AB restrūkturizavimas

ĮVADAS

AB, turinčios laikinų finansinių sunkumų, tačiau nenutraukusios ūkinės
komercinės veiklos, nuo šiol gali išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti
skolas, atkurti įmonės mokumą ir, tokiu būdu, išvengti bankroto,
vadovaudamosi procedūromis bei tvarka, numatyta 2001 m. kovo 20 d., “Dėl
valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir
restruktūrizavimo procesuose tvarkos, bankrutuojančios ir bankrutavusios
įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl
valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir
grąžinimo tvarkos patvirtinimo” papildymo” ir 2001 m. liepos 5 d. Lietuvos
Respublikos ūkio ministro įssakymu Nr. 221 “Dėl duomenų apie įmonės bankroto
procedūras pateikimo ir skelbimo tvarkos, duomenų apie restruktūrizuojamą
įmonę bei restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo tvarkos, teisės
teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas
fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos, įmonių bankroto
administratorių veiklos kontrolės tvarkos, bankrutuojančių ir
restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos sudėties,
bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo
komisijos nuostatų ir verslo administratorių etikos taisyklių
patvirtinimo”.

 

Restruktūrizavimo procesas gali būti taikomas visų rūšių įmonėms ir
viešosioms įstaigoms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir
nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos.

 

Laikinus finansinius sunkumus turinti įmonė  – tai įmonė, kuri neegali
atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po
termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir
įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat
terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti
įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas.

 

Įmonės restruktūrizavimas  – tai procesas, apimantis ei

ilę priemonių, skirtų
padėti įmonei išvengti bankroto. Veiklos atkūrimo bei stabilizavimo
siekianti įmonė gali imtis įgyvendinti šias priemones – pakeisti ūkinės
veiklos rūšį, modernizuoti gamybą, tobulinti darbo organizavimo sistemą,
parduoti įmonės turtą ar jo dalį, priimti kitų įmonių turtą. Kelios įmonės
gali susijungti arba, atvirkščiai, viena įmonė gali skilti į kelias. Taip
pats reglamentuoja techninių, ekonominių, organizacinių priemonių, skirtų
įmonės mokumui atkurti, įgyvendinimo galimybę, įmonės įsipareigojimų
kreditoriams vykdymo terminų ar dydžio pakeitimą. Kiekvienos įmonės
restruktūrizavimo procesas bus individualus ir priemonės, išdėstytos jos
restruktūrizavimo plane, bus specifinės ir priklausys nuo sunkumų, su
kuriais susidūrė įmonė, pobūdžio.
Restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas, jeigu:  

• įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris

mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat

kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti,

arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško

reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeeigu sutartyse terminas nebuvo

nustatytas;

• įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos;

• įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne

teismo tvarka.
Siūlymą restruktūrizuoti įmonę jos vadovui raštu gali pateikti kreditorius
(kreditoriai). Taip pat siūlymo kelti restruktūrizacijos bylą teisė, pagal
4 straipsnį priklauso ir įmonės  vadovui.  Vadovas siūlymą restruktūrizuoti
įmonę kartu su pagrindiniais įmonės restruktūrizavimo plano metmenimis
raštu įteikia pagrindiniams kreditoriams.
Pareiškimą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, remiantis 5
straipsniu, gali pateikti įmonės vadovas arba kreditoriai. Pareiškimas
pateikiamas raštu, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, vietovės,
kurioje įsikūrusi įmonės buveinė, Apygardos teismui.
Kitas būtinas pareiškimo t
teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos
iškėlimo detales reglamentuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5
straipsnis.
Reiktų pažymėti, jog,  jeigu tuo pačiu metu įmonei yra inicijuojama
bankroto byla,  Įmonių restruktūrizavimo įstatymas teismui suteikia
pirmenybę išnagrinėti restruktūrizavimo taikymo galimybę.
Sprendimą įmonei kelti restruktūrizavimo bylą , atsižvelgdamas į tai, ar
įmonės būklė atitinka kriterijus, išdėstytus Įmonių restruktūrizavimo
įstatymo 3 ir 4 straipsniuose, priima teismas.  
Teismas atsisako kelti restruktūrizavimo bylą,  jeigu:

• įmonė iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo

patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą

dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalavimus;

• teismui nepateikti visi Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio

3, 4 ir 5 dalyse nurodyti dokumentai;

• įmonei iškelta bankroto byla.
Restruktūrizavimo procesas yra vykdomas įgyvendinant priemones, išdėstytas
įmonės restruktūrizavimo plane.

 

Teismas, priėmęs nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą, tuo pat metu
paskiria įmonės administratorių restruktūrizavimo plano rengimo
laikotarpiui.

 

Įmonės restruktūrizavimo plane turi būti nurodyta:  

• restruktūrizavimo tikslai ir trukmė;

• AB verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiui. Šiame plane turi būti

numatytos priemonės įmonės ilgalaikiam mokumui užtikrinti, šių

priemonių įgyvendinimo terminai, už priemonių įgyvendinimą atsakingi

asmenys, finansavimo šaltiniai ir laukiami rezultatai;

• turtas, reikalingas įmonės ūkinei komercinei veiklai, ir turtas, kuris

bus parduotas;

• turto pardavimo tvarka, gautų pajamų naudojimo paskirtis;

• turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos

teisės aktų nustatyta tvarka;

• numatomos nutraukti, nenaudingos įmonei ir kreditoriams sutartys

(išskyrus darbo sutartis), sudarytos iki restruktūrizavimo bylos

iškėlimo dienos;

• numatomų gauti naujų kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių

įvykdymo užtikrinimo būdai;

• būsimos kreditorių nuolaidos restruktūrizuojamai įmonei jos

restruktūrizavimo laikotarpiu;

• kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir reikalavimų tenkinimo

terminai;

• kreditorių grupės, ki

iekvienos grupės ir bendra reikalavimų suma ir jų

grąžinimo tvarka;

• turtiniai reikalavimai įmonei bei įmonės reikalavimai kitiems

juridiniams asmenims, pareikšti kitose civilinėse bylose;

• numatomų atleisti darbuotojų skaičius. Darbuotojai atleidžiami Darbo

kodekso nustatyta tvarka;

• restruktūrizavimo proceso metu susidariusių nenumatytų nuostolių

padengimo tvarka;

• restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitų, kurias teikia įmonės

 vadovas, teikimo kreditoriams, įmonės organams, valstybės ar

savivaldybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms

institucijoms, investuotojams ir įmonės administratoriui tvarka;

• įmonės administratoriaus atsiskaitymo kreditorių susirinkimui,

kreditorių komitetui tvarka;

• įmonės vadovo ir kitų įmonės valdymo organų kompetencijos apribojimai,

susiję su įmonės restruktūrizavimo plano vykdymu;

• administravimo išlaidų sąmata;

• valstybės vardu ar su valstybės garantija gautos ir numatytos gauti

paskolos, jų grąžinimo terminai ir sumos;

• inicijavusio įmonės restruktūrizavimą kreditoriaus (kreditorių), kai

nėra gautas įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas restruktūrizuoti

įmonę, pateiktos garantijos. Garantijomis gali būti: kreditoriaus

(kreditorių) turto įkeitimas ir (ar) hipoteka, bankų garantija ir (ar)

laidavimas.

Restruktūrizavimo proceso vykdymo planas negali numatyti ilgesnio nei 4
metų restruktūrizavimo proceso laikotarpio. Tačiau, vadovaudamasis
kreditorių susirinkimo nutarimu pagrįstu įmonės vadovo
arba įmonės administratoriaus (jei paskirtas) pateiktu prašymu, teismas
arba teisėjas restruktūrizavimo laiką gali pratęsti iki vienerių metų.

 

14 straipsnyje Įmonių restruktūrizavimo įstatymas reglamentuoja
restruktūrizavimo plane būtiną nurodyti kreditorių reikalavimų tenkinimo
eilę ir tvarką.

 

Pirmąja eile turi būti tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo
santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio
draudimo įmokas), reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio
kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo
atsitikimo darbe, asmenų reikalavimai apmokėti už

ž perdirbti supirktą žemės
ūkio produkciją;
Antrąja eile  tenkinami reikalavimai dėl privalomųjų įmokų bei paskolų,
kurios suteiktos valstybės vardu ar su valstybės garantija, taip pat visi
likę kreditorių reikalavimai.

 

Restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu be teismo leidimo įmonė negali:

 

1) parduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises;

2) perduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises kitų
asmenų nuosavybėn ar leisti jiems naudotis įmonės turtu neatlygintinai;

3) suteikti garantijas, laiduoti, įkeisti ar kitais būdais užtikrinti
prievolių įvykdymą, išskyrus tam tikrus atvejus, numatytus Įmonių
restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose.
Įmonės valdymo organų veiklą restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpyje
prižiūri teismo paskirtas įmonės administratorius.

 

Įmonės administratoriumi restruktūrizavimo byloje gali būti paskirtas
fizinis ar juridinis asmuo, turinti teisę teikti įmonių restruktūrizavimo
administravimo paslaugas.

 

Administratoriaus teises ir pareigas nustato Įmonių restruktūrizavimo
įstatymo 17 ir 18 straipsnis, o teisės teikti įmonių restruktūrizavimo
administravimo paslaugas suteikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos
Respublikos ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. 221 “Dėl duomenų
apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarkos, duomenų apie
restruktūrizuojamą įmonę bei restruktūrizavimo procesą pateikimo ir
skelbimo tvarkos, teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo
administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo
tvarkos, įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarkos,
bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo
komisijos sudėties, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių
administratorių atestavimo komisijos nuostatų ir verslo administratorių
etikos taisyklių patvirtinimo”.
Reiktų pastebėti, kad, remiantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo
nuostatomis, teikiant pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos įmonei
iškėlimo, būtina pateikti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Tačiau,
jei įmonės restruktūrizavimo planas yra parengiamas iki pareiškimo iškelti
restruktūrizavimo bylą įteikimo dienos, jis įteikiamas teismui kartu su
pareiškimu iškelti bylą. Tuomet teismas restruktūrizavimo bylą kelia
vadovaudamasis paprastesne restruktūrizavimo bylos iškėlimo tvarka , kurią
reglamentuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 11 straipsnis.
Parengtą įmonės restruktūrizavimo plano projektą kartu su įmonės
administratoriaus parengta išvada, patvirtinančia, kad, įgyvendinus plane
numatytas priemones, įmonės mokumas bus atkurtas kartu su įmonės dalyvių
susirinkimo sprendimu, įmonės vadovas (arba kreditoriai, tuo atveju, kai
jie imasi atsakomybės už jų parengtą planą) pateikia svarstyti kreditorių
komiteto nariams ir pagrindiniams kreditoriams. Laikoma, jog planui yra
pritarta, jei už jį balsavo kreditoriai, turintys ne mažiau kaip ¾ visų
patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos.
Gavęs kreditorių susirinkimo nutarimą pritarti restruktūrizavimo plano
projektui ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą restruktūrizuoti įmonę,
įmonės administratorius plano projektą pateikia teismui. Jei, praėjus 4
mėnesiams po restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, restruktūrizavimo
plano projektas teismui pateiktas nebuvo, teismas priima sprendimą
restruktūrizavimo bylą nutraukti.

 

Restruktūrizuojamos įmonės įsipareigojimai  reglamentuojami Įmonių
restruktūrizavimo įstatymo 9 ir 10 straipsniuose.
Restruktūrizavimo planą įgyvendina  restruktūrizuojamos įmonės valdymo
organai
Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu   įmonės valdymo organų
veiklą prižiūri, pagal savo kompetenciją, kreditorių susirinkimo (komiteto)
pirmininkas ir įmonės administratorius (jei šiam laikotarpiui jis
paskirtas). Jų teises reglamentuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 18
straipsnis.
Restruktūrizuojamos įmonės kreditorių ir jų susirinkimo teises, susirinkimo
šaukimo ir jame priimamų nutarimų tvarką, kreditorių komiteto sudarymo
tvarką bei komiteto kompetenciją reglamentuoja nuostatos, išdėstytos Įmonių
restruktūrizavimo įstatymo 19, 20, 21, 22, 23 straipsniuose.
Įmonės restruktūrizavimo byla gali baigtis  jos nutraukimu arba
patvirtinant restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą.
Teismas restruktūrizavimo bylą nutraukia , jei yra nors viena iš šių
sąlygų:

• nevykdomos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje

nurodytos sąlygos;

• restruktūrizavimo proceso metu išaiškėja, kad apie įmonės ekonominę

būklę buvo pateikta neteisinga informacija ir dėl to restruktūrizavimo

planas negali būti įvykdytas, ir tai patvirtina kreditorių komitetas

(susirinkimas);

• išaiškėja, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nebus

įgyvendintos ir įmonė neįrodo, kad restruktūrizavimo planas bus

įvykdytas.

Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą  rengia įmonės vadovas ar įmonės
administratorius (jeigu paskirtas), teismas jį tvirtina ir priima sprendimą
baigti restruktūrizavimo bylą.

Literatūros sąrašas

1. www.lrs.lt

2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas

3. www.svv.lt

Leave a Comment