Apranga grupė, swot analizė

„APRANGA GRUPĖ“

TURINYS

ĮVADAS

VEIKLOS PRISTATYMAS

PLANAVIMAS – SWOT (PTGG) ANALIZĖ – TIKSLŲ KĖLIMAS

ĮMONĖS ORGANIZACINĖS STRUKTŪROS ANALIZĖ

ĮMONĖS VADOVŲ VADOVAVIMO STILIUS

ĮMONĖS KONTROLĖS SISTEMA

IŠVADOS

LITERATŪROS SĄRAŠAS

ĮVADAS

Temos aktualumas. Įmonės vadovai norėdami sėkmingai plėtoti savo verslą, gauti pelną, jo augimą ir t.t. privalo išanalizuoti bendrovės veiklą, esamą prekių asortimentą, rinkos situaciją, numatyti galimybes bendrovės plėtrai, išanalizuoti ir įvertunti įmonėje taikomas rinkodaros priemones, kad žinotume bendrovės stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes, ir taip galėtume imtis atitinkamų priemonių, veiklai plėtoti ir pelnui gauti.

Spartėjantys globalizacijos pokyčiai ir nuolat kintanti rinkos aplinka, jos kintamieji, negailestinga konkurencinė kova, didėjantys ir išrankesni vartotojų poreikiai skatina naujų prekių kūrimą ir atsiradimą. veikla teikia teigiamus rezultatus tuomet, jei ji visiškai atitinka vartotojų interesus. Aktualu suprasti vartotojų psichologiją, ekonominius pokyčius, keliamus struktūrinius ir kokybinius reikalavimus produkcijai. Konkuruodami alaus gamintojai, ypatingai šiuo ekonominiu laikotarpiu, siekia užtikrinti gerą produkto reputaciją ir suteikti vartotojui didesnę vertę, negu konkurentai.

Darbo objektas: „Aprangos“ grupė.

Darbo tikslas: aptarti „Aprangos“ grupė veiklos ypatumus

Darbo uždaviniai:

Įvertinti „Aprangos grupė“ veiklą;

Atlikti SWOT analizę.

Atlikti įmonės organizacinės struktūros analizę.

Aptarti įmonės vadovų vadovavimo stilių

Aptarti įmonės kontrolės sistemą.

„APRANGOS“ GRUPĖ VEIKLOS PRISTATYMAS

„Aprangos“ grupė – mažmeninės prekybos drabužiais lyderė Baltijos šalyse. 2003-ųjų metų pradžioje įmonė pradėjo savo veiklą Latvijoje, o 2004-aisiais – Estijoje. Šiuo metu „Aprangos“ grupė Baltijos šalyse valdo 158 parduotuvių tinklą: 96 – Lietuvoje, 44 – Latvijoje, 18 – Estijoje. „Aprangos“ grupę sudaro pagrindinė įmonė APB „Apranga“ ir 17 dukterinių įmonių. „Aprangos“ grupė plėtoja 6 skirtingų tipų parduotuvių tinklus ar atskiras parduotuves: Aldo, Mango, , Massimo Dutti ir t.t.

Aprangos“ grupė yra viena iš mažmeninės prekybos drabužiais lyderių Baltijos šalyse. Mūsų sparčiai augančio parduotuvių tinklo kasdienybė – dinamika, mada alsuojantys savo srities profesionalai, garsiausi pasaulio prekių ženklai bei mados ir stiliaus ieškantys klientai. Šiandien “Aprangos” grupė komandoje beveik 1800 narių. Įmonės sėkmė ir rezultatai, priklauso nuo kiekvieno iš jų. Kasdien nuo kiekvieno parduotuvės darbuotojo iki įmonės vadovo, mes dirbame vedini bendro tikslo – būti vienu iš regiono lyderių. Įmonė džiaugiasi didesniais ir mažesniais pasiekimais, sprendžia kartu kasdienes problemas ir ieškome naujų sprendimų, kurie maloniai nustebintų pirkėjus, siekiame, kad kiekvienas įmonės darbuotojas nuolat tobulėtų, kurtų kartu, pateisintų ar netgi pranoktų lūkesčius. Komanda nuolat auga, o darbuotojai jaučiasi vertinami bei gerbiami.

PLANAVIMAS – SWOT (PTGG) ANALIZĖ – TIKSLŲ KĖLIMAS

Bendrovės pranašumai ir galimybės sudaro aktyvą, o trūkumai ir grėsmės – pasyvą, todėl bandysim pateikti pranašumus, trūkumus, galimybes ir grėsmes. “Aprangos“ grupė turi daugiau pranašumų, nei trūkumų, o galimybės lygios grėsmėms. Tai reiškia, kad bendrovė turi užėmusi stabilią vietą rinkoje ir taiko palankias jai strategijas, įmonė nėra konkurenciškai pažeidžiama.

Bendrovės misija ir vizija yra būtinos, nes jos tarsi rodo, kokia turi būti įmonės tolimesnė veikla. Be misijos ir vizijos neįmanoma būtų toliau plėtoti įmonės veiklos.

Verslas – veikla, kurią sudaro produkcijos gamyba ar paslaugų teikimas ir jų pardavimas. Verslas – ne tik pagamintos produkcijos pardavimas, bet ir gamybos aprūpinimas įrengimais, žaliavų įsigijimas, darbuotojų samdymas, žemės ir pastatų pirkimas ar nuoma, draudimas ir kita ūkinė veikla. (Bagdžiūnienė V. 2006, p. 8).

Norint, kad verslas plėtotūsi būtinas kapitalas, personalas, daiktinės darbo priemonės, priimtinas visuomenei siūlomų prekių ir paslaugų rinkinys ir derinys bei verslumas. Verslo įmonės, veikiančios tam tikroje aplinkoje ir siekiančios konkretaus tikslo (gauti pelno, įsitvirtinti rinkoje ir pan.), veikla turi būti valdoma, o tai reiškia, kad joje vykstantys procesai turi vykti tam tikra tvarka, būti derinami tarpusavyje.

Prekė – visa tai, kas gali patenkinti vartotojų poreikius, ir tai, kas siūloma rinkai, siekiant patraukti vartotojų dėmesį, plėtoti vartojimą, įskaitant fizinius objektus, paslaugas ir idėjas. (Martinkus B., Žičkienė S. 2006 p. 171).

Anot A. Žvirblio (2005) prekė – pirmiausia, tai ne tik daiktinę formą turintys gaminiai, bet ir paslaugos, idėjos, intelektinės veiklos rezultatai, techniniai bei organizaciniai sprendimai, markė, fizinis ar protinis darbas, darbo vietos, t.y. viskas, ką galimą parduoti. Galima suformuluoti šitaip: prekė yra mainų objektas, turintis tam tikrų savybių (kompleksą fizinių ir funkcinių savybių), siūlomas rinkai tam tikriems poreikiams tenkinti ir skirtas naudoti ar vartoti.

Vartotojas, pirkdamas konkrečią prekę, atsižvelgia į tris pagrindinius elementus: prekės savybes ir jos kokybę, paslaugomis ir jų kokybe, bei nemažas dėmesys skiriamas ir prekės kainai – ar ji atitinka siūlomą prekę. Rinkodaros specialistams tenka apgalvoti kiekvienos prekės savybių, teikiamos naudos ir kokybės lygį (Kotler, Keller, 2007).

Pasak J. Stankevičienės, R. Urbanskienės (2008) įmonės, spręsdamos prekės, kaip rinkodaros komplekso elemento problemas, didelį dėmesį turi skirti: prekių politikai, asortimento formavimui, įvaizdžio kūrimui, konkurencingumui, naujų prekių kūrimui ir prekių esamų bei būsimų pardavimų analizei, planavimui.

Vartotojui yra svarbios funkcinės prekės savybės. Be funkcinių savybių prekė nereikalinga. Prekė, gali pakelti jo savininko prestižą (pvz., brangus televizorius), padidinti saugumą (pvz., šarvuotos durys), suteikti komfortą. Prekė gali būti patogi naudotis, neteršianti aplinkos ir pan. (Bagdonas, Kazlauskienė, 2002, p. 90).

Konkurentai – tai rinkos dalyviai, siūlantys potencialiems pirkėjams tuos pačius ar panašius poreikius tenkinančias prekes. (Pranulis V., Pajuodis A. ir kiti 2000, p. 81)

Įmonės produkcijos paklausos formavimas – tai procesas, kurio vieno ciklo metu parengiama bendrovės produkcijos paklausos prognozė.

Apibūdinus bendrovės prekes, atliekamas rinkos, kurioje veikia įmonės produkcijos gamintojai, paibūdinimas: kiek šakoje yra bendrovę – šios produkcijos gamintojų, koks jų dydis, šioms įmonėms tenkančios rinkos dalys.

Norint numatyti būsimą paklausos vystymąsi, svarbu išsiaiškinti išorinius veiksnius, nulėmusius paklausos reikšmės praeityje ir galinčius daryti įtaką paklausos lygiui ir ateityje. (Ginevičius R., Bivainis Z. 2005, p. 319)

Nuo to, kokios „Aprangos“ grupė prekių kainos, labai priklausys jos sėkmė: užimama rinkos dalis, pajamos, pelnas, vertė rinkoje. Kainodaros procesas susideda iš: kainų politikos tikslų nustatymo, prekių paklausos įvertinimo, kaštų analizės, konkurentų prekių ir kainų tyrimo.

„Aprangos“ grupė įmonės veiklą analizuoja vidinė ir išorinės aplinkos, nuo kurių veiksnių priklauso įmonės gaunamas pelnas ir vyravimas rinkoje.Norėdami sėkmingai integruoti naujas prekes į rinką, turime nuolat stebėti ir analizuoti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti.

Ekonominės aplinkos jėgos atspindi ekonominę padėtį, ekonomikos lygį. Kaip jau akyvaizdu dabartinė ekonominė situacija nėra itin gera, didėja nedarbas, bendrovėms mažėja užsakymų.

„Aprangos“ grupė veikla aktyvi. Įmonė nuolat stengiasi restrūkturizuoti savo veiklą, didinti pardavimus, modernizuoti gamybą ir taip „atsiplėšti“ nuo konkurentų. „Aprangos“ grupė organizuojant pardavimą vadovaujamasi bendraisiais valdymo, įskaitant veiklos tyrimo ir analizės, planavimo ir kitais veiklos organizavimo principais.

„Aprangos“ grupė vizijos ir misijos pasirinkimo motyvai

Bendrovė vizija – tai būsimo būvio įvaizdis. Vizijoje turėtų atsispindėti visi svarbūs veiklos komponentai: Vartotojai; Prekė; Paslauga; Rinkos; Technologija ir Sugebėjimai. Kokybiškai vizijai būdingas nuoseklumas ir aiškumas. viziją turėtų išreikšti paprasti ir suprantami teiginiai, kad nebūtų įvairus faktų interpretavimas.

„Aprangos“ grupė vizija – sėkmės pagrindas – tobulybės siekimas gaminių, paslaugų ir santykių su žmonėmis srityse. Bendrovė tiki, kad būtent su šia vizija jie pasieks užsibrežtų tikslų. „Apranga“ grupė misiją formuoja savo tolimesnę veiklą. Misija rodo įmonės pastangas įtikti klientams. Gerai suformuluota misija suteikia orientaciją į vartotoją, suteikia darbuotojams veiklos prasmę ir kryptį, padeda racionaliau naudoti išteklius.

„Aprangos“ grupė misija – vystyti savo veiklą ir išlaikyti savo aukštas pozicijas.

Įmonės veiklą analizuoja vidinė ir išorinės aplinkos, nuo kurių veiksnių priklauso įmonės gaunamas pelnas ir vyravimas rinkoje. Norėdami sėkmingai integruoti savo naują prekę į rinką, turime nuolat stebėti ir analizuoti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti.

Įmonės valdymo organizavimas vykdomas labai nuosekliai. Norint, kad pardavimai vyktų sklandžiai reikia nustatyti kainas, tinkamas tiek įmonei, tiek klientams, pagerinti reklamą. Įmonė būtent taip ir elgiasi: gerina reklamą internete, įvairioje spaudoje, prognozuoja esamas ir būsimas kainas, kad patenkintu tiek savo prekyba, tiek ir klientų poreikius, todėl turi užsitarnavusi gerą reputaciją.

Be reklamos įmonė vargu ar pasieks pageidaujamus rezultatus, todėl būtina paruošti reklamos planą, paskaičiuoti kiek reikėtų ir kiek galima skirti jai lėšų. Reklamos tikslas – atkreipti potencialių klientų dėmesį į tai, kad egzistuoja tokia firma ir kokie yra jos privalumai prieš kitas tokio tipo firmas.

„Aprangos“ grupėnuolat skiria dėmėsį prekių kokybei, paskirstymo kanalams prižiūrėti ir palaikyti. Taikomas palaikomosios, priminančios reklamos priemones ir neatsisakoma toliau tobulinti produktą. Bendrovė nuolat siekia atrasti nepanaudotus plėtros rezultatus, numatyti grėsmę ir priemones jai įveikti. Įmonės vadovai nuolat skiria didelį dėmesį pardavimų organizavimui bei tobulinimui, personalo apmokymams.

Pardavimo strategijos taikomos siekiant įrodyti klientui tam tikrą produkto savybės vertę, jos privalumus susieti su nauda klientui ir, panaikinus kilusius prieštaravimus ar taikant abipuses nuolaidas, sudaryti pardavimo sutartį. Be reklamos įmonė vargu ar pasieks pageidaujamus rezultatus, todėl būtina paruošti reklamos planą, paskaičiuoti kiek reikėtų ir kiek galima skirti jai lėšų.

Reklamos tikslas – atkreipti potencialių klientų dėmesį į tai, kad egzistuoja tokia firma ir kokie yra jos privalumai prieš kitas tokio tipo firmas. Bendrovė būtent taip ir elgiasi: gerina reklamą internete, įvairioje spaudoje, remią krepšinio komandą, prognozuoja esamas ir būsimas kainas, kad patenkintu tiek savo prekyba, tiek ir klientų poreikius, todėl turi užsitarnavusi gerą reputaciją.

Mano nuomone vartotojai savotiškai veikia paslaugos produkto formavimą bei kokybės lygį. Paslaugos produktą lemia ir klientų išprusimas, pažiūros, elgsena, vaidmuo visuomenėje ir pan. Pastebėjau, kad kuo labiau išprusęs ar užimantis svarbesnį vaidmenį visuomenėje žmogus, tuo jis renkasi kokybiškesnę prekę.

Anot J. Albrechto (2006) prekių politikos esminis elementas yra prekių (prekybos) ženklas. Jis gali būti išreikštas keliais komponentais: žodžiu, simboliu, šriftu, ženklu. Prekių ženklai, išsikovoję aukštą konkurencingumą, pavirsta pakankamai brangia preke. Prekės ženklas tampa intelektine nuosavybe jį įregistravus Valstybiniame patentų biure.

Prekės ženklas vartotojui asocijuojasi su konkrečia, jam žinoma preke, paslauga, t. y. informuoja jį apie prekę. Vartotojui tai labai patikimas koncentruotos informacijos šaltinis, padedantis išsirinkti trokštamą prekę tarp konkuruojančių analogų.

ĮMONĖS ORGANIZACINĖS STRUKTŪROS ANALIZĖ

APB „Apranga“ (toliau – Bendrovė) organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdymo organai: valdyba ir Bendrovės vadovas. Bendrovės valdymas grindžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei Bendrovės įstatuose įtvirtintomis nuostatomis: Visuotinis akcininkų susitikimas.

Visuotinis akcininkų susirinkimas – tai esminius Bendrovės veiklos klausimus sprendžiantis organas. Jis renka bendrovės valdybą, tvirtina Bendrovės įstatus, metinę finansinę atskaitomybę, sprendžia Bendrovės įstatinio kapitalo formavimo, didinimo, mažinimo klausimus. Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti visi asmenys, susirinkimo apskaitos dienos (penktosios darbo dienos iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos) pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais asmeniškai,taip pat  akcininkų įgalioti asmenys arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Patariamąja teise susirinkime turi teisę dalyvauti ir kalbėti valdymo organų nariai, auditorius bei Bendrovės vadovas, jeigu jie nėra bendrovės akcininkai. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu tik tada, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Akcininkai balsuoti gali ir paštu. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo Bendrovės finansinių metų pabaigos.

Bendrovės valdybą renka Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės valdyba susideda iš 6 narių, renkamų 4 metams, neribojant kadencijų skaičiaus. Valdybos nariu gali būti tik fizinis asmuo. Bendrovės valdybos kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir Bendrovės įstatai. Likus ne mažiau kaip 15 dienų iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, Bendrovės valdyba privalo paruošti Bendrovės veiklos ataskaitą, kurioje būtų pateikti Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo numatyti duomenys.

Bendrovės vadovą – Generalinį direktorių – renka ir atšaukia, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina bei skiria nuobaudas Bendrovės valdyba. Bendrovės vadovo pareiga – organizuoti kasdienę Bendrovės veiklą. Bendrovės vadovas veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus sandorius, kuriems sudaryti Bendrovės įstatuose nustatytas atvejais reikalingas Bendrovės valdybos ir/ar visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Bendrovės vadovas: Generalinis direktorius Rimantas Perveneckas. Valdyba svarsto ir tvirtina:

Bendrovės strategiją;

Bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;

Pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;

Bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus.

Bendrovės valdybos sudėtis:

Pirmininkas: Darius Juozas Mockus;

Nariai: Rimantas Perveneckas, Ilona Šimkūnienė, Marijus Strončikas, Ramūnas Gaidamavičius, Vidas Lazickas.

ĮMONĖS VADOVŲ VADOVAVIMO STILIUS

Vadovavimo stilius – visuma tarpusavyje susijusių valdymo metodų, elgsenos normų ir taisyklių, naudojamų vadovo darbe, darančių įtaką darbuotojų elgesiui bei skatinančių juos siekti organizacijos tikslų. G. Genevičiūtės, A. Endriulaitienės teigimu (2010), vadovai, remdamiesi vienokiu ar kitokiu vadovavimo stiliumi, savo ruožtu stiprina arba silpnina pavaldinių motyvaciją bei įsipareigojimą organizacijai. Nors darbuotojų asmenybės bruožų ir transformacinio vadovavimo poveikis plačiai tyrinėtas darbo motyvacijos ir įsipareigojimo organizacijai kontekste, trūksta išsamaus atsakymo, kaip abu kintamieji kartu sąveikauja su darbo motyvacija ir įsipareigojimu organizacijai.

„Aprangos“ grupė vadovai dažnai siunčia savo darbuotojus į įvairius kursus, kad jie tobulėtų ir įmonė neatsiliktų nuo naujovių. Taip pat ir gamybos direktorius nesėdi vienoje vietoje. Manyčiau, kad ne tik vadovas turėtų rūpintis darbuotojų mokymu, bet tai turėtų būti ir pačio darbuotojo problema norint gauti didesnį atlyginimą ir išlikti konkurencinėje darbo rinkoje. Vadovas turėtų atsižvelgti į tai ar darbuotojas pasiruošęs tobulėti ar ne. Jei darbuotojas nenori tobulėti manau jis yra netinkamas įmonei, nes tokie darbuotojai įmonei yra kliūtis tobulėjimo link.

„Aprangos“ grupė vadovai gerus darbuotojus dažnai paaukština ar perkelia į kitas pareigas, padeda jiems tobulintis. O darbuotojus kurie nenaudingi įmonei vadovas dažnai pažemina, perkelia į kitas pareigas ar net atleidžia iš darbo. Toks darbuotojų paaukštinimas ar pažeminimas daro didelę įtaką žmonių išteklių planavimui. Šis etapas yra labai susijęs su darbuotojų mokymu ir tobulinimu. Darbuotojų paaukštinimai ar pažeminimai yra atsakingas žingsnis tad vadovas prieš tai turėtų labai gerai pagalvoti, kad nepadarytų klaidos, kuri atsilieptų visai įmonės veiklai. Įmonėje vyrauja demokratinis valdymo stilius.

Vadovavimas – tai darbuotojų skatinimas, nukreipimas reikiama linkme, atitinkama įtaka siekiant, kad jie atliktų būtinas užduotis. Vadovui svarbiausia – žmonių santykiai ir laikas. Iš tikrųjų vadovavimas glaudžiai sieja vadovą su visais kitais jam dirbančiais žmonėmis. Vadovai mėgina įtikinti visus telktis ir kartu siekti rezultatų, aiškėjančių iš planavimo bei organizavimo etapų. Sudarydami tinkamą aplinką, vadovai padeda darbuotojams siekti geriausių rezultatų (Stoner J. A. F., Freeman R. F. ir kiti, 1999, p. 11).

Vadovavimas – menas paveikti žmones, kad jie noriai ir entuziastingai įgyvendintų organizacijos misiją, tikslus ir strategiją. (Vasiliauskas A., 2002, p. 223).

Kasiulis J. ir Barvydienė V. (2004) išskyrė tokius vadovavimo stilius:

Įsakymas – šiuo atvėju vadovui tenka daug nurodynėti ir mažai remti, nes žemas pavaldinių brandumo lygis rodo, kad jie nesugeba atalikti užduočių ir nenori imtis atsakomybės Bendravimas su pavaldiniais yra instinktyvus.

Įtikinimas – taikomas tuomet, kai darbuotojų brandumo lygis yra tarp žemo ir vidutinio t.y. kaip pavaldiniai dar nesugeba atlikti užduoties ir kontroliuoti jų atlikimą. Jis turi įtikinamai pateikti užduotį ir būti pasirengęs galimam pasipriešinimui, į kurį reikėtų reaguoti nuolaidžiai, t.y. daugiau remti, stengtis užmegzti glaudesnį asmeninį kontaktą.

Dalyvavimas – šis stilius taikomas tuomet, kai pavaldinių brandumo lygis yra tarp vidutinio ir aukšto. Tokioje situacijoje vadovui tenka mažiau nurodinėti, o daugiau remti, nes pavaldiniai jau sugeba atlikti užduotis, bet dar nėra pasirengę imtis atsakomybės. Vadovas, dirbdamas tokiu stiliumi, kartu su darbuotojais aptaria užduotį ir priima sprendimą.

Delegavimas – šiam stiliui būdingas aukštas pavaldinių brandumo lygis, o tai reiškia jų sugebėjimą ir norą imtis užduoties įvykdymo atakomybės. Šiuo atvėju vadovas nesikiša į pavaldinių darbą ir nesistengia palaikyti gerų santykių ar kelti motyvaciją, kuri ir taip aukšta. Tokiu atvėju įgaliojimus galime perleisti darbuotojams. (p. 140);

E. Bagdono ir L. Bagdonienės (2000) nuomone, taikoma trijų lygių kontrolės sistema:

Vidinė kontrolė. Ją atlieka vadovai, o didesnėse įmonėse įkuriamos vidinės kontrolės tarnybos, kurios savo veiklą organizuoja pagal įmonės vadovybės patvirtintus nuostatus;

Išorinė kontrolė. Ją atlieka nepriklausomos audito įmonės pagal su organizacijomis sudarytas sutartis. Visos audito įmonės ir nepriklausomi auditoriai savo darbe turi vadovautis tarptautiniais ir nacionaliniais audito standartais;

Valstybės kontrolė. Tai Seimo, Vyriausybės, ministerijų, valstybinių įstaigų ir organizacijų finansinės ūkinės veiklos kontrolė. Lietuvoje ją vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansų ministerijos Revizijos departamentas bei Valstybės kontrolės departamentas. (p. 165).

Nustatyti veiksnius, kuriuos reikia kontroliuoti, ypač svarbu, nes klaidos šiuo etapu gali visą kontrolės procesą padaryti nerezultatyviu. Paprastai tokie veiksniai būna ištekliai ( pinigai, žmonės, laikas, įranga) ir veiklos rezultatai (produktai ir paslaugos). (Urniežius R. 2004, p. 54)

Apibendrinant „Apranga“ grupė įmonės veiklos kriterijus galime išskirti planavimą, organizavimą, vadovavimą, bei kontrolę. Planavimas padeda numatyti tikslus ir parenka priemones tiems tikslams įgyvendinti. Vadovavimo menas paveikia žmones, kad jie noriai ir entuziastingai įgyvendintų organizacijos mosiją, tikslus ir strategiją. Kontrolė užtikrinana realios ir planuotos veiklos atitikimą. Taip pat kontrolė padeda vadovams stebėti planavimo, organizavimo ir vadovavimo efektingumą.

ĮMONĖS KONTROLĖS SISTEMA

Kontrolė labai reikšminga ir sudėtinga vadybos funkcija. Tai yra vieno valdymo ciklo pabaiga ir naujo pradžia. Ji garantuoja grįžtamą valdymo ryšį ir yra neatskiriama nuo planavimo (Neverauskas B., Rastenis J., 2001, p. 48).

Pirmiausiai reikia atsižvelgti į vieną reikšmingiausių kontrolės savybių – ji turi viską aprėpti. Kiekvienas vadovas, nepaisant jo rango, privalo kontroliuoti, nes tai įeina į jo pareigas, net tada, kai specialiai to jam niekas nepavedė (Neverauskas B., Rastenis J., 2001, p. 71)

Valdymo kontrolė – procesas užtikrinantis realios ir planuotos veiklos atitikimą. Iš tikro, kontrolė įnoringesnė nei planavimas. Kontrolė padeda vadovams stebėti savo planavimo, organizavimo ir vadovavimo efektingumą. Esminė kontrolės dalis – iškilus reikalui – imtis koregavimo veiksmų Vadovas turi žinoti, ar organizacijos narių veiksmai iš tikro padeda įgyvendinti jos užsibrėžtus tikslus. Tai kontrolės funkcija, susidedanti iš šių pagrindinių elementų:

atliekamo darbo standartų nustatymo;

darbo vertinimo;

jo palyginimo su nustatytais standartais;

kai randama nukrypimų nuo standartų, pasirinktų veiksmų keitimas. Kontrolės funkcija padeda vadovui išlaikyti organizaciją pasirinktame kelyje (Stoner J. A. F., Freeman R. F. ir kiti, 1999, p. 11).

Kontrolę reikėtų pradėti tuoj pat, kai suformuojami tikslai ir paskirstytos užduotys ar įkurta organizacija, nes kontrolė padeda išsiaiškinti problemas ir tai koreguoti organizacijos veiklą, kad problemos neperaugtų į krizę (Neverauskas B., Rastenis J., 2001, p.71).

IŠVADOS

„Aprangos“ grupė – mažmeninės prekybos drabužiais lyderė Baltijos šalyse. 2003-ųjų metų pradžioje įmonė pradėjo savo veiklą Latvijoje, o 2004-aisiais – Estijoje. Šiuo metu „Aprangos“ grupė Baltijos šalyse valdo 158 parduotuvių tinklą: 96 – Lietuvoje, 44 – Latvijoje, 18 – Estijoje. „Aprangos“ grupę sudaro pagrindinė įmonė APB „Apranga“ ir 17 dukterinių įmonių. „Aprangos“ grupė plėtoja 6 skirtingų tipų parduotuvių tinklus ar atskiras parduotuves. Aprangos“ grupė yra viena iš mažmeninės prekybos drabužiais lyderių Baltijos šalyse. Mūsų sparčiai augančio parduotuvių tinklo kasdienybė – dinamika, mada alsuojantys savo srities profesionalai, garsiausi pasaulio prekių ženklai bei mados ir stiliaus ieškantys klientai. Šiandien “Aprangos” grupė komandoje beveik 1800 narių.

„Aprangos“ grupė įmonės veiklą analizuoja vidinė ir išorinės aplinkos, nuo kurių veiksnių priklauso įmonės gaunamas pelnas ir vyravimas rinkoje.Norėdami sėkmingai integruoti naujas prekes į rinką, turime nuolat stebėti ir analizuoti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti. Ekonominės aplinkos jėgos atspindi ekonominę padėtį, ekonomikos lygį. Kaip jau akyvaizdu dabartinė ekonominė situacija nėra itin gera, didėja nedarbas, bendrovėms mažėja užsakymų. „Aprangos“ grupė veikla aktyvi. Įmonė nuolat stengiasi restrūkturizuoti savo veiklą, didinti pardavimus, modernizuoti gamybą ir taip „atsiplėšti“ nuo konkurentų. „Aprangos“ grupė organizuojant pardavimą vadovaujamasi bendraisiais valdymo, įskaitant veiklos tyrimo ir analizės, planavimo ir kitais veiklos organizavimo principais.

APB „Apranga“ (toliau – Bendrovė) organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdymo organai: valdyba ir Bendrovės vadovas. Bendrovės valdymas grindžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei Bendrovės įstatuose įtvirtintomis nuostatomis: Visuotinis akcininkų susitikimas.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Albrechtas J., Rinkodaros komplekso politika. Vilnius. 2006.

Pranulis V., Pajuodis A. ir kiti. Marketingas. – Vilnius, 2000.

Bagdžiūnienė V. Įmonių veiklos planavimas ir analizė. – Vilnius, 2006.

Martinkus B., Žičkienė S. Verslo organizavimas. – Všį Šiaulių universiteto leidykla, 2006.

Ginevičius R., Bivainis Z. Ir kiti Šiuolaikinis verslas: tobulinimo prioritetai: kolektyvinė monografija. – Vilnius, 2005.

Žvirblis A., Rinkovados analizės principai ir metodologiniai. Vilnius: Ciklonas. 2005.

Kotler, P., Keller, K., Marketingo valdymo pagrindai. Klaipėda: Logitema. 2007.

Stankevičienė, J., Urbanskienė, R., Marketingas organizacijoje: praktiniai sprendimai. Kaunas: Technologija. 2008.

Stoner J. A. F., Freeman R. E., Gilbert Jr. D. R. Vadyba: Poligrafija ir informatika. – Kaunas: 1999;

Vasiliauskas V. Strateginis valdymas. – Kaunas, 2002;

Kasiulis J., Barvydienė V. Vadovavimo psichologija. – Kaunas: Technologija, 2004;

Bagdonas E., Bagdonienė L. Administravimo principai. – Kaunas: Technologija, 2000

Urniežius R. Ūkinės veiklos ekonominė analizė. – Vilnius, 2004;

Neverauskas B., Rastenis J. Vadybos pagrindai. – Kaunas: Technologija, 2001.

Ginevičius R., Bivainis Z. Ir kiti Šiuolaikinis verslas: tobulinimo prioritetai: kolektyvinė monografija. – Vilnius, 2005.

13