R
1.6 pav. Inovacinės ir neinovacinės veiklos skirtumai [pic]
Šių skirtumų suvokimas, vykdant inovacinę veiklą, leidžia priimtiadekvačius valdymo sprendimus.
Inovacinę veiklą galima apibūdinti kaip kompleksinį procesą, apimantįnaujovės sukūrimą, paskleidimą ir panaudojimą. Be to, inovacinė veikla yrasudėtinga dinaminė sistema, kurios efektyvumas daugiausia priklauso nuoinovacinės veiklos vidaus mechanizmo ir nuo jo sąveikos su išorine aplinka.
Vidinis inovacinės veiklos mechanizmas pasižymi tuo, kad jo raiškaaprėpia įvairias fazes (1.7 pav.):
1. Naujos idėjos atsiradimą; 2. Naujovės sukūrimą ir pirminį įdiegimą; 3. Naujovės panaudojimo metodų paskleidimą; 4. Naujovės paskirstymą tarp naudotojų ir vartotojų; 5. Naujovės naudojimą ir vartojimą; 6. Naujovės sunykimą.
1.7 pav. Inovacinės veiklos fazės [pic]
Vidiniame inovacijų įgyvendinimo mechanizme konkrečioje įmonėje arorganizacijoje sąveikauja daugelis subjektų, pradedant – savininkais,vadovais, specialistais (technikai, technologai, finansininkai ir t.t),baigiant – darbininkais. Kiekvienas iš šių subjektų ne tik atlieka tamtikras funkcijas (savo kompetencijos ribose) inovacijos įgyvendinimoprocese, bet ir daro tam tikrą poveikį (palaiko, skatina, remia, trukdo irpan.) sąlygojamą vidinių nuostatų. Tai savo ruožtu gali spartinti irlėtinti inovacijų įgyvendinimą. Ko pasekoje, vadovas turi dėti visaspastangas, kad būti suformuotos personalo teigiamos nuostatos inovacijųdiegimo atžvilgiu.
Kaip buvo minėta, inovacijų įgyvendinimo sėkmę sąlygoja ne tik vidiniaiinovacijų diegimo mechanizmai, bet ir sąveika su išorine aplinka. Kitaip jidar vadinama – inovacijų sistema. Inovacijų sistema apibrėžiama kaipelementų bei sąveikos mechanizmų visuma sudaranti prielaidas žiniųtransformavimui į naujus produktus ir paslaugas. Ją sudaro trys lygiai (1.8pav.):
1. Inovacijų politika 2. Inovacijų infrastruktūra 3. Įmonės
1.8 pav. Inovacijų sistema
[pic]
Inovacijų politiką formuoja ir įgyvendina valstybės ir savivaldosinstitucijos (LR Seimas, LR Vyriausybė, ministerijos – pagrindinai Ūkio beiŠvietimo ir mokslo, apskričių administracijos ir savivaldybės) per
įvairius teisės aktus, strategijas ir programas. Pagrindinis inovacijųpolitikos vystymo kryptys yra:1. Inovacijų kultūros skatinimas; 2. Inovacijoms palankios aplinkos kūrimas; 3. Mokslo orientavimas į inovacijų kūrimą ir diegimą versle.
Inovacijų infrastruktūrai priskiriamos mokslo institucijos, inovacijų irverslo centrai, mokslo ir technologijų parkai, inkubatoriai, agentūros,finansinės institucijos, konsultacinės įmonės bei asociatyvinės versloorganizacijos. Tarp pagrindinių reikėtų paminėti:
– Lietuvos inovacijų centras; – Mokslo institutai; – Universitetai; – Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra; – Nacionalinė regionų plėtros agentūra; – Lietuvos ekonominės plėtros agentūra; – Bankai.
Pagrindinis inovacijų infrastruktūros organizacijų veiklos kryptys –teikti inovacijų paramos paslaugas įmonėms ir organizacijoms, kuriančiomsir įgyvendinančioms inovacijas. Inovacijų paramos paslaugas galimasuskirstyti į šias pagrindines grupes:
1. Informavimas apie technologinę plėtrą; 2. Partnerių paieška; 3. Naujų technologijų paieška; 4. Inovacinių projektų finansavimas; 5. Technologinės konsultacijos; 6. Marketingo paslaugos; 7. Pagalba vykdant tyrimus; 8. Patentavimas ir licencijavimas.
Pats svarbiausias inovacijų sistemos elementas (be kurio nebūtų irpačios inovacijų sistemos) yra inovacinės įmonės. Inovacinė įmonė – įmonė,formuojanti ir diegianti inovacijas. Galima išskirti šiuos pagrindiniusinovacinės įmonės bruožus:
1. Orientacija į pokyčius; 2. Pastovūs informaciniai kanalai; 3. Komandinis darbas; 4. Decentralizacija; 5. Rizika – kaip savaime suprantamas dalykas; 6. Biurokratizmo ir formalumų nepaisymas; 7. Iniciatyvumo skatinimas.
Inovacinė įmonė yra ne ta kuri įdiegė naują technologiją ar pritaikėnaujas žinias gaminant naują produktą, bet ta, kuri tai padariusi,nesustoja vietoją, o toliau ieško galimybių bei kuria planus, ką reikėtųatnaujinti perspektyvoje. Kitaip tariant – įmonė neturi sustoti vietoje,inovacijų formavimas ir įgyvendinimas turi būti nuolatinis ir dinamiškasprocesas.
Inovacinės veiklos sąveika su išorine aplinka suformuoja naujovėsgyvavimo ciklą. Išskirtinos šios gyvavimo ciklo stadijos (1.9 pav.):
1. Kūrimas; 2. Įvedimas; 3. Augimas; 4. Branda; 5. Pabaiga.
1.9 pav. Inovacijų gyvavimo ciklas
[pic]
Kiekviena gyvavimo ciklo stadija charakterizuojama tokiais parametraiskaip produkto naujumo lygis, paklausos dydis, ekonominis efektyvumas ir
t.t.Be to, pati inovacinė veikla yra nevienalytė pagal proceso dalyvius,kuriuos galima suskirstyti taip (1.10 pav.):
1. Idėjų generatorius – inovacinės veiklos dalyvis, kuriantis inovacijasintelekto bei žinių dėka; 2. Inovacijų vadybininkas – inovacinės veiklos dalyvis, mokslo irpraktikos jungiamoji grandis; 3. Savininkas – inovacinės veiklos dalyvis, kurio gamybinėje bazėje irdėl kurio finansavimo diegiamos inovacijos; 4. Vadovas – inovacinės veiklos dalyvis, vadovaujantis inovacinioprodukto kūrimui; 5. Darbininkas – inovacinės veiklos dalyvis, kuriantis galutinįinovacijų produktą; 6. Vartotojas – galutinis inovacinės veiklos rezultato naudotojas.
1.10 pav. Inovacinės veiklos dalyviai
[pic] Šis inovacinės veiklos skirstymas į dalyvius yra daugiau sąlyginis.Realiai praktikoje minėtų dalyvių funkcijas atlieka organizacijos arbakelias funkcijas atlieka vienas iš dalyvių. Tačiau šis, kad ir sąlyginisskirstymas, padeda tiksliau identifikuoti atskirų inovacijų įgyvendinimodalyvių interesus bei motyvus.
2. INOVACINIAI PROJEKTAI
Inovacinis projektas – tai toks projektas, kuriame numatomas mokslo,technikos ar technologinių naujovių realizavimas, kuriant konkurentiškąprodukciją, plėtojant gamybą ar paslaugas.
Kaip ir pati inovacija, kaip sąvoka, taip ir inovacinis projektasakumuliuoja dvi dedamąsias (2.1 pav.):
– naujas žinias, – komercinis pritaikymą.
2.1 pav. Inovacinio projekto dedamosios
[pic]
Būtent “naujos žinios” ir yra pagrindinė dedamoji, apibrėžianti skirtumątarp inovacinio projekto ir verslo plano. Apibūdinimas “naujos žinios” yraganėtinai platus. Svarstymai šiuo klausimu yra ganėtinai įvairūs (2.2pav.).
2.2 pav. Žinių naujumo lygiai
[pic]
Tačiau vertinant inovacinius projektus dominuoja nuostata, kad įmonėjear organizacije plėtojant inovacijas, žinių naujumas turi pasireikšti bentjau ūkio šakos, kurioje veikia įmonė ar organizacija, lygmenyje.
Tai akivaizdžiai rodo ir inovacinių projektų vertinimo kriterijai (2.3pav.):
– novatoriškumas, – aktualumas verslo plėtrai, – įgyvendinimo ir lėšų poreikio pagrįstumas.
2.3 pav. Inovacinių projektų vertinimo kriterijai
[pic] vertinat tradicinius verslo planus novatoriškumo ir dalinai aktualumoverslo plėtrai kriterijai nėra taikomi.
Inovacinių projektų įgyvendinimas, reikalauja investicijų. Investicijos
patenka į įvairias verslo ir socialines sferas įvairiomis formomis.Investicijas galima klasifikuoti pagal atskirus požymius.Pagal investicijų objektus investicijos būna:
1. Daiktinės investicijos – tai lėšų įdėjimas įrengimais, prekiųatsargomis bei žaliavomis. 2. Nematerialios investicijos dažnai literatūroje charakterizuojamoskaip inovacinės investicijos. Į šias investicijas patenka mokslo beitechnikos pažangos investicijos, žmogiškasis kapitalas, socialinėsinvesticijos, netiesioginė reklama. 3. Finansinės investicijos – tai investicijos į įvairius finansiniusinstrumentus, iš kurių didžiausią dalį sudaro investicijos į vertybiniuspopierius.
Pagal dalyvavimą investavimo procese investicijos būna:
1. Tiesioginės investicijos – tai betarpiškas investitoriaus dalyvavimasinvestuojant lėšas bei pasirenkant investavimo objektą. Tiesioginįinvestavimą (dažniausiai) vykdo specialiai tam paruošti investitoriai,turintys labai tikslią informaciją apie investicinį objektą, politinęsituaciją, ekonominius šalies rodiklius bei gerai išmanantys investavimoprocesą. 3. Netiesioginės investicijos – tai investavimas, atliekamas perįgaliotus asmenis arba tam tikslui skirtas finansines institucijas. Ne visiinvestitoriai turi pakankamą kvalifikaciją, kad galėtų sėkmingai pasirinktiinvestavimo objektus ir vėliau tinkamai valdyti investicinį portfelį.Tokiais atvejais jie įgyja vertybinius popierius, kuriuos išleidžiainvesticiniai bei kiti finansiniai tarpininkai, o šie, surinkę tokiu būduinvesticines lėšas, paskirsto juos į investicinius objektus savo nuožiūra.Tokių kompanijų specialistai renkasi labiausiai perspektyvius investavimoobjektus ir, kadangi investuoja dideles lėšas, dalyvauja šių objektųvaldyme. Iš šio verslo gautas pajamas paskirsto saviems investitoriams.
Pagal investavimo laikotarpį investicijos būna:
1. Trumpalaikės investicijos – tai kapitalo investavimas ne ilgesniamkaip vienerių metų laikotarpiui. 2. Ilgalaikės investicijos – tai kapitalo investavimas ilgesniam kaipvienerių metų laikotarpiui. Tačiau šis laikotarpis paimtas tik dėlapskaitos supaprastinimo ir todėl reikalauja konkretesnės detalizacijos.Ilgalaikės investicijos detalizuojamos sekančiai: a) iki 2 metų; b) nuo 2iki 3 metų; c) nuo 3 iki 5 metų; d) daugiau kaip 5 metai. Atitinkamai pagalšią detalizaciją yra skaičiuojamas atitinkamas investicijų atsipirkimas.
Pagal investicinių lėšų priklausomybę investicijos būna:
1. Privačios investicijos – tai lėšų įdėjimas į atitinkamus fiziniusasmenis, įmones ar organizacijas kitų fizinių ir juridinių asmenų, kuriųįstatiniame kapitale nėra valstybinio kapitalo. 2. Valstybinės investicijos – tai centrinės ir vietinės valdžios organųlėšų įdėjimas į investicinius objektus, atliekamas iš biudžetinių irnebiudžetinių fondų bei skolintų lėšų; tai ir kitų valstybinių įmonių beiįstaigų investicijos savo ir skolintomis lėšomis. 3. Užsienio investicijos – tai lėšų įdėjimas, atliekamas kitų valstybių,užsienio fizinių asmenų ar įmonių ir organizacijų bei fondų.
Inovaciniai projektai praktiškai yra vieninteliai projektai versle,kurių finansavimui gali būti pritraukiamos tiek privačios, tiek viešosios(valstybės, fondų bei tarptautinių programų) investicijos (2.4 pav.).
2.4 pav. Inovacinių projektų finansavimas
[pic] Viešasis finansavimas pasireiškia subsidijų forma. Subsidija nėrapaskola, jos nereikia gražinti tiek sėkmės, tiek nesėkmės atveju.Subsidijos daro prielaidas inovacinio projekto rizikos laipsniui mažinti.Subsidijos yra investuojamos į pradines inovacijos formavimo stadijas.
Vertinant inovacinio projekto rezultatus svarbų vaidmenį vaidinafinansinių rodiklių nustatymas ir vertinimas. Inovacinių projektų rezultatųvertinimui kaip ir įmonių finansinei būklei vertinti naudojama labai daugskirtingų bei įvairių koeficientų. Jie apskaičiuojami remiantis įmonėsfinansinių ataskaitų informacija. Įvairūs koeficientai skiriasi savo svarbair panaudojimo tikslais. Dažnai vieni finansiniai koeficientai yra išvedamiiš kitų, taigi jie yra tarpusavyje susiję.
Kadangi finansinių koeficientų yra daug, tai jie finansinės analizėsteorijoje yra klasifikuojami į atskiras grupes:
1. Pelningumo koeficientai; 2. Mokumo (likvidumo) rodikliai; 3. Finansų struktūros rodikliai; 4. Turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) koeficientai; 5. Rinkos vertės koeficientai.
Finansinių kriterijų nustatymas bei detalus nagrinėjimas nėra šio mokymokurso dalis. Pažymėtina ir tai, kad finansiniai kriterijai nors ir yralabai svarbūs, tačiau nevaidina lemiamo vaidmens, vertinat inovaciniųprojektų rezultatus. Praktikoje, inovacinių projektų planinių rezultatų vertinimas atliekamasnaudojant įvairių kriterijų, turinčių įtaką inovacinio projekto sėkmei,
aibę (2.5 pav.). Tai maksimaliai garantuoja, kad nė vienas veiksnys,darantis įtaką inovacinio projekto įgyvendinimui, neliks neįvertintas.Finansiniai kriterijai yra viena iš vertinimo kriterijų grupių.2.5 pav. Inovacinių projektų rezultatų vertinimo kriterijai
[pic]
Kiekvienas kriterijus gali būti vertinamas balais – nuo 5 iki 1 (labaigerai, gerai, patenkinamai, blogai, labai blogai), be to, kiekvienukonkrečiu atveju reikia akcentuoti kriterijų svarbą.
Galima teigti, kad šis metodas labai subjektyvus ir nėra itin tikslus,tačiau šį trūkumą gali smarkiai sumažinti išoriniai ekspertai(konsultantai), turintys patirties bei žinių, reikalingų įgyvendinant beivertinant panašaus profilio inovacinius projektus.
Pažymėtina ir tai, kad bendro kelių inovacijų panaudojimo efektas galibūti didesnis už tų pačių inovacijų efektų sumą naudojant inovacijasatskirai. Įgyvendinant kelias inovacijas kartu, gali atsirasti papildomųinovacinių sprendimų. Pavyzdžiui, norint įdiegti kelias inovacijas vienonaujo objekto atžvilgiu, būtini papildomi techniniai sprendimai(vadybiniai, organizaciniai), kurie gali būti tiek inovaciniai, tiek vientik konstruktyvaus pobūdžio. Tačiau, kaip rodo praktika, daugeliu atvejų,kai yra įdiegiamas kompleksas inovacijų, sudarančių inovacinių sprendimųpamatą, nurodyti papildomi inovaciniai sprendimai nėra juridiškaiįforminami. Dėl to papildomas efektas, gautas panaudojus keletą inovacijųkartu, nepagrįstai paskirstomas tarp tų inovacijų.
Ypač didelis papildomas efektas gali būti gaunamas pritraukiant išorėsspecialistus (mokslo tyrimų institucijos, inovaciniai ir konsultaciniaicentrai), kurie akumuliuodami suinteresuotų inovacinės veiklos subjektųpotencialą, inovacinę veiklą konkrečioje įmonėje aprūpina papildomomispriemonėmis – sprendimais (tyrimai, vadybinės, rinkotyros, personalomokymo), kurie inovacinės veiklos efektyvumui gali turėti lemiamą įtaką. Beto, neįvertinus papildomų priemonių-sprendimų įtakos inovacinės veiklosefektyvumui ir vykdant inovacijų paskleidimą kitose įmonėse, bus gaunamasvisai kitoks ekonominis efektas.
3. INOVACINIŲ PROJEKTŲ FINANSAVIMAS – RIZIKOS KAPITALAS
1 ETAPAS. Finansinių poreikių nustatymas
Įmonės plėtrai reikia lėšų. Dalį lėšų gali turėti pati įmonė, tačiau įmonės
turimų lėšų gali neužtekti. Iškyla klausimas, kiek reikia lėšų įmonėsplėtrai? Tam reikia nustatyti įmonės finansinius poreikius.Įmonės plėtros finansiniai poreikiai tiesiogiai priklauso nuo įmonėsplėtros strategijos. Įmonės vadovai turėtų aiškiai suvokti, kaip įmonėturėtų atrodyti po penkerių metų.
Įmonė turi turėti įmonės verslo planą, dokumentą, aprašantį ilgalaikęįmonės ateities perspektyvą. Verslo plane turėtų būti: • aiškiai apibrėžta įmonės misija (įmonės paskirtis) bei vizija (įmonės vaizdas įgyvendinus plėtrą); • iškelti pagrindiniai strateginiai įmonės tikslai; • numatytos priemonės bei būdai, kaip pasiekti strateginius tikslus.
Inovacinis projektas yra įmonės verslo plano dalis. Dažnai įmonėsinovacinis projektas tampa toks svarbus visai įmonės veiklai, kad galiženkliai pakoreguoti įmonės viziją, misiją bei strateginius tikslus.Kartais įmonės inovacinis projektas tampa naujos veiklos pagrindu.
Inovacinio projekto rengimas yra pakankamai sudėtingas ir daug įgūdžiųreikalaujantis procesas. Neturint patirties bei atitinkamų žinių, tam galiprireikti daug laiko ir rezultatas gali būti ne visai toks kokio tikisiinvestuotojai. Jeigu neturite patirties rengiant inovacinį projektą,reikėtų kreiptis pagalbos į atitinkamus verslo konsultantus. Čia svarbuatkreipti dėmesį, kad pasamdytas konsultantas turėtų ne “parengti”inovacinį projektą, o “padėti parengti”. Dažnai daroma klaida, kai įmonėsvadovai pasamdo konsultantą ir neįsitraukia į projekto rengimo procesą.Tokiu būdu parengtas inovacinis projektas yra “svetimas” tiek įmonėsvadovams, tiek įmonės darbuotojams. Tą iškart pajus ir potencialūsinvestuotojai. Rizikos kapitalui yra ypač svarbu, kad parengtas projektasbūtų “savas” įmonės vadovams ir darbuotojams.
Inovacinio projekto rengimas tai ne tik techninis, bet daugiau kūrybinisdarbas. Įmonės darbuotojai dažnai turi daug įdomių minčių, todėl reikiaįtraukti juos į projekto rengimą. Patartina suburti komandą, kuri aktyviai
dalyvautų rengiant projektą. Bent jau į įmonės misijos, vizijos formulavimąbei strateginių tikslų iškėlimo procesą turėtų būti įtraukti pagrindiniaiįmonės darbuotojai. Tai gali būti padaryta mokymo seminaro forma, derinantsu organizuotu įmonės darbuotojų laisvalaikiu gamtoje ar pan. Tam gali būtiskirta diena ar pusė dienos. Renginio metu darbuotojai turi būti skatinamidiskutuoti ir laisvai išsakyti savo nuomonę. Kaip taisyklė vadovas turėtųstengtis neužgožti darbuotojų, vengti dominavimo ir stengtis išreikšti savonuomonę paskutinis.Taip suformuluota įmonės misija bei vizija bus “sava” ir bus gera pradžiatiek rengiant, tiek ir įgyvendinant įmonės inovacinį projektą. Patysprojekto rengimo komandos nariai turėtų nutarti kas ir už kokią projektosritį bus atsakingas. Suprantama, kad įmonės vadovas turi papildomaiskatinti komandos narių veiklą. Toks projekto rengimo būdas padės sutelktiatsakingus įmonės darbuotojus, “uždegti” įmonės veikla. Būtent tai labaisvarbu rizikos kapitalui.
Finansinės situacijos analizėSuformulavus įmonės viziją, misiją, iškėlus strateginius tikslus beinumačius priemones tikslams pasiekti, rengiamas finansinis projektopagrindimas. Finansinis inovacinio projekto pagrindimas gali būtipateikiamas kaip projekto sudedamoji dalis arba kaip atskiras dokumentas.Kreipiantis paskolos į tradicinius komercinius bankus, finansinispagrindimas dažniausia yra pagrindinė dalis, kuri yra atidžiai nagrinėjama.Rizikos kapitalui visos inovacinio projekto dalys (techninis pagrindimas,rinkos tyrimai, finansinis pagrindimas) yra labai svarbios ir atidžiainagrinėjamos. Tam gali būti pasitelkiami įvairių sričių ekspertai, kurienagrinėja ir pateikia išvadas apie skirtingas inovacinio projekto dalis.
Bet kuriuo atveju finansinė analizė yra labai svarbi ir atsakinga visoproceso dalis. Jos metu yra nustatoma, kiek jums reikės lėšų ir kam jos busnaudojamos.
Finansinės situacijos analizę reikėtų pradėti nuo įmonės finansiniųataskaitų analizės:
➢ Pelno (nuostolių) ataskaita. Ši atskaita parodo ataskaitinio periodo veiklos pajamas, išlaidas bei veiklos rezultatą (pelną/nuostolį). ➢ Pelno (nuostolių) paskirstymo ataskaita. Šioje atskaitoje parodytas nepaskirstytasis pelnas, susikaupęs nuo įmonės darbo pradžios. Nepaskirstytasis pelnas yra svarbus verslo įmonėms, kadangi šios lėšos (vidiniai finansavimo šaltiniai) gali būti panaudoti įmonės plėtrai finansuoti. ➢ Balansas. Balansas parodo kokį turtą valdo įmonė ir kam tas turtas priklauso.Iš finansinių ataskaitų galima nustatyti kiek lėšų reikės dabartinei įmonėsveiklai vykdyti, bei kiek įmonės lėšų galima panaudoti įmonės plėtrai –inovacinio projekto įgyvendinimui. Visos įmonės plėtrai reikalingas lėšasgalima suskirstyti į pagrindines keturias grupes:
1. Apyvartinės lėšos — tai lėšos reikalingos kasdieninės veiklos išlaidoms (elektrai, žaliavoms, atlyginimams ir pan.) padengti; 2. Ilgalaikis turtas — tai lėšos reikalingos žemei, pastatams, įrangai įsigyti; 3. Lėšos marketingui — tai lėšos reikalingos reklamos, pardavimų rėmimo programų ir t.t išlaidoms padengti; 4. Lėšos nenumatytoms išlaidoms — tai lėšos išlaidoms, kurias planavimo metu sunku numatyti (valiutų kurso pasikeitimas, darbų ar įrangos pabrangimas ir pan.), padengti.
Įmonės finansiniai poreikiai yra skaičiuojami pagal žemiau pateiktąformulę.
|Finansiniai poreikiai = apyvartinės lėšos + ilgalaikis turtas + lėšos ||marketingui + lėšos nenumatytoms išlaidoms |
Finansiniai poreikiai tiesiogiai priklauso nuo finansinių prognozių.
Finansinių prognozių sudarymasKaip buvo minėta, įmonės finansinės ataskaitos rodo, kaip įmonė veikiadabar ir kaip įmonė veikė praeityje. Potencialius investuotojus labaidomina kaip įmonė veiks ateityje. Finansinės įmonės veiklos prognozės rodo,kokį įmonė planuoja finansinį augimą bei kokia planuojama investicijųgrąža. Kaip įprasta potencialiems investuotojams yra pateikiamos dviejųrūšių finansinės prognozės: • kasmetinės finansinės prognozės penkerių metų laikotarpiui; • detalios mėnesinės pinigų srautų prognozės pirmiems plėtros metams.
Įmonė turi sudaryti kasmetines finansines prognozes penkerių metų
laikotarpiui. Šiose prognozėse yra prognozuojamas įmonės pajamų – išlaidųbei turto – nuosavybės dinamika. Sudarant prognozes yra remiamasifaktiniais įmonės veiklos rezultatais bei įvertinami veiksniai, kurie galiturėti įtaką įmonės veiklai ateityje. Tam yra patartina taikyti SWOTanalizę. Atliekant SWOT analizę analizuojamos įmonės stipriosios,silpnosios pusės bei ateities galimybės bei grėsmės. Tai atliekama “protošturmo” arba Delfų metodu. Taikant šiuos metodus, į prognozavimo procesąyra įtraukiami ne vienas bet keletas, tiek išorės ekspertų, tiek ir įmonėsdarbuotojų. Toks prognozavimas padeda tiksliau nustatyti ir įvertintiveiksnius, kurie gali turėti įtakos įmonės veiklai. Potencialūsinvestuotojai rimtai domėsis, ar visi veiksniai buvo įvertinti.Įmonės sėkmingai veiklai labai svarbu ne tik gauti pelną, bet ir geraisubalansuoti pinigų srautus. Netinkamai subalansuoti pinigų srautai dažaiįmonę nuveda į bankrotą. Ypač tai svarbu pirmais projekto įgyvendinimometais. Potencialūs investuotojai nori matyti įmonės mėnesio grynų pinigųįplaukų ir išlaidų prognozes pirmiems plėtros įgyvendinimo metams. Tinkamaisudarytos pinigų srautų prognozės leidžia geriau numatyti finansinių lėšųporeikį.
Apyvartinės lėšos – tai lėšos reikalingos kasdieninės veiklos išlaidoms(energijai, žaliavoms, atlyginimams ir pan.) padengti. Apyvartinių lėšųporeikis skaičiuojamas remiantis sudarytomis finansinėmis (gautinų sumų,atsargų, mokėtinų sumų) įmonės veiklos prognozėmis.
Ilgalaikį įmonės turtą sudaro: ➢ žemė; ➢ pastatai; ➢ mechanizmai ir įrengimai, naudojami gamybai bei paslaugoms tiekti.
Skaičiuojant lėšų poreikį ilgalaikiam turtui, yra skaičiuojamas lėšųporeikis atskirai žemei, pastatams bei mechanizmams ir įrengimams.
Tam, kad paskaičiuoti lėšų poreikį mechanizmams ir įrengimas įsigyti,sudaroma projekto įgyvendinimui reikalingų mechanizmų ir įrengimųspecifikacija bei nustatomos vidutinės jų kainos. Vidutinės kainospaprastai nustatomos, apklausus 2-3 potencialius mechanizmų ir įrangostiekėjus bei apskaičiavus siūlomų kainų vidurkį. Geriausia apklausą vykdyti
raštų. Toks būdas padės išvengti galimų netikslumų, kurių dažniau pasitaikobendraujant žodžiu bei įtikins potencialius investuotojus, kad skaičiavimaiyra pagrįsti. Rašytinius potencialių tiekėjų pasiūlymus arba jų analizęgalima pridėti kaip priedą prie inovacinio projekto.Lėšų poreikis pastatams dažniausia yra skaičiuojama dviem būdais.Paprasčiausias būdas yra reikalingą pastato plotą padauginti iš vidutinėstokio pastato statybos (jei ketinama statyti) arba rinkos pardavimo (jeiketinama pirkti jau pastatytą) tokio pastato vieno kvadratinio metrokainos. Toks būdas nėra tikslus, tačiau yra greitas ir pigus. Pradiniamepotencialių investuotojų paieškos etape tokio tikslumo gali pakakti.Tikslesnis skaičiavimo būdas remiasi parengtu pastato projektu bei statybossąmata. Pastato projektui ir sąmatai sudaryti reikės papildomai samdytispecialistus.
Inovaciniam projektui įgyvendinti reikia numatyti lėšas marketingoišlaidoms padengti. Ypač tai svarbu kai inovaciniame projekte yraplanuojama naujo produkto kūrimas arba jau esamo produkto modernizavimas.Tam, kad supažindinti vartotojus su nauju arba modernizuotu produktu,paprastai reikia daug lėšų vartotojų elgsenos tyrimams, marketingoprogramoms kurti ir įgyvendinti.
Sunku tiksliai numatyti visas reikalingas lėšas projektui įgyvendinti.Netgi pradėjus projekto įgyvendinimą, gali pasikeisti valiutų kursas,pabrangti darbai ar įrengimai. Skaičiuojant lėšų poreikį, reikiapaskaičiuoti ir lėšas reikalingas nenumatytoms išlaidoms padengti. Kaipįprasta, lėšos nenumatytoms išlaidoms sudaro 5-10 % viso projekto biudžeto,todėl jos skaičiuojamos pabaigoje, kai yra paskaičiuotas apyvartinių lėšų,ilgalaikio turto, marketingui reikalingų poreikis.
Finansinės prognozės yra paremtos prielaidomis ir prognozėmis, kurios galipasitvirtinti arba ne. Pavyzdžiui, galima daryti prielaidą, kad produkcijospaklausa ir pardavimai didės, tačiau gali būti ir taip, kad net irprodukcijos paklausai didėjant pardavimų apimtys gali nedidėti (atsiraduskonkurentams, nukritus pardavimo kainoms ir pan.). Nepasitvirtinus
prielaidoms, įmonė gali atsidurti sunkioje padėtyje. Prielaidų svarbaipatikrinti yra atliekama jautrumo analizė. Jautrumo analizė leidžiapažvelgti į įvairius “kas, jeigu” scenarijus. Modeliuojama situacija kaippasikeis įmonės finansinė padėtis jei daromos prielaidos nepasitvirtins.Šis tyrimas taip pat gali parodyti, kokios papildomos informacijos reikia,kad pagrįstų daromas prielaidas2 ETAPAS. Finansavimo galimybių įvertinimas
Turint aiškų supratimą apie tai, kiek reikės lėšų tam, kad galėtumėtefinansuoti savo verslo plėtros kaštus, reikia įvertinti finansavimogalimybes. Kaip rodo praktika, inovacijos finansuojamos iš valstybiniosektoriaus, bankų arba privačių finansavimo šaltinių. Kuris iš minėtųšaltinių yra tinkamas priklauso nuo keleto faktorių:
– Projekto plėtros etapas, – Įmonės dydis, – Reikalinga lėšų suma.
Dauguma verslininkų turi labai mažai pinigų; paprastai jie pradeda savoverslą su tuo, ką jie gali sau leisti, papildant tai paskolomis arba šeimosar draugų investicijomis, taip pat dauguma atveju gaunant finansavimą išregioninių ar nacionalinių fondų dotacijų forma. Dotacijos technologiniamprogresui skiriasi nuo kitų investicijų rūšių tuo, kad jos paprastai yravienkartinės, negrąžinamos išmokos, skirtos paremti regioninę irnacionalinę plėtrą. Jų prieinamumas yra labai skirtingas įvairiose šalyseir regionuose.
Bankai gali suteikti paskolas. Rizikos kapitalas paprastai siekia suteiktikapitalą perkant įmonės akcijas.
Deja, dar vienas inovacinių įmonių būdingas bruožas yra tas, kad inovaciniųprojektų įgyvendinimo kaštai paprastai yra daug didesni, nei numatyta. Kaiprodo praktika, kiekvienam Eurui, išleistam tyrimams, reikia dešimt Eurų,kad produktas būtų pagamintas ir dar šimto, kad jis atsirastų rinkoje. Išto seka, kad beveik kiekvienam projektui prireiks papildomo finansavimosiekiant, kad jis būtų sėkmingai įgyvendintas.
Finansavimą inovacinio projekto įgyvendinimui galima gauti iš įvairiųšaltinių, tačiau prieš pradedant juos nagrinėti, reikia įvertinti keletąbendrų faktorių. Pirmasis – į kurį reikia atsižvelgti, yra: kokiame plėtros
etape yra projektas.Išskiriami keturi projekto plėtros etapai (2.1 pav.):
1. Tyrimai, 2. Plėtra, 3. Įvedimas į rinką, 4. Eksploatavimas.
2.1 pav. Projekto plėtros etapai