AB “ KLAIPĖDOS BALDAI” VEIKLOS SCENARIJAUS SUDARYMAS

TURINYS
Įvadas 3
1.Įmonės tikslai ir uždaviniai 5
1.1 Trumpa charakteristika. Įmonės tikslai, uždaviniai. 5
Pagrindiniai įmonės tikslai ir uždaviniai: 7
1.2 Įmonės potencialo įvertinimas: konkurencinė analizė 8
1.3 Galutinis įmonės tikslų ir uždavinių formulavimas 2005 –2007 metų laikotarpiui. 11
2. Įmonės aplinkos analizė 12
2.1. Aplinkos veiksnių, turinčių įtakos įmonės tikslų pasiekimui, įvardijimas. 12
2.2 Didžiausią įtaką darančių aplinkos veiksnių įmonės tikslų pasiekimui, naudojant veiksnių tarpusavio ryšio analizę, nustatymas. 14
3. Įmonės aplinkos vystymosi alternatyvos 16
4. Aplinkos vystymosi alternatyvų suderinamumo analizė 19
5.Įmonės veiklos vystymosi scenarijų sudarymas 21
6. Įmonės veiklos vystymosi pasekmių analizė 22
7. Įmonės veiklos vystymosi trikdžių eliminavimas 24
8. Įmonės veiklos strategijos suformulavimas 25
Išvados 28
Literatūros sąrašas 29Įvadas
Aktualumas. Miegamojo baldų rinkos augimą sąlygoja palankios ekonominės sąlygos: kinta vidaus vartojimo struktūra – vis didesnė išlaidų dalis skiriama ilgalaikio vartojimo prekėms, didėja gyventojų perkamoji galia – auga vidutinių pajamų lygis, mažėja nedarbas, teikiamos vartojimo kredito ir lizingo sąlygos. Tai skatina miegamojo baldų paklausos didėjimą.
Šio kursinio darbo tikslas – sudaryti AB “Klaipėdos baldai” veiklos vystymosi scenarijų 2 metų laikotarpiu.

Darbo uždaviniai:
– atlikti dabartinę AB „Klaipėdos baldai“ būklės analizę;
– nustatyti įmonę įtakojančius aplinkos veiksnius, atlikti jų analizę ir vystymosi tendencijas;
– sudaryti aplinkos vystymosi scenarijus;
– kiekvienam aplinkos vystymosi scenarijui sudaryti banko veiklos vystymosi scenarijų;
– išskirti du pagrindinius įmonės vystymosi scenarijus;
– atlikti AB „Klaipėdos baldai“ veiklą įtakojančių trrikdžių analizę;
– sudaryti apibendrintą strategiją, numatančią tikslus ir priemones tikslams pasiekti, taip pat alternatyvias ir prevencines strategijos įgyvendinimo priemones.

Darbo objektas. Šio darbo tyrimo objektu pasirinktas AB “ Klaipėdos baldai ” veiklos scenarijaus sudarymas bei strategijos formavimas.
Darbo metodika. AB “ Klaipėdos baldai” veiklos scenarijus bei st

trategija sudaryta remiantis grupiniu analitiniu metodu, įmonės veiklos duomenimis bei metodiniais nurodymais Darbe naudojami metodai: SWOT analizė, porinio sulyginimo matrica, aplinkos veiksnių vystymosi prognozavimas, tinklinio grafiko metodas1.Įmonės tikslai ir uždaviniai
1.1 Trumpa charakteristika. Įmonės tikslai, uždaviniai.
“Klaipėdos baldai” akcine bendrove tapo 1993 metais. Tuo metu, bendrovės įstatinis kapitalas sudarė 742 tūkst. lt. Iki 1996 metų bendrovės akcininkai didino akcinį kapitalą keletą kartų. Šiuo metu jis sudaro 8,16 mln. lt. Pagrindiniai akcininkai: AB Koncernas “SBA” (49,33 proc.); UAB “Status ir partneriai” (10,27 proc.). Pagrindinė AB “Klaipėdos baldai” veikla – baldų gamyba ir realizavimas. Šiuo metu bendrovė specializuojasi miegamojo, biuro bei vaikų kambario baldų gamyboje. Įmonės baldai gaminami iš įvairaus pobūdžio medienos.
Įmonės gamybos plotus sudaro: I cechas 7632m2, II cechas 5724m2 . Bendras plotas: 13356m2
AB “Klaipėdos baldai” dirba 450 darbuotojų.
Įmonės gamybiniai pajėgumai: 7662.018,40m2 / per 2000 metus
Bendrovė dirba taikydama naujausias technologijas: įsigytos formatinio pjaustymo staklės HOLZMA; drožtinio lukšto giljotinos JOSTING, lukšto sutraukimo staklės KUPER; kalibravimo linijos IMA, HOMAG; briaunų faneravimo įrenginiai HOMAG; gręžimo staklės BIESE; detalių UV lakavimo linija CEFLA, DMC, pakavimo įrenginiai SIAT.
Bendrovėje sukurta ir sertifikuota Aplinkos apsaugos vadybos sistema pagal ISO 14001 standartą. Priežiūros auditas patvirtino, kad Kokybės sistema pagal ISO 9001 standartą veikia be pastabų. AB ” Klaipėdos baldai” pripažinta Nacionalinio kokybės prizo nugalėtoja stambių šalies įmonių grupėje. Geriausiu Lietuvos metų gaminiu Lietuvos pr
ramonininkų konfederacijos rengtame konkurse pripažinti jaunuolio kambario baldai “Kostas – 2”; Lova “Koto tatami” parodoje “Baldai’99” miegamojo baldų grupėje laimėjo “Geriausi lietuviški baldai” konkursą ir buvo apdovanotas prizu. AB ” Klaipėdos baldai” Lietuvos pramonininkų konfederacijos pripažinta sėkmingiausiai dirbančia baldų pramonės įmone. UAB ” Baldų rojus” surengtame konkurse gaminiai “Ieva” ir “Kostas-2” pripažinti stilingiausiais lietuviškais baldais, o miegamojo baldai “Veronika” – perkamiausiu baldų komplektu. Žurnalo “Šeimininkė” rengtame konkurse, bendrovės gaminamus baldus skaitytojai išrinko populiariausiais lietuviškais baldais
“Klaipėdos baldai” baldus eksportuoja į užsienio šalis (daugiausia Vakarų). Vien į Švediją 2003 m. eksportuota 59,1 proc. produkcijos. Bendrovė dalyvauja įvairiose parodose, kur jos gaminai dažnai pripažįstami geriausiais. Didžiąją dalį gamybos žaliavos bendrovė importuoja iš Europos Sąjungos šalių. AB “Klaipėdos baldai” užimama nemaža baldų gamybos rinkos dalis leidžia bendrovei pritraukti daugiau pirkėjų patraukliomis kainomis bei kokybiška produkcija. Bendrovės gaminamų produktų kainos nesikeičia ir išlieka stabilios jau keletą metų. Įmonė labiausiai orientuojasi į vidutines pajamas turintį pirkėją.
“Klaipėdos baldai” metinė apyvarta 2001 m. siekė 63.5 mln. Lt.(1 pav.) Tai 1,82 proc. Daugiau nei 2000 m. 2002 m. pardavimai išaugo iki 75,1 mln Lt, o 2003 m. siekė jau 102, 5 mln Lt. Pagal pardavimų skaičių, “Klaipėdos baldai” pirmauja tarp visų baldų gamintojų Lietuvoje.

1 pav. AB “Klaipėdos baldai” pardavimų dinamika, mln. Lt.

Visais metais įmonė dirbo pelningai. Didžiąją pelno dalį (66 proc.) bendrovė skiria investicijoms į technologijos atnaujinimą bei produkcijos ko

okybės gerinimą. 2000m. investicijos siekė beveik 4 mln. litų.Pagrindiniai įmonės tikslai ir uždaviniai:
Tikslai:
• Išlaikyti ir stiprinti esamas pozicijas Lietuvos bei užsienio rinkose;
• Didinti įmonės pelningumą.
Uždaviniai:
• Dinamiškai reaguoti į rinkos pokyčius ir prisitaikyti prie susiklosčiusių sąlygų;
• Modernizuoti ir tobulinti esamus technologinius procesus;
• Gerinti produktų kokybę,
• Didinti gamybos lankstumą bei efektyvumą;
• Išlaikyti aukštą ergonominį ir estetinį lygį, kad jie atitiktų esamų ir potencialių pirkėjų reikalavimus;
• Tobulinti bendrovės valdymą;
• Gerinti darbuotojų kvalifikaciją.1.2 Įmonės potencialo įvertinimas: konkurencinė analizė
Lietuvos baldininkai vidaus rinkoje dirba pakankamai aštrios konkurencijos sąlygomis. Didesnių firmų gaminančių miegamojo baldus nėra daug. Be AB “Klaipėdos baldai” galima išskirti dar kelias įmonės, kurios gamina miegamojo baldus ir turį įtaką formuojant rinką. Tarp pagrindinių konkurentų išskirtinos šios įmonės: UAB “Grafų baldai“, AB Vilniaus baldų kombinatas“, UAB „Dalios baldai“, UAB“Baldai Jums“.
Pagrindiniai konkurentai
UAB “Grafų baldai” Įmonė veikia nuo 1995 metų Pirmieji jos gaminiai – minkšti svetainės baldai “Vingis”, “Perlas”. Vėliau buvo sukurtas firminis svetainės komplektas “Grafas”. Nuo 1997 metų gruodžio 10 dienos įmonė pradėjo egzistuoti kaip UAB “Grafų baldai”. Padidino įstatinį kapitalą, pradėjo plėsti gamybą.
1998-2000 metais UAB “Grafų baldai” investavo į naujus gamybinius pastatus ir įrengimus. Naujose patalpose buvo įrengta lentpjūvė, šiuolaikinė džiovykla. 2000 06 01 įmonė persikėlė į naujas patalpas, kurių plotas apie 2000 m2. Nuo 2002 metų – įrengė 1500 m2 dirbtuves korpusinių baldų gamybai. Šiuo metu įmonės teritorijos plotas – 4 hektarai, patalpų plotas &#
#8211; 6500 m2 .
Nuo 2001 m metų yra Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai, nuo 2002 metų – Šiaulių rajono verslininkų asociacijos nariai.Valstybiniame visuomenės sveikatos centre patvirtinta, kad baldai atitinka higieninius ir saugos sveikatai reikalavimus. Baldų sertifikavimo centre išduotas kokybės atitikimo sertifikatas.
Nuo 2003 metų kovo 1 dienos visi gaminami baldai ženklinami patentuotu originaliu įmonės ženklu. UAB „Grafų baldai“ šiandien gamina apie 30 skirtingų modelių minkštų baldų komplektų. Įmonė gamina miegamojo, biuro, prieškambario, svetainės baldų gamybą. Šiuo metu įmonės miegamojo baldų pardavimai Lietuvoje sudaro apie 4 procentus šokas pardavimų. Įmonė dirba 58 darbuotojai. Metinė įmonės apyvarta siekia apie 2 mln. litų. Įmonė savo produkciją eksportuoja į Latviją ir Estiją. Pagrindinis įmonės tiekėjas UAB „Dinasas“ prekiaujanti baldiniais audiniais, dirbtine oda ir įvairiausiais priedais minkštų baldų gamybai.
UAB “Grafų baldai” savo produkciją pardavinėja visoje Lietuvoje. Įmonė turi savo firminę parduotuvę Šiauliuose, kituose Lietuvos miestuose baldai pardavinėjami per mažmeninius tinklus.

AB „Vilniaus baldu kombinatas“AB „Vilniaus baldų kombinatas“ – po privatizacijos, 1993 vasario 9 dieną Vilniaus baldų kombinatas tapo akcine bendrove. Jos įstatinį kapitalą sudaro 15,5 mln. Lt. Kontrolinį akcijų paketą valdo investicinė bendrovė “INVALDA”.
AB “Vilniaus baldų kombinatas” yra Lietuvos baldų gamintojų asociacijos “Lietuvos mediena”, Lietuvos Pramonininkų konfederacijos bei Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys. Savo produkciją bendrovė reguliariai pristato specializuotose parodose.
Už nuopelnus modernizuojant gamybą, gerinant darbo sąlygas, plečiant baldų asortimentą ir rinkas 1999 ir 2000 metais Lietuvos Pramonininkų konfederacija apdovanojo bendrovę sėkmingai dirbančių įmonių nugalėtojo Garbės diplomu.
Savo naujausius gaminius Vilniaus baldų kombinatas visuomet pristato specializuotose baldų parodose ir “Metų gaminio” konkursuose.
AB „Vilniaus baldų kombinatas“ gamina svetainės, biuro baldus, miegamojo komplektus, prieškambario baldus. Įmonės miegamojo baldų paradavimai Lietuvoje sudaro apie 7 proc. parduodamų miegamojo baldų Lietuvoje. Įmonė teikia šias paslaugas: nemokamas architektų konsultacijas,baldų pristatymą, baldų surinkimas, garantinis aptarnavimas – 12 mėn.
Vilniaus baldų kombinatas gamina baldus iš faneruotų medžio drožlių plokščių, laminuotų
medžio drožlių plokščių bei gaminius iš korinio skydo.
2001m. bendrovėje įdiegta bei sertifikuota kokybės vadybos sistema pagal ISO 9001 standarto reikalavimus. Šiuo metu bendrovėje diegiama aplinkosaugos sistema pagal ISO 14001 standarto reikalavimus.
Įmonės metinė apyvarta siekia 24,2 mln litų. Įmonėje dirba 862 darbuotojai. Didžiausią pardavimų dalį (93%) sudaro eksportas į: Švediją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Kanadą, JAV, Prancū.ziją, Olandiją. Pagrindinis pirkėjas – Švedijos koncernas IKEA.

UAB “Baldai Jums”. UAB “Baldai Jums” įkurta 1994 metais. Įmonėje dirba 400 žmonių. Dvi pamainos per metus pagamina produkcijos už 18 mln.Lt. Gamybinį potencialą sudaro medienos džiovyklos MUHLBOCK ir keturi gamybiniai cechai. Cechuose prieš keturis metus sumontuotos naujos modernios itališkos staklės ir įrenginiai. Dirba du Vokietijos firmos WEEKE medienos apdirbimo centrai su skaitmeniniu valdymu OPTIMAT 8P85. UAB “Baldai Jums” gamina baldus iš natūralios medienos – miegamojo komplektus, vaikų ir jaunuolio kambario baldus, įvairių modifikacijų lovas, statomąsias pakabos, staliukus, spintas, pietų stalus. Miegamojo baldai sudaro apie 5 proc. visų parduodamų miegamojo baldų Lietuvoje. 95% gaminamos produkcijos eksportuojama į Prancūziją, Belgiją, Švediją, Angliją, Japoniją, Olandiją.

UAB”Dalios baldai”. Įmonė gamina miegamojo, prieškambario, virtuvės, vonios, jaunuolio, biuro baldus, televizorių ir žurnalinius staliukus, sekcijinius baldus. Įmonės gamybiniai iki 20 000 m² korpusinių baldų per mėnesį. Įmonėje dirba 165 darbuotojai. UAB „Dalios baldai“ metinė apyvarta siekia 21,4 mln. litų. Miegamojo baldai sudaro apie 9 proc. visų parduodamų miegamojo baldų Lietuvoje. Baldus įmonė eksportuoja į Latviją, Vokietiją, Olandiją.
Apžvelgus pagrindinius konkurentus, galima išskirti jų silpnąsias ir stipriąsias puses. Jos pateiktos 2 lentelėje.
2 lentelė

Pagrindinių konkurentų gaminančių miegamojo baldus stipriosios ir silpnosios pusės

Konkurentas Stipriosios pusės Silpnosios pusės
UAB “Grafų baldai”

AB„Vilniaus baldų kombinatas“

UAB “Baldai Jums”

UAB”Dalios baldai” Modernios technologijos, kvalifikuotas personalas, konkurentabilios kainos, platus asortimentas, lanksti nuolaidų sistema, intensyvi reklama.

Žinomas įmonės vardas, didelė patirtis, modernios technologijos, kvalifikuotas personalas, patyrę vadovai, aukšta baldų kokybė, didelės finansinės galimybės.

Didelė patirtis, modernios technologijos, kvalifikuotas personalas, patyrę vadovai, aukšta baldų kokybė. Gamyboje naudojama natūrali mediena.

Didelė patirtis, modernios technologijos, kvalifikuotas personalas, patyrę vadovai, aukšta baldų kokybė. Platus baldų asortimentas ir aukšta kokybė. Nėra sertifikuota kokybės vadybos sistema pagal ISO 9001 standarto reikalavimus, bei aplinkosaugos sistema pagal ISO 14001 standarto reikalavimus.

Aukštesnės baldų kainos. Dėl didelių gamybos apimčių nepakankama klientų aptarnavimo kokybė.

Aukštesnės miegamojo baldų kainos, didesni kaštai. Per mažas prekybos taškų skaičius. Silpnas rėmimas

Per mažas prekybos taškų skaičius. Aukštesnės, nei vidutinės, miegamojo baldų kainos.

Apžvelgiant į AB “Klaipėdos baldai” stipriąsias pusės galima išskirti šias:
 Žinomas įmonės vardas;
 Didelė patirtis;
 Dideli gamybiniai pajėgumai;
 Įdiegti aplinkosaugos ir kokybės vadybos standartai pagal ISO standartų reikalavimus;
 Modernios technologijos;
 Kvalifikuotas personalas;
 Patyrę vadovai;
 Aukšta produktų kokybė;
 Gerai išvystytas prekybos tinklas;
 Didelės finansinės galimybės;
 Efektyvus komunikacijos priemonių panaudojimas.
Analizuojant trūkumus galima paminėti:
 Gana aukštos baldų kainos;
 Dideli reorganizavimo kaštai;
 Nepakankamas rėmimas.1.3 Galutinis įmonės tikslų ir uždavinių formulavimas 2005 –2007 metų laikotarpiui.
Išnagrinėjus įmonės stipriąsias ir silpnąsias savybes, nustatyta, kad bendrovė skirs didžiausią dėmesį grynojo pelno didinimui ir silpnųjų pusių stiprinimui. Stipriosioms pusėms išlaikyti tokiame pačiame lygyje bus skirtas mažesnis dėmesys, tačiau jos taip pat bus tobulinamos ir analizuojamos keičiantis rinkos sąlygoms.
Pagrindinis AB „Klaipėdos baldai“ tikslas:
– išlaikant ir stiprinant esamą poziciją rinkoje, padidinti pardavimus 10 %.
Šiam tikslui pasiekti AB „Klaipėdos baldai“ kelia šiuos uždavinius:
– mažinti parduodamų prekių kainas;
– didinti rėmimą;
– didinti papildomų paslaugų teikimą;
– plėsti ir atnaujinti prekių asortimentą;2. Įmonės aplinkos analizė
2.1. Aplinkos veiksnių, turinčių įtakos įmonės tikslų pasiekimui, įvardijimas.
AB “Klaipėdos baldai” priimdama sprendimus turi atsižvelgti ir į išorinės aplinkos veiksnius. Svarbiausi išorinės aplinkos veiksniai, kuriuos reikia įvertinti – tai ekonominė, politinė – teisinė, socialinė – kultūrinė, mokslinė – technologinė bei gamtinė aplinkos.
Ekonominė aplinka. Vieni svarbiausių ekonominių procesų, veikiančių baldų paklausą Lietuvoje, vyksta šalies ekonominėje aplinkoje. Bendrasis vidaus produktas 2000m. ir 2001m. išaugo atitinkamai 3,9 proc. ir 3,6 proc., ir šalies ekonomika pradėjo augti (BVP didėjimas siejamas su augančiu eksportu, įmonių darbo efektyvumo didėjimu, naujų technologijų ir modernių valdymo metodų diegimu bei išplėtota rinkodara), Prognozuojamas šalies BVP augimas ( finansų ministerija prognozuoja: 2004m.-5,4proc., 2005m.-5,6 proc.) turėtų paspartinti vidaus paklausos, taip pat ir paklausos baldams, didėjimą, tačiau lėtėjantys pasaulinės ekonomikos augimo tempai gali turėti priešingą poveikį.
Nors nuo 1997 m. nedarbo lygis nuolat didėjo (2001 m nedarbas siekė 12,3 proc.), gyventojų disponuojamos pajamos mažėjo, o vartojimo paslaugos ir produktai brango (2000m. disponuojamos pajamos sumažėjo 3 proc., o vartojimo kainos nežymiai padidėjo –0,2 proc.), tačiau, remiantis statistikos duomenimis galima teigti, kad šalies gyventojų perkamoji galia išaugo, o tai lėmė šalies baldų rinkos augimą.
Didžiąją vartojimo išlaidų dalį sudaro išlaidos pirmo būtinumo prekėms, tuo tarpu baldams (vienam namų ūkio nariui per mėnesį) skiriama vidutiniškai tik 3 proc. visų išlaidų. Tokį mažą baldamas skirtų išlaidų procentą sąlygojo tai, jog didžiąją vartojimų išlaidų dalį sudarė išlaidos pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms bei komunaliniams patarnavimams (apie 60%), transportui (apie 7%), drabužiams ir avalynei (apie 6%).
Vienas svarbiausių baldų paklausos kitimų indikatorių yra statybų rinka. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertų vertinimu, statybų rinkos didėjimui turi įtakos būsto programos įgyvendinimas, palūkanų paskoloms būsto įsigijimui mažėjimas.
Pažymėtina, kad butų statyba pradėjo didėti jau nuo 1998m. tuo tarpu individualiųjų gyvenamųjų namų statyba atsigavo tik 2001m. Nagrinėjant šalies namų ūkio struktūrą, pastebėta, kad dauguma gyventojų, palyginti su Vakarų Europos standartais, gyvena nedideliuose butuose (vienam žmogui vidutiniškai tenka mažiau nei vienas kambarys). Daugelis nuomojasi butus jau apstatytus baldais. Tyrimai rodo, kad vidutinis baldų prikimo periodiškumas Lietuvoje yra 16 m., tuo tarpu ES šalyse 2-3 metai.
Didžioji dalis šalies gyventojų (apie 53 proc. visų namų ūkių) pirko baldus prieš 10 metų. Tai, kad šiuo metu namų ūkiuose turimi baldai yra seni, rodo nemažą baldų rinkos potencialą.
Politinė ir teisinė aplinka. Politinės ir teisinės aplinkos įtaka Lietuvos baldų rinkos paklausai dažniausiai pasireiškia baldų kaina. Todėl teisiniai reguliavimo aspektai (ypač mokesčių politika, kainų ir prekybos reguliavimo įstatymai) tampa svarbūs vykdant prekybą naudotais baldais iš užsienio ar veikiant pogrindinėms baldų gamybos įmonėms. Esant žemai šalies gyventojų perkamajai galiai, atsiranda naudotų arba naujų ir pigesnių, bet prastos kokybės baldų poreikis.
Vietinė baldų rinka iš dalies apsaugota importo muitais. Iš ES šalių importuojamiems baldams importo muitai panaikinti 1999m. Baldų importui iš kitų šalių, taip pat netaikomi muitai jeigu baldai turi EURO1 prekės kilmės sertifikatą. Kitais atvejais, importuojamiems baldams taikoma 25-30 proc. importo muitai.
Socialinė ir kultūrinė aplinka. Nagrinėjant socialinės ir kultūrinės aplinkos įtaką Lietuvos baldų paklausai, pastebėta, kad šis aplinkos tipas dažnai lemia vartotojų poreikių struktūrą ir elgseną įsigyjant baldus. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius nuolat mažėja (mažas gimstamumas, didelė emigracija), tai daro neigiamą įtaką baldų paklausos augimui šalyje. Baldų paklausos kitimui ypač didelę įtaką turi socialinis gyventojų statusas. Taigi galima pažymėti, kad daugiausia išlaidų bū.sto apstatymui skiria verslininko statusą turintys namų ūkiai, tuo tarpu mažiausios išlaidos būsto apstatymui yra žemdirbių.
Kultūrinės aplinkos įtaka baldų paklausai Lietuvoje siejama ir su vartojimo tradicijomis. Dažnai dar įprasta perduoti baldus iš kartos į kartą, be to, lietuviai gana taupūs ir konservatyvūs. Ši situacija mažina šalies gyventojų perkamąją galią. Šiuo metu vyksta kultūros vertybių perkainojimas. Šiuo metu dalis jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių pirmenybę teikia konkuruojančioms vertybėms: karjerai, materialiniam apsirūpinimui, tarp jų ir moderniam būsto apstatymui.
Mokslinė – technologinė aplinka. Tobulėjančios informacinės technologijos sudaro palankias sąlygas ne tik susipažinti su baldais virtualioje aplinkoje, bet ir supaprastina atsiskaitymo už juos operacijas: tai didina baldų paklausą. Be to, naujos masinės informacijos priemonės ir reklamos gamybai naudojamos technologijos leidžia kurti įdomesnę ir veiksmingesnę reklamą.
Gamtinė aplinka. Gamtinės aplinkos įtaka baldų paklausai Lietuvoje pasireiškia netiesiogiai per vienus iš svarbiausių baldų gamybos procese veiksnių – energetinių išteklių ir baldų žaliavų kainų kitimą. Jų nuoseklų mažėjimą sąlygojo pastaraisiais metais labai padidėjusi medienos pirkėjų koncentracija ir sąlygiškai mažas baldų rinkos augimas.2.2 Didžiausią įtaką darančių aplinkos veiksnių įmonės tikslų pasiekimui, naudojant veiksnių tarpusavio ryšio analizę, nustatymas.
Pagrindinės aplinkos veiksnių sritys yra realizavimo ir apsirūpinimo rinkos, konkurentai, politika ir įstatymai, technologija, ekonomika ir visuomenė. Svarbu išsiaiškinti ir įvertinti svarbiausius kiekvienos įtakojančios srities veiksnius, kurie būdingi nagrinėjamai įmonei.
Aplinkos veiksniai
2.1 lentelė
Veiksnys Įtakoja
1.Gyventojų perkamoji galia Pardavimų apimtis, kainas.
2. Teisinis reguliavimas (Mokesčių dydis, importo muitai, prekybos įstatymai). Konkurentų skaičių, perkamąją galią.
3. Lojalių pirkėjų skaičiaus augimas Pardavimo apimtis, asortimentą, kainas.
4. Vartotojų poreikių kaita Prekių kokybę, asortimentą, kainas
5. Technologinės naujovės Konkurencijos lygį, pardavimo apimtis
6. Žaliavų kokybės lygis Kokybę, paklausą, kainas
7. Konkurentų skaičius Pardavimo apimtis, asortimentą, kainas, kokybę.
8. Tiekėjų skaičius Kainas, kokybę.
9. Kredito gavimo galimybės Perkamąją galią.
10. Eksporto skatinimas Pardavimų dydį, konkurencijos lygį.

Aprašius įtakojančius aplinkos veiksnius, išsiaiškinimas jų tarpusavio ryšys ir veikimo kryptis. Šiuo tikslu sudaroma porinio sulyginimo matrica, kurioje atskirų įtakojančių sričių tarpusavio ryšių poveikių stiprumas vertinamas šia skale:
0 – jokio poveikio;
1 – silpnas arba netiesioginis poveikis;
2 – stiprus poveikis;
Veiksnių tarpusavio matrica
2.2 lentelė

Kad būtų gautas aiškesnis vaizdas, kiek kiekvienas rodiklis veikia kitą ir yra įtakojamas kito, yra sudaroma schema. Tarpusavio ryšių matrica pateikiama 2 paveiksle.

2 pav. Veiksnių tarpusavio ryšio schema

Atsižvelgiant į veiksnių išsidėstymą schemoje, veiksnius galima suranguoti sekančiai:
1.Gyventojų perkamoji galia
2. Vartotojų poreikių kaita
3. Technologinės naujovės
4. Žaliavų kokybės lygis
5. Konkurentų skaičius
6. Kredito gavimo galimybės
7. Lojalių pirkėjų skaičiaus augimas
8. Eksporto skatinimas
9. Teisinis reguliavimas
10. Tiekėjų skaičius

Šioje grandinėje didžiausią įtaką kitų veiksnių pokyčiams turi pirmasis veiksnys, o mažiausią paskutinis; todėl atitinkami vieno ar kito veiksnio pokyčiai.

Veiksnių skirstymas
2.3 lentelė
Aktyvūs Abipusiai lankstūs
Technologinės naujovės Gyventojų perkamoji galia
Vartotojų poreikių kaita
Žaliavų kokybės lygis
Konkurentų skaičius
Abejingi viskam Pasyvūs
Kredito gavimo galimybės
Lojalių pirkėjų skaičiaus augimas
Eksporto skatinimas
Teisinis reguliavimas Tiekėjų skaičius3. Įmonės aplinkos vystymosi alternatyvos
Įmonės ir aplinkos alternatyvų vertinimui, naudojami 2 –oje darbo dalyje nustatyti ir įvertinti veiksniai, įtakojantys įmonės veiklą. Taigi įmonės ir aplinkos vystymosi alternatyvoms įvertinti, sudaryti optimistinis ir pesimistinis aplinkos vystymosi alternatyvų variantai (3.1 ir 3.2 lentelės).
Optimistinėje įmonėje ir aplinkos vystymosi alternatyvoje priimta, kad visų veiksnių vystymosi tendencija – veiksniai veiks teigiamai aplinką ir įmonę; pesimistiniame variante- priešingai: veiksniai neigiamai veiks aplinką ir įmonę.

Optimistinė aplinkos vystymosi alternatyva
3.1 lentelė
Eil. nr. Veiksniai Esama padėtis Vystymosi tendencijos Pagrindimas
1. Gyventojų perkamoji galia Perkamoji galia nedidelė Perkamoji galia didės Auga ekonomika, didėja gaunamos pajamos, mažėja nedarbo lygis.
2. Vartotojų poreikių kaita Poreikiai priklauso nuo pajamų, vidutiniški Augs Išaugs gaunamos pajamos, kartu padidės galimybės.
3. Technologinės naujovės Yra nepakankamai Naujovių daugės Ekonomika augs, dominuos technikos augimas ir bus labiau prieinama informacija
4. Žaliavų kokybės lygis Vidutiniškas Gerės Ekonomikai augant kokybė tampa svarbiausiu veiksniu konkurencinėje kovoje. Nauji kokybės standartai.
5. Konkurentų skaičius Įmonė yra rinkos lyderė, tačiau konkurentų skaičius yra nemažas Konkurencija didės Į rinką ateis dar daugiau konkurentų, bus sunkiau išlaikyti jau esamas rinkos pozicijas ir patekti į naujas rinkas.
6. Kredito gavimo galimybės Kredito gavimo galimybės yra pakankamai geros, tačiau palūkanų norma yra gana aukšta. Kredito gavimo sąlygos gerės. Užimtumui didėjant, pajamoms augant, paprastės kredito gavimo galimybės. Mažės palūkanų norma.
7. Lojalių pirkėjų skaičiaus augimas Lojalių pirkėjų skaičius nėra didelis Tokių pirkėjų skaičius augs Rinkos lyderiai rėmimo veiksmais stengsis pritraukti kuo daugiau pastovių pirkėjų.
8. Eksporto skatinimas Menka vidaus rinkos apsauga, nepakankamai skatinamas eksportas Eksportas bus skatinamas ir augs Ekonomikai augant didės eksportas. Įstojus į ES muitų sistema supaprastėjo.
Didėja užsienio klientų perkamoji galia, mažėja prekių kainos, didėja įmonės finansinės galimybės.
9. Teisinis reguliavimas Mokesčių tarifai pakankamai dideli Mokesčiai mažės Keisis mokesčių politika, pagerės įmonių verslo aplinka
10. Tiekėjų skaičius Tiekėjų nepakankamai Tiekėjų skaičius didės Rinka augs, didės vartojimas, atsiras nauji tiekėjai

Pesimistinė aplinkos vystymosi alternatyva
3.2 lentelė

Eil. nr. Veiksniai Esama padėtis Vystymosi tendencijos Pagrindimas
1.

Gyventojų perkamoji galia Perkamoji galia nedidelė Perkamoji galia mažės. Padidėjus mokesčiams, padidės prekių kainos todėl perkamoji galia sumažės
2. Vartotojų poreikių kaita Poreikiai priklauso nuo pajamų, vidutiniški Mažės Blogai tenkinami pirkėjų poreikiai. Prarandami pirkėjai, mažėja rinkos dalis, pajamos, pelnas.
3. Technologinės naujovės Yra nepakankamai Naujovių mažės Ekonomika lygis kris, sumažės informacijos prieinamumas. Įmonė neskirs lėšų naujų technologijų diegimui
4. Žaliavų kokybės lygis Vidutiniškas Blogės Padidėjus mokesčiams, išauga kokybiškų žaliavų kainos ir kritus ekonomikos lygiui vis sunkiau jų gauti. Todėl naudojamos prastesnės kokybės žaliavos.
5. Konkurentų skaičius Įmonė yra rinkos lyderė, tačiau konkurentų skaičius yra nemažas Konkurencija mažės Dides lojalių pirkėjų skaičius, dalis konkurentų nesugebės prisitaikyti prie kintamų rinkos sąlygų.
6. Kredito gavimo galimybės Kredito gavimo galimybės yra pakankamai geros, tačiau palūkanų norma yra gana aukšta. Kredito gavimo sąlygos sunkės. Ekonomikos lygiui krentant, didėja nedarbas, mažėja pajamos, sunkiau gauti kreditą. Didėja palūkanų norma.
7. Lojalių pirkėjų skaičiaus augimas Lojalių pirkėjų skaičius nėra didelis Mažės Klientų skaičius mažės, įmonės pardavimai sumažės, sunkiau bus išsilaikyti rinkoje, gaunamas mažesnis pelnas. Įmonės finansinė situacija prastės.
8. Eksporto skatinimas Menka vidaus rinkos apsauga, nepa.kankamai skatinamas eksportas Eksportas skatinimas sumažės Didėjant eksporto mokesčiams, išauga kaina – mažėja užsienio klientų perkamoji galia, jų skaičius.
9. Teisinis reguliavimas Mokesčių tarifai pakankamai dideli Mokesčiai didės Didesni mokesčiai, apsunkins įmonių verslo aplinka
10. Tiekėjų skaičius Tiekėjų nepakankamai Tiekėjų skaičius mažės Sumažėjus kokybiškų žaliavų pasiūlai rinkoje, sumažės tiekėjų skaičius, žaliavų kainos išaugs nes jų asortimentas sumažės.4. Aplinkos vystymosi alternatyvų suderinamumo analizė
Įmonės potencialo įvertinimui atliekama SWOT analizė.
Įmonės ir aplinkos vystymosi alternatyvų suderinamumo analizei naudojamas SWOT analizės metodas, kuris atskleidžia įmonės vidinės aplinkos privalumus ir trukumus, bei išorinės aplinkos galimybes ir grėsmes.
SWOT analizės rezultatai optimistinei ir pesimistinei įmonės ir aplinkos vistimosi alternatyvoms pateikiamos 4.1 ir 4.2 lentelėse

Optimistinis įmonės ir aplinkos suderinamumo analizės variantas
4.1 lentelė

Įmonės stipriosios pusės

 Rinkos lyderė, pagal gaminamus baldus Lietuvoje
 Gerai žinomas įmonės vardas
 Modernios technologijos
 Sertifikuoti baldai
 Įdiegta aplinkos apsaugos sistema
 Didelė darbo patirtis
 Nusistovėję ryšiai su tiekėjais ir užsakovais
 Gerai išvystytas baldų paskirstymas
 Galimybė investuoti

Įmonės silpnosios pusės

 Įmonė nevykdo atskirų individualių užsakymų
 Nepakankamas rėmimas
Potencialios išorinės galimybės

 Bendras šalies ekonomikos augimas
 Daugelis vartotojų turi senus baldus – potencialių vartotojų skaičiaus didėjimas.
 Paskolų palūkanų normos mažėjimas bei lizingo kompanijų paslaugos didina potencialių vartotojų skaičių.

Potencialios išorinės grėsmės

 Konkurentų skaičiaus didėjimas, tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose.
 Muitų didėjimas importuojamos žaliavoms iš Rytų valstybių (Ukraina).
 Vartotojų poreikių kaita

Pesimistinis įmonės ir aplinkos suderinamumo analizės variantas
4.1 lentelė

Įmonės stipriosios pusės

 Rinkos lyderė, pagal gaminamus baldus Lietuvoje
 Gerai žinomas įmonės vardas
 Modernios technologijos
 Sertifikuoti baldai
 Įdiegta aplinkos apsaugos sistema
 Didelė darbo patirtis
 Nusistovėję ryšiai su tiekėjais ir užsakovais
 Gerai išvystytas baldų paskirstymas
 Galimybė investuoti

Įmonės silpnosios pusės

 Įmonė nevykdo atskirų individualių užsakymų
 Nepakankamas rėmimas
Potencialios išorinės galimybės

 Dėl ekonomikos nuosmukio sumažės konkurentų skaičius.

Potencialios išorinės grėsmės

 Bendras šalies ekonomikos lygio smukimas, perkamosios galios sumažėjimas
 Technologinių naujovių neprieinamumas
 Kokybiškų žaliavų asortimento ir kiekio stoka.5. Įmonės veiklos vystymosi scenarijų sudarymas
Pateikiami įmonės veiklos vystymosi scenarijai: optimistinis (5.1 lentelė) ir pesimistinis (5.2 lentelė).

Optimistinis scenarijus
5.1 lentelė

Veiksnys Scenarijus Įtaka įmonei
Gyventojų perkamoji galia Didėja gyventojų perkamoji galia Auga pardavimų apimtys;
Didėja įmonės pelningumas;

Užtikrinamas įmonės stabilumas;
Didėja finansinės bei įmonės plėtimosi galimybės
Vartotojų poreikiai Patenkinami vartotojų poreikiai. Pelningumas didėja;
Didėja pardavimų apimtys;
Daugėja lojalių vartotojų
Naujos technologijos Įdiegiamos naujausios technologijos Pagaminamas didesnis ir kokybiškesnis prekių asortimentas;
Įmonė yra labiau pranašesnė už savo konkurentus

Pesimistinis scenarijus
5.2 lentelė

Veiksnys Scenarijus Įtaka įmonei
Gyventojų perkamoji galia Mažėja gyventojų perkamoji galia Mažėja pardavimų apimtys;
Mažėja įmonės pelningumas;
Įmonė tampa nestabili
Vartotojų poreikiai Nepatenkinami vartotojų poreikiai. Pelningumas mažėja;
Papildomos investicijos;
Aukštesni kokybės reikalavimai;
Sumažėja pardavimų apimtys;
Vartotojų praradimas.
Naujos technologijos Nediegiamos naujos technologijos. Mažėja konkurentabilumas;
Gamybos tempai lėtesni;
Mažėja įmonės pelningumas.

Sudaryti scenarijai yra labai kontrastingi. Scenarijus 1 yra optimistiškiausias, o 2 scenarijus pesimistiškiausias. Jie atspindi geriausią ir blogiausią galimą įmonės situaciją ateityje, kurią veiks mūsų išskirti veiksniai.6. Įmonės veiklos vystymosi pasekmių analizė
Sudarius scenarijus galima įvertinti ir nustatyti jų šansus bei rizikas. Šioje dalyje apžvelgiama teigiamų (optimistinių) alternatyvų scenarijus, kurie suteikia šansus, ir pesimistinių alternatyvų scenarijus, kurie sukelia riziką. Šansai ir rizikos nurodomi 6.1 ir 6.2 lentelėse.

Optimistinio scenarijaus šansai
6.1 lentelė

Veiksnys Scenarijus Šansai
Gyventojų perkamoji galia Didėja gyventojų perkamoji galia  Auga pardavimų apimtys;
 Galimybė didinti įmonės pelningumą;
 Užtikrinamas įmonės stabilumas.
Vartotojų poreikiai Patenkinami vartotojų poreikiai.  Pelningumas didėja;
 Didėja pardavimų apimtys;
 Daugėja lojalių vartotojų.
Naujos technologijos Įdiegiamos naujausios technologijos
 Pagaminamas didesnis ir kokybiškesnis prekių asortimentas;
 Galimybė maksimizuoti pelną;
 Įmonė yra labiau pranašesnė už savo konkurentus.

Pesimistinių scenarijų rizika
6.2 lentelė

Veiksnys Scenarijus Rizika
Gyventojų perkamoji galia Mažėja gyventojų perkamoji galia  Mažėja pardavimų apimtys;
 Mažėja įmonės pelningumas;
 Įmonė tampa nestabili
Vartotojų poreikiai Nepatenkinami vartotojų poreikiai.  Pelningumas mažėja;
 Papildomos investicijos;
 Aukštesni kokybės reikalavimai;
 Sumažėja pardavimų apimtys;
 Vartotojų praradimas.
Naujos technologijos Nediegiamos naujos technologijos.  Mažėja konkurentabilumas;
 Gamybos tempai lėtesni;
 Mažėja įmonės pelningumas.

Toliau aptariami veiksmai numatyti rizikos išvengimui (6.3 lentelė).

Veiksmų scenarijaus teikiamų šansų panaudojimui ir rizikos išvengimui numatymas

6.3 lentelė

Scenarijus Šansai Veiksmai
Patenkinami vartotojų poreikiai.
 Pelningumas didėja;
 Didėja pardavimų apimtys;
 Daugėja lojalių vartotojų. Atliekamos klientų apklausos, vykdomi rinkos ir vartotojų tyrimai.
Siekiama išsiaiškinti klientų poreikius.
Stengiamasi įgyti konkurencinį pranašumą, plečiant asortimentą, gerinant pardavimo sąlygas, gerinant prekių kokybę.

Didėja gyventojų perkamoji galia  Auga pardavimų apimtys;
 Galimybė didinti įmonės pelningumą;
 Užtikrinamas įmonės stabilumas. Atliekami vartotojų tyrimai, stebimi šalies ekonominiai – statistiniai rodikliai. Didinama prekių realizacija vietinėje rinkoje.
Įdiegiamos naujausios technologijos  Galimybė maksimizuoti pelną;
 Pagaminamas didesnis ir kokybiškesnis prekių asortimentas;
 Įmonė yra labiau pranašesnė už savo konkurentus. Ieškoma naujausių ir efektyviausių gamybos įrengimų. Siekiama kuo labiau panaudoti interneto galimybes, įsteigiant internetinę parduotuvę, taip pat technologines naujoves pardavimo vietose.
Nepatenkinami vartotojų poreikiai.  Pelningumas mažėja;
 Papildomos investicijos;
 Aukštesni kokybės reikalavimai;
 Sumažėja pardavimų apimtys;
 Vartotojų praradimas. Vartotojų tyrimų pagalba siekiama išsiaiškinti vartotojų poreikius jų nepatenkinimo priežastis.
Išsiaiškinama ar nepablogėjo produktų kokybė.
Giliai išanalizuojami kliento praradimo ir pritraukimo kaštai ir pagal tai naudojami atitinkami veiksmai (taikomos nuolaidos, akcijos).
Nediegiamos naujos technologijos.  Mažėja konkurentabilumas;
 Gamybos tempai lėtesni;
 Mažėja įmonės pelningumas. Siekiama surasti papildomų lėšų įdiegti technologines naujoves. Atliekama konkurentų analizė šiuo aspektu. Sudaromi veiksmų planai konkurentų atžvilgiu.
Mažėja gyventojų perkamoji galia  Mažėja pardavimų apimtys;
 Mažėja įmonės pelningumas;
 Įmonė tampa nestabili Atliekami vartotojų tyrimai, stebimi šalies ekonominiai – statistiniai rodikliai. Ieškoma nišų užsienio rinkose.

Aukščiau pateiktose lentelėse matyti, kad įmonė stengdamasi išvengti tam tikrų rizikos faktorių, daug dėmesio skiria rinkos, vartotojų poreikių tyrimams, kaupia informaciją, atlieka išsamią analizę bei pateikia konkrečių veiksmų planą.7. Įmonės veiklos vystymosi trikdžių eliminavimas
Atliekant trikdžių analizę, pagrindinis dėmesys skiriamas, ne trikdžio įvykimo tikimybei, bet trikdžio įtakai scenarijui ir trikdžio eliminavimui. Analizuojami tie trikdžiai, kurie gali suvaidinti įmonei lemiamą vaidmenį, tai yra atnešti jai sudėtingas problemas. Išanalizavus trikdžių pasekmes, galimi pakeitimai scenarijui, o tuo pačiu ir įmonės elgsenoj. Analizės privalumas – įmonė pripažįsta savo silpnąsias vietas ir ieško būdų kaip jas sustiprinti.
Veiksnių tarpusavio įtakos analizėje nustatyti trikdžiai yra šie:
1. Naujų konkurentų atsiradimas;
2. Žaliavų kokybės pokyčiai;
3. Įmonės finansinė būklė.

Trikdžių pasekmių analizė

7.1 lentelė
Trikdžio įvardijimas Trikdžio įtaka scenarijui Trikdžio eliminavimas
Naujų konkurentų atsiradimas Nauji konkurentai mažina paslaugų pardavimą, mažina kainas, užimamą rinkos dalį. Išsiskirti iš konkurentų paslaugų kokybe, maksimaliai tenkinti vartotojų poreikius (teikiamos papildomos paslaugos: dizainerio konsultacija, prekių pristatymas, surinkimas, garantinis aptarnavimas), rasti patikimus tiekėjus (laiku pristatytos medžiagos leidžia laiku įvykdyti užsakymą).
Žaliavų kokybės pokyčiai Žaliavų kokybės pokyčiai blogina įmonės prekių kokybę, mažina vartotojų pasitikėjimą, mažina eksporto galimybes. Žaliavas pirkti iš didelių ir patikimų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio tiekėjų.
Įmonės finansinė būklė Turint mažai finansų, nėra galimybių plėsti veiklą, gerinti kokybę, tenkinti vartotojų poreikius ir pan. Skatinti investicijas iš užsienio.
Įgyti pranašumą prieš konkurentus, gaminant kokybiškas prekes.

Be aukščiau paminėtų trikdžių įmonė turi įvertinti ir tokiu trikdžius kaip: gaisrai, vagystės, stichinės nelaimės.
Bendram trikdžių eliminavimui vienas svarbiausių prevencinių veiksmų yra finansinių rezervų sukūrimas, nenumatytų trikdžių eliminavimo atvejams ir mechanizmo, užtikrinančio šių finansinių lėšų tinkamą panaudojimą, sukūrimas.8. Įmonės veiklos strategijos suformulavimas
Kiekvienas strateginis sprendimas savo ruožtu išrenkamas iš alternatyvų aibės. Sprendimo nebūtina priimti situacijoje, kai nėra pasirinkimo iš kelių alternatyvų galimybės. Strateginių sprendimų alternatyvos plėtojamos organizacijos misijai ir ją konkretizuojantiems tikslams įgyvendinti.
Atsižvelgiant į įmonės veiklą įtakojančius veiksnius bei įvertinus šansus ir riziką, suformuluojama pagrindinė įmonės strategija:
Esamų vartotojų išsaugojimas, naujų vartotojų pritraukimas, aukšta prekių kokybė ir platus asortimentas.
AB „Klaipėdos baldai“ pagrindinis tikslas – išlaikant ir stiprinant esamą poziciją rinkoje, padidinti pardavimus 10 %.
Priemonės padėsiančios įgyvendinti tikslus:
– mažinti parduodamų prekių kainas;
– didinti rėmimą;
– didinti papildomų paslaugų teikimą;
– plėsti ir atnaujinti prekių asortimentą.
Įgyvendinant įmonės tikslus, reikia nuolat atlikti aplinkos, konkurentų, vartotojų, žmonių resursų, finansinių resursų analizes, įvertinti pokyčius ir reaguoti į juos.Išvados
1. Aplinkos analizė parodė, kad AB “Klaipėdos baldai” įmonė yra veikiama tokių pagrindinių veiksnių grupių: realizavimo rinka, konkurentai, politika ir įstatymai, ekonomika ir technologijos. Kiekvienai veiksnių grupei išskirti atskiri rodikliai. Iš viso jų yra 10. (Gyventojų perkamoji galia, vartotojų poreikių kaita, technologinės naujovės, žaliavų kokybės lygis, konkurentų skaičius, kredito gavimo galimybės, lojalių pirkėjų skaičiaus augimas, eksporto skatinimas, teisinis reguliavimas , tiekėjų skaičius.)
2. Kad būtų gautas aiškesnis vaizdas, kiek kiekviena sritis veikia viena kitą, buvo sudaryta tarpusavio ryšių matrica. Ji parodė, kad aktyviausi rodikliai yra rinkos realizavimo, ekonominiai ir technologiniai.
3. Iš veikiančių veiksnių rangavimo matome, kad gyventojų perkamoji galia yra rodiklis, kuris labiausiai įtakoja kitus rodiklius, o tiekėjų skaičius ir teisinis reguliavimas yra labiausiai įtakojami kitų rodiklių.
4. Naudojant veiksnių reikšmingumo grandinę, buvo sudarytas optimistinis ir pesimistinis veiklos scenarijai, nustatytos galimybės, grėsmės, privalumai ir trūkumai.
5. Apibendrinti ir sujungti išorinės aplinkos ir išteklių analizės rezultatus leidžia vadinamoji SWOT analizė. Įmonės stipriausios pusės: Rinkos lyderė, pagal gaminamus baldus Lietuvoje, gerai žinomas įmonės vardas, modernios technologijos, sertifikuoti baldai, įdiegta aplinkos apsaugos sistema, didelė darbo patirtis. Silpnosios pusės: įmonė nevykdo atskirų individualių užsakymų, nepakankamas rėmimas. Bei galimybės ir grėsmės.
6. Įvertinus pesimistinio scenarijaus rizikos galimybes stengiamasi jų išvengti ir įgyvendinti optimistinio scenarijaus šansus.
7. Esminius įmonės veiklos trikdžius išskyrėme – Naujų konkurentų atsiradimą; žaliavų kokybės pokyčius; įmonės finansinė būklė.
8. Įvertinant aukščiau paminėtų analizių rezultatus, suformuluojama bendra įmonės veiklos strategija – esamų klientų išsaugojimas, naujų klientų pritraukimas, aukšta prekių kokybė ir platus asortimentas – bei nurodomos priemonės, kaip tikslas turi būti įgyvendinamas.Literatūros sąrašas
1. Jucevičius R. Strateginis organizacijų vystymasis. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. Kaunas, 1998.
2. Sakalas A., Vanagas P. Pramonės įmonių vadyba. Kaunas, Technologija, 2000.
3. Vasiliauskas A. Strateginis valdymas. Vilnius, Enciklopedija, 2002.
4. http://www.klaipedos-baldai.lt

Leave a Comment