SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS KAUNO ORO UOSTE

VILNIAUS UNIVERSITETAS
KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

FINANSŲ IR APSKAITOS KATEDRA
Ekonomikos studijų programa

SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS KAUNO ORO UOSTE

Kaunas 2007

TURINYS

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS..............................3
LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS..............................4
ĮVADAS..............................5
1.BENDRA INFORMACIJA APIE ĮMONĘ.............................6
2. KAUNO ORO UOSTO PLANAVIMAS..............................9

2.1. VĮ „Kauno oro uostas“ misija..............................9

2.2. Optimistinis veiklos projektas.............................10

2.3. Tikėtinas veiklos projektas..............................10

2.4. Pesimistinis veiklos projektas.............................12

2.5. Kauno oro uosto SWOT analizė...........................12
3. KAUNO ORO UOSTO ORGANIZAVIMAS...........................14

3.1. Veiklos organizavimas VĮ „Kauno oro uostas“...................14
4. VADOVAVIMAS VĮ „KAUNO AEROUOSTAS“........................15

4.1. Organizacijos vertybės..............................15

4.2. Aviacijos mokymo įstaigos..............................16

4.3. Darbuotojų poreikiai ir motyvacija........................... 17

4.4.Vadovavimo stilius VĮ „Kauno aerouostas“.......................17
5. VĮ „KAUNO AEROUOSTAS“ VIDAUS KONTROLĖ.....................19
IŠVADOS..............................20
LITERATŪRA..............................21
1 PRIEDAS Kauno oro uosto SWOT analizės santrauka......................22
2 PRIEDAS Valstybės įmonės „Kauno aerouostas“ struktūros schema...............24

SANTRUMPŲ SĄ ĄRAŠAS

MTOW – maksimali orlaivio pakilimo masė
ICAO – Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija
ACI – Tarptautinė oro uostų asociacija
IATA – Tarptautinė oro transporto asociacija
AGAI – Antano Gustaičio aviacijos institutas
JAA – Jungtinė aviacijos administracija

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė Išorinių oro uosto perspektyvų vertinimas..........................11
2 lentelė Vidinės oro uosto perspektyvos..............................13

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Kauno oro uosto infrastruktūros tobulinimas..........................8
2pav. Kauno oro uosto keliami strateginiai tikslai 2005-2007 m. laikotarpiui............9
3pav. Pagrindinės vertybių grupės..............................15

ĮVADAS
Sprendimų priėmimas – tai kiekvienos įmonės, nesvarbu kokia jinai bebūtų: didelė ar maža, egzistavimo kasdienybė. Sugebėjimas priimti arba organizuoti sprendimų priėmimą lemia sėkmingą organizacijos funkcionavimą ir vystymąsi.
Šio da arbo objektas – Kauno oro uostas.
Darbo tikslas- remiantis informacija, gauta pokalbiuose su vienu iš įmonės vadovu, straipsniais, metodiniais leidiniais ir savo darbo metu gauta patirtimi išanalizuoti, kaip priimami sprendimai Kauno oro uoste.
Tikslui pasiekti keliami sekantys uždaviniai:
1. Išskirti Kauno oro uosto privalumus
2. Išsiaiškinti, kaip pr

riimami sprendimai;
3. Nustatyti, su kokiais sunkumais susiduria įmonė, įgyvendindama sprendimus.
4. Įvertinti esamą Kauno oro uosto padėtį, naudojant SWOT metodą.
Savo tyrimo objektu mes pasirinkome Kauno oro uostą, nes žmonės vis dažniau renkasi keliavimą oro linijomis. Šiuo metu sparčiai auga investicijos į turizmo objektus, nemažai lėšų investicijoms į viešąją ir turizmo infrastruktūrą yra skiriama iš ES struktūrinių fondų, todėl artimiausiu metu Lietuvoje atsiras daugiau patrauklių turizmo traukos centrų. Augantis pajamų lygis gyventojams suteikia galimybę vystyti išvykstamąjį turizmą oro transportu. Keleivių pervežimų rinkos konkurencija įprastinius vežėjus verčia imtis pigių skrydžių aviakompanijų kainodaros tendencijų, kas leidžia tikėti, kad per artimiausius 2-3 metus Lietuvoje oro transporto naudotojų dalis išaugs 15-20%. Mums buvo įdomu sužinoti, kaip priimami ir realizuojami sprendimai šioje įmonėje, koks valdymo stilius vyrauja.

1. Bendra informacija apie Kauno oro uostą

Lietuvoje ve eikia 4 tarptautiniai oro uostai. Tarp visų oro uostų pastebima specializacija:
Vilniaus oro uostas yra pagrindinis šalies oro uostas, esantis sostinėje; Palangos oro uostas pozicionuojamas kaip regioninis Vakarų Lietuvos oro uostas, kuris orientuojasi į šio regiono keleivių aptarnavimą; Kauno oro uostas nepagrįstai pozicionuojamas kaip krovinius aptarnaujantis oro uostas; Šiaulių oro uostas šiuo metu naudojamas karinėms reikmėms: aptarnauja NATO skrydžius, tačiau yra pritaikytas ir civilinei aviacijai ir tinka krovinių pervežimui. Visų oro uostų paslaugos yra panašios, skiriasi tik infrastruktūros lygis.

Kauno oro uostas no

ors ir yra techniškai universaliausias oro uostas, tačiau atsilieka pagal keleivių aptarnavimo infrastruktūros išvystymą, kurį riboja keleivių terminalo galimybės. Kaunas susiduria su probleminiu buvimo šalia sostinės faktoriumi – Kauno regiono keleiviai skrenda per Vilniaus oro vartus, kur yra žymiai didesnis maršrutų pasirinkimas. Esamoje situacijoje Kauno oro uostas gali orientuotis į kainai jautrių keleivių segmentą bei turistus, keliaujančius oro transportu. Kauno oro uosto veiklos perspektyvos sietinos su žemų kainų aviakompanijų pritraukimu bei bendradarbiavimu su tur. operatoriais. Pagrindinis konkurentas krovinių pervežime yra Rygos oro uostas, kuris keletą metų iš eilės sugeba pritraukti didesnį tranzitinių krovinių į Rusiją srautą negu Kauno oro uostas.
Kauno oro uostas išsiskiria šiais privalumais:
• Tai – techniškai universaliausias Lietuvos oro uostas. 3250 m. kilimo-tūpimo takas leidžia priimti visų tipų orlaivius be maksimalios orlaivio pakilimo masės (MTOW) apribojimų.
• Ideali geografinė padėtis sudaro sąlygas:
o pasiekti oro uostą iš bet kurio Lietuvos regiono per 2 valandas;
o pervežti tranzitinius krovinius įvairiomis kryptimis įvairių transporto priemonių pagalba.
• Nedidelis oro uosto apkrovimas leidžia aviakompanijoms pasirinkti patogų skrydžio laiką.
• Kokybiškas ir greitas orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimas. Pasiruošę keleivinį orlaivį aptarnauti per 25 min.
• Oro uosto aktyvaus veikimo zonoje gyvena 1,72 mln. gyventojų.
• Ilgametė patirtis krovinių pervežimo oro transportu srityje.
• Techninės galimybės leidžia iškrauti ir pakrauti visų tipų orlaivius paketuotais ir nepaketuotais kroviniais.
• Palankūs oro uosto teikiamų paslaugų įkainiai, nu
uolaidų sistema ir lanksti atsiskaitymų sistema.
• Nusileidimo tako kryptis parinkta atsižvelgiant į vyraujančių vėjų kryptį.
• Moderniai įrengta VIP-verslo klasės (svarbių asmenų) laukimo salė siūloma visiems išskirtinio aptarnavimo pageidaujantiems keleiviams.
Šaltinis: http://www.kaunasair.lt/index.php?lang=1&m=1&p=140

Bendra informacija:
Nuosavybė: Valstybės įmonė
Steigėjas: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
ICAO Kodas: EYKA
IATA Kodas: KUN
SITA adresas: KUNAPTT
Antžeminio aptarnavimo SITA adresas: KUNSOLH
AFTN adresas: EYKAYDYX
SVC AFTN adresas: EYKAZPZX
Plotas: 506 ha
Darbuotojų skaičius: 99
Oro uosto pralaidumas: 500 tūkst. keleivių per metus;

110 tūkst. t krovinių per metus.
Šaltinis: Kauno oro uosto informacija
Oro uosto raida:
• 1988 m. oro uosto veikla iš Aleksoto aerodromo perkeliama į Karmėlavą.
• 1991 m. Kauno oro uostas įgijo tarptautinio oro uosto statusą.
• 1996 m. Tarptautinis Kauno oro uostas tapo Tarptautinės Oro Uostų Tarybos (ACI) nariu.
• 1996 m. Kauno oro uostas pradėjo dalyvauti Asociacijos “Lietuvos oro uostai” veikloje.
Oro keleivių ir krovinių rinkos išplėtimui:
1. Bendradarbiaujant su Valstybiniu Turizmo Departamentu ir Kauno TIC bendros regiono pristatymo koncepcijos oro keleivių ir krovinių operatoriams formulavimas.
2. Regiono ir Kauno oro uosto potencialo pristatymas tikslinėse Europos – Azijos rinkose.
3. Derybos su pigių skrydžių aviakompanijomis veikiančiomis pagrindinėse tikslinėse rinkose- Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje.
4. Vykdant aktyvią klientų pritraukimo strategiją, lanksčios nuolaidų sistemos sudarymas ir taikymas.
5. Strateginės partnerystės su krovinių siuntėjais, krovininėmis aviakompanijomis bei Lietuvos auto vežėjais sudarymas.
6. Pritraukti tur. operatorius, vykdančius čarterinius turistų pervežimus.

Skrydžių saugos ir civilinės aviacijos saugumo reikalavimų užtikrinimui:
1. Aukšto intensyvumo aerodromo signalinės žiburių sistemos įrengimas.
2. Oro uosto ko

ontroliuojamos teritorijos viso perimetro aptvėrimo rekonstrukcija, įskaitant
2.1 Perimetro apsauginės signalizacinės sistemos įdiegimą
2.2 Perimetro ir keleivių terminalo ir jo prieigų vaizdo stebėjimo sistemos įdiegimą
3. Saugumo patikros ir kontrolės įrangos atnaujinimas.
4. KTT modernizavimas.
Siekiant tapti Kauno regiono logistinio centro sudėtine dalimi planuojama plėtoti logistikos centro veiklą strateginiame lygmenyje kartu su antžeminio transporto vežėjais. Įtvirtinant Pabaltijo integratorių veiklos centrą Kauno oro uoste bus siekiama pritraukti visus Pabaltyje veikiančius skubių siuntų operatorius. Norint veikti efektyviai, reikia plėsti infrastruktūrą, kad sumažinti iki minimumo sąnaudas, bei atitikti oro uostams keliamus tarptautinius ICAO reikalavimus. Kauno oro uosto infrastruktūros tobulinimas pavaizduotas 1 paveiksle:

Šaltinis: sukurta autorių pagal Kauno oro uosto pateiktą informaciją
1pav. Kauno oro uosto infrastruktūros tobulinimas

2. Kauno oro uosto planavimas
Planavimas – tai viena svarbiausių vadybos funkcijų, reikalinga sprendimams priimti įvairiose organizacijose. Planavimas reiškia, kad vadovai apgalvoja savo tikslus bei veiksmus iš anksto ir jų veiksmai remiasi kokia nors taisykle, planu ar logika, o ne atliekami spontaniškai. Tokio plano parengimas yra vienas iš pačių sudėtingiausių ir svarbiausių organizacijos uždavinių. Jį sudarant, labai svarbu suprasti kas įmanoma ir ko norima. Kitaip tariant, reikia kuo aiškiau nustatyti tikslus, kuriuos galima realiai įgyvendinti. Be to, planai yra gairės, kuriomis vadovaudamasi:
• organizacija gauna būtinus išteklius tikslams pasiekti ir jais disponuoja;
• organizacijos nariai veikia pagal parengtus tikslus ir procedūras;
• artėjimas pasirinktų tikslų link yra valdomas ir vertinamas, kad būtų galima laiku imtis priemonių, pataisyti situaciją, jei prie pasirinkto tikslo artėjama nepatenkinamai.
2.1. VĮ „Kauno oro uostas“ misija
Kauno oro uostas siekia tapti universaliu oro uostu, neapsiribojančiu tik regioniniais interesais. VĮ “Kauno aerouostas” misija – pritraukti keleivines, krovinines, pigių skrydžių aviakompanijas sudarant palankias sąlygas oro transporto veiklos vykdymui bei garantuojant aukšto lygio servisą keleivių bei krovinių aptarnavime. Pagrindiniai įmonės tikslai yra aviacinių ir neaviacinių paslaugų įvairovės užtikrinimas, infrastruktūros vystymas ir plėtra, aviacijos saugumas, visų oro uoste veikiančių ūkinių subjektų veiklos koordinavimas. 2005-2007 m. laikotarpiui keliamus strateginius tikslus, atsižvelgiant į VĮ „Kauno aerouostas“ misiją, nusako 2 paveikslas:

Šaltinis: sukurta autorių pagal Kauno oro uosto pateiktą informaciją
2pav. Kauno oro uosto keliami strateginiai tikslai 2005-2007 m. laikotarpiui

2.2. Optimistinis veiklos projektas
Nuo 2005 m. III ketvirčio Kauno oro uoste numatomas žymus keleivių srauto augimas. Šį kilimą įtakos pagrindinių Lietuvos tur. operatorių veiklos pradžia, kuri planuojama vasaros sezonui. Pervežamų turistų skaičiaus augimas lyginant su praėjusias metais prognozuojamas 3,5 karto. Kita keleivių augimo priežastis – planuojama aviakompanijos „Ryanair“ reguliarių skrydžių pradžia trimis kryptimis septynis kartus per savaitę. Aviakompanija „Ryanair“, pradėjusi skrydžius nuo rugsėjo mėnesio, jau šiais metais pervežtų 100 tūkst. keleivių, įvykdytų 720 skrydžių. Tačiau šių rodiklių pokyčiai neįtakos proporcingo pajamų augimo, kadangi aviakompanijai „Ryanair“ bus taikomos didelės nuolaidos, atsižvelgiant į pervežamų keleivių skaičių ir skrydžių dažnumą, o keleivių aptarnavimo infrastruktūra kol kas yra nepakankamai išvystyta kad būtų galima kompensuoti nuolaidas papildomai gaunant pajamų iš infrastruktūros. Prognozuojama, kad „Ryanair“ ir tur. operatorių veikla jau 2005 m. įmonei duotų apytikriai 37 % visų nuo reisų aptarnavimo uždirbamų pajamų, 2006- 53 %, 2007- 60 %.
Net 22 % visų VĮ „Kauno aerouostas“ gaunamų pajamų sudarė aviakompanijos „Lietuva“ vykdoma veikla (skrydžiai, patalpų nuoma ir kita). Tačiau šios aviakompanijos skrydžių mažinimo iš Kauno oro uosto tendencija, atsilieps ir gaunamoms pajamoms. Prognozuojama, kad pajamos nuo aviakompanijos „Lietuva“ veiklos 2005 m. sumažės 13 %.
Kitas pajamų šaltinis – krovininių aviakompanijų ir skubių siuntų integratorių skrydžių aptarnavimas. Pastovios strateginės partnerystės sutartys yra sudarytos su Lietuvos įmonėmis „Hoptransa“ ir „Transcargo“, kurios krovinius gabena čarteriniais reisais. Tačiau jie neturi sudarę ilgalaikės pervežimų programos su krovinių siuntėjais. Todėl prognozuojame, kad krovininių aviakompanijų skrydžiai, pervežamų krovinių kiekis atitinkamai ir pajamos planuojamu laikotarpiu kis nežymiai. Šiame laikotarpyje ruošiamas sutarties projektas su UAB „Nordic Solution“, kurie planuoja pradėti veiklą nuo 2005 m birželio mėn. reguliariai pervežant krovinius 4 X per savaitę su SAAB 340. Prognozuojama, kad ši veikla duotų 69 tūkst. Lt papildomų pajamų. Pajamų augimas iš skubių siuntų vežėjų aptarnavimo prognozuojamas minimalus, kadangi prognozuojamu laikotarpiu skubių siuntų bendrovės „TNT“ ir „UPS“ planuoja organizuoti papildomus reisus tik išaugus krovinių srautams.
Planuojamu laikotarpiu padidėjus darbo apimtims numatoma priimti naujus darbuotojus. Atitinkamai išlaidos „Sodrai“ bei darbo užmokesčio fondui 2005 m. padidės 18 % . Dėl naujai įvedamų objektų išaugs išlaidos amortizacijai.
2.3. Tikėtinas veiklos projektas
Vertinant išorinę aplinką, reikėtų pažymėti perspektyvą, atsispindinčią ir organizacijos misijoje: specializuotis oro krovinių aptarnavime ir tapti šio verslo lyderiu regione. Kitas svarbus galimybių aspektas: veiklos reorganizavimas, verslo operacijas deleguojant privatiems operatoriams. Tačiau šioje vietoje susiduriama su faktine padėtimi Lietuvoje: šalyje nėra vietinių tarptautinio lygio operatorių, galinčių užtikrinti kokybišką verslo organizavimą. Planuojant oro uosto verslo plėtrą užsienio rinkose, susiduriama su personalo problema, ypač rinkodaros srityje. Išorinių oro uosto perspektyvų vertinimas pateikiamas 1 lentelėje:
1 lentelė
Išorinių oro uosto perspektyvų vertinimas
Išorinės galimybės: • Vystyti specializaciją oro krovinių aptarnavime ir tapti pagrindiniu paskirstymo centru Pabaltijyje, taip pat ir tarp Azijos, Vakarų Europos ir Rusijos;
• Perimti nišinių keleivių srautų aptarnavimą Lietuvoje (pvz. oro turizmo, pigių skrydžių rinką);
• Koncentruotis į oro uosto infrastruktūros plėtrą, keleivių ir krovinių pervežimų organizavimą perduodant verslo operatoriams.
Išoriniai pavojai: • Kvalifikuotų verslo operatorių trūkumas Lietuvoje;
• Tradicinių aviakompanijų lobizmas ES ir Lietuvos valstybinių struktūrų tarpe;
• Oro kroviniai Pabaltijo regionui būtų paskirstomi per Latviją arba Lenkiją.
Šaltinis: sukurta autorių pagal Kauno oro uosto pateiktą informaciją

Išorinės aplinkos oro uostui vertinimas papildomas geografinio veiksnio aspektu:
• Kaliningrado sritis – kliūtis patogiam oro tranzitui per Lietuvą Šiaurės – Pietų ašyje;
• Vakarų – Rytų ašimi pasiekti Rusiją patogiau oro koridoriumi per Latviją;
• Neskraidymo zonos Lietuvoje – koridorius skrydžiui susiaurėja tarp Kaliningrado ir
Ignalinos AE, aplenkiant šalies centre Jonavoje esančią “Achemos” gamyklą.
Kauno oro uosto vykdoma rinkodaros strategija iš esmės pasiteisina: 2005 m pritraukiami klientai, tačiau jų vykdoma veikla sumažintos apimties negu buvo planuota. Prognozės, kad aviakompanija „Ryanair“ pradės vykdyti skrydžius 3-mis kryptimis iš/į Kauno oro uostą 2005 m. pasitvirtina nepilnai: atidaromi tik 2 maršrutai į Londoną ir Barseloną. Skrydžių skaičius sumažėja nuo 720 iki 480. Atitinkamai 30% sumažėja ir pajamos nuo „Ryanair“ veiklos.
Tur. operatoriams taikoma lanksti nuolaidų sistema, atsižvelgiant į skrydžių skaičių ir vykdomos programos trukmę. Tokiu būdu „Novaturas“ vietoje planuotų 18 skrydžių į Tunisą organizuoja 32 skrydžius, „Tezturas“ – 17.
Kitas pajamų šaltinis – krovininių aviakompanijų ir skubių siuntų integratorių skrydžių aptarnavimas. Tikėtina, kad UAB „Nordic solution“ dėl orlaivio paruošimo vėlavimo, skrydžius pradės vykdyti liepos mėnesio pabaigoje, t.y. 1,5 mėn. vėliau nei buvo planuota. Kitų krovininių aviakompanijų skrydžiai ir atitinkamai pajamos planuojamu laikotarpiu nesikeis.
Šaltinis: Kauno oro uosto informacija
2.4. Pesimistinis veiklos projektas
Neaktyviai vykdoma rinkodaros strategija 2005 m. neatneša laukiamų rezultatų: sutartis nei su aviakompanija „Ryanair“ nei su UAB „Nordic Solution“ dėl krovinių gabenimo nepasirašoma. Kauno oro uostas praranda planuotų pajamų.
Tur. operatorius „Omnituras“, kuris planavo vykdyti skrydžius į Tunisą neatlaiko konkurencijos ir nutraukia skrydžius. Kadangi „Omnituras“ turistai buvo skraidinami orlaiviu A320, talpinančiu 180 keleivių, tur. operatoriaus pasitraukimas ženkliai atsispindi Kauno oro uosto pajamų kritime.
Aviakompanijos „Lietuva“ vykdoma jungiamųjų maršrutų politika nepasitvirtina, nes sumažinus skrydžius iš Kauno, orlaivio apkrovimas nepadidėja, bet mažėja nuo 50 % iki 43 %. Prognozuojama, kad pajamos nuo aviakompanijos „Lietuva“ veiklos 2005 m sumažės ir sieks tik 10 % visų Kauno oro uosto pajamų.
Pajamų augimas iš siuntų vežėjų aptarnavimo sumažės, nes siuntos bus skraidinamos tik 3 kryptimis, vietoje planuotų 4.
2.5. Kauno oro uosto SWOT analizė
Kauno oro uosto esamos padėties gilesniam įvertinimui buvo atlikta strateginė analizė, naudojant SWOT metodą. Analizės tikslas yra nustatyti išorinius ir vidinius faktorius, kurie turi įtakos oro uosto veiklos perspektyvai. SWOT analizė apima vidinių pranašumų ir trūkumų bei išorinių galimybių ir pavojų identifikavimą.
Pagrindiniais įmonės pranašumais galima įvardinti sukurtą oro uosto infrastruktūrą ir verslo ryšius Rytų rinkose (Rusijoje, Azijoje). Tačiau šiuos privalumus eliminuoja neaktyvūs veiksmai plėtojant esamus oro krovinių verslo kontaktus ir silpna pozicija šalies keleivių pervežimų rinkoje. Žvelgiant į perspektyvą, galima konstatuoti problemišką situaciją su Kauno oro uosto infrastruktūros plėtros galimybėmis, kadangi tam reikia pritraukti daug investicinių lėšų (pavyzdžiui šviesų signalinės sistemos atnaujinimui). Kitą problemą sudaro valstybinis oro uosto statusas, nes išlieka reali galimybė aktyviam išoriniam reguliavimui nustatant įmonės vystymosi gaires. Vidinių oro uosto perspektyvų vertinimą rodo 2 lentelė:

2 lentelė
Vidinės oro uosto perspektyvos
Vidiniai pranašumai: • Kauno oro uostas Rytų rinkose žinomas kaip krovininis oro uostas;
• Veikia transporto mazgų sankirtoje;
• Sutelkti kvalifikuoti techniniai specialistai, didelė vadovų patirtis valdant oro uostą;
• Sukurta bazinė oro uosto infrastruktūra.
Vidiniai trūkumai: • Silpna pozicija šalies oro keleivių pervežimų rinkoje;
• Nevykdomas sisteminis strateginis planavimas, rinkodara;
• Nėra strateginio veiklos partnerio;
• Aktyvus veiklos reguliavimas iš išorės;
• Ribotos investicinės galimybės.
Šaltinis: sukurta autorių pagal Kauno oro uosto pateiktą informaciją

Apibendrinus SWOT analizės rezultatus, būtų galima suformuoti tokias pagrindines išvadas (išsamesni analizės rezultatai pateikti 1 priede):
• Būtina iš esmės pertvarkyti įmonės rinkodarą;
• Keleivių ir krovinių pervežimų organizavimui Kauno oro uostui būtina pritraukti bent po vieną strateginį veiklos partnerį;
• Oro krovinių pritraukimui rinkodarą vystyti užsienio rinkose, taip pat išnaudoti šalies auto vežėjų potencialą;
• Keleivių pervežimų rinkoje orientuotis į nišinius segmentus Lietuvoje;
• Sukurta bazinė verslo infrastruktūra, kurios apkrovimo didinimui būtini kryptingi vadybos veiksmai;
• Oro uostas veikia įvairaus lygio aktyvaus verslo reguliavimo sąlygomis.

3. KAUNO ORO UOSTO ORGANIZAVIMAS
Planavimo ir organizavimo funkcijos glaudžiai susijusios. Planavimas formuoja bazę, kad būtų realizuoti organizacijos tikslai, o organizavimas kaip valdymo funkcija formuoja dabartinę struktūrą, kurios pagrindinis komponentas yra žmogus. Atitinkamai organizuojant kolektyvą galima pasiekti geresnius veiklos rezultatus, nei tai pasiektų pavieniai darbuotojai. Atliekant darbus, žmonėms yra suteikiami atitinkami įgaliojimai bei jie prisiima atsakomybę už darbo atlikimo terminus bei kokybę. Kadangi organizavimo koncepcija yra visų organizacijos darbuotojų suvienijimas bendriems tikslams pasiekti, svarbu numatyti uždavinius, funkcijas, atsakomybę ir kiekvieno jų pavaldumą.
3.1. Įmonės valdymo struktūra
Kaip teigia VĮ „Kauno aerouostas“ vadovai, organizavimas įmonėje yra labai svarbus, nes šis elementas padeda sustyguoti veiklą, išvengti darbuotojų dalyvavimo ne jiems skirtuose užduočių vykdymuose. Organizuojant įmonės veiklą galima pasiekti didesnį efektyvumą, o tai atliekama parenkant tinkamiausius žmones, darbo metodus, pakankamus išteklius, patogiausią vietą, palankiausią laiką. Organizacijoje „Kauno aerouostas“ dažniausiai naudojamasi primityviausia, bet kartu ir efektyviausia, bendravimo forma – informacijos perdavimas žodžiu („akis į akį“) arba telefonu.
Norint, kad darbo vietoje būtų galima atlikti numatytus uždavinius, jų vykdytojas turi turėti atitinkamą kompetenciją. Vykdomieji uždaviniai, kompetencija, atsakomybė turi būti paskirstyti. Tam tikro lygio vadovai atsakingi už kitokius sprendimus. VĮ „Kauno aerouostas“ valdymo struktūros schema pateikta 2 priede.

4.VADOVAVIMAS VĮ „KAUNO AEROUOSTAS“
Vadovavimas yra viena svarbiausių vadovo funkcijų, susijusių su tarpasmeniniais valdymo aspektais, padedanti pavaldiniams suprasti įmonės tikslus ir skatinti efektyviai jų siekti. Vadovas atskirų individų visumą paverčia tikslingai ir efektyviai dirbančia žmonių grupe.
Gero, efektyviai dirbančio vadovo problema teoriniu ir praktiniu požiūriu dar vis lieka aktuali ir iki šių dienų. Vadovai – tai ypatingą vietą organizacijų valdyme turintys žmonės. Viena vertus, jie yra organizacijų savininkų samdyti žmonės, turintys realizuoti organizacijų tikslus, antra, jie vadovauja kitų samdomų darbuotojų veiklai ir yra atsakingi už sėkmingą jų darbą. Tokia vadovų padėtis sąlygoja jų veiklos sudėtingumą ir įvairiapusiškumą. Vadovai įgyvendina organizacijų tikslus, patys tiesiogiai nedalyvaudami darbo procese, bet vadovaudami ir derindami kitų, jiems pavaldžių žmonių pastangas. (Stoškus, 2005, p.160)
4.1 Organizacijos vertybės
Kauno oro uosto siekių, išreikštų bendrame tiksle – misijoje, ir organizacijos ateities matyme įmonės vadovų požiūriu – vizijoje, įgyvendinimo pagrindą sudaro esamos organizacijos vertybės. Vertybių skalė ir turinys išplaukia iš ankstesnės įmonės veiklos ir tarnauja kaip orientyras priimant tiek strateginius, tiek operatyvinius veiklos sprendimus. Strateginės darbo sesijos metu įmonėje identifikuotos pagrindinės vertybių grupės pavaizduotos 3 paveiksle:

Šaltinis: sukurta autorių pagal Kauno oro uosto pateiktą informaciją
3pav. Pagrindinės vertybių grupės

Dėmesio klientui vertybių grupė apima tokius teiginius kaip lankstumas ir sąžiningumas kliento atžvilgiu, darbe sprendimus priimant atsižvelgiant į kliento poreikius. Ypač šių vertybių paisymas pasireiškia operatyvinėje veikloje. Oro uoste yra sukurta sklandžiai veikianti sistema, leidžianti orlaivius aptarnauti mažiausiais laiko ir finansiniais kaštais. Tai daugiausiai liečia oro krovinių aptarnavimą. Keleivių aptarnavime pagrindinė aptarnavimo funkcijų dalis tenka nepriklausančioms oro uosto tiesioginei kompetencijai struktūroms ir dažniausiai vykdomos “Aviakompanija Lietuva” pajėgomis.
Vystoma veiklos bazė yra viena nuosekliausiai įgyvendinamų vertybių įmonėje, kuria remiantis buvo pasiektas tarptautinio lygio oro uosto statusas. Atsižvelgiant į trumpą oro uosto gyvavimo laikotarpį ir per 15 metų atliktus infrastruktūrinius plėtros darbus, Kauno oro uostas tapo išskirtinio techninio lygio, ypač pakilimo tako atžvilgiu, oro uostu Pabaltijo šalyse. Oro uosto vadovai vieni pirmųjų šalyje apsisprendė pritraukti privačias struktūras, kurioms delegavo vykdyti svarbias veiklos funkcijas, pvz. sandėliavimo paslaugas, orlaivių palydą, kuro tiekimą. Tokiu būdu oro uostas galėjo susikoncentruoti į bazinių objektų plėtrą – perono išplėtimą, pakilimo tako ilginimą, priešgaisrinės sistemos atnaujinimą, keleivių terminalo rekonstrukciją. Vykdyti plėtrą skatina esama sėkminga oro uosto geografinė padėtis – šalies centrinis regionas, sankirta tarptautinių ir vietinių logistinių grandinių.
4.2. Aviacijos mokymo įstaigos
Šiuo metu egzistuoja aviacijos specialistų problema. Trūksta aukščiausios bei vidurinės grandies vadybos ir marketingo vadovų. Aviacijos specialistus ruošia Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutas (toliau – AGAI). Ši mokymo įstaiga buvo įkurta 1993 m. Šiuo metu AGAI rengia specialistus pagal šias programas: orlaivių pilotavimas, skrydžių valdymas, aviacinė mechanika, aviacinė elektronika, aviaciniai elektros įrengimai, aviacijos verslo vadyba. Programos yra pripažintos ICAO ir atitinka JAA reikalavimus. Instituto mokomąją bazę sudaro 2 skrydžio treniruokliai, 10 mokomųjų lėktuvų CESSNA, skrydžių valdymo bokšto treniruoklis, prieigų ir oro erdvės valdymo treniruoklis bei kita įranga, laboratorijos ir pastatai. Taip pat AGAI naudojasi Kyviškių skraidymų baze. Nuo 1993 m. institute buvo parengti 324 specialistai, iš kurių apie 200 dirba arba buvo įsidarbinę Lietuvos aviacijos struktūrose. Nuo 2001 m. prie instituto veikia specialistų kvalifikacijos kėlimo centras, kurio organizuojamus kursus baigė 350 aviacijos specialistų.
Kvalifikuotus specialistus bei pilotus mėgėjus rengia taip pat kitos mokymo įstaigos:
1) Vilniaus aukštesnioji transporto mokykla rengia orlaivių ir variklių naudojimo bei gamybos technologijos ir keleivių aptarnavimo oro uostuose specialistus.
2) Kauno technologijos universiteto Mechanikos fakultetas rengia aviacijos inžinierius (mechanikus).
3) “Lietuvos avialinijų” Mokymo centras rengia: pilotus gauti “Boeing” ir SAAB tipo lėktuvų kvalifikacijas; technikus/inžinierius atlikti “Boeing” ir SAAB tipo lėktuvų priežiūrą, lėktuvų palydovus ir kitus įmonei reikalingų kvalifikacijų specialistus.
4) Aviakompanija “Lietuva” vykdo pilotų permokymą skraidyti lėktuvu ATR 42-300 bei inžinierių/technikų permokymą aptarnauti lėktuvą ATR 42-300.
5) UAB “Klaipėdos avialinijos” rengia pilotus mėgėjus bei permoko pilotus skraidyti lėktuvais AN-2 ir PA-28.
6) UAB ”Aviabaltika” ir UAB “Helisota” permoko technikus atlikti sraigtasparnių remontą. Taip pat permoko pilotus bei technikus UAB “Termikas”, UAB “Nerka” bei UAB “Apatas”. VšĮ “Pilotų mokykla”, UAB “Skraidybos mokymo centras” bei “Barysų oro uostas” rengia pilotus mėgėjus. Taip pat pilotus mėgėjus rengia Alytaus, Biržų, Kauno, Jurbarko, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus aeroklubai, Klaipėdos sklandymo klubas bei VšĮ “Vytauto Lapėno skraidymo mokykla”. “Oreivystės centro Vilniaus oreivystės mokykla” rengia aerostato pilotus.
4.3. Darbuotojų poreikiai ir motyvacija
Darbuotojų socialinis saugumas, paremtas laiku mokamais atlyginimais ir vykdymas kitų įsipareigojimų, numatytų darbo sutartyse, užtikrina veiklos stabilumą. Tai iš dalies garantuoja valstybinis įmonės statusas. Kadangi oro uosto veikla yra specifinis verslo objektas, įsipareigojimų darbuotojams laikymasis sudaro pagrindą išlaikant svarbiausią specifinių profesijų, ypač inžinerinės paskirties, personalą. Kitas pastovumo aspektas yra stabili finansinė padėtis. Per paskutinius 4 metus oro uostas dirbo pelningai. Tai leido sukaupti nuosavų lėšų investiciniams projektams finansuoti. Šiuo metu vykdomas projektas, kurio vertė 482.000,-Lt., yra darbuotojų profesinių gebėjimų ir kompetencijos ugdymui anglų kalba

Personalo kvalifikacija kaip organizacijos vertybė aiškinama tokiais aspektais:
• Profesionalumas, paremtas aviacijos srities žiniomis ir veiklos patirtimi;
• Darbuotojų savarankiškumas vykdant užduotis ir novatoriškas darbo organizavimas. Novatoriškumas ypač sietinas su tam tikrų veiklos sričių vykdymo delegavimu privačiam sektoriui;
• Atkaklumas siekiant tikslo: oro uostas yra sudėtingas infrastruktūrinis objektas, tačiau net esant ribotoms išorinės finansavimo galimybėms, pavyko sukurti išbaigtą veiklos organizavimo ciklą. Šią vertybę papildo nuostata siekti maksimalaus rezultato, pasireiškiančio darbų atlikimu aukščiausiame kompetencijos lygmenyje.
4.4.Vadovavimo stilius VĮ „Kauno aerouostas“
Darbuotojų poreikiai ir motyvacija dirbti yra svarbi, tačiau vadovas turi mokėti padaryti įtaką žmonių grupėms, kad jie savo valia siektų organizacijos tikslų.
Įmonė – kasdienė darbuotojų gyvenimo erdvė, kur jie gauna savo ir šeimos išlaikymo pajamas, įvertinamas jų darbas, pripažįstami kolektyvo, realizuojami savi siekiai. Tarp darbuotojų, jų grupių visada esama šokių tokių prieštaravimų, kuriuos perpratus ir įvertinus, darbuotojai nukreipiami vykdyti įmonės tikslus. Ne mažiau reikšminga, kaip vadovas elgiasi, bendrauja su pavaldiniais, kaip ir kokiu lygiu deleguoja įgaliojimus, kokias renkasi valdžios formas, ar rūpinasi žmonių santykiais.
Kadangi mūsų nagrinėjamoje įmonėje hierarchinė valdymo struktūra yra gana plati, tai dažniausiai aukštesnio lygio vadovai tariasi su sau pavaldžiais žemesnio lygio vadovais. Sprendimų priėmimą lemia objektyvūs dalykai, t.y. dažnai priklauso nuo konkrečios situacijos. Nors neretai atsakomybę už sprendimo priėmimą prisiima aukštesnio lygio vadovai. Galima būtų daryti išvadą, kad šioje organizacijoje yra derinami du valdymo stiliai – demokratinis ir autokratinis.

5. VĮ „KAUNO AEROUOSTAS“ VIDAUS KONTROLĖ

Vidaus kontrolė apibrėžiama kaip visos įmonės planai, jos vadovų sukurtos ir įdiegtos procedūros, veiklos metodai bei tvarka, pakankamai užtikrinantys, jog bus pasiekti tikslai:
• ekonomiškos, veiksmingos ir efektyvios veiklos bei kokybiškų rezultatų ir paslaugų, atitinkančių įmonės, skatinimas;
• teisės aktų ir vadovų nurodymų laikymasis;
• turto ir informacijos apsauga;
• klaidų ir apgaulės nustatymas bei prevencija; ir
• patikimos finansinės ir valdymo informacijos rengimas ir pateikimas laiku.
Kiekviena įmonė turi turėti savo kontrolės sistemas, kurios būtų priimtinos įmonės darbuotojams. Per griežta kontrolė gali moraliai paveikti darbuotojus, kelti jiems nerimą, varyti vadovus į neviltį, gaišti laiką ir kt. Tokiu būdu svarbiausia nustatyti reikšmingiausias veiklos atlikimo sritis ir strateginius kontrolės taškus, kuriuos būtina stebėti ir nuolat rinkti informaciją.
Kontrolė turi būti derinama su darbuotojų savarankiškumo ir individualumo siekiais. Žinoma, bet kokia kontrolė žmogų erzina, pavaldiniai dažnai ją laiko nepasitikėjimo išraiška.

IŠVADOS

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. http://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_oro_uostas
2. http://www.kaunasair.lt
3. STOŠKUS, Stasys. ( 2005) Vadyba. Kaunas: Technologija. 266 p. ISBN 9955- 09- 860- 0
4. VĮ „Kauno aerouostas“ informacija

1 PRIEDAS
Kauno oro uosto SWOT analizės santrauka

VIDAUS S – PRANAŠUMAI W – TRŪKUMAI
Finansai • Stabilūs finansai – neturi skolų • Nestabilus investicijos vykdymas;
• Neturi vidinių investicinių resursų;
• Reguliuojamas oro uosto rinkliavų dydis;
• Dideli amortizaciniai atskaitymai;
• Nevykdomas ekonominis veiklos planavimas.
Gamyba/veikla • Tarptautinio oro uosto statusas;
• Netoli didmiesčio;
• Veikia šalies ir tarptautinių transporto mazgų sankirtoje;
• Palankios klimatinės sąlygos regione. • Nelankstūs muitinės darbo metodai – prarandamas laikas;
• Teikiamas nepilnas aptarnavimo serviso kompleksas;
• Silpnai valdoma privačių paslaugų operatorių veikla – Kauno oro uosto interesų paisymas.

Rinkodara • Rytų rinkose žinomas kaip krovininis oro uostas;
• Bazuojasi “Aviakompanija Lietuva”;
• Oro uoste koncentruojasi šalyje veikiantys oro pašto operatoriai. • Nevykdoma rinkodara;
• Silpnas klientų poreikių valdymas;
• Klientai ateina į oro uostą, bet nėra atvedami;
• 100 km atstumu veikia pagrindinis šalies oro uostas;
• Silpna pozicija šalies keleivių pervežimų rinkoje.
Darbuotojai • Kvalifikuoti techniniai specialistai;
• Ilgametė vadovų patirtis oro uostos valdymo srityje. • Nėra strateginio planavimo/rinkodaros padalinio;
• Vadyba orientuota į oro uosto infrastruktūros valdymą,, bet ne į klientų valdymą.

Technologija • Techniškai geriausiai parengtas Pabaltijyje nusileidimo takas;
• Sukurta bazinė infrastruktūra. • Riboti infrastruktūros pajėgumai aptarnauti keleivius ir krovinius;
• Nėra antro pakilimo tako
• Nusidėvėjusi aerodromo šviesų signalinė sistema
Organizavimas ir administravimas • Pritraukti privatūs paslaugų operatoriai;
• Valstybinės įmonės statusas. • Nevykdomas strateginis planavimas;
• Strateginius sprendimus dėl Kauno oro uosto priima steigėjas – Susisiekimo ministerija;
• Vadybos orientacija į techninių klausimų sprendimą;
• Valstybinė įmonė – aktyvus išorinis reguliavimas.•
IŠORĖS O – GALIMYBĖS T – PAVOJAI
Tiekėjai • Atskirti turto valdymą (valstybės) ir oro uosto operatoriaus (privačią) veiklą;
• Į Kauno oro uostą ateis stiprus operatorius. • Nėra kvalifikuotų vietinių oro uosto paslaugų operatorių;
• Per maža ekonominė nauda operatoriams norint pradėti veiklą Kauno oro uoste
Rinkos vystymas • Tramplinas oro kroviniams tarp Vakarų ir Rytų;
• Oro krovinių iš Rytų (Rusijos, Azijos) paskirstymo vieta į Vakarus;
• Tarpinis sustojimas pristatant oro krovinius Pabaltijui;
• Multimodalinio pervežimo vystymas regione: oro ir automobilių transportas;
• Perimti turizmo srautų į/iš Lietuvos aptarnavimą;
• Kauno oro uosto žinomumo didinimas užsienio šalių verslo bendruomenės tarpe. • Keleivių oro pervežimai koncentruosis Vilniuje;
• Lietuvos rinka būtų vertinama kaip ES periferinė rinka;
• Oro pervežimų projektų įgyvendinimas labai imlus laikui;
• Lietuvos vežėjai neturi lėšų logistikos centrams steigti – atnaujina parkus.
Konkurentai • Išlaikyti specializaciją oro krovinių aptarnavime • Lietuva turi per daug tarptautinių oro uostų;
• Lietuva nėra tranzitinė šalis antžeminiam pervežimui;
• “Aviakompanija Lietuva” persikels į Palangos oro uostą;
• Kroviniai iš šalies gabenami keliais į užsienio oro transporto centrus.
Technologija • Griežti ES reikalavimai dėl triukšmo, saugumo ir pan.
Pasikeitimai politikoje • “Open sky”;
• Dvimiesčio Vilnius-Kaunas idėjos įgyvendinimas. • Tradicinių aviakompanijų lobizmas;
• LR Vyriausybės patvirtinta politika Kauno oro uosto atžvilgiu – orientacija į krovinių pervežimą;
• Oro pervežimai ES nėra prioritetinė sritis transporte;
• Neaiškus oro pervežimų sektoriaus reguliavimo santykiai tarp Lietuvos ir ES.
Pasikeitimai ekonomikoje • Spartus Lietuvos BVP augimas – skatina tarptautinę prekybą;
• Kauno regiono ekonomikos atsigavimas. • Lietuvoje veikiančių avialinijų privatizavimas – liks 1 dominuojanti užsienio kompanija;
• Lietuvoje nėra stambių importuojamų./eksportuojamų oro krovinių vartotojų;
• 1/3 šalies ekonomikos potencialo sutelkta Vilniaus regione;
• Silpnos ekonominės prielaidos atsirasti naujai keleivių pervežimų aviakompanijai Lietuvoje.
Vartotojų pasikeitimai • Pigių skrydžių aviakompanijos atsiradimas Lietuvoje;
• Oro keleivių srauto augimas iki ES lygio (30 proc. nuo šalies gyventojų skaičiaus). • Lietuva ES pragyvenimo lygį pasieks po 30 metų;
• Pigų skrydžių aviakompanijų veiklos sąlyga – >80 proc. reisų apkrovimas.

2 PRIEDAS

Valstybės įmonės „Kauno aerouostas“ struktūros schema

Leave a Comment