Akcijų biržų Internete apžvalga ir analizė

VILNIAUS UNIVERSITETASKAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

INFORMATIKOS KATEDRAEkonomikos studijų programa

Akcijų biržų Internete apžvalga ir analizė

Referatas

Kaunas 2007

Turinys

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………………31. INTERNETO PAIEŠKOS SISTEMOS………………………………………………………………………………………41.1 Naudojimasis paieškos sistemomis…………………………………………………………………………………………..41.2 Detalesnė paieškos sustemų apžvalga………………………………………………………………………………………52. VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOS IR JŲ VEIKLA LIETUVOJE………………………………………………72.1 Vertybiniai popieriai ir jų rinkos dalyviai………………………………………………………………………………….72.2 Investuotojų švietimas……………………………………………………………………………………………………………82.3 Kaip pradėti prekiauti akcijų biržoje?……………………………………………………………………………………..102.4 Investiciniai pasūlymai Lietuvoje…………………………………………………………………………………………..142.5 Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių biržos valdymas………………………………………………………172.6 Vertybinių popierių rinkos mitai Lietuvoje……………………………………………………………………………..18IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………………..20LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………………21

Įvadas

Šis darbas- tai pagrindinių vertybinių popierių rinkos principų, būdingų Lietuvos rinkai, apžvalga. Kiekvienoje ekonomiškai išsivysčiusioje valstybėje egzistuoja vertybinių popierių rinkos. Pagal šios rinkos būklę galima nustatyti ir pačios šalies ekonominę būklę.Be perstojo šurmulioja susijaudinusių žmonių minia. Kas išlošia milžiniškas sumas, kas patiria didelį nuostolį- visą tai varo iš proto. Ir ne tik brokerius( priekiautojus vertybiniais poperiais biržoje) apimė biržos karštligė. Jau kelinti metai kone kiekvienas domisi biržos tema vildamasis ten greit gauti didelių pinigų. Vienas kitas pasiryžta įdėti visas savo akcijas ir pradeda nuolat žvilgčioti į kursų lenteles. Tačiau prieš nuspręsdami „eiti į biržą” , reikia truputį apie ją išsiaiškinti. Biržą galima įsivaizduoti kaip didelę turgaus aikštę , kurioje siūloma, deramasi ir parduodama. Viskas sukasi apie vertybinius popierius . Tai reiškia, kad tu negauni jokių materialinių prekių, tik jų piniginę vertę.Šio darbo objektas- akcijų biržos Lietuvoje.Darbo tikslas- paanalizuoti vertybinių popierių biržos bruožus, taip pat pateikti patarimus pradedantiesiems investuotojams, supažindinti juos su akcijų biržų sistema, išsiaiškinti ką siūlo įvairios šios srities kompanijos Lietuvoje. Taip pat išsiaiškinti geriausius reikiamos informacijos paieškos būdus.Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:1. Išsiaiškinti informacijos radimo galimybes apie investicines kompanijas.2. Išskirti geriausias pieškos sistemas ir jų galimybes.3. Išsiaiškinti, kokie būna vertybiniai popieriai, kuo jie skiriasi vienas nuo kito.4. Supažindinti su akcijų biržų veikimo principais.5. Pateikti informaciją bent apie kelias investicines kompanijas.6. Išsiaiškinti, kokios institucijos Lietuvoje atsakingos už vertybinių popierių biržos valdymą.

1. INTERNETO PAIEŠKŲ SISTEMOS

Paieškos sistemos (Search engines). Pažodžiui verčiant- paieškos variklis. Šio tipo sistemos dar vadinamos „vorais“ (spiders). Toks pavadinimas buvo pasirinktas todėl, kad paieškos varikliai nuolat lanko visas WWW vietas (sites).Pagrindinis paieškos sistemų uždavinys yra naršymas po internetą ir ieškojimas informacijos, kuri vartotojui yra reikalinga. Šių paieškos sistemų objektai yra WWW dokumentai ir failai.

1.1 Naudojimasis paieškos sistemomis

Kaip naudotis šiomis paieškos sistemomis? Tai daryti yra labai paprasta. Atvertus bet kurios stoties tinklalapį, matome užklausos laukelį. Jame reikia įrašyti reikiamus užklausos žodžius ir nuspausti mygtuką „Search“, „Submit“ ar „Seek“. Šis užrašas kiekvienoje paieškos sistemoje gali būti skirtingas. Po mygtuko spustelėjimo netrukus turi pasirodyt tinklalapis su paieškos rezultatais. Rezultatų puslapyje turėtų būti pateikiamas tinklalapių sąrašas su trumpais aprašymais. Sąraše pateikiami tinklalapių adresai, antraštės ir aprašymai. Pagal juos galima spręsti ar rastas tinklalapis yra tinkamas.Pieškos sistemos dažniausiai rastus rezultatus rūšiuoja taip, kad tinkamiausi būtų pirmesni. Paprastai nėra svarbu ar rasta 200 ar 200 000 dokumentų, bet mums tinkamiausias būna pirmuose dviejuose puslapiuose. Bet jei taip nutinka, kad pirmuose puslapiuose reikiamos informacijos nėra, tada geriausia keisti paieškos sistemai duotus nurodymus.Kaip turėtų būti formuojamos užklausos? Jas reikia formuoti pagal tam tikras taisykles. Nors kiekviena paieškos sistema turi savų ypatumų, bet yra ir visoms bendrų bruožų. Užklausa yra sudaroma iš raktinių žodžių (keywords). Tai turėtų būti specifiniai žodžiai, kurie labiausiai tikėtini tik jus dominančiuose tinklalapiuose. Pavyzdžiui, ieškant informacijos apie akcijų biržas (stock exchange), tinkamiausi raktiniai žodžiai būtų „stocks“, „stock exchange“. Didžiosios raidės naudojamos tik tada, kai žodyje jos visada turi būti didžiosios, nes yra tokios paieškos sistemos, kurios radusios didziąją raidę, ieško tiktai tiksliai taip parašytų žodžių. Taip pat svarbi uzklausoje esančių žodžių tvarka, nes kai kurios sistemos laiko svarbesniais tuos žodžius, kurie užklausoje yra pirmieji. Galbūt žodžių tvarka neturės įtakos rastų puslapių skaičiui, tačiau gali nulemti jų rikiavimo tvarką. Dažnai paieškos rezultatas būna keli tūkstančiai adresų, tarp kurių tik keli tinkami, todėl tai labai svarbu.

1.2 Detalesnė paieškos sistemų apžvalga

Internete yra daug paieškos sistemų. Visos jos dirba šiek tiek skirtingai, bet yra nuolat tobulinamos, todėl pasakyti kuri yra geriausia, neįmanoma. Kaip jau minėjau, gerus paieškos rezultatus galima gauti tik teisingai suformavus užklausą. Taip pat reiktų dar paminėti, jog frazės rašomos tarp kabučių, o ženklų „+“ ir „-„ naudojimas gali labai pagerinti rezultatus. Nėra užklausos formavimo būdo, kuris visada užtikrintų gerus rezultatus, todėl žinokite, kad gali tekti pasinaudoti keliomis paieškos sistemomis.Kai kurių sistemų užklausose galima naudoti specialius žodžius url, title, host. domain arba site. Pavyzdžiui, paieškos sistema „AltaVista“ „supranta“ šiuos visus specialius žodžius. Jeigu užklausa bus url:online, tai stotys ras tuos tinklalapius, kurių adresuose yra žodis „online“. Taigi, svarbiausia reikia prisiminti, kad tik pateikus gerai suformuluotą užklausą, galima tikėtis gerų rezultatų.Dabar norėčiau plačiau paanalizuoti dvi paieškos sistemas(vieną- lietuvišką, kitą- tarptautinę):Search.lt yra bendro pobūdžio bei specializuotos informacijos paieškos sistema internete, turinti puslapių katalogą. Paieška veikia lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Search.lt lietuviškoje dalyje pateikia dviejų tipų informaciją. Pirmasis tipas- tai teminis puslapių katalogas. Čia galima rasti nuorodas į daugelį, vienaip ar kitaip su Lietuva susijusių, tinklalapių bei pavienių puslapių, suskirstytų i patogias kategorijas. Puslapių sąrašas nuolat tikrinamas ir atnaujinamas. Antras tipas- lietuviškų puslapių indeksas. Čia įrašyti žodžiai bei kriterijai bus ieškomi visuose žinomuose lietuviškuose puslapiuose. Atnaujindami bazę serveriai dirba visą savaitę. Veikia paprasta ir išplėsta paieškos sistema. Išplėsta paieška nevykdoma puslapių kataloge, tik pačiuose puslapiuose. Norint surasti frazę, žodžius reikia rašyti tarp kabučių, pavyzdžiui: „Vilniaus universitetas“. „+“ prieš žodį reiškia, kad reikia rasti tuos dokumentus, kuriuose tas žodis yra, „-„ ženklas- kuriuose to žodžio nėra. Jei prie žodžio šaknies prirašysime žvaigždutę (*), bus rasti žodžiai su įvairiomis galūnėmis.AltaVista buvo pirmoji gerai žinoma globaliosios paieškos sistema. Tai viena iš geriausių ir gana greitų paieškos sistemų. Šios paieškos sistemos privalumas tas, kad paiešką galima atlikti įvairiomis pasaulio kalbomis, tame tarpe ir lietuvių. AltaVista siūlo du paieškos modelius- paprastą ir išplėstą. Paprastame naudojami ženklai „+“ ir „-„, o išplėstame- operatoriai AND, OR ir NOT. Jeigu žodis turi būti tinklalapyje, tai prieš jį dedame ženklą „+“. Jei žodzio neturi būti tinklalapyje, tai prieš jį dedame ženklą „-„. Užklausos raktiniai žodžiai nagrinėjami po vieną, bet jei norime surasti frazę, ją reiktų rašyti tarp kabučių. Galime nurodyti nepilną žodį, o vietoj trūkstamų raidžių užrašyti žvaigždutės simbolį. Tai naudojama, kaip reikia rasti keletą žodžio formų, kurios skiriasi galūne.Taigi, nagrinėjant savo temą, informacijos ieškosiu daugiausia naudojant šias paieškos sistemas. Jos man priimtiniausios ir labiausiai tenkina mano lūkesčius, tai yra greitai randu norimą informaciją.

2. VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOS IR JŲ VEIKLA LIETUVOJE

Kas tai yra vertybiniai popieriai? Juos galima apbūdinti įvairiais aspektais, tačiau finansų valdymo aspektu vertybinius popierius jį išleidusiai korporacijai reiškia šios korporacijos finansinį įsipareigojimą, o vertybinio popieriaus savininkui tai yra finansinis įsipareigojimas.Vertybiniai popieriai (securities)- akcijos, obligacijos ir kiti nuosavybės arba skolos dokumentai, naudojami atliekant finansines operacijas privačiame ir valstybiniame sektoriuose. Vertybiniai popieriai yra tol vertingi, kol pirkėjas įsitikinęs, kad jie bus išpirkti iš anksto nustatyta verte.

2.1 Vertybiniai popieriai ir jų rinkos dalyviai

Šiuolaikinėmis rinkos ekonomikos sąlygomis svarbus vaidmuo tenka vertybiniams popieriams. Vertybiniai popieriai yra:

Akcijos- tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys indėlį į akcinį kapitalą ir duodantys jo savininkui teisę gauti dividendą. Akcijos būna vardinėmis (neperduodamos ir neparduodamos), pareikštinėmis (perduodamos ir parduodamos), paprastosios (suteikia balsavimo teisę akcininkų susirinkime), privilegijuotos (nesuteikia balsavimo teisės).Obligacijos- tai vertybiniai popieriai pažymintys, kad jų savininkas suteikė kreditą fiziniam arba juridiniam asmeniui, ir patvirtinantys fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą, grąžinti vertybiniame popieriuje nurodytu laiku jo savininkui šio vertybinio popieriaus nominalią kainą ir savininko teisę gauti iš anksto numatytas palūkanas už suteiktą kreditą. Obligacijos yra geras kreditavimo šaltinis. Jos būna konvertuojamos (gali būti keičiamos į bendrovės akcijas) ir vardinės (jų cirkuliavimas ribojamas).Vekselis- vertybinis popierius, griežtai pažymintis įstatymo reglamentuotos formos raštišką piniginį įsipareigojimą, išduodamą besiskolinančiojo kreditoriui, ir suteikiantis teisę reikalauti iš pasiskolinusio nustatytu laiku sumokėti sumą, nurodytą vekselyje.Taip pat verybiniais popieriais laikomi opcionai, hipotekos lakštai, būsimieji sandoriai (ateities sutartys).Vertybiniai popieriai gali būti trumpalaikiai (iki 1 metų) ir ilgalaikiai (ilgesniam laikui). Be to gali būti ir nuosavybės vertybiniai popieriai (paprastosios, privilegijuotos akcijos).Bet kurioje vertybinių popierių rinkoje pagrindinis dalyvis yra emitentas. Tai rinkos subjetas, norintis pritraukti laisvas investuotojų lėšas, nustatyta tvarka, savo vardu išleisdamas vertybinius popierius. Juo gali būti akcinė bendrovė, investicinė akcinė bendrovė, bankas, valstybė.Kiti vertybinių popierių rinkos dalyviai yra:Akcininkai ir investuotojai- tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymo nustatyta tvarka turi įsigyję bent vieną kokios nors bendrovės vertybinį popierių.Klientai- tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie naudojasi finansų maklerio įmonių (FMĮ) teikiamomis paslaugomis, perkant ir parduodant vertybinių popierių biržinėje ir užbiržinėje rinkoje, yra konsultuojami investavimo klausimais, suteikia makleriams įgaliojimus tvarkyti ir valdyti jų vertybinių popierių paketą, FMĮ turi atsidarę vertybinių popierių sąskaitas.Finansų maklerio įmonė- tai bet kurios rūšies specializuota įmonė gavusi licenciją verstis tar[ininkavimo veikla vertybinių popierių rinkoje. Ji savo klientų vardu, naudodama lėšas, atlieka vertybinių popierių pirkimo ir paradvimo operacijas, konsultuoja investuotojus, valdo savo klientų vertybinių popierių paketus, atidaro jų vertybinių popierių ir pinigų sąskaitas ir yra atsakinga už klientų nuosavybės teisės i vertybinių popierių įrodymą. Tarp FMĮ ir klientų turi būti sudarytos raštiškos sutartys pagal vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles.Makleris- atlieka tarpininkavimo vaidmenį: jis yra verybinių popierių rinkos dalyvis ir organizatorius, atsakingas už teisingą pavedimų vydymą. Makleris rizikuoja tik tiek, kiek bus atsakingas už išankstinį kliento vertybinių popierių ir pinigų sąskaitų patikrinimą. Mokestis makleriui dažniausiai yra procentas nuo sandorio apimties, bet gali būti ir fiksuotas mokestis.Vertybinių popierių birža- specializuota nepelno įmonė, įsteigta dėl vertybinių popierių pasiūlos ir paklausos koncentravimo, sudaranti galimybę visiems rinkos subjektams per FMĮ operatyviai sudaryti sandorius, atsižvelgiant į kursą, atspindintį susiklosčiusią vertybinių popierių rinkos konjuktyvą. Ji formuoja oficialųjį, einamąjį ir kitus prekybos sąrašus. O tai skatina sąžiningą vertybinių popierių prekybą ir užkerta kelią manipuliavimui kainomis ir kitiems nesąžiningiems veiksmams.Kliringo bankas- insititucija, užtikrinanti piniginių atsiskaitymų ir sandorių įvykdymą tarp FMĮ ir bankų.Investiciniai konsultantai- fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys konsultacines paslaugas vertybinių popierių emitentams.Instituciniai investuotojai- tai draudimo kompanijos, pensijiniai fondai, labdaros organizacijos- pelno nesiekiančios įmonės. Jie valdo ištisus vertybinių popierių paketus, yra stambūs investuotojai, profesionaliai dirbantys vertybinių popierių rinkoje.

2.2 Investuotojų švietimas

Taigi pradėsime nuo apibrėžimo. Akcijos- tai nuosavybės vertybiniai popieriai, kuriuos įsigyjęs asmuo, įgyja tam tikrų teisių, pavyzdžiui teisę dalyvauti bendrovės valdyme, tai yra balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, teisę gauti dividendus, teisę į bendrovės turto dalį, likusią po bendrovės likvidavimo. Priklausomai nuo to, kiek akcijų asmuo įsigijo, jis tampa bendrovės bendrasavininku ar vieninteliu savininku. Kiekviena akcija yra maža bendrovės dalelė ir asmuo jų gali įsigyti mažesnį ar didesnį skaičių- priklauso nuo to, kiek asmuo gali tam skirti pinigų.

Gana dažnai žmonės įsivaizduoja, kad akcija – tai materialus daiktas, tai yra tam tikras popieriaus lakštas su vandens ženklais ir atitinkamais įrašais jame. Labai svarbu žinoti, kad taip būna ne visais atvejais. Įsigydami akcinės bendrovės akcijų, tokių materialių akcijų akcininkai negauna, nes akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios. Įsigijus akcinės bendrovės akcijų, finansų maklerio įmonėje yra atidaroma asmens vertybinių popierių sąskaita, kurioje fiksuojama, kiek ir kokių akcijų jis turi. Šiek tiek kitaip yra su uždarųjų akcinių bendrovių akcijomis, nes jos gali būti ir nematerialios, t.y. nuosavybė fiksuojama asmens vertybinių popierių sąskaitoje, ir materialios, tai yra popieriaus lakštas su visais reikalingais rekvizitais.Visos bendrovių akcijos yra vardinės, o pagal akcijų savininkams suteikiamas teises jos skirstomos į klases. Yra skiriamos dviejų klasių akcijos – paprastosios ir privilegijuotosios.

Akcijų klasė Panašumai TrūkumaiPaprastosios akcijos 1. Balsavimo teisė visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;2. Teisė į dividendus, jeigu bendrovė dirba pelningai;3. Galimybė bendrovės klestėjimo laikotarpiu gauti didesnius dividendus, negu privilegijuotųjų akcijų savininkai, kurių dividendai yra nustatyti bendrovės įstatuose. 1. Dividendai nėra garantuoti. Galimybė gauti dividendus atsiranda tik po to, kai jie išmokami privilegijuotųjų akcijų savininkams;2. Paprastųjų akcijų savininkai yra paskutiniai tarp pretenduojančiųjų į likviduojamos bendrovės turtą.3. Paprastosios akcijos negali būti konvertuojamos į privilegijuotąsias akcijas.

Privilegijuotosios akcijos 1. Teisė gauti nustatyto dydžio dividendus prieš išmokant juos paprastųjų akcijų savininkams;2. Pirmenybė prieš paprastųjų akcijų savininkus gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.3. Privilegijuotosios akcijos gali būti konvertuojamos į paprastąsias akcijas. 1. Nesuteikia balsavimo teisės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;2. Nėra galimybės gauti didesnio dydžio dividendų, nei nustatyta įstatuose;

Prieš investuojant pinigus į akcijas, nereikėtų pamiršti, kad visada egzistuoja su šiuo investavimo būdu susijusi rizika. Jeigu bendrovė dirba sėkmingai ir uždirba pelno, iš to naudos turi ir akcininkai. Visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai balsuodami patys nusprendžia, kaip paskirstyti uždirbtą pelną – ar jį skirti veiklos plėtrai, ar išmokėti dividendus. Jeigu bendrovės akcininkams pastoviai yra mokami dividendai, akcijų vertė gali kilti. Tačiau jeigu bendrovė dirba nuostolingai ar netgi bankrutuoja, jos akcijų vertė krinta, akcininkams dividendai nebemokami, investuotojas, investavęs į tokią bendrovę, tiesiog praranda savo pinigus. Nereikia pamiršti, kad dėl nenusisekusio bendrovės likimo ne visada reikėtų kaltinti vien tik vadovybę ar nesėkmingai susiklosčiusias tam tikras aplinkybes. Egzistuoja ir tokie rizikos faktoriai kaip bendra vertybinių popierių rinkos būklė ar šalies ekonominė situacija, kuri gali labai stipriai paveikti akcijų kainą. Be to, yra ir tokių bendrovių akcijų, kurias sunku parduoti, nes visiškai nėra paklausos, t.y. tiesiog nėra kam jų parduoti. Dėl to be galo svarbu teisingai pasirinkti, į kurią bendrovę investuoti savo pinigus. Pasirenkant savo investicijų objektą, visada reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip bendrovės vadovybė, finansinė būklė, pardavimai ir pajamos, dividendų mokėjimas, perspektyvos, konkurencingumas ir t.t. Išmintingas investuotojas, prieš priimdamas sprendimą investuoti savo pinigus, visada patikrins minėtus veiksnius ir atsižvelgs į juos arba kreipsis į profesionalius finansų patarėjus, kurie yra savo darbo žinovai ir gali patarti, kur ir kaip investuoti pinigus.

2.3 Kaip pradėti prekiauti akcijų biržoje?

Kiekvienas, susidomėjęs akcijų birža, pasiryžta į ją įeiti, ir susiduria su krūva klausimų, kurių pagrindinis: O nuo ko pradėti?Investavimas biržoje vilioja sąlyginai greitais, dideliais pelnais bei mažu startiniu kapitalu. Sakysim, UAB’ui įkurti reikia minimum 10 000 lt. plius steigimo išlaidos. Biržoje tokio kaip minimumo nėra. Mažiausią investuojamą sumą sudaro vienos akcijos kaina plius maklerio komisiniai. Mane tikrai užginčys, kad į akcijų biržą su mažesne suma nei 1000 lt neverta eiti. Taip, sutinku. Tačiau ne kiekvienas pradedantysis, visų pirma, turi tokią rizikai skirtą sumą; antra, svarbu padaryti pirmą žingsnį, tegul ir su gerokai mažesne suma. Jei investuojama ilgam laikui, turimas planas ir strategija, tai suma, už kurią perkamos akcijos nėra svarbi. Bet jei mes ateinam spekuliuoti, “gaudyti bangas”, tai 1000 lt tikrai yra per mažai (bet pabandyti galima). Žodžiu, investavimas į akcijas yra rizikingas “žaidimas”, tačiau įsisavinus reikalingą informaciją, galima tapti labai sėkmingu investuotoju ar spekuliantu.

Taigi, mes atradome akcijų biržą. Kas toliau? Ką iš pradžių reikia daryti? Kaip ir kur perkamos/parduodamos akcijos? Kaip ir kur stebima birža? Su kuo, pagaliau, ta birža ir tos akcijos valgomos? Natūralūs klausimai beveik visiems pradedantiesiems. Pabandom čia sudėlioti taškus.Pirkti akcijas biržoje galima tik per tarpininkus, t.y. per finansų maklerių įmones (FMĮ), kurios yra biržos (ar net kelių biržų) nariai, ir mūsų vardu vykdo biržoje transakcijas. Dauguma FMĮ teikia savo klientams ir daugiau paslaugų, bet pačioje pradžioje pilnai užtenka išsirinkti vieną FMĮ (daug kas turi sąskaitas keliose Lietuvos FMĮ, taip gaudamas jam patraukliausią paslaugų paketą), atidaryti vertybinių popierių sąskaitą, pervesti pinigus ir pradėti prekiauti.Lietuvoje veikiančios FMĮ Vilniaus biržos narės:1. Finasta (FNS)2. Finbaltus (FNB)3. Jūsų tarpininkas (JTR)4. Orion Securities (ORN)5. SG finansai (SGS)6. Suprema (SRM)7. MP Investment Bank hf. (MPB)8. DNB NORD bankas (NDL)9. Hansabankas (HNB)10. Nordea bankas (NRD)11. Parex bankas (PRB)12. Sampo bankas (SMP)13. SEB Vilniaus bankas (VLB)14. Bankas Snoras (SNO)15. Šiaulių bankas (SLB)16. Ūkio bankas (UKB)

Kurią FMĮ pasirinkti? Tikriausiai, pagrindinis kriterijus, pagal kurį renkamės FMĮ yra komisiniai. Visi norime, kad mūsų sąnaudos būtų maksimaliai mažos, todėl ieškome bendrovių su mažais ir/arba lanksčiais paslaugų komisiniais. Pradedančiajam tikrai patarčiau rinktis FMĮ su mažiausiais komisiniais.Sudarant sutartį su FMĮ, įmonės paprastai reikalauja sutuoktinio (jei toks yra) sutikimo, o nepilnamečiai gali paprašyti tėvų pagalbos.Visos įmonės ima procentą nuo transakcijos sumos. Minimali mokesčio suma paprastai yra 5 lt. Šiuo metu transakcijos mokestis Vilniaus biržoje įvairiose FMĮ svyruoja nuo 0.12 proc. iki 0.6 proc. Komisinis mokestis mokamas tiek perkant, tiek parduodant akcijas, todėl dar prieš perkant akcijas, reikia pasiskaičiuoti, kokia minimali turi būti akcijos kaina ateity, kad atpirktų bent komisinius, t.y. kad nepatirtume nuostolio, net ir akcijos kainai pakilus. Tinklalapyje yra sukurta skaičiuoklė, su kuria puikiai galima susiskaičiuoti. Taip pat nereikia pamiršti, kad pinigus pervedant iš VP į banko sąskaitą, bankas irgi pasiima savo dalį (palaiko rankose lašinius ir padeda atgal). O pasiekus atitinkamą apyvartos ir sėkmės lygį, galima jau derėtis dėl komisinių sumažinimo.Nereikia pamiršti, kad pelnas iš prekybos akcijomis yra apmokestinamas, jei vertybiniai popieriai išlaikomi mažiau nei 366 dienos. Apskaita vyksta FIFO (first in first out) principu. Lietuvoje iki gegužės 1 dienos reikia pateikti deklaraciją už praėjusius metus ir susimokėti mokesčius (tik tuo atveju, jei buvo gautas pelnas).Taigi, FMĮ pasirinkom, sutartį sudarėme, pinigai sąskaitoje. Galime pirkti akcijas. Ką pirkti, į ką kreipti dėmesį? Perskaityta literatūra, sekamos naujienos, diskusijų dalyvių pasisakymai paprastai nepasako “O ką daryti dabar?”Akcijas galima pirkti/parduoti tik biržos sesijos metu. Vilniaus biržos sesija prasideda 10:00 val., baigesi – 14 val. darbo dienomis. 9:45-10:00 yra laikas iki atidarymo aukciono Jo metu galima teikti pavedimus, jie vykdomi tik aukciono metu. Jau tuo metu galima matyti kokie pavedimai išstatomi aukcionui. Tarp 10 ir 13:50 vyksta prekybos sesija, kurioje ir perkam/parduodam akcijas, pavedimai patenka į biržą teoriškai akimirksniu. Tad jei perkame pasiūlymo (ask) kaina, tai toks pavedimas įvykdomas irgi akimirksniu.Lietuvoje, o ir visoje PanBaltijos rinkoje turim mažai bendrovių, tai pasirinkimas, paprastai, nebūna itin sunkus.Svarbiausia ir pirmiausia, šalin emocijas. Suprantu, kad pradedančiajam, pirmą kartą “įmerkusiam“ savo pinigus į biržą, sunku be emocijų. Tačiau daugelis pradedančiųjų dar neturi suformavę aiškios investavimo strategijos, pasirinkę veiksmų planą. Todėl šiame etape emocijų valdymas tampa labai reikšmingas. Neskubėkite pasikliauti patyrusių investuotojų “gerais patarimais”. Visų pirma, jų sprendimo priėmimas būna paremtas sudėtinga logine grandine, žinoma tik pačiam investuotojui ir kurios trimis žodžiais nepaaiškinsi. Visų antra, patyrę investuotojai turi savo strategijas, savo tikslus, savo sistemas. Tai patarimai gali tikti tik jų sistemoms, bet gali būti pražūtingi jūsų veiksmams. Žodžiu, į viską reikia žiūrėti su rezervu, su skepsio doze, nieko nepriimti už gryną pinigą. Aš nesakau, kad Jūs galite gauti blogą, Jus žlugdantį patarimą, anaiptol ne. Aš noriu pasakyti, kad sprendimus privalome priimti savo galva.

Einam toliau. Pačioje pradžioje privalome žinoti bent minimalią informaciją apie bendroves, kotiruojamas biržoje. Nesurinksime visos informacijos apie visas bendroves dėl didelių darbo sąnaudų. Būkite kaip Warrenas Buffettas, investuokite į tai, ką suprantate. Pasirinkite sektorių, kurį geriausiai pažįstate, kuris arčiausiai “dūšios”. Pasirinkite bendroves iš to sektoriaus. Atsiverskite jų ataskaitas ir pažiūrėkite, kaip joms sekasi generuoti pelnus. Juk mes esam akcininkai, mums svarbu žinoti, kokia pelno dalis tenka mūsų turimai akcijai (EPS) ir kaip ta dalis kinta. Pradžiai gali pakakti. Taip pat pakankamai pradinės informacijos apie bendroves yra mūsų tinklalapio skyrelyje “Fundamentali analizė”. Įsigiję daugiau finansinių žinių, galėsite bendrovių ataskaitas panagrinėti atidžiau: pinigų srautai, turtas, įsipareigojimai, ateities planai. Bet tai vėliau. Skubėti niekur nereikia. Visų investuotojų motina-maitintoja yra jos didenybė Kantrybė. Va šito dalyko rekomenduoju niekada nepamiršti.Įmonių finansines ataskaitas (jos būna ketvirtinės ir metinės) galima rasti tų bendrovių bei OMX Vilnius tinklalapyje. Kitas informacijos apie bendroves šaltinis yra naujienos. Pačios bendrovės per biržą skelbia esminius įvykius, bei naujienas. Taip pat naujienų galima rasti atitinkamuose naujienų portaluose ir spaudoje. Tai padeda priimti teisingą sprendimą ir jį priimti laiku. Tačiau būna taip, kad akcijos kaina būna jau užkilusi prieš pasirodant naujienai ir jūs būsite paskutinis “įlipęs į traukinį” arba, dar blogiau, pirksite akcijas, kai kiti jau fiksuoja pelnus. Nuo tokių dalykų pasaugo tik ilgalaikis aktyvus biržos stebėjimas ir išdirbtas, taip vadinamas, “rinkos jausmas”.Kitas informacijos apie bendroves šaltinis gali būti FMĮ atliekamos akcijų analizės, kuriomis verta pasidomėti. Tokius akcijų tyrimus daro ir mūsų Tyrimų komanda.Kam per sudėtinga Fundamentalioji analizė, tas gali pabandyti Techninę analizę (TA), ypač, jei jaučiate silpnybę grafikams, modeliams, analizes sistemoms. Labai sužavėti gali ir japonų žvakių terminologija. Tačiau reikia nepamiršti, kad TA niekada nepasakys, kokia akcijos kaina bus ateityje, kils ar kris. Todėl siu šiuo labai naudingu įrankiu reikia elgtis pakankamai atsargiai. Turit jau akcijų. Vadinasi turit teisę gauti ir dividendus. Lietuvos bendrovės dividendus išmoka kartą per metus. Principas paprastas: bendrovės valdyba siūlo arba nesiūlo visuotiniam akcininkų susirinkimui (VAS) mokėti dividendus bei jų dydį. Akcininkų susirinkimai paprastai vyksta pavasarį, datos skelbiamos viešai. Dividendus turi teisę gauti akcininkai jais buvę susirinkimo dieną ir jei juos akcininkai susirinkime patvirtina. OMX Vilnius tinklalapyje skelbiamas bendrovių sąrašas, siūlomų dividendų dydis, susirinkimo ir ex-dividendų datos. Ex-dividendų data ir data prieš VAS, kada pirkdami akcijas biržoje, jau negausite teisės į dividendus. Akcijos realiai nuo pirkimo įsigyjamos per T+3 dienas. Per tiek laiko jūsų nuosavybė užregistruojama depozitoriume.Nereikia bijoti nuostolių, be jų šiame reikale niekaip… Jie mus mokina ir ugdo discipliną. Vienintelis dalykas, kurį reikia padaryti su nuostoliu, tai fiksuoti, kol nepasidarė dar didesnis.Dažnas klausimas yra “Būti ilgalaikiu investuotoju ar spekuliantu?” Atsakymas yra labai paprastas: Jei neturite laiko kasdien stebėti rinkos, atlikti “namų darbus”, sekti naujienas, tai apie spekuliavimą pamirškite. Pasirinkite akcijas pagal fundamentaliuosius rodiklius, investuokite ilgam, periodiškai ir nuolat papildykite perspektyvias pozicijas ir ramiai miegokite.

2.4 Investiciniai pasiūlymai Lietuvoje

Visų pirma pirma paanalizuosiu ką siūlo SEB Vilniaus bankas, kokie yra pliusai ir minusai.Komisiniai mokesčiai. Vertybinių popierių sąskaitos atidarymas – nemokamas. Komisinis mokestis Lietuvos, Estijos, Latvijos VP popieriams svyruoja nuo 0,6% iki 0,25% (Komisinio mokesčio dydis priklauso nuo paskutinių šešių mėnesio kliento VP prekybos apyvartos). Minimalus komisinių dydis – 5lt (Jeigu pavedimas rinkoje yra įvykdomas dalinis tą pačią prekybos sesiją, sistema paskaičiuoja bendrą kiekį, vidutinę kainą ir pritaiko komisinį mokestį (min 5 Lt) vieną kartą) .

Pliusai: • Operatyviai vykdo pavedimus (5-60sek.).• Pinigai tarp Vertybinių popierių sąskaitų (skirtingų asmenų pervedami labai operatyviai).• Galimybė matyti ir pateikti pavedimą rytinėje prekyboje (aukcione).• Automatinis pavedimų atšaukimas.• Įvykdžius sandorį pinigai užskaitomi momentaliai; jei pardavei- iškart gali pirkti, jei nupirkai- iš karto gali parduoti.• Paspaudus parduoti vertybinius popierius visada gali matyti vertybinių popierių skaičių, kurį gali parduoti ir analogiškai pirkimo atveju matai pinigų sumą, už kurią gali pirkti.• Pateikiama pakankamai daug informacijos.• Galima susidaryti virtualų portfelį, kas įdomu ir naudinga pradedantiesiems.• Biržos monitoriuje kainos automatiškai atnaujinamos (refreshinamos).• Jei po pirkimo pavedimo įvedimo staiga atsiranda pigesnių akcijų, automatiškai įveda už siūlomą kainą.• Žiūrint informaciją apie pavedimus atitinkama akcija rinkoje, pateikiami 5 geriausi suminiai pirkimo ir pardavimo pavedimai. Rodo įvykusius sandorius, yra akcijų kainos kitimo grafikas.• Valiutos konvertavimas internetu.• Galima prekiauti Latvijos, Estijos, JAV, Vokietijos, Danijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Rusijos, Kroatijos ir kitų biržų akcijomis telefonu.• Su makleriais galima be didelių sunkumų sukontaktuoti ir pabendraut telefonu, REPO reikalus tvarko iniciatyviai.• Rengiamos trumpos kasdieninės Baltijos šalių akcijų apžvalgos.Yra dvi atskiros sąskaitos: piniginė ir Vertybinių Popierių sąskaita. Pinigų išgryninimas ir pervedimai iš VP sąskaitos yra nemokami. Pinigų pervedimas internetu tarp kliento sąskaitų internetu yra nemokamas.

Minusai:• Nors ir ženkliai pažengta į priekį patikimumo prasme, kartais lūžta (Lūžta dėl SEB e-banko sutrikimų).• Negalima padaryti pavedimo, kuris galiotų ilgiau nei vieną dieną.• Negalima atšaukti patvirtinto pavedimo, kuris perduotas internetu, bet dar neatsirado biržoje.• Pinigų likutis kartais ne iš karto tiksliai atvaizduojamas. Dėl to reikia skambinti makleriams, kad ištaisytų arba laukti nuo kelių minučių iki trijų dienų.• Nėra galimybės matyti prekybos lentelėje tam tikras dominančias pozicijas, RSE, TSE.• Neįsisavinti nauji SAXESS instrumentai (FAK, FOK ir visi kiti).• Pavedimus pirkti Latvijos, Estijos akcijas galima duoti tik telefonu. (Komisinis mokestis yra internetinis pagal kliento planą).• Nerodo įvykusių sandorių tipo (Tiesioginis ar automatino vykdymo (standartinis) sandoris) ir maklerinės( + Gali pamatyti tik savo sandorio kitą šalį).• Nustačius “rodyti visus VP” pažiurėjus akcijos rinkos gyli grįžtama atgal tik su “back” mygtuku exploreryje.• Kairiame stulpelyje esant “akcijose” daugiausiai pabrango, ar pigo neteisinga informacija kartais rodo.(Kad pamatyti teisingą biržos apyvartos ir brango/pigo informaciją reikia rankiniu būdu padaryti “refresh”).• Blogas portfelio pokyčių rodymas: į akcijų įsigijimo kainą neįskaičiuojami komisiniai.• Rinkos gylyje nesimato ar yra 10 pavedimų po 100 akcijų ar vienas pavedimas 1000.

Kita įmonė, siūlanti investicijų galimybes yra “Finasta”. Ji taip pat turi savų pliusų ir minusų.Komisiniai mokesčiai. Vertybinių popierių sąskaitos atidarymas – nemokamas. Komisinis mokestis Lietuvos, Estijos, Latvijos VP popieriams svyruoja nuo 0,6% iki 0,25% (Komisinis mokestis mažėja priklausomai nuo apyvartos per visą laikotarpį būnant Finastos klientu). Yra fiksuotas mokestis, kuris pliusuojamas prie komisinių:• Pirmas variantas: už įvykdyta (dalinai) pavedimą – 5,00 lt.• Antras variantas: už kiekvieną įvykdytą sandorį – 1,50 lt.

Pliusai:• Automatinis kainų atnaujinimas biržos monitoriuje (refreshinimas).• Į biržą pavedimai patenka automatiškai(Lietuvos, Latvijos, Estijos).• Palaikomi visi naujos sistemos pavedimų tipai (FaK, FoK, „užslėptas pavedimas“).• Yra galimybė repuoti ir shortinti (shortas kolkas duodamas ne visiems VP). Visa tai daroma T+3, tai yra atliekami veiksmai – pirkimas ar pardavimas i skolą, o po trijų dienų forminama sutartis. Sutartys gali būti perfaksuojamos, visos salygos aptariamos e-mail’u, taigi reaguoti i rinkos pokyčius gali greitai, o popierizmas atliekamas post factum.• Su makleriais puikiai eina sukontaktuot ir pabendraut telefonu.• Galimybė paduoti ilgalaikį pavedimą.• Nėra problemų su deklaracijomis.• Pavedimai suvedami automatiškai.• Įvykdžius sandorį, pinigai užskaitomi momentaliai; jei pardavei – iškart gali pirkti.• Galima susidaryti virtualų portfelį, kas įdomu ir naudinga pradedantiesiems.

• Rodo įvykusius sandorius, bei įvykusių sandorių šalis.• Yra galimybė biržos monitoriuje matyti tik tau aktualias pozicijas. Dedi filtrą ir pasižymi kurias pozicijas nori matyti.• Galima stebėti visas Baltijos šalių akcijas viename lange.• Rengiamos savaitinės apžvalgos, kurios prieinamos ne vien klientams.• Rodo įvykusių sandorių tipus (Tiesioginis ar automatino vykdymo (standartinis) sandoris).Minusai:• Yra nusiskundimų dėl atsakomumo į potencialių klientų klausimus elektroniniu paštu.• Interneto svetainėje nėra informacijos apie tai, kaip tapti klientu.• Negali pinigų iš VP sąskaitos internetu persivesti į kitur esančias sąskaitas.• Norint iš bendros lenteles pakliūti į konkrečios pozicijos prekybos duomenis turi spausti nuoroda „i“, nors intuityviai norisi spausti tickerį.• Truputi negerai paišo grafikus. Pvz. portfelyje akcijų vienetus ir pinigus ima kaip viena mato vienetą, akcijos kitimo grafiko paskutine reikme būna bet kokia.• Laikas atsilieka viena valanda.Šis dviejų maklerių įmonių palyginimas turėtų padėti naujiems investuotojams apsispręsti, kurioje įmonėje geriausia investuoti. Žinoma, tokių įmonių Lietuvoje yr air daugiau, tik reikia daugiau pasidomėti, ka jos siūlo.

2.5 Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių biržos valdymas

Biržos valdymo sistemą sudaro jos renkami organai:• Biržos akcininkų susirinkimas.• Biržos taryba.• Biržos valdyba.Aukščiausias Biržos valdymo organas yra Biržos akcininkų susirinkimas, kuris vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Susirinkimas tvirtina, papildo Biržos įstatus, renka Biržos tarybos narius, Revizinės komisijos narius, Biržos arbitražą, taip pat tvirtina maklerių etikos taisykles, nustato baudų koeficientus už prekybos ar etikos taisyklių pažeidimus. Be to, turi teisę reorganizuoti ar likviduoti Biržą.Biržos taryba yra kolegialus organas, atliekantis Biržos veiklos stebėjimo, analizės ir kontrolės funkcijas laikotarpiais tarp akcininkų susirinkimų. Biržos taryba sudaroma iš 15 narių metų laikotarpiui. Biržos tarybos nariai privalo saugoti slaptą informaciją, kuri jiems tapo prieinama, vykdant savo tarnybines pareigas.Biržos valdyba – taip pat kolegialus organas, kuris vadovauja bendrai Biržos ūkinei – komercinei veiklai ir tvarko jos reikalus tarp akcininkų susirinkimų. Biržos valdyba sudaroma iš narių 3 metų laikotarpiui. Biržos valdybos nariai solidariai atsako už bendrovei padarytus nuostolius.Biržos Tarybos ir Valdybos nariai negali būti kitos vertybinių popierių biržos steigėjais, valdybos ar tarybos nariais. Biržos valdyba samdo administraciją atlikti vykdomąsias funkcijas. Su administracijos generaliniu direktoriumi sudaroma darbo sutartis, pagal kurią direktorius gali disponuoti Biržos turtu ir piniginėmis lėšomis pagal Valdybos patvirtintą sąmatą, teikti pasiūlymus dėl administracijos sudėties, atstovauti biržai, sudarant sutartis, tvarkyti akcijų registracijos knygą.Biržos akcininkų susirinkimas renka Revizinę komisiją, kuri tikrina Biržos finansinės apskaitos dokumentus, metinį balansą, Biržos steigimo sąmatą. Revizijos vykdomos ne rečiau kaip vieną kartą per metus.Biržos akcininkų susirinkimas taip pat išrenka arbitražą, kuris teikia juridinio pobūdžio konsultacijas ir sprendžia su vertybinių popierių prekyba susijusius ginčus.

2.6 Vertybinių popierių rinkos mitai Lietuvoje

Azartiško žaidimo mitas

Dažnai išgirstama nuomonė, kad vertybinių popierių biržoje lengva prasilošti. Manau, ginčytis būtų kvaila: taip, iš tikrųjų, pernelyg didelis azartas, nepagrįstai didelis rizikavimas, nemokėjimas tramdyti savo emocijų, bei prastas investavimo instrumentų pasirinkimas kai kuriems rinkos dalyviams (dažniausiai lengvabūdžiams naujokams) anksčiau ar vėliau gali baigtis paskutinių pinigų praradimu. Norint to išvengti, būtina konsultuotis su šios srities specialistais bei laikytis kelių paprastų taisyklių.

Nekantrumo mitas

Šis mitas sako, kad nepaisant visų lūkesčių, akcijų kaina auga labai lėtai. Nedrįsčiau sutikti, nes būtent investicijų į akcijas vidutinis pelningumas ilgainiui yra aukštesnis nei, tarkim, indėlių bankuose ar mažai rizikingų skolos vertybinių popierių. Lietuvos nacionalinės vertybinių popierių biržos istorijoje nemaža atvejų, kai akcijų kaina biržoje išaugdavo dvigubai ar net daugiau per kelis mėnesius ar net savaites.

Neturtingumo mitas

Dažnai yra manoma, kad norint investuoti į vertybinius popierius reikia labai didelių pinigų. Specialistų nuomone, Lietuvos vertybinių popierių rinka laikoma dar nepakankamai įvertinta, o kai kurios akcijos kainuoja vos kelias dešimtis centų ir jas įsigyti gali tikrai kiekvienas. Žinoma, norint gauti apčiuopiamą pelną, investicijų suma turėtų būti ne mažiau dešimties tūkstančių litų. Bet vėlgi, tai yra labai individualu ir tai, kas vienam pasirodys pernelyg mažas pelnas, kitam gali sudaryti gana solidaus pelno vaizdą. Pesimisto mitas

Dažnai manoma, kad vertybinių popierių rinkos kilimas baigsis (ir beveik su 100% proc. tikimybe) būtinai tuo metu, kai jūs pradėsite joje investuoti. Lietuvos vertybinių popierių rinka paskutiniu metu yra augimo stadijoje ir egzistuoja nemažai įmonių, kurių akcijos dar nėra pakankamai įvertintos. Tai leidžia tikėtis, kad jų kainos ateityje dar turi potencialo augti.

Išvados

Šiame darbe stengiausi trumpai aptarti vertybinių popierių rinkos bendruosius bruožus ir ypatumus. Vertybinių popierių rinkos tema yra labai plati ir turtinga savo informacija. Apibendrinant, galima pridurti, kad vertybinių popierių rinka – tai be galo sudėtingas, detalizuotas ir specifinis mechanizmas, atsiradęs dėl smarkios prekybinių santykių formavimosi dinamikos. Vertybinių popierių rinkos atsiradimas Lietuvoje byloja apie ryškų ekonomikos postūmį į priekį. Galime džiaugtis mūsų modernia vertybinių popierių birža. Tai viena geriausiai funkcionuojančių organizacijų šalyje šiuo metu. Tikėtina, kad vertybinių popierių rinka padės subalansuoti Lietuvos ekonomiką ir apsaugos valstybės piliečius nuo finansinių tragedijų. Kaip išsiaiškinau: Egzistuoja ir tokie rizikos faktoriai kaip bendra vertybinių popierių rinkos būklė ar šalies ekonominė situacija, kuri gali labai stipriai paveikti akcijų kainą. Be to, yra ir tokių bendrovių akcijų, kurias sunku parduoti, nes visiškai nėra paklausos, t.y. tiesiog nėra kam jų parduoti.  Pasirenkant savo investicijų objektą, visada reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip bendrovės vadovybė, finansinė būklė, pardavimai ir pajamos, dividendų mokėjimas, perspektyvos, konkurencingumas ir t.t.  Išmintingas investuotojas, prieš priimdamas sprendimą investuoti savo pinigus, visada patikrins minėtus veiksnius ir atsižvelgs į juos arba kreipsis į profesionalius finansų patarėjus, kurie yra savo darbo žinovai ir gali patarti, kur ir kaip investuoti pinigus.

Literatūra

1. Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža 2007-10-14http://www.nse.lt2. Vertybinių popierių rinkos mitai Lietuvoje 2007-10-14 www.takas.lt 3. Kauno Technologijos universiteto biblioteka 2007-11-10 http://internet.unib.ktu.lt/fizika_lt/default.htm 4. Investuotojų švietimas 2007-11-11 http://www.vpk.lt/svietimas/index.php?fuseaction=free.view&mid=19&cid=136&id=16& 5. Spekuliantai 2007-11-11 http://www.spekuliantai.lt/page.php?id=229 http://www.spekuliantai.lt/page.php?id=496. Finasta 2007-11-12 http://www.finasta.lt/l.php/akcijos-ir-obligacijos3.html7. Vikipedija 2007-10-25 http://lt.wikipedia.org/wiki/Akcija_%28finansai%29 8. Hansa bankas 2007-11-14 http://www.hansa.lt/fiziniams49_50.html9. „FinHill“ 2007-10-04 http://www.finhill.lt/index.php?section=5&p=17