AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdymo analizė

Rašto darbas

AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdymo analizė

KLAIPĖDA, 2006m.

Įžanga

Pasaulis – tai didelis skruzdėlynas, kuriame kiekvieną dieną verda judrus gyvenimas, kurį galėtų suskirstyti į dvi dideles atskiras dalis: žmonių kasdieninis gyvenimas (į kurį įeina žmonių kasdieninė veikla, jų darbai, buitis ir pan.), bei ekonominis gyvenimas (tai įmonių, įvairių organizacijų, struktūrų, valdymo institucijų egzistavimas.). Šios dvi šakos negali gyvuoti viena be kitos, jos kartu palaiko vieną kitą ir kuria tvirtą valstybės gyvavimo pamatą.
Šiame darbe didesnis dėmesys koncentruojamas daugiau į ekonominę veiklą, kadangi mes kiekvieną dieną susiduriame su įvairaus poobūdžio klausimais, kurie liečia ekonominę veiklą: skirtingos institucijos suteikia įvairias paslaugas, įmonės gamina produkciją, ji patiekiama vartotojams ir t.t.
Vertėtų paminėti, kad nepaisant to, jog Lietuva gan maža valstybė, joje vyrauja didelė gausa įmonių, bendrovių, kurios stengiasi kelti Lietuvos ekonomikos augimą. Galima teigti, kad įmonių ir kitų institucijų spektras yra didžiulis, jos teikia skirtingas paslaugas, stengiasi jas tobulinti, puoselėti kuo didesnę naudą visuomenei. Visą šią veiklą būtų galima apjuosti į vieną sąvoką VADYBA (tai tikslinga veikla, kuria organizuotai siekiama norimų šios veeiklos rezultatų). Viena iš tokių bendrovių yra AB „Lietuvos geležinkeliai“
Tikslas – plačiau apžvelgti ir geriau susipažinti su visiems gerai žinoma bendrove, trumpai apžvelgti jos valdymo struktūrą, valdymo principus, metodus, stilių, techniką.

Dėstymas

Lietuvoje kaip ir kitose šalyse yra labai daug įmonių organizacijų. Jų yr

ra įvairių rūšių. Tai gali būti Ūkinė bendrija (ŪB), Akcinė bendrovė, (AB), Uždaroji akcinė bendrovė (UAB), Individuali verslo įmonė (IĮ), pelno nesiekianti įmonė ir dar kitos. Apie kelias iš jų trumpai papasakosiu.

Ūkinė bendrija (ŪB) – šitaip vadinama kelių žmonių ar juridinių asmenų grupė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi sujungiant kelių asmenų turtą į bendrą nuosavybę. Bendrijoj gali būti ne mažiau, kaip du ir ne daugiau kaip narių. Bendrijos nariai patys tvarko įmonės veiklą ir už jos veiklos rezultatus atsako visu savo turtu. Ūkinės bendrijos skirstomos į dvi rūšis: Tikroji ūkinė bendrija ir komandinė. Tikroji ūkinė bendrija skiriasi savo sąlygomis , ją gali sukurti mažiausiai 2 nariai( tikrieji). Jie atsako visu savo turtu. Komandinėje ūkinėje bendrijoje mažiausias narių skaičius turi būti 3. Iš jų narių 2 nariai turi būūti tikrieji ir 1 narys komanditorius. Jis atsako tik ta dalimi, kurią įnešė į ŪB, o tikrieji nariai atsako visu savo turtu.

Individuali verslo įmonė (IĮ) – kuria vienas individas, pats priima sprendimus ir įsipareigojimus. Už įmonės veiklos rezultatus atsako savininkas visu savo turtu. IĮ turi juridinio asmens statusą. Neribota atsakomybė didina savininko veiklos riziką, yra ribotos galimybės pasiskolinti kapitalą.

Akcinė bendrovė (AB) – tai bendrovė ribotos turtinės atsakomybės, kurios įstatinis kapitalas padalintas į dalis vadinamas akcijomis. Akcijos – tai vertybiniai popieriai, suteikiantys jos turėtojui savininko teises ir te

eisę gauti dividentus, kurių dydis priklauso nuo akcinė bendrovės gauto pelno bei įmonės tikslų. AB steigiant galima naudotis visas informacines priemones. Akcininkais tampama per investicijas už kurias įsigyjamos akcijos. Už AB veiksmus savininkai atsako ne visu savo turtu, tik ta dalimi kuri sumokama įsigyjant akcijas.
Mano nagrinėjama įmonė yra AB “Lietuvos geležinkeliai“ . . Akcinė bendrovė “Lietuvos geležinkeliai”, (toliau – bendrovė) yra įmonė, kurios kapitalas padalytas į dalis – akcijas, įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis kurių vykdyme bendrovė dalyvauja bei šiais įstatais. Akcinė bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” sutrumpintai vadinama:
AB “LIETUVOS GELEŽINKELIAI”. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles bendrovė atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Bendrovės finansiniais metais yra laikomi kalendoriniai metai. Bendrovė turi sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose ir užsienio bankuose ir savo antspaudą, kuriame yra šie rekvizitai: Akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai”. Vilnius. Lietuvos Respublika.

Valdymo stilius:

Įmonės valdymas – tai sugebėjimas priimti sprendimus, kontroliuoti ir valdyti naujos įmonės ūkinę ir komercinę veiklą.

Yra trys vadovavimo stiliai, tai autokratinis vadovavimo stilius, demokratinis va

adovavimo stilius ir liberalusis vadovavimo stilius.

Autokratinis vadovavimo stilius. Šis vadovavimo stilius pasižymi stipria valdymo centralizacija, polinkiu į vienvaldiškumą, sprendžia ne tik pačias sudėtingiausias, bet ir gana paprastas problemas. Vadovas autokratas sąmojingai riboja kontaktus su pavaldiniais. Jo kontaktai pabrėžtinai oficialūs.

Demokratinis vadovavimo stilius. Demokratiškas vadovas, skirtingai nei autokratas, savo pavaldinius valdo be šiurkštaus spaudimo, remdamasis jo gebėjimais ir gerbdamas juos. Jis linkęs dauguma klausimų spręsti kolegialiai, pasitariant ir apsvarstant. Vadovas demokratas asmeniškai sprendžia tik ypač sudėtingus klausimus, visa kita palikdamas spręsti kolektyvui. Jis skatina pavaldinių iniciatyvą.
Liberalus vadovavimo stilius: šis vadovavimo stilius pasižymi minimalia vadovo įtaka pavaldinių veiklai. Vadovas liberalas nedemonstruoja savo vadovaujančios padėties, nes nėra įsitikinęs savo, kaip, vadovo, užimama padėtimi ir kompetencija.

BENDROVĖS VALDYMAS

AB “Lietuvos geležinkeliai“ valdymo stilius yra demokratinis.
Valdymo struktūra:
Organizacinė valdymo struktūra – tai hierarchinė valdymo sistema, sudaryta iš atskirų struktūrinių ar funkcinių padalinių, kurie yra tam tikroje valdymo grandyje arba pakopoje. Naudojamos tokios organizacijų struktūrų formos:
1. Linijinio tipo struktūra – viena seniausių valdymo struktūrų, kai yra vadinama komandine arba administracine ir jai yra būdingas vienvaldiškumo principas.
2. funkcinė valdymo struktūra – tai personalo grupavimas į padalinius pagal užduotis, kurias jie atlieka. Pagrindinė šios struktūros idėja – maksimaliai panaudoti specializacijos privalumus ir sumažinti vadovų apkrovimą.

Akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse bendram vadovavimui renkama direktorių taryba. Tinkamiausia sudėtis – penki nariai. Vieni di

irba firmoje kiti – kviestiniai. Direktoriai gali būti bankininkai valdymo kolsunltantai, stambių firmų valdytojai, teisininkai ir kt. specialistai. Iškilę klausimai čia sprendžiami greitai, lanksčiai ir paprastai, nes tai priklauso nuo vieno ar kelių firmos vadovų.

Bendrovės organai yra šie:

-1. visuotinis akcininkų susirinkimas;
2. stebėtojų taryba;
3. valdyba;
4. administracijos vadovas.

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausiasis bendrovės organas.

Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas.
Valdyba ir administracijos vadovas yra bendrovės valdymo organai.

Valdymo metodai:

Valdymo metodai – būdai, kuriais vadovai veikia savo pavaldinius siekti užsibrėžti tikslo.
Valdymo metodų parinkimui įtakos turintys poreikiai skirstomi į materialiuosius, moralinius ir organizacinius. Pagal tai skiriami šie valdymo metodai:
 Ekonominiai
 Socialiniai psichologiniai
 Organizaciniai administraciniai

Bendrovės organų narių teisių apribojimai:

 Stebėtojų tarybos, valdybos narys, administracijos vadovas, negavęs jį išrinkusio organo leidimo, negali būti kitos panašia ūkine veikla besiverčiančios įmonės arba įmonės, tęsiančios bendrovės gamybos ar paslaugų procesą ir produkcijos realizavimą, stebėtojų tarybos ar valdybos (ar jas atitinkančių organų) nariu ar administracijos vadovu. Administracijos vadovas, negavęs valdybos leidimo, negali būti jokios kitos įmonės administracijos vadovu.
 Jeigu bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos narys ar administracijos vadovas pažeidė šių įstatų reikalavimus, jis privalo atsistatydinti iš bendrovės organų ir atsako įstatymų nustatyta tvarka.
 Kiekvienas kandidatas į bendrovės organų narius privalo informuoti jį renkantį organą, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla susijusi su bendrove ir jos patronuojančiomis ar dukterinėmis bendrovėmis.
 Kiekvienas kandidatas į bendrovės organų narius ar bendrovės organo narys turi informuoti jį renkantį ar išrinkusį organą, jei jis nuosavybės teise turi 1/4 ar daugiau kitos panašia ūkine veikla besiverčiančios įmonės arba įmonės, tęsiančios bendrovės gamybos ar paslaugų procesą ir produkcijos realizavimą, įstatinio kapitalo sudarančių akcijų.

Bendrovės organų pareigos:

Bendrovės organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia šiuos įstatus ar yra priešingi šiuose įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.
Falyolio 14 valdymo principų:
1. Darbo pasidalijimas. Kuo daugiau žmonės specializuojasi tam tikroje srityje, tuo efektyviau atlieka savo darbą.
2. Valdžia. Vadovai turi duoti nurodymus, kaip atlikti užduotis. Formali vadovų turima valdžia suteikia jiems teisę įsakinėti, tačiau ne visada pavyksta pasiekti paklusnumo.
3. Drausmė. Organizacijos nariai turi gerbti joje galiojančias taisykles ir nuostatas.
4. Komandų vienovė. Kiekvienas darbuotojas turi gauti instrukcijas tik iš vieno asmens.
5. Krypties vienovė. Toms organizacijos operacijoms, kurių tikslas tas pats, turi vadovauti tas pats vadovas pagal vieną planą.
6. Individualių tikslų pajungimas bendrai gerovei.
7. Atlyginimas. Už atliktą darbą turi būti atlyginama teisingai.
8. Centralizacija. Pavaldinių vaidmens sumažinimas priimant sprendimus yra centralizacija.
9. Hierarchija. Valdžios linija organizacijoje.
10. Tvarka. Medžiagos ir žmonės turi būti reikiamoje vietoje reikiamu metu.
11. Teisingumas. Vadovai turi būti draugiški ir teisingi savo pavaldiniams.
12. Personalo stabilumas. Didele darbuotojų kaita trukdo organizacijai sėkmingai dirbti.
13. Iniciatyva. Pavaldiniams turi būti leidžiama patiems kurti ir įgyvendinti savo planus, net jeigu kartais gali pasitaikyti ir klaidų.
14. Kolektyvo dvasia. Komandos dvasios stiprinimas teikia organizacijai vieningumo.

Mano nagrinėjamos organizacijos valdžia yra bendrovės organai kurie atlieka vis skirtingą vaidmenį organizacijoje. Bendrovės organai yra:
1 visuotinis akcininkų susirinkimas;
2. stebėtojų taryba;
3. valdyba;
4. administracijos vadovas
Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės organas. Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:
1. keisti ir papildyti bendrovės įstatus (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytus atvejus);
2. rinkti audito įmonę, stebėtojų tarybos narius;
3. atšaukti audito įmonę, stebėtojų tarybos narius. Jei bendrovė dirba nuostolingai, visuotinis akcininkų susirinkimas privalo svarstyti, ar stebėtojų tarybos nariai tinka eiti pareigas;
4. nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas, metines išmokas (tantjemas) iš grynojo pelno valdybos ir stebėtojų tarybos nariams atsižvelgiant į Akcinių bendrovių ir kitų norminių teisės aktų nuostatas;
5. tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, valdybos pateiktą bendrovės veiklos ataskaitą;
6. priimti nutarimą padidinti įstatinį kapitalą;
7. nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų rūšį, klasę, skaičių ir minimalią emisijos kainą;
8. priimti nutarimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų konkrečios akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų emisijos;
9. priimti nutarimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytus atvejus;
10. priimti nutarimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
11. . priimti nutarimą keisti vienos rūšies ar klasės bendrovės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų keitimo tvarką;
12. priimti nutarimą akcinei bendrovei įsigyti savo akcijų;
13. priimti nutarimą likviduoti bendrovę ar atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytus atvejus);
14. rinkti bei atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytus atvejus;
15. priimti nutarimą reorganizuoti bendrovę ir tvirtinti reorganizavimo projektą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytus atvejus;
16. priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytus atvejus;
17. priimti nutarimą sudaryti rezervus, išskyrus perkainojimo rezervą;

AB „Lietuvos geležinkeliai“ parkai ir turimas inventorius

TRAUKOS RIEDMENŲ PARKAS

AB “Lietuvos geležinkeliai” inventorinį traukos riedmenų parką sudaro 306 traukos riedmenys, iš kurių :

 139 – prekiniai šilumvežiai (M62, 2M62),
 91 – manevriniai šilumvežiai (TEM2, ČME3, TGK2),
 15 – keleivinių šilumvežių (TEP60, TEP70),
 44 – dyzeliniai traukiniai (D1, DR1A),
 16 – elektrinių traukinių (ER9M),
 1 – automotrisa (AR2).

KELEIVINIŲ VAGONŲ PARKAS

AB “Lietuvos geležinkeliai” keleivinių vagonų parką sudaro 214 vagonų, iš kurių:
 4 WLAB-RIC (11 kupė po 3 vietas kiekvienoje, dieną – sėdimos vietos, nakčiai transformuojamos į tris miegamas vietas viena virš kitos, keturiuose kupė įrengtos sulankstomos sienos, kurias sulanksčius sujungiama po dvi kupė į vieną bendrą patalpą, kiekvienoje kupė yra praustuvas);
– 5 minkštieji dviviečių kupė (devynios kupė po 2 vietas );
– 74 kupiniai (devynios kupė po 4 vietas);
– 28 kupiniai modernizuoti Lenkijoje (devynios kupė po 6 vietas, po tris vietas viena virš kitos kiekvienoje kupė pusėje);
– 8 su radijo kupė (devynios kupė po 4 vietas);
– 6 su bufetu (keturios kupė po 4 vietas);
– 42 miegamieji (36 vietos išdėstytos kaip kupiniuose vagonuose, dar 18 vietų (po dvi viena virš kitos) šalia praėjimo);
– 23 sėdimieji atviro tipo (dviem eilėmis įrengtos 31 dviguba sėdynė, o tarp jų per vidurį praėjimas), viename jų įrengtas keltuvas neįgaliesiems, septyniuose įrengtas minibufetas;
– 1 sėdimas atviro tipo (dviem eilėmis įrengtos 26 dvigubos sėdinės, o tarp jų per vidurį praėjimas) su padidintu bufetu ir vieta dviračių vežimui;
– 3 sėdimi pirmos Liuks klasės (4 kupė po keturias vietas ir penkios kupė po dvi vietas);
– 2 sėdimi pirmos klasės (9 kupė po šešias vietas);
– 8 sėdimi antros klasės (9 kupė po aštuonias vietas);
– 3 restorano;
– 3 bagažo;
– 2 tarnybiniai;
– 2 specialios paskirties (kalinių vežimui).
PREKINIŲ VAGONŲ PARAS
AB “Lietuvos geležinkeliai” prekinių vagonų parką sudaro 9492 vagonai, iš kurių:
 1713 – dengti,
 942 – platforminiai,
 1842 – pusvagoniai,
 1896 – cisterniniai,
 342 – izoterminiai,
 2757 – kiti.

BENDROVĖS VEIKLOS TIKSLAI IR ŪKINĖS VEIKLOS POBŪDIS

Pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra užtikrinti keleivių ir krovinių pervežimą geležinkelio transportu, teikiamų paslaugų kokybę pagal norminius dokumentus bei jų teikimo nepertraukiamumą, geležinkelio transporto objektų statybą, plėtimą ir modernizaciją, saugų jų eksploatavimą, racionaliai naudoti bendrovės turtą bei kitus išteklius, siekti pelno, kad būtų patenkinti akcininkų turtiniai interesai. Bendrovė vykdo šią ūkinę veiklą:
 Smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas
 Medžių pjaustymas ir obliavimas, medienos įmirkymas
 Statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba
 Statybinių metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba
 Bendroji mechaninė technologija ir dar daug kito.

Išvados

Ši akcinė bendrovė gali atlikti daug veiklų. Išnagrinėjusi šią organizaciją supratau, kad ji turi ką pasiūlyti savo klientams kai jiems reikia kur keliauti. Turi daug parkų, o tai yra labai gerai. Ši bendrovė gali suteikti žmogui galimybe patogią kelionę. Visus nesklandumų sprendimus. AB “Lietuvos geležinkeliai” – organizacija, teikianti visapusišką naudą visuomenei, plačiai ir žinoma pasižyminti profesionaliu valdymu, neribotu egzistavimo laiku. Ji teikia daug privalumų.

Literatūra

1. http://www.LG.lt/
2. Birutė Leonienė. „Verslo pradmenys“ (1998), Kaunas
3. Zina Gineitienė. „Verslo kūrimas ir valdymas“ (2005),Vilnius
4. Liongina Juozaitienė, Jurga Staponkienė. „Verslo ir vadybos įvadas“ (2004) VšĮ Šiaulių universiteto leidykla

Leave a Comment