ĮVADAS
“Mokesčiai – tai įnirtęs, užsispyręs, …veiklus, energingas, …judrus žmonių laisvės skelbėjas, bet drauge žiaurios priespaudos ir kruvinų kančių įrankis. Prof.V.Jurgutis.
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo pradžioje daugelyje valstybių buvo atsisakyta tradicinio apyvartos mokesčio ir pasitelktas akcizas. Šiandien jis gyvuoja keturiasdešimt dviejose valstybėse, tarp jų 17 Europos šalių. JAV ir Kanadoje yra pardavimo mokestis, artimas akcizui. Tačiau pastaruoju metu jose svarstomi pasiūlymai pereiti prie akcizo mokesčio. Tai svarstoma ir Japonijoje.Akcizas – tai netiesioginis mokestis, kuriuo apdedamos plataus vartojimo prekes. Netiesioginiams mokesčiams priklauso mokesčiai prekėms ir paslaugoms, sumokami per prekės kainas ar įtraukus į tarifus. Prekės ir paslaugų savininkas, jas realizuodamas, gauna mokestines sumas, kurias perveda vyriausybei. Su šiuo mokesčiu yra susiję daugelis aktualių problemų, apie kurias nuolat yra diskutuojama. Šiame darbe apžvelgsiu atskirų produktų tarifus bei su jais susijusias problemas.
1. AKCIZO MOKESTIS
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, įvestas akcizų mokestis. Lietuvos akcizų mokestį reglamentuoja “ LR akcizų įstatymas”, priimtas 1994mš balandžio 12d., Nr.1-429. Tai gana paprasta netiesioginio mokesčio forma. Dažniausiai akcizai nustatomi prekėms, turinčioms neelastingą paklausą (alkoholiniams gėrimams (įskaitant alų), tabako gaminiams, kavai, bei maisto produktams su kakava, bižuterijai, elektros energijai ir t.t.).Akcizų tarifai vienoms prekėms nustatomi absoliučia suma (litais) prekės kiekio ar svorio vienetui, kitoms prekėms – apmokestinamosios vertės procentais. Lietuvoje pagamintų prekių apmokestinamoji vertė – tai prekių pardavimo kaina be PVM, o importuojamų prekių – muitinė prekių vertė pridėjus muitą.Akcizais neapmokestinamos importuojamos prekės, kurios atleidžiamos nuo muito, taip pat eksportuojamos prekės.Akcizai, skirtingai negu PVM, sąskaitose faktūrose bei mokėjimo dokumentuose nenurodomi.Nesumokėtą akcizą mokesčių inspekcijos išieško neginčo tvarka. Laiku nesumokėjus akcizų, imami 0.3% delspinigiai už kiekvieną dieną, įskaitant sumokėjimo dieną.
Akcizo mokestis, istoriškai taikytas kaip mokestis prabangos prekėms, šiandien tapo tiesiog fiskaliniu įrankiu ir pažeidžia bene visus mokesčiams keliamus reikalavimus. Akcizas neskatina taupymo, racionalaus išteklių naudojimo ir nepanaikina įpročių, kuriems norima užkirsti kelią. Apstu pavyzdžių, kai akcizas tapo populiariu įrankiu valdžios protekcionizmui įgyvendinti (akcizas naftai). Akcizas yra žymi paskata kontrabandai bei nelegaliai prekybai. Kuo jis didesnis, tuo daugiau pelno galima gauti jo išvengus, tuo patraukliau užsiimti šešėline veikla. Akcizai importuotoms prekėms nustatomi pagal muitinę prekių vertę, įskaitant muitą, o vietinėje rinkoje pagamintoms prekėms – pagal pardavimo kainą be PVM. Tokiu būdu akcizo taikymas dar labiau iškreipia kainų disproporcijas, susidariusias dėl muitų taikymo. Taigi, akcizų mokesčio subjektas yra juridiniai, fiziniai ir juridinio asmens teisių neturintys asmenys, kurie gamina ar importuoja akcizais apmokestinamas prekes. Bet realiai šis mokestis yra perkeliamas pirkėjams ir vartotojams. Taigi, praktiškai nei vienas Lietuvos gyventojas neturi galimybės išvengti šio mokesčio.Akcizų mokesčio objektai yra kai kurios, įstatyme numatytos, Lietuvoje pagamintos prekės bei importuojamos prekės. Taigi, akcizų įstatymas reglamentuoja tokias prekes, kurios apdedamos akcizo mokesčiu:
1. Lietuvoje pagamintos prekės
• Nedenatūruotas etilo alchogolis ir alchogoliniai gėrimai, įskaitant alų• Rūkomasis tabakas ir tabako gaminiai• Kava, šokoladas, maisto produktai su kava• Bižuterija, aukso ir sidabro dirbiniai, išskyrus dirbtinę bižuteriją ir monetas• Variklių benzinas, žibalas, kuras reaktyviniams varikliams, gazolis (dyzelinis kuras ), skystas krosnių kuras• Prabangūs lengvieji automobiliai• Elektros energija• Erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudiniai• Visų rūšių tepalai
Iki 2002-ųjų metų apmokestinamų prekių skaičius buvo didesnis, papildomai dar buvo apmokestinama:• kava,šokoladas, maisto produktai su kakava;• bižuterija, aukso ir sidabro dirbiniai, išskyrus dirbtinę bižuteriją ir monetas;• variklių benzinas, išskyrus aviacinį, dyzelinis kuras;
• prabangūs lengvieji automobiliai;• elektros energija;• erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudiniai.2. Pirmame punkte importuojamos prekės
Tačiau įstatyme yra numatyta, kad akcizais nėra apmokestinama: • Labdara įvežamos prekės• Keleivių įvežamos prekės, jeigu jų įvežama ne daugiau nei vyriausybės leista jiems įvežti be importo mokesčio• Prekės, įvežamos užsienio valstybių diplomatinių ir konsulinių atstivybių, taip pat tarptautinių organizacijų oficialiai misijos veiklai, jeigu šių tarptautinių organizacijų sutartyse su Lietuvos Respublika nenumatyta imti akcizų• Į Lietuvos muitų teritoriją atsiunčiamos pašto siuntos, kai jų svoris ne didesnis kaip 31,5kg , o vertė neviršyja 400 lt• Importuojamos prekės, kurios pagal Muitinės kodeksą neapmokestinamos importo mokesčiais• Neišpilstyti alchogoliniai gėrimai ir jų žaliava, jeigu juos alchogoliniams gėrimams gaminti importuoja įmonės, turinčios teisę gaminti šiuos gėrimus• Tranzitu gabenamos prekės• Kai etilo alkoholis parduodamas LR įmonėms degtinei, likeriui, trauktinėms, vynui, actui gaminti• Farmacijosįmonėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms medicinos ir farmacijos reikmėms• Laisvose ekonominėse zonose esančios zonų įmonės
Akcizų objekto apmokestinamoji vertė. Akcizo mokestis imamas ne nuo visos prekių vertės, o tik nuo jos didėjimo kirkvienoje bendroje gamybos ir realizavimo grandyje. Taigi apmokestinamasis skirtumas tarp gamintojo įplaukų iš jo prekių ir išlaidų už žaliavas. Paprastai akcizas mokamas nuo mėnesio apyvartos. Importuojamoms prekėms akcizas mokamas nuo muitinės vertės, įskaitant muitą.Akcizų mokesčių tarifų dydžiai yra individualūs kiekvienai prekių rūšiai ir nustatomi :– procentai nuo apmokestinamosios vertės (pvz. Šokoladas -10 jo vertės);– absoliučia suma prekės kiekiui arba svorio bei tūrio vienetui (pvz. Šampanui- 0,42 lito už 1 tūrinės alkoholio koncentracijos litre gėrimo)– mišrūs tarifai (pvz. Variklių benzinui nustatytas 100 dydžio akcizas, bet ne mažiau kaip 80 Lt/t ).
Asmenys, numatantys gaminti, perdirbti ar maišyti akcizais apmokestinamas prekes, šiai veiklai privalo įsteigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (sandėlius). Leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išduoda ir panaikina centrinis mokesčio administratorius. Leidimas išduodamas neribotam laikui. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje gali būti laikomos tiek sandėlio savininko, tiek kitų asmenų akcizais apmokestinamos prekės.Taigi akcizas- tai mokestis, uždedamas plataus vartojimo prekėms. Jis yra svarbus papildant nacionalinio biudžeto pajamas. Akcizai dažniausiai nustatomi prekėms ar paslaugoms, kurios turi neelastingą paklausą ( kaina didėja, o apmokestinamųjų objektų paklausos apimtis keičiasi mažai ar visai nesikeičia ). Akcizas visados būna tik vienkartinis mokestis už pagamintas ar parduotas prekės vienetą.Akcizo apskaičiavimo būdai:1. Specifinis – nustatoma konkreti pinigų suma nuo prekės vieneto. Pvz.: už litrą alkoholio, benzino nustatoma pinigų suma, kuria reikia sumokėti. 2. Vertybinis – nustatomas nuošimtis nuo prekės vertės. Pvz.: nuo didesnė automobilio vertės negu nustatyta valstybės, nustatomas nuošimtis kurį reikia sumokėti. 3. Mišrus – nustatoma konkreti pinigų suma nuo prekės vieneto ir nustatomas nuošimtis nuo prekės vertės. Pvz.: kilogramui cukraus nustatoma pinigų sumą ir dar nustatomas nuošimtis nuo cukraus vertės.Akcizų mokesčio instrumentarijus
Valstybei akcizo mokestis labai svarbus ir yra reglamentuojamas įstatymu. Pirmasis akcizo įstatymas buvo priimtas 1994 m. balandžio mėnesį. Dabar turime šio įstatymo naują redagavimą, kuris Seime priimtas 2001 spalio 30d. Naujasis įstatymas atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Remdamiesi naujuoju įstatymu ir E.Buškevičiūtės knyga “Mokesčių sistema”, norime pateikti šio mokesčio instrumentarijų.
4pav. Akcizų mokesčio instrumentarijus
Akcizo vaidmuo keliaujant
Keliaujant ES viduje, perkamų ar vežamų daiktų kiekis neribojamas, jei tie daiktai skirti naudoti asmeniškai, o ne parduoti. PVM ir akcizo mokesčiai įskaičiuojami į kainą, ir kitoje ES šalyje jokių mokesčių mokėti nebereikia.
Kiekviena šalis gali nustatyti skirtingą asmeniniam vartojimui skirtų tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų kiekį. Kitaip tariant, jei tų prekių vežamasi daugiau, gali tekti pateikti dokumentus, įrodančius, kad jos skirtos asmeniniam vartojimui. Šalių nustatyti leidžiami kiekiai turi būti ne mažesni kaip: ▪800 cigarečių; 400 cigarilių; 200 cigarų; 1 kg tabako; ▪10 litrų stipriųjų gėrimų; ▪20 litrų spirituoto vyno (pvz., portveino arba chereso); ▪90 litrų vyno (iš kurio ne daugiau kaip 60 litrų putojančio vyno);2. AKCIZŲ PROBLEMOS
Akcizų taikymas susijęs su problemomis, kurių negalima ignoruoti ar užmiršti, svarstant apmokestinimo akcizais ir akcizų dydžio klausimus. Trumpai paminėsime pačias svarbiausias. Visų pirma, santykinai pabrangintos akcizinės prekės verčia žmones rinktis tų produktų pakaitalus, kurie taip pat yra žalingi. Pavyzdžiui, rūkantis žmogus dažnai pradės rūkyti prastesnės kokybės tabaką, atitinkantį jo perkamąją galią. Taip pat akcizai yra didelė paskata vystytis kontrabandai. Žmones vilioja nelegalūs produktai, leidžiantys jiems pigiau patenkinti savo poreikius. Kita neigiama akcizų taikymo pusė yra ta, jog šis mokestis sukelia neigiamą poveikį mažas pajamas gaunančioms žmonių grupėms. Kaip jau buvo minėta, netiesioginiai mokesčiai yra regresyvūs, tad ir pagrindinę dalį akcizų sumoka mažiausiai išsilavinę visuomenės nariai. Be to, pats akcizų administravimas yra gana brangus ir vis brangsta. Taisyklės tampa sudėtingesnės, o jų laikymasis reikalauja institucijų kišimosi bei aktyvaus reguliavimo ir priežiūros. Galime pastebėti tokią tendenciją, jog šio mokesčio paskirtis pati sau prieštarauja – akcizas įvestas būtent toms prekėms, kurių vartojimas sukelia didžiausią neigiamą poveikį, tačiau matome, jog žmonėms tai sukelia ko ne dar didesnį nepatogumą ir iššaukia dar daugiau problemų. Vis tik, nustatyti, kas šiandien sukuria didžiausias neigiamas pasekmes ir dėl to turėtų būti apmokestinta akcizais, atsakyti sunku, o galbūt ir visai neįmanoma.
Įvairių profesijų žmonės pateikia skirtingas nuomones bei įžvelgia skirtingas problemas. Antai Buškevičiūtė savo knygoje “Valstybės mokesčių sistema“ akcentuoja tokias su akcizais susijusias problemas:Autorė mano, jog nėra teisinga, kad akcizų įstatyme vyriausybei suteikiama tiek daug teisių ir laisvių. Vyriausybė nustato akcizo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, automobilių priskyrimo prabangiems lengviesiems automobiliams tvarką. Vyriausybė, turėdama šias teises, vadovaujasi tik fiskaliniais interesais ir netgi apmokestina naujus objektus (pvz. Po 1998m. buvo nustatytas akcizas cukrui) ir be ekonominio pagrindo didina akcizų tarifus. Tokia akcizų mokesčių politika stumia gamintojus į šešėlinę ekonomiką, nesažiningą konkurenciją (nemokant mokesčių prekės pigesnės), atskirų apmokestintų akcizais prekų kainų kilimas turi neigiamą įtaką daugelio rinkos veikėjų finansiniams rezultatams, sutrinka importuotojų veikla.Taipogi aiškinama, kad įvedant akcizų mokestį siekiama papildyti ne tik valstybės biudžetą lėšomis, bet ir apriboti kai kurių prekių vartojimą, pvz, alchogolio tabako gaminių. Taip pat teigiama, kad akcizais apmokestinamos ne pirmo būtinumo prekės. Tačiau Lietuvoje akcizų objektas yra elektros energija, o jos naudojimas yra būtinybė, cukrus, kuris taipogi yra pirmo būtinumo prekė. Vadinasi, Lietuvoje nacionalinio biudžeto pajamos yra svarbesnės nei apmokestinimo principai ir mokesčių mokėtojų interesai.Dar viena bendra akcizų problema yra ta, jog apmokestinant importuojamas prekes, akcizas yra skaičiuojamas nuo muitinės vertės, įskaitant ir muitą. Čia susiduriame su dvigubo apmokestinimo problema, nes importuojamoms prekėms vienas mokestis išskaičiuojamas iš kito mokesčio. Įstatyme akcentuojama, kad akcizai yra prekių kainos elementas ir sąskaitose faktūrose bei mokėjimo dokumentuose nenurodomi.Pažvelgus atidžiau, iš tiesų matome, jog šios problemos aktualios. Panagrinėsiu jas atskiroms prekių grupėms.2.1. CUKRAUS AKCIZAS
Lietuvoje cukraus pramonė turbūt labiausiai kontroliuojama valstybės ūkio šaka. Cukraus gamintojai yra proteguojami labai aukštais muitais (80) ir akcizais (1 Lt už 1 kg cukraus), kurių taikymo pasėkmės – aukšta cukraus kaina. Atitvėrus Lietuvos rinką nuo cukraus importo, nukenčia visi cukraus vartotojai, nes nesant laisvai konkurencijai, vartotojas praranda pasirinkimo galimybę. Nustatyta, kad sumažinus muitus bei akcizą, reali cukraus kaina būtų tik apie 1,5 lito už kilogramą.
Dėl aukštų cukraus kainų nukenčia ir kitos pramonės šakos, kaip konditerijos, gaivųjų gėrimų įmonės, glaudžiai susijusios su cukraus kainomis. Šių įmonių produkcija, dėl aukštų cukraus kainų, negali konkuruoti užsienio rinkose. Dėl šios priežasties, prarandama tūkstančiai darbo vietų tose šakose, kurios turėtų pakankamai geras perspektyvas kitose rinkose realizuoti savo produkciją. Dėl brangaus vietinio cukraus Šiaulių “Naujoji Rūta” priversta atidaryti gamyklą Kaliningrado srityje. Panaikinus akcizą produktuose esančiam cukrui, yra paskaičiuota, jog vaisvandenių kainos mažmeninėje prekyboje sumažėtų 8 cnt. už butelį.Problema keliama ir dėl cukraus akcizo apskaitos sudėtingumo. Vyriausybės sprendimu numatyta, kad cukraus akcizas turi būti išskirtas PVM sąskaitose-faktūrose, tuomet įmonė galės susigrąžinti akcizą. Tačiau išskirti akcizą sąskaitose leidžiama tik cukraus gamintojams, o tarpininkams tokia teisė nesuteikta. Tokia tvarka diskriminuoja nedideles kepyklas ir kitus smulkiuosius verslininkus, gamybai naudojančius cukrų. Nenorėdami patys mokėti akcizo, jie dažnai priversti važiuoti į kelis Lietuvoje esančius cukraus fabrikus ir pirkti jose reikiamos produkcijos, nors dažnai tai yra labai nepatogu. Pagal vyriausybės nutarimą, cukraus akzizą turi mokėti visos įmonės, kurių gaminiuose cukraus yra 20 ir daugiau procentų. Todėl smulkiems gamintojams, norint išsilaikyti rinkoje, reikia turėti didelį asortimentą.Cukraus akcizo apmokestinimo mechanizmas yra sudėtingas, o tai taipogi komplikuoja atsiskaitymus su cukrinių runkelių augintojais, kuriems iš tokiu būdu surinktų biudžeto pajamų pažadėtos subsidijos. Tačiau yra ir teigiama mokesčio pusė, akcizo mokestis saugo vidaus rinką nuo pigaus, daugiausia iš cukranendrių pagaminto, cukraus importo ir tuo pačiu skatina cukraus bei produktų, kuriuose yra cukraus, eksportą.2.2 AKCIZAS ETILO ALKOHOLIUI
1999m. vasario 1d. buvo įvestas akcizas skystiems parfumerijos, kosmetikos ir tualetiniams preparatams, jei etilo alkoholio juose viršyja 15 tūrio. Tokiu būdu Lietuvos kosmetikos gamintojai atsidūrė nelygiose konkurencinėse sąlygose su importuotojais. Etilo alkoholio akczas taikomas tais atvejais, kai apmokestinamoji vertė ( šalyje pagamintų prekių – pardavimo kaina be akcizo ir PVM, importuojamų – muitinė vertė ir muito suma ) neviršyja 20Lt/1l etilo alkoholio. Etilo alkoholis kaip pramonės žaliava, Lietuvoje kainuoja 60-70Lt. , o užsienyje 30 kartų mažiau. Tokia situacija susidarė todėl, kad užsienyje buitinės chemijos įmonėms, naudojančioms etilo alkoholį, akcizai netaikomi, priešingai nei Lietuvoje. Tokiu būdu, Lietuvos gamintojams faktiškai tenka mokėti akcizą du kartus – už žaliavas ir už gaminį. Tuo tarpu importuotojai moka tik už gaminį, todėl ir jų prekės yra pigesnės.
Lietuvos gamintojai jau buvo išsikovoję vietinės rinkos palankumą savo prekėms, netgi kai kurie gaminiai buvo pradėti eksportuoti. Per pastaruosius metu apyvarta gerokai išaugo (pvz. UAB “Koslita” per 1998-1999 metus apyvartą padidino 2.5mln. Lt.). Tačiau įvedus akcizą bei pakilus gaminių kainoms, pardavimų apimtys sumažėjo.2.3 AKCIZAS KURUI
Kuro kainų kilimo problema viena iš aktualiausių. Tai įrodo faktas, jog kai 1999m. pabaigoje, vyriausybei padidinus benzino ir dyzelinio kuro akcizus ir pakilus kuro kainoms, šio sprendimo padarinius pajuto ne tik vartotojai bei kuro tiekėjai, bet ir kitų, pirmiausiai pirmojo būtinumo prekių vartotojai. Kuro tiekėjai teigia, jog degalų apyvarta žiemą, palyginus su vasara, sumažėja apie 20, o dėl akcizo padidėjus kainoms, apyvarta sumažėjo 10-15, vadinasi degalinės neteko dalies pelno.Su kuro akcizo didėjimu susijusi problema yra ir ta, jog padidėja kontrabandinių degalų, kas taipogi sumažina degalinių, esančių netoli Baltarusijos sienos, parduodamų degalų apyvartą. Tai patvirtina faktas, jog Tauragės degalinių apyvartos sumažėjimo vidurkis padidinus akcizą – 35. Degalų tiekėjai teigia, jog pardavimų sumažėjimas susijęs su per sieną įvežamo kuro mažesnės kainos. Muitinės departamento duomenimis, vien legaliai per sieną įvežama apie 1 mln. l degalų per metus. Tačiau labiausiai dėl kuro kilimo kainų nukenčia galutinis vartotojas, kadangi kuro brangimas atsiliepia daugeliui ūkio šakų, o svarbiausia tai, kad pirmiausiai brangsta pirmo būtinumo vartojimo prekės – maisto produktai. Tokiu atveju, arba privalo kilti darbo užmokestis, arba santykinai sumažėja kitų prekių vartojimas.Pastaruoju metu daug diskusijų ir ginčų sukėlė vyriausybės sprendimas nuo 2001 metų kovo 1d. įvesti akcizą automobilių suskystintoms dujoms. Dėl akcizo dydžio dar diskutuojama. Pagrindinis Finansų ministerijos siūlymas buvo 205 Lt už 1000 l suskystintų dujų. Automobilių kelių direkcija bei Susisiekimo ministerija siekia, dvigubo akcizo dydžio. Automobilių kelių direkcijos laikinasis generalinis direktorius Puluikis mano jog akcizas turi būti vienodas visoms degalų rūšims, kad visų indėlis į kelių plėtrą būtų vienodas. Apskaičiuota, kad penktadalyje Lietuvos automobilių yra įmontuota dujinė įranga, todėl įteisinus 500 Lt akcizą. Kelių fondas, į kurį bus pervedamas visas mokestis, per metus pasipildytų apie 30 mln. Lt. Tačiau dujų įrangos montuotojai bei prekiautojai suskystintomis dujomis, nėra taip džiugiai nusiteikę. Šio tipo įmonės jau dabar skaičiuoja padarytą žalą, nes vyriausybei paskelbus ketinimą įvesti akcizą, kai kurios įmonės jau dabar neturi darbo ir yra priverstos atleisti darbuotojus. Įvedus akcizą ši tendencija bus dar labiau pastebima ir tai dar labiau sumažins darbo vietų skaičių. Prekiautojų suskystintomis dujomis asociacijos atstovas K.Ruzgas mano, kad akcizas biudžeto nepapildys, nes sumažės apyvarta ir dar labiau suklestės kontrabanda.
Akcizai dyzeliniam kurui senosiose ES šalyse yra didesni: jie svyruoja nuo 253 (Liuksemburge) iki 848 (Didžioji Britanija) eurų 1000 litrų. Daugelyje šalių akcizai siekia 300-400 eurų 1000 litrų. Į šią grupę patenka ir kai kurios naujos ES šalys (Vengrija, Čekija, Slovėnija ir Slovakija). Lietuva nuo 2004 m. gegužės 1 d. taiko 245 eurų tarifą, tačiau nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kiek turi būti pasiektas minimalus akcizo lygis: nuo 2008 m. akcizo tarifas bus 274 eurai; nuo 2011 m. – 302 eurai; nuo 2013 m. – 230 eurai.Akcizo dydžiai Lietuvoje ir jos kaimynėse ne ES šalyse skiriasi nuo 3 iki 6 kartų. Mažmeninės degalų kainos Lietuvoje yra maždaug du kartus didesnės nei Rusijos Kaliningrado srityje ar Baltarusijoje.2.4 ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ IR TABAKO AKCIZAS
Atrodytų, kad akcizų tarifų didinimas tokioms neelastingos paklausos prekėms kaip alkoholiui ir tabakui, neturėtų per daug neigiamai veikti krašto, teritorijos ar įmonės ekonominių bei finansinių rezultatų. Tačiau nuo 1998m. balandžio padidinus tabako gaminių bei alkoholinių gerimų akcizus, valstybės biudžeto pajamos pradėjo sparčiai mažėti, nes vyriausybė, didindama akcizų tarifus, peržengė optimalią mokesčių normą.1997 metų Vyriausybės nutarimu, akcizai netaikomi UAB “Philip Morris Lietuva” ir įmonės “House of Prince Lietuva” importuojamam tabakui. Tabako tarifai ligi šiol buvo didinami, todėl tabako gamintojams tai atsiliepė sumažėjusia realizacija, dalis vartotojų pradėjo pirkti prastesnės kokybės pigesnes cigaretes. Aktuali problema, kaip ir kuro tiekime, yra kontrabandiniai rūkalai, kurie anot UAB “Philip Morris Lietuva” atstovės “ baigia išstumti jų gaminius Žemaitijos regione.Su alkoholiu susijusios problemos nagrinėjamos trimis aspektais: iš stpriųjų gėrimų, alaus bei vynų gamintojų pozicijų. 1998 m. padidintas akcizas stipriems alkoholiniams gėrimams nukentėjo tiek šių prekių gamintojai, tiek ir biudžetas, kurio įplaukos iš akcizo nepadidėjo, o sumažėjo (1998m. alkoholio akcizo surinkta 420,16 mln. Lt, o1999m. 301,9 mln. Lt), todėl 1999m. pabaigoje akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams buvo sumažintas nuo 54 iki 38 ct už 1 tūrinės alkoholio koncentracijos litre gėrimo. Tokiu būdu biudžeto pajamos už šį akcizą per ketvirtąjį ketvirtį padidėjo 48, lyginant su 1999 metų pirmaisias trimis ketvirčiais. Pagerėjo ir stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojų padėtis. Tai įrodo rezultatai: per 1999m. 4-ąjį ketvirtį stipriųjų gėrimų buvo parduota 668600 dal, t.y. 1,7 karto daugiau, nei 1998m. 4-ąjį ketvirtį (385100 dal.). AB “Vilniaus degtinė” sumažėjus akcizui, apyvartą padidino 6 kartus, buvo atsisakyta planų atleisti kai kuriuos darbuotojus. Taip pat, bendrovė ligi to laiko dirbusi tik 2-3 dienas per savaitę, pradėjo dirbti pilnu pajėgumu. SPAB “Stumbras” stpriųjų gėrimų pardavė 88 daugiau (nuo akcizo sumažinimo iki 2000m. 4-ojo ketvirčio).
Tačiau ne visiems alkoholio gamintojams mažesni stipriųjų gėrimų akcizai buvo palankūs, nes sumažino silpnesnių gėrimų produkcijos paklausą. Ypač sumažėjusia paklausa skundžiasi vyno gamintojai. Atpigus degtinei, AB “Alita” vyno pardavė 30-40 mažiau, o “Anykščių vynas” – 60 mažiau. Dėl nesubalansuotų alkoholinių gėrimų akcizų iškyla ne tik apyvartos bei įmonių pajėgumo sumažėjimo problemų. ES finansuojamos PHARE ir SAPARD programų lėšos gali nepasiekti alternatyvių šalies žemės ūkio verslų –sodininkystės bei uogininkystės, jei nebus išspręstos šios problemos. Bendra parama Lietuvos žemės ūkiui pagal šias programas 2000-2006m. sieks 866 mln. Lt. Tačiau nesubalansuota alkoholio akcizų politika, su kuria susiduria vyno gamintojai bei žemdirbiai, gali gerokai sumažinti paramą. Be to, neturėdami kur realizuoti auginamų produktų, žemdirbiai nebus suinteresuoti plėstis (lyginant su 1999m., 2000m. buvo supirkta apie 20 mažiau uogų bei vaisių vyno gamybai). Rinka verčia vyndarius imtis stipresniųjų alkoholinių gėrimų gamybos, nes “Anykščių vyno” vynų apyvarta per šių metų 10 mėnesių smuko 40, o stiprieji gėrimai sudarė 41 bendros produkcijos apyvartos, kai pernai atitinkamai 7.Nemažai priekaištų dėl akcizų kelia aludariai, ypač smulkieji aludariai, kuriems dėl aukštų akcizų sunku išsilaikyti rinkoje. 2000m. sausio 1d. nustojo galioti 50 mažesnio akcizo lengvata pirmam 100000dal per metus pagaminto alaus, todėl už 1 l alaus tenka mokėti 0,4 Lt ir šį tarifą planuojama didinti. Šiuo metu Finansų ministerijoje baigiamas rengti akcizų įstatymo pakeitimo bei papildymo projektas, pagal kurį, iki šiol galiojusio 0,4 Lt už 1 l alaus akcizo mokestis turi būti skaičiuojamas pagal alkoholio koncentraciją. Alui ketinama taikyti 0,085 Lt už 1 alkoholio tūrinės koncentracijoslitre akcizo mokestį, bet ne daugiau kaip 0,55Lt už 1 l akcizo. Tai reiškia, kad už vidutinio stiprumo alų (6) taks mokėti 0,51Lt už 1 l akcizą. Padidunus mokestį, aludariai turės papildomai sumokėti 25 mln Lt per metus. Iškyla problema smulkiesiems aludariams, nes jie pagrindinai gamina stiprų alų, kas reiškia didesnius mokesčius. Smulkieji aludariai sudaro 12 alaus rinkos, todėl jiems bankrutavus, būtų prarasta daug darbo vietų. Jau dabar jų pirmojo pusmečio pelnas sumažėjo 17 mln Lt, o kitąmet planuojama, kad jie visi dirbs nuostolingai. Stambiuosius alaus gamintojus šis akcizų didinimas paveiks per apyvartos sumažėjimą, o tai atneš mažiau pajamų ir biudžetas surinks mažiau mokesčių.AB “Anykščių vynas” generalinio direktoriaus nuomone, Lietuvoje alkoholinių gėrimų akcizus reiktų subalansuoti, bet ne didinant, nes jie ir taip per dideli, todėl negalima gėrimų eksportuoti į kaimynines šalis, sunku kovoti su kontrabanda.3. AKCIZO MOKESČIO VAIDMUO NACIONALINIAM BIUDŽETUI
Lietuvoje virš 90 procentų valstybės bei savivaldybės biudžetų įplaukų sudaro mokesčių pajamos. Lietuvos Nacionalinio biudžeto didžioji dalis pajamų yra surenkama apmokestinat namų ūkius. 1993 – 2002 metais išskirtini šie pagrindiniai mokesčiai ir jų grupės: fizinių asmenų pajamų, juridinių asmenų pelno, pridėtinės vertės, akcizai, nekilnojamo turto.1993 – 2002 m. akcizo mokestis – trečiasis pagal svarbą nacionalinių pajamų šaltinis. Jo tarifus nustato Akcizų įstatymas. Šio mokesčio į Nacionalinį biudžetą surenkamos pajamos per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo daugiau kaip aštuonis kartus – nuo 212,33 mln. Lt iki 1706,20 mln. Lt, o šių pajamų dalis – daugiau kaip du kartus – nuo 7,8 iki 16,01 proc. Akcentuotina, kad alkoholinių gėrimų ir naftos produktų akcizai sudaro apie keturis penktadalius visų surenkamų akcizų pajamų.Akcizo mokestis šalies Nacionaliniam biudžetui yra gana reikšmingas. Kai kuriose užsienio valstybėse šis mokestis viršija net 25% bendrųjų biudžeto pajamų.Dabar norėtume panagrinėti, kokią dalį akcizo mokestis užima Lietuvos biudžete pastaraisiais metais.Mokesčiai 2005 m. 2006m.Iketv.Mokesčiai, iš viso: 14309960,9 3851279,3Pajamų ir pelno mokesčiai, iš viso: 6461068,6 1478933,7Gyventojų pajamų mokestis 4953364,4 1115034,7Pelno mokestis 1507704,2 268831,4Socialinis mokestis – 95067,6Prekių ir paslaugų mokesčiai, iš viso: 7416046,6 2235600,1Pridėtinės vertės mokestis 4841725,6 1610487,7Akcizai 2040088,1 556291,5Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 158395,5 42137,3
5 lentelė. Mokesčiai į Nacionalinį biudžetą
Iš lentelės duomenų matome, jog pastaraisiais metais akcizo mokestis yra jau antras pagal pelningumą iš netiesioginių mokesčių. Jį lenkia tik pridėtinės vertės (PVM) mokestis, kuris sudaro 33,8 % visų į biudžetą patenkančių mokesčių. Akcizai sudaro 14,3 % mokesčių. Taigi, lyginant ankstesnių (1993 – 2002 m.) ir pastarųjų metų duomenis, galima daryti išvadą, jog akcizai yra labai svarbūs papildant šalies biudžetą ir jų vaidmuo mokesčių sistemoje nemažėja.
Kalbant apie akcizo mokesčio reikšmę Nacionaliniam biudžetui, pažvelgiame, kaip jis pasiskirsto šalies apskrityse (5 pav.). Matome, jog didžiausią dalį pajamų iš akcizo mokesčio gaunama Vilniaus, Kauno bei Telšių apskrityse ir tik vienintelėje Tauragės apskrityje 2006-tųjų metų pirmojo ketvirčio duomenimis, iš šio mokesčio pajamų visiškai negauta.
4. PASIŪLYMAI
Mokesčiai formuoja pagrindinę ir didžiausią Nacionalinio biudžeto dalį. Mūsų valstybėje yra įvairiausių mokesčių, tačiau jie tarpusavyje skiriasi pajamingumu valstybei. Akcizas, kaip vienas iš valstybės mokesčių ir priskiriamas prie netiesioginių mokesčių, Lietuvai ir daugeliui Europos valstybių yra gana reikšmingas. Nuo 1993 iki 2006 metų akcizo mokesčių mūsų šalyje buvo surenkama vidutiniškai 14%, o tai rodo svarbą formuojant biudžetą. Pastaraisiais metais akcizo mokestis yra jau antras pagal pelningumą iš netiesioginių mokesčių.Akcizu apmokestinama etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, rūkomasis tabakas ir tabako gaminiai, kuras. Iki 2002-ųjų metų apmokestinamų prekių sąrašas buvo ilgesnis, tačiau priėmus įstatymo pakeitimą, apmokestinamos tik šios trys prekių rūšys. Pelningiausiais valstybei yra kuro akcizas.Nei vienas Lietuvos gyventojas neturi galimybės išvengti akcizo mokesčio, todėl labai aktualūs tampa Lietuvos Respublikos Seimo nustatomi akcizų tarifai.Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet svarsto akcizų įstatymų pakeitimo projektus ir pagal Europos sąjungos reikalavimus iki 2010 metų cigarečių akcizai bus didinami po 30 proc. kasmet. Lyginant Europos valstybes, didžiausius akcizus taiko Didžioji Britanija, Airija, o mažiausius- Baltarusija ir Rusija. Šie skirtumai Lietuvoje ir kitose šalyse sudaro pagrindines priežastis kontrabandai.Nuo 2004- ųjų metų Lietuva įsipareigojo taikyti 245 eurų tarifą, tačiau nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kiek turi būti pasiektas minimalus akcizo lygis: nuo 2008 m. akcizo tarifas bus 274 eurai; nuo 2011 m. – 302 eurai. Mažmeninės degalų kainos Lietuvoje yra maždaug du kartus didesnės nei Rusijos Kaliningrado srityje ar Baltarusijoje.
Su akcizo mokesčiu siejasi nemažai problemų, kurios turėtų būti šalinamos. Akcizų neatitikimai tarp Europos sąjungos (ES) ir kaimyninių valstybių – paskata kontrabandai. Kainų suvienodinimas tarp šalių būtų pernelyg drastiškas, nes valstybių BVP skiriasi, todėl reikia ieškoti kitų būdų. Galbūt reiktų siūlyti ES mažinti minimalias akcizo ribas. Tai padidintų šių prekių vartojimą, tačiau akcizais apmokestinamos prekės, kurioms akcizas yra kaip prevencinė priemonė, skatinanti nebevartojimą. Akcizas, skirtas neutralizuoti neigiamas pasekmes, pats jas iš naujo sukelia. Kaip matome, čia tarytum sukasi užburtas ratas, todėl galbūt valstybei reikėtų orientuotis į kitus mokesčius.IŠVADOS
Akcizo mokestis sukelia daug problemų, kurias sunku išspręsti, nes jos traktuojamos nevienareikšmiškai, todėl neišvengiama klaidų jas sprendžiant. Neretai vyriausybė didna akcizų tarifus siekdama gauti didesnes įplaukas į biudžetą, tačiau susilaukia neigiamo rezultato. Akcizų tarifų padidėjimas nulemia produkto kainų pakilimą. Tai sukelia padarinius, kurie pasireiškia tuo, jog kainų pakilimas dažniausiai sumažina pardavimus ( nors akcizais apmokestinamos ir neelastingos paklausos prekės, bet kainų kilimas vartotoją skatina pereiti prie substitutų), atitinkamai sumažėja įmonių pelnas ir į biudžetą sumokama mažiau mokesčių. Akcizas yra regresyvus galutiniam vartotojui. Labiausiai nukenčia galutinis produkto vartotojas, nes būtent jis sumoka akcizo mokestį, kuris yra įtrauktas į kainą. Todėl manau, kad visgi aktualiausia akcizų problema yra vartotojų, gamintojų bei vyriausybės interesų suderinimas.
LITERATŪRA
1. Akcizų įstatymas. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=270445&p_query=&p_tr2 (žiūrėta 2006-10-08).2. Akcizo vaidmuo keliaujant. Prieiga per internetą: http://europa.eu/abc/travel/shop/index_lt.htm#top 3. Buškevičiūtė, E. (2005). Mokesčių sistema. – Kaunas: Technologija.4. Jukna, F. ir kt. (2001). Tarptautinių žodžių žodynas.- Vilnius: Alma littera.
5. Laisvoji enciklopedija, prieiga per internetą: www.wikipedija.lt 6. Levišauskaitė, K., Rūškys, G.(2003). Valstybės finansai. – Kaunas: VDU leidykla.7. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Prieiga per internetą: http://www.std.lt/lt/catalog/viewfree/?id=1050 8. Valstybinė mokesčių inspekcija. Nacionalinio ir valstybės biudžeto pajamos. Prieiga per internetą: http://www.vmi.lt/lt/?itemId=20149 (žiūrėta 2006-10-12).PRIEDAS
6priedas. Nacionalinio biudžeto pajamų struktūra 1993 – 2002m.*