatyta pagal pasirinktą paskirstymo kriterijų. Į pasigaminimo savikainą neįtraukiamos veiklos sąnaudos. Atsargoms pirkti arba nebaigtoms vykdyti sutartims finansuoti skirtų skolintų sumų palūkanos priskiriamos prie atsargų įsigijimo savikainos, jeigu normalus atsargų įsigijimo laikotarpis ne ilgesnis kaip metai.Sąlyginai galima išskirti dvi atsargų įsigijimo vertės dalis:

 pirkimo kaina; visos kitos išlaidos, susijusios su atsargų atsigabenimu į įmonę.

Išlaidos sandėliams išlaikyti ir prižiūrėti į atsargų savikainą neįskaitomos, jos apskaitomos veiklos sąnaudų sudėtyje. Atsargų įsigijimas įforminamas sutartimi tarp įmonės pirkėjos ir įmonės tiekėjos. Sutartyse nurodoma tiekiamų atsargų nomenklatūra, kiekis, savybės, kainos, tiekimo terminai, pristatymo sąlygos, mokėjimo sąlygos ir pan. Už sutartyse numatomų sąlygų nevykdymą gali būti numatomos įvairios sankcijos, baudos, netesybos, delspinigiai. Atsargų pirkimo-pardavimo sutartyse turi būti aiškiai apibrėžtas nuosavybės teisių perdavimo momentas įmonės tiekėjos įmonei pirkėjai. Jei sutartyse nebuvo numatytas nuosavybės perdavimo momentas, tai nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento. Dažniausiai nuosavybės teisė atsiranda tada, kai dokumentaliai užfiksuojamas įsipareigojimas mokėti ir atsiranda teisė reikalauti perkamų vertybių.

Už valiutą įsigytos atsargos apskaitoje pajamuojamos to turto pirkinio dienos valiutos kursu. Perkant prekes už valiutą iš užsienio, neteisinga jas pajamuoti pagal muitinę vertę. Tai nėra įsigijimo vertė. Perkant prekes iš užsienio, turi būti pateikta muitinei:

 sutartis; sąskaita-faktūra; transporto ir draudimo dokumentai (jei priklausomai nuo pristatymosąlygų jie yra įforminti); transporto paslaugų apmokėjimo dokumentas (jei sąskaita apmokėta),transporto išlaidų sąskaita (jei ji neapmokėta) arba transporto išlaidųkalkuliacija (jei prekės pristatytos nuosavu transportu).

Atsargų įsivežimas iš užsienio turi būti patvirtintas muitinės deklaracijomis, neturint muitinės deklaracijos negalima pajamuoti atsivežtų iš užsienio atsargų pagal pirkimo užsienyje dokumentus.Siekiant paspartinti atsiskaitymus su tiekėjais, pirkimo-pardavimo sutartyse gali būti numatyta diskontų taikymo galimybė. Tai yra griečiau sumokėti, tada mažiau teks mokėti. Diskontas gali būti suteikiamas ne vien už greitesnį atsiskaitymą, bet ir už didesnį pirktų prekių kiekį. Kainos mažinamos reklamos tikslais, siekiant padidinti pardavimų apimtis. Prekybinių nuolaidų yra įvairių rūšių. Visos suteiktos nuolaidos, jeigu jomis įmonė pirkėja pasinaudojo, negali būti įtrauktos į faktinę atsargų įsigijimo vertę.

3.1 REIKALAVIMAI ATSARGŲ ĮSIGIJIMO DOKUMENTAMS

Atsargų įsigijimas turi būti įrodytas juridinę galią turinčiais dokumentais. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalaujama, kad dokumentai būtų surašyti ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Dokumentai turi turėti juridinę galią. Dokumentui juridinę galią suteikia privalomi rekvizitai. Jeigu įsigijimo dokumente trūksta vieno ar kelių privalomų rekvizitų, leidžiama finansų ministro tvarka dokumentą papildyti per nustatytą terminą. Pagrindiniai prekių bei kitų atsargų pirkimo ar atsigabenimo dokumentai yra:

 Pirmasis sąskaitos-faktūros egzempliorius perkant prekes iš įmonės, kuri nėra PVM mokėtoja; Pirmasis sąskaitos-faktūros egzempliorius perkant prekes iš įmonės PVM mokėtojos; Kasos aparato kvitas, perkant prekes parduotuvėse ir iš karto atsiskaitant grynaisiais; Laisvos formos apskaitos dokumentas, perkant prekes iš fizinio asmens, ne PVM mokėtojo ir neturinčio patento; Krovinio važtaraštis – krovinio atgabenimą patvirtinantis dokumentas. Antrasis krovinio važtaraščio egzempliorius kartu su kroviniu išduodamas krovinio gavėjui. Važtaraštį krovinio gavėjas laiko krovinio buvimo vietoje. Krovinio gavėjas gavęs krovinį važtaraščio antrame ir trečiame egzemplioriuje įrašo savo vardą, pavarde, pareigas, nurodo krovinio gavimo datą, laiką ir pasirašo.

Jeigu krovinys gabenamas ne samdytu, o nuosavu transportu, galima naudoti ne važtaraštį, o PVM sąskaitos-faktūros mėlynąjį egzempliorių. PVM sąskaitos-faktūros egzemplioriuje, kuris atstoja važtaraštį, papildomai nurodomi važtaraščio rekvizitai. Šis PVM sąskaitos-faktūros egzempliorius kartu su kroviniu išduodamas gavėjui ir laikomas krovinio buvimo vietoje.Jeigu įmonės, įsigyjančios atsargų, atstovas pasiima krovinį iš įmonės tiekėjos sandėlio, jam išrašomas įgaliojimas. Įgaliojimas išrašomas vienu egzemplioriumi. Jį pasirašo įmonės vadovas ir vyriausias buhalteris, jis patvirtinamas apvaliu antspaudu.Materialių vertybių įsivežimas iš užsienio turi būti patvirtintas muitinės deklaracijomis.Prekių įsigijimo dokumentus prekybos vietoje privalo turėti ir patentus prekybinei veiklai įsigijusios įmonės ir fiziniai asmenys.

3.2 ATSARGŲ PRIĖMIMO TVARKA IR UŽPAJAMAVIMAS

Įsigytos atsargos turi būti priimamos tiksliai laikantis prekių priėmimo taisyklių. Prekių priėmimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1995 m. gegužės 12 d. Nr. 681. Šių taisyklių privalo laikytis visų nuosavybės formų įmonės, jeigu pirkimo-pardavimo sutartyse ar techninių sąlygų nustatymo dokumente nenumatyta kitokia prekių priėmimo tvarka. Priimant įsigytas atsargas tikrinamas jų kiekis ir kokybė. Prieš priimdamas prekes, pirkėjas privalo įsitikinti, ar buvo užtikrintas prekių saugumas jų gabenimo metu, ar gauta visa prekių siunta, ar tvarkingas įpakavimas, ar yra pirminis juridinės galios apskaitos dokumentas ir kt. Jeigu prekių svoris su įpakavimu neatitinka buhalterinės apskaitos dokumente nurodyto svorio arba prekės gautos su pažeista tara, taip pat yra gedimo požymių, prekės priimamos pagal svorį be įpakavimo arba faktinį svorį, tikrinant prekių kokybę. Prekes pagal Neto svorį ar faktinį kiekį galima priimti atidarant tarą, bet ne vėliau kaip per 10 dienų, o greitai gendančias prekes – ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų pristatymo. Jeigu gautų prekių kokybė neatitinka sutarties reikalavimų arba apskaitos dokumentuose nurodyto kiekio, turi būti sustabdytas prekių priėmimas, surašytas aktas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešta raštu tiekėjui. Gavus rašytinį sutikimą, galima tęsti prekių priėmimą vienašališkai.Importuojant prekes iš užsienio itin atidžiai reikia vykdyti visus prekių priėmimo reikalavimus. Laiku ir tinkamai neįforminus brokuotų prekių, grąžinamų į užsienį, įmonė patiria papildomas išlaidas, antrą kartą mokėdama importo PVM, įsiveždama geros kokybės prekes. Išsiunčiant brokuotas prekes atgal į užsienį, išrašoma ne PVM sąskaita-faktūra, o grąžinimo aktas arba važtaraštis.Gautos į įmonę atsargos turi būti laiku užpajamuotos, t.y. apskaitytos, užregistruotos buhalterinėje apskaitoje. Paprastai gavus atsargas į sandėlį, jos užpajamuojamos tą pačią dieną. Įmonės savarankiškai pasirenka vidinę apskaitos sistemą. Dokumentų sudarymo ir judėjimo greitį lemia tai, ar apskaita tvarkoma rankiniu būdu, ar ji kompiuterizuota. Vienos įmonės atsargas laiko sandėliuose, turėdamos centrinį sandėlį ir dar sandėlius padaliniuose, kitos įmonės – išvis apsieina be sandėlių. Vienose įmonėse atsargų nomenklatūra didelė, kitose – vos keliolika pavadinimų. Vienos įmonės yra perdirbimo įmonės, kitos – prekybos, dar kitos – teikia paslaugas. Atitinkamai skirsis ir atsargų užpajamavimo tvarka. Vyriausybė šios tvarkos nereglamentuoja.

Priimant atsargas į sandėlį gali būti naudojami Užpajamavimo orderiai. Daugiausia paplitę Vienaeiliai pajamų orderiai. Jie išrašomi pagal kiekvieną atsargų nomenklatūrinį numerį. Pagal vieną sąskaitą-faktūrą surašoma tiek Užpajamavimo orderių, kiek joje įrašyta atsargų pavadinimų, rūšių, dydžių. Užpajamavimo orderyje nurodomas sandėlis, atsargų gavimo data, priimamų atsargų kiekis pagal dokumentą arba faktiškai bei kiti reikalingi atsargoms apibūdinti duomenys. Jeigu tiekėjo išrašytose sąskaitose-faktūrose nurodyti duomenys tiksliai sutampa su faktiškai gautas vertybes apibūdinančiais duomenimis, Užpajamavimo orderiai neišrašinėjami, o ant sąskaitos-faktūros dedamas specialus spaudas ir užpildomi jo rekvizitai. Šis spaudas liudija, kad atsargos priimamos. Gali būti naudojami Daugiaeiliai pajamų orderiai. Tada į vieną orderį surašomos visos tuo metu gautos atsargos. Pajamų orderiai nereikalingi įmonėse, kurios neturi sandėlių arba kurios įrašo duomenis iš atsargų pirkimo dokumentų tiesiog į kompiuterį.Atsargos gali būti gaunamos ne tik iš įmonių tiekėjų, bet ir iš savo įmonės gamybinių ir kitų padalinių, pavyzdžiui, į sandėlį gaunama savos gamybos produkcija, nepanaudotos žaliavos, tinkamos naudoti atliekos ir pan. Tokiais atvejais atsargos sandėliui perduodamos pagal vidinius važtaraščius, kuriuos išrašo atsakingi asmenys dviem egzemplioriais. Šie važtaraščiai sandėliui gavėjui yra gavimo dokumentai, o padaliniui, kuris išdavė, nurašymo dokumentai. Kelyje esančios atsargos taip pat turi būti pajamuojamos. Čia gali būti naudojamos, pavyzdžiui, atsargų kelyje žiniaraštis, sudarytas pagal iš įmonės tiekėjos gautą pranešimą arba faksu gautą sąskaitos-faktūros kopiją, kuri per laiką pakeičiama į originalą.

3.3 ATSARGŲ IŠDAVIMO OPERACIJŲ DOKUMENTAVIMAS

Naudojant nuolat apskaitomų atsargų būdą, būtina dokumentuoti per ataskaitinį laikotarpį išduodamas iš sandėlio atsargas. Atsargų išdavimo įforminimas priklauso nuo įmonės dydžio, jos veiklos pobūdžio, sandėlių ūkio organizavimo. Išdavimo dokumentavimas nėra reglamentuojamas jokiais norminiais aktais.Į gamybą atsargos išduodamos pagal svorį, vienetų skaičių ir pan. Kiekvieną kartą pagal atskirą dokumentą įforminant išduodamas į gamybą atsargas susidaro didžiulis dokumentų pluoštas. Įmonėse, kur masiškai gaminama produkcija, išduodant žaliavas naudojamos Limitinės išdavimo kortelės. Išdavimo limitas apskaičiuojamas pagal tai, kokias produkcijos rūšis ir kokiais kiekiais reikia gaminti, atsižvelgiant į sunaudojimo normas pagaminant vienetą. Limitavimas bei normavimas yra įmonės vidinės apskaitos bei kontrolės reikalas. Kad būtų kontroliuojama turi būti suinteresuotas įmonės savininkas. Limitinės kortelės išrašomos dviem egzemplioriais. Viena jų duodama gamybiniam padaliniui, o kita – sandėliui. Pasiimdamas iš sandėlio žaliavas gamybinio padalinio atsakingas asmuo pateikia sandėlininkui savo limitinės kortelės egzempliorių, kuriame nurodytas reikalaujamų atsargų kiekis. Sandėlininkas išduotų atsargų kiekį pažymi abiejose limitinės kortelės egzemplioriuose ir išveda jose neišnaudoto limito likutį. Po to gamybinio padalinio egzemplioriuje pasirašo sandėlininkas, o sandėlio egzemplioriuje -gamybinio padalinio atsakingas asmuo. Medžiagų išdavimo iš sandėlio į gamybą negalima laikyti jų sunaudojimu, nes tai tik jų saugojimo vietos pakeitimas. Žaliavas galima laikyti sunaudotomis tik tada, kai į gamybinį padalinį išduotas jų kiekis sutampa su faktiškai sunaudotu kiekiu. Jeigu žaliavų limito nepakanka, trūkstamam kiekiui išduoti gali būti išrašomi Reikalavimai. Reikalavimai išrašomi dviem egzemplioriais, nurodant reikalaujamą ir faktiškai išduotą kiekį. Visus atsargų išdavimo dokumentus pasirašo įmonės vadovo įsakymu patvirtinti asmenys. Išdavimui kontroliuoti šių asmenų sąrašas su parašų pavyzdžiais iš anksto pateikiamas sandėliui.

4. ATSARGŲ ĮKAINOJIMAS

Didžiosios dalies turimų materialinių vertybių atsargų, to paties pavadinimo ir net tos pačios rūšies, pirkimo kainos nėra vienodos. Kainos keičiasi, svyruoja dėl įvairių priežasčių. Esant skirtingoms kainoms dažnai neįmanoma nustatyti, kokiomis kainomis pirktos prekės jau parduotos, o kokiomis liko sandėlyje kaip likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Įkainojimas tiesiogiai veikia pelną.Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme nurodoma, kad atsargos finansinėje atskaitomybėje įkainojamos pagal faktinę savikainą, o faktinė savikaina apskaičiuojama pirmiausiai nurašant anksčiausiai įsigytas atsargas. Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė. Turto įvertinimo metinės finansinės atskaitomybės taisyklėse nurodoma, kad: „Pagrindinės žaliavos, medžiagos ir komplektuojamieji gaminiai, sunaudoti gamyboje ir įtraukiami į pagamintų atsargų (produkcijos) savikainą, finansinėje atskaitomybėje turi būti įvertinti naudojant FIFO būdą (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos). Jeigu atsargos ir tam tikra jų rūšis įmonėje juda kitaip, jos gali būti apskaičiuojamos ir atspindimos finansinėje atskaitomybėje LIFO būdu (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamos vėliausiai įsigytos atsargos), aritmetinio bei slenkančio vidurkio, konkrečių kainų arba kitais būdais, atitinkančiais tų atsargų judėjimą”.Yra du tarp savęs susiję, tačiau skirtingi dalykai – realus atsargų judėjimas, t.y. kiekio judėjimo eiliškumas ir atsargų vertės judėjimas, t.y. jų įkainojimo eiliškumas. Būtent, įkainojimo nurašant vertybes eiliškumas ir turi tiesioginę įtaką likučių ir pelno dydžiui.

Maisto ir kt. panašios prekės be abejo pirmiausiai bus parduotos tos, kurios anksčiausiai įsigytos. Šiuo atveju faktinis prekių judėjimas atitinka jų vertės judėjimą. Tačiau dauguma kitos rūšies prekių laikomos kartu susimaišo ir parduodant arba išduodant jas į gamybą, sunku atskirti, kokiomis kainomis jos buvo pirktos. Pagal BAP ir TAS reikalavimus informacija apie atsargų vertės pasikeitimus gali skirtis nuo realaus judėjimo natūroje.Dabartiniu metu LR įmonės gali laisvai pasirinkti atsargų įvertinimo būdą. Pagrindiniai yra šie:1) Konkrečių kainų būdas;2) Vidutinių kainų būdas;3) FIFO — atsargų įvertinimo pirmųjų pirkimų kainomis būdas;4) LIFO – atsargų įvertinimo paskutiniųjų pirkimų kainomis būdas;5) LCM – mažesnės kainos metodas.Konkrečių kainų būdas dažniausiai taikomas prekyboje, prekiaujant unikaliomis arba brangiai kainojančiomis prekėmis, pavyzdžiui, automobiliais, juvelyriniais dirbiniais, baldais, gamybiniais įrengimais ir pan. Prekių kainos nustatytos tik tam tikro prekių tipo. Turint įvairių prekių rūšių, susidaro daug skirtingų apskaičiavimų. Naudojant šį būdą galima sąmoningai valdyti parduotų prekių savikainos, o tuo pačiu ir pelno lygį, pasirenkant pardavimui vienetus, kurie buvo pirkti didesne ar mažesne kaina. Atsargų įkainojimo konkrečių kainų būdu pavyzdys pateiktas 1 – ame priede.Vidutinių kainų būdas patogus naudoti vienarūšio asortimento prekių apskaitoje. Yra du šio būdo metodai: aritmetinio svertinio vidurkio ir besikeičiančio vidurkio. Naudojant aritmetinio svertinio vidurkio metodą daroma prielaida, kad visų ataskaitinio laikotarpio turimų atsargų vertė yra vienoda nepriklausomai nuo pirkimo kainos ir pirkimo laiko. Atsargos, esančios ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, ir visos nurašytos per ataskaitinį laikotarpį atsargos įvertinamos vidutinėmis kainomis. Vidutinė vieneto kaina nustatoma dalijant turimų atsargų vertę iš vienetų skaičiaus.Vidutinių kainų nustatymo besikeičiančio aritmetinio vidurkio metodo esmė yra ta, kad po kiekvienos atsargų gavimo bei nurašymo operacijos apskaičiuojama nauja vieneto vidutinė kaina ir kiekvieną kartą perskaičiuojama atsargų likučio ir nurašytų į gamybą ar parduotų atsargų vertė. Šis metodas yra tikslesnis rinkos kainų atžvilgiu, tačiau susidaro labai daug apskaičiavimų.FIFO būdas grindžiamas prielaida, kad seniausiai pirktos atsargos pirmiausiai turi būti panaudotos, o vėliausiai pirktos turi būti kaip atsargos laikotarpio pabaigoje. Naudojant FIFO būdą, pirmoji užpajamuota prekių siunta pirmoji parduodama (sunaudojama). Nurašius pirmąją siuntą, paeiliui nurašoma antroji ir 1.1. Jei lieka likutis, jis įkainojamas paskutinių pirkimų kainomis, o tai labiau atitinka realias rinkos kainas. Parduotų prekių savikainą sudarys ankstesniųjų pirkimų kainos. Augant kainoms tai duoda išpūstą, nerealų pelną. Tai savo ruožtu lemia pelno mokesčio dydžiui. Atsargų įkainojimo FIFO būdu pavyzdys pateiktas 2 – ame priede.LIFO būdo esmė ta, kad parduodant ar kitaip sunaudojant atsargas, jos įkainojamos paskutiniųjų pirkimų kainomis. Atsargos, išduotos iš sandėlio, pirmiausiai įvertinamos paskutinio pirkimo kainomis, vėliau priešpaskutinio ir 1.1. Faktinis medžiagų judėjimas gali būti ir kitoks. Jei lieka likutis laikotarpio pabaigoje, jis įkainojamas seniausių pirkimų kainomis. Naudojant šį būdą, parduotų prekių savikaina labiausiai atitinka esamą kainų lygį ir pajamos bei pelnas yra realiausias. Atsargų įkainojimo FIFO būdu pavyzdys pateiktas 3 – ame priede.Mažesnės kainos metodas (LCM) – kuri kaina mažesnė: savikaina ar rinkos kaina. Šis metodas naudojamas įkainoti atskiroms atsargoms, kurių rinkos kaina dėl tam tikrų priežasčių nukrito žemiau už jų įsigijimo kainą. Tokiu atveju atsargos įskaičiuojamos ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje pagal jų grynąją realizacinę vertę – iš realios pardavimo kainos atėmus su pardavimu susijusias išlaidas.Įmonių apskaitininkai turi pasirinkti tokius atsargų įkainojimo būdus, kurie tiksliausiai atspindėtų įmonių veiklos rezultatus. Labai svarbu tai padaryti kvalifikuotai, nes nuo atsargų įvertinimo būdo priklauso ir Valstybinei Mokesčių Inspekcijai mokamų mokesčių suma. Daugelis šiek tiek atsakingiau savo įmonių ekonomiką tvarkančių atsargas, visada įvertina bent keliais metodais, kad galėtų išsiaiškinti įvairius įmonės veiklos aspektus. Kiekvienas metodas turi pranašumų ir trūkumų. Atsargų įvertinimo metodo pasirinkimą lemia jo įtaka balansui, pelno (nuostolio) ataskaitai, mokėtiniems mokesčiams ir valdytojų priimamiems sprendimams. Esminė problema, su kuria susiduriama renkantis atsargų įvertinimo metodą, yra prekių atsargų likučio vertės atspindėjimas balanse ir parduotų prekių savikainos parodymas pelno (nuostolio) ataskaitoje. LIFO metodas labiausiai tinka pelno (nuostolio) ataskaitai, tačiau nėra tinkamiausias atsargų likučiui vertinti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, ypač ilgais kainų kilimo ar kritimo laikotarpiais. FIFO metodas labiausiai tinka balansui sudaryti, nes likusios neparduotos prekės įvertinamos artimiausiomis balanso sudarymo metu esančiomis kainomis, todėl parodoma realesnė įmonės turto būklė. Iš paminėtųjų atsargų įkainojimo metodų labiausiai paplitęs yra FIFO metodas. Jis gali būti taikomas daugelyje skirtingų įmonių, nes dažniausiai pirmiausia parduodamos ar sunaudojamos anksčiausiai nusipirktos atsargos.Pagal 9–ąjį Verslo Apskaitos standartą, jei įmonės apskaitoje buvo taikomas LIFO metodas, tai finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte atsargos turės būti pateikiamos įkainotos LIFO metodu ir FIFO metodu arba grynąją galimo realizavimo verte, taip pat parodomos šių verčių skirtumas. LR pelno mokesčio įstatyme nustatyta, kad įmonės, skaičiuodamos pelno mokestį, atsargų sąnaudas nustato taikydamos FIFO metodą. Kitokį atsargų įkainojimo metodą, skaičiuodamos pelno mokestį, įmonės gali taikyti tik tuo atveju, jei dėl veiklos specifikos ir atsargų judėjimo kitokį metodą jos taiko sudarydamos finansinę atskaitomybę ir gauna vietos mokesčių administratoriaus sutikimą.
Duomenys apie ataskaitinio laikotarpio ataskaitas

Rodikliai Kiekis (vnt.) Vieneto kaina SUMA (Lt)Likutis laikotarpio pradžioje 1 000 10 10 000I Pirkimas 1 400 20 28 000II Pirkimas 600 30 18 000III Pirkimas 1 800 50 90 000Iš viso įsigyta atsargų 3 800 x 136 000Turimos atsargos 4 800 x 146 000Parduota 3 200 ? ?Likutis laikotarpio pabaigoje 1 600 ? ?

Parduot prekių savikaina konkrečių kainų būdu, pavyzdžiui, jei parduotos šios prekes:

Kiekis vienetais Vieneto kaina Suma Lt400 10 4 0001 200 20 24 000200 30 6 001 400 50 70 000Iš viso: x 104 00

Parduotų prekių savikaina yra 104 000 Lt. Neparduotų prekių likutis apskaičiuojamas iš pardavimui skirtų vertės atėmus parduotų prekių savikaina. Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje = 146 000 – 104 000 = 42 000 LtVidutiniu kainų būdu (aritmetinio svertinio vidurkio metodu ):Vidutinio vieneto kaina = 146 000/ 4 800= 30. 42 Lt Likutis laikotarpio pabaigoje = 1 600 vnt. * 30,42 = 48 672 LtParduotų prekių savikaina = 146 000 – 48 672 = 97 328 LtFIFO būdu:Parduotu prekiu savikaina = 146 000 – 80 000 = 66 000 Lt arba (1 000*10) + (1 400*20) + (600*30) + 200*50) = 66 000 LtLikutis laikotarpio pabaigoje = 1 600*50=80 000Lt(įkainojama pirmujų pirkimų kaina) LIFO būdu:Likutis laikotarpio pabaigoje = 1 600* / 1 000*10=10 000 Lt(Įkainojama pirmųjų pirkimų kaina) / 600*20=12 000 Lt Iš viso: 22 000 LtParduotų prekių savikaina = 146 000 – 22 000 = 124 000 Lt arba(1 800 * 50 ) + ( 600 * 30 ) + ( 800 * 20 ) = 124 000 LtĮkainojimo įtaka bendrajam pelnui

Rodikliai Konkrečių kainų būdas Vidutinių kainų būdas FIFO būdas LIFO būdas1. Pardavimų pajamos 160 000 160 000 160 000 160 0002. Parduotų prekių savikaina – turimos atsargos 146 000 146 000 146 000 146 000– likutis laikotarpio pabaigoje (atimama) 42 000 48 672 80 000 22 000– parduotų prekių savikaina 104 000 97 328 66 000 124 0003. Bendrasis pelnas 56 000 62 672 94 000 36 000

5. ATSARGŲ ĮSIGIJIMO SAVIKAINA

9-ajame Verslo apskaitos standarte nurodyta, jog atsargų įsigijimo savikaina pradedama formuoti nuo grynosios atsargų pirkimo kainos, t.y. atskaičius mokėjimus, kuriais pasinaudojo įmonė. Tokiu būdu į nustatomą atsargų savikainą įskaičiuojama: sąskaitoje nurodyta atsargų kaina, atmetus visas pirkimo nuolaidas bei netiesioginius mokesčius (vėliau bus atgauti), kuriais valdžia apmokestina ne pačias įmones, parduodančias prekes, o galutinius tų prekių vartotojus, ir kuriuos valdžia renka ne tiesiogiai iš prekių galutinių vartotojų, o per tarpininkus – įmones, parduodančias šias prekes; atsargų atsivežimo kaina, prekių draudimo kelyje išlaidos. Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis (įskaitomos į per ataskaitinį laikotarpį parduotų prekių savikainą) tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos ar per brangu tiksliai nustatyti atskirų atsargų rūšių minėtas išlaidas. Įmonės apskaitos politikoje turi būti numatyti kriterijai, kuriais vadovaujamasi, nustatot minėtų išlaidų reikšmingumą; atitinkami mokesčiai ir muitai, susiję su prekių pirkimu .Netiesiogiai perkant atsargas dalyvauja ir vyriausias buhalteris, ir įmonės vadovas, tačiau praktiškai sudėtinga tokias netiesiogines išlaidas priskirti konkrečioms atsargoms, daugeliu atvejų jos įtraukiamos į ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudas, dažniausiai į bendrąsias ir administracines. Teoriškai atsargų atsivežimo išlaidos turėtų būti proporcingai paskirstomos tarp parduotų prekių savikainos (atspindimos pelno (nuostolio) ataskaitoje) ir atsargų likučių (atspindimų balanse), tačiau, jei toks išlaidų paskirstymas reikalauja labai daug darbo, o jo lyginamasis svoris atsargose nedidelis, visas tam tikro laikotarpio atsargų atsivežimo išlaidas leidžiama įskaičiuoti į to laikotarpio parduotų prekių savikainą ir atspindėti pelno (nuostolio) ataskaitoje.Atsargų pirkimo kaina koreguojama tik po prekių pirkimo suteiktomis nuolaidomis ir nukainojimu, t.y. tuomet, kai pats nuolaidos ar nukainojimo faktas ir suma išaiškėja užregistravus pirkimo operaciją apskaitoje. Pirkėjas, kurio įsigytoms prekėms suteiktos nuolaidos ar nukainojimas, buhalterinėse sąskaitose turi fiksuoti atsargų savikainą patikslinantį įrašą.Nuolaidos gali būti: apyvartos; mokėjimo (nuolaida, skatinanti greitesnį pirkėjo atsiskaitymą) nukainojimas gali būti suteikiamas kaip kompensacija už pardavėjo įsipareigojimų vykdymą ne laiku ar nekokybiškai, t.y. jei pateiktos brokuotos, netinkamos kokybės ar komplektacijos prekės, arba jei jos pateiktos pavėluotai.Pvz.: apyvartos nuolaida taikoma:Pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta, kad pirkėjai, per mėnesį nupirkę prekių už 50000 Lt., gaus 5 % nuolaidą tą mėnesį nupirktų prekių kainai;Pvz.: mokėjimo nuolaida taikoma (pavyzdys iš laikraščio „Buhalterija“ 2006-06-12.):Pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas įprastinis atsiskaitymo už prekes terminas – 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo. Sutartyje taip pat nustatyta, kad, pirkėjui už prekes sumokėjus per 10 dienų nuo sąskaitos išrašymo, prekių pirkimo kaina bus sumažinta 1 procentu. Nuolaidos taip pat gali būti suteiktos ir kaip kompensacija už mankščiau ne laiku ar nekokybiškai įvykdytus pardavimo įsipareigojimus. Atsargų pirkimo kaina taip pat turi būti koreguojama, jei, įsigijus prekes, jos yra nukainuojamos. Paprastai nukainuojamos brokuotos, nekokybiškos, pirkėjų reikalavimų neatitinkančios ar nesukomplektuotos prekės.Pvz.: įmonė, prekiaujanti durų varčiomis ir staktomis, įsigijimo prekių už 3 000 Lt. Jas parsivežus ir išpakavus, paaiškėjo, kad dalis jų – brokuotos. Įmonė pareiškė pretenzijas prekių pardavėjui. Pardavėjas brokuotas durų staktas ir varčias nukainojo 50 procentų.[ 8, 5 punktas]Atsargų įsigijimo savikainos ir jos kainos koregavimo apskaitos reikalavimus reglamentuoja 9-ojo VAS „Atsargos“ 5 punkto nuostatos. Nukainojimai ir nuolaidos, kuriomis pirkėjas pasinaudojo po to, kai atsargos jau buvo užregistruotos apskaitoje, registruojami atsižvelgiant į tai, ar įsigytos ir paskaitoje užregistruotos atsargos dar laikomos sandėlyje, ar jau yra perduotos, sunaudotos produkcijai gaminti. 9-ojo VAS „Atsargos“ 5.1 punkto nuostata teigia, kad jeigu nuolaida ar atsargų nukainojimas suteikiamas po to, kai įmonė pirktas atsargas jau pardavė, koreguojama parduotų prekių savikaina, mažinant ją nuolaidų ar nukainojimo suma. Koreguojama tą ataskaitinį laikotarpį, kai buvo gauta nuolaida ar atliktas atsargų nukainojimas.Pvz.: 2006 m. sausio 3 d. įmonė įsigijo prekių už 3 000 Lt. 2006 m. sausio 27 d. šios prekės buvo parduotos. Vasarį prekių pardavėjas įmonei suteikė 3 procentų prekybinę (apyvartos) nuolaidą. Už prekes tiekėjui dar nesumokėta, todėl įmonės buhalterijoje apskaitoje atliekamas įrašas:

Jei už prekes jau sumokėta, nuolaidos suma apskaitoje gali būti registruojama debetuojant 2434 sąskaita Kitos gautinos sumos.Jei atsargos dar neparduotos, vadovaujantis 9-ojo VAS „Atsargos“ 5.2 punkto nuostatomis, tiesiogiai koreguojama atsargų įsigijimo savikaina, mažinant ją nuolaidų ar nukainojimo suma, tenkančia neparduotoms atsargoms. Tačiau jei to padaryti neįmanoma arba netikslinga, nes suteiktų nuolaidų ar nukainojimo sumos nėra reikšmingos, koreguojama parduotų prekių savikaina. Dažna problema, susijusi su atsargų pirkimo kainos koregavimais, yra ta, kad tokios koregavimo galimybės nesuteikia kai kurios kompiuterinės apskaitos programos. Tuomet gautomis nuolaidomis tenka mažinti ataskaitinio laikotarpio parduotų prekių savikainą. Ji koreguojama ir tuo atveju, kai netikslinga nustatyti, ar prekės, kurioms nuolaidos ir nukainojimai suteikti, dar yra sandėlyje, ar jau parduotos.Pvz.: 2006 m. kovo 5 d. įmonė įsigijo prekių už 13 000 Lt. Išpakavus prekes, paaiškėjo, kad dalis jų pakuočių yra pažeistos. Įmonei pareiškus pretenzijas prekių pardavėjui, šis 2006 m. balandžio 24 d. nukainojo prekes 2 000 Lt.Įmonė taiko nuolat apskaitomų atsargų būdą. 2006 m. kovo 5 d., įsigijus atsargas, įmonės buhalterinėje apskaitoje atliktas įrašas:

Pagal įmonės pirkėjos taikomą apskaitos politiką 2 000 Lt. laikoma reikšminga suma. Prekių pardavimui nukainojus atsargas 2 000 Lt., įmonė pirkėja savo buhalterinėje apskaitoje atlieka įsigytų prekių savikainą koreguojantį įrašą:

Jeigu už prekes jau sumokėta, nuolaidos suma apskaitoje gali būti registruojama debetuojant 2434 sąskaitą Kitos gautinos sumos.Nuolaidos ir nukainojimai gali būti taikomi ne tik toms atsargoms, kurios skirtos perparduoti, bet ir toms, kurios sunaudojamos įmonėje produkcijai gaminti. Šios nuolaidos ir nukainojimai registruojami apskaitoje analogiškai, kaip ir anksčiau aptartais atvejais: jei atsargos sunaudotos gaminti produkcijai, kuri jau parduota, gautų nuolaidų ar nukainojimų sumomis mažinama gamyboje sunaudotų žaliavų vertė; jei produkcija dar nebaigta gaminti, mažinama nebaigtos gamybos savikaina; jei produkcija baigta gaminti, bet dar neparduota, mažinama pagamintos produkcijos savikaina. Prieš atliekant koregavimus, svarbu atsižvelgti į sumų reikšmingumą.

6.ATSARGŲ SUNAUDOJIMO (PARDAVIMO) APSKAITOS BŪDAIAtsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje gali būti registruojamas nuolat arba periodiškai.Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu ar pardavimu susijusi ūkinė operacija. Šis būdas yra taikomas kai yra reali galimybė tiksliai apskaičiuoti atsargas. Tai įmanoma, pvz. prekiaujant brangiomis arba unikaliomis prekėmis, kai prekių parduodama nedaug. Šiuo atveju kiekvieną kartą sunaudojus arba pardavus atsargas, apskaitoje užregistruojamos atsargų sąnaudos ir atsargų sumažėjimas. Atsargų pirkimo operacijos šiuo atveju registruojamos sąskaitos 201 Atsargos debete. Kiekvieną kartą įsigijus atsargas apskaitoje atliekamas buhalterinis įrašas:

D 2014 AtsargosK 27 Pinigai arba įmonės skolų sąskaitos

Atsargų nurašymo (sumažėjimo) ūkinės operacijos registruojamos sąskaitoje 201 Atsargos kredite, debetuojant atitinkamą sąnaudų sąskaitą (6 klasė).

D 6 klasės sąskaitosK 201 Atsargos

Bet kuriuo momentu sąskaitos 201 Atsargos likutis rodo įmonės turimų atsargų kiekį ir sumą.Nuolat apskaitomų atsargų būdas

Atsargų likutis Atsargų Sunaudotų per Atsargų likutislaikotarpio + pirkimai per – laikotarpį = laikotarpiopradžioje laikotarpį atsargų pabaigoje savikaina

Jeigu nuolat apskaitomų atsargų būdą taikyti ekonomiškai netikslinga, gali būti taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas. Tuom ataugų likučių savikaina sunaudotų arba parduotų atsargų savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atlikus inventorizaciją.Periodiškai apskaitomų atsargų būdasAtsargų likutis Atsargų Atsargų likutis Sunaudotų perlaikotarpio + pirkimai per – laikotarpio = laikotarpįpradžioje laikotarpį pabaigoje atsargų savikaina

Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą atsargų pirkimai per laikotarpį registruojami sąskaitos 6002 Pirkimai debete. Kiekvieną kartą, įsigijus prekių atsargas, apskaitoje registruojama:

D 6002 PirkimaiK 27 Pinigai arba įmonės skolų sąskaita

Sąskaita 201 Atsargos per laikotarpį nenaudojama, t.y. jos debete lieka užfiksuotas tas pats laikotarpio pradžios likutis. Ši sąskaita per laikotarpį nei debetuojama, nei kredituojama. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui atliekama inventorizacija ir nustatomi kiekiniai atsargų likučiai. Juos padauginus iš atitinkamų kainų apskaičiuojama likučio suma. Apskaičiuoti likučiai įrašomi į sąskaitą 201 Atsargos. Tai atliekama naudojant atitinkamas sąnaudų ( 6 klasė) sąskaitas:

1. Nurašomas laikotarpio pradžioje atsargų likutis: D 6 klasės atitinkama sąnaudų sąskaita K 201 Atsargos

2. Nurašomi laikotarpio pirkimai: D 6 klasės atitinkama sąnaudų sąskaita K 6002 Pirkimai

3. Užregistruojamas laikotarpio pabaigos likutis: D 201 Atsargos K 6 klasės atitinkama sąnaudų sąskaitaPeriodiškai atskaitant atsargas nepateikiama tiksli informacija apie pelno formavimą, nes nežinoma parduotų prekių savikaina. Be to, atliekant inventorizaciją, visos nerastos atsargos laikomos parduotomis arba kitaip sunaudotomis. Tačiau atsargų gali sumažėti dėl tokių ūkinių faktų kaip piktnaudžiavimai, natūrali netektis. Valdymo personalas tokios informacijos negali gauti, nes apskaitoje ji paprasčiausiai nekaupiama. Nežinomi ir atsargų likučiai einamuoju momentu, todėl sunkiau kontroliuoti atsargas.

ATSARGŲ ĮKAINOJIMO IR ATSISKAITYMŲ SU TIEKĖJAIS APSKAITA

Atsargų įsigijimo išlaidomis laikoma būtinų piniginių išmokų ir mokesčių -faktūroje nurodoma pirkimo kaina. Atsargų įsigijimo operacijų metu, tiesiogiai ir netiesiogiai patirtų perkant atsargas, suma. Tiekėjo pateiktoje sąskaitoje apskaičiavimas sąskaitose priklauso nuo įmonėje taikomo atsargų apskaitos būdo. Naudojant periodiškai apskaitomų atsargų būdą pirkimų operacijos registruojamos 6002 Pirkimai, sąskaitoje, naudojant nuolat apskaitomų atsargų būdą – 20 Atsargos sąskaitoje.

D 6002 D 20D 2431K 443K 27Pirkimai; arbaAtsargos;Gautinas PVM;Skolos tiekėjams -jei perkama skolon; arba Pinigai -jei pinigai sumokami iš karto.Į įsigijimo išlaidas turi būti įtrauktos ir visos kitos piniginės išmokos, kurios buvo patirtos pristatant atsargas į numatytą vietą. Tai įvairūs importo mokesčiai, atsargų pervežimo, draudimo kelyje ir pan. išlaidos. Labai sudėtinga ataskaitinio laikotarpio pabaigoje šias papildomas įsigijimo išlaidas paskirstyti tarp balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos. Ši problema sprendžiama skirtingai: vienos įmonės prie sąskaitoje-faktūroje nurodytos grynosios kainos, nustatydamos atsargų likutį laikotarpio pabaigoje, prideda didžiąją dalį per tą laikotarpį patirtų pervežimo išlaidų, kitos – atsargų likutį laikotarpio pabaigoje apskaičiuoja be transportavimo išlaidų, pastarąsias nurašydamos į atitinkamo laikotarpio sąnaudas.Įmonė sumoka tiekėjui pateikdama savo bankui mokėjimo pavedimą ar kitą mokėjimo dokumentą. Sumokėjus skolą rašoma sąskaitų korespondencija:D 443 Skolos tiekėjams; K 27 Pinigai.Įmonė gali pasinaudoti tiekėjo siūlomais diskontais. Sumokėjus diskontą:D 443 Skolos tiekėjams; K 6090 Pirkimų diskontai; K 27 Pinigai.Būna atvejų, kai tiekėjas nepasitiki pirkėju ir reikalauja išankstinio mokėjimo. Tokiu atveju įmonė pirkėja, sumokėjusi pinigus įmonei tiekėjai, kredituoja Pinigų sąskaitą ir debetuoja Skolų tiekėjams sąskaitą. Jei prekės negaunamos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos 443 sąskaitos „Skola tiekėjams” debete lieka likutis. Tai neteisinga, nes tai nuosavybės sąskaita, turtinti likutį kredite. Todėl tokio pobūdžio atsiskaitymams skirta sąskaita 220 Išankstiniai apmokėjimai. Atlikus išankstinį apmokėjimą: D 220 Išankstiniai mokėjimai; K 27 Pinigai.Gavus iš tiekėjo PVM sąskaitą-faktūrą:D 20 Atsargos;D 2431 Gautinas PVM;K 220 Išankstiniai mokėjimai.Atsargų atsivežimo sąnaudas netikslinga apskaityti tose pačiose pirkimų sąskaitose, nes įmonei reikia informacijos apie šias sąnaudas. Todėl joms apskaityti tikslinga skirti atskirą sąskaitą 6020 Prekių atsivežimo sąnaudos (jei naudojamas periodiškai apskaitomų atsargų būdas). Fiksuojant atsargų atsivežimo sąnaudas atliekama sąskaitų korespondencija:D 6020 Atsivežimo sąnaudos;K 27 Pinigai ar kitos sąskaitos.Būna atvejų, kad pardavėjas atsiskaito su transporto organizacija, tačiau sutartis numato, kad pirkėjas privalo kompensuoti pardavėjui atsivežimo sąnaudas. Tuomet sąskaitoje-faktūroje tiekėjas atskirai nurodo atsivežimo sąnaudų sumą. Atsargų įsigijimas šiuo atveju fiksuojamas įrašant:D 6002 Pirkimai; arbaD 20 Atsargos;D 2431 Gautinas PVM:K 443 Skolos tiekėjamsPirkimų skolon operacijos registruojamos Pirkimų skolon žurnale.Pirkimų skolon žurnalasData Lok.Nr. Turinys Kreditas Debetas

Skola tiekėjams Gautinas PVM Kitos sąskaitos

Nr. Suma

Pirkimų skolon operacija pagal sąskaitų korespondenciją:D 6002 Pirkimai: arbaD 20 Atsargos:D 2431 Gautinas PVM;K 443 Skolos tiekėjams. Pirkimų operacija žurnale surašoma į vieną eilutę, nurodant pirkimo datą, dokumento numerį. Turinio skiltyje gali būti rašomas tiekėjo pavadinimas, kodas ar kita svarbi informacija.Piniginei pirkimų skolon operacijos išraiškai skirtos dvi skiltys: debetas ir kreditas. Tuščiuose stulpeliuose apskaitomus objektus įmonė pasirenka pati. Kredito skilties stulpeliuose gali būti nurodomi išduoti prekybiniai vekseliai arba ilgalaikės prekybinės skolos. Pasirinktų sąskaitų pavadinimai ir numeriai nurodomi pagal įmonės sąskaitų planą. Debetas skirtas skirtingų turto rūšių pirkimams apskaityti. įmonės, taikančios periodiškai apskaitomų atsargų būdą, laisvuose stulpeliuose turi įrašyti 6002 Pirkimai sąskaitą ir pavadinimus. Įmonės, kurios atsargas apskaito nuolat apskaitomų atsargų būdu, nurodo konkrečias atsargu, rūšis ir 20 bei 21 grupės sąskaitas.Ne visoms atsargų rūšims gali užtekti laisvų stulpelių, rečiau pasitaikančios operacijos fiksuojamos kitų sąskaitų skiltyje.Sumokėtam PVM apskaityti skirtas Gautino PVM stulpelis. Jo viršuje pažymimas sąskaitos numeris – 2431 Gautinas PVM.Įsigijus apgadintas ar blogos kokybės prekes, jos gali būti grąžinamos arba nukainojamos. Prekės gali būti grąžintos arba nukainotos tik gavus tiekėjo sutikimą. Šios operacijos išreiškiamos sąskaitų korespondencija:D 443 Skolos tiekėjams;K 6093 Pirktų prekių grąžinimai ir nukainojimai;K 2431 Gautinas PVM.Šią operaciją galima fiksuoti dvejopai: Pirkimų skolon žurnale raudonu rašalu arba kartu su kitomis netipiškomis operacijomis Bendrajame žurnale.Laikotarpio pabaigoje suskaičiuojamos visų stulpelių galutinės sumos, kurios perkeliamos į Didžiosios knygos sąskaitas. Pavyzdžiui, Skolų tiekėjams stulpelio bendra suma iškeliama į 443 sąskaitos Skolos tiekėjams kreditą, gautino PVM skilties – 2431 sąskaitą Gautinas PVM debetą ir pan.Atsiskaitymų su tiekėjais analitinei apskaitai skirtos Įmonės skolų apskaitos kortelės.Įmonės skolų apskaitos kortelė Nr. …..Kontrolinės sąskaitos pavadinimas ir numeris ……………………………………Skolintojas ……………….. Adresatas ……………………………..Eil.nr Skolos atsiradimas Mokėjimo sąlygos Skolos sumokėjimas Pasta-bos Data Dok. Nr. Suma Data Dok. Nr. Pirkimų diskontai Suma

Kiekvienam skolintojui skiriama atskira kortelė. Kortelė padalyta į dvi dalis: skolos atsiradimas ir skolos sumažėjimas. Registruojant skolos atsiradimą, datos stulpelyje rašoma sąskaitos-faktūros išrašymo data. Tai daroma siekiant kontroliuoti, kaip laikomasi skolos grąžinimo terminų, kurie paprastai skaičiuojami nuo dokumento išrašymo datos. Sutartas skolos grąžinimo terminas nurodomas Mokėjimų sąlygų stulpelyje. Pavyzdžiui, 1/15, n.30, vadinasi, grąžinant skolą per 15 dienų, bet ne vėliau pervedamą per 30 dienų sumą galima sumažinti 1%. Skolos atsiradimo ar jos grąžinimo operacijų piniginė išraiška fiksuojama Skolos sumažėjimo skilčių sumos stulpeliuose. Jeigu tiekėjai už priešlaikinį skolos grąžinimą suteikia diskontą, jis fiksuojamas Pirkimų diskontų stulpelyje. Skolos sumažėjimas fiksuojamas toje pačioje eilutėje, kurioje buvo užfiksuotas skolos atsiradimas. Jeigu grąžinama ne visa skola, o tik jos dalis, skolos likutis turi būti perkeltas į skolos atsiradimo skiltį, perrašant skolos atsiradimo datą bei pirminio dokumento numerį. Jeigu grąžinama per didelė suma, permokėta dalis pagal tarpusavio susitarimą gali būti nurašoma iš tiekėjų gavus kitą atsargų partiją arba kita forma susigrąžinus permokėtą sumą.

Laikotarpio pabaigoje turi būti atliekamas skolų analitinių kortelių ir atitinkamų Didžiosios knygos sąskaitų likučių sutikrinimas. Pavyzdžiui, sąskaitos Skolos tiekėjams (450) likutis turėtų būti lygus visų analitinių tiekėjų kortelių likučių bendrai sumai.

PRAKTINĖ DALIS!!!!!!!!!!!!

IŠVADOS1. Turtas, naudojamas įmonėje per trumpesnį nei vieną ataskaitinį laikotarpį, vadinamas trumpalaikiu. Vienas iš svarbesnių trumpalaikio turto nagrinėjamų sudėtinių dalių yra atsargų apskaita. 2. Atsargomis laikomos tik tos įmonės žinioje esančios materialinė svertybės, kurias ji tikisi parduoti ateityje įprasta tvarka arba tiesiogiai panaudoti prekėms gaminti.3. Įmonėse išskiriamos tokios pagrindinės atsargų grupės: 1) Žaliavos; 2) Komplektavimo gaminiai; 3) Nebaigta gamyba; 4) Pagaminta produkcija; 5) Prekės, skirtos perparduoti.4. Dabartiniu metu įmonės gali laisvai pasirinkti atsargų įvertinimo būdą. Pagrindiniai yra šie: 1) Konkrečių kainų būdas; 2) Vidutinių kainų būdas; 3) FIFO – atsargų įvertinimo pirmųjų pirkimų kainomis būdas; 4) LIFO – atsargų įvertinimo paskutiniųjų pirkimų kainomis būdas; 5) LCM – mažesnės kainos metodas.5. Atsargos gali būti apskaitomos dvejopai: 1)periodiškai apskaitomų atsargų metodu;2) nuolat apskaitomų atsargų metodu.6. Atsargų (prekių) įsigijimo nuolaidos gali būti:1) Apyvartos;2) Diskontai (nuolaida, skatinanti greitesnį pirkėjo atsiskaitymą);3) Nukainojimas.Šios trys nuolaidos skiriasi tuom, kad:• Apyvartos nuolaida skiriama tada, kai klientas nusiperka tam tokį kiekį prekių už kurias ir yra skiriama atitinkamo dydžio nuolaida už tam tikrą skaičių prekių.• Diskonto nuolaida skiriama tada, kai pardavėjas nori gauti kuo greičiau užmokestį už parduotas prekes, o pirkėjas stengiasi pasinaudoti šia nuolaida nes jam yra skirtas laiko tarpas per kurį jis sumokėjęs už įsigytas prekes gali gauti diskonto nuolaidą ir taip sutaupyti.• Nukainojimas skiriama tada, kai prekės yra brokuotos arba jos yra ne laiku pristatytos.7. Atsargų įsigijimas turi būti įrodytas juridinę galią turinčiais dokumentais. Dokumentui juridinę galią suteikia privalomi rekvizitai. Pagal įstatymus yra reikalaujama, kad dokumentai būtų surašyti ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus.8. Priimant atsargas į sandėlį gali būti naudojami kelių rūšių pajamų orderiai, tai yra:1) Užpajamavimo orderiai;2) Vienaeiliai pajamų orderiai;3) Daugiaeiliai orderiai.Užpajamavimo orderiai neišrašinėjami, o ant sąskaitos-faktūros dedamas specialus spaudas ir užpildomi jo rekvizitai. Vienaeiliai pajamų orderiai išrašomi pagal kiekvieną atsargų nomenklatūrinį numerį. Į vieną daugiaeiliai orderį surašomos visos tuo metu gautos atsargos. Pajamų orderiai nereikalingi įmonėse, kurios neturi sandėlių arba kurios įrašo duomenis iš atsargų pirkimo dokumentų tiesiog į kompiuterį.

LITERATŪRA

1. Bagžiunienė V. Apskaitos politika: Vilnius, 2005.2. Buckiūnienė O. Įmonių finansai: Vilnius, 20023. Gudaitienė O. Buhalterinė apskaita: mokomoji knyga. Vilnius, 2005.4. Gudaitienė O. Finansinė apskaita: mokomoji knyga. Vilnius, 2002.5. Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys: Vilnius, 2004.6. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2001.7. Savaitraštis „Buhalterija“ Nr. 24 (85) – 2006m. birželio 12 d. straipsnis „Atsargų įsigijimo savikainos koregavimai finansinėje apskaitoje“8. Savaitraštis „Buhalterija“ Nr. 43 (104) – 2006m. spalio 30 d. straipsnis „ Kokias išlaidas verta įskaityti į atsargų įsigijimo savikainą“9. Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas. 9-asis Verslo apskaitos standartas. Atsargos. Patvirtinta viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr.1. Prieiga per internetą: http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/9-atsargos.doc

PRIEDAI P1

ATSARGŲ ĮKAINOJIMO KONKREČIŲ KAINŲ METODU PAVYZDYS

Atsargų apskaitos kortelėPavadinimas xxxData 200… sausio mėn. Dok. Nr. Turinys Gauta Sunaudota (parduota) Likutis Kiekis Kaina Suma Kiekis Kaina Suma Kiekis Kaina Suma 2025 100150 20003750 45 x 575007 10 120 1200 202510 100150120 200037501200 55 x 695015 510 100150 5001500 151510 100150120 150022501200 40 x 495020 1055 100150120 1000750600 5105 100150120 5001500600 20 x 260031 Iš viso: 10 x 1200 35 x 4350 5105 100150120 5001500600 20 x 2600

ATSARGŲ ĮKAINOJIMO FIFO METODU PAVYZDYS P2

Atsargų apskaitos kortelėPavadinimas xxxData 200… sausio mėn. Dok. Nr. Turinys Gauta Sunaudota (parduota) Likutis Kiekis Kaina Suma Kiekis Kaina Suma Kiekis Kaina Suma01 400 10 400003 200 12 2400 400200 100150 2000375015 300 10 3000 100200 1012 1000240020 400 15 6000 100100 1012 10001200 100400 1215 1200600028 200 18 3600 100100 1215 12003000 200200 1518 3000360031 Iš viso: 800 x 12000 800 x 9400 200200 1518 30003600 400 x 6600

ATSARGŲ ĮKAINOJIMO LIFO METODU PAVYZDYS P3

Atsargų apskaitos kortelėPavadinimas xxxData 200… sausio mėn. Dok. Nr. Turinys Gauta Sunaudota (parduota) Likutis Kiekis Kaina Suma Kiekis Kaina Suma Kiekis Kaina Suma01 400 10 400003 200 12 2400 400200 1012 4000240015 200100 1210 24001000 300 10 300020 400 15 6000 200 15 3000 300200 1015 3000300028 200 18 3600 200100 1815 36001500 300100 1015 3000150031 Iš viso: 800 x 12000 800 x 11500 300100 1015 30001500 400 x 4500

PIRKIMŲ SKOLON ŽURNALAS P4

Data Lok.Nr. Turinys Kreditas Debetas

Skola tiekėjams Gautinas PVM Kitos sąskaitos

Nr. Suma

ĮMONĖS SKOLŲ APSKAITOS KORTELĖ P5

Įmonės skolų apskaitos kortelė Nr. …..Kontrolinės sąskaitos pavadinimas ir numeris ……………………………………Skolintojas ……………….. Adresatas ……………………………..Eil.nr Skolos atsiradimas Mokėjimo sąlygos Skolos sumokėjimas Pasta-bos Data Dok. Nr. Suma Data Dok. Nr. Pirkimų diskontai Suma