AB Žemaitijos pienas finansinė analizė

Turinys

Įvadas 31. Horizontali AB “Žemaitijos pienas” balanso analizė 52. Horizontali AB “Žemaitijos pienas” pelno (nuostolio) ataskaitos analizė 123. AB “Žemaitijos pienas” balanso vertikali analizė 154. AB “Žemaitijos pienas” pelno (nuostolio) ataskaitos vertikali analizė 245. AB “Žemaitijos pienas” santykinių rodiklių analizė 265.1. Pelningumo rodikliai 265.2. Finansinio statuso rodikliai 305.3. Veiklos efektyvumo rodikliai 325.4. Įsiskolinimo rodikliai 37Išvados 39Literatūra 41Įvadas1924 m. Telšiuose buvo įkurta pieninė. 1984-1986 m. pastatyta nauja sūrių gamykla, kuri buvo privatizuota 1993 m. ir jos vietoje įkurta AB “Žemaitijos pienas”. Nuo to laiko įmonė tapo viena iš didžiausių pieno produktų gamintojų Lietuvoje, buvo didinamas jos įstatinis kapitalas. 1995 m. AB “Žemaitijos pienas” įsigijo kontrolinį AB “Klaipėdos pienas”, o 1997 m. spalio mėn. ABF “Šilutės Rambynas” akcijų paketą.“Žemaitijos pieno” įstatinis kapitalas – 37.000.000 Lt. Jį sudaro 3.700.000 paprastųjų vardinių 10 Lt nominalios vertės akcijų, kurių bendra nominali vertė 37.000.000 Lt, dalis įstatiniame kapitale 100 %. Neapmokėtų akcijų nėra. Bendrovės generaliniam direktoriui Algirdui Pažemeckui priklauso 28,05 proc. akcijų paketas, “Rokiškio sūriui” – 11,51 proc., o iš viso akcininkų skaičius siekia apie 3 tūkst.AB “Žemaitijos pienas” priklauso Lietuvos pienininkų asociacijai “Pieno centras”. Pagrindiniai bendrovės produktai: fermentiniai ir lydyti sūriai, natūralus pienas, kefyras, jogurtas, grietinė ir grietinėlė, natūralus sviestas ir sviestas su priedais, sausos išrūgos bei gaivinantys gėrimai. Pilnas AB “Žemaitijos pienas” produktų spektras yra labai platus – siekia apie 200 pavadinimų – ir yra nuolat besikeičiantis, atsižvelgiant į kintančius vartotojų poreikius. Bendrovė yra trečia pagal dydį pieno perdirbimo bendrovė Lietuvoje.Lietuvoje AB “Žemaitijos pienas” produkcija yra realizuojama per didžiuosius prekybos tinklus, smulkius prekybos taškus ir nuosavą prekybos tinklą. Bendrovės paskirstymo tinklas apima visą Lietuvos teritoriją. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra įkurti paskirstymo punktai, kurie įmonės produktais aprūpina visą savo aptarnaujamą regioną. Lietuvoje AB “Žemaitijos pienas” turi platų savo parduotuvių (bendrovė valdo per 100 parduotuvių) bei platintojų tinklą. Įmonė taip pat turi savo platintoją Latvijoje, Rygoje. Pagrindinę gamyboje naudojamą žaliavą – pieną – superka pati AB “Žemaitijos pienas”.AB “Žemaitijos pienas” priklausantys pastatai ir statiniai išdėstyti keliuose Lietuvos rajonuose: Telšių, Vilniaus, Šiaulių ir Šilutės. Iš Valstybės nuomojamo žemės sklypo dydis 28,32 ha, tame skaičiuje Telšiuose, Sedos 35 – 19,28 ha, Šilalės raj. Laukuvoje, Šilalės 29 – 2,35 ha, Plungės raj. Dariaus ir Girėno 8 – 6,69 ha. Dauguma pastatų išdėstyta Telšių miesto šiaurinėje dalyje, pramoniniame rajone. Bendrovės teritorija šiaurėje ribojasi su daržovių baze, pietryčiuose – su elektromechanikos gamykla, pietuose ir vakaruose – ariama žemė.

Rizikos veiksniai, susiję su veikla:

Ekonominiai: Po Lietuvos stojimo į ES iš esmės keičiasi ekonominė aplinka, kurioje veikia įmonė. Dėl laukiamo Lietuvoje pieno žaliavos kainos augimo ir jo kiekio kritimo gali sumažėti įmonės konkurencingumas, be to, didėja konkurencija Lietuvos pieno produktų rinkoje ir keičiasi produkcijos eksporto sąlygos į tradicines bendrovės rinkas.Politiniai: Po Lietuvos stojimo į ES keičiasi visas Lietuvos pieno sektoriaus reguliavimas, tame tarpe ir eksporto subsidijavimas. Derybų su ES metu liko nesuderinta daug konkrečių pieno sektoriaus reguliavimo klausimų, dėl ko Lietuvos pieno perdirbimo įmonės gali turėti blogesnes sąlygas, nei kitų šalių pieno perdirbimo įmonės.Techniniai-technologiniai, socialiniai bei ekologiniai rizikos veiksniai šiuo metu įtakos įmonės veiklai nedaro.Bendras paskolų, paimtų iš AB banko “NORD/LB Lietuva” ir AB Vilniaus bankas, likutis 2003 m. gruodžio 31 d. sudarė 49,5 mln. Lt. Iš bendro paskolų portfelio ilgalaikės paskolos litais sudaro 18,0 mln. Lt, paskolos JAV doleriais – 14,2 mln. Lt ir paskolos eurais – 17,3 mln. Lt. Visos paskolos, išskyrus 16,0 mln. Lt paskolos, yra su kintamomis metinėmis palūkanomis. Visų paskolų metinių palūkanų svertinis vidurkis 2003 m. gruodžio 31 d. sudarė 3,9 %.Pagrindiniai konkurentai vidaus rinkoje yra kitos didelės Lietuvos pieno perdirbimo įmonės: AB “Pieno žvaigždės”, AB “Rokiškio sūris”, UAB “Vilkyškių pieninė”, AB “Panevėžio pienas” ir kt. Eksporto rinkose pagrind…iniai konkurentai yra stambios ir vidutinės JAV ir Vakarų Europos pieno perdirbimo įmonės.Mūsų kursinio darbo tikslas – atlikti AB “Žemaitijos pienas” finansinę analizę, remiantis balansu ir pelno (nuostolio) ataskaita, bei atlikti santykinių rodiklių analizę.1. Horizontali AB “Žemaitijos pienas” balanso analizėHorizontalioji balanso analizė atliekama lyginant finansinių ir praėjusių metų balanso duomenis, apskaičiuojant jų pokyčius, tiek procentinius, tiek absoliučius. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko tam tikri pokyčiai. AB “Žemaitijos pienas” horizontalioji balanso analizė pateikta 1 lentelėje 10 – 11 puslapiuose. Kadangi duomenys balanse pateikiami nuo 2000 metų, tai pokyčius skaičiuosime 2001-iesiems ir vėlesniems metams. Šią analizę pradėsime nuo turto dalies. Ilgalaikio turto vertė sumažėjo nuo 80,29 mln. Lt 2000-aisiais metais iki 78,87 mln. Lt 2001-aisiais metais, vėliau, nuo 2001-ųjų metų, ilgalaikio turto vertė ėmė augti ir 2002-aisiais siekė 89,57 mln. Lt, bei 2003-aisiais 99,90 mln. Lt. Iš balanso dinamikos rodiklių galima apskaičiuoti ilgalaikio turto augimo tempų koeficientą: (nagrinėjamas laikotarpis 2000 – 2003 metai).Greta esantys struktūros rodikliai leidžia lengvai pastebėti turto dalių pokyčius. Per nagrinėjamą laikotarpį žymiai kito formavimo savikaina: 2000-aisiais ji buvo 0,02mln. Lt, 2001-aisiais sumažėjo 50,35 % ir sudarė 0,01 mln. Lt, o jau 2002 metais išaugo 825 % ir tai sudarė 0,09 mln. Lt, vėliau 2003-ųjų metų pabaigoje ji sumažėjo iki 4 Lt. Formavimo savikaina apima įmonės formavimo – steigimo, plėtros ar reorganizacines išlaidas, vertybinių popierių išleidimo išlaidas, jeigu įmonės plėtros lėšos įsigytos išleidus ir pardavus obligacijas bei akcijas.Taip pat nagrinėjamu laikotarpiu smarkiai keitėsi nematerialusis turtas. Įmonės nematerialusis turtas apima tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikainą bei įsigytas teises. Taigi, 2000-aisiais metais nematerialusis turtas sudarė 6,11 mln. Lt ir iki 2001-ųjų metų pabaigos sumažėjo 79,84 %, tai sudarė 1,23 mln. Lt, be to, sekančių 2002-ųjų metų pabaigoje jis buvo dar mažesnis ir siekė 0,31 mln. Lt, bet 2003-ųjų metų pabaigoje, lyginant su 2002-aisiais, padidėjo 43,59 % ir sudarė 0,44 mln. Lt. Visi šie pokyčiai ryškiai atsispindėjo bendroje ilgalaikio turto dinamikoje ir iš dalies paaiškina jo svyravimus tam tikrais metais.

Toliau nagrinėjant ilgalaikio turto struktūros rodiklius pereiname prie ilgalaikio materialaus turto, į kurį įeina žemė, pastatai, statiniai, mašinos ir pan., kuriuo nuosavybės teisėmis arba išperkamosios nuomos teisėmis disponuoja įmonė savo veikloje. Nuo 2000-ųjų metų ilgalaikis materialus turtas laipsniškai augo: 2000-aisiais jį sudarė 47,36 mln. Lt, 2001-aisiais – 48,36 mln. Lt, t.y. išaugo 2,12 %, 2002-aisiais jis padidėjo iki 53,98 mln. Lt, t.y. 11,62 %, 2003-aisiais jau sudarė 64,43 mln. Lt ir per paskutiniuosius metus padidėjo 10,46 mln. Lt arba 19,38 %. AB “Žemaitijos pienas” ilgalaikio materialiojo turto kitimas pavaizduotas 1 paveiksle.

1 pav. AB “Žemaitijos pienas” ilgalaikio materialaus turto apimtis 2000 – 2003 m.Per visą nagrinėjamą laikotarpį ilgalaikis materialusis turtas padidėjo nuo 47,35 mln. Lt iki 64,43 mln. Lt. Galima apskaičiuoti ilgalaikio materialaus turto augimo tempų koeficientą: (nagrinėjamas laikotarpis 2000 – 2003 metai). AB “Žemaitijos pienas” ilgalaikį finansinį turtą sudaro įmonės investicijos, nuosavos akcijos. Ilgalaikio finansinio turto apimtis per nagrinėjamus metus laipsniškai didėjo: 2000-aisiais buvo 26,07 mln. Lt, 2001-aisiais padidėjo 8,62 % ir sudarė 28,32mln. Lt, 2002-aisiais dar padidėjo iki 29,65 mln. Lt, t.y. 4,69 % ir 2003-iųjų metų pabaigoje buvo 30,02 mln. Lt (padidėjo 1,27 %). Per nagrinėjamą laikotarpį ilgalaikis įmonės finansinis turtas padidėjo 3.952.300 Lt. Labiausiai per nagrinėjamą laikotarpį kito įsiskolinimai įmonei, kurie turi būti padengti po vienerių metų: 2000-aisiais jų apimtis buvo 0,72 mln. Lt, o jau 2003-ųjų metų pabaigoje sudarė 4,99 mln. Lt. ir padidėjo beveik 7 kartus. AB “Žemaitijos pienas” trumpalaikio turto vertė nuo 2000-ųjų iki 2001-ųjų padidėjo nuo 43,69 mln. Lt iki 49,91 mln. Lt, o 2002-aisiais padidėjo dar iki 61,43 mln. Lt ir 2003-ųjų metų pabaigoje buvo 76,91 mln. Lt. Šiems pokyč…iams didžiausios įtakos turėjo atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys, kurios 2000-aisiais metais buvo 28,77 mln. Lt ir iki 2003-ųjų išaugo iki 50,86 mln. Lt. Grynųjų pinigų kiekis įmonės sąskaitoje per nagrinėjamą laikotarpį taip pat žymiai keitėsi ir tai turėjo įtakos bendram trumpalaikio turto augimui. Grynųjų pinigų sąskaitoje 2000-aisiais įmonė turėjo 2,10 mln. Lt, o 2003-ųjų metų pabaigoje jau 14,35 mln. Lt. Sekančiame 2 paveiksle pateikiama trumpalaikio turto ir jo sudėtinių dalių (atsargų ir grynųjų pinigų) pokyčių dinamika.

2 pav. AB “Žemaitijos pienas” trumpalaikio turto, atsargų ir grynųjų pinigų pokyčio dinamika 2001 – 2003 m.AB “Žemaitijos pienas” ateinančio laikotarpio sąnaudos ir gautinos pajamos kito labai netolygiai: nuo 2000-ųjų iki 2001 jos išaugo nuo 0,29 mln. Lt iki 0,35 Lt, t.y. 18,97 %, nuo 2001-ųjų iki 2002-ųjų dar padidėjo 17,43 % ir buvo 0,41 mln. Lt, o per paskutinius metus išaugo iki 0,69 mln. Lt, t.y. 69,99 %. Per visą laikotarpį padidėjo 0,4 mln. Lt. Tai galėjo sąlygoti nemažos apimties prekių pardavimas skolon arba išaugusios ateinančio laikotarpio sąnaudos (pvz.: įsigyti draudimo polisai, avansu sumokėti mokesčiai ir pan.). Apibendrinant balanso turto dalį galime pasakyti, jog per nagrinėjamą laikotarpį (2000 – 2003 metus) įmonės turtas per pirmuosius metus išaugo palyginus labai nedaug, tik 3,91 %, o vėliau augo tolygiai po 17,2 % per metus. Nuo 2000-ųjų metų iki 2003-ųjų metų pabaigos įmonės turtas padidėjo 53,20 mln. Lt. Toliau nagrinėsime savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų balanso pusę. Kapitalo ir rezervų straipsnio pokyčius per 2000 – 2003-uosius metus įtakojo rezervų pokyčiai, nes įmonės akcinis kapitalas nebuvo keistas, taip pat nesikeitė ir akcijų priedas. Rezervų apimtis kito tolygiai, t.y. didėjo. Nuo 2000-ųjų metų rezervų apimtis padidėjo ir 2001-ųjų metų pabaigoje ji buvo padidėjusi 21,87 %, 2002-aisiais ji siekė 37,74 Lt ir buvo padidėjusi 0,6 %, o 2003-ųjų pabaigoje ji padidėjo dar 14,17 % ir sudarė 43,09 mln. Lt. Dalis įmonėje suformuotų rezervų yra privaloma pagal įstatymą, kita dalis gali būti suformuota vadovybės nuožiūra įvairiems ateities tikslams. AB “Žemaitijos pienas” yra rezervavusi gana dideles lėšas, kurios gali būti panaudotos įmonės plėtros tikslams. Įmonei teikiamos dotacijos ir/ar subsidijos sudarė palyginti dideles sumas: 2002-aisiais – 2,18 mln. Lt, 2003-aisiais – 6,38 mln. Lt. AB “Žemaitijos pienas” mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dinamika per analizuojamąjį laikotarpį taip pat nėra tolygi. Nuo 2000-ųjų metų iki 2001-ųjų jų apimtis sumažėjo nuo 53,72 mln. Lt iki 51,84 mln. Lt, t.y. 1,88 mln. Lt, tačiau 2002-aisiais vėl išaugo iki 71,72 mln. Lt, t.y. 38,33 % (19,87 mln. Lt), o sekančiais 2003-aisiais dar išaugo 23,06% (padidėjo 16,54 mln. Lt) ir sudarė 88,26 mln. Lt. Įmonės mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudaro po vienerių metų mokėtinos sumos ir per vienerius metus mokėtinos sumos, t.y. trumpalaikiai įsipareigojimai ir ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių dinamika pateikta 3 paveiksle.

3 pav. AB “Žemaitijos pienas” trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų dinamika 2000 – 2003 m.Iš grafiko matyti, kad bendrųjų įsipareigojimų dinamika yra labai netolygi: nuo 2000-ųjų iki 2001-ųjų ilgalaikiai įsipareigojimai sumažėjo nuo 36,58 mln. Lt iki 29,24 mln. Lt, (t.y. 20,66 %) ir iki 2002-ųjų dar sumažėjo iki 25,16 mln. Lt, (t.y. 13,97 %), tačiau nuo 2002-ųjų metų iki 2003-iųjų jie išaugo 16,85 % ir sudarė 29,39 mln. Lt. Trumpalaikiai įsipareigojimai per visą nagrinėjamą laikotarpį augo: jie nuo 2000-ųjų metų pabaigos, kai jie sudarė 16,87 mln. Lt, iki 2003-iųjų metų pabaigos išaugo iki 58,86 mln. Lt. Taigi bendruosius įsipareigojimus labiausiai įtakoja stipriai augantys trumpalaikiai įsipareigojimai.Trumpalaikiai įsipareigojimai apima finansines skolas, prekybos skolas, avansu gautas sumas, mokesčius, atlyginimus ir soc. draudimą bei kitas mokėtinas sumas bei trumpalaikius įsipareigojimus. Bendrųjų trumpalaikių įsipareigojimų apimtį labiausiai …įtakoja finansinės skolos ir prekybos skolos. Prekybos skolos nuo 2000-ųjų metų iki 2001-ųjų metų pabaigos buvo sumažėjusios 22,5 %, tačiau sekančiais 2002-aisiais ir 2003-aisiais vėl sparčiai išaugo: atitinkamai 127,26 % ir 34,13 %. Prekybos skola 2003-ųjų metų pabaigoje sudarė pagrindinę trumpalaikių įsiskolinimų dalį, t.y. net 31,27 mln. Lt. Finansinės skolos visą nagrinėjamą laikotarpį augo. Nuo 2000-ųjų iki 2003-ųjų jos padidėjo nuo 2,22 mln. Lt iki 22,39 mln. Lt.

Apibendrinant horizontalią balanso analizę galime teigti, kad per pastaruosius ketverius metus tolygiai augo įmonės savininkų turtas ir, žinoma, atitinkamai jų nuosavybė bei įsipareigojimai. Galime paskaičiuoti turto ir kapitalo augimo koeficientą: .

1 lentelėAB “Žemaitijos pienas” balanso horizontali analizė 2000 2001 2002 2003 Reikšmė Reikšmė Pokytis Reikšmė Pokytis Reikšmė Pokytis Litais % Litais % Litais %1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11A. Ilgalaikis turtas 80289528 78871202 -1418326 -1,77 89570171 10698969 13,57 99899487 10329316 11,53I. Formavimo savikaina 22378 11110 -11268 -50,35 102739 91629 824,74 4 -102735 -100,00 I.1. Kapitalo pakitimo ir įmonės formavimo 22378 11110 -11268 -50,35 102739 91629 824,74 4 -102735 -100,00II. Nematerialusis turtas 6110926 1231943 -4878983 -79,84 307763 -924180 -75,02 441903 134140 43,59 II.1. Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina 5987307 1060421 -4926886 -82,29 II.2. Įsigytos teisės 123619 171522 47903 38,75 307763 136241 79,43 441903 134140 43,59III. Materialusis turtas 47358409 48364181 1005772 2,12 53983778 5619597 11,62 64443941 10460163 19,38 III.1. Žemė 57310 57310 III.2. Pastatai 11561791 12024512 462721 4,00 12834371 809859 6,74 16990307 4155936 32,38 III.3. Statiniai ir mašinos 20455797 17471407 -2984390 -14,59 19260232 1788825 10,24 30824586 11564354 60,04 III.4. Transporto priemonės 2994510 2590374 -404136 -13,50 3135808 545434 21,06 4488503 1352695 43,14 III.5. Kiti įrenginiai ir įrankiai 7327627 13081257 5753630 78,52 10856561 -2224696 -17,01 2221787 -8634774 -79,54 III.6. Išperkamosios nuomos ir panašios teisės 2083495 2083495 1862241 -221254 -10,62 III.7. Kitas materialusis turtas 2021018 2249877 228859 11,32 4109522 1859645 82,66 6670567 2561045 62,32 III.8. Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai 2997666 946754 -2050912 -68,42 1703789 757035 79,96 1328639 -375150 -22,02IV. Ilgalaikis finansinis turtas 26074540 28321739 2247199 8,62 29650720 1328981 4,69 30026840 376120 1,27 IV.1. Dalyvavimas kitose įmonėse 26074540 27184520 1109980 4,26 28513501 1328981 4,89 28889621 376120 1,32 IV.1.1. Investicijos 26074540 27184520 1109980 4,26 28513501 1328981 4,89 28889621 376120 1,32 IV.2. Kitas ilgalaikis finansinis turtas 1137219 1137219 1137219 0,00 1137219 0 0,00 IV.2.1. Nuosavos akcijos 1137219 1137219 1137219 0,00 1137219 0 0,00V. Po vienerių metų gautinos sumos 723275 942229 218954 30,27 5525171 4582942 486,39 4986800 -538371 -9,74 V.1. Pirkėjų įsiskolinimas V.2. Kitos gautinos sumos 723275 942229 218954 30,27 5525171 4582942 486,39 4986800 -538371 -9,74B. Trumpalaikis turtas 43689420 49907859 6218439 14,23 61427456 11519597 23,08 76909549 15482093 25,20I. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 28774280 29539152 764872 2,66 46564909 17025757 57,64 50861751 4296842 9,23 I.1. Atsargos 28774280 29539152 764872 2,66 46564909 17025757 57,64 50861751 4296842 9,23 I.1.1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 8793270 9876251 1082981 12,32 12793250 2916999 29,54 12871278 78028 0,61 I.1.2. Nebaigta gamyba I.1.3. Pagaminta produkcija 18413045 17959945 -453100 -2,46 30261447 12301502 68,49 35971376 5709929 18,87 I.1.4. Pirktos prekės, skirtos perparduoti 1569525 1582161 12636 0,81 3510212 1928051 121,86 1958350 -1551862 -44,21 I.1.5. Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti -1560 120795 122355 -7843,27 … 60747 60747 II. Per vienerius metus gautinos sumos 12811076 10563169 -2247907 -17,55 7868673 -2694496 -25,51 11697165 3828492 48,65 II.1. Pirkėjų įsiskolinimas 10010669 9089774 -920895 -9,20 7752516 -1337258 -14,71 9581291 1828775 23,59 II.2. Kitos gautinos sumos 2800407 1473395 -1327012 -47,39 116157 -1337258 -92,12 2115874 1999717 1721,56 II.2.1. Kitos skolos 2800407 1473395 -1327012 -47,39 116157 -1337258 -92,12 2115874 1999717 1721,561 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11III. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 2104064 9805538 7701474 366,03 6993874 -2811664 -28,67 14350633 7356759 105,19C. Sukauptos (gautinos) pajamos ir atein. laikot. sąnaudos 291341 346612 55271 18,97 407031 60419 17,43 691922 284891 69,99Turtas iš viso 124270289 129125673 4855384 3,91 151404658 22278985 17,25 177500959 26096301 17,24Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai A. Kapitalas ir rezervai 70546786 77279734 6732948 9,54 77504871 225137 0,29 82854048 5349177 6,90I. Kapitalas 37000000 37000000 0 37000000 0,00 37000000 0 0,00 I.1. Įstatinis (pasirašytasis) 37000000 37000000 0 37000000 0,00 37000000 0 0,00 I.2. Nepareikalautas įmokėti (-) II. Akcijų priedai (nominalios vertės perviršijimas) 2760000 2760000 0 2760000 0,00 2760000 0 0,00III. Rezervai 30786786 37519734 6732948 21,87 37744871 225137 0,60 43094048 5349177 14,17 III.1. Įstatymo numatyti 2874209 2874209 0 2874209 0,00 3700000 825791 28,73 III.2. Nepaskirstytini 12461703 12461703 0 12461703 0,00 -12461703 -100,00 III.3. Paskirstytini 15450874 22183822 6732948 43,58 22408959 225137 1,01 39394048 16985089 75,80IV. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) B. Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) 2179116 6384577 4205461 192,99C. Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai D. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 53723503 51845939 -1877564 -3,49 71720671 19874732 38,33 88262334 16541663 23,06I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 36852177 29240000 -7612177 -20,66 25155760 -4084240 -13,97 29394262 4238502 16,85 I.1. Finansinės skolos 36852177 29240000 -7612177 -20,66 25155760 -4084240 -13,97 29394262 4238502 16,85 I.1.1. Išperkamosios nuomos ir panašūs įsipareigojimai 2449942 2449942 1505443 -944499 -38,55 I.1.2. Kreditinėms institucijoms 36852177 29240000 -7612177 -20,66 22705818 -6534182 -22,35 27888819 5183001 22,83II. Per 1 metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 16871326 22605939 5734613 33,99 46564911 23958972 105,99 58868072 12303161 26,42 II.1. Finansinės skolos 2226656 9205513 6978857 313,42 20068639 10863126 118,01 22386281 2317642 11,55 II.1.1. Kreditinėms institucijoms 2226656 9205513 6978857 313,42 18825309 9619796 104,50 21599999 2774690 14,74 II.1.2. Kitos (išperkamosios nuomos skolos) 1243330 786281 -457049 -36,76 II.2. Prekybos skolos 13237734 10259611 -2978123 -22,50 23315929 13056318 127,26 31273230 7957301 34,13 II.2.1. Tiekėjams 13237734 10259611 -2978123 -22,50 23315929 13056318 127,26 31273230 7957301 34,13 II.2.2. Apmokėtini vekseliai II.3. Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 232972 -232972 -100,00 II.4. Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas 1173885 1237623 63738 5,43 2416565 1178942 95,26 3662079 1245514 51,54 II.4.1. Mokesčiai 580473 508744 -71729 -12,36 738874 230130 45,23 1630718 891844 120,70 II.4.2. Atlyginimai 369845 330207 -39638 -10,72 1126618 796411 241,19 1362384 235766 20,93 II.4.3. Socialinis draudimas 223567 398672 175105 78,32 551073 152401 38,23 668978 117905 21,40 II.5. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 79 1903192 1903113 2409003,80 763778 -1139414 -59,87 1546482 782704 102,48E. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 124270289 129125673 4855384 3,91 15…1404658 22278985 17,25 177500959 26096301 17,242. Horizontali AB “Žemaitijos pienas” pelno (nuostolio) ataskaitos analizėHorizontali pelno (nuostolio) analizė, kaip ir horizontali balanso analizė, parodo ataskaitos straipsnių kitimą metų bėgyje. Mes nagrinėjame 2000 – 2003 metų duomenis. Pokyčiai skaičiuojami 2001-iesiems ir vėlesniems metams. Atlikus horizontalią pelno (nuostolio) ataskaitos analizę bus galima daryti tam tikras pardavimų ir sąnaudų prognozes ateinantiems metams. AB “Žemaitijos pienas” pelno (nuostolio) ataskaitos horizontali analizė pateikta 2 lentelėje 14 puslapyje.Analizę pradėsime nuo pajamų iš pardavimų ir paslaugų. 2000-aisiais įmonės pardavimų ir paslaugų apimtis buvo 115,73 mln. Lt, 2001-aisiais ši apimtis išaugo 36,43 % arba 56,71 mln. Lt ir sudarė 212,45 mln. Lt. Sekančiais nagrinėjamo laikotarpio metais, t.y. 2002 ir 2003, pardavimų ir paslaugų apimtis augo santykinai mažiau (atitinkamai 6,34 % arba 13,47 mln. Lt ir 9,40 % arba 21,23 mln.Lt). Per visą laikotarpį pardavimų ir paslaugų apimtis padidėjo 58,70 % arba 91,42 mln. Lt.Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina per 2000 – 2003-uosius metus išaugo nuo 126,86 mln. Lt iki 214,90 mln. Lt, t.y. 69,40 % arba 88,04 mln. Lt.Horizontalioje pelno (nuostolio) ataskaitos analizėje reikėtų išskirti veiklos sąnaudų eilutę, kuri rodo, kad AB “Žemaitijos pienas” veiklos sąnaudos kasmet auga. Pats didžiausias veiklos sąnaudų augimas užfiksuotas 2001-ųjų metų pabaigoje: nuo 23,17 mln. Lt išaugo iki 31,44 mln. Lt, t.y. 35,69 % arba 8,23 mln. Lt. Nuo 2001-ųjų iki 2002-ųjų metų pabaigos veiklos sąnaudos padidėjo dar 21,09 % arba 6,63 mln. Lt ir iki 2003-ųjų metų pabaigos jos siekė 44,72 mln. Lt, t.y. padidėjo dar 17,46 % arba 6,65 mln. Lt. Visu nagrinėtu laikotarpiu įmonės veiklos sąnaudos išaugo 93,00 % arba 21,55 mln. Lt.Veiklos pelno (nuostolio) dinamikos analizė rodo, kad nuo 2000-ųjų iki 2001-ųjų metų pabaigos įmonės veiklos pelnas padidėjo 69,17 % arba 3,94 mln. Lt, tačiau vėlesniais metais įmonė patyrė didelį veiklos nuostolį: 2002-aisiais metais jis siekė 9,67 mln. Lt, 2003-aisiais – 12,47 mln. Lt. Tam didelės įtakos turėjo tai, kad tais metais veiklos sąnaudos buvo žymiai didesnės nei veiklos bendrasis pelnas.Nepagrindinės įmonės veiklos apimtys nuo 2000-ųjų iki 2001-ųjų metų pabaigos išaugo 27,38 % arba 0,94 mln. Lt, tačiau 2002-ųjų metų pabaigoje vėl sumažėjo 20,35 % arba 0,89 mln. Lt. 2003-ųjų metų pabaigoje nepagrindinės veiklos pelnas vėl ženkliai išaugo ir siekė net 5,93 mln. Lt. Įmonės finansinė ir investicinė veikla iki 2001-ųjų metų pabaigos buvo nuostolinga: 2000-aisiais nuostolis siekė 2,09 mln. Lt, 2001-aisiais 3,17 mln. Lt. 2002-aisiais įmonė iš finansinės ir investicinės veiklos gavo 7,66 mln. Lt pelną. 2003-aisiais ši veikla įmonei taip pat buvo palanki ir ji gavo 13,90 mln. Lt pelną.Įprastinės veiklos pelno dinamika rodo, kad 2002-aisiais metais įmonė gavo mažiausią įprastinės veiklos pelną, t.y. 1,46 mln. Lt. Kitais nagrinėjamo laikotarpio metais įmonės gaudavo vidutiniškai po 8,32 mln. Lt pelno per metus.

Per visą nagrinėjamą laikotarpį įmonė mokėjo pelno mokesčius, kurie nuo 2000-ųjų metų iki 2003-ųjų metų pabaigos padidėjo 131,20 %.Visų aukščiau aptartų pelno ataskaitos straipsnių pokyčiai daro tiesioginę įtaką galutiniam įmonės veiklos rezultatui – grynajam pelnui. Didžiausias gautas įmonės grynasis pelnas buvo 2001-aisiais metais ir siekė apie 10,25 mln. Lt, mažiausias 2002-aisiais metais – tik apie 0,98 mln. Lt.AB “Žemaitijos pienas” pardavimų pajamos, bendrasis pelnas, veiklos ir grynasis pelnai (nuostoliai) pavaizduoti 4 paveiksle.

4 pav. AB “Žemaitijos pienas” veiklos rodiklių dinamika 2000 – 2003 m.Kaip matome 4 paveiksle, veiklos ir grynojo pelno kreivės beveik sutampa. Taip yra todėl, kad prie veiklos pelno pridedamas nenumatytas pelnas ir atimami netikėti praradimai.

AB “Žemaitijos pienas” horizontali pelno (nuostolio) analizė 2 lentelėPelno (nuostolio) ataskaita, Lt 00-12-31 01-12-31 02-12-31 03-12-31 Reikšmė Reikšmė Pokytis Reikšmė Pokytis Reikšmė Pokytis Litai % Litai % Litai %I. PARD…AVIMAI IR PASLAUGOS 155729573 212446064 56716491 36,42 225918078 13472014 6,34 247145340 21227262 9,40I.1. Pajamos už parduotas prekes 155729573 212446064 56716491 36,42 225918078 13472014 6,34 247145340 21227262 9,40I.2. Pajamos už atliktas paslaugas II. PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ SAVIKAINA 126861880 171368617 44506737 35,08 197517167 26148550 15,26 214899066 17381899 8,80II.1. Žaliavų, komplektavimo gaminių ir perparduoti skirtų prekių 126861880 171368617 44506737 35,08 197517167 26148550 15,26 214899066 17381899 8,80II.2. Paslaugų, darbų ir tyrimų III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIS) 28867693 41077447 12209754 42,30 28400911 -12676536 -30,86 32246274 3845363 13,54IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 23170708 31439844 8269136 35,69 38071816 6631972 21,09 44719739 6647923 17,46IV.1. Pardavimų 9925920 14570395 4644475 46,79 20891574 6321179 43,38 22105459 1213885 5,81IV.2. Bendrosios ir administracinės 13244788 16869449 3624661 27,37 17180242 310793 1,84 22614280 5434038 31,63V. VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) 5696985 9637603 3940618 69,17 -9670905 -19308508 -200,35 -12473465 -2802560 28,98VI. KITA VEIKLA 3426740 4364944 938204 27,38 3476635 -888309 -20,35 5930297 2453662 70,58VI.1. Pajamos 29140538 28395064 -745474 -2,56 38369907 9974843 35,13 50849880 12479973 32,53VI.2. Sąnaudos 25713798 24030120 -1683678 -6,55 34893272 10863152 45,21 44919583 10026311 28,73VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA -2086484 -3166429 -1079945 51,76 7658827 10825256 -341,88 13901151 6242324 81,50VII.1. Pajamos 2594456 619108 -1975348 -76,14 10880106 10260998 1657,38 20442561 9562455 87,89VII.2. Sąnaudos 4680940 3785537 -895403 -19,13 3221279 -564258 -14,91 6541410 3320131 103,07VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) 7037241 10836118 3798877 53,98 1464557 -9371561 -86,48 7357983 5893426 402,40IX. PAGAUTĖ (ypatingasis pelnas) 25061 806 102 -704 -87,34X. NETEKIMAI (ypatingieji praradimai) 33802 XI. ATASK. LAIKOT. PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ (NUOSTOLIS) 7028500 10836118 3807618 54,17 1465363 -9370755 -86,48 7358085 5892722 402,13XII. PELNO MOKESTIS 640083 371658 -268425 -41,94 489557 117899 31,72 1479903 990346 202,29XIII. GRYNASIS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PELNAS (NUOSTOLIS) 6388417 10464460 4076043 63,80 975806 -9488654 -90,68 5878182 4902376 502,393. AB “Žemaitijos pienas” balanso vertikali analizėVertikalios analizės esmė ta, jog atskiri balanso ataskaitos straipsniai yra išreiškiami procentais, skaičiuojant nuo visos turto (įsipareigojimų) sumos, kuri prilyginama 100 %. Šis santykis investuotojui leidžia pažiūrėti, kokia yra įmonės turto ar įsipareigojimų struktūra. Vertikali analizė ypač naudinga lyginant kelių ataskaitinių laikotarpių struktūros pokyčius. Analizuojant atskirų metų pokyčius matoma, kaip keitėsi bendrovės aktyvų ir pasyvų struktūra ir kas turėjo esminės įtakos bendrovės veiklos rezultatams.Vertikali analizė naudojama ir pelno (nuostolio) ataskaitai. Šiuo atveju visi pelno (nuostolio) ataskaitos straipsniai yra dalijami iš visų pardavimų. Gauti procentiniai santykiai parodo, kokią dalį pardavimuose sudaro veiklos kaštai, grynasis pelnas. Lyginant atskirus periodus, aiškiai išryškinamos bendrojo ir grynojo pelningumo kitimo tendencijos. Viena iš pelningumo kitimo priežasčių gali būti ir turto struktūros pokyčiai, kuriuos galima pamatyti vertikalioje balanso ataskaitos analizėje.Vertikalią analizę pradėsime nuo balanso vertikalios analizės keturiems ataskaitiniams metams, kuri pateikiama 4 lentelėje 22-23 puslapiuose. Panagrinėsime kiekvieną balanso straipsnį atskirai, įvertinsime jo dalį bendroje turto ir įsipareigojimų sumoje, palyginsime balanso straipsnio struktūros pokyčius per pastaruosius ketverius metus. Tai leis objektyviai įvertinti įmonės turto struktūrą, jos įtaką įmonės finansinei būklei, taip pat bus galima paanalizuoti konkrečių reiškinių priežastis.Kaip matome pateiktoje lentelėje, tiek įmonės trumpalaikio turto, tiek ilgalaikio turto dalis per pastaruosius ketverius metus išlieka panaši, t.y. įmonės ilgalaikio turto vertė yra apie 2 kartus didesnė už trumpalaikio turto vertę. Didžiausią įmonės ilgalaikio turto dalį sudaro materialusis turtas, apimantis nekilnojamąjį turtą, įvairią įrangą ir įrengimus, transporto priemones ir kitokias materialias vertybes. Ilgalaikis materialusis turtas sudaro apie 1/3 visos įmonės turto vertės (38,11 – 36,11 mln. Lt).Kur kas mažesnę ilgalaikio turto dalį sudaro ilgalaikis finansinis turtas. AB “Žemaitijos pienas” papildomai užsiima finansine ir investicine veikla, siekdama iš to gauti papildomą ilgalaikę naudą. Per pastaruosius ketverius metus AB “Žemaitijos pienas” ilgalaikis finansinis turtas nežymiai sumažėjo – jis bendrame įmonės turte sudaro apie 20 proc. Ilgalaikis finansinis turtas sudaro apie 30 proc. ilgalaikio įmonės turto.Įmonės formavimo savikaina 2003-iųjų metų pabaigoje lieka faktiškai nulinė.AB “Žemaitijos pienas” ilgalaikį nematerialųjį turtą sudaro tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina, įsigytos teisės. AB “Žemaitijos pienas” turi užpatentavusi logotipus “Žemaitijos pienas” ir “Baltoji varnelė”, keturis reklaminius šūkius, fermentinio sūrio gamybos ir formavimo būdus, virš 50 vardų, taip pat turi licencijas krovinių pervežimui tarptautiniais maršrutais, prekybai alkoholiu ir tabako gaminiais. Šio turto dalis bendrame įmonės turte yra palyginus maža (4,92 – 0,25 proc.), tačiau be šio turto įmonė negalėtų normaliai veikti.Kaip jau minėjome, AB “Žemaitijos pienas” ilgalaikis materialusis turtas sudaro didžiausią įmonės turto dalį. Dabar jį detaliau paanalizuosime. Ilgalaikio materialaus turto didžiausią dalį sudaro statiniai ir mašinos, jų įsigijimas ir paruošimas eksploatacijai reikalauja didelių investicijų, tačiau naudojimo laikotarpis yra labai ilgas: 15 – 30 metų. Pastatai kasmet nusidėvi, jiems pagal numatytą eksploatacijos laiką, remiantis įmonėje priimtomis nuostatomis, yra paskaičiuojama metinė amortizacijos suma. Tam, kad nekilnojamasis turtas neprarastų savo vertės per anksti, jį reikia periodiškai tinkamai prižiūrėti, renovuoti. Žinoma, nekilnojamojo turto vertė kiekvienais konkrečiais metais labai priklauso nuo nekilnojamojo turto rinkos konjunktūros, taip pat nuo geografinės padėties, pastato amžiaus ir kitų faktorių, kurie kartais būna labai specifiniai ir gali tiek labai sumažinti, tiek labai padidinti pastat…o vertę. Ilgalaikio materialiojo turto struktūra kiekvienais iš nagrinėjamų metų pateikta 5 paveiksle.

5 pav. Ilgalaikio materialiojo turto sudėtis 2000 – 2003 m.Kaip matome iš pateikto 5 paveikslo AB “Žemaitijos pienas” pastatų, statinių ir mašinų turto dalis ilgalaikio materialiojo turto sudėtyje kito labai nežymiai ir 2003-iųjų metų pabaigoje sudarė apie 74 proc. ilgalaikio materialaus turto. Labiausiai kito įrenginių ir įrankių turto dalis, kuri 2000-aisiais sudarė 15,47 proc., 2001-aisiais – 27,05 proc., 2002-aisiais – 20,11 proc. ir 2003-aisiais – tik 3,45 proc. viso ilgalaikio materialiojo turto.

Toliau panagrinėsime įmonės trumpalaikio turto sudėtį. 6 paveiksle pavaizduota įmonės trumpalaikio turto struktūra kiekvienais analizuojamais metais.

6 pav. AB “Žemaitijos pienas” trumpalaikio turto struktūra 2000 – 2003 m.Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 6 paveiksle pateikto grafiko vertikaliosios ašies skalė prasideda nuo 50 procentų atžymos. Taip padaryta tam, kad būtų aiškiau matomos smulkesnės trumpalaikio turto sudedamosios dalys (gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje, per vienerius metus gautinos sumos ir atsargos). Didžiausią trumpalaikio turto dalį sudaro atsargos. Kaip matome 6 paveiksle, atsargų apimtis sudaro 65,86 – 66,13 proc. viso įmonės trumpalaikio turto. Tokio dydžio atsargos labai riboja įmonės bendrąjį ir kritinį mokumą. Trumpalaikiai pirkėjų įsiskolinimai per pastaruosius ketverius metus sumažėjo ir 2003-aisiais metais sudarė 15,21 proc. Pirkėjų įsiskolinimai susidaro dėl to, kad Lietuvoje AB “Žemaitijos pienas” produkcija yra realizuojama per didžiuosius prekybos tinklus, smulkius prekybos taškus ir nuosavą prekybos tinklą. AB “Žemaitijos pienas” paskirstymo tinklas apima visą Lietuvos teritoriją. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra įkurti paskirstymo punktai, kurie įmonės produktais aprūpina visą savo aptarnaujamą regioną. Lietuvoje AB “Žemaitijos pienas” turi platų savo parduotuvių bei platintojų tinklą. Įmonė taip pat turi savo platintoją Latvijoje, Rygoje. Grynųjų pinigų sąskaitoje ir įmonės kasoje dalis išaugo nuo 2000-ųjų metų 4,82 proc. iki 2003-aisiais 18,66 proc. Apskritai paėmus, grynieji pinigai sudaro labai nedidelę įmonės turto dalį – 1,69 – 8,08 procento.Trumpalaikio turto dalis bendrame įmonės turte 2000-aisiais metais buvo 35,16 proc., 2001-aisiais – 38,65 proc., 2002-aisiais – 40,57 proc. ir 2003-aisiais sudarė 43,33 proc.Dabar pereisime prie nuosavybės ir įsipareigojimų. Įmonės akcinis kapitalas yra 37 mln. Lt. Per pastaruosius ketverius metus jis išliko toks pat, nebuvo nei didinamas, nei mažinamas, tačiau struktūriniu požiūriu jo lyginamasis svoris nuosavybės ir įsipareigojimų apimtyje sumažėjo nuo 56,77 proc. 2000-aisiais metais iki 46,68 proc. 2003-aisiais metais.AB “Žemaitijos pienas” santykinės rezervų apimties pokyčiai pavaizduoti 7 paveiksle.

7 pav. Santykinės rezervų apimties kitimas 2000 – 2003 m.Kaip matome, santykinė rezervų apimtis kito netolygiai. 2001-aisiais metais ji išaugo iki 29,06 proc., tačiau sekančiais metais vėl sumažėjo ir 2003-aisiais metais sudarė 24,28 proc. visos įmonės nuosavybės ir įsipareigojimų apimties.Pereiname prie mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, kurie sudaro virš 40 proc. visos įmonės nuosavybės ir įsipareigojimų apimties, analizės.AB “Žemaitijos pienas” įsipareigojimų santykinė dalis per pastaruosius ketverius metus nežymiai išaugo: 2000-aisiais ji buvo 43,23 proc., o 2003-aisiais – 49,72 proc. Tai nėra teigiamas reiškinys, nes tai reiškia, kad atitinkamai mažėjo savininkų nuosavybė ir blogėjo įmonės įsiskolinimo rodikliai.Per analizuojamus metus AB “Žemaitijos pienas” sumažino savo ilgalaikių įsipareigojimų apimtį. 2000-aisiais metais šis straipsnis sudarė 29,65 proc. įmonės nuosavybės ir įsipareigojimų apimties, o 20003-aisiais metais – 16,56 proc. arba 29,39 mln. Lt. Tuo tarpu trumpalaikių įsipareigojimų santykinė dalis augo ir sudarė 2000-aisiais metais 13,58 proc., o 2003-aisiais jau 33,16 proc…. įmonės nuosavybės ir įsipareigojimų apimties.Toliau atskirai panagrinėsime trumpalaikių įsipareigojimų struktūrą. Ji pavaizduota 3 lentelėje.AB “Žemaitijos pienas” trumpalaikių įsipareigojimų struktūra 3 lentelėBalanso straipsniai 2000 2001 2002 2003 Litai % Litai % Litai % Litai %Per 1 metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 16871326 100 22605939 100 46564911 100,00 58868072 100,00Finansinės skolos 2226656 13,20 9205513 40,72 20068639 43,10 22386281 38,03Prekybos skolos 13237734 78,46 10259611 45,38 23315929 50,07 31273230 53,12Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 232972 1,38 Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas 1173885 6,96 1237623 5,47 2416565 5,19 3662079 6,22Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 79 0,00 1903192 8,42 763778 1,64 1546482 2,63

Kaip matome iš 3 lentelės, didžiausią trumpalaikių įsipareigojimų dalį sudaro trumpalaikės prekybos skolos. Prekybos skolas sudaro skolos tiekėjams. 2000-aisiais metais prekybos skolų dalis sudarė 78 procentus trumpalaikių įsiskolinimų. Vėliau santykinė šios skolos dalis mažėjo ir atitinkamai sudarė 45, 50, 63 procentus trumpalaikių įsipareigojimų. Nors pati skola paaugo nuo 13 mln. Lt 2000-aisiais metais iki 31 mln. Lt 2003-aisiais metais.Mažesni įsiskolinimai yra finansinių skolų. Finansinių skolų santykinė dalis įmonės įsipareigojimuose per pastaruosius ketverius metus išaugo nuo 13 procentų iki 38 procentų, tačiau pati skola praktiškai išliko nepakitusi apie 22 mln. Lt.Kaip matome iš pateiktų duomenų, įmonės mokesčių, atlyginimų ir socialinio draudimo santykinė dalis beveik nesikeitė, tačiau patys mokesčiai išaugo nuo 11 mln. Lt 2000-aisiais metais iki 36 mln. Lt 2003-aisiais metais.AB “Žemaitijos pienas” nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų palyginimas kiekvienais analizuojamais metais pavaizduotas 8 paveiksle.

8 pav. AB “Žemaitijos pienas” nuosavybės ir įsipareigojimų santykinės dalys 2000 – 2003 m.Kaip matome 8 paveiksle, AB “Žemaitijos pienas” savininkų nuosavybė viršija įmonės įsipareigojimus.

AB “Žemaitijos pienas” vertikalioji balanso analizė 4 lentelė

2000 2001 2002 2003 Reikšmė Pokytis Reikšmė Pokytis Reikšmė Pokytis Reikšmė PokytisA. Ilgalaikis turtas 80289528 64,61 78871202 61,08 89570171 59,16 99899487 56,28I. Formavimo savikaina 22378 0,02 11110 0,01 102739 0,07 4 0,00 I.1. Kapitalo pakitimo ir įmonės formavimo 22378 11110 102739 4 II. Nematerialusis turtas 6110926 4,92 1231943 0,95 307763 0,20 441903 0,25 II.1. Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina 5987307 4,82 1060421 0,82 II.2. Įsigytos teisės 123619 0,10 171522 0,13 307763 0,20 441903 0,25III. Materialusis turtas 47358409 38,11 48364181 37,46 53983778 35,66 64443941 36,31 III.1. Žemė 57310 0,03 III.2. Pastatai 11561791 9,30 12024512 9,31 12834371 8,48 16990307 9,57 III.3. Statiniai ir mašinos 20455797 16,46 17471407 13,53 19260232 12,72 30824586 17,37 III.4. Transporto priemonės 2994510 2,41 2590374 2,01 3135808 2,07 4488503 2,53 III.5. Kiti įrenginiai ir įrankiai 7327627 5,90 13081257 10,13 10856561 7,17 2221787 1,25 III.6. Išperkamosios nuomos ir panašios teisės 2083495 1,38 1862241 1,05 III.7. Kitas materialusis turtas 2021018 1,63 2249877 1,74 4109522 2,71 6670567 3,76 III.8. Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai 2997666 2,41 946754 0,73 1703789 1,13 1328639 0,75IV. Ilgalaikis finansinis turtas 26074540 20,98 28321739 21,93 29650720 19,58 30026840 16,92 IV.1. Dalyvavimas kitose įmonėse 26074540 20,98 27184520 21,05 28513501 18,83 28889621 16,28 IV.1.1. Investicijos 26074540 27184520 28513501 28889621 IV.1.2. Gautinos sumos IV.2. Kitas ilgalaikis finansinis turtas 1137219 0,88 1137219 0,75 1137219 0,64 IV.2.1. Nuosavos akcijos 1137219 1137219 1137219 …V. Po vienerių metų gautinos sumos 723275 0,58 942229 0,73 5525171 3,65 4986800 2,81 V.1. Pirkėjų įsiskolinimas V.2. Kitos gautinos sumos 723275 942229 5525171 4986800 B. Trumpalaikis turtas 43689420 35,16 49907859 38,65 61427456 40,57 76909549 43,33I. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 28774280 23,15 29539152 22,88 46564909 30,76 50861751 28,65 I.1. Atsargos 28774280 23,15 29539152 22,88 46564909 30,76 50861751 28,65 I.1.1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 8793270 7,08 9876251 7,65 12793250 8,45 12871278 7,25 I.1.2. Nebaigta gamyba I.1.3. Pagaminta produkcija 18413045 14,82 17959945 13,91 30261447 19,99 35971376 20,27 I.1.4. Pirktos prekės, skirtos perparduoti 1569525 1,26 1582161 1,23 3510212 2,32 1958350 1,10 I.1.5. Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti -1560 0,00 120795 0,09 60747 0,03II. Per vienerius metus gautinos sumos 12811076 10,31 10563169 8,18 7868673 5,20 11697165 6,59 II.1. Pirkėjų įsiskolinimas 10010669 8,06 9089774 7,04 7752516 5,12 9581291 5,40 II.2. Kitos gautinos sumos 2800407 2,25 1473395 1,14 116157 0,08 2115874 1,19 II.2.1. Pareikalautas, bet neįmokėtas kapitalas II.2.2. Kitos skolos 2800407 2,25 1473395 1,14 116157 0,08 2115874 1,19IV. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 2104064 1,69 9805538 7,59 6993874 4,62 14350633 8,08C. Sukauptos (gautinos) pajamos ir atein. laikot. sąnaudos 291341 0,23 346612 0,27 407031 0,27 691922 0,39Turtas iš viso 124270289 100,00 129125673 100,00 151404658 100,00 177500959 100,00Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai A. Kapitalas ir rezervai 70546786 56,77 77279734 59,85 77504871 51,19 82854048 46,68I. Kapitalas 37000000 29,77 37000000 28,65 37000000 24,44 37000000 20,84 I.1. Įstatinis (pasirašytasis) 37000000 37000000 37000000 37000000

I.2. Nepareikalautas įmokėti (-) II. Akcijų priedai (nominalios vertės perviršijimas) 2760000 2,22 2760000 2,14 2760000 1,82 2760000 1,55III. Perkainojimo rezervas IV. Rezervai 30786786 24,77 37519734 29,06 37744871 24,93 43094048 24,28 IV.1. Įstatymo numatyti 2874209 2,31 2874209 2,23 2874209 1,90 3700000 2,08 IV.2. Nepaskirstytini 12461703 10,03 12461703 9,65 12461703 8,23 IV.3. Paskirstytini 15450874 12,43 22183822 17,18 22408959 14,80 39394048 22,19V. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) B. Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) 2179116 1,44 6384577 3,60C. Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai D. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 53723503 43,23 51845939 40,15 71720671 47,37 88262334 49,72I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 36852177 29,65 29240000 22,64 25155760 16,61 29394262 16,56 I.1. Finansinės skolos 36852177 29,65 29240000 22,64 25155760 16,61 29394262 16,56 I.1.3. Išperkamosios nuomos ir panašūs įsipareigojimai 2449942 1,62 1505443 0,85 I.1.4. Kreditinėms institucijoms 36852177 29,65 29240000 22,64 22705818 15,00 27888819 15,71II. Per 1 metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 16871326 13,58 22605939 17,51 46564911 30,76 58868072 33,16 II.1. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis II.2. Finansinės skolos 2226656 1,79 9205513 7,13 20068639 13,25 22386281 12,61 II.2.1. Kreditinėms institucijoms 2226656 1,79 9205513 7,13 18825309 12,43 21599999 12,17 II.2.2. Kitos (išperkamosios nuomos skolos) 1243330 0,82 786281 0,44 II.3. Prekybos skolos 13237734 10,65 10259611 7,95 23315929 15,40 31273230 17,62 II.3.1. Tiekėjams 13237734 10,65 10259611 7,95 23315929 15,40 31273230 17,62 II.3.2. Apmokėtini vekseliai II.4. Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 232972 0,19 II.5. Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas 1173885 0,94 1237623 0,96 2416565 1,60 3662079 2,06 … II.5.1. Mokesčiai 580473 0,47 508744 0,39 738874 0,49 1630718 0,92 II.5.2. Atlyginimai 369845 0,30 330207 0,26 1126618 0,74 1362384 0,77 II.5.3. Socialinis draudimas 223567 0,18 398672 0,31 551073 0,36 668978 0,38 II.6. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 79 0,00 1903192 1,47 763778 0,50 1546482 0,87E. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 124270289 100,00 129125673 100,00 151404658 100,00 177500959 100,004. AB “Žemaitijos pienas” pelno (nuostolio) ataskaitos vertikali analizėAB “Žemaitijos pienas” vertikali pelno (nuostolio) ataskaitos analizė 5 lentelė

2000 2001 2002 2003 Reikšmė % Reikšmė % Reikšmė % Reikšmė %PARDAVIMAI IR PASLAUGOS 155729573 100,00 212446064 100,00 225918078 100,00 247145340 100,00PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ SAVIKAINA 126861880 81,46 171368617 80,66 197517167 87,43 214899066 86,95BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIS) 28867693 18,54 41077447 19,34 28400911 12,57 32246274 13,05VEIKLOS SĄNAUDOS 23170708 14,88 31439844 14,80 38071816 16,85 44719739 18,09VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) 5696985 3,66 9637603 4,54 -9670905 -4,28 -12473465 -5,05KITA VEIKLA 3426740 2,20 4364944 2,05 3476635 1,54 5930297 2,40FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA -2086484 -1,34 -3166429 -1,49 7658827 3,39 13901151 5,62ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) 7037241 4,52 10836118 5,10 1464557 0,65 7357983 2,98PAGAUTĖ (ypatingasis pelnas) 25061 0,02 0,00 806 0,00 102 0,00NETEKIMAI (ypatingieji praradimai) 33802 0,02 ATASK. LAIKOT. PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ (NUOSTOLIS) 7028500 4,51 10836118 5,10 1465363 0,65 7358085 2,98PELNO MOKESTIS 640083 0,41 371658 0,17 489557 0,22 1479903 0,60GRYNASIS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PELNAS (NUOSTOLIS) 6388417 4,10 10464460 4,93 975806 0,43 5878182 2,38

Vertikali pelno (nuostolio) ataskaitos analizė iš esmės parodo visus pelningumo rodiklius – bendrąjį, veiklos, įprastinės veiklos, ikimokestinį ir grynąjį, o taip pat ir sąnaudų lygius. Turėdami ketverių metų vertikaliosios pelno ataskaitos analizės duomenis, galime panagrinėti ir pokyčių priežastis. Kaip matome iš 5 lentelės, parduotų prekių ir atliktų darbų savikainos dalis, palyginus su pajamomis, kito nedaug. 2000-aisiais metais prekių ir atliktų darbų savikaina sudarė 81,46 procentus, o 2003-aisiais – 86,95 procentus. Atitinkamai kito ir pelno normos dalis – 2000-aisiais metais sudarė 18,54 proc., 2001-aisiais padidėjo 0,8 procentiniais punktais, 2002-aisiais sumažėjo 6,77 procentiniais punktais, o 2003-aisiais vėl pakilo 0,48 procentiniais punktais iki 13,05 proc.Veiklos sąnaudos sudaro didelį pajamų procentą ir net viršija jį. Žymiai padidėjo veiklos sąnaudos 2002-aisiais metais (nuo 14,8 proc. 2001-aisiais iki 16,85 proc. 2002-aisiais metais) ir įmonės veiklos nuostolis sudarė 4,28 proc. Be to, veiklos sąnaudos dar labiau išaugo 2003-aisiais metais ir siekė 18,09 proc., ir veiklos nuostolis sudarė 5,05 proc. pardavimo pajamų. Situaciją pagerino tik kitos ir finansinės veiklos rezultatai. Tuomet įprastinės veiklos pelnas 2002-aisiais metais sudarė 0,65 proc. pardavimo pajamų ir 2003-aisiais metais – 2,98 proc. Kadangi netekimų nebuvo (išskyrus labai mažą dalį 2000-aisiais metais, t.y. 0,02 proc.), per visą analizuojamą laikotarpį įmonė gavo grynąjį pelną, kuris atitinkamai sudarė 4,10 proc., 4,93 proc., 0,43 proc. ir 2,38 proc. pajamų. Tiesa, 2000-aisiais ir 2001-aisiais įmonė patyrė finansinės veiklos nuostolį (atitinkamai 1,34 proc. ir 1,49 proc. įmonės pajamų), tačiau tai nesutrukdė pasiekti 4,10 ir 4,93 proc. grynojo pelningumo. Tie metai įmonei buvo sėkmingiausi, veiklos pelnas sudarė apie 4 proc. pajamų. Nors tokį veiklos pelną galima laikyti mažu.9 paveiksle parodytas bendrasis ir veiklos pelningumas, palyginti su uždirbtomis pajamomis kiekvienais analizuojamai metais.

9 pav. AB “Žemaitijos pienas” bendrojo ir veiklos pelningumo dinamika 2000 – 2003 m.5. AB “Žemaitijos pienas” santykinių rodiklių analizėĮmonės finansinėje analizėje gali būti naudojama daug įvairių rodiklių, dažniausiai jie grupuojami pagal finansinės analizės tikslus. Mes šioje analizėje naudosime tokią klasifikaciją: pelningumo rodikliai; finansinio statuso rodikliai; veiklos efektyvumo rodikliai; įsiskolinimo rodikliai.5.1. Pelningumo rodikliaiPelningumo rodikliai geriausiai apibendrina įmonės veiklos rezultatus. Remiantis įmonės pelningumo rodikliais galima spręsti apie tai, kokią naudą gaus investuotojas, investuodamas kapitalą į vieną ar kitą įmonę. Bendrojo pelno marža (gross profit margin), % parodo įmonės sugebėjimą uždirbti pelną iš pagrindinės įmonės veiklos (parodo skirtumą tarp pajamų ir savikainos, t.y., kokia dalis pelno tenka vienai daliai pajamų). Kuo didesnė pelno norma kiekvienam uždirbtam pajamų litui, tuo efektyvesnė įmonės veikla. Šis rodiklis laikomas normaliu, jei patenka į 10-35 procentų intervalą. Mažesnis rodiklis reikštų, kad įmonė turi spręsti veiklos efektyvumo problemas, didesnis reikštų labai didelį gamybos ir prekybos pelningumą. Bendrojo pelno marža apskaičiuojama taip:

AB “Žemaitijos pienas” bendrojo pelno norma bei jos pokytis per analizuojamus metus pateiktas 6 lentelėje.Bendrojo pelno norma 6 lentelėMetai 2000 2001 2002 2003Bendrojo pelno norma, % 18,54 19,34 12,57 13,05Pokytis, % 0,8 -6,77 0,48 Kaip matome iš lentelės, AB “Žemaitijos pienas” bendrojo pelno normos rodiklis yra normalus. Iš čia nagrinėjamų metų 2002-aisiais jis buvo žemiausias – 12,57 %. Palyginus su 2001-ųjų metų rezultatu, bendrojo pelno norma sumažėjo 6,77 %. Pelno (nuostolio) atakaitoje matėme, kad tais metais pardavimai išaugo 6,34 %, o savikaina – 15,26 %, tai paaiškina bendrojo pelno normos sumažėjimą. 2003-aisiais situacija vėl pagerėjo. Veiklos pelno normos rodiklis rodo vadovų sugebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudų susidarymą ir veiklos pelningumą. Šis rodiklis apskaičiuojamas taip:

AB “Žemaitijos pienas” veiklos pelno norma bei jos pokyčiai pateikti 7 lentelėje.Veiklos pelno norma 7 lentelėMetai 2000 2001 2002 2003Veiklos pelno norma, % 3,66 4,54 -4,28 -0,50Pokytis, % 0,88 -8,82 -3,78Kaip matome iš 7 lentelės, veiklos pelno norma AB “Žemaitijos pienas”visu nagrinėjamu laikotarpiu yra nepatenkinama. 2002-aisiais ir 2003-aisiais šio rodiklio reikšmės neigiamos. Tai reiškia, kad įmonė tais metais patyrė veiklos nuostolį, veiklos sąnaudos viršijo pajamas.Grynojo pelno marža (net profit margin), % rodo įmonės veiklos efektyvumą. Kitaip tariant, galime sužinoti, kiek vienas pardavimų litas uždirba grynojo pelno. Didesnė rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės pelningumą.Grynojo pelno maržą tikslinga sugretinti ir su bendrojo pelno marža. Palyginus šiuos du rodiklius galima nustatyti, kiek centų iš vieno pardavimų lito “pametama” veiklos sąnaudoms, kitos veiklos nuostoliams bei pelno mokesčiui padengti.

Grynojo pelno norma apskaičiuojama taip:

AB “Žemaitijos pienas” grynojo pelno normos rodikliai ir jų pokyčiai per pastaruosius ketverius metus pateikti 8 lentelėje.Grynojo pelno norma 8 lentelėMetai 2000 2001 2002 2003Grynojo pelno norma, % 4,10 4,83 0,43 2,34Pokytis, % 0,73 -4,5 1,91 Kaip matome iš pateiktos lentelės visu nagrinėjamu laikotarpiu buvo gautas grynasis pelnas, bet jis sudaro labai mažą dalį įmonės pajamų. Kadangi visu nagrinėjamu laikotarpiu rodiklis yra mažesnis nei 10 %, jis laikomas nepatenkinamu. Bendrojo, veiklos ir grynojo pelno normų rodiklių dinamika 2000 – 2003 metais pateikta 10 paveiksle.

10 pav. AB “Žemaitijos pienas” pelno normų dinamika 2000 – 2003 metais.Sugretinus bendrojo ir grynojo pelno normų rodiklius matome, kad veiklos sąnaudoms, kitos veiklos nuostoliams bei pelno mokesčiui padengti skiriama labai didelė dalis pardavimo pajamų. Grynojo pelno norma mažesnė už bendrojo pelno normą vidutiniškai 7 kartus.Nuosavo kapitalo pelningumas. Nuosavo kapitalo arba nuosavybės grąža parodo, kiek litų grynojo pelno uždirba vienas savininkų nuosavybės litas. Šį rodiklį naudoja akcininkai, įvertindami įmonės pelningumą. Jis įvertina bendrą pelno gavimo efektyvumą naudojant akcinį kapitalą ir parodo, kaip greitai atsiperka akcininkų investuotas kapitalas. Investuotojų ir akcininkų atžvilgiu, kuo šis rodiklis didesnis, tuo geriau. Rodiklis lygintinas su alterna…tyviomis akcininkų lėšų investavimo formomis, kad būtų galima sužinoti, ar verta investuoti į vieną ar kitą įmonę, ar lėšos atsipirks greitai.Nuosavo kapitalo grąžos (NKG) rodiklis apskaičiuojamas taip:

9 lentelėje pateikti nuosavo kapitalo grąžos rodikliai 2000 – 2003 metais.Nuosavo kapitalo grąža 9 lentelėMetai 2000 2001 2002 2003Nuosavo kapitalo grąža, % 9,06 13,54 1,26 7,09Pokytis, % 4,48 -12,28 5,83 Įmonės akcinis kapitalas per pastaruosius ketverius metus nekito, todėl NKG rodiklių pokyčius įtakojo atitinkami grynojo pelno pokyčiai ir rezervų apimtis.Taip pat labai svarbus turto pelningumas arba turto grąža (return on assets), %, kuri geriausiai atspindi visų įmonės išteklių panaudojimo efektyvumą. Turto grąža parodo, kiek grynojo pelno uždirba vienas turto litas. Parodo, kokia viso turto dalis susigrąžinama pelno pavidalu, t.y. apibūdinamas įmonės sugebėjimas pelningai naudoti turtą. Aukštesnė rodiklio reikšmė, jei nebuvo daromos investicijos, parodo efektyvesnį turto panaudojimą. Užsienio šalyse būtent šį rodiklį priimtina lyginti su infliacija, ir jei turto pelningumas mažesnis už infliaciją, reikia susirūpinti rezultatyvesniu turto valdymu. Turto grąža apskaičiuojama taip:

10 lentelėje pateikti turto grąžos rodikliai 2000 – 2003 metais.Turto grąža 10 lentelėMetai 2000 2001 2002 2003Turto grąža, % 5,04 8,25 0,69 3,57Pokytis, % 3,21 -7,56 2,88 Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad skaičiuojant vidutinę metinę įmonės turto vertę 2000-iesiems metams buvo naudojami 1999 metų duomenys, kadangi vidutinė metinė turto vertė apskaičiuojama taip:

Nuosavo kapitalo ir turto grąžos rodiklių dinamika 2000 – 2003 metais pavaizduota 11 paveiksle.

11 pav. AB “Žemaitijos pienas” nuosavybės ir turto grąžos dinamika 2000 – 2003 m. Kaip matome iš 11 paveikslo, tiek nuosavo kapitalo, tiek turto grąža kito labai netolygiai. Nuosavo kapitalo grąža nuo 2000-ųjų iki 2001-ųjų metų didėjo sparčiau nei turto grąža, tačiau 2002-ųjų metų pabaigoje abiejų rodiklių rezultatai buvo smarkiai nukritę. 2003-aisiais metais ir nuosavo kapitalo, ir turto grąžos rodikliai vėl išaugo. Tačiau bendru atveju abiejų rodiklių reikšmės yra mažos.5.2. Finansinio statuso rodikliaiŠios grupės rodikliai rodo, ar firmos įsipareigojimai yra realūs, t.y., ar įmonė sugeba laiku grąžinti visus savo įsiskolinimus (pirmiausia trumpalaikius). Tvirtas įmonės finansinis statusas, reiškiantis visų įsipareigojimų įvykdymą laiku, yra labai svarbus visais bendradarbiavimo su partneriais atvejais, tačiau ypač svarbus įregistravus savo įmonę bei esant didelei infliacijai.Bendrasis likvidumas apibūdina įmonės gebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus, suėjus terminui, iš savo trumpalaikio turto. Įmonė laikytina likvidžia, jei jos trumpalaikiai įsipareigojimai partneriams, mokesčių inspekcijai, draudimui ir kitiems kreditoriams neviršija trumpalaikio turto. Likvidumui nustatyti taikomi įvairiausi santykiniai rodikliai. Paprasčiausias iš jų bendrojo likvidumo rodiklis arba dar vadinamas bendrojo padengimo koeficientas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Bendrojo likvidumo dinamika pavaizduota 11 lentelėje.Bendrasis likvidumas 11 lentelėMetai 2000 2001 2002 2003Bendrasis likvidumas, % 2,58 2,20 1,31 1,30Pokytis, % -0,38 -0,89 -0,01AB “Žemaitijos pienas” bendrojo likvidumo koeficientas visu nagrinėjamu laikotarpiu viršija 1,00, taigi, galime teigti, kad jis yra patenkinamas, nes priimtinas šio rodiklio lygis yra 1,20-2,00. Tačiau iš kitos pusės mes matome, kad analizuojamu laikotarpiu einamasis likvidumas sumažėjo nuo 2,58 % 2000-aisiais metais iki 1,30 % 2003-aisiais metais.Einamojo likvidumo rodiklis yra griežtesnis įmonės likvidumo vertinimas. Apskaičiuojant šį rodiklį daroma prielaida, kad įmonėje sukauptos atsargos negali būti greitai paverstos pinigais. Žemas šio rodiklio lygis rodo, kad įmonei sunku vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, o einamosioms reikmėms tenkinti gali pritrūkti apyvartinių lėšų. Ypač bloga situacija, jei rodiklio reikšmė mažesnė už vienetą, tuomet įmonė trumpu laikotarpiu praranda finansinę pusiausvyrą. Tačiau jei trumpalaikio mokumo rodiklis yra labai aukštas, tai firmos vadovybė turėtų nustatyti, ar firma nėra sukaupusi per daug grynųjų apyvartinių lėšų arba atsargų pertekliaus ir neracionaliai naudoja turtą. Bendru atveju laikoma, kad einamojo likvidumo rodiklis turėtų būti intervale 0,5-1,0. Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal formulę:

AB “Žemaitijos pienas” einamojo likvidumo dinamika pateikta 12 lentelėje.Einamasis likvidumas 12 lentelėMetai 2000 2001 2002 2003Einamasis likvidumas, % 0,88 0,9 0,32 0,44Pokytis, % 0,02 -0,58 0,12 Kaip matome 2000-ųjų ir 2001-ųjų metų einamojo likvidumo koeficientas yra geras, tačiau vėlesniais metais jis yra žemas. Pirmiausia, tai sąlygoja atsargos, kurios sudaro apie 65 proc. įmonės trumpalaikio turto. Taip pat tam įtakos turi trumpalaikiai įsiskolinimai, kurie sudaro apie 12 proc. trumpalaikio turto. AB “Žemaitijos pienas” likvidumo rodiklių dinamika 2000-2003 metais pateikta 12 paveiksle.

12 pav. AB “Žemaitijos pienas” likvidumo rodiklių dinamika 2000 – 2003 m. Kaip matome iš 12 paveikslo, AB “Žemaitijos pienas” bendrasis likvidumas kasmet mažėja. Einamojo likvidumo koeficiento reikšmė taip pat mažėja iki 2002-ųjų metų, 2003-aisiais metais šio rodiklio reikšmė pakyla 0,12 procentinio punkto.

Taip pat dažnai skaičiuojamas kritinio likvidumo koeficientas. Jis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

AB “Žemaitijos pienas” kritinio likvidumo dinamika pateikta 13 lentelėje.Kritinis likvidumas 13 lentelėMetai 2000 2001 2002 2003Kritinis likvidumas, % 0,12 0,43 0,15 0,24Pokytis, % 0,31 -0,28 0,09Kaip matome, įmonės kritinio likvidumo koeficientas yra itin žemas. Taip yra todėl, kad įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai žymiai viršija pinigus sąskaitoje ir kasoje.5.3. Veiklos efektyvumo rodikliaiVeiklos efektyvumo rodikliai dar gali būti vadinami turto naudojimo arba aktyvumo rodikliais, nes jie parodo, kaip aktyviai įmonė naudoja savo turimą turtą pajamoms uždirbti. Mes nagrinėsime šiuos veiklos efektyvumo rodiklius: turto apyvartumą; atsargų apyvartumą; debitorinio įsiskolinimo apyvartumą; kreditorinio įsiskolinimo apyvartumą; ilgalaikio turto apyvartumą; trumpalaikio turto apyvartumą.Turto apyvartumas (total assets turnover) rodo, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Kuo aukštesnė šio rodiklio reikšmė, tuo geriau įmonė panaudoja turimą turtą realizacijos procesui garantuoti. Tačiau turto apyvartumo mažėjimas, esant tokiam pačiam pardavimų lygiui, bet didėjant turtui, ypač ilgalaikiam, dar nereiškia, jog tai neigiamas reiškinys, kadangi ilgalaikio turto didėjimas daugeliu atveju reiškia investicijas, kurios atsiperka ateityje. Savo ruožtu, jei ilgalaikis turtas dėl nusidėvėjimo nuolat mažėja, esant tai pačiai pardavimų apimčiai, reiškia, jog įmonė dirba su tais pačiais įrengimais ar kitu turtu, jo neatnaujindama. Tokiu atveju turto apyvartumas nuolat didės, tačiau įmonės perspektyvos nebūtinai vertintinos teigiamai. Turto apyvartumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Kadangi turime tik metines finansines ataskaitas, vidutinę turto vertę apskaičiuojame kaip turto verčių metų pradžioje ir metų pabaigoje aritmetinį vidurkį. 2000 metų vidutinio metinio turto apskaičiavimui naudojame 1999 m. gruodžio 31 d. duomenis. Turto apyvartumo dinamika per 2000 – 2003 metus pateikta 14 lentelėje.Turto apyvartumas 14 lentelėMetai 2000 2001 2002 2003Turto apyvartumas, kartais 1,25 1,70 1,61 1,50Pokytis, % 36 -5,29 -6,83Kaip matome iš pateiktos lentelės, turto apyvartumo rodiklis turi tendenciją mažėti, tačiau atsižvelgiant į įmonės veiklą jis yra geras. Rodiklio mažėjimo tendenciją galima paaiškinti tuo, kad įmonė disponuoja santykinai dideliu materialiuoju turtu. Taip pat, atsižvelgiant į rodiklio kitimo tendenciją, galime daryti prielaidą, kad per artimiausius kelerius metus situacija blogės.Atsargų apyvartumas (inventory turnover) parodo, kiek per nagrinėjamą laikotarpį atsargos padaro apyvartų, t.y. kiek kartų atsargos virsta pinigais. Rodiklis apskaičiuojamas kaip parduotos produkcijos savikainos ir atsargų laikotarpio pabaigoje santykis. Šis rodiklis apibūdina gamybos atsargų realizavimo galimybes bei atsargų valdymo efektyvumą.Didelis apyvartumas gali būti tuomet, kai gera produkcijos paklausa ir lengva ją parduoti. Mažas apyvartumas byloja apie per dideles firmos materialines atsargas, t.y. jos yra neproporcingos gamybos ir pardavimo poreikiams. Tačiau atsargų apyvartumo rodiklio negalima vertinti vienareikšmiškai. Pvz., greitas atsargų apyvartumas gali reikšti ne tik gerą produkcijos pardavimą, bet ir tai, jog įmonė neturi pakankamai didelių ir gerai įrengtų sandėliavimo patalpų ir priversta nuolat rūpintis atsargų pirkimu, o tai gali didinti atsargų įsigijimo savikainą. Skirtingas atsargų apyvartumas, būdingas kiekvienos šakos įmonėms, priklauso nuo gamybinio ciklo bei produkcijos specifikos. Šis rodiklis gali būti skaičiuojamas kartais ir dienomis.Atsargų apyvartumas kartais apskaičiuojamas pagal formulę:

Šis rodiklis parodo, kiek kartų per ataskaitinį laikotarpį atsargos atsinaujina. Atsargų apyvartumas dienomis apskaičiuojamas pagal formulę:

Šis rodiklis parodo, per kiek dienų vidutinė atsargų apimtis padaro vieną apyvartą. Kuo šio rodiklio reikšmė didesnė, tuo palankiau vertinama situacija, nes laikoma, jog atsargos santykinai likvidesnės.Vidutinės prekių atsargos apskaičiuojamos analogiškai, kaip vidutinė metinė turto vertė. AB “Žemaitijos pienas” atsargų apyvartumo koeficientai pateikti 15 lentelėje.Atsargų apyvartumas 15 lentelėMetai 2000 2001 2002 2003Atsargų apyvartumas, kartais 5,95 5,88 5,19 4,41Pokytis, % -1,18 -11,73 -15,02Atsargų apyvartumas, dienomis 58 62 70 82Pokytis, % 6,90 12,90 17,14 Iš 15 lentelės toks atsargų apyvart…umo lygis yra pakankamai geras. Kaip matome, 2000-aisiais metais reikėjo nepilnų dviejų mėnesių parduoti vidutinę prekių atsargų prekių apimtį. Vėlesniais metais šis rodiklis laipsniškai augo ir padidėjo nuo 58 dienų iki 82 dienų 2003-aisiais metais. Ilgalaikio turto apyvartumo rodiklis parodo, kiek pajamų sukuria vienas ilgalaikio turto litas. Šis rodiklis parodo ilgalaikio turto valdymo efektyvumą, vadovų sugebėjimą panaudoti jį pajamoms uždirbti. Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal formulę:

Vidutinis ilgalaikis turtas apskaičiuojamas kaip turto vertės metų pradžioje ir jo vertės metų pabaigoje aritmetinis vidurkis. Skaičiavimams taip pat naudojami 1999-ųjų metų ilgalaikio turto duomenys. Ilgalaikio turto apyvartumo dinamika 2000 – 2003 metais pateikta 16 lentelėje.Ilgalaikio turto apyvartumas 16 lentelėMetai 2000 2001 2002 2003Ilgalaikio turto apyvartumas, kartais 1,96 2,66 2,68 2,61Pokytis, % 35,71 0,75 -2,61 Kaip matome iš 16 lentelės, nuo 2000-ųjų metų šio rodiklio reikšmės augo iki 2002-ųjų metų, 2003-aisiais metais ši reikšmė sumažėjo 2,61 procentiniais punktais. Įmonė disponuoja santykinai dideliu ilgalaikiu turtu, kuris labai mažina visus turto apyvartumo rodiklius. Trumpalaikio turto apyvartumo rodiklis parodo, kiek pajamų sukuria vienas trumpalaikio turto litas. Šis rodiklis parodo trumpalaikio turto valdymo efektyvumą, vadovų sugebėjimą panaudoti jį pajamoms uždirbti. Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal formulę:

Vidutinis trumpalaikis turtas apskaičiuojamas kaip turto vertės metų pradžioje ir jo vertės metų pabaigoje aritmetinis vidurkis. Skaičiavimams taip pat naudojami 1999-ųjų metų trumpalaikio turto duomenys. Trumpalaikio turto apyvartumo dinamika 2000 – 2003 metais pateikta 17 lentelėje.Trumpalaikio turto apyvartumas 17 lentelėMetai 2000 2001 2002 2003Trumpalaikio turto apyvartumas, kartais 3,63 4,54 4,06 3,57Pokytis, % 25,07 -10,57 -12,07 Kaip matome iš pateiktos lentelės, trumpalaikio turto apyvartumas padidėjo 2001 metais, tačiau vėliau jis vėl mažėjo.AB “Žemaitijos pienas” turto ir atsargų apyvartumo rodiklių dinamika 2000 – 2003 metais pateikta 13 paveiksle.

13 pav. AB “Žemaitijos pienas” turto ir atsargų apyvartumo dinamika 2000 – 2003 m. Gautinų sumų apyvartumas (accounts receivable turnover) parodo, kiek gautinos sumos (debitorinis klientų įsiskolinimas) padaro apyvartų per nagrinėjamą laikotarpį. Rodiklis apibūdina gautinų sumų surinkimo efektyvumą bei su kokia rizika įmonė susiduria dėl skolininkų nemokumo. Didesnė rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės veiklos efektyvumą. Tačiau perdėtai aukštas rodiklis gali liudyti, kad įmonės kreditavimo politika yra per griežta, ir įmonė neišnaudoja viso pelningumo potencialo, ribodama prekių pardavimą skolon rizikingesniems skolininkams.

Debitorinio įsiskolinimo apyvartumo rodiklis parodo, per kiek dienų prekių pirkėjai atsiskaito su įmone. Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal formules:

AB “Žemaitijos pienas” debitorinio įsiskolinimo apyvartumo dinamika 2000 – 2003 metais pateikta 18 lentelėje.Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas 18 lentelėMetai 2000 2001 2002 2003Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas, dienomis 30 18 13 17Pokytis, % -40,00 -27,78 30,77Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas, kartais 15,56 23,37 29,14 25,79Pokytis, % 50,19 24,69 -11,50 Iš 18 lentelės matome, kad įmonės debitorinių įsiskolinimų padengimo terminas yra trumpas. Galima būtų teigti, kad įmonė vykdo per griežtą įmonės kreditavimo politiką, kadangi debitorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais yra gana didelis, taip pat matome, kad pirkėjams duodamas gana trumpas laikas atsiskaityti už prekes, bet iš kitos pusės, įvertinus tai, jog įmonė prekiauja maisto produktais, kurių dauguma galiojimo terminas yra trumpas, tai būtų lyg ir pateisinama.Mokėtinų sumų apyvartumas (accounts payable turnover) parodo, kokią pardavimo pajamų dalį sudaro mokėtinos sumos tiekėjams arba kiek kartų per nagrinėjamą laikotarpį atnauji…namas įsiskolinimas. Rodiklio (pardavimai / mokėtinos sumos) padidėjimas yra pageidautinas, nes šiuo atveju arba didėja pardavimai, arba mažėja mokėtinos sumos. Svarbu atsižvelgti į mokėtinų sumų apyvartumo dinamiką. Kitaip sakant kreditorinio įsiskolinimo apyvartumo rodiklis parodo, po kiek laiko vidutiniškai įmonė atsiskaito su kreditoriais. Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal formules:

AB “Žemaitijos pienas” kreditorinio įsiskolinimo apyvartumo dinamika 2000 – 2003 metais pateikta 19 lentelėje.Kreditorinis įsiskolinimo apyvartumas 19 lentelėMetai 2000 2001 2002 2003Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas, dienomis 40 39 75 87Pokytis, % -2,50 92,31 16,00Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas, kartais 9,80 10,76 6,53 4,69Pokytis, % 9,79 -39,31 -28,18 Kaip matome iš 19 lentelėje pateiktų duomenų, AB “Žemaitijos pienas” kreditorinių įsipareigojimų trukmė nuo 2000-ųjų metų ženkliai ilgėja. AB “Žemaitijos pienas” debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo apyvartumų dinamika 2000 – 2003 metais pateikta 14 paveiksle.

14 pav. Kreditorinio ir debitorinio įsiskolinimo apyvartumas 2000 – 2003 m. Kaip matome iš 14 paveikslo, pats didžiausias kreditorinio įsiskolinimo apyvartumo lygis buvo 2003-aisiais metais, pats mažiausias – 2001-aisiais metais. Debitorinio įsiskolinimo apyvartumo lygis mažiausias – 2002-aisiais metais, didžiausias – 2000-aisiais metais.5.4. Įsiskolinimo rodikliaiĮsiskolinimo rodikliai parodo, kaip įmonė sugeba padengti savo įsiskolinimus (tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius) ir mokėti palūkanas. Skolos rodiklis parodo, kiek įmonės savininkai yra pajėgūs padengti ilgalaikius įsiskolinimus. Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal formulę:

AB “Žemaitijos pienas” skolos rodiklių dinamika 2000-2003 metais pateikta 20 lentelėje.Skolos rodiklio dinamika 20 lentelėMetai 2000 2001 2002 2003Skolos rodiklis 0,52 0,38 0,32 0,35Pokytis, % -26,92 -15,79 9,38 Kuo mažesnis šis rodiklis, tuo labiau savininkų nuosavybė viršija ilgalaikius įsipareigojimus, t.y. lengviau įmonei grąžinti ilgalaikes skolas. Iš 20 lentelės matome, kad vyrauja šio rodiklio mažėjimo tendencija. Trumpalaikio įsiskolinimo rodiklis parodo, kokios apimties yra įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai, palyginus su savininkų nuosavybės dydžiu. Šis rodiklis atspindi įmonės savininkų galimybes padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo palankiau vertinamas. Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal formulę:

AB “Žemaitijos pienas” trumpalaikių įsiskolinimų dinamika 2000 – 2003 metais pateikta 21 lentelėje.Trumpalaikiai įsiskolinimai 21 lentelėMetai 2000 2001 2002 2003Trumpalaikiai įsiskolinimai 0,24 0,29 0,6 0,7Pokytis, % 20,83 106,90 16,67 Iš 21 lentelės matome, kad trumpalaikių įsipareigojimų apimtis, palyginus su savininkų nuosavybe, sudaro nuo 24 iki 70 proc. ir vyrauja šio rodiklio didėjimo tendencija. Skolos ir trumpalaikių įsiskolinimų rodiklių dinamika pateikta 15 paveiksle.

15 pav. AB “Žemaitijos pienas” įsiskolinimo rodiklių dinamika 2000 – 2003 m. Kaip matome 15 paveiksle, trumpalaikių įsiskolinimų rodiklis auga, ilgalaikio – mažėja.IšvadosAtlikus AB “Žemaitijos pienas” balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalią bei vertikalią analizę, taip pat apskaičiavus ir išnagrinėjus įmonės santykinius rodiklius, galime padaryti šias išvadas:• AB “Žemaitijos pienas” disponuoja dideliu turtu, kuris per pastaruosius ketverius metus padidėjo 42,83 %, t.y. 53,23 mln. Lt. Didžiausią dalį įmonės turte sudaro ilgalaikis turtas, kuris sudaro 64,61-56,28 % viso įmonės turto. Didelė šio turto apimtis mažina įmonės turto apyvartumą. Viso turto apyvartumas yra tik 1,25-1,5 karto per metus, ilgalaikio turto – 1,96-2,61 karto per metus.• Didžiausi pokyčiai įmonės turto apimtyje ir sudėtyje įvyko 2002-aisiais metais. Ilgalaikis turtas išaugo 13,57 %, tačiau jo dalis visame turte sumažėjo 1,92 procentiniais punktais. Trumpalaikis turtas išaugo 62,19 %, jo dalis visame turte padidėjo 1,92 procentinio punkto.• AB “Žemaitijos pienas” likvidumo rodikliai nėra pakankami ir turi tendenciją mažėti, tam įtakos turi tai, kad įmonė laiko dideles atsargas. Atsargos sudaro 66 % įmonės trumpalaikio turto. Likusią dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos ir grynieji pinigai įmonės kasoje. Taigi, nors įmonės bendrojo likvidumo rodiklio lygis yra priimtinas (2,58-1,3 %), tačiau jis mažėja. Einamojo ir kritinio likvidumo rodikliai yra nepriimtinai maži: atitinkamai kinta intervaluose 0,88-0,44 % ir 0,12-0,24 %.• AB “Žemaitijos pienas” pakankamai didelės prekių atsargos mažina ir įmonės atsargų apyvartumo rodiklius (atsargų apyvartumas sumažėjo nuo 6 iki 4 kartų per metus).• Savininkų nuosavybės pokyčius per analizuojamus metus sąlygoja pelno ir rezervų apimties kitimas, kadangi įmonės akcinio kapitalo ir akcijų priedų sumos nesikeičia. Įmonės rezervai per analizuojamą laikotarpį išaugo 39,96 %, t.y. 12,31 mln. Lt.• AB “Žemaitijos pienas” turi suformavusi pakankamai didelius rezervus (2003-aisiais metais jie siekė 43,09 mln. Lt), kurie gali būti panaudojami strateginiams įmonės plėtros planams įgyvendinti.• Apyvartinių lėšų finansavimui įmonė naudojasi trumpalaikėmis paskolomis, jos sudaro beveik visą įmonės trumpalaikių įsipareigojimų dalį, t.y. 100-95 %.• Santykis tarp savininkų nuosavybės ir įmonės įsipareigojimų kasmet mažėja (nuo 1,31 % 2000-aisiais iki 0,94 % 2003-aisiais). Tai nėra teigiama, nes šis santykis rodo įmonės patikimumą, stabilumą ir kreditingumo augimą, kuo jis didesnis tuo geriau įmonė vertinama.• AB “Žemaitijos pienas” veiklos apimčių augimą atspindi ir didėjančios išmokos mokesčiams, atlyginimams bei socialiniam draudimui. Šio balanso straipsnio apimtis pasikeitė nuo 1,17 mln. Lt 2000-aisiais metais iki 3,66 mln. Lt 2003-aisiais.• AB “Žemaitijos pienas” debitorinio įsiskolinimo apyvartumo rodiklis per analizuojamą laikotarpį sumažėjo nuo 30 iki 17 dienų. Įmonė riboja prekių pardavimą skolon ir galbūt neišnaudoja viso pelningumo potencialo. Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumo rodiklis išaugo nuo 40 iki 87 dienų. Kreditorinių įsipareigojimų trukmė ženkliai ilgėja, tačiau tai teigiama, nes šiuo atveju didėja pardavimai ir mažėja mokėtinos sumos.

• AB “Žemaitijos pienas” grynojo pelno svyravimas įtakoja ir pelningumo rodiklius. Grynojo pelno svyravimus lėmė veiklos sąnaudų augimas, kurios 2002-aisiais ir 2003-aisiais viršijo bendrąjį pelną, be to, įtakos turėjo ir įmonės finansinė ir investicinė veikla. Grynojo pelno norma analizuojamu laikotarpiu sumažėjo nuo 4,10 iki 2,34 %.• AB “Žemaitijos pienas” bendrasis pelningumas sumažėjo nuo 18,54 % 2000 -aisiais iki 13,05 % 2003-aisiais.• AB “Žemaitijos pienas” veiklos pelno norma analizuojamu laikotarpiu nukrito kritiškai nuo 3,66 % 2000 m. iki 0,5 % 2003-aisiais. Įmonei reiktų spręsti veiklos efektyvumo problemas.• Sugretinus grynojo ir bendrojo pelno normas galime teigti, kad didelė pajamų dalis (apie 12 %) “pametama” veiklos sąnaudoms, kitos veiklos nuostoliams bei mokesčiams.Literatūra1. D.Šlekienė, I.Klimavičienė. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas. Kaunas, Technologija, 2000.2. V.Kvedaraitė. Firmos finansinė analizė. Vilnius, Lietuvos informacijos institutas, 1996.3. www.jt.lt4. www.finasta.lt5. www.zpienas.lt