Rolandas Strazdas, Artūras Jakubavičius, Kastytis Gečas
INOVACIJOS Finansavimas, rizikos kapitalas
Vilnius – Lietuvos inovacijų centras – 2003
R.Strazdas, A.Jakubavičius, K.Gečas. Inovacijos. Finansavimas, rizikoskapitalas. Vilnius: Lietuvos inovacijų centras, 2003. 000 p.
Knygoje aptariamos aktualios inovacijų plėtojimo problemos. Išryškinamosgalimybės spartinti inovacijas versle, konkrečiu inovacinės veiklos atvejuparenkant tinkamus finansavimo šaltinius. Išskirtinis dėmesys skiriamasrizikos kapitalui – specifiniam inovacinių projektų finansavimo šaltiniui.
Knyga skiriama vadybinio ir ekonominio profilio specialistams, aktyviaidalyvaujantiems inovacijų formavimo ir įgyvendinimo procesuose.
Recenzavo prof. habil. dr. B. Melnikas
Leidinys finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
© R.Strazdas, A.Jakubavičius, K.Gečas Lietuvos inovacijų centras, 2003
ISBN______________________ TURINYS
ĮVADAS 41. INOVACIJŲ SAMPRATA 8 1.1. Pagrindinės sąvokos 8 1.2. Inovacijų įvairovė ir jų klasifikavimas 11 1.3. Inovacinės veiklos kompleksiškumas 122. INOVACINIAI PROJEKTAI 17 3. INOVACINIŲ PROJEKTŲ FINANSAVIMAS – RIZIKOS KAPITALAS 21 1 ETAPAS. Finansinių poreikių nustatymas 21 2 ETAPAS. Finansavimo galimybių įvertinimas 24 3 ETAPAS. Investavimo patrauklumo pagrindimas 29 3.1 Įmonės augimo potencialo pagrindimas 29 3.2 Įmonės vertės nustatymas 32 3.3 Diskontuotų grynųjų pinigų srautų vertė 33 4 ETAPAS. Valdymo gebėjimų pagrindimas 36 5 ETAPAS. Investicinio pasiūlymo rengimas 38 6 ETAPAS. Potencialių investuotojų identifikavimas 41 7 ETAPAS. Susitikimas su potencialiais investuotojais 43 8 ETAPAS. Derybos 46INFORMACIJOS ŠALTINIAI 49
ĮVADAS
“išlieka ne stipriausios ir ne protingiausios rūšys, o tos, kurios geriausiai adaptuojasi prie pokyčių” Čarlzas Darvinas
Šiandieniniame pasaulyje viskas greitai keičiasi. Kitimo tempai nuolatauga. Atsiranda perversmą sukeliančios technologijos, nauji produktai,nenuspėjami klientų reikalavimai, nauji darbuotojų poreikiai, finansavimogalimybės. Įvykių prognozavimas tampa ypač sudėtingas. Verslo aplinkaįgauna chaoso bruožų.
Šiuolaikinei ekonomikai būdinga:
– Spartus verslo aplinkos kitimas; – Trumpėjantis produktų ir paslaugų gyvenimo ciklas; – Pasaulio ekonomikų, technologijų ir inovacijų globalizacija; – Pereinama nuo pramoninės ekonomikos arba didelių įmonių prie žiniomis paremtos ekonomikos, kurios varomoji jėga yra inovacijos.
Tačiau visa tai suteikia ir begales naujų galimybių. Tam, kad suvaldytisituaciją ir laimėti konkurencinę kovą, įmonių vadovai turi pasitelkti
naujas žinias, naujus valdymo metodus, atskleisti ir pasitelkti tiek savo,tiek įmonės darbuotojų kūrybinį potencialą. Lietuvos verslo įmoniųapklausos rodo, kad viena iš didžiausių kliūčių verslui – finansų trūkumas.Lietuvos bankininkai, rizikos kapitalo fondų atstovai, užsienioinvestuotojai susiduria su visai kita problema – finansų pertekliumi.Potencialūs investuotojai pasiryžę investuoti, tačiau neranda jiemspatrauklių verslo projektų. Ypač jaučiamas didelis inovacinių projektųtrūkumas ir didelis rizikos kapitalo perteklius.Jei rinkose yra finansų perteklius, kyla klausimas, kodėl gi tiek daugįmonių turi sunkumų rasti lėšų, kurių jiems reikia verslo plėtrai. Problemaatrodo yra ta, kad daugelis įmonių nežino:
– kur (arba į ką) reikia kreiptis; – kada reikia kreiptis; – kaip reikia kreiptis.
Per daugiau nei septynis praktinio darbo su Lietuvos įmonėmis metus,Lietuvos inovacinio centro konsultantai nuolat susiduria su šia problema.Įmonė su inovatyvia idėja arba parengtu verslo planu, kaip įprastakreipiasi į Lietuvos komercinius bankus. Kadangi inovacinis projektas turigana didelį rizikos laipsnį, bankas, kaip taisyklė, atsisako tokį projektąfinansuoti. Tokius projektus gali finansuoti rizikos kapitalas. Nežiūrintkai kurių panašumų, rizikos kapitalo fondų finansavimas iš esmės skiriasnuo komercinių bankų finansavimo.
Daug įmonių tiesiog nėra “pasiruošusios” rizikos kapitalui — investuotojaijaučia, kad verslininkai neturi to, kas yra būtina norint pretenduoti įrizikos investicijas. Po pokalbio su įmonės vadovais jie dažniausiapastebi, kad įmonė tinkamai neanalizavo savo finansinių poreikių, neparodėtinkamų valdymo sugebėjimų ar neturi patrauklaus pasiūlymo.
Turbūt šiandien niekam nekelia abejonių, kad stagnacija, stabilumas,konservatyvumas tai nėra verslo sėkmės formulės sudėtinės dalys.Šiandieniniame “nuolatinės kaitos” pasaulyje, iššūkis verslui – žengtivienu žingsniu priekyje savo konkurentų, besikeičiančių rinkos sąlygų,naujų technologijų atžvilgiu.
Tampa aišku, kad verslo sąlygos iš esmės keičiasi. Lietuvos įmonės
susiduria ne tik su pasikeitimais, pereinant nuo planinės ekonomikos įrinkos ekonomiką. Šiuo metu taip pat vyksta pasikeitimai ir rinkosekonomikoje. Senąją pramoninę ekonomiką keičia nauja žinių ekonomika (1lentelė).1 lentelė. Senosios pramoninės ekonomikos bei naujosios žinių ekonomikos palyginimas
|KRITERIJAI |SENOJI PRAMONINĖ |NAUJA ŽINIŲ EKONOMIKA || |EKONOMIKA | ||Rinka ||Pasikeitimai rinkoje |Lėti |Greiti ||Produktų ir technologijų|Ilgas |Trumpas ||gyvenimo ciklas | | ||Pagrindiniai ekonomikos |Didelės pramonės įmonės |Inovatyvios įmonės, ||varikliai | |paremtos žiniomis ||Konkurencija |Vietinė |Labai didelė pasaulinė || | |konkurencija ||Konkurencija: žaidimo |Didelis suvalgo mažą |Greitas suvalgo lėtą ||pavadinimas | | ||Įmonės ||Pagrindinis veiklos |Stabilumas |Pasikeitimų valdymas ||akcentas | | ||Sėkmės matas |Pelnas |Rinkos kapitalizavimas ||Gamybos organizavimas |Masinė gamyba |Lanksti ir mokymusi || | |paremta gamyba ||Pagrindiniai augimo |Kapitalas |Žinios, inovacijos, ||varikliai | |integracija, naujo || | |verslo kūrimas, rizika || | |grindžiamos strategijos ||Pagrindiniai |Automatizacija ir |Informacijos ir ||technologijos varikliai |mechanizacija |komunikacijos || | |technologija, e-verslas,|| | |kompiuterizuotas || | |projektavimas ir gamyba ||Konkurencinių privalumų |Priėjimas prie žaliavų, |Institucinis ||pagrindiniai šaltiniai |pigi darbo jėga ir |tobulėjimas, žmogiškieji|| |kapitalas pasikeitimams,|ištekliai, kaštų || |kaštų mažinimas per |kontrolė, klientų || |lygių ekonomiką |valdymo kokybė, || | |laikas-iki-rinkos ||Stokojami ištekliai |Finansinis kapitalas |Žmogiškasis kapitalas ||Sprendimų priėmimas |Vertikalus |Paskirstytas ||Inovacijų procesai |Nereguliarūs,periodiški |Nuolatiniai, sistemingi ||įmonėje | | ||Gamybos dėmesio centras |Vidiniai procesai |Pilna vertybių grandinė ||Strateginis vienijimasis|Retai pasitaikantis, |Komandų formavimas ||su kitomis įmonėmis |”eik vienas” mąstysena |siekiant papildyti || | |resursus ||Organizacinės struktūros|Hierarchinė, |Tarpusavyje susijusios || |biurokratinė, piramidinė|posistemės, įgaliojimų || |struktūra |suteikimas darbuotojams,|| | |plokščia arba tinklinė || | |struktūra ||Komanda ||Lyderiavimas |Vertikalus |Suteikiant darbuotojams || | |plačius įgaliojimus, || | |iniciatyvumo skatinimas ||Įgūdžiai |Siauri vienos srities |Platūs, daugelio dalykų || |įgūdžiai, griežtas |įgūdžiai, lanksti || |standartizavimas |sistema ||Reikalavimai |Turėjimas patirties arba|Nuolatinis mokymasis ||išsilavinimui |diplomo | ||Vadovybės-darbuotojų |Griežti nurodymai, |Bendradarbiavimas, ||santykiai |paklusnumas įsakymams, |komandinis darbas |
| |konfrontacija | ||Įdarbinimas |Stabilus |Įtakojamas rinkos || | |galimybių / rizikos || | |faktorių ||Darbuotojai matomi kaip |Išlaidos |Investicijos |Norėdamos išlikti konkurencingomis, šiandienos įmonės turi daryti daugiau,nei tiesiog tiekti produktus ar paslaugas, kurios yra geresnės ar pigesnėsnei jų konkurentų. Jos turi greičiau nei konkurentai reaguoti į aplinkospasikeitimus, greičiau atlikti modernizavimą, greičiau reaguoti į kainųkitimą. Jos turi būti greitesnės diegiant naujas technologijas. Tam, kadgalėtų augti, joms gali tekti eiti į visiškai naujas rinkas beiįgyvendinti rizikingas strategijas.
Inovacijų valdymui reikalingi kiti vadovavimo įgūdžiai lyginant su tais,kurie yra reikalingi vadovauti įprastiems procesams. Inovacijų diegimasužtikrina įmonės konkurencinį pranašumą bei suteikia tvirtą pagrindąsparčiai įmonės plėtrai.
Inovacijos nėra vienkartinis veiksmas, bet nuolatinis atsakas įbesikeičiančias aplinkybes. Gerai veikianti inovacijų diegimo sistema netiktai padeda išspręsti įmonėje iškylančias problemas, bet taip pat atveriagalimybes plėtrai.
Inovacijas gali diegti tiek didelės, tiek ir mažos įmonės, tačiaudažniausia didelės įmonės yra inertiškos ir konservatyvios naujų produktųkūrimui ir marketingui. Rinkoje veikiančios didelės inovatyvios įmonės,dažniausia naujų produktų kūrimą bei įdiegimą finansuoja iš įmonės vidiniųišteklių, nesiekiant pritraukti tam išorinius investuotojus.
Tyrimai rodo, kad pagrindinis produktų inovacijų šaltinis yra nedidelėsnaujos technologinės įmonės (NTĮ). Tačiau jos priklauso įmonių grupei,kurios, bent jau Europoje, turi daugiausiai sunkumų gauti finansavimąinovacijoms.
Kai kalbame apie inovacijas, dažniausia turime omenyje naujų produktųkūrimą ir diegimą. Tačiau inovacijos gali apimti:
Naujus produktus ar paslaugas;Naujus gamybos, tiekimo ir platinimo metodus;Naujus valdymo ir darbo organizavime metodus;Naujų naudojimo ar vartojimo modelių kūrimą.
NTĮ yra klasikinė inovacinės veiklos organizavimo forma. Šios įmonės yra
technologijos pažangos šaltiniai. Jos potencialiai gali labai sparčiaiaugti, todėl į jas noriai investuoja rizikos kapitalas. Tyrimai rodo rodo,kad, tiek Europos, tiek JAV NTĮ metiniai pardavimų tempai vidutiniškaisiekia 35 %. Kai tuo tarpu pirmaujančių Europos ir JAV tradicinių įmoniųatitinkamai 14% ir 2%. Kiti NTĮ veiklos rodikliai taip pat žymiai geresninei tradicinių įmonių. Tačiau NTĮ turi ir silpnų pusių (2 lentelė).2 lentelė. NTĮ stipriosios ir silpnosios pusės|Stipriosios pusės |Silpnosios pusės ||Spartus augimas |Pažeidžiama dėl kapitalo stokos ||Orientuota į eksportą/ |Priklausoma nuo nuosavo kapitalo ||tarptautines rinkas | ||Didelė pridėtinė vertė |Nesubalansuoti pinigų srautai ||Pasinaudojimas kokybe |Ribotos lėšos tyrimams ir plėtrai ||Novatoriška, greitai |Sunku valdyti greitą augimą ||prisitaikanti | ||Platinama technologija |Ilgi investicijų ciklai (dažnai >5 metai) ||Kai sėkminga, labai aukštas |Vieno produkto sėkmė ||investicijų grąžos rodiklis | ||Užgožia didelių korporacijų |Jautrumas vyriausybės politikai ||sėkmę | ||Iš NTĮ ateityje išauga dideles |Tik nedidelė dalis NTĮ ilgalaikėje ||korporacijos |perspektyvoje tampa sėkmingomis |
NTĮ veiklos rizika yra žymiai didesnė. Bankai bei instituciniaiinvestuotojai nėra linkę rizikuoti, todėl, nepaisant galimo pelno,paprastai nesiryžta investuoti į NTĮ veiklą.
Jau ir Lietuvoje yra rizikos kapitalo fondų, kurie investuoja į inovatyviasįmones, tačiau norint juos sudominti, reikia žinoti, ko ieškote ir ko ieškorizikos kapitalas. Jau pavadinimas “rizikos kapitalas” pasako, kaminvestuotojai yra pasiruošę investuoti į padidintos rizikos projektus.“Rizikos kapitalas” dar vadinamas “augimo” kapitalu (angl. Growth capital).Tai pasako, kad rizikos kapitalas sutinka prisiimti didesnę riziką, tačiautikisi didesnių įmonės augimo tempų bei padidinto pelningumo.
Rizikos kapitalas labai skiriasi nuo įprastų skolintojų, tokių, kaipbankai, draudimo kompanijos, kadangi jie: • Prisiima daug daugiau rizikos; • Investuoja, netgi kai investicija nėra paremta užstatu arba laidavimu; • Rizikuoja, prarasti visas savo investicijas — jeigu verslas žlunga, jie praranda savo pinigus.
Savo ruožtu rizikos kapitalas tikisi: • Gauti dalį nuosavybės teisių į verslą, mainais už jų investicijas; • Iš verslo uždirbti pajamų; • Gauti didelę investicijų grąžą — daug didesnę nei tikisi įprasti skolintojai.
Rizikos kapitalas nevykdo tokio pat verslo, kaip bankai. Bankai paprastaiuždirba pajamas imdami palūkanas už suteiktas paskolas. Rizikos kapitalaspaskolų neteikia. Jie investuoja į: • Paprastas įmonių akcijas; • Privilegijuotas akcijas; • Subordinuotas paskolas.
Kaip buvo minėta, investuotojai į rizikos kapitalą elgiasi skirtingai nuobankų ir tradicinių skolintojų. į rizikos kapitalą bando atidžiaiišanalizuoti ir iš tiesų suprasti įmones, į kurias jie ketina investuoti.Jie taip pat daro atranką, pasirinkdami tiktai tas įmones, kurios jų manymuturi didžiausią augimo potencialą.
Rizikos kapitalo fondai, vertindami įmonės inovacinį projektą beiinvesticinį pasiūlymą, tikrina ar jis užtikrina: • Didelį, sustiprintą, pelningą augimo potencialą; • Išsamų planą, kuris rodo, kad jūsų projektas turi rinkos galimybių išnaudojimo potencialą; • Kvalifikuotą ir subalansuotą valdymo komandą su galimybe įgyvendinti konkrečiai apibrėžtus strateginius tikslus ir planus, paremtus asmenimis, susijusiais su įmone (kūrėjai/savininkai, direktorių taryba, dabartiniai investuotojai, apskaitininkai, teisininkai, konsultantai); • Potencialų investicijų grąžinimo lygį, proporcingą rizikos lygiui; • Būdus, kaip investuotojai prižiūri, įtakoja ir kontroliuoja savo investicijas; • Matomą išėjimo strategiją investuotojams, kuria būtų užtikrinamas jiems tinkamas investicijų grąžinimas.
Rizikos kapitalas skirtas ne kiekvienai įmonei. Tiksliau sakant, nekiekviena įmonė tinka rizikos kapitalui. Rizikos kapitalas ieško įmonių sudideliu augimo potencialu, būtent: • Tam tikrų verslo įmonių tipų; • Augančiose verslo srityse veikiančių įmonių; • Įmonių, kurios atitinka pagrindinius investavimo kriterijus.
Geras vadovas, geras verslo planas, paklausūs produktai ar paslaugos,įmonės turimas turtas yra svarbūs. Tačiau šie požymiai nėra svarbiausisiekiant pritraukti rizikos kapitalą. Tyrimai rodo, kad tik mažiau nei 5procentai visų verslo įmonių, yra didelį potencialą turinčios įmonės. Pagal
augimo potencialą mažas įmones galima suskirstyti į tris tipus (1 pav.):Gyvenimo būdo įmonės (angl. Lifestyle Enterprises) – tai nedidelėsšeimyninio tipo įmonės, kurių vadovai yra kartu ir įmonių savininkai. Tokiųįmonių vadovai “žaidžia”, užsiimdami jų gyvenimo būdą atitinkančiu verslu.Tokios įmonės nepasižymi dideliais augimo tempais;
Vidutinės rinkos įmonės (angl. Middle Market Enterprises) – tai nedidelėsgamybos, paslaugų įmonės, kurios linkusios prisiimti šiek tiek daugiaurizikos nei “gyvenimo būdo” įmonės. Joms svarbu palaikyti pastovius,vidutinius augimo tempus, kad patenkintų įmonės savininkus;
Į augimą orientuotos įmonės (angl. Growth Oriented Enterprises) – taiįmonės, turinčios tokių naujovių, kurios suteikia joms pranašumą kitųįmonių atžvilgiu bei didelį augimo potencialą. Dažniausia jos veikianaujose verslo srityse. Tokioms įmonėms vadovauja profesionalūs vadovai. Jųtikslas – dideli tiek įmonės pajamų, tiek turto augimo tempai.
1 pav. Įmonių klasifikavimas pagal augimo potencialą
[pic]
Į augimą orientuotos įmonės yra tinkamiausios kandidatės pritraukti rizikoskapitalą. Tyrimai rodo, kad tiktai apie 5 procentai visų mažų-vidutiniųverslo įmonių yra į augimą orientuotos įmonės. Būtent tokios verslo įmonėsdomina rizikos kapitalą.
Vertindami įmonę, kaip potencialų investavimo objektą, rizikos kapitalasieško tokios įmonės, kuri atitiktų šiuos keturis investavimo kriterijus:
• Turėtų stiprią valdymo komandą, gebančią įgyvendinti strateginį planą ir užtikrinti įmonės augimą; • Turėtų aukštą investicijų grąžos normą, tam kad pateisintų padidintą investavimo riziką; • Turėtų aiškią išėjimo strategiją — kitais žodžiais tariant, būdą kaip ir kada investuotojas galės atgauti savo pinigus; • Įmonės veikla būtų skaidri ir investuotojas turėtų galimybę sekti bei kontroliuoti savo investicijų panaudojimą.
Jeigu įmonė atitinka šiuos kriterijus, ji turi galimybę pritraukti rizikoskapitalą.
1. INOVACIJŲ SAMPRATA
1.1. Pagrindinės sąvokos
Ieškant žodžio “inovacija” kilmės, sugrįžtama atgal į istorijos gilumą,
XV amžių. Šis žodis yra kilęs iš Vidurio Prancūzijos teritorijoje tuo metuvartoto žodžio “inovacyon”, kuris pažodžiui išvertus reiškia “atnaujinimas”arba “naujo pavidalo suteikimas esančiam daiktui”. Užsienio kalbosevartojami sekantys terminai: anglų kalboje – “innovation” ir “novation”;rusų – “инновация” ir “нововведение”.Tuo tarpu lietuvių kalbos žodynuose yra vienas terminas “naujovė”. Visgibūtų tikslinga išskirti atskirus terminus, turinčius skirtingas prasmes,nes inovaciją reikia suprasti kaip procesą, o naujovė kaip to procesorezultatą (naujas produktas, nauja technologija, gamybos ar vadybosorganizavimo metodas).
Mokslinėje literatūroje vieno inovacijų sąvokos apibūdinimo nėra,įvairūs autoriai pateikia išsamesnius ir apibendrinančius arba kartais ganatrumpus apibrėžimus.
Pavyzdžiui, amerikiečių mokslininkas W. R. Maclaurin siūlo tokįinovacijų apibūdinimą: “Kai išradimas yra komercializuotas taip, kadproduktas yra pradėtas gaminti arba pagerintas, jis tampa inovacija”.
Prof. P. Kulviecas pateikia tokį apibendrintą inovacijos apibrėžimą:“Inovacija reiškia kompleksinį kūrimą, vystymą, visuotinį paplitimą irefektyvų naujovių naudojimą įvairiose žmonių veiklos sferose”. Jis siūloinovaciją vertinti dviem aspektais: kaip reiškinį ir kaip procesą. Pirmuatveju inovacija yra bet koks tikslinis pakeitimas, kuriuo siekiamapakeisti tiriamo objekto būklę jį tobulinant. Antru atveju inovacija – taiprocesas, apimantis tyrimą, rengimą, valdymą ir stabilų funkcionavimą,siekiant gauti tam tikrą efektą. Turint omeny, kad procesas yra veikla, taiinovacinė veikla – veikla, kurios tikslas mokslo tyrimų rezultatų irišradimų panaudojimas siekiant išplėtoti ir atnaujinti gaminamosprodukcijos (paslaugų) nomenklatūrą, tobulinti technologijas ir jų gamybąsu tolimesniu diegimu vidaus ir užsienio rinkose.
Anot Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir plėtros programos EUREKAinovacija traktuojama kaip procesas, kuriame tyrimų eigoje gautos žiniostransformuojamos į naujus produktus ar paslaugas. (1.1 pav.)
1.1 pav. Tyrimų ir inovacijų sąveika
[pic]
Japonijos vadybos sistemos specialistas K. Urabe pateikia tokį inovacijų
turinio apibūdinimą: “Inovacijas sudaro naujų idėjų generavimas ir jųįgyvendinimas, naujų gaminių, procesų ar paslaugų, kurie sąlygoja tieknacionalinės ekonomikos ir užimtumo didėjimą, tiek pelno didėjimąinovacijas diegiančioje kompanijoje”.A.Jakubavičius inovaciją apibūdina gan lakoniškai: Inovacija – taifunkcinė, iš esmės pažangi naujovė, orientuota į seno pakeitimą nauju.
Kalbant apie inovacijos sąvokų interpretavimą ir apibūdinimą, būtinapabrėžti, kad, anot J. Schumpeter, inovacijos yra daugiau ekonominis neitechnologinis reiškinys. Koks bebūtų technologinis atradimas, jis nebuslaikomas inovacija, jei neskatins ekonomikos ar gryno pelno didėjimo. Tam,kad inovacijas vykdanti įmonė galėtų sukurti gryną pelną, inovacija turėtųsukurti ir išlaikyti tam tikrą unikalų pranašumą, palyginus su vidaus irtarptautinių rinkų konkurentais. Šiuo atveju gryno pelno sąvoka reiškiapelną, sukurtą vien įdiegtomis inovacijomis, be pelno, atsiradusio dėl kitųveiksnių (darbo jėgos, valiutų vertės pasikeitimo ir t.t.).
Anot P.F.Drucker inovacija – tai antrepreneriškos vadybos instrumentas,kurio pagalba pokyčiai yra panaudojami kaip galimybė sukurti naujusverslus, produktus ir paslaugas, gauti didesnį pelną. Inovacijų dėkaekonominiai resursai transformuojami iš žemesnio produktyvumo lygio įaukštesnį produktyvumo lygį, sukuriami nauji resursai, užtikrinamas versloinstitucijų ar net valstybių konkurencingumas globaliniame lygmenyje.
Šiuo metu plačiai naudojamas šis, visus inovacijų tipus apibūdinantis,terminas: Inovacijos – tai sėkmingas naujų technologijų, idėjų ir metodųkomercinis pritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba tobulinant jauegzistuojančius produktus ir procesus (RIS/RITTS Guide, EuropeanCommission; OECD; Inovacijų versle programa).
Kiekviena inovacijų sąvokos variacija atskleidžia naujus inovacijųbruožus, suteikia naujų prasmių bei papildo tai, kas anksčiau dar nebuvoišsakyta. Pabrėžtina, kad inovacija visada yra aktualus reiškinys, turintisdinamišką prigimtį, dažnai konfrontuojantis su tuo, kas sena, ir
griaunantis organizacijoje nusistovėjusias normas bei tradicijas.Inovacija nėra vien mokslininkų, gamybininkų ar verslininkų interesųobjektas, tai įvairialypis procesas, kuriame dirba skirtingos įmonės(valstybės/valdžios institucijos, verslo partneriai, tiekėjai, klientai,konsultacinės kompanijos, inovacijų įgyvendinimo paslaugų organizacijos,ekonominės plėtros agentūros, verslo asociacijos, mokslo institucijos,finansinės institucijos ir kt.). Todėl būtina, visų pirma, inovacijasįvardinti įsisavinimo kontekste, kaip pažangos procesą, kuriame tikslingaibendradarbiauja įmonės ir jų partneriai.
Apibūdinant konkrečias inovacijas, kartais turimi galvoje tik naujiproduktai ar naujos paslaugos. Tai klaidinga nuostata, nes tokia inovacijųsamprata būtų pernelyg siaura. Žinoma, didelė dalis inovacijų yra sėkmingaipritaikyti išradimai, sukūrę naujus produktus ar paslaugas. Bet dažnaiproduktai tobulinami ar pritaikomi naujiems poreikiams tenkinti, jiemsrandamos naujos rinkos. Taigi nauji darbo metodai bei naujos rinkos irgiyra inovacijos.
Kartais neteisingai manoma, kad inovacija tai visiškas originalumas,t.y. absoliučiai viskas iki tol buvę nežinoma. Iš tikrųjų inovacija –paprastai tai 99( senai žinomų dalykų ir tik 1( naujovių. Inovacijosneatsiranda iš nieko, naujos idėjos atsiranda iš senų ir patikrintų tiesų.Dažnai išradimo naujumas, palyginus su visu tuo, su kuo jis susijęs, yratik tarsi lašelis vandenyne. Dažniausiai inovacija tik mažas patobulinimas.
Kaip buvo pažymėta daugelio autorių, norint nuodugniau pažintiinovaciją, reikia ją susieti su veiklos sąvoka. Galima teigti, kad veikla –tai specifinė žmonių aktyvaus požiūrio į tikrovę forma, pasižyminti veiksmųtikslingumu, kryptingumu ir nuostatomis į pertvarką. Kiekviena veikla turisavo tikslą, pasižymi savo priemonėmis bei rezultatu ir nusako veikimoprocesą. Todėl inovacinė veikla traktuotina kaip kryptingas inovacijųformavimas ir įgyvendinimas. Toks apibendrintas požiūris į inovacinęveiklą yra akcentuojamas įvairiuose literatūros šaltiniuose.
Pabrėžtina, kad svarbiausias kiekvienos veiklos, taip pat ir inovacinės,
subjektas yra žmogus. Veiklos procese žmogus su kiekvienu daiktu sąveikaujane kaip šiam daiktui svetimo poreikio ar tikslo reiškėjas, o atsižvelgdamasį to daikto prigimtį ir ypatybes. Jis išmoksta valdyti daiktą, padaro jįsavo veiklos matu ir objektu, kartu tenkindamas savo ir visuomenėsporeikius. O poreikiai savo esme yra savotiškas pažangos katalizatorius,nes žmogus, tenkindamas juos per tikslinę veiklą, pažįsta gamtos paslaptis,daro atradimus bei kuria kokybiškai naujas materialines ir dvasinesvertybes.Naujas žinias kuria žmonės panaudodami savo kūrybinį bei protinįpotencialą bei jau turimas žinias (1.2 pav.). Žinių kūrimo procese svarbųvaidmenį vaidina kolektyvinis darbas.
1.2 pav. Žinių kūrimas
[pic]
Suvokiant kūrybinio prado svarbą inovacinei veiklai, tikslinga apibrėžtiinovacinės veiklos vietą ir reikšmę bendroje veiklos (reproduktyviojiveikla, besiremianti anksčiau buvusiomis veiklos schemomis ir nukreiptagauti jau žinomą rezultatą žinomomis priemonėmis, ir produktyvioji veikla,susijusi su naujų tikslų ir naujų priemonių kūrimu arba žinomų tikslųsiekimu naujomis priemonėmis) klasifikacijoje.
Inovacinės veiklos vietos nustatymas bendroje veiklų klasifikacijoje(1.3 pav.) padeda kompleksiškai suvokti inovacinės veiklos globalinį pobūdįir jos svarbą visuomenės vystymuisi. Inovacinė veikla moksliniuoseleidiniuose apibūdinama kaip ekonomikos intensyvinimo pagrindas, mokslinėstechninės pažangos spartinimo, socialinės ir kultūrinės visuomenės plėtrossąlyga.
1.3 pav. Bendra veiklų klasifikacija
[pic]
Galima teigti, kad vienintelė veikla, siejanti savyje kūrybą, mokslą irverslininkystę yarai inovacinė veikla. Jos dėka mokslo žiniostransformuojamos į fizikinę realybę, keičiančią visuomenę. Todėl inovacinęveiklą tikslinga traktuoti kaip produktyviąją žmonių veiklą, nukreiptą įkokios nors sistemos perėjimą iš žemesnio lygio į aukštesnį. Šio perėjimotikslas – tenkinti kintančius visuomenės poreikius.
Inovacijoms reikalingų žinių gavimas yra tiesiogiai siejamas sumoksliniais tyrimais ir plėtra (1.4 pav.). Praktikoje moksliniams tyrimams
ir plėtrai apibūdinti dažnai naudojamas sutrumpinimas R&D (Research andDevelopment).Tyrimai ir plėtra – tai sistemingas kūrybinis darbas, skirtas žiniomskaupti ir ieškoti būdų, kaip jas pritaikyti. Savo ruožtu jie skaidomi į:
Fundamentiniai tyrimai – tai eksperimentiniai ir teoriniai darbai,skirti naujoms žinioms gauti, neturint konkretaus tikslo juos panaudoti arpritaikyti. Taikomieji tyrimai – tai darbai, susiję su naujų žinių, reikalingųpraktiniam panaudojimui, įsigijimu. Technologinė plėtra – tai sistemingas darbas, pagrįstas turimomisžiniomis ir praktine patirtimi, skirtas naujoms medžiagoms, produktams arįrengimams kurti, naujiems procesams, sistemoms ir paslaugoms diegti bei išesmės patobulinti tai, kas jau sukurta ar įdiegta.
Tyrimai ir plėtra, kaip naujų žinių gavimo šaltinis, yra neatsiejamainovacinio proceso dalis.
1.4 pav. Tyrimai ir plėtra – inovacijos
[pic]
1.2. Inovacijų įvairovė ir jų klasifikavimas
Įvairiuose literatūros šaltiniuose inovacijų klasifikavimas pateikiamaspagal tam tikrus požymius. Jų spektras yra ganėtinai platus (1.5 pav.).
1.5 pav. Inovacijų klasifikavimo požymiai [pic]
Atsižvelgiant į inovacijų klasifikavimo požymių įvairovę, galimasuformuoti universalų inovacijų klasifikacijos modelį, išskiriant galimassvarbiausias klasifikacines grupes:
1. Klasifikacija inovacijų turinio prasme:
− produkto; tokių inovacijų prasmė – naujų galutinių produktų (gamybos priemonės, vartojimo reikmenys, materialiniai ar intelektiniai produktai ir t.t.) sukūrimas, gaminimas ir naudojimas; − technologinės; tokių inovacijų prasmė – naujų technologijų sukūrimas ir taikymas įvairiose veiklos srityse; − socialinės; tokių inovacijų prasmė – naujų ekonominių, valdymo, organizacinių ir kitų struktūrų bei formų sukūrimas ir diegimas įvairiose veiklos srityse; − kompleksinės; tokių inovacijų prasmė – produktų, technologinių ir socialinių inovacijų sintezuotas kompleksas;
2. Klasifikacija inovacijų įgyvendinimo lygio prasme:
− žmogus; − įmonės, įstaigos ar institucijos tipo organizacija; − ūkio šaka ar kita veikla pasižyminčio sektoriaus tipo organizacija; − visuomenė ir valstybė; − ekosistema; − pasaulis.
3. Klasifikacija inovacijų įgyvendinimo masto prasme:
− vienkartinės; tokių inovacijų prasmė – jų įgyvendinimas vieną kartą; − daugkartinės; tokių inovacijų prasmė – jų įgyvendinimas keletą ir
daugiau kartų.4. Klasifikacija inovacijų naujumo lygio prasme:
− radikalios; tokių inovacijų prasmė – iš principo naujų priemonių, skirtų tenkinti naujus arba jau žinomus poreikius, kurie kokybiškai keičia visuomenės veiklos būdus, sukūrimas; − modifikuojančios; tokių inovacijų prasmė – gerinimas ir papildymas; tobulėjimo laidavimas esamomis priemonėmis, prisitaikant prie kintančių visuomenės poreikių.
5. Klasifikacija inovacijų organizacinių ypatybių prasme:
− vidaus organizacinės; tokių inovacijų prasmė – inovacijos įgyvendinamo proceso (kūrimo, diegimo, vystymo) organizavimas tik vienoje organizacijoje; − tarp-organizacinės; tokių inovacijų prasmė – inovacijos įgyvendinimo proceso atskirų funkcijų paskirstymas tarp įvairių organizacijų, pvz.: mokslinių tyrimo institutų, konstravimo biurų, įmonių ir kt.
6. Klasifikacija inovacijų pobūdžio prasme:
− kiekybinės; tokių inovacijų prasmė – našumo, gamybos apimčių ir t.t. didinimas kiekybiniais aspektais; − kokybinės; tokių inovacijų prasmė – gamybos, valdymo ir t.t. kokybės gerinimas.
7. Klasifikacija inovacinės veiklos galutinio rezultato prasme:
− fundamentinė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra mokslinė teorija, pateikta rašytine forma. Šios inovacinės veiklos organizavimas ir valdymas yra labai toli pažengęs ir atitolęs nuo kitų inovacijų; − eksperimentinė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra eksperimentinis produkto (technika, technologinė linija ir t.t.) pavyzdys, sukurtas remiantis moksline teorija; − bazinė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra sukurto eksperimentinio produkto pavyzdžio naudojimas masinei gamybai konkrečioje organizacijoje pirmą kartą; − difuzinė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra kažkur jau gaminamo produkto gamybos patirties pritaikymas masinei gamybai konkrečioje organizacijoje, tam tikrame regione, pasižyminčiame individualia specifika; − sąlyginė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra masinėje gamyboje esančio produkto dalinis modernizavimas ir atnaujinimas, kuo remiantis gaunamas visai kitas ar panašus, bet kitų techninių charakteristikų produktas.
8. Klasifikacija inovacijų poveikio prasme:
− ekonominis; jo prasmė – didėjantis darbo našumas ir pelnas, mažėjančios sąnaudos, didėjantis eksportas;
− socialinis; jo prasmė – mažėjanti bedarbystė, socialinių paslaugų plėtra, visuomenės sluoksnių diferenciacijos mažėjimas; − ekologinis; jo prasmė – aplinkos taršos mažėjimas, ekologinių problemų sprendimas; − kompleksinis; jo prasmė – ekonominio, socialinio ir ekologinio poveikio sintezuotas kompleksas.Pateiktas klasifikacijos modelis gali būti suvokiamas kaip tradicinis:atskiri jo elementai įvairiais aspektais pažymimi skirtingose literatūrosšaltiniuose. Kartu pabrėžtina, kad šis klasifikavimo modelis atspindiinovacinės veiklos specifiką, įgalina suprasti inovacinės veiklosdaugialypiškumą. Akcentuojama tai, kad inovacijos yra ne tik iš principonauji produktai ar naujos paslaugos, bet ir jų tobulinimas panaudojantžinias. Inovacijos neatsiranda iš nieko, naujos idėjos atsiranda iš senų irpatikrintų tiesų. Dažnai išradimo naujumas, palyginus su visu tuo, su kuojis susijęs, yra tik tarsi lašelis vandenyne. Tai patvirtina ir J.R.Brightatlikti tyrimai. Jis pažymi, kad labiausiai ženklus naujos technikos irtechnologijos panaudojimo efektas pastebimas ne ten, kur ji pirmą kartąbuvo panaudota, o inovacinė idėja dažniausiai duoda daugiau rezultatų tosesrityse, apie kurias net nebuvo galvota idėjos formavimo momentu.
Kartu inovacijų klasifikavimas padeda kompleksiškai suvokti ir įvertintiinovacijas kaip sistemą, turinčią kompleksinį pobūdį, bei sudaro prielaidasformuoti inovacijų valdymo metodus ir algoritmus, taip pat numatytivisuminės inovacinės veiklos tikslines nišas.
1.3. Inovacinės veiklos kompleksiškumas
Inovacinės veiklos valdymo negalima tapatinti su neinovacinės veiklos,pasižyminčios daugkartiniu pasikartojimu ir stereotipiškumu, valdymu, nesinovacinės veiklos valdymas turi daug skirtumų, kurių išsamų aprašymągalima rasti įvairiuose literatūros šaltiniuose, tarp jų (1.6 pav.):