AB „Rokiškio sūris“ filialo Utenos pienas gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotojo valdymo organizavimas

Turinys

1. Įvadas2. Teorinė samprata apie valdymo organizavimą.3. AB „Rokiškio sūris“ filialo Utenos pienas valdymo organizavimas4. Išvados ir pasiūlymai.

1.Įvadas

Organizavimas – žmonių ir materialinių darbo elementų sistemos, leidžiančios įgyvendinti sprendimą, sudarymas. Numačius visų reikalingų darbų eilę, pirmiausia reikia išnagrinėti kiekvieno atliekamo darbo technologiją, apsirūpinti įrankiais, įrengimais bei medžiagomis, parinkti kiekvienam darbui tinkamus vykdytojus, ir, išsiaiškinus, kas ir pagal kokius dėsnius juda darbo procese, pavesti tam tikriems darbuotojams atlikti veiksmus, reikalingus, kad tas judėjimas vyktų nustatytu režimu. Veikiant nuolatinio pasikartojimo režimu, būtina pasiekti, kad darbo objektas darbo produktu būtų paverčiamas naudojant kuo mažiau medžiagų, energijos, pinigų, žmogaus darbo.Pagrindinis visos veiksmų visumos, vadinamos technologiniu procesu, ele¬men¬tas yra technologinė operacija. Tai – darbo dalis, skirta atlikti vienam darbuotojui (arba vienai nedalomai darbuotojų grupei) tam tikroje darbo vietoje. Darbų visumos skaidymas į technologines operacijas priklauso nuo technolo¬gijos lygio, naudojamų įrengimų, medžiagų ir darbuotojų sugebėjimų. Kaip matyti, valdymo procesas yra kartotinis – atlikus vieną veiksmą, grįžtama prie ankstesniųjų ir vėl jie atliekami.Produkto gamybos technologinį procesą nusakanti dokumentacija kartu su nematomos gaminti produkcijos kiekius ir terminus nurodančia dokumentacija (jos pirminis informacijos šaltinis – sutartys su klientais) ir yra tiek planavimo, tiek organizavimo pirminiai informacijos šaltiniai. Pasikartojančioje veikloje atlikus pirmąją veiklos planavimo dalį, apgalvojamas technologinis procesas. Numačius darbų turinį ir eilę, sudarius tinkamas darbo sąlygas (įrengimai, medžia¬gos, darbuotojų kvalifikacija), toliau organizuojant, pasirūpinama darbų išdėstymu erdvėje, priskiriant juos tam tikroms darbo vietoms, kuriose yra reikalingi įrengimai, aptarnaujami reikalingos kvalifikacijos darbuotojų. Tik po to baigiama planuoti veiklą, konkrečiai nustatoma judančio darbo proceso elemento judėjimo tvarka.Pirmiausia turi būti atliekama turininė planavimo dalis. Paskui parengiamas tikslus darbo technologinis procesas, po to sukuriama organizacinė veiklos sistema, kurios elementams aprašomuoju pavidalu suplanuojama nuolat pasikar¬to¬janti veikla (darbininkams – technologinis procesas kortelėse arba darbo instrukcijose, inžineriniams darbuotojams ir tarnautojams – pareiginiuose nuo¬sta¬tuose, instrukcijose ir kitokiuose veiklą reglamentuojančiuose doku¬men¬tuose). Po to planuoti baigiama kalendoriniu judančio darbo proceso elemento judėjimo grafiku konkrečiam veiklos laikotarpiui; kartu sudaromi tam tikro kalen¬dorinio laikotarpio (dienos, savaitės, dekados, mėnesio, metų ketvirčio) veiklos rodikliai organizacijos padaliniams bei pavieniams vykdytojams.

Viena sudėtingiausių darbo organizavimo pasikartojančioje veikloje problemų yra darbo pasidalijimas. Jis vyksta dviem pagrindais – profesiniu ir kvali¬fi¬ka¬ciniu.Profesiniu pagrindu – žmonės skirstomi pagal poveikio darbo objektui būdus (pvz., kompresorinėje – kompresoristai , dirbtuvėse – tekintojai, staliai, šaltkalviai ir t.t.).Kvalifikaciniu pagrindu – skirstoma pagal atliekamų darbų sudėtingumą ir iš to išplaukiantį laiką, reikalingą susidaryti įgūdžiams, į nekvalifikuotą-žemos kvalifikacijos, kvalifikuotą ir aukštos kvalifikacijos. Jei darbininko sugebėjimai aukštesni, neracionaliai naudojamas jo darbo laikas – per tą patį laiką jis galėtu padaryti sudėtingesnį darbą, jei jo sugebėjimai menkesni, jis gali nepasiekti reikia¬mos darbų kokybės bei sugaišti daugiau laiko. Kuriant organizacinę struk¬tūrą pagal technologinio proceso bei numatomos gamybos apimties duomenis, suskaičiuojama, kiek kokios profesijos ir kokios kvalifikacijos žmonių reikės nuo¬latiniam pasikartojančiam darbui. Apskaičiavus dažnai paaiškėja, kad reikia trumpesnio tam tikros profesijos ir kvalifikacijos darbuotojų skaičiaus, o ne retai ir mažiau negu vieno kokio specialisto. Organizuojant darbo sistemą būsimos veiklos sėkmę lemia kaip tik dirbančiūjų apmokymas.Dar vienas svarbus produkto gamybos organizavimo klausimas – grupinio darbo panaudojimas. Pagrindinis šaltinis – panaudoti darbininkų žinių, įgūdžių, poveikio kitiems galimybių perviršį, kurio jie vien tik savo darbo vietoje panau¬doti negali. Išplėtus darbininkų veiklos erdvę iki grupės darbo vietų, galima surasti pakankamai daug būdų tiksliau pritaikyti technologinį procesą indivi¬dua¬lioms darbininkų ir įrengimų galimybėms.Dar vienas produkto gamybos organizavimo klausimas – tai pirminių gamy¬bos padalinių specializacija. Kraštutiniai tų padalinių specializacijos variantai – tai technologinė ir daiktinė specializacija. Daiktinė specializacija – į gamybos barus sujungiami visi darbininkai, gaminantys tam tikrą produktą, pvz., siu¬vy¬kloje vyriškų ir moteriškų drabužių siuvėjai ir kt. Tiek vienas, tiek kitas vari¬an¬tas turi pranašumų ir trūkumų. Taikant technologinę specializacija, geriau panaudojamos įrengimų bei darbininkų galimybės, bet daug kebliau organizuoti tvarkingą darbo objekto judėjimą per visas technologinio proceso operacijas ir visus darbininkus nuolat aprūpinti darbu. Kai specializacija daiktinė, lengviau pasiekti produkto kokybę, galima tikėtis, kad gaminys bus pagamintas numatytu laiku, bet sunkiau gerai panaudoti ir prižiūrėti įrengimus. Nuo to priklauso val¬dy¬mo darbų pasidalijimas tarp organozacijos vadovybės ir pirminių gamybinių pa¬da¬linių. Paprastai organizacijos specializuoja savo pirminius gamybos padali¬nius, taikydamos įvairias šių dviejų pagrindų kombi¬nacijas, atsižvelgdamos į technologinį procesą, produkcijos, rinkos ir organi¬za¬cijos valdymo ypatybes.

2. Teorinė samprata apie valdymo organizavimąOrganizacija greta savo pagrindinio darbo – keisti darbo objektą ir versti jį darbo produktu – neišsiverčia ir be iš esmės naujos veiklos – organizacijos valdy¬¬mo. Mažesnėse organizacijose visus darbus, susijusius su valdymu gali atlikti žmonės, didžiąją laiko dalį dirbantys produkto gamybos procese, valdy¬mui skirdami laisvalaikį ar specialiai tam sutaupytą darbo laiką, o didesnėse – valdymo darbą dirba net ne vienas žmogus ištisą darbo dieną. Prireikus organi¬zacijos valdymui skirti keletą žmonių, iškilo jų darbo pasidalijimo pro¬ble¬ma.Problema buvo išspręsta suskaidžius gamybinį vienetą į keletą smulkių, kurių dydis priklauso nuo indvidualių vadovo galimybių. Šių vadovų veiklai koordinuoti atsirado hierarchinė dar kelių lygių vadovų piramidė. Taip susidarė plačiai žinoma linijijnė valdymo struktūra.

Linijinė valdymo struktūra vadovams iškėlė daugybę naujų problemų: specia¬lizuotų darbininkų darbo vieta ir laikas; galutinio produkto, kurį gamina daugelio specializuotų darbininkų rankos, kokybė; darbininkų, dirbančių įvairaus turinio darbus, darbo kiekio ir kokybės vertinimas; racionalus brangių įrengimų, pakeitusių pigią darbo jėgą, panaudojimas. Išeitį rado F. Teiloras. Jis sukūrė funkcinę valdymo struktūrą.

Nors funkcinė valdymo struktūra, remdamasi gerokai suskaidytu valdymo darbu, leido tą darbą dirbantiems darbuotojams greičiau pasirengti tinkamai dirbti priskirtą darbo dalį, ji susilpnino asmeninę pagrindinės veiklos padalinio vadovo atsakomybę. Todėl labai greitai įsigaliojo linijinių ir funkcinių struktūrų kombinacijos. Organizacijos gamybinę veiklą arba pagrindinės veiklos, kurioje gaminamas organizacijos vartotojams skirtas produktas, dalį imta komponuoti linijiniu pagrindu. Taip buvo garantuojama veiksmo darna bei operatyvumas, padėjo asmeninė vadovo atsakomybė. Kad vadovams būtų suteikta kvalifikuotų specialistų pagalba sprendžiant sudėtingus, specialistų žinių reikalaujančius klausimus, ir kad būtų garantuojamas visų padalinių darbas, tarp aukščiausio gamybinių padalinių vadovų lygio bei organizacijos vadovo buvo įterptas funkcinių bei aptarnaujančių padalinių sluoksnis.

Pirminiai pagrindinio darbo ansambliai buvo sudaromi remiantis techniniais pagrindais, gaminiu, kaip konstrukcine visuma, arba technologija, kaip visų darbo procesų visuma. O didesnės organizacijos skaidomos ir keliais lygiais, ir įvairiais pagrindais: pagal aptarnaujamą teritoriją, rinkos dalį, produktų grupę, vartotojų grupę ir t.t. Kiekvieno tam tikrą savarankiškumą organizacijos viduje turinčio vadovo žinioje sudaromas tam tikras funkcinių ir aptarnaujančių pada¬li¬nių sluoksnis. Viena iš sudėtingiausių valdymo organizavimo problemų ir yra nustatyti to funkcinių ir aptarnaujančių padalinių sluoksnio sudėtį. Raciona¬liausi organizacijos valdymo darbą dirbančių darbuotojų grupavimo pagrindai yra du: pagal organizacijos tikslus ir pagal organizacijos veiklos sistemos elementus. Kad organizacijos darbas būtų vaisingas, jos žmonės turi būti atsakingi už kiekvieno tikslo įgyvendinimą, už kiekvieno veiklos sistemos ele¬men¬to raidą, priežiūrą bei efektyvų panaudojimą, nes išleidus iš akiračio nors vieną iš šių dalykų, organizacija gali susilaukti sunkių padarinių. Struktūrizuoti organizacijos valdančiąją dalį iš karto dviem skirtingais pagrindais nėra patogu, todėl siekiant organizacijos gyvybingumo ir nuolatinio veiklos atkartojimo galimybių, geriausia ją struktūrizuoti pagal darbo – gaminti vartotojams skirtą produktą – sitemos elementus.Kadangi organizacijos veiklą įprasmina jos vartotojams gaminamas produk¬tas, pirmasis organizascijos valdymo struktūros posistemis turėtų būti skirtas darbo produktui valdyti. Šis posistemio uždavinys – maksimaliai tenkinti vartotojų poreikius dėl produkcijos kokybės bei kainos. Šiame posistemyje dirbantys darbuotojai turi garantuoti, kad būtų atlikti visi marketingo darbai, laiku būtų rengiami naujų gaminių arba jų tobulinimo projektai, kad deramai būtų tikrinama į produktą įeinančių perkamų gaminių, tiek organizacijos atliekamų darbų kokybė. Darbo valdymo posistemio tikslas sutampa su svarbiausiu gamybos tikslu- tip sujungti darbo procese darbo jėgą, darbo priemones ir darbo objektą, kad būtų garantuota nustatyto reikiamos kokybės produkcijos kiekio gamyba minima¬lio¬mis gyvojo ir įdaiktintojo darbo sąnaudomis. Siekdamas šio tikslo, posistemios turi atlikti technologinio parengimo funkciją. Ji apima visą ciklą: parinkti me¬džia¬gas, nustatyti jų sunaudojimo normas, kompleksiškai supro¬jek¬tuo¬ti techno¬loginį procesą, kurį sudaro visos pagrindinės ir pagalbinės opera¬cijos; nurodyti ne tik reikalingas joms atlikti darbo sąnaudas ir darbų sudėtin¬gumą, įrengimus ir įrankius, bet ir kaip racionaliai organizuoti visas darbo vietas ir parinkti geriau¬sius darbo metodus.
Darbo objekto valdymo posistemio paskirtis tiesiogiai iškyla iš svarbiausio gamybos tikslo – apsirūpinti žaliavomis, gaminti technologinėje dokumenta¬cijoje numatyta gaminių kiekį, keisti darbo objektą pagal visas technologinėje dokumentacijoje numatytas operacijas, gerinti darbo našumą ir kokybę pagal technologijos reikalavimus, realizuoti gatavą produktą vartotojams (iki reali¬zavimo momento produktas yra įmonės darbo objektas). Posistemis turi savo tikslą, kurį sąlygoja pati darbo objekto prigimtis ir jo vieta gamybos procese. Tai – kuo spartesnis darbo objekto judėjimas nuo žaliavų iki baigto produkto stadijos. Siekdamas šio tikslo, posistemis turi atlikti materialinio techninio aprūpinimo, operatyviojo gamybos planavimo ir reguliavimo, medžia¬gų, detalių, pusgaminių ir gaminių laikymo ir transportavimo funkcijas. Darbo priemonių valdymo posistemio uždavinys – aprūpinti gamybą visomis darbo priemonėmis, numatytomis kiekvienai operacijai, parengti šias priemones tai operaciaji atlikti, pasiekti numatytą darbo našumą ir produkcijos kokybės lygį.Darbuotojų valdymo posistemio pagrindinis uždavinys, tiesiogiai kylantis iš visos gamybos tikslo, – aprūpinti gamybą technloginėje dokumentacijoje numa¬tytiems darbams atlikti reikiamos kvalifikacijos darbuotojais, skatinti juos dirbti našiai ir gerai. Posistemis turi sudaryti sąlygas asmenybei harmoningai augti gamybos kolektyve. Posistemis turi atlikti personalo parinkimo, paskir¬stymo ir kvalifikacijos kilimo, darbuotojų materialinio ir moralinio skatinimo, darbo sąlygų gerinimo bei kitų socialinių poreikių tenkinimo darbus. Nagrinėjant organizacijos veiklos sistemą, buvo nepaliesti du tiesiogiai produkto neveikiantys, bet organizacijos gyvybingumui ypač svarbūs elementai – pinigai ir informacija, reikalinga visiems organizacijoje vykstantiems proce¬sams. Šiems elementams valdyti irgi reikalingi valdymo struktūros posistemiai. Pinigų, arba finansų, valdymo posistemio tikslas – aprūpinti organizaciją finansų ištekliais, reikalingais jos veiklai ir plėtrai. Šis posistemis turi rūpintis visų organizacijos pajamų ir išlaidų apskaita ir analize, laiku organizuoti atsiskaitymą bei geriausiai panaudoti finansų išteklius. Informacijos valdymo posistemis, aptarnaujantis visus kitus posistemius, turi laiku aprūpinti visus sprendėjus patikima informacija. Posistemis turi rūpintis savalaikiu geru informacijos fiksavimu, jos perdavimu, laikymu ir paieška.
Kadangi šie elementai yra bet kokioje išoriniams vartotojams dirbančioje organizacijoje, jie visi turi būti įtvirtinti valdymo struktūroje. Konkretaus vadovų ir jiems pavaldžių valdymo darbuotojų skaičius turi būti nustatomas pagal kiekvienos organizacijos aplinkos bei darbo sąlygas, tik svarbu, kad nė vienas elementas neliktų be nuolatinio organizacijos vadovų dėmesio. Struktūra ir posistemiuose dirbančių darbuotojų skaičiai turi būti sudaromi sistemingai iš viršaus.Tiek Vakaruose, tiek Rytuose, dar labai didelė dalis vadovų svarbiausia savo užduotimi organizacijoje laiko tvarkomąją veiklą ir teisinius vadybos metodus daugiausia tapatina su ja. Yra daug vadovų, skubančių, lekiančių, nespėjančių atsakinėti į pavaldinių kalusimus ir duodančių daugybę nurodymų. Jie laiko save gerais vadovais. Šiuo atveju tinka legenda apie garsiosios automobilių gamybos kompanijos įkūrėją H.Fordą I. Jis staiga surinkęs visų savo įmonių vadovus, susodinęs juos į laivą ir išgabenęs mėnesiui į Havajų salas. Grįžus visiems buvę įteikti vokai, kuriuo¬¬se vieni radę pranešimus apie paaukštimą, kiti – apie atlyginimo padidi¬nimą, treti – apie būtinumą kelti kvalifikaciją, o ketvirti – apie firmos atsisakymą jų paslaugų. Atsisakyta paslaugų tų vadovų, kuriems išvykus labiausiai pablogėjo įmomės veikla. Ši legenda kartais kelia nusistebėjimą: kam iš viso reikalingas vadovas, jei per mėnesį niekas nepastebėjo jo išvykimo. Pirmas atsakymas – kurti valdymo sistemą, funkcionuojančią ritmingai, reaguo¬jančią į aplinkos pasikeitimus. Vadovo rūpestis – sukurti tokį valdymo mecha¬nizmą, kad kasdieninė įmonės veikla sklandžiai vyktų ir be jo. Antras atsaky¬mas – plėtoti organizacijos veiklą, jos valdymo sistemą, nustatyti tobulinimo perspektyvas, tobulinti pačią organizaciją, jos tehcninę, ekonominę ir socialinę plėtrą. Norėdamas didinti savo veiklos efektyvumą, vadovas turi siekti, kad būtų kuriamos reagavimo į nenumatytas situacijas precedūros, paskirstant pareigas ir atsakomybę atitinkamiems darbuotojams ir suteikiant jiems įgaliojimus, sten¬giantis save visai išlaisvinti nuo operatyvios tvarkomosios veiklos. Jeigu iškyla reikalas pačiam įsikišti į kokios problemos sprendimą, reikia vengti įsakymo, nurodymo. Geriauisia imtis kito teisinio vadybos metodo – instruktuoti – apibrėžti susidarusią padėtį pavaldiniui ir išaiškinti jos sprendimo logiką. Kiekvienas instruktažas iškelia ir kitiems darbuotojams nežinomų dalykų.
Skiriami du gryni valdymo struktūrų tipai: linijinė ir funkcinė valdymo struktūros.Štabinė (linijinė – funkcinė) valdymo struktūra yra mišri struktūra, kurioje yra abiejų grynų struktūrų privalumų.

Darbų įvykdytojai

Štabinė valdymo struktūra

Štabinėje valdymo struktūroje aiškiai išreikštas vienvaldiškumo princiopas, įgyvendinamas per linijinių vadovų struktūrą. Linijiniams vadovams sprendi¬mus paruošti padeda specialistai (ekonomistai, technikai, juristai), suvienyti specia¬liuose padaliniuose – štabuose. Šioje struktūroje derinama atsakomybė ir kom¬pe¬tencija. Tačiau štabai, turėdami didelių poveikio galimybių ir tiesiogiai neat¬sa¬kingi už galutinius sprendimus, gali tapti savotiškais “kardinolais” tyliai vyk¬dan¬čiais savo politiką. Taigi, šioje struktūroje linijinis vadovas gali turėti didesnį ar mažesnį štabą ir panaudoti įvairių kvalifikacijų darbuotojus proble¬mo¬ms tirti bei sprendimams parengti. Tarp vadovo ir štabo galimi konfliktai, nes jų struk¬tūra yra nelanksti: nelengva organizuoti horizontalius kontaktus. Struktū¬roje yra daugiau dalykinių ryšių ir ji yra sudėtingesnė už linijinę. Matricinė valdymo struktūra remiasi santykių organizacinės teorijos princi¬pais, kurie teigia, kad sudėtingoje sistemoje konfliktai tarp instancijų nebūtinai yra neigiamo pobūdžio. Jie didina dalyvaujančiųjų suinteresuotumą ir mobili¬zuoja valdymo potencialą iškilusioms problemoms spręsti.

Tačiau čia yra aiški atsakomybė tiek už funkciją, tiek už atskirą oblekto vystymą, padalinį. Visoje struktūroje tai įgyvendinti dažniauisiai sunku, todėl matriciniai principai gali būti įgyvendinti atskirų programų forma (pvz., gaminio menedžmento sistemą, kurioje sukuriamas specialus konkretaus gaminio vystymo padalinys). Matricinė organizacija leidžia lanksčiai perskirstyti esamus specialistus, nes jie surenkami iš visų funkcinių padalinių konkrečiai užduočiai atlikti, o ją baigus galima kurti naują grupę naujai problemai spręsti. Organizacijai yra skiriamas projekto vadovas, kuris koordinuoja visus ryšius tarp projekto dalyvių, dirbančių skirtingose funkciniuose padaliniuose.

AB „Rokiškio sūris“ filialas Utenos pienas valdymas

Generalinis direktorius (Rokiškyje)

Utenos pienas 2-pieninė 3-pieninė 4-pieninė 5-pieninė 6-pieninė 7-pieninė 8-pieninė 9-pieninė

Gamybos ir administracijos direktorius

Gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Pardavimų direktorius

Nagrinėsime Gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotojo funkcijinę valdymo struktūrą

Gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotojas atsakingas už įnvesticinių projektų vykdymą, įrengimų priežiūrą ir remontą, energetinių resursų panaudojimą, įmonės patalpų rekonstrukcijas ir įrengimų modernizavimą. Įmonės gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotojas rengia kas mėnesinius posėdžius, kurių tikslas aptarti veiklos rezultatus, SAPARD fondo pinigų įsisavinimo problemas ir apspręsti veiklos tobulinimo kryptis. Svarstomi pasiūlymai resursų taupymui lėšų paskirtymai. Šių posedžių metu kiekvieno skyriaus vadovas turi pateikti ataskaitą už tą mėnesį atliktus darbus ir juos apibendrinti.

Pateikiame AB “Rokiškio sūrio” filialo Utenos pienas technologinių įrengimų bendrojo techninio aptarnavimo procedūrą pagal kokybės vadybos sistemą.

1. PROCEDŪROS TIKSLAI IR ESMĖ

Nustatyti bendrą tvarką, pagal kurią techniškai aptarnaujami bendrovės technologiniai įrengimai laikantis higienos reikalavimų. Procedūra apibrėžia kas ir kaip prižiūri ir remontuoja, modernizuoja, sumontuoja įrengimus.

2. DARBO HIGIENA IR SAUGA

Šiai procedūrai taikomi tuose padaliniuose galiojantys darbo higienos ir saugos reikalavimai ir instrukcijos, kurių darbuotojai privalo laikytis savo kasdieniniame darbe.

3.PROCEDŪROS TAIKYMO METODIKA

3.1. Diagrama

Eil.Nr. Veiklos pobūdis Atsakingas už veiksmo organizavimą Atsakingas už vykdymą4.1.1. Remonto organizavimas Gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotojas

4.1.2. Užsakymas Cechų , skyrių v-kai Cechų , skyrių v-kai

4.1.3. Vykdymas Cechų , skyrių v-kai, Cechų , skyrių v-kai,Vyresn. inžinieriai

4.1.4. Technologinių įrengimų patikrinimas Cechų , skyrių v-kai Cechų , skyrių v-kai 4.1.5. Technologių įrengimų profilaktinis periodinis aptarnavimas Cechų , skyrių v-kai Automatikos ir elektros sk. v-kas su mechanikos ir gamybos

4.1.6. Pagalbinės įrangos, sistemų aptarnavimas Cechų , skyrių v-kai Skyrių v-kai

4.1.7. Pasiūlymo pateikimas Įmonės darbuotojai Įmonės darbuotojai

4.1.8. Sprendimo dėl įrengimo modernizavimo priėmimas Gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotojas

Gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotojas

4.1.9. Gamyba, montavimas Mechanikos ir gamybos sk. v-kas Mechanikos ir gamybos. v-kas

4.1.10. Testavimas gamyboje/ pridavimas Automatikos ir elektros sk. v-kas Automatikos ir elektros sk. v-kas

4.1.11. Įrengimų pirkimas Gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotojas

4.1.12. Įrengimų montavimas Gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotojas

Gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotojas

4.1.13. Įrengimų nurašymas, išmontavimas Gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotojas

3.2. APRAŠYMAS

3.2.1 Remonto organizavimas

Atsiradus technologinių įrengimų gedimams, funkcionavimo sutrikimams, avarijai remontą organizuoja to gamybos skyriaus viršininkas.

3.2.2 Užsakymas

Užsakymus remontui reikalingoms detalėms pirkti ar gaminti pateikia už technologinių įrengimų priežiūrą atsakingi asmenys cechų vadovai : pirkimą patvirtina ir organizuoja Gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotojas.

3.2.3 Remontas

Įrengimus remontuoja gamybos baras (šaltkalviai remontininkai) arba tam tikslui sudarytos šių darbininkų grupės pagal dviašalę sutatį.Sugedus elektronikai, kai įmonėje jų suremontuoti negalima, skubus remontas atliekamas per 1 darbo dienas. Garantinio aptarnavimo laikotarpiu įrengimai remontuojami pagal sutartyse numatytas garantinio aptarnavimo sąlygas .

3.2.4. Technologinių įrengimų patikrinimas

Kiekvienos pamainos pradžioje dirbantys su įrengimais darbininkai prieš įjungdami juos patikrina vizualiai ar nėra pažeisti elektros kabeliai, apsaugos, ar tvarkingas įžeminimas, patikrinami techniniai parametrai (suspausto oro, garo slėgis, įtampa, apžiūrimos sklendės, vandens lygio matuokliai). Įjungiant įrengimą įsiklausoma, ar nėra pašalinių ar pasikeitusių garsų. Apie rastus pažeidimus ir nukrypimus darbininkas turi nedelsiant laisva forma pranešti cecho baro vadovui, šaltkalviui remontininkui arba atsakingam už įrengimų priežiūrą.

3.2.5. Įrenginių aptarnavimas

Technologinių įrengimų profilaktinį periodinį aptarnavimą atlieka gamybine brigada (šaltkalviai remontininkai)profilaktinio aptarnavimo instrukcijas ir pagal įrengimų gamintojo rekomendacijas įrengimų eksploatacijos instrukcijose, kurios saugomos pas atsakingus už įrengimų priežiūrą darbuotojus.Pagalbinė įranga ir sistemos skirstomos:

tiesiogiai susijusios su gamyba:a) vandens tiekimo sistemab) šalčio sistema c) šiluminės energijos(garo) tiekimo sistema d) elektros energijos tiekimo sistema

Sistemas a), b), c) aptarnauja ir remontuoja gamybinis skyrius -“Slėginių indų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės” ,1989m.-“Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės”,1997m.-“Šilumos energijos vartojimo laikinosios taisyklės”-Įrangos gamintojo eksploatacijos instrukcijas.

Sistemą d) aptarnauja ir remontuoja Elektros-automatikos skyriaus darbininkai pagal:

-“Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius”-“Vartotojų elektros įrenginių techninės eksploatacijos taisyklės”-“Elektros įrenginių įrengimo taisyklės”-“Elektros energijos naudojimo taisyklės”-“Statybos normos ir taisyklės. Natūralus ir dirbtinis apšvietimas”-Įrangos gamintojo eksploatacijos instrukcijas2. aptarnaujančios gamybą:• transportavimo mašinos ir įrengimai. Aptarnavimas ir priežiūra atliekama gamybos skyriaus darbininkų.

3.2.6. Gamybiniai sprendimai

Generalinis direktorius su gamybos ir administracijos dirktorius ir gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotoju įvertina modernizavimo tikslingumą, ekonominį efektą ir priima sprendimą dėl pasiūlymo įdiegimo, sprendimai atsispindi metiniame investiciniame plane.

3.2.7. Gamybos modernizavimas, montavimas

Modernizavimo darbus atlieka mechanikos ir gamybos skyrius įrenginių, įtaisų, mazgų eskizus, nubraižo schemas; pagal eskizus paruošia užsakymus Pagamintus įrenginių/įtaisų mazgus sumontuoja.Įrengimą modernizuojant laikomasi darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimų, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos reikalavimus.Schemos, eskizai pridedami prie įrengimo techninės dokumentacijos, kuri saugoma pas atsakingus už įrengimų priežiūrą asmenis.

3.2.8 Įrengimų išbandymas

Modernizuotą įrengimą pirmą kartą paleidžia mechanikos ir gamybos skyrius.Įrengimą vieną mėnesį testuoja cecho, skyriaus darbininkas(-ai) dirbantis su šiuo įrengimu. Testavimo metu įrengimas dirba normaliu darbo rėžimu. Pasibaigus testavimo laikui cecho, skyriaus vadovas ar įgaliotas asmuo priima įrangą pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktą laisva forma.

3.2.9. Įrengimų pirkimas

Perkant įrengimus vadovaujamasi valdybos patvirtintu metiniu investicijų planu. Pasirinkus įrengimo tiekėją sudaroma pirkimo sutartis Įrengimo pristatymas vykdomas pagal sutartyje numatytas sąlygas.Technologinių įrengimų galimi tiekėjai pasirenkami pagal apklausos kriterijus, kursvarbų vaidmenį atlieka kaina, kokybė ir pristatymo terminas.

4. ATSAKOMYBĖGamybos ir aministracijos direktorius atsakingas už tinkamą procedūros funkcionavimą ir administracijos darbą..

Gamybinių cechų, skyrių viršininkai atsako už eksploatuojamos įrangos tinkamą priežiūrą ir remontą. Automatikos ir elektros skyriaus viršininkas atsako už technologinių įrengimų aptarnavimo priežiūrą ir remontą, procedūros tobulinimą ir įgyvendinimą.

4.Išvados ir pasiūlymai

AB „Rokiškio sūris“ filialas Utenos pienas naudoja linijinę valdymo struktūrą. Mūsų nuomone įmonėje ši valdymo struktūra efektyviausia, kadangi leidžia koordinuoti padalinių atliekamas funkcijas. Kadangi į planinius susirinkimus susirenka tiktai padalinių vadovai, kurie daugiau mažiau žino apie vienas kito veiklą, susirinkimai būna trumpi, informatyvūs, su suformuluotais tikslais ir aiškiomis išvadomis ir užduotimis. Tai leidžia efektyviai išnaudoti įmonės specialistų darbo laiką. Ši schema yra efektyvi tik tada kai yra aiškiai apibrėžtos atsakomybės ribos. Skyrių vadovai turi patys priimti sprendimus iškilusioms smulkioms skyriaus problemoms pašalinti. Jei problema viršija skyriaus vadovo kompetenciją informuojamas gamybos ir administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Atlikus analizę nebuvo pastebėta trukūmų, kadangi stambinti skyrius jau nebeįmanoma tai nepagerins valdymo, o taupys įmonės pinigus ir apkrausime skyrius iki per didelio krūvio. Iškilusios problemos sprendžiamos greitai ir efektyviai, gamyba ir modernizavimo darbai vyksta nenutrukstamai pagal kiekvienų metų išankstinį sudarytą planą.