Antrinės rinkos

Turinys

1. Rinkos prekybos sistema arba vieta 3 1.1. Biržos 3 1.2. Užbiržinė rinka 4 1.3. Nepriklausomos elektroninės prekybos sistemos 42. Užsakymų tipai 5 2.1. Rinkos užsakymai 5 2.2. Limituoti užsakymai 5 2.3. Stop – užsakymas 5 2.4. Stop-limituotas užsakymas 5 2.5. Sąlyginai-rinkos užsakymas 6 2.6. Užsakymai su nustatytu išleidimo į rinką laiku 6 2.7. Užsakymai, priklausantys nuo dydžio 63. “Trumpas” pardavimas 7 3.1. “Trumpo” pardavimo apribojimai 74. Sandoriai su atsarga 7 4.1. Paskolos iki pareikalavimo norma 7 4.2. Reikalavimai sandoriams su atsarga 75. Dylerio, kaip market-meikerio vaidmuo užbiržinėje rinkoje 8 5.1. Dylerio sąnaudos 8 5.2. Dylerio vaidmuo užbiržinėje rinkoje 8 5.3. Nacionalinė rinkos sistema 96. Instituciniai investuotojai paprastųjų akcijų rinkoje 10 6.1. Prekyba akcijų blokais 10 6.2. Programinė prekyba 107. Fondų indeksai 128. Kitų šalių akcijų rinkos 13 8.1. Tarptautiniai akcijų indeksai 13 8.2. Tarptautinių investicijų priežastys 14Literatūra 15

1. Rinkos prekybos sistema arba vieta

Jungtinėse Amerikos Valstijose antrinė prekyba akcijomis irobligacijomis vyksta taip vadinamose rinkos prekybos sistemose, arbavietose (locations), kurioms priskiriama: pirmaujančios nacionalinėsbiržos, regioninės biržos, užbiržinė rinka, nepriklausomos elektroninėsprekybos sistemos. Nežiūrint į tai, kad prekyba obligacijomis vykstabiržoje, jų aktyvumas nežymus, palyginti su prekybos apimtim užbiržinėserinkose. Rinkos prekybos sistemų esmė yra brokerių ir dylerių darbas. Brokeris(broker) – tai investuotojo, pageidaujančio dalyvauti prekyboje, agentas,kuris neperka ir neparduoda asmeninius vertybinius popierius. Dyleris(dealer), priešingai, noriai ir aktyviai perka arba parduoda juos (t.y.didina ar mažina savo pozicijas esamuose akyvuose). Tam tikru momentudyleriai pareiškia apie savo ketinimą pirkti aktyvą paklausos kaina (bidprice) arba parduoti jį didesne už siūlomą kaina (ask price; offer price).

1. Biržos

Biržos (stock exchanges) – tai juridiniai asmenys, kurių veikląreguliuoja Vertybinių popierių ir biržų Komisija (Securities and ExchangeCommission (SEC).Biržos nariai naudoja bendrus resursus sandoriams tamtikromis paprastosiomis akcijomis. Akcijos, dalyvaujančios biržoje,vadinamos kotiruojamomis akcijomis (listed stocks). Tokiu būdu terminas“pirma rinka” taikomas kotiruojamųjų akcijų prekybai biržos salėje. Tam,kad akcijos pasidarytų kotiruojamomis, kompanija turi pateikti pareiškimąir užtikrinti visų reikalavimų, keliamų toje biržoje, kurioje planuojamaprekyba, įvykdymą. Teisę prekiauti akcijomis biržos salėje gali gauti firmos arbafiziniai asmenys, kurie nusiperka vietą (seat) biržoje.Tokiu būdu jie tampabiržos nariais. Biržos nariai gali vykdyti sandorius savo ar savo klientųvardu. Pastarasis biržos narys yra brokeris. Sandoris dėl kiekvienos akcijos vykdomas nustatytoje vietoje, kurivadinama postu (post). Taip vadinamas specialistas (specialist) atliekakotiruojamosios akcijos market-meikerio vaidmenį. Biržos narys gali atliktikelių kompanijų paprastųjų akcijų “specialisto” vaidmenį , bet kiekvienakotiruojamoji akcija gali turėti vienintelį “specialistą”. Užbiržinėserinkose yra daugybė market-meikerių. Jungtinėse Amerikos Valstijose didžiausios nacionalinės biržos yraNiujorko fondų birža (New York Stock Exchange (NYSE), dažnai vadinama BigBoard, ir Amerikos fondų birža (American Stock Exchange (ASE arba AMEX)).Niujorko fondų birža yra didžiausia JAV. Apart nacionalinių, egzistuoja penkios regioninės biržos: VidurioVakarų Fondų Birža, Ramiojo Vandenyno, Filadelfijos, Bostono ir Cincinatofondų biržos. Šiose biržose kotiruojamos dviejų tipų akcijos: 1) Kompanijų,kurios negali (arba nenori) kotiruotis nacionalinėse biržose, akcijos; 2)akcijos, kurios kotiruojasi ir nacionalinėse biržose. Pastarąsias vadinamaakcijomis su dviguba kotiruote (dually listed stocs). Dvigubų kotiruočiųprivalumas yra tas, kad vietinės brokerių firmos, pageidaujančios prekiautiatitinkamomis akcijomis, gali nusipirkti sau vietą regioninėje biržoje, kasyra daug pigiau, nei nacionalinėje biržoje. Akivaizdu, kad vietinėsbrokerių firmos gali pasinaudoti nacionalinių biržų narių paslaugomis,tačiau tokiu atveju jiems teks dalintis komisinius. Egzistuoja taip pat Arizonos birža Fenikse. Tai birža su elektronineprekybos sistema, kurioje prekyba prasideda po prekybos uždarymo

nacionalinėse biržose. Sandoriai joje atliekami tarp anoniminių dalyviųelektroninio tinklo pagalba. Regioninės biržos konkuruoja su nacionalinėmis dėl smulkių sandoriųvykdymo. Pirmaujantys nacionaliniai brokeriai praktikuoja panašių sandoriųperdavimą regionams, siekdami sumažinti einamąsias išlaidas, susijusias sujų vykdymu. Anksčiau griežta komisinių struktūra neleido sumažinti jų sandorioapimties padidinimo sąskaita, tokiu būdu išlaidų ekonomija buvo ignoruojamavykdant didelius sandorius. 1971 metais SEC leido sutartinius komisiniussandoriams, kurių vertė viršija 500 000 dolerių. O 1975 metais buvovisiškai panaikinti apribojimai minimaliems komisiniams. Dabar jų dydisapsprendžiamas susitarimu tarp brokerio ir investuotojo.

2. Užbiržinė rinka

Ši rinka apima prekybos sistemą, kurioje prekiaujama kotiruojamomisir nekotiruojamomis akcijomis, taip pat obligacijomis. Prekybą vykdo nevienas, o daugelis market-meikerių. “Antra rinka” (second market)suprantama kaip nekotiruojamųjų akcijų užbiržinė rinka. “Trečia rinka”(third market) – kotiruojamųjų akcijų prekyba užbiržinėje rinkoje. Ši rinkaatsirado 60-ųjų metų pradžioje. Tokių rinkų dyleriai nebuvo biržų nariaisir, atitinkamai, galėjo mažinti savo komisinius. Dylerių veiklą užbiržinėje rinkoje reguliuoja Nacionalinė dyleriųvertybiniams popieriams asociacija (National Association of SecuritiesDealers(NASD)). NASD yra privati organizacija,, ir jos veiklą reguliuojaSEC. NASDAQ (National Association of Securities Dealers Quotation) – taielektroninių sistemų kotiruotė, kuri aprūpina itin aktyviai prekiaujamųužbiržinės rinkos akcijų kainų kotiruote rinkos dalyvius.

3. Nepriklausomos elektroninės prekybos sistemos

Pirkėjui ir pardavėjui nebūtina visada naudotis dylerio ar brokeriopaslaugomis. Tiesioginiai akcijų sandoriai tarp suinteresuotų pusiųvadinami “ketvirta rinka” (fourth market). Ši rinka atsirado tam pačiamtikslui, kaip ir “trečia” – kad sumažinti sandorio vykdymo išlaidas. Šiuo metu sukurtos specialios kompiuterizuotos sistemos, kuriosleidžia investuotojams ieškoti ir pasirinkti pirkėjus ir pardavėjus.INSTINET ir POSIT yra dvi žinomiausios sistemos. POSIT sistema pasirodė 80-ųjų metų pabaigoje ir šiuo metu apima 80 institucinių investicijųvaldytojų. POSIT (Porfolio System for Institutional Investors) – taiprekybos sistema, sukurta BARRA and Jefferies & Co. POSIT – tai ne paprastapaieškos ir užsakymų palyginimo sistema, ji taip pat leidžia palygintiportfelių pirkimą ir pardavimą taip, kad optimizuoti sistemos likvidumą.

2. Užsakymų tipai

Kad sandoris įvyktų, investuotojas privalo pranešti brokeriuiatitinkamą informaciją apie jį , tai yra akcijų arba obligacijų laidą,kiekį ir užsakymo tipą. Žemiau mes apžvelgsime galimus užsakymų (arbaįsakymų) tipus.

1. Rinkos užsakymai

Kai investuotojas nori pirkti ar parduoti akcijas, sandorio kaina irįvykdymo sąlygos turi būti aptartos su brokeriu. Paprasčiausias užsakymotipas yra rinkos užsakymas (market order) – užsakymas, kuris turi būtirealizuotas geriausia galima rinkos kaina. Kai vienu metu gaunami du ar daugiau užsakymų, fondų biržoje galiojagavimo eiliškumo taisyklė. Užsakymai, atėję anksčiau, gauna aukštesnįprioritetą. Kai kuriais atvejais didesnis prioritetas tarp užsakymųvienodomis kainomis yra skiriamas tam tikram biržos dalyvių kontingentui.Biržos taisyklės reikalauja, kad vieši užsakymai būtų tenkinami pirmi.

2. Limituoti užsakymai

Laikotarpiu tarp užsakymo forminimo ir jo įvykdymo, rinkoje galiįvykti nepalankūs kainų pokyčiai, kas daro rinkos užsakymus nepatikimais.Norėdamas išvengti netikėto kainų pasikeitimo, investuotojas gali sudarytilimituotą užsakymą (limit order), nurodydamas jame ribinę (limitinę)leidžiamą kainą. Toks užsakymas įvykdomas tik tada, jei rinkos kainasutampa arba viršija ribinę. Ribinis užsakymas pirkimui (buy limit order)nustato maksimalią aktyvo pirkimo kainą, o ribinis užsakymas pardavimui(sell limit order) nustato minimalią leidžiamą pardavimo kainą. Ribinis užsakymas, kuris negali būti įvykdytas pateikimo į biržąmomentu, registruojamas ribinių užsakymų žurnale (limit order book), kurį

veda “specialistas”. Užregistruotiems žurnale užsakymams yra taikomiprioritetai, kaip buvo aprašyta anksčiau.

3. Stop – užsakymas

Dar vienas sąlyginio užsakymo tipas – stop-užsakymas (stop order),kuris įvykdomas, kai rinkos kaina pasiekia užsakyme nurodytos kainos lygį(stop-kainos).Stop-užsakymas pirkimui (stop order to buy) įvykdomas, jeirinkos kaina pakyla iki nurodytos užsakyme kainos ir, priešingai, stop-užsakymas pardavimui (stop order to sell) įvykdomas, kai rinkos kainasumažėja iki nurodytos užsakyme. Stop-užsakymas naudojamas tais atvejais,kai investuotojas neturi galimybių pastoviai sekti rinką. Paprastai stop-užsakymas yra naudojamas laukiant nepalankaus kainųpokyčio, o limituotas užsakymas – tikintis palankaus kainų kitimo. Stop-užsakymai turi dvi problemas. Vertybinių popierių vertė dažnaikeičiasi staiga, ir jų judėjimo kryptis yra laikina. Be to, tuo metu, kaistop-užsakymas atsiduria rinkoje, jis įgyja trūkumų, būdingų tokiemsužsakymams.

4. Stop-limituotas užsakymas

Stop-limituotas užsakymas (stop limit order) – tai limituoto ir stop-užsakymo hibridas. Tokiame užsakyme investuotojas nurodo dvi kainas –išleidimo į rinką (stop-kainą) ir išėmimo iš rinkos kainą. Skirtingai neistop-užsakymas, kuris pasiekęs nustatytos (stop-) kainos išleidžiamas įrinką, stop-limituotas užsakymas tampa limituotu užsakymu (su ribinekaina). Juo naudojamasi, norint sušvelninti rinkos kainų “šoko poveikį”stop-užsakymui. Šiuo atveju kainos pasikeitimo įtaka po to, kai pasiekiamastop-kaina ( ir tuo pačiu stop-užsakymo atsiradimas) apsiriboja numatytaribine kaina. Ribinė arba geresnė kaina gali pasirodyti “nepasiekiama”, taiir limituotas užsakymas, taip pat ir stop-limituotas užsakymas nebusįvykdytas, tai yra neįvykdys savo apsaugos funkcijos.

5. Sąlyginai-rinkos užsakymas

Investuotojas taip pat gali pateikti sąlyginai-rinkos užsakymą(market-if-touched order). Šis užsakymas įvedamas į rinką, kai pasiekiamapriimtina kaina.Ji būna dviejų rūšių: pardavimui ir pirkimui. Skirtingainei stop-užsakymas, pirkimui jis įvedamas į rinką tada, kai rinkos kainasumažės iki nurodytos reikšmės, o ne padidės. Pardavimo užsakymui –atvirkščiai. Stop-užsakymas dažniausiai naudojamas, norint uždaryti esamaspozicijas prieinama kaina (be tikslaus kainų nurodymo), o sąlyginai-rinkos– pozicijų atidarymui prieinama kaina.

6. Užsakymai su nustatytu išleidimo į rinką laiku

Užsakymus pirkimui arba pardavimui galima pateikti tiesiogiaiatsidarant ar užsidarant prekybai. Atsidaromi užsakymai dalyvauja prekybojetik atsidarymo kainomis, užsidaromi užsakymai – tik užsidarymo kainomis. Investuotojas taip pat gali pateikti užsakymus, turinčiusanuliuojamuosius nurodymus. Neatidėliotinas užsakymas (fill-or-kill order)turi būti įvykdomas iškart patekęs į prekybos salę arba neatidėliotinaianuliuojamas, jei neįmanomas įvykdymas. Užsakymai gali numatyti laikotarpą, kuriuo jie galioja: diena, savaitė mėnuo ar valandos. Atvirasužsakymas (open order), arba užsakymas, galiojantis iki pranešimo apieatšaukimą (good-till-canceled order), galioja, kol nebus gautas pranešimasapie atšaukimą.

7. Užsakymai, priklausantys nuo dydžio

Paprastosioms akcijoms galioja užsakymai, kurie klasifikuojamipriklausomai nuo numatomo sandorio dydžio. Standartinis lotas (round lot)–tai užsakymas 100 akcijų. Nestandartinis lotas (odd lot), kaip taisyklė,yra mažesnis, pavyzdžiui 75 akcijos. Tuo pačiu užsakymas 350 akcijųsuprantamas kaip keletas nestandartinių sandorių po 50 akcijų. Prekybadidelėmis partijomis, arba blokais (block trade), – tai kokios nors rūšies10 000 akcijų užsakymas arba užsakymas pilnai rinkos vertei, viršijančiai200 000 dolerių. Kaip nacionalinėse, taip ir regioninėse biržose tam tikrų dydžiųužsakymų paskirstymui yra naudojamos sistemos, kurių pagalba brokeriainukreipia juos tiesiogiai į postus “specialistams”, kur jie gali būtiįvykdyti. Niujorko fondų biržoje tokia sistema vadinasi Super DOT (SuperDesignated Order Turnaround). Amerikos fondų biržos sistema Post ExecutionReporting leidžia nukreipti “specialistams” iki 2000 akcijų, o NASDAQ Small

Order Executio – apie 1000 vnt.

3. “Trumpas” pardavimas

INVESTUOTOJAS, TIKėDAMASIS, KAD AKCIJOS KAINA AUGS, IR NUSIPIRKęS JąIš ANKSTO, GALI GAUTI PELNą. TARKIME, INVESTUOTOJAS LAUKIA KAINOSSUMAžėJIMO. KOKIą NAUDą JIS GALI GAUTI Iš TO? ESANT “TRUMPAM “ PARDAVIMUI(SHORT SELLING) INVESTUOTOJAS (SU BROKERIO PAGALBA) IMA AKCIJAS SKOLON,PARDUODA JAS IR PRAėJUS KAžKURIAM LAIKUI PERKA JAS JAU DAUG žEMESNE KAINAIR GRąžINA SKOLą. GRąžINDAMAS AKCIJAS, INVESTUOTOJAS, KAIP SAKANT, UžDARO“TRUMPą” POZICIJą. Jei akcijų kursas pakils, tai uždarant savo “trumpą” pozicijąinvestuotojas patirs esminius nuostolius.

1. “Trumpo” pardavimo apribojimai

Kad apsaugoti investuotoją nuo “trumpo” pardavimo galimų pasekmių,jam uždedami apribojimai. Jie vadinami kainos pasikeitimo taisyklės (tick-test rules).Jos duoda leidimą aktyvo “trumpam” pardavimui dviems atvejais.Pirma, kai nustatyto aktyvo pardavimo vertė didesnė už paskutinį pardavimosandorį. Toks sandoris vadinamas prekyba su padidintu “tiku” (up-ticktrade). Antra, kai paskutinio sandorio kaina nepakito, lyginant suankstesniu, o to kaina didesne, nei dar ankstesnis. Toks sandoris vadinamasprekyba su nuliniu padidintu “tiku” (zero up tick).

4. Sandoriai su atsarga

INVESTUOTOJAS GALI IMTI KREDITą IR PIRKTI VERTYBINIUS POPIERIUS. TUOPAčIU JIS GALI PANAUDOTI NUPIRKTUS VERTYBINIUS POPIERIUS KAIP KREDITOUžSTATą. SANDORIS, KADA VERTYBINIAI POPIERIAI NAUDOJAMI KREDITUI GAUTI, UžKURį PERKAMA DALIS Jų, VADINAMAS PIRKIMAS SU ATSARGA (BUYING ON MARGIN).SKOLINTų Lėšų NAUDOJIMAS AKTYVų PIRKIMUI VADINAMAS FINANSINE “SVIRTIMI”(FINANCIAL LEVERAGE).

1. Paskolos iki pareikalavimo norma

Lėšas akcijų pirkimui brokeris gali gauti banke. Kredito išdavimonorma vadinama paskolos iki pareikalavimo , arba kredito iki pareikalavimonorma (call money rate; broker loan rate). Šią tarifą ir paslaugos kainąinvestuotojas turi sumokėti brokeriui.

2. Reikalavimai sandoriams su atsarga

Brokeris neturi teisės skolinti savo klientui jokios sumos. Nuo 1934metų Įstatymu dėl vertybinių popierių ir biržų klientų vertybinių popieriųpirkimams už bankų kreditus yra nustatyti apribojimai. Šis įstatymasdraudžia išduoti kreditą, viršijantį atitinkamos akcijų rinkos vertės dalį.Ta vertybinių popierių rinkos vertės dalis, kurią investuotojas turi įneštiį sąskaitą, vadinama pirmine atsarga (initial margin requirement). 1934metų įsakymas suteikė teisę JAV Federalinės rezervų sistemos (FRS) valdymoTarybai nustatinėti pirminės atsargos dydį (Taisyklės T ir U). Jisskirtingas akcijoms ir obligacijoms ir šiandien sudaro 50%, nors buvolaikas, kai šis dydis buvo mažesnis nei 40%. Be to, FRS nustato irminimalios atsargos dydį. Tai investuotojo minimaliai leidžiama asmeniniųlėšų dalis (maintenance margin requirement) atsargų sąskaitoje palyginti subendra nusipirktų vertybinių popierių verte. Jei asmeninių lėšų dalis tampamažesnė už minimalią atsargą, investuotojas turi padidinti ją įnešdamaspinigų sumą, užtikrinančią reikalaujamo lygio pasiekimą. Investuotojasgauna iš brokerio pranešimą apie būtiną sąskaitos padidinimą (marginalcall). Jei jis nepajėgus to padaryti , lėšų trūkumo sąskaitoje padengimuiparduodamos akcijos. 5. Dylerio, kaip market-meikerio vaidmuo užbiržinėje rinkoje

PIRKIMO IR PARDAVIMO UžSAKYMų DISBALANSAS GALI STAIGIAI KEISTISANDORIų KRYPTį NUO VIENų PRIE KITų. BE įSIKIšIMO TOKS LAIKINAS DISBALANSASGALI DESTABILIZUOTI RINKą, NESUBALANSUOTų PIRKIMO UžSAKYMų SRAUTAS GALISUKELTI KURSų AUGIMą. KURSų PADIDėJIMAS SAVO RUOžTU GALI SUKELTI LAVINąPIRKIMų, PAGRįSTų KLAIDINGU SUPRATIMU APIE VERTYBINIų POPIERIų VERTėSPADIDėJIMą. GALUTINIAM REZULTATE RINKA SUKOREGUOS KURSUS, KAS įTAKOS JųSTAIGų KRITIMą. Dyleriai palaiko rinkos balansą sumažindami skirtumus tarp paklausosir pasiūlos.Būtent dyleriai yra “nepertraukiamos” rinkos (tai yra greitosandorio įvykdymo) garantas.Paklausos ir pasiūlos kainų skirtumas, arbakainų kritimas – tai mokestis dyleriams už nepertraukiamumo ir kainųstabilumo aprūpinimą, esant galimam užsakymų disbalansui. Dyleriai taip patatlieka du svarbius vaidmenis.Jie aprūpina prekybos dalyvius informacijaapie aktyvų kainas, kas leidžia sandorius įgyvendinti itin efektyviai, odaugelyje rinkų jie yra aukcionų organizatoriai ir pagrindiniai veikėjai.

1. Dylerio sąnaudos

Pasiūlos ir paklausos kainų skirtumui įtakos turi rinkos palaikymo irrizikos, kurią prisiima dyleris, kompensavimo sąnaudos. Svarbiausiassąnaudų komponentas – užsakymų vertė. Tai sąnaudos įrengimams,administravimo ir darbo užmokesčio sąnaudos. Kuo mažesnės tos sąnaudos,tuo mažesnis kainų skirtumas. Nuo 60-ųjų metų, pradėjus mažėtikompiuterizacijos išlaidoms ir pagerėjus personalo paruošimui, šiossąnaudos ėmė mažėti. Rizika, susijusi su dylerių darbu, taip pat reikalauja kompensacijos.Nepertraukiamos prekybos ir kainų stabilumo užtikrinimui dyleris turipalaikyti vertybinių popierių atsargas (“ilga” pozicija) ir vykdytipopierių, kurių atsargose nėra, “trumpą” prekybą. “Ilgų” arba “trumpų”pozicijų palaikymas susijęs su trijų rūšių rizika. Viena iš jų – tai“kainos rizika”, susijusi su neapibrėžta būsima aktyvų kaina. Taip gryna“ilga” pozicija tampa rizikinga dėl vertybinių popierių kursų kritimo, ošvari “trumpa” pozicija – dėl jų pakilimo. Kita rizikos rūšis susijusi su pozicijų uždarymo terminųneapibrėžtumu. Šis faktorius daugiausia lemia užsakymų gavimo dažnumas, taiyra rinkos dinamika. Kuo dažnesni sandoriai, tuo mažiau vidutiniškailaikosi vieno ar kito vertybinio popieriaus pozicija. Pagaliau, norsdyleriai geriau informuoti apie užsakymų (ir kainų) srautus rinkoje neilikusieji rinkos dalyviai, kai kuriais atvejais jie rizikuoja sudarydamisandorius su labiau informuota puse. Tais atvejais labiau informuotisandorio dalyviai gauna naudą dylerio sąskaita. Todėl dylerių kainųskirtumas turi numatyti tokią galimybę. Kai kuriuos sandorius, kurie busapžvelgti toliau, galima laikyti “neskaidriais”, arba “tamsiais”(informationless trades). Tai yra šioje situacijoje dyleris žino arba tikituo, kad siūlomo sandorio tikslas nesusijęs su vertybinio popieriaus kursokitimo nauda.

2. Dylerio vaidmuo užbiržinėje rinkoje

Užbiržinėje rinkoje sandorius su vertybiniais popieriais galiatlikti keli dyleriai. Todėl tokia rinka yra vadinama dylerių rinka.Dyleriųskaičius priklauso nuo atitinkamo vertybinio popieriaus prekybos apimties.Jei prekyba kokiomis nors akcijomis nelabai aktyvi, tai pakanka vieno ardviejų dylerių. Ryšium su naujų apribojimų įvedimu, apart pakankamokapitalo darbui su duotos rūšies akcijomis, kitų reikalavimų neiškyla.Naujų dylerių atsiradimas sudaro konkurenciją ir mažina paklausos irpasiūlos kainų skirtumą. Be to, esant keliems dyleriams didėja rinka, kasužtikrina rinkos efektyvumą labiau, nei biržinė rinka, kuri gali palaikytitik vieną “specialistą”. Didelis konkurencingumas, platumas ir imlumas – tai pagrindiniaiužbiržinės rinkos privalumai.

3. Nacionalinė rinkos sistema

60-aisiais ir 70-ųjų metų pradžioje amerikietiška antrinė vertybiniųpopierių rinka darėsi vis labiau fragmentinė. Fragmentinė rinka suprantamakaip rinka, kurioje atitinkami vertybinių popierių užsakymai apdorojamiatskirai nuo kitų. Pavyzdžiui, akcijos gali būti perkamos ir biržose, iružbiržinėse rinkose. Tokiu būdu, vienas ir tas pats užsakymas gali būtivertinamas skirtingai priklausomai nuo to, kur jis bus vykdomas. Rinkos politikoje pastoviu aptarimo objektu yra investuotojų užsakymųįvykdymo efektyvumo laipsnis. Pirmiausia turima omenyje tas faktas, kadbrokeris ne visada sutartį įvykdo klientui palankiausia kaina. Kita nerimopriežastis yra “slaptų”, tai yra viešai neskelbiamų, sandorių sukotiruojamomis akcijomis augimas. Jis įmanomas todėl, kad duomenys apiesandorių kainas regioninėse biržose ir “trečiojoj rinkoj” automatiškaineatsiduria didžiosiose nacionalinėse biržose. Šių diskusijų rezultatas – tai 1975 metais surengtas specialusKongreso posėdis, kuriame buvo priimtas Įstatymas apie vertybiniuspopierius (Securities Act of 1975), kuris nurodė Vertybinių popierių irbiržų Komisijai “užtikrinti nacionalinės vertybinių popierių biržosformavimą…”. Nacionalinės vertybinių popierių sistemos rinkosįgyvendinimas numato penkis Komisijos suformuotus tikslus:

1) organizuoti viešą visų įvykdytų sandorių paskelbimo sistemą; 2) sukurti kotiruočių surinkimo ir indikacijos sistemą (paklausos ir

pasiūlos kainų); 3) sukurti užsakymų vertybinių popierių pirkimui ir pardavimui apdorojimo ir sandorių su kotiruojamomis akcijomis paskelbimo sistemas; 4) panaikinti apribojimus biržų narių galimybei įtakoti užbiržinius sandorius su kotiruojamomis akcijomis; 5) organizuoti bendranacionalinę limitinių užsakymų apsaugą nuo “neadekvataus” jų įvykdymo kitose rinkose; 6) sukurti taisykles, nustatančias vertybinių popierių išleidimą į prekybą nacionalinės rinkos sistemos ribose (NMS).

1978 metais pradėjo veikti Tarprinkinė prekybos sistema (IntermarketTrading System (ITS)) kotiruojamosios akcijoms. Ji buvo kuriama kaipelektroninė akcijų kotiruotės visose biržose sistema, taip pat užbiržinėjerinkoje. Be to, sistema užtikrina tarptautinių sandorių įvykdymą.Pranešimai apie kotiruojamųjų akcijų sandorius skirtingose rinkoseatsispindi Kotiruočių konsoliduotoje sistemoje (Consolidated QuotationSystem (CQS)). Kol nacionalinėje akcijų prekybos rinkos sistemoje vyko pasikeitimai,obligacijų rinkoje nebuvo pastebėta jokių poslinkių, nežiūrint į tai, kadaktyvi prekyba susikoncentravo užbiržinėje rinkoje. Todėl užbiržiniaiobligacijų sandoriai neskelbiami. Neanonsuojamos ir obligacijų pirkimo irpardavimo kainos.

6. Instituciniai investuotojai paprastųjų akcijų rinkoje

INSTITUCIONALIZAVIMAS PASIREIšKIA AKCIJų, KURIOS RANDASI FINANSINIųINSTITUTų VALDYME, DALIES PADIDėJIME, TAIP PAT UžSAKYMų, VYKDOMųINSTITUCINIų INVESTUOTOJų AUGIME LYGINANT SU PRIVAčIAIS SANDORIAIS.PAPRASčIAUSIA, PRIVAčIų ASMENų AKCIJų VALDYMAS įGAVO šALUTINį POVEIKį, KADAFINANSINIAI INSTITUTAI, TOKIE, KAIP INVESTICINIAI IR PENSINIAI FONDAI,DRAUDIMO KOMPANIJOS IR KT., TAMPA VERTYBINIų POPIERIų LAIKYTOJAIS IRTARPININKAIS SANDORIUOSE SU JAIS. Akcijų rinkos institucionalizavimas privedė prie specialių atitinkamųsandorių įvykdymo mechanizmų sukūrimo, o būtent: 1) prekybos blokais (blocktrades), tai yra sandoriai su dideliu tokių pačių akcijų kiekiu; 2)programinės prekybos (program trades) – sandoriai tuo pačiu metu sudideliu kiekiu skirtingų akcijų. Šie du institucinių sandorių tipai atliekami kompiuteriniotelekomunikacinio tinklo pagalba, apjungiančio finansinius institutus –sandorio dalyvius, tai yra didžiausias brokerių firmas, investicineskompanijas ir t.t. Ši komunikacinio tinklo dalyvių rinka vadinama“viršutinės pakopos” rinka (upstairs market). Minėta rinka užtikrinainstitucinių investuotojų sandorių likvidumą , ir, be to, teigiamai įtakoja“fragmentinių rinkų” susijungimą į vientisą nacionalinę rinką.

1. Prekyba akcijų blokais

Prekyba akcijų blokais – tai 100 000 ar daugiau vienos rūšiesakcijų arba 200 000 dolerių ar didesnės vertės sandoriai. Šiuo metu šiesandoriai sudaro maždaug pusę visų sandorių. Kadangi didelio kiekio užsakymų įvykdymas apsunkina “specialisto”darbą, jiems padėti buvo sukurta nauja technologija. Institucinis klientassusisiekia su brokerių firmos agentu ir pareiškia apie savo norą pateiktiužsakymą akcijų bloko pirkimui ar pardavimui. Agentas perduoda užsakymą brokerių firmos skyriui,užsiimančiam tokių užsakymų vykdymu. Prekiautojai iš biržos vykdymoskyriaus susisiekia su kitai institutais, ieškodami vieno ar kelių užsakymopartnerių, tai yra savo veikloje jie naudojasi “viršutinės pakopos” rinka.Jei sandorio vykdytojas surastas, tai jis sėkmingai užbaigiamas.Bet jei prekiautojai negali rasti finansinio tarpininko, pasiruošusiopaimti visą bloką, tada realizavimo užduotis tenka brokerių firmos market-meikeriui. Market-meikeris gali priimti vieną iš dviejų sprendimų: 1) firmaužima viso bloko atitinkamą poziciją , ir tokiu atveju privalo naudotinuosavą kapitalą; 2) neįvykdytas užsakymas realizuojamas kitųkonkuruojančių market-meukerių pagalba.

2. Programinė prekyba

Programinė prekyba – tai didelio kiekio skirtingų akcijų pirkimasir/arba pardavimas vienu metu. Tokie sandoriai taip pat vadinami vertybiniųpopierių “krepšio” prekyba (basket trades), kadangi perkamas ir parduodamasvertybinių popierių rinkinys, arba “krepšys”. Programinė prekyba numato skirtingus būdus komisinių išmokėjimuiinstituciniams sandorių dalyviams. Jų pasirinkimas priklauso nuo daugeliofaktorių: pirmiausia, nuo sandorio neįvykdymo geriausia kaina rizikos,antra, nuo rizikos, kad brokerių firmos, į kurias buvo kreiptasi surealizavimo sandorio pasiūlymu, gali panaudoti informaciją apie jį,siekdami naudos dėl galimo kainų pasikeitimo vykdant sandorį (tokiapraktika JAV vadinama “priešakiniu bėgimu – fruntrun the transaction).

Agentinė schema. Programinė prekyba pagal agentinę schemą (agencybasis) numato vykdytojo pasirinkimą tik pagal brokerių firmų paskelbtaskomisinių normas. Išrinkta brokerių firma deda pastangas sandoriorealizavimui geriausiomis kainomis. Agentinės schemos trūkumas yra tas, kadnežiūrint į žemus komisinius, sandorio įvykdymo kaina gali būti nepalanki,be to, įmanomas informuotų agentų sandorio “aplenkimas” .

Skatinamoji schema. Skatinamojoje schemoje (agency intentivearrangement) programinės prekybos paslaugų apmokėjimas vykdomas etaloninioportfelio (benchmark porfolio) vertės įvertinimo pagrindu, atitinkančiuaktyvų, dalyvaujančių sandoryje, portfeliui. Tokiu atveju kiekvieno aktyvovertė fiksuojama pagal uždarymo kainas, arba pagal vidutinę praėjusiosprekybos dienos kainą. Jei brokerių firma sekančią dieną realizuoja sandorįgeresniu nei “etaloninio portfelio” būdu (tai yra parduodama didesne kainair mažesne perkant), tai apart komisinių ji gauna premiją. Kas bus, jei firma nesugebės “viršyti” etaloninį lygį? Galimi kelivariantai. Vienu atveju paslaugų apmokėjimas apsiriboja komisiniais, kituturima omenyje pačios brokerių firmos dalies rizikos prisiėmimo galimainepalankiai sandorio baigčiai. Šioje nepalankioje situacijoje brokeriųfirma turi padengti nuostolius savo sąskaita, tuo pačiu rizikuodama savokapitalu. Todėl kuo didesnė rizika, prisiimam brokerių firmos, tuo didesnisandorio komisiniai. Liko aptarti sandorio “aplenkimo” problemą. Jei brokerių firmos žino,kad kažkuris finansinis institutas ruošiasi įgyvendinti programinį sandorįpraėjusios prekybinės dienos kainomis, jis gali pasinaudoti šia informacijasavais tikslais. Kad šito išvengti, taikoma kita programinės prekybosrealizavimo schema. Įmonėms – potencialioms užsakymo vykdytojoms,suteikiama tik būtina portfelio esminių parametrų informacija, kurileidžia joms spręsti užsakymo priėmimo klausimą, nežinant aktyvų ir jųkiekio. Firmai, pasiūliusiai geriausias užsakymo vykdymo sąlygas, pranešamapilna visų parametrų informacija. Tokiu būdu sumažėja tikimybė įvykdytisandorį “geriausia kaina”. Sandoris gali būti įvykdytas “aukščiausiospakopos” rinkoje arba užsakymas perduotas NASDAQ tinklais į biržą,naudojant Niujorko fondų biržos Super DOT tipo automatinio vykdymo sistemą.

7. Fondų indeksai

FONDų INDEKSAI, ARBA VERTYBINIų POPIERIų RINKOS INDEKSAI, ATLIEKAįVAIRIAS FUNKCIJAS – NUO ETALONINIO RODIKLIO, PAGAL KURį VERTINAMASPROFESIONALAUS FINANSINIO VADYBININKO DARBAS, IKI PADėTIES INDIKATORIAUS ARVERTYBINIų POPIERIų RINKOS PADėTIES. Labiausiai paplitęs akcijų rinkos indeksas yra pramoninis Dow Jonesindeksas. Finansiniame procese dažnai naudojami ir kiti akcijų indeksai:laisvas Standard & Poor’s 500 indeksas, Niujorko fondų biržos laisvasakcijų indeksas, Amerikos fondų biržos indeksas, NASDAQ laisvas indeksas,ir Value Line laisvas indeksas. Egzistuoja dar daugybė kitų akcijų indeksų,pavadintų žinomiausių investicinių vadybininkų pavardėmis, tokių kaipWilshire Stock, Russell Stock. Kaip taisyklė, rinkos indeksai kyla arbakrenta kartu. Indeksų struktūrą lemia trys faktoriai: rinkos apimtieslygis; atskirų akcijų lyginamasis svoris; vidurkio metodas. Akcijosdalyvauja indekse tam tikru svoriu, tokiu būdu indeksas yra vidutinėreikšmė. Yra trys indekso akcijų svorio įvertinimo būdai: 1) įvertinimaspagal kompanijos – emitento rinkos kainą (lygi akcijos rinkos kainaipadaugintai iš akcijų, esančių apyvartoje kiekio); 2) įvertinimas pagalvienos akcijos kainą (neatsižvelgiant į kiekį); 3) priskyrimas vieno ir topačio svorio kompanijai-emitentui, nepriklausomai nuo kainos ir laidosapimties. Po to, kai išvardinamos dalyvaujančios indekse akcijos, nurodant jųsvorius, būtina išvesti atskirų indekso komponentų vidurkius. Egzistuoja duvidurkio išvedimo metodai: aritmetinis ir geometrinis. Dažniausiainaudojamas aritmetinis. Fondų indeksus galima suskirstyti į tris grupes. Pirmajai priskiriamiindeksai, į kuriuos įeina visos duotojoje prekybos sistemoje (biržoje,tinkle ir t.t) dalyvaujančios akcijos; antrajai – indeksai, į kuriuosįeina skelbiančios kompanijos specialiai atrinktos akcijos; trečiajai –tokie indeksai, kuriuose akcijos atrenkamos pagal tam tikrus rodiklius,pvz. kapitalizavimą. Pirmajai grupei priskiriami biržų indeksai, pvz.Niujorko ir Amerikos fondų biržų, kurie įvertina visų biržoje kotiruojamų

akcijų rinkos kainas. Antrajai grupei priskiriami trys populiariausiindeksai: pramoninis indeksas Dow Jones, Standard & Poor’s 500 ir ValueLine. Dow Jones jungia 30 stambiausių pramoninių kompanijų akcijas,kotiruojamų Niujorko fondų biržoje. Korporacijos – kompanijos Dow Jones –Wall Street Journal įkūrėjo atrinktų tokių akcijų emitentai. Indeksosudėtis laikas nuo laiko keičiasi dėl kompanijų, įeinančių į indeksą,susiliejimo, bankrotų, aktyvumo sumažėjimo arba, atvirkščiai, įvedantanksčiau nedalyvavusią greitai besivystančią kompaniją. Keičiantisįeinančių į indeksą akcijų sąrašui, jis koreguojamas, kad atitiktų anksčiaubuvusias reikšmes.Į Standard & Poor’s 500 įeina akcijos, kotiruojamos svarbiausiosenacionalinėse ir užbiržinėse rinkose. Indekso sudėtį nustato kompanijosStandard & Poor’s 500 komitetas, kuris gali papildyti arba išbrauktiatskiras akcijas arba kokios nors srities akcijų grupę. Komiteto tikslasyra nustatyti tokia indekso struktūrą, kuri tiksliausiai atspindėtų fondųrinkos būklę. Skelbiamas kompanijos Arnold Bernhard & Co. indeksas ValueLine taip pat apima platų spektrą akcijų, kotiruojamų Niujorko ir Amerikosfondų biržose ir užbiržinėje rinkoje. Į trečią grupę įeina Wilshire Indexes, skelbiamos WilshireAssociates, ir Russel Indexes, skelbiamos Frank Russel – pensinių fondų irkitų institucinių investuotojų konsultanto. Pagrindinis akcijų įtraukimo įindeksą kriterijus yra ų kapitalizavimo lygis. Išsamiausias yra Wilshire5000 indeksas, į kurį įeina beveik 6000 kompanijų akcijos (ankščiau buvo5000). Į Wilshire 4500 įeina visos Wilshire 5000 akcijos, išskyrus 500akcijų, įeinančių į S&P 500. Tokiu būdu Wilshire 4500 įtraukia mažesniokapitalizavimo, nei Wilshire 5000 akcijas. Russell 3000 indeksas jungiapirmų 3000, surūšiuotų pagal kapitalizavimą, kompanijų akcijas. AtitinkamaiRussell 1000 įtraukia pirmo 1000 kompanijų akcijas, o Russell 2000 indeksas– paskutinių 2000, tai yra santykinai mažo kapitalizavimo akcijos. Visi svarbiausi indeksai, išskyrus Dow Jones ir Value Line, akcijųsvoriams įvertinti naudoja kompanijų-emitentų kapitalizavimą. Dow Jonesindekse akcijos vertinamos pagal kainą (atsižvelgiant į dividendus irskaidymą), o Value Line indekse visos akcijos turi vienodą kainą.

8. Kitų šalių akcijų rinkos

ANKSčIAU JAV VERTYBINIų POPIERIų RINKOJE LEMIAMą VAIDMENį VAIDINOPRIVATūS INVESTUOTOJAI, DABAR – INSTITUCINIAI INVESTUOTOJAI. TOKIA PATSITUACIJA PASTEBIMA KITOSE IšSIVYSčIUSIOSE šALYSE. INSTITUCINIAMSINVESTUOTOJAMS, PALYGINTI SU PRIVAčIAIS, BūDINGA TARPTAUTINIO LYGIODIVERSIFIKACIJA, TAI YRA KAPITALO PERKėLIMAS į KITų šALIų RINKAS.STAMBIAUSIOS YRA JAV IR JAPONIJOS RINKOS. KADANGI VERTė MATUOJAMA JAVDOLERIAIS, KINTANT JENOS KURSUI, LYGINAMOJI VERTė TAIP PAT KINTA. Kitų šalių fondų rinkose apyvartinių sandorių (round trip trading –vertybinių popierių pirkimas nedelsiant juos parduodant) norma yraaukštesnė. Be komisinių, į normą įskaitomi mokesčiai, taip eilė rinkosišlaidų. Pastaruoju metu sandorių operacinių išlaidų skirtumas skirtingosešalyse mažėja. Daugelio firmų akcijos kotiruojamos ne tik nacionalinėse biržose, betir užsienyje, o didelių firmų – iškarto keliose šalyse. Skirtingose šalyseir biržose pasiruošimas įsileisti užsienio vertybinius popierius įnacionalines biržas yra skirtingas.

1. Tarptautiniai akcijų indeksai

Užsienio rinkų veiklą apibūdina įvairūs vertybinių popierių indeksai.Kiekvienoje vykdančioje prekybą vertybiniais popieriais šalyjeapskaičiuojamas bent vienas toks indeksas. Jeigu šalyje veikia ne vienabirža, indeksai apskaičiuojami kiekvienoje jų. Indeksus taip pat sudarinėjakitos organizacijos, analitinės ir konsultacinės įmonės. Japonijoje egzistuoja du pagrindiniai indeksai. Pirmas – Tokijobiržos sudarytas Tokijo akcijų indeksas (Tokyo Stock Price Index (TOPIX)).Šis suvestinis indeksas pristato visas Tokijo fondų rinkos “pirmosiossekcijos” akcijas, tai yra labiausiai paplitusias ir aktyviai apdorojamasstambiausių Japonijos korporacijų akcijas. Antras – firmos Nihon KeizaiShimbun,Inc. sudarytas ir pristatomas Nikkei 225 indeksas (Nikkei 225 StockAverage) . Jis apima 225 “pirmos sekcijos” stambiausias kompanijas. Londono birža turi eilę indeksų. Dažniausiai naudojamas FinancialTimes Industrial Ordinary Index (FT 30), kuris apima 30 stambiausiųkompanijų. Išsamesnis indeksas – biržos indeksas Financial Times StockExchange 100 (FTSE 100). Indeksas apima 100 stambiausių Didžiosios

Britanijos kompanijų, kurios sudaro didžiausią nacionalinės fondų rinkosdalį. Indeksus publikuoja leidybinis koncernas Fincial Times ir Statistikosinstitutas (Institute for Actuaries). Šie statistiniai indeksai bendrupavadinimu FTA (viso 54 indeksai) apima įvairias ekonomikos sritis. Tokiotipo laisvajame indekse dalyvauja daugiau nei 700 akcijų. Vienas svarbiausių Vokietijos fondų indeksų yra DAX (DeutscherAktienindex) – Frankfurto fondų biržos indeksas (FWB). Indeksas DAX apima30 aktyviausiai prekiaujamų FWB akcijų. Dar vienas poliarus indeksas – FAZ,publikuojamas kassavaitiniame laikraštyje Frankfurter Allgemeine Zeitung.Indekse dalyvauja 100-to stambiausių Frankfurto biržos kompanijų akcijos.Prancūzijoje nacionalinė fondų brokerių asociacija ir Paryžiaus biržaskelbia 40-ies stambiausių emitentų akcijų indeksą – CAC 40 (CotationAssistee en Continu). Šis pavadinimas atitinka Paryžiaus biržoselektroninės prekybos sistemos pavadinimą. Besiintegruojančioje Europojeindeksai CAC 40, FTSE ir DAX patikimai atspindi bendrą Europos rinką. Priekitų plačiai žinomų nacionalinių fondų indeksų priskiriami Honkongo biržosindeksai – Hang Seng Index, Toronto biržos laisvas indeksas TSE 300 irŠveicarijos indeksas SPT (Swiss Perfomante Index), apimantis beveik 400šalies įmonių ir kompanijų. Atsižvelgdami į didėjantį susidomėjimą investuoti į užsienio akcijas,finansiniai institutai sukūrė eilę tarptautinių akcijų indeksų. Tokiemsindeksams priskiriamas JAV pensijų fondų plačiai naudojamas Morgan StanleyCapital International Europe, Australia, Far East Index (EAFE Index). Šisindeksas apima 21 šalies daugiau nei 2000 kompanijų akcijų kainas.Santykinai nauji tarptautiniai akcijų indeksai yra: The Financial TimesWorld Index, Salomon Brothers – Russell Global Equity Index ir GlobalIndex.

2. Tarptautinių investicijų priežastys

Padidinti portfelio pelningumą be rizikos arba sumažinti riziką benuostolių galima įtraukiant kitų šalių akcijas. Tokio teigiamo poveikiopriežastis yra pasaulio rinkos atskirų segmentų maža koreliacija.Koreliacijos koeficientas gali svyruoti nuo –1 iki +1. Jo reikšmė rodoįvykių tarpusavio priklausomybės lygį. Jeigu rinkos yra stipriai teigiamaikoreliuotos (tai yra koreliacijos koeficientas artėja prie +1), tai šiosrinkos “kyla” ir “krenta” kartu. Investavimas abiejose rinkose tuo pačiumetu yra “perdėtas”, nes laukiami rezultatai bus vienodi ir operacinėsišlaidos bus aukštos. Kuo koreliacijos koeficientas arčiau 0, tuo daugiau“nepriklausomi” rinkos kainų svyravimai. Skirtingų šalių aukštą“nepriklausomybės” lygį sąlygoja mokesčių sistemos, finansų politikos,bendro politinio stabilumo, gyventojų skaičiaus augimo ir t.t. skirtumai.Kadangi tam tikros šalies akcijų kursą daugiausia įtakoja vietinės sąlygosir politika, kompanijų akcijų grupių kainos kinta skirtinga kryptimi irskirtingu laipsniu. Tokie nevienodi akcijų kursų pasikeitimai leidžiainvestuotojui sumažinti rizikos laipsnį, o tai stimuliuoja josuinteresuotumą tarptautinėse investicijose. Pelningumo koreliacija įvairiose šalyse skirtinga. Smarkaibesiskiriančių šalių pelningumo koreliacija yra daug mažesnė už 1, iratvirkščiai. Pvz.: didžiausios koreliacijos koeficientas – 0,81 – JAV irKanados. Teigiamas koreliacijos koeficientas rodo, kad šalių akcijų kursaitaip pat kaip ir ekonomika, tam tikru būdu susijusios. Tai reiškia, kadtarptautinė diversifikacija turi savo ribas. Kitaip tariant, skirtingųšalių rinkos – tai mažai tarpusavyje susijusios bendros rinkos dalys.Investicinio kapitalo skirstymas tarp jų leidžia iš esmės, bet ne visiškai,sumažinti formuojamų portfelių pelningumo kaitą. Literatūra

1. Управление инвестициями. Фрэнк Дж. Фабоцци. М.: – Инфра-М, 2000.