ĮVADAS
AB, turinčios laikinų finansinių sunkumų, tačiau nenutraukusios ūkinės komercinės veiklos, nuo šiol gali išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti įmonės mokumą ir, tokiu būdu, išvengti bankroto, vadovaudamosi procedūromis bei tvarka, numatyta 2001 m. kovo 20 d., „Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo” papildymo” ir 2001 m. liepos 5 d. Lietuvos
Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 221 “Dėl duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarkos, duomenų apie restruktūrizuojamą įmonę bei restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo tvarkos, teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos, įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarkos, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos sudėties, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos nuostatų ir verslo administratorių etikos taisyklių patvirtinimo”.
Restruktūrizavimo procesas gali būti taikomas visų rūšių įmonėms ir viešosioms įstaigoms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos.
Laikinus finansinius sunkumus turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas.
Įmonės restruktūrizavimas – tai procesas, apimantis eilę priemonių, skirtų padėti įmonei išvengti bankroto. Veiklos atkūrimo bei stabilizavimo siekianti įmonė gali imtis įgyvendinti šias priemones – pakeisti ūkinės veiklos rūšį, modernizuoti gamybą, tobulinti darbo organizavimo sistemą, parduoti įmonės turtą ar jo dalį, priimti kitų įmonių turtą. Kelios įmonės gali susijungti arba, atvirkščiai, viena įmonė gali skilti į kelias. Taip pats reglamentuoja techninių, ekonominių, organizacinių priemonių, skirtų įmonės mokumui atkurti, įgyvendinimo galimybę, įmonės įsipareigojimų kreditoriams vykdymo terminų ar dydžio pakeitimą. Kiekvienos įmonės restruktūrizavimo procesas bus individualus ir priemonės, išdėstytos jos restruktūrizavimo plane, bus specifinės ir priklausys nuo sunkumų, su kuriais susidūrė įmonė, pobūdžio.
Restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas, jeigu:
• įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas;
• įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos;
• įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka.
Siūlymą restruktūrizuoti įmonę jos vadovui raštu gali pateikti kreditorius (kreditoriai). Taip pat siūlymo kelti restruktūrizacijos bylą teisė, pagal
4 straipsnį priklauso ir įmonės vadovui. Vadovas siūlymą restruktūrizuoti įmonę kartu su pagrindiniais įmonės restruktūrizavimo plano metmenimis raštu įteikia pagrindiniams kreditoriams.
Pareiškimą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, remiantis 5
straipsniu, gali pateikti įmonės vadovas arba kreditoriai. Pareiškimas pateikiamas raštu, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, vietovės, kurioje įsikūrusi įmonės buveinė, Apygardos teismui.
Kitas būtinas pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo detales reglamentuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5
straipsnis.
Reiktų pažymėti, jog, jeigu tuo pačiu metu įmonei yra inicijuojama bankroto byla, Įmonių restruktūrizavimo įstatymas teismui suteikia pirmenybę išnagrinėti restruktūrizavimo taikymo galimybę.
Sprendimą įmonei kelti restruktūrizavimo bylą , atsižvelgdamas į tai, ar įmonės būklė atitinka kriterijus, išdėstytus Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsniuose, priima teismas.
Teismas atsisako kelti restruktūrizavimo bylą, jeigu:
• įmonė iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalavimus;
• teismui nepateikti visi Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio
3, 4 ir 5 dalyse nurodyti dokumentai;
• įmonei iškelta bankroto byla.
Restruktūrizavimo procesas yra vykdomas įgyvendinant priemones, išdėstytas įmonės restruktūrizavimo plane.
Teismas, priėmęs nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą, tuo pat metu paskiria įmonės administratorių restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui.
Įmonės restruktūrizavimo plane turi būti nurodyta:
• restruktūrizavimo tikslai ir trukmė;
• AB verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiui. Šiame plane turi būti numatytos priemonės įmonės ilgalaikiam mokumui užtikrinti, šių priemonių įgyvendinimo terminai, už priemonių įgyvendinimą atsakingi asmenys, finansavimo šaltiniai ir laukiami rezultatai;
• turtas, reikalingas įmonės ūkinei komercinei veiklai, ir turtas, kuris bus parduotas;
• turto pardavimo tvarka, gautų pajamų naudojimo paskirtis;
• turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
• numatomos nutraukti, nenaudingos įmonei ir kreditoriams sutartys (išskyrus darbo sutartis), sudarytos iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos;
• numatomų gauti naujų kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai;
• būsimos kreditorių nuolaidos restruktūrizuojamai įmonei jos restruktūrizavimo laikotarpiu;
• kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir reikalavimų tenkinimo terminai;
• kreditorių grupės, kiekvienos grupės ir bendra reikalavimų suma ir jų grąžinimo tvarka;
• turtiniai reikalavimai įmonei bei įmonės reikalavimai kitiems juridiniams asmenims, pareikšti kitose civilinėse bylose;
• numatomų atleisti darbuotojų skaičius. Darbuotojai atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka;
• restruktūrizavimo proceso metu susidariusių nenumatytų nuostolių padengimo tvarka;
• restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitų, kurias teikia įmonės vadovas, teikimo kreditoriams, įmonės organams, valstybės ar savivaldybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms, investuotojams ir įmonės administratoriui tvarka;
• įmonės administratoriaus atsiskaitymo kreditorių susirinkimui, kreditorių komitetui tvarka;
• įmonės vadovo ir kitų įmonės valdymo organų kompetencijos apribojimai, susiję su įmonės restruktūrizavimo plano vykdymu;
• administravimo išlaidų sąmata;
• valstybės vardu ar su valstybės garantija gautos ir numatytos gauti paskolos, jų grąžinimo terminai ir sumos;
• inicijavusio įmonės restruktūrizavimą kreditoriaus (kreditorių), kai nėra gautas įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas restruktūrizuoti įmonę, pateiktos garantijos. Garantijomis gali būti: kreditoriaus (kreditorių) turto įkeitimas ir (ar) hipoteka, bankų garantija ir (ar)
laidavimas.
Restruktūrizavimo proceso vykdymo planas negali numatyti ilgesnio nei 4
metų restruktūrizavimo proceso laikotarpio. Tačiau, vadovaudamasis kreditorių susirinkimo nutarimu pagrįstu įmonės vadovo arba įmonės administratoriaus (jei paskirtas) pateiktu prašymu, teismas arba teisėjas restruktūrizavimo laiką gali pratęsti iki vienerių metų.
14 straipsnyje Įmonių restruktūrizavimo įstatymas reglamentuoja restruktūrizavimo plane būtiną nurodyti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.
Pirmąja eile turi būti tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas), reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe, asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;
Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl privalomųjų įmokų bei paskolų, kurios suteiktos valstybės vardu ar su valstybės garantija, taip pat visi likę kreditorių reikalavimai.
Restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu be teismo leidimo įmonė negali:
1) parduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises;
2) perduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises kitų asmenų nuosavybėn ar leisti jiems naudotis įmonės turtu neatlygintinai;
3) suteikti garantijas, laiduoti, įkeisti ar kitais būdais užtikrinti prievolių įvykdymą, išskyrus tam tikrus atvejus, numatytus Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose.
Įmonės valdymo organų veiklą restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpyje prižiūri teismo paskirtas įmonės administratorius.
Įmonės administratoriumi restruktūrizavimo byloje gali būti paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turinti teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas.
Administratoriaus teises ir pareigas nustato Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 17 ir 18 straipsnis, o teisės teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas suteikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos
Respublikos ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. 221 „Dėl duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarkos, duomenų apie restruktūrizuojamą įmonę bei restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo tvarkos, teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos, įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarkos, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos sudėties, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos nuostatų ir verslo administratorių etikos taisyklių patvirtinimo”.
Reiktų pastebėti, kad, remiantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis, teikiant pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, būtina pateikti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Tačiau, jei įmonės restruktūrizavimo planas yra parengiamas iki pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą įteikimo dienos, jis įteikiamas teismui kartu su pareiškimu iškelti bylą. Tuomet teismas restruktūrizavimo bylą kelia vadovaudamasis paprastesne restruktūrizavimo bylos iškėlimo tvarka , kurią reglamentuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 11 straipsnis.
Parengtą įmonės restruktūrizavimo plano projektą kartu su įmonės administratoriaus parengta išvada, patvirtinančia, kad, įgyvendinus plane numatytas priemones, įmonės mokumas bus atkurtas kartu su įmonės dalyvių susirinkimo sprendimu, įmonės vadovas (arba kreditoriai, tuo atveju, kai jie imasi atsakomybės už jų parengtą planą) pateikia svarstyti kreditorių komiteto nariams ir pagrindiniams kreditoriams. Laikoma, jog planui yra pritarta, jei už jį balsavo kreditoriai, turintys ne mažiau kaip ¾ visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos.
Gavęs kreditorių susirinkimo nutarimą pritarti restruktūrizavimo plano projektui ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą restruktūrizuoti įmonę, įmonės administratorius plano projektą pateikia teismui. Jei, praėjus 4
mėnesiams po restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, restruktūrizavimo plano projektas teismui pateiktas nebuvo, teismas priima sprendimą restruktūrizavimo bylą nutraukti.
Restruktūrizuojamos įmonės įsipareigojimai reglamentuojami Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 ir 10 straipsniuose.
Restruktūrizavimo planą įgyvendina restruktūrizuojamos įmonės valdymo organai
Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu įmonės valdymo organų veiklą prižiūri, pagal savo kompetenciją, kreditorių susirinkimo (komiteto)
pirmininkas ir įmonės administratorius (jei šiam laikotarpiui jis paskirtas). Jų teises reglamentuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 18
straipsnis.
Restruktūrizuojamos įmonės kreditorių ir jų susirinkimo teises, susirinkimo šaukimo ir jame priimamų nutarimų tvarką, kreditorių komiteto sudarymo tvarką bei komiteto kompetenciją reglamentuoja nuostatos, išdėstytos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 19, 20, 21, 22, 23 straipsniuose.
Įmonės restruktūrizavimo byla gali baigtis jos nutraukimu arba patvirtinant restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą.
Teismas restruktūrizavimo bylą nutraukia , jei yra nors viena iš šių sąlygų:
• nevykdomos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nurodytos sąlygos;
• restruktūrizavimo proceso metu išaiškėja, kad apie įmonės ekonominę būklę buvo pateikta neteisinga informacija ir dėl to restruktūrizavimo planas negali būti įvykdytas, ir tai patvirtina kreditorių komitetas (susirinkimas);
• išaiškėja, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos ir įmonė neįrodo, kad restruktūrizavimo planas bus įvykdytas.
Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą rengia įmonės vadovas ar įmonės administratorius (jeigu paskirtas), teismas jį tvirtina ir priima sprendimą baigti restruktūrizavimo bylą.
Literatūros sąrašas
1. www.lrs.lt
2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas
3. www.svv.lt